0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 70
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #15 Prieš 7 mėnesius »
Kad ir kaip bebūtų gaila Luna jau nebe buvo tokios geros nuotakos kokios buvo prieš kelias geras minutes nors viskuo kalti buvo švilpiukėi į galvą atėję prisiminimai. Bet kadangi Evanns čia buvo pirmą kartą tai ji nusprendė bent jau apsimesti , kad jai viskas gerai. Šviesiaplaukė ir toliau glostė vienaragį ir tuo pačiu ji žvilgsniu nužiūrinėjo kitus gyvūnus ir po truputį ėjo prie kitų. Eina viskas ir visi į pragarą! Man nežmoniškai nesiseka Vegard mane metė dėl tos... Luna nebenorėjo tęsti visų šių minčių nes šimtu procentu galėjo , bet kurią minutę tiesiog apsiverkti. Taigi kaip ten bebūtų Evanns dar kartą nuėjo pasiimti vaišių tik jau šį kartą sau. Tik vieną minutę į Luną kažkas įsirėžė ir mergina parvirto. Tą minutę švilpės prisiminimai grįžo vėl ir čia ji tikrai galėjo apsiverkti. Jeigu tai vyksta vėl arba aš nudėsiu tą kažką arba
 arba save.
Kitą sekundę Evanns išgirdo atsiprašymo žodžius ir ji nurimo ir pratarė:
- Tai aš atsiprašau , aš tikriausiai nepamačiau kur einu , atleisk.- Luna neturėjo jokio supratimo kodėl ji tai pasakė , bet nusprendė tęsti toliau todėl ilgai negalvojusi vėl pasakė:
- Gal tau padėti? Beje aš Luna Evanns iš švilpynės koledžo , o tu ? Beje mielas šuniukas...- Dabar jaunoji Evanns tik ir galvojo kaip išeiti iš šios nelemtos situacijos kurią ji jau patiria antrą kartą... Dar kartą kartoju eikit visi įpragarą!                                                                                                                                                                                                                                                           
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Luna Evanns »
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • VII kursas
  • *
  • 173
  • Taškai: 112
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #16 Prieš 4 mėnesius »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]
                       
     Vėtrūnė baisiai susigėdo, kad kažką užgavo.
     - Labai atsiprašau, - tikino mergaitę Vėtrūnė. - Aš nenorėti. Netyčia. - Teisinosi, tačiau staiga tokios pačios reakcijos sulaukė ir iš pašnekovės. Tiesa, ne visus žodžius suprato angliškai, tačiau, kad buvo paminėtas ir jos šuo, ji puikiai suprato. Kas pasakyta tiksliai buvo, de Leighi tisklai įvardinti negalėjo, nes nesuprato, tačiau pristatė augintinę:
     - Čia Efė. Ji labai... - Kristė bandė prisiminti kaip angliškai pasakyti „draugiška“ tačiau neprisiminė, tad vietoj to pasakė giminišką žodį: - draugė.
     Sutikta mergaitė dar kažką kalbėjo, tačiau baltaplaukė nesuprato ką. Luna. Gražus vardas.
     - Sveika, Luna. Aš būti Vėtrūnė Kristina de Leighi, bet gali vadinti Vėtra arba Kriste.
Nėra nieko stipriau už norą gyventi


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1147
  • Taškai: 35
  • Lytis: Moteris
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #17 Prieš 5 dienas »
Kas galėjo būti geriau šį rudens šeštadienį, nei eiti į gyvūnų aptvarą, kuriame reikės surasti kažkokius plikakirmius, gyvenančius po žeme, ir iškasus duobę prisiskinti kitoms herbologijos pamokoms reikalingų augalų, klestinčių po ja? Deja, tų augalų pavadinimo Dori neprisiminė, tik žinojo, jog augalai turėtų būti sodriai mėlynos spalvos. Baisiausia buvo tai, jog jie auga ten, kur gyvena plikakirmiai paprasčiausiai todėl, jog tiems augalams užaugti yra reikalingos kirminų išmatos. Ir viską privalu kasti, nes jeigu augalas bus nuskintas, kai išlįs iš po žemių, taps visiškai nebenaudingu.
Apie plikakirmius Dori pasiskaitė. Tai buvo ilgi, dideli, šlykštūs pilkos spalvos kirminai. Be to, jie yra glitūs, todėl ir jų namučiuose tarp žemių ir ant tų augalų turėtų būti daug gleivių.
Nuo tokių minčių penktakursę kone vimdė, bet juk ji buvo pasižadėjusi sau gerai mokytis. Ir mokėsi. Stengėsi. Žinoma, tamsiaplaukė neketino tų darbų atlikti rankomis. Tam ji pasitelks burtų lazdelę. Todėl atėjo nešina tik ja ir kibirėliu, į kurį mes tas gėles ar ką ten.
Mergina vaikštinėjo po atvarą ir dairėsi plikakirmių, tačiau kol kas nieko panašaus į juos ant žemės nesimatė. Nei kokių tai skylių, kuriose jie galėtų gyventi. Aplink klastuolę tik zujo tuntas bjaurių gyvūnų, o jų Mendel juk negalėjo pakęsti. Be to, jie siaubingai dvokė. Susiraukusi paauglė įspyrė kažkokiam dideliam paukščiui, kuris maišėsi po kojomis, o šis sučirškė ir suplasnojęs dideliais sparnais pakilo dangun tik dar labiau paskleisdamas viso šito gyvūlyno smarvę.
Tačiau tarp tų visų gyvūlių Dori pamatė galvą. Labai labai pažįstamą galvą, su kurios savininke kažkodėl šiuo metu mažiau bendravo, nors vis dėlto jeigu kas būtų paklausęs, kas yra Dori geriausia draugė, ji būtų atsakiusi, kad Meg.
- Meg! - sušuko Dori ir pasileido jos link. - Ką čia veiki? Ir tu ieškai tų suknistų plikakirmių? Nekenčiu šitos vietos! - pavartė akis. - Gal pameni, kaip vadinasi tie augalai, kurių Grybas liepė prisirinkti?

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • V kursas
  • *
  • 255
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • "That day you lost her. I lost you both."
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #18 Prieš 4 dienas »
Pusbalsiu keikdamasi panosėje Meghan saulėtą rudenio šeštadienį vaikščiojo po aptvarą su gyvūnais. Apskritai kalbant, švilpiukė ne itin mėgo gyvūnus, tačiau nebuvo taip, kad jų nekęstų. Gyvūnai buvo neatsiejama miško dalis, o mišką rudaplaukė labai mėgo, tad visai pakentė ir gyvūnus.
Tačiau šiandien Meghan čia buvo ne dėl gyvūnų, o dėl augalų. Tiksliau, dėl nekenčiamiausio per visą jos mokslų Hogvartse istoriją profesoriaus Matthew Turner (arba kaip Meghan jį vadindavo - misterio Grybo) kaltės. Jis liepė kitai pamokai priskinti kažkokių gėlių. Kalmakų ar kalmadų. Tačiau švilpiukė ne tik kad nežinojo, kur jų ieškoti, bet ir kaip jos atrodo, tad tiesiog maklinėjo po aptvarą tarsi tikėdamasi, kad tos gėlės pačios nukris jai prie kojų. Po gerų penkiolikos minučių rudaplaukė išgirdo pažįstamą balsą. Jis priklausė Meg geriausiai draugei Dori ir nors jos pastaruoju metu ne tiek daug bendravo, kiek, pavyzdžiui, pirmame kurse, Meghan vis tiek buvo prisirišusi prie klastuolės ir labai apsidžiaugė ją čia pamačiusi.
- Dori, - nusišypsojo, eidama link draugės, tačiau susiraukė išgirdusi jos klausimą. - Kas tiek plikakirmiai? Ai, tai mes juos turime surasti, kad rastume tuos augalus? - švilpiukės atmintyje atgijo misterio Grybo balsas, aiškinantis tai. - Tie augalai vadinosi... kalmakai ar kalmadai. Kažkas tokio, nepamenu tiksliai. Tačiau koks skirtumas? Vis tiek herbologijos po šių metų nebesimokysiu.
Mergaitė buvo visiškai tikra, kad susikirs per herbologijos VML, o ir šiaip neketino savo ateities sieti su šiuo betiksliu mokslu.
- Taigi, - vėl prabilo dairydamasi aplink. - Ko mes tiksliai ieškome? - paklausė. - Beje, seniai kalbėjomės. Kas naujo?
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1147
  • Taškai: 35
  • Lytis: Moteris
Ats: Aptvaras su gyvūnais
« Atsakymas #19 Prieš 1 dieną »
- Kažkokie šlykštūs kirminai, - nusišypsojo draugei.
Kaip buvo gera matyti Meg! Mintyse pralėkė nuotykis kambaryje be durų, kur jos abi ir susipažino, kelionės į Hogvartsą ir iš jo traukiniu, visi tie reikalai su Apelsinu ir begalė dienų, kai jos abi laiką leisdavo pilyje arba lauke.
- Kalmadai. Tikrai kalmadai. Taip, dairykis didžiulų šlykščių kirminų. Arba skylių žemėje, - atsiduso ir pradėjo lėtai eiti ieškodama bent kokio nors plikakirmių ženklo.
Apie plikakirmių išmatas ir gleives klastuolė nusprendė bent kol kas nutylėti, nes bijojo, kad draugė atsisakys ieškoti kalmadų, o mokytis juk reikėjo.
- Tada reikės kasti ir ieškoti tų kalmadų, jie turėtų būti kažkas panašaus į mėlynas gėles. Oi, nežinau, - atsakė. - Negaliu sustoti rūkyti. Vaikų namuose tai tiesiog privaloma, nes nenoriu būti nepritapėle, o čia, Hogvartse, tai nepriduoda jokios vertės. Bet aš pripratau, Meg! Kaip man liautis?.. Ir dar, nežinau, kas vyksta tarp manęs ir Alano. Jis mane pabučiavo, bet jo šuo mums sutrukė ir dar tuo pačiu užklupo tokios dvi varnės! Tuo viskas ir baigėsi. Paprasčiausiai nebežinau, kaip įvardinti mūsų santykius, - kilstelėjo antakius. - O kaip laikaisi tu? Beje, Matthew Turner visiškas idiotas, ar ne? - pridūrė jausdama nesuvokiamą jausmą.
Širdis ėmė plakti tankiau, o viduje pasijuto ir kaltė, kad ji šitaip pasakė apie trečiame kurse jai tiek daug padėjusį žmogų, bet tuo pačiu ir piktdžiuga, kad tas žmogus ėmė ir taip šaltakraujiškai pasitraukė iš jos gyvenimo praeitais metais kartas nuo karto dar suteikdamas vilties.
Beeinant kažkoks į kupranugarį panašus gyvūnas, tik daug mažesnis, išleisdamas bjaurų garsą nuteškė seilių pliūpsnį merginų link. Ir štai, Dori pečiai pasidarė gleivėti net nepamačius plikakirmių.
- Fui, fui, fui! - ėmė rėkti ir purtytis Mendel. - Nuvalyk, fui, nuvalyk!