0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Kotonaka

Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Prieš 2 metus »
  Prie pat įėjimo į uždraustąjį mišką jau senokai stovėjo Hagridui priklausiusi trobelė. Buvęs magiškų gyvūnų priežiūros profesorius čia gyveno ir šalia namų dėstė savo pamokas. Deja, jau kurį laiką ši trobelė yra apleista - Hogvartso pusmilžinis, palikęs savo darbus kitiems, išvyko (kai kas sako, kad pas Madam Olimpą, žaviąją Biobetonso direktorę). Nuo to laiko gamta trobelės nepagailėjo. Viduje jau nebuvo likę daiktų - šiuos išgraibstė uždraustajame miške gyvenantys kentaurai. Stogą sugadino ilgos liūtys ir perkūnijos, o akmeninė pastato struktūra neišlaikė vėjo svyravimų. Tad dabar vietoj nuostabios, šiluma ir jaukumu "kvepiančios" trobelės buvo belikę šiokie tokie griuvėsiai - pusė pastato, ir pūti pradėjusios durys.

*

kablelis

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Oras leido išeiti į lauką, tad Stevie nieko nelaukdama būtent tai ir padarė. Nežinojo, ką nori veikti, tačiau buvo aišku: pilyje grifė nesėdės. Kojos pačios nunešė merginą link miško, tačiau jo dar nepasiekusi Stevie staiga sustojo. Apsižvalgė. Ir pamatė kažkokius griuvėsius. Per visą laiką, praleistą Hogvartse, rudaplaukė, pasirodo, čia dar nesilankė. Priėjusi arčiau ji susimąstė. Ilgokai nesuprato, kas tai galėtų būti. Trobelė, atrodo, tai buvo būtent tokio darinio liekanos, buvo gerokai apgriuvusi. Durys neatrodė itin maloniai, bet būtent prie jų ir prisiartino Green. Atsargiai jas stumtelėjusi iš karto pasigailėjo: durys paprasčiausiai nuvirto.
- Na... - negarsiai nutęsė mergina. Ilgokai svarstė, ar verta eiti į vidų, bet vis tik nutarė pirmiau apsižvalgyti aplinkui. Paskui... Kas žino. Tad Stevie kelis kartus apėjo aplink trobelę. Galiausiai smalsumas nugalėjo. Atsargiai peržengusi durų liekanas Stevie įėjo į "vidų". Žinoma, jeigu tokios būsenos trobelės vidų iš tiesų galima vadinti vidumi.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Lukas vėl eilinį kartą lankėsi Hogvartse, ne taip kaip įprastai vakare ar netgi naktį, šį kartą dienos metu kai vyko šurmulys ir buvo didelė tikimybė pamatyti kažką pažįstamo. Tikėdamasis, kad ramybę ras aptriušusioj trobelėj kur seniau gyveno kažkoks didelis žmogysta ir dėstė Magiškų gyvūnų priežiūra. Na kaip bebūtų Lukas džiaugėsi, kad jo neteko pažinoti, nes bent iš bendros patirties žmonės kurie buvo faini kitiems žmonėms nebuvo faini jam pačiam. Eidamas artyn Lukas matė, kaip kažkas įėjo į namelio vidų ir išvertė duris kurios jau vos vos laikėsi, bet vis dar atlikdavo savo paskirtį. Vaikinas patraukė artyn, įėjo vidun, šiek tiek apsitvarkė lyg gyventų čia ir žinotų kur kas yra ir atsisėdo ant nedidelio akmens. Na gal ji tuoj išeis iš ten ir galėsiu ramiai pasėdėti ir čia pabūti.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

kablelis

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Stevie pajuto, kad kažkas netoliese yra. Turėdama omenyje, kad ne taip seniai ją užpuolė testraliai, mergina kiek sunerimo. O jeigu ir vėl kokie nors padarai slankioja? Negi baigėsi merginos nerūpestingas laikas miške? Ar teks visą laiką sėdėti pilyje?! Tai būtų nepakeliama...
Laimei, atsargiai apsižvalgiusi ji pamatė kažkokį vaikiną. Atrodo, kuo gyviausią. Na, sakykime taip, paprastą žmogų. Buvo įdomu tai, kad jis tikrai atrodė per senas kaip mokiniui, tačiau Stevie neprisiminė, kad šitas žmogus būtų profesoriavęs.
Jis sėdėjo ant akmens ir, atrodo, kažko laukė. Kažin, jis žino, kad aš čia? paklausė savęs Green, kai į galvą toptelėjo mintis: o gal jis laukia, kol ji išeis? Grifė ilgokai stebėjo žmogų, kol suprato, kad jis net neketina judintis. Tad ji priėjo artyn, nors neprisiartino prie pat.
- Labas, - kiek netvirtai ištarė grifė. Nežinojo, ką daryti. - Ar jūs kažko laukiate?

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Lukas matė, kad ta mergina tikriausiai net nesiruošia nešdintis laukan, nors tikslesnis to apibūdinimas būtų už jau beveik sugriuvusios sienos kuri vos paliesta ar jeigu papūstų kiek stipresnis vėjas sugriūtų. Kadangi vaikinas turėjo nemažai laiko ir galėjo leisti sau čia sėdėti kiek tik širdis geidžia, na tiksliau iki pirmadienio ryto, nes poto būtų tekę turėti nemažai rūpesčių. Merginos stebėjimas buvusį klastuolį  šiek tiek trikdė, nes jis buvo įpratęs būtį nepastebimas ir neatkreipti į save dėmesio, na šiek tiek, bet ne tiek, kad poto į jį stebeilitusi ir nesustotų to daryti. Nors nepažįstamoji lyg ir skverbė jį žvilgsniu ir tai jam nepatiko, bet jis to stengėsi neparodyti ir toliau užsiimti savo mėgstama veikla, sėdėjimu ir laukimu. Kai mergina kažko paklausė Lukas dar kiek patylėjo, kažką apsvarstė ir pakėlęs akis atsakė:
 -Nu ir tau sakykim labas, laukiau kol išsinešdinsi iš čia, bet jeigu nori tai gali pasilikti, vistiek pamokų tau jau kiek žinau nėra ir veikt spėju irgi nelabai turi. Tai kaip sakiau jeigu nori galim pasilikt ir pašnekėti ką nors.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

kablelis

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Ką gi, Stevie buvo teisi. Jis tikrai laukė, kol mergina išeis. Ar, kaip pasakė pats, išsinešdins. Kokie mes draugiški suirzusi pagalvojo Stevie. Tokia vyruko reakcija privertė ją maištauti. Dabar jau ji tikrai niekur neis. O tas galės sėdėti čia ir laukti, kol pražils.
- Ką pašnekėti? - atsargiai paklausė grifė. Nesuprato, ko tas žmogus nori. Jeigu tik ir laukia, kol ji "išsinešdins", kodėl siūlo apie ką nors pakalbėti? Tuo labiau, kad abu atsidūrė ne pačioje jaukiausioje vietoje. Ką jau ir kalbėti, kad ta vieta, na, trobelė gali bet kada nudribti jiems ant galvų.
Ilgokai tęsėsi nejauki tyla. Stevie pasigailėjo, kad neišėjo iš čia, kai tik pamatė, kad tas žmogus kažkodėl įsitaisė būtent čia, taip arti jos. Mergina atsistojo ir pradėjo vaikščioti pirmyn atgal. Tą reikėjo daryti labai atsargiai, nes, atrodė, bet kada viskas gali sugriūti.
Staiga rudaplaukė sustojo, tarsi būtų į ką atsitrenkusi. Ji atsisuko į vyruką ir paklausė:
- O ką jūs čia veikiate, jeigu nesate nei profesorius, nei mokinys?

*

domutis

Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Prie uždraustojo miško stovėjo Hagrido namelis.Hagridas-buvęs Magiškujų Gyvūnų priežiūros profesorius.Trobelėje nebuvo nė menkiausio ženklo ,kad čia gyveno žmogus,nes nebuvo nei vieno daikto.Tikriausiai Kentaurai bus pasidarbavę.Manoma ,kad Hagridas išvyko pas ponią Olimpą kažkokios mokyklos direktorę.Namelio motina Gamta visai nepasigailėjo.Namelis buvo susmigęs beveik visas tad įeiti į namelį buvo nelengva.Vienas įdomus faktas ,kad Hagridas savo pamokas vedė prie namų.

Domantas norėjo prasiblaškyti tad nuėjo prie Hagrido trobelės.Trobelė buvo labai apgriuvusi tad Domantui nepavyko patekti į namelį.Dėl to Domantas liūdėjo.Bet ne bėda aplink namelį apeiti taip pat bus įdomu.Aplink namelį dėja nieko nebuvo.Tad Domantas nebegaišo laiko ir pasuko atgal į pilį.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 837
  • Varliokas
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Buvo bjaurus rudens rytas. Visą naktį lijo, tad dabar viskas buvo šlapia. Maža to, ryte lietus nebuvo nustojęs, tad Deoiridh labai greitai kiaurai peršlapo. Ji ėjo pasivaikščioti, tačiau neįsivaizdavo, kur eina. Pagalvojo užsukti į Matthew kabinetą pasišnekėti, tačiau suprato, kad neturi noro. Po įvykių Godriko Dauboje jiedu rimčiau net ir nesišnekėjo. Tai buvo labai nejauku, tad mergaitė šiek tiek privengė herbologo - net ir į pamoką nenuėjo. Žinojo, kad anksčiau ar vėliau teks kažkada susitikti, tačiau norėjo, kad tai įvyktų "vėliau".
Eidama miško link mergaitė vis dar neturėjo jokio aiškaus plano. Nesinorėjo būti pilyje, tačiau ir lauke nebuvo malonu. Atrodė, kad situacija be išeities. Deoiridh jautėsi nelaiminga. Su varlėmis santykiai šiais mokslo metais šiek tiek pairo. Kas dedasi su Sigurdu, ji nežinojo. Ir dar sugebėjo patekti į kvidičo komandą...
Galiausiai grifiukė beeidama pamatė kažkokią apgriuvusią trobelę. Visai susidomėjo. Spėjo pagalvoti apie tai, kad šiais metais, kai mažiau bendrauja su varlėmis, daug daugiau laiko praleidžia ne prie ežero, o miške ar jo prieigose. Tai vertė ją šiek tiek nusiminti, tačiau staiga pagavo azartas: galbūt ras trobelėje ką nors įdomaus? Greitesniu žingsniu priėjusi prie statinio pamatė, kad jo būklė yra visai prasta. Durys dar laikėsi, tačiau trūko dalies sienų. Ir stogo. Įėjusi į vidų rudaplaukė keiktelėjo: juk tikėjosi pasislėpti nuo lietaus, o čia stogas kiauras...
- Kas per... - sumurmėjo ji. Apsižvalgė. Trobelė atrodė visai tuščia. Puiki vieta pamąstyti nutarė grifiukė. Jai atrodė, kad niekas nenorės čia eiti. Tad galima sutelkti mintis ties tais dalykais, kuriuos apmąstyti bendrojo kambario triukšme pernelyg sudėtinga. Toks variantas rudaplaukei visai tiko. Ji atsisėdo ant grindų ir atsirėmė į sieną. Deja, vos tik pradėjo apie kažką mąstyti, ta siena subyrėjo. Nemaža lentų dalis užkrito tiesiai grfiukei ant galvos.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Ankstų rudens rytą vaikštinėdama Cristal po pilies teritoriją svarstė kas ją taip anksti išgujo iš šilto bei jaukaus bendrojo kambario ir kodėl išeidama į lietų grifė nesugalvojo pasiimti bent jau striukės su gobtuvu.
Kadangi jau buvo išsibudinusi ir sušalusi, o atgal į pilį grįžti per daug tingėjo, mergaitė galvojo kur jai reiktų nueiti. Žaliaakė svarstė mintį apsilankyti Uždraustajame miške, nes tai žada padaryti nuo pat pirmų mokslo metų, tačiau taip ir nenueina ten. Tačiau tą rytą jai nebuvo jokio noro eit į tamsų ir baigų mišką vienai pačiai. O dar ir lietus nepridėjo geros nuotaikos. Išvis pastaruoju metu trečiakursei stigo jos gero nusiteikimo. Motyvacija kažką daryti taip pat buvo išblėsusi. Cristal apsileido su pamokomis, nebedarė namų darbų. Vienintelis dalykas keliantis dar šiek tiek džiaugsmo buvo artėjantis Kvidičo turnyras. Ir nors ji labai jaudinosi ir bijojo, kad gali susimauti, taip pat visiems mokiniams norėjo parodyti savo puikius skraidymo gebėjimus.
Tokiom mintim užvaldžius visą brunetės protelį, mergaitė nepastebėjo kaip atsidūrė prie apgriuvusios trobelės. Prie veido prilipę šlapi rudi plaukai neleido žaliaakei ryškiai matyti vaizdo, bet ji buvo įsitikinusi, kad trobelė neturi bent jau dalies stogo. Pasivaipiusi, kad nieko įdomaus nerado grifė apsisuko ir žengusi žingsnį toliau nuo trobelės išgirdo kaip jos viduje kažkas sugriuvo.
Apsisukusi ji pamatė, kad išgriuvo viena iš trobos vos besilaikančių sienų. Per daug neįsižiūrėjusi į namelį, Cristal aplankė mintis, kad kažkas gali ją pamatyti ir pamanyti, kad tai grifės darbas, o tada jau šioji lėktų iš mokyklos. Išsigandusi ji greit nusisuko. Lėtu žingsniu, kad nebūtų per daug įtartina, Cristal patraukė į kitą pusę, kuo toliau nuo trobelės, kad tik neapkaltintų jos.
my morning face:

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 837
  • Varliokas
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Deoiridh sėdėjo su lentomis ant galvos ir stengėsi suprasti, kas čia atsitiko. Galiausiai susivokė: kad taip nutiks, buvo akivaizdu. Deja, ji buvo pakankamai durna, kad vis tiek lįstų į šitą trobelę ir, žinoma, ją sugriautų.
Galiausiai grifiukė pradėjo stumti lentas nuo viršugalvio. Laimei, pirmoji užkrito gana neskaudžiai ir įsitaisė taip, kad apsaugojo mergaitę nuo visų kitų, kad galima sakyti, kad Deoiridh išsisuko gana lengvai. Nepaisant to, buvo be galo apmaudu. Juk ji norėjo tiesiog pamąstyti, o ne sugriauti kažkokį statinį.
- Nesąmonė, - suburbėjo rudaplaukė ir galiausiai atsistojo. Nužvelgusi savo aprangą pamatė, kad yra visa dulkina. Dar gražiau...
Kadangi neliko net kur atsiremti, jeigu nenorėjai sugriauti dar vienos sienos, Deoiridh paprasčiausiai paliko trobelę. Ir tada tolumoje pamatė kažkieno nugarą. Tolstančią nugarą.
- Ei, tu ten! - užriko grifiukė. Bėgte pasileido tolstančio žmogaus link. Paaiškėjo, kad tai mergaitė ir, animagės nuostabai, grifiukė. Vis dėlto jos lėti žingsniai tikrai nebūtų apgavę Deoiridh. - Tau sakau!
Ji sugriebė jaunesnei koledžo draugei už rankos ir nutempė prie sugriuvusios trobelės. Tik dabar pamatė, kad ji atrodo dar labiau apgailėtinai nei iš vidaus. Rudaplaukė kilstelėjo antakius ir atsisuko į būsimą komandos draugę kvidičo rungtynėse.
- Tavo darbas, - ne klausė, o tvirtino rudaplaukė. - Ar tai labai gudrus būdas užsitikrinti vietą kvidičo komandoje?
Gali nors ir už tris ten žaisti, kad tik man nereikėtų mintyse sudejavo Deoiridh, tačiau dabar labiau rūpėjo išsiaiškinti, kodėl koledžo draugė tai padarė. Kirbėjo mintis, kad galbūt ji dėl to ir nekalta, tačiau kaip taip gali būti?..
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Cristal paspartino žingsnį. Toje sugriuvusioje trobelėje kažkas krebždėjo. Ten tikrai kažkas buvo. Nebent lietus verčia grifę girdėti įvairiausius neegzistuojančius garsus. Traukdama link Kvidičo aikštės ji išgirdo kaip iš už nugaros kažkas brunetę šaukia. Sustojusi mergaitė baisiai išsigando, mat pirma mintis buvo, jog tai mokytojas, jau žadantis ją apkaltinti dėl incidento su trobele. Bet kažkam pribėgus arčiau ji atsisuko ir pamatė stovinčią, atrodo metais vyresnę, grifę. Ana buvo nejuokais įpykusi, visa aplipusi dulkėmis ir nemažai susivėlusi. Nespėjus Cristal nei paklausti kuo ši prasikalto, mergaitė suėmė žaliaakė už rankos ir prievarta nusitempė atgal trobelės link.
- Kas per... kur tu mane vedi? - nežymiai spyriojosi trečiakursė.
Nors buvo nemažas noras mergaitei spirti ir išplėšti savo ranką ir josios, Cristal labiau norėjo pažiūrėti kas bus toliau ir kokio velnio ji tempiasi grifę atgal prie tos lūšnos.
Vėl stovėdamos prie apgriuvusios trobelės mergaitės varstė vieną kitą žvilgsniais, kol vyresnioji prabilo. Ir ne tik apkaltino Cristal, kad tai jos darbas, bet ir dar apšmeižė, kad šioji šitaip bando užsitikrinti vietą Kvidičo čempionate! Nejuokas įpykusi tokiu šmeižtu Cristal netylėjo.
- Nieko aš nedariau, ką čia nusišneki? - nutaisiusi pasibjaurėjimo ir pykčio miną labiau išrėžė, nei paklausė Cristal.
my morning face:

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 837
  • Varliokas
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Mergužėlė, atrodo, ne itin norėjo artintis prie dar labiau nei prieš dešimt minučių sugriuvusios Hagrido trobelės. Tai tarsi paskatino Deoiridh įsitikinti, kad ne kas kitas, o Cristal yra kalta dėl to, kas čia atsitiko. Rudaplaukė juto kylantį nepasitenkinimą. Ak, kad ji bent jau teiktųsi pripažinti kaltę! Bet kur ten - jaunesnė mergaitė, matote, įsižeidė!
- Na žinoma, nusišneku, kaipgi kitaip, - sarkastiškai metė Deoiridh. - Juk trobelei sugriuvus tu tikrai nepuolei nuo jos kuo toliau. Atsirado nekalta mergytė!
Vis dar nepaleisdama bendrakoledžės rankos animagė pradėjo eiti aplink trobelę, tad, žinoma, nusitempė su savimi ir Cristal. Namukas atrodė daugiau nei apgailėtinai, Deoiridh pastebėjo vietą, kur visai neseniai sėdėjo. Lentų krūva atrodė visai šviežia.
- Suprantu, kad nori žaisti tą kvailą kvidičą, bet ar dėl to būtina bandyti mane užmušti? - vėl piktoku tonu prabilo rudaplaukė.
Pagaliau ji teikėsi paleisti skriaudikės ranką. Tikiuosi, nutirps palinkėjo mergaitė. Ji atsistojo taip, kad Cristal atsidurtų tarp jos ir to, kas dar visai neseniai buvo trobelės siena. Ne, taip paprastai šita mergužėlė neišsisuks. Deoiridh stumtelėjo ją į priekį ir piktokai pratarė:
- Na, gal pagaliau pradėsi tvarkyti ką pridirbusi?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Sarkastiškas mergaitės atsakymas Cristal nedžiugino. Ji tik dar labiau norėjo trenkti Deoiridh į veidą, nors ir nebuvo didelė smurto šalininkė. Pamiršusi, kad viena jos ranka vis dar buvo bjauriosios mergšės rankoje, Cristal apėmė noras jai spirti. Kai nusisuks. Tačiau jei žaliaakė pradės muštis su kita grife, abiem blogai baigsis, o žaliaakė sėdėti po pamokų ir atliktį areštą troško mažiausiai. Reikia šnekėti ir atsakinėti taip kaip pati Deoiridh. Tad mergaitė tik sarkastiškai suprunkštė, tikėdamasi išmušti iš vėžių grifę.
Deja, Cristal planas nepavyko, nes mergaitė jau tempėsi brunetę aplink trobą lyg turėtų kažkokį tikslą tai daryti. Atsitempusi brunetę prie tos vietos, kur pati Deoiridh buvo nudaužta lentų, ji vėl ėmė šmeižti Cristal, bet ši nesirengė tylėti.
- Klausyk, mano atsiradimas čia ir šios lūšnos sugriuvimas yra tik atsitiktinumas. Mažiausiai ko noriu, tai, kad kažkas žūtų, be to, tai neįmanoma tokioje troboje kaip ši, - stengdamasi giliai kėvpuoti ir džiaugdamasi atgauta ranka tarė Cristal.
Po kelių akimirkų Deoiridh stovėjo tiesiai priešais trečiakursę, lyg pasiruošui akių karui ir tarsi nusprendusi nekrepti dėmėsio į ankstesnį grifės pasisakymą. Nutaisiusi abejingą miną Cristal į Deoiridh liepimą surinkti lentas atsakė sunerdama rankas. Ji nieko nežadėjo daryti, kol bjaurioji mergaitė neatsiprašys už tokį užsipuolimą.
my morning face:

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 837
  • Varliokas
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Buvo akivaizdu, kad nė viena iš mergaičių neketino nusileisti. Tiesą sakant, Deoiridh nerūpėjo sugriuvusios trobelės likimas, priversti būsimą komandos draugę susitvarkyti tapo paprasčiausiu principo reikalu.
Prunkštimas ir ne itin ausiai malonūs žodžiai rudaplaukei nepatiko. Tai paskatino ją dar atkakliau stengtis, kad koledžo draugė viską sutvarkytų. Jeigu reikės Deoiridh netgi išsitrauks lazdelę, nors ir neįsivaizdavo, ką su ja tokiu atveju nuveikti.
Giliai širdyje rudaplaukė tikėjo, kad Cristal nėra kalta dėl to, kas čia atsitiko. Bet negi taip imsi ir šitą garsiai pripažinsi? Tikrai ne! Tad dabar beliko tik tęsti žaidimą.
- Ak, atsitiktinumas? - ironiškai klaustelėjo Deoiridh nė neketindama judintis iš vietos. Nenuleido akių nuo jaunesnės mergaitės. - Deja, mieloji, turiu problemą. Atsitiktinumais netikiu.
Škotė žiūrėjo į Cristal ir svarstė, ar galėtų ją nurungti užsispyrimu. Nežinojo, kodėl, bet įtarė, kad ne. Vis dėlto ir pasiduoti taip greit neketino. Kurį laiką stovėjo akimis varstydama įvykio "kaltininkę", kol pajuto kylančią abejonę. Reikėjo imtis veiksmų dabar, kol Cristal nepajuto, kad ji, Deoiridh, dvejoja. Žengtelėjusi mergaitės link animagė įsidrąsino paimti jai už pečių it apsukti. Tada stumtelėjo buvusios sienos link, tik netyčia padarė tą stipriau nei ketino.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Vis dar sunėrusi rankas Cristal nejudėjo iš vietos. Nors dažnai mėgsta nusileisti, tačiau tą rytą buvo pikta ir nelaimingas, sušalusi ir šlapia, tad pats kaltas tas, kuris ją šiandien nori erzinti. Tas kažkas, žinoma, buvo Deoiridh, kuri dabar sapaliojo grifei apie tai kaip ji netiki atsitiktinumais. Lyg tai būtų kam nors įdomu. Cristal nesuprato kodėl iš tokios nesąmonės yra pučiamas toks didelis burbulas. Juk mergaitė stovi sveika ir gyva, o tuo pačiu tai jai bus ir gera pamoka - dabar žinos kaip nereikia kišti nosies į apgriuvusias būdas.
- Pati kalta, kad čia lindai. Nesirengiu aš nieko tvarkyti, pati prisidirbai, pati ir tvarkykis dabar, - jau buvo bepradedanti lįsti piktoji ir sarkastiškoji trečiakursės pusė.
Deoiridh nieko nesakė, bet Cristal jau jautė kaip ji tuoj tuoj atsiprašys už savo neteisingus kaltinimus. Deja, trylikametės nuojauta ir vėl ją apgavo. Visiškai praradusi sąžinę Deoridh suėmė Cristal už pečių ir apsuko link trobos. To žaliaakei buvo per daug. Kol vyresnioji mergaitė per daug neįsismagino stumdama ją, grifė apsisuko ir negailėdama pastūmė grifę atgal taip, kad toji net pradėjo svyruoti.
my morning face: