[Auris Senkleris]

Kažkas atsitiko ne kitaip.
- Jų pilna instrumentų kambaryje. - Paslaugiai priminė. Kodėl gi ne. gal tada Aaronas dings iš mokyklos?
- Ką aš? Aš ramus. - Juk ramus. Ką dabar padarė? Lyg nieko.
- Ai. O gal jis šiaip kalba. Jam patinka visus užknisti. - Ir pats galvojo, kad Aaronas čia Dolohovų paliepimu ir buvo tikras, kad pats ir kalba nesąmones. Ne, Aaronas tikrai neateitų į mokyklą šiaip.
- Nežinau nieko naujo. -  Jei žinočiau nežinau ar sakyčiau. Užtenka jau tave amžinai viskuo užkrauti.
- Tai ko konkrečiai jis tau prišnekėjo? - Kada tas išvis spėjo atsibelsti į Nėjos kabinetą? Jam tai visiškai nepatiko.
Galimas daiktas, kad Aaronas šiaip nori patampyti Linėjai nervus ir viskas. Bet ką čia gali žinoti. Visgi Auris neabejojo, kad tas turi kažkokių tikslų mokykloje.

[Linėja Roberts]

- Nemanau, kad kalba tik šiaip, - prikando lūpą. - Tiesiog jaučiu. Jaučiu, kad yra kažkas rimto. Bet nemanau, kad jis grėsmė. Tačiau netikiu, jog atvyko į Hogvartsą tave apsaugoti iš geros širdies. Nebent bijo, kad jeigu kas nors nutiks tau, tai galas ir jam. Ak, Auri, man neramu, - atsiduso. - Juk yra ir Timotis, ir Eion, ir Erka. O dar Eion tėvai...
Ji neatsakė į klausimą, ką Aaronas šnekėjo konkrečiai. Kažkaip praleido jį pro ausis. Ir augalą apgenėjo gerokai daugiau nei reikėjo. Paliko jį ramybėje, vėl ėmė mindžikuoti kabinete.
Pajuto norą pasiūlyti kur nors išvykti. Jiems abiems kartu su Aurio globotiniais. Bet ta mintis buvo spontaniška ir neracionali, ji tai suprato ir neketino šia mintimi pasidalinti.
Kad ir kas jiems grėstų, jie nepasislėps ir juos gali surasti. Roberts suvokė, jog Hogvartse pakankamai saugu. Ir, kad ir kaip keistai beskambėtų, šalia Aarono jiems saugiau. Nesvarbu, kokia priežastis to, kad Aaronas Aurį saugo. Net jei iš tiesų tiesiog dėl savęs, bet saugo. Juk saugo. Kitaip nebūtų atsibeldęs nei į mokyklą, nei prakalbęs apie serumą.
Linėja sustojo šalia Aurio ir lyg niekur nieko pasakė:
- Tu mokysiesi keliauti oru. Nemanau, kad reikia gaišti, mokytis pradėsi rytoj. Išgersi serumo, kuris nuslopins tavo baimes, tad baimės nejusi. Taip ir išmoksi.
Linėjos balsas skambėjo taip, tarsi Auris neturėtų pasirinkimo. Jis ir neturėjo. Mokysis ir viskas. Ji jo neklausė, o jį informavo.

[Auris Senkleris]

Na tai aišku, kad viskas nėra gerai. Ir taip aišku. Dolohovai vis dar grėsmė.
- Apie ką tu čia? Mane apsaugoti? Kam jam mane saugoti? Mes kalbam apie Aaroną pamiršai? Kodėl jam turėtų tai toptelėti į galvą? Manai dėl ritualo? Linėja, aš paskaičiau apie jį daugiau nei reikia. Jei aš mirsiu jam nieko nenutiks, jo gyvybei nieko nenutiks. Ji yra jo ir jei nutrūktų mūsų sąsajos jis liktų sveikas ir gyvas. Ten buvo rašoma, kad nebent galėtų apnikti gilus netekties jausmas. Bet mudu nesam artimi, tai manau gedulo nebus. - Aronas tikrai turėjo tai išsiaiškint. Auris tuo neabejojo.
- Bent apie Erka jie nežino. Tikiuosi. Apie Timotį galėjo pasakyti Augustinas. Tas... - Auris panosėje pavadino dėdę ne pačiu gražiausiu žodžiu. Vis dar pyko ant Dori ir dėl to, kad ji išklojo Linėjai apie jo motiną.
- Ką? Nieko aš nesimokysiu. Kokio Serumo? - Kada nors mokysis, be ne rytoj.

[Linėja Roberts]

- Nežinai, būtų gedulas ar ne, - tarė. - Jis tavo jausmus jaučia. Aš prisimenu, kaip tada prie jūros pasirodė jo gynėjas. Be to, knygos gali klysti, - kilstelėjo antakius. - Prie prakeiksmo kūrimo prisidėjo ir Aaronas, nežinia, kaip toks eksperimentinis, naujas prakeiksmas galėjo paveikti nutraukimo ritualą. Galiausiai, nesvarbu. Aaronas mums vis tiek nieko nesakys. Nei ką galvoja, nei ką žino. Bet mes irgi negalim sėdėti rankų sudėję. Tad tu mokysies keliauti oru, - pakartojo ir žybtelėjo akimis Auriui pradėjus atsikalbinėti.
Linėja netikėjo, jog Dolohovai nežino apie Erką. Tai jai atrodė neįmanoma. Bet neketino to sakyti Auriui. Ir taip jis turi dėl ko jaudintis, o Erka Hogvartse ir suaugusi.
Kai raudonplaukis užsiminė apie Augistiną, merginos žvilgsnyje pasirodė užuojauta ir ji paglostė mylimajam ranką.
- Baimės nuslopinimo serumas, - gūžtelėjo pečiais. - Nesigilink. Mokysimės rytoj šeštą, tik reikės surasti atokią vietą Kiauliasodyje. Aš tuo pasirūpinsiu.

[Auris Senkleris]

- Ir ką jei būtų? Koks Aaronui skirtumas. Oi gedulas. Ir pragyventų. Jau tik nereikia. Na taip jaučia tas emocijas, nemoku jų nesiųsti tuo idiotišku ryšiu. Bet jos pareina nuo manęs,ne nuo jo. Aš nejaučiu jokių jo emocijų. - Kaip suvaldyti tą nelemtą ryšį Auriui liko paslaptis.
- Na gerai neturim. Bet... Koks čia dar serumas? Čia jo serumas? - Auris nenorėjo nieko mokytis. Kada nors yra labai geras laiko tarpas, kai neprivalu skubėti.
- Aš moku kovoti. O pabėgti padeda ne vien keliavimas oru. - Nusiųs Dori žvieglį, kad kitą kart žinotų ką pasakoti ir ko nepasakoti.
- Aš tada buvau užkluptas iš netyčių ir aš juos vis tiek nugalėjau. Nereikia man jokio keliavimo oru. - Šeštą jis nesimokys. Rytoj šeštą turės tiek veiklos, kad nepasirodys miestelyje.

[Linėja Roberts]

- Gal būtų gerai, jei jaustum, - susimąstė. - Naudinga būtų žinoti, kokie jausmai verda Aarono širdyje. Taip, serumas jo. Aišku, jis norėjo, jog aš tau to nesakyčiau. Vaidina nežinia ką. Privargau su juo, tad jau tu manęs nevargink. Nesvarbu, kad serumas Aarono. Tu jį gersi ir taškas.
Linėja prunkštelėjo, kai Auris ėmė dėstyti, jog jam keliavimas oru nereikalingas, jog pabėgti galima ir kitais būdais.
- Nenugalimasis Auris, - ironiškai tarė. - Jei ne Aaronas, dabar tavęs nebūtų. Ar tu žinai, ką man teko patirti tame bunkeryje, kai vos tavęs nepraradau? Kaip manai, kokie jausmai užplūstų Timotį, Eion ir Erką, jei mirtum? Puikiai žinai, kad išnykti oru yra žymiai greičiau ir paprasčiau nei burtis, tarkim, nešyklę. Nesi vienas, Auri. Pats taip pasirinkai. Apsiėmei globoti Erką, o paskui Eion. Sutikai auginti brolį. O dabar turi ir mane. Juk tu nieko nebijosi, nes serumas panaikins tą baimę, - švelniai pasakė. - O jei čia dar bandysi išsisukinėti, mokysies ne rytoj, bet šiandien, - balsas iš švelnaus per akimirką tapo griežtas.

[Auris Senkleris]

- Jis neturi jausmų. - ne. Niekada nepasakys nieko gero apie savo pusbrolį ir taškas. Iš principo.
- Ir išviso kas prašė jo čia atsiboginti į mokyklą? - Siautėjo. Negersiu. Norėjosi sakyti. Niekada negersiu ir nesimokysiu. Vien apie tai pagalvojus pradėdavo trūkti oro. Ir dar jaustis Aaronui skolingam ir už šią galimybę. Jau geriau atrodė atsiddurti karste ir Auris norėjo taip jai ir pasakyti. Stovėjo ir tylėjo, o akys piktai žaižaravo. dar norėjosi pareikšti, kad ji neaiškins jam ką daryti ir ko nedaryti. Bet aišku to nepasakė ir nebūtų galėjęs. Dabar tiesiog stengės suvaldyti liežuvį,kad neprikalbėtų ko nereikia. O Linėja kalbėjo ir kalbėjo toliau. Ak matai jei ne Aaronas. Eina jis tegul... Bet aišku, kad ji buvo teisi dėl visų kitų dalykų. Tik ne dėl Aarono. To jis niekada nepripažins.
- Gerai, gerai, gerai. Būsiu ten šeštą. - Gal.

[Linėja Roberts]

Linėja atsiduso. Buvo akivaizdu, kad abu Senkleriai - su savais principais. Ir tai gadino visus reikalus.
- Tai vat man ir rūpi, dėl kokios priežasties jis čia atsibogino, - pasakė.
Merginai kalbant raudonplaukis svaidėsi ne itin draugiškais žvilgsniais. Jis nesutiks, tarė sau mintyse. Jis nesutiks ir man teks galvoti, kokiu būdu jį prikalbėti arba priversti.
Tačiau, Linėjos nustebimui, Auris sutiko. Aišku, kol jis neišgers serumo ir nepradės mokytis, tol ji šimtu procentų tuo netikės, bet dabar bent nereikės jo įkalbinėti ir bus galima eiti pas Aaroną pasiimti to viralo.
Ji mąstė apie tai, kas šiuo metu dedasi Aurio galvoje. Įtarė, kad verda tikra jausmų košė. Baimė, susimaišiusi su principais, taip pat pareiga dėl artimų žmonių. Dabar Linėjos žvilgsnis prisipildė meilės, ji priėjo prie Aurio, apsivijo rankomis jo kaklą.
- Geri berniukai gauna prizą, - tarė ir tuo metu užsiskleidė lango užuolaidos.
Po valandėlės kabinetas liko tuščias. Linėja išėjo ieškoti Aarono.