0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Pagaliau aš jau prie pat nuostabiojo kerėjimo kabineto. Žana atidarė duris ir išvydo mergaitę, ta mergina pradėjo rėkti ant Žanos. Kaip šita pana galėjo būti čia taip anksti ir kaip man dabar reikėjo jai atsakyti.
-Nusiraminsi gal? Aš visada čia ateinu anksti ryte, keista kodėl klausi ką aš čia veikiu, nors pati tu jau esi čia, -linksmai nusijuokė Mokslinčė.
-Beja aš Žana. Žana Moklinčė iš Varno Nago koledžio, tikiuosi neprieštarausi jeigu prisėsiu šalia tevęs, nes mat dėl šitos vietos visada atlėkiu į kabinetą ir noriu dar išmokti porą naujų II kurso kerų -maloniai paklausė panelė.
-O iš kokio koledžo esu tu, kuo tu vardu ir ką čia veiki? O ar jau moki šiuos kerus?- susinomėjo Varno Nago mokinė Žana.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Vanesa iki galo išklausė merginos, o tada atsakė:
- Atsiprašau... - sumurmėjo ji, - Aš Elizabet Vanesa Von Chang, gali vadint Elizabet ar Vanesa, bet jei klaustum mano nuomonės: man labiau patinka Vanesa. Taip - šiuos kerus jau moku, ne - negali prisėst šalia, susirask kitą suolą. Beje, aš iš Klastunyno.
Na ir daug klausimų supylė ji, kažin, ar į visus atsakiau? Ai tiksliai, ji dar klausė ką čia veikiu, bet kas jai darbo? Jai neturėtu rūpėt. Tada Vanesa užsikėlė kojas ant kitos kedės ir parodė, kad varniukei jau metas eiti susirasti sau suolą. Tada, kad atrodytų "kiečiau" ji išsitraukė rožinę gumą ir pradėjo ją kramtyt ir didžiulius burbulus pūsti.
- Na, ko tu vis dar čia? Ar neliepiau eit susirast kito suolo?! - ir ji išpūtė didžiulį gumos burbulą.

Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
-Am... Vanesa, tu tikrai labai daug prarandi, moku jau visą kursą, būčiau tau pagelbėjusi, bet nenori nereikia, -pasibaisėjusi tarė Žana. Niekada gyvenime nesutikau tokios nemalonios Klastuolės, bet ką padarysi, prisėsiu prie kito suolo... Žana ramiai nusišypsojo ir atsisėdo visai kitoje kabineto pusėje. Taip bus daug lengviau, nereikia veltis į problemas... Kol Vanesa kramtė gumą Žana ramiai skaitė savo knygą, mergaitė visada taip daro, nes ji vis gi Varniukė. Staiga mergina net pašoko iš baimės, kai Klastuolė išpūtė gumos burbulą ir neištvėrusi suriko:
-Kad tik staigiai nešdintumeis iš čia! Niekada gyvenime namačiau tokios merginos kaip tu, elgiesi labai nepadoriai ir kaip mažas vaikas. Kaip tau negėda!!!
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
- Aš niekur nesinešdinsiu! Pirma atėjau! Jei taip jau nori pati nešdinkis! Šius! - ir ji pamojo ranka ant žodžio "Šius". Tarp merginų užvirė kova ir pyktis. Staiga Vanesa atsistojo, išspjovė gumą ant Žanos knygos, užrakino duris Colloportus keras ir staigiai paleido į varniukę Rictusempra kerus, ji tikėjosi, kad kol šie kerai kutens Žaną ji galės ištrūkti iš klasės ir viską užglostyti, ji jau buvo sugalvojusi planą kaip tai padarys. Ji būtų atrakinusi prieš tai užrakintas duris, nubėgusi iki draugės jai viską papasakojusi. Tada draugė būtų nubėgusi ir suradusi kerėjimo profesorių, papasakojusi jam, kad kažkas jo kabinete užpuolė Žaną, o Elizabet tuo tarpu būtų kuo ramiausiai gulėjusi savo lovoje, Klastunyno mergaičių kambaryje ir apsimetusi, kad nieko nežino.

Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Žana susikrimto ir pradėjo gailėtis ką pasakė, bet vistiek kokia ji negera, manau dabar nueisiu pas direktorių ar kur kitur., o gal išvis niekur neiti...ilgai nesavarsčiusi Mokslinčė tarė:
-Na atsiprašau, aš gal jau eisiu. Vistiek visus kerus jau žinau, mažai ką ir prarasiu. Buvo labai nemalonu susipažinti, viso gero ir geros pamokos.
Žana Mokslinčė susirinko visus savo daigtus, knygas, plunknas, portfelį ir moliūgų sultis ir išėjo pro milžiniškas duris. Kol ėjo mergina svarstė ar gerai pasielgė. Ji ilgai mąstė, bet supratus kad liko tik penkios minutės iki kerėjimo pamokos greitai nulėkė ir atsisėdo į suolą. Ak kokia aš vis dėl to neapsisprendusi, nu bet ką jau padarysi. Tokia jau aš...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
Buvo vėlus vakaras, už lango nesimatė nė gyvos dvasios, tik kelios švieselės. Žana sedėjo savo kabinete, vis gi buvo kerėjimo profesorė, ji deliojosi savo daigtus. Mergina jų turėjo begalybę, nuo didžiausių iki mažiausių, nuo juodžiausių iki pačių spalvingiausių. Tiesa sakant Žana nežinojo kur ir besutalpinti tiek daiktų, tačiau po truputėlį viską dėliojosi.
Kabinetas buvo pakankamai niūrus, Žanai tai visiškai nepatiko, todė ji išsitraukė įrėmintas nuotraukas, kuriose buvo vaizduojama jos giminė ir šeima. Daugiausiai nuotraukų buvo su Nikole. Nikolė yra jos dukra, ji mokosi šioje mokykloje, Varno Nage ir yra antrakursė. Nikolės mama labai didžiuojasi jos rezultatais.
Pasigerėjusi nuotraukomis ji pakabino jas ant kabineto sienų, tada ištarė Wingardium Leviosa burtažodį ir pakėlė visas knygas ir sudėjo jas į lentyną. Sudėjo Mokslinčė jas ne bet kaip, o pagal spalvas. Tokia tvarka Žanai atrodė pati priimtiniausia.
Pažvelgusi į kabinetą Žana nušvito, jis atrodė daug tvarkingesnis. Žana pasileido ramios Kalėdinės muzikos ir gėrė savo kavą belaukdama kažko užeinant.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Jau buvo vėlyvas vakaras. Šiandien puse aštuonių (vakaro aišku) Nikolės mama kvietė ją pas save į kabinetą. Mergaitė nukurnėjo iki kabineto durų. Kadangi varniukė buvo labai punktuali, už durų jai teko palaukti 3 minutes ir 25 sekundes. Kai buvo lygiai 19:00:00 į duris pasibeldė antrakursė. Tada atsargiai pravėrė duris. Mergaitė išvydo mamą sėdinčią profesorės kedėję ir gurkšnojančią kavą. Nikolė pasisveikino:
- Labas vakaras, mamyte. - ji priėjo prie mamos ir ją karštai apkabino, o tada prabilo:
- Gavau tavo pelėdą. Prašei atvykti puse aštuonių, tai atėjau. Ko reikėjo?
Tada mergaitė apžvelgė kabinetą ir gerai pažinodama mamą iškart suprato, ko jai prireikė.
- Na tai... Kimbam į darbą? Ar dar kažką norėjai man pasakyti?
Mergina įdėmiai pažvelgė į Žaną. Ji taip visada į ją žiūrėdavo kai ko nors laukdavo, šį kartą - atsakymo.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Lygiai 19.00 duris pravėrė Žanos dukra- Nikolė. Parker iškarto suprato, dėl ko abi pradėjo tvarkytis.
-Kaip tau šiandien mokykloje sekėsi, kaip mano pamoka? Labai neįdomi buvo?- paklausė Žana. Laukdama atsakymo Žana iš savo rausvo lagamino ištraukė savo gelinių nagų lakų kolekciją, kurioje buvo gal dešimt skirtingų rožinių atspalvių. Kas keisčiausia ant jų buvo užklijuoti atspalvių pavadinimai, tokie kaip: pastelinė rožinė, šviesi purpurinė, rusva, rožinė, tamsiai rožinė, vidutiniškai rasva. Žana pažvelgusi nusijuokė ir tarė:
-Įdomu ar čia visi rožinės spalvos atspalviai ar ne?
Žana Parker su Nikole tvarkėsi, tačiau staiga Žanai atsiuntė pelėdą, kurioje buvo parašyta
Citata
,,Gerbiamoji, Žana Mokslinče, prašau jūsų patylinti savo kalėdinę muziką, ji skamba per visą mokyklą ir uždraustająme miške. Vis del to esate profesorė, galėtumėte elgtis pagarbiau"
Žana buvo pamiršusi, kad Kalėdinė muzika buvo įjungta, na gal dėl to, kad jos klausosi ištisus metus. Gerai gal aš greičiau išjungsiu, dar pasirodysiu, kokia iš tiesų aš išprotėjusi.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Merginos darbavosi iš peties, kol mama užsiminė apie mokslus.
- Na, šiandien buvo visai smagu, įdomu buvo susipažinti su naujais mokytojais. Smagu grįžti po atostogų į mokyklą., - Nikolė padarė pertraukėlę, o tada atsikvėpė ir tęsė toliau: - Na o jei prabilom apie tavo pamoką, tai ji buvo per daug lengva. Bet kaip pradžiai gal visai ir nieko. O žinai kas buvo smagiausia? Stebėti dirbančią mamą!
Ir abi karštai pasijuokė. Tada profesorė pradėjo traukti iš krepšio lakus, rožinio atspalvio ir Nikolę patraukė lakų spalvų pavadinimai.
- Kaip manai, kokio atspalvio mano plaukai? - paklausė mamos nuomonės ir pati susimąstė. Tik staiga jos mintis nutraukė į kabinetą įskridusi pelėda su laišku snape. Kai Žana perskaitė laišką, Nikolė pervertė jį akimis ir prunkštelėjo:
- "Net uždraustajame miške"... - pasicitavo varniukė ir kai mama nusisuko išjungti muzikos pati pagalvojo Pagaliau ta muzika nutilo, jau nusibodo ji. Per visus metus vis groja ir groja. Paskui dar po kiek laiko mergaitė pasidomėjo ar daugiau jokios pagalbos mamai nebereikia ir apsisukusi nudrožė prie durų. Tik staiga sustojo.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
-Nikole Parker, prašau ateik atsisėsti šalia manęs. Turiu rimtai su tavimi, panele, pasikalbėti,-surimtėjo Žana.
Žana vis dar dvejojo ar apie šią temą mergaitei pasakoti dar galima, todėl truputį susinervino. Ji pažvelgė pro langą, kuriame jau nesimatė nė vienos švieselės ir nė vienos ugnelės.
-Taigi, dukra, sulaukiau pelėdos, kad nepagarbiai elgeisi bibliotekoje. Nežinau visos istorijos, tačiau bibliotekininkė man tarė, kad tavęs prašė išeiti, o tu jos neklausei. Nikole, tai yra labai nepagarbu. Jau dvylika metų tave, Nikole, mokau pagarbos ir kultūringo elgesio, o tu šitaip atsiliepi. Tai man kaip peilis į širdį. Aš suprantu, kad tau nėra lengva prie visko priprasti, bet atsimink, kad tau reikia išlaikyti egzaminus, pereiti į kitą kursą ir gi tavo mama- profesorė. Labai prašau, nedaryk man gėdos. Žinok, tu esi labai gera mergaite, Nikole, tačiau kartais pagalvoju tave išsiųsti namo. Aš tavimi labai nusivyliau ir žinok, kad dabar tave, dukra, stebėsiu dar atidžiau.
Po to Žana prisėdo prie knygos, nors ištikro galvojo ką gi dar jos dukrai pasakyti. Pamąstė pamąstė ir prabilo:
- Nikole, mano laikais taip nebuvo, niekas taip prastai nesielgė ir jeigu mano mama būtu buvusi profesore ir aš būčiau dar maloniau pasielgusi, tu gadini man visą reputaciją, bet mano laikais viskas buvo daug stipriau ir už tokius dalykus, kuriuos krėti gautum ryščių arba kitaip tariant beržinės košės.
Žana buvo įsiutusi. Kaip taip galima ir dėl ko? Kas jai pasidarė! Nikolės mama neištvėrė ir pradėjo rėkti:
-Kaip tau negėda taip elgtis! Kas tau pasidarė!
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
Staiga Nikolė apsigręžė, nes išgirdo kaip mama ją šaukė. Ji paklusniai atkėblino iki mamos stalo ir ėmėsi klausyti. Kai Žana baigė kalbėti mergaitė iš pradžių nesusigaudė kas vyksta. Tada po kiek laiko pradėjo prisiminti ir labai nustebo. Labai jau keista. Juk tai buvo prieš metus. Kodėl tik dabar ji gavo laišką? Ir kodėl ji ant manęs pyksta? Tada profesorė tęsė savo pasakojimą. Kai ji baigė Nikolė vis dar buvo nelabai susigaudanti, bet galvojo Kokia nesąmonė. Ir koks jai skirtumas, kad aš ieškojau informacijos apie senelį. Vis tiek šito jai nepasakysiu, pradės dar labiau pykti. Taip pagalvojusi varniukė atsakė mamai:
- Labai atsiprašau, daugiau tai nepasikartos. Ar jau galiu eiti?
Nikolė nesuprato kodėl to paklausė, nes jai nerūpėjo atsakymas. Ji tiesiog apsisuko ir nuėjo iki durų,  galvodama kas čia ką tik įvyko.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
Žana Mokslinčė vis dar labai pyko ant dukros. Atrodė, kad profesorė tuoj sprogs. Pamačiusi, kad Nikolė žada išeiti pro profesorės kabineto duris žana išsitraukė lazdelę ir šuktelėjo:
-Colloportus, negi manai, kad leisiu tau taip nieko nepaaiškinus pasišalinti? Tau neišdegs!
Dabar Žanai pasidarė gaila mergaitės, vis dėl to, gi ji jos dukra. Po kelių minučių tarė:
-Nikole, aš labai atsiprašau, na taigi stresas ir visa kita, atleisk tu man.
Žana tyliai ir vos neverkdama laukė Nikolės Parker atsakymo. Po kelių minutėlių Žanai į galvą atskriejo puiki mintis ir ji prakalbo:
- Man rodos, kad savo rausvame lagamine turėjau saldainių. Ar tavo nuomonė apie saldainius nepasikeitė? Nes manau, kad po tokių savo ,,išdaigų" tau tai privalau leisti tau jais pasimėgautii. Na, kaip tau pasiūlymas?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Staiga prieš Nikolę esančios durys užsirakino. Jas užrakino Žana panaudojusi Colloportus kerus. Tada varniukė staigiai atsigręžė į mamą ir pradėjo:
- Manai, kad aš tikrai nesugebėsiu panaudojusi Alohomora kerus, tiesiog atrakinti šias duris?
Staiga mergaitės mama ant jos pradėjo baisiausiai rėkti. Nikolė baiminosi, kad visa mokykla nugirs ir jai nejučia pradėjo bėgti ašaros. Ji nusigręžė nuo mamos ir išsitraukiusi lazdelę pradėjo sakyti atrakinimo užkeikimą, bet staiga nei iš šio, nei iš to mama prisiminė saldainius ir pasiūlė juos dukrelei. Ši apstulbo, dar niekada mama taip keistai nesielgė. Gal čia kažkuo dėtas profesoriavimas? Varniukė atsargiai nuslinko iki mamos ir iš dėžutės ištraukė vieną cukruotą saldainį. Ji įsikišo jį į burną ir pajuto labai šlykštų skonį. Mergaitė greitai plaukais prisidengė veidą ir kol mama nematė išsivaipė, o paskui mandagiai atsisakė kitų:
- Ačiū, bet man jau gana. Nenoriu sustorėti.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Profesorė ramiai atsiduso ir pasidarė savo mėgstamiausios kavos. Šiuo Kalėdiniu laikotarpiu Žana į savo kavą įlašindavo kelis lašelius pipirmetės, kuri panelei simbolizuodavo Kalėdinę nuotaiką ir jaukumą. Davusi savo draugei Nikolei saldainį Mokslinčė nuėjo padaryti mergaitei kakavos. Seniau Nikolė ji labai patikdavo, o dabar Žana jau nebesuprato kas vyksta. Mergaitės nuomonė keisdavosi kas dieną, na arba taip tik atrodo.
- Nikole, padariau tau kakavos ir ant viršaus uždėjau mažųjų zefyriukų. Jei tik galiu kuo nors padeti iškart duok žinią. Dabar jeigu kažkur skubi gali eiti. Atsimink aš labai tavęs pasiilgsiu, bet tikiuosi pas mane po pamokų ateisi ir dažniau.
Tikiuosi viską pasakiau teisingai. Visiškai nebesuprantu kas su manimi darosi. Tikiuosi viskas susitvarkys.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Kerėjimo profesorės/profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
Mergaitė nuėjo pasiimti kakavos su zefyriukais kurią labai mėgo. Kai ją pasiėmė, jaukiai įsitaisė netoli mamos ir po truputį gurkšnojo kakavą. Staiga ji prabilo:
- Žinai ko čia labai trūksta? Ogi kalėdinių lempučių.
Tada Nikolė išsitraukė burtų lazdelę ir kerų pagalba išbūrė jaukias kalėdines lemputes. Tada kartu su malonia mamos draugija gurkšnojo kakavą ir mąstė apie tai, kad kaip gerai, kad viskas su mama išsisprendė gerai ir pirmasis gruodžio vakaras tikrai atspindėjo jaukų Kalėdų vakarą. Kai varniukė baigė kakavą ji atsistojo, šiltai apkabino mamą ir palinkėjusi saldžių sapnų nužingsniavo prie durų. Šį kartą dar atsigręžė į mamą, šyptelėjo jai ir dabar pagaliau tikrai išėjo pro duris į Varno Nago bokštą.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti