4
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VI kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 111
  • Kokia žmogaus esybė, tokia ir tėvynė- Vydūnas
Per audrą ir per savo širdies dūžius neišgirdo tolimesnių Olivijos žodžių (jei būtų išgirdęs, linksmai atkirstų, jog jau skraidino merginą ant šluotos ir ne kartą) - Kajus apstulbintas stebėjo, kaip kritlis tiksliai skrido link lankų, o tada, kaip Fiadh apgynė lankus. Kritlis švilpė priešingon pusėn, nei turėjo skrieti. Neviltis ir pyktis an savęs užgniaužė gerklę. FIADH! Prieš akis išdygo raudonplaukė figūra, kuri tiesė rankas link kritlio.
-OLIVIJA! - suklykė per lietų, ir pasileido paskui ją. Po velnių, ko jis kabėjo ore nieko nedarydamas?! Jei pavėluos, Winter sugaus kritlį ir jam šakės!
Jausdamas atsakingas už kritlį, galvotrūksčiais nušvilpė, taškydamas į šalis lietaus lašus ir kalendamas dantimis nuo sustiprėjusio vėjo ir šalčio. Jei taip ir toliau, sušals į ragą ir susrigs ir tada numirs! Jis per jaunas mirti!
-OLIVIJA! NEDRĮSK GAUDYTI KRITLIO! AŠ TAU UŽDRAUDŽIU! GIRDI? AR GIRDI?! - rėkė šis, vydamasis bendrapavardę kitakoledžę. Nors ir kaip buvo persigandęs, čia surado komišką situaciją - ėmė juokas, nes įprastai priešingų komandų puolėjai turėjo būti nemirtingi priešininkai. O jis su Olivija? Nepasidalino kritliu ant vienos šluotos, ji uždribo ant jo purvyne, o dar abiejų kalbos...
KVIDIČAS NĖRA TINKAMA VIENA BENDRAUTI IR MALONIAI ŠNEKUČIUOTIS! NUSTOK BŪTI DŽENTELMENU! - sušuko vidinis balsas.
-Nagi! Judam! Judam!- subarškino dantimis septyniolikmetis, ragindamas savo seną šluotą. Senoji sunkiai traukė ir aiškiai nepasivijo naujutėlės grifės šluotikės. Mintyse pradėjo plūsti už save, jog buvo tinginys ir patingėjo daugiau susitaupyti eurų, pfū, galeonų geresnei šluotai.
-TU, RUPKE NERALIUOTA! KAD TAVE SAUSAINIS NUTRENKTŲ! KAD VELNIAS Į PAČIAS PASIIMTŲ! EIK DEBESŲ SPARDYTI! EIK TU NAKTĮ PIENI LAKTI IR NELIESK KRITLIO, RUPKE! - su keiksmais Kajus nėrė žemyn. Purvynėlis jo nemasino, net nusipurtytų, tačiau dėmesį atėmė krentantis kritlis. Akimirką pasijautė kaip gaudytojo pozicijoje, tik skirtumas tas, jog gaudė savavališkai nelekiojantį į šalis kamuolį.
Spausdamas tą, kas liko iš šluotos greičio, nuzvimbė prie grifės, vaikinukas skubiai ištiesė ranką, gaudydamas kritlį. Kad ir šį kartą jam pavyktų! Širdis seniausiai buvo išlindusi iš po padų, Kajus karštligiškai norėjo, jog jam pavyktų ir tuo pat metu būtų prie Gajos - būtent ją, pagal komentatorių, taikėsi Stevie Green juodaskruostis muštukas. Gaja! Skrandį sutraukė baimė. Ją jau vieną kartą numušė muštukas! Kajus nevilties kupinu žvilgsniu nužvelgė kritlį. Sukošė pro dantis ir staigiai šovė į priešingą pusę. Sportinis azartas raižė jo kūną, tačiau pro ryšius jausmus prisverždavo ir nuovargis, šienaujantis kiekvieną iš įtampos virpantį kūno raumenį. Rankos, kojos, nugara sutartinai dejavo, o ir seniai sunkiai bepajautė rankų ar ir kojų pirštų galiukus, tačiau į tai nekreipė dėmesio - Gaja buvo svarbiau.
Jam reikia apginti gaudytoją į, o Gajai - aukso šmaukštą ir ši kančia pasibaigs. Juodos akys lipinosi iš nuovargio ir Kajus sgriežė dantimis. Spėk! Kaip ir anksčiau griežė dantimis ant šluotai, taip pasielgė ir dabar. Keiksmų virtinė liejosi jo galvoje, o vėjas ūžė jo ausyse.
Tada viskas įvyko greitai - išvydęs Sofijos figūrą, Kajus plačiau atsimerkė. Jis ne vienas.

[Bandymas uždengti Gają stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją:  5;6]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Kajus Arno Wintersas »
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • VII kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 63
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Grifai buvo tikri kopijuotojai! Klarė pasinaudojusi Gajos sėkme irgi pastebėjo aukso šmaukštą.
Laikykis! Elzė rankomis sumojavo keistais judėsiais, atiduodama savąjį či Amnetai.
Tegu jie čia vaikiojasi abudu - matydama Kajų su Olivia (net vardą iš komentatoriaus kalbų įsiminė) pasitraukė iš savos vietos. Savanaudiška, bet pagalbos Wintersonui nereikėjo. Be to, pabūdamas, kad ir vieną sekundę šalia jų, rizikavai būti išvoliotame purve, žolėje ar netgi patekti į žaibo šūvį.
Žudikų duetas. Taip pat pavogta būt galėjo tavo šluota, tavo garbė ar kritlis.
Skrendam, skrendam kuo greičiau iš čia.
Geltona, supinta kasa išsileidinėjo ir dabar priekyje plaukų buvo daugiau negu gale, kas reiškė, jog ant galvos švilpei buvo įtaisytas multifunkcinis fontanas su daug srovių, kurios tekėjo per kaklą, nugarą ir netgi per veidą.
Švilpė bereikšmingai apsuko dar keletą ratų aplink aikštę.
Prakeikta Olivia buvo pasidariusi sau tikrą nesvarumo būsenos atrakcioną gaudydama kritlį. Tas futbolo kamuolio dydžio kritlis dar vis neturėjo Elzės pirštų (pirštinės?) antspaudų ir ketino išsilaikyti kaip tik galima labiau sterilus. Iki situacija nebuvo kritiška.
Septintakursė vis labiau panašėjo į lavoną. Niekada gyvenime nebuvo patyrusi tiek fizinio krūvio. Koks čia krūvis, sėdint ant šluotos galvojate, bet sunkiausia ant jos išsilaikyti, nenukristi, skristi ir dar ją suvaldyt. Nėra taip jau ir paprasta.
Sunkūs atodūsiai pranyko lietuje. Vėl užėjo šalčio veikiamas drebulys, o sunkiausia buvo išsilaikyt ant skraidančio medienos gabalo. Elzė liko vos ne gulom, ant kiek prisispaudusi buvo. Lyg katinas ant palangės mataruojantis uodegą.
Nepatogu buvo skraidyti, bet kol atgaus jėgas - pagulinės. Nors jokios jėgos čia neateis, ant rankų buvo perneštas visas svoris ir jos to ilgai neišlaikys.
Teko sugrįžti į sėdimą poziciją. Norėjosi apsisukti devyniasdešimt laipsnių kampu ir statmenai kristi nė nepaleidus savo kvidičo įrankio.
Olivija, Fiadh, Daniela, Stevie, Klarė - kas per galiūnų stiprūnų komanda?
Dabar jautėsi lyg keturiasdešimtmetė moteris dirbanti, kad išlaikytų savo keturis vaikus. Tos visos šluotos, kamuoliai. Vos muštukas nepataikė galvon, vienas galvos pakreipimas ir nosis būtų atiduota į Pomfri stebuklingas rankutes.
Tai atstojo gerą kofeino puodelį ir prabudino švilpę. Labas rytas, brangioji. Pabundame ir keliamės.Jau pašaipiai pradėjo į visą tai žiūrėti septintakursė.
Viskas ėjosi ratu ir ratu. Žaidėjai, atmušėjai, gaudytojai nieko neveikė. Tiksliau veikė, ir labai svarbiai viską ten darė, bet kartojo ir kartojo tą patį, per tą patį.
Stengėsi likti budri, iš aukštai akimis peržvelgė visą vaizdą. Visus žiūrovus. Ji vėl liko permatoma. Tik kelios žiūronuotų švilpiukų akutės stebeilijo į ją, visos kitos gaudė kiek įdomesnį vaizdą.
Užteko ir tų aštuonių akučių, kad Elzė nesusipatogintų ir nuskristų dirbti.
Stevie. Stevie turi bokštą. Stevie šalia atmuštuko. Gaja!
Per savo mieguistumą visai pamiršo, kad žaidžia ne ji viena prieš Grifus. Greit pasukusi savają šluotą ir suėmusi šluotkotį, lyg žirgu nujojo, taip nutrūko šokinėdama ir nelygiai link Amnetos.
Greitai įsibrovusi tarp kelio, kur turėtų skristi muštukas, šį kart arčiausiai Gajos, Elzytė galvojo kurį šoną geriau atsukti: palikti vieną sveiką, o kitą sužeistą labai, labai, ar abudu sužaloti po truputį.

[Bandymas uždengti komandos draugę Gają Kasandrą Amnetą stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 5; 2]

u were my cup of tea, but I drink champagne now

*

Neprisijungęs Gaja Kasandra Amneta

  • VII kursas
  • *
  • 133
  • Taškai: 209
  • Lytis: Moteris
  • Keksiukų maniakė
  Ar ji tikrai tikėjosi, kad tas skrajūnas taip lengvai pateks į jos rankas? Ak, jei nebūtų lietaus visi matytų, kokia siaubinga buvo šoji Amneta. Daugelis turbūt jau būtų pradėję galvoti apie tai kas leido šiai personai tapt gaudytoja, tačiau lietaus dėka viso šio siaubo nesimatė. Niekas, išskyrus ją pačią, nematė kaip ji ką tik "susifeilino". - Rupūs miltai, rupūs miltai. - Atsiduso Kasandra. O juk į riešutą panašus kamuolėlis buvo taip arti. Minus šeši šimtai šešiasdešimt sėkmės švilpių naudai, kitaip jau ir nepasakyt. Švilpė puikiai suprato, kad jos bandymai sugauti aukso šmaukštą neliks nepastebėti ir tuoj prie jos "prisišvartuos" Karter. Niekada, daugiau niekada gyvenime nebežaisiu kvidičo. Eina toks sportas, po paraliais, velniop. Kantrybė vis slūgo ir slūgo kaip nežinia kas. Negalvoti buvo sunku, tad septintakursės mintyse dėjosi chaosas. Vieną akimirką ji manė, kad tai nelabas sapnas ir tuoj ji pabus iš šio košmaro, o kitą akimirką ji džiaugėsi galėdama bent kažkuo padėti savo komandai ir bent lašelį prastūmt juos pergalės link. Jeigu tai išvis galima buvo pavadinti prastūmėjimu. Faktas, kad ji pastebėjo vikruolį dabar nereiškė nieko. Na ir kas, kad jis pastebėtas? Pastebėtas, bet nesugautas. Reikia sugauti būtinai. Ir tada jie galės palikti aikštę su prizine vieta. Nors, Varno Nago ir Klastūnyno mokiniams atsisakius dalyvaut, Švilpynė nori nenori buvo prizinėje vietoje, o toliau jau viskas priklausė nuo pačių grifų ir švilpių.
  Veidą papuošė nuostaba stebint tai kas dėjosi žemiau. Porai sekundėlių, nepametant šmaukšto iš regėjimo lauko, galima buvo mestelėti žvilgsnį žemyn. Gaila, kad jos su Klarė negali taip pat pasilinksminti gaudydamos Aukselį. Reikėjo pripažinti - tas šmaikštuolis tikrai dievino tyčiotis iš gaudytojų. Bet juk neteisi tu beveik negyvo daikto už pasityčiojimus? Jis tiesiog atlieka savo darbą. Nusiramink, Gaja, prisisemk kantrybės, tu nekalta, kad negali sugauti šmaukšto. Tai viskas yra tik sapnas, o sapne gali daryti ką nori iš nevilties pradėjusi įtikinėti save švilpė nuskriejo skraiduolio link. Dabar ji tikrai turi sugauti jį. Jis visai netoli. Prie vis dar skaudančios nugaros prisidėjo dar ir skrandis, reikalaujantis maisto. Rungtynes reikėjo kaip įmanoma greičiau pabaigti. Net jei šios nepasiekė savos kulminacijos. Komandos kapitonė netoliese pastebėjo Klarę. Panašu, kad dabar prasidės kova dėl to, kas pirmiau sugaus tą prakeiktą debesų spardytoją. Amneta stengėsi laikytis kuo arčiau šmaukšto ir viena ranka laikydamasi šluotos, kita vėl siekė jo. Priešais blykstelėjęs žaibas minutėlei apakino, tačiau mergina vis dar žinojo kur jos tikslas. Pamesti vikruolį iš akių buvo nebe tokia lengva užduotis esant taip arti jo. Nuo pergalės ją skyrė vos pora metrų ir beveik šimtaprocentinė tikimybė būti numuštai panelės Green muštuko. Kandžius žodžius pasiliko sau, nes jų ir nebuvo. Kasandra nemokėjo pyktis, todėl ir neturėjo ilgalaikių priešų - Klarė ne išimtis. Grifų gaudytoja greičiausiai buvo bendraujantis ir malonus žmogus, tačiau dabar vyko kova vos ne už gyvybę ir visus malonumus teko sukišti į pandoros skrynelę tolimiausiame minčių kampe. - Eikš pas mane, po paraliais! - Tiesė ranką šmaukšto link. Ji turi sugauti jį pirmiau nei tą padarys Karter. Sugauti ir parodyti visiems, kad tai padarė ji, o ne grifė. O tada jau pasiūlys jį palaikyt ir Klarei. Nors kažkas viduje kūždėjo, kad tai toli gražu ne pirmos rungtynės bendraamžei priešininkei. Ji - toks pat veteranas kaip švilpiai Kajus Arno Wintersas ar Keitas Keitas Kolinsas.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 5]
Roses are red,
Violets are blue,
God made me pretty,
What happened to you?

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • IV kursas
  • *
  • 147
  • Taškai: 118
  • Lytis: Moteris
Jai pasisekė! Ji apgynė lankus! Neįtikėtina! Dabar Kajūkštis tikrai nebeturės ko pūstis! Pasirodo, net ir ji, Fiadh, gali atlikti kažką tinkamai. Šį kartą šiaurės airė buvo tikra, kad kritlis skriejo tiesiai į lankus - ne taip kaip pirmojo metimo metu. Vadinasi... Ji atliko savo darbą ir apgynė Grifų Gūžtos lankus! Ko gero, tai buvo laimingiausia akimirka Fiadh gyvenime. Net ir ji sugebėjo padaryti tai, ko iš jos reikalavo situacija.
Tokią akimirką mergaitė net paklausė savęs, ar Džeimsas Greywindas stebi rungtynes - ir, ko gero, pirmą kartą gyvenime mintis apie transfigūracijos profesorių neprivertė grifiukės krūptelėti. Šiuo metu ji buvo euforijoje. Ko gero, net jeigu Greywindas pats praskristų visai šalia, ji neišsigąstų.
Deja, ilgai džiaugtis Fiadh negalėjo. Tereikėjo prisiminti, kas įvyko po pirmojo metimo, kuris Kajui nebuvo itin sėkmingas. o'Ceallachain nespėjo net pasidžiaugti ramybe, kai Wintersiūkštis grįžo su kritliu ir pelnė Švilpynei taškus! Tad keturiolikmetė nenoromis turėjo vėl susikaupti ir mintimis grįžti į aikštę. Ji matė, kad komandos draugė Olivia nuskriejo prie kritlio. Teliko tikėtis, kad šį kartą jai pasiseks geriau ir joks geltonapsiaustis to kritlio nenušvilps.
Fiadh nežinojo, kaip vyksta žaidimas, tačiau spėjo, kad abi gaudytojos jau vaikosi šmaukštą. Juk praėjo pakankamai laiko, kad septinto kurso merginos pastebėtų tą mažą blizgantį dalykėlį. Žinoma, lietus ne itin padėjo suprasti, kas vyksta, tad o'Ceallachain beliko tikėtis geriausio. Staiga ji susimąstė: o kas bus, jeigu niekas nė nepastebės, kaip kuri nors iš merginų pagauna šmaukštą? Juk per šitą liūtį niekas iš viso nieko nemato. Kažkada žiūrovai suūžė, tačiau ar jie tikrai matė, kas vyksta aikštėje? Šiaurės airė įsivaizdavo, kaip kybo prie lankų laukdama varžovų puolėjo, o apačioje viena iš komandų jau džiaugiasi pergale... Ir niekas nė neprisimena, kad komandoje buvo ir ji, Fiadh o'Ceallachain... Norėdama įsitikinti, kad rungtynės dar nesibaigė mergaitė nusileido kiek žemiau ir kiek aprimo: tame purve nesimalė jokie žmonės, vadinasi, galima tikėtis, kad rungtynės dar vyksta. Gynėja skubiai grįžo prie lankų. Susidarė įspūdis, kad kritlis jau yra patraukęs savais keliais. Fiadh nebematė, ar Olivia sučiupo tą kritlį, ar ne. Reikia tikėtis, kad ji su raudonu kamuoliu pažastyje jau prisiartino prie priešingų lankų... o'Ceallachain atrodė, kad visas veiksmas vyksta jos pusėje - ko gero, priešininkų gynėja jau baigia užmigti iš nuobodulio...
Atidžiai apsižvalgiusi mergaitė nepamatė nei Kajaus, nei Elzės. Tai buvo kiek keista - juk jie šiandien nieko daugiau neveikia, tik atakuoja vargšę Grifų Gūžtos gynėją, ypač Kajus. Džentelmeniškumo nerasta...
Kurį laiką buvo ramu, kad Fiadh išdrįso šiek tiek nutolti prie lankų, kad galėtų išsiaiškinti, kad vyksta aikštėje. Netrukus pamatė abi gaudytojas - buvo labai akivaizdu, kad vargšas mažasis kamuoliukas jau yra persekiojamas abiejų merginų - jos ne ieškojo, jos vaikėsi. Vadinasi, gali būti, kad teks bandyti ginti Klarę nuo muštuko! Ir kaip tik tuo metu o'Ceallachain pamatė, kaip baltaplaukis švilpių atmušėjas blokštu tvojo per muštuką. Juodasis kamuolys skubiai pasileido Fiadh pusėn. Mergaitė persigando, kai suprato, kad taikinys vis tik buvo ne ji, o komandos atmušėja ir kapitonė Stevie Green. Fiadh suprato, kad Green šiuo metu yra daug svarbesnė komandai. Tad ji giliai įkvėpė ir pasileido komandos kapitonės link. Širdis lipo per gerklę, tačiau neliko nieko kito - Fiadh laukė, kada kamuolys galingai trenksis į ją.

[Bandymas uždengti komandos draugę Stevie Green stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją: 1; 4]

*

Neprisijungęs Daniela Defoe

  • VII kursas
  • *
  • 15
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
  • can you cha nge your whole life in a day?
Danielai taip skaudėjo petį, atrodė tuoj apsiverks.  Tiesą pasakius ji nekentė ašarų, net tokių, nuo kurių net geležinė valia neapsaugotų. Muštukas nenumušė Klarės, bet puolėjai įsiterpus tarp muštuko ir gaudytojos, raudonplaukė nejautė jokio pasitenkinimo. Bet štai kai per galų gale pasirodžiusias ašaras pamatė Klarę tiesiant rankas i muštuką sužibo viltis. Skaudantis petys kur pataikė tas nevidonas, net atrodė nustojo maudęs. Viltis matant Klarę tiesiant ranką buvo kaip gurkšnis vandens karštą dieną. Taip gaivino, taip augino savivertę. Grifei pavyko apginti savo komandos gaudytoją, o tai jau nė nekvepia nuobodžiomis rungtynėmis. Pagaliau Daniela suprato, kodėl žmonės eina iš proto dėl kvidičo, ir raudonplaukė pagaliau pajuto ne menką susidomėjimą, ne norą išmėgint jėgas, o grynų gryniausią aistrą šiam žaidimui. Svarbiausia nosies neužriest ir ant laurų neužmigt, tęsti žaidimą, -mąstė grifė, giliai atsikvėpusi. Rungtynės buvo įtemptos nes negalėjai normaliai matyti, per tą audrą net savo mintis girdėt buvo sunku. Kiekviena detalė atrodė blaško Danielą.
     Sirgaliai atrodė nugriaus stadijoną. Net audra neprilygo jų šauksmui. Ir grifai ir švilpiai buvo išvargę ir mintyse dėjo viltis į savo gaudytojas, nei vienas nenorėjo, kad rungtynės tokiom sąlygom užtruktų. Bent taip manė Daniela. Nes įmatyti kas vyksta stadione būtų vieną, o štai įsibrauti į jų mintis buvo neįveikiama užduotis. Praskrisdama puolėja vis dėlto girdėjo vieną kitą keiksmažodį, tad drįso manyti, kad ne ji viena atidavusi paskutines jėgas šiam žaidimui. Danielos savijauta buvo tokia prasta, kad ji nesuprato kaip dar nenukrito nuo šluotos pataikius muštukui. Garbės žodis, manė kris tiesiai į purvą. Tik laimei net jei ir nukristų vargiai kas įžiūrėtų tokiomis oro salygomis. Kad ir kaip dairėsi kritlio pastarąsias kelias minutes nematė, o ir Klarė su aukso kamuolėliu dingo iš puolėjos matymo lauko.
     Tokio oru laikyti šluotkotį su viena ranka būtų tiesiog juokinga, nukritimas būtų praktiškai garantuotas. Tad kad ir kaip skaudėjo jau ne tik petį bet ir visą ranką, puolėja sukando dantis ir dar stipriau abiem rankom isitvėrė į šluotkotį. Na jau tikrai taip paprastai nepasiduosiu, užbaigsiu šitas rungtynes iki galo...
     Besidairydama raudonplaukė užmatė kaip komandos draugė bando pagauti kritlį. Daniela nemanė kad šiuo metu pavyktų išlaikyti, tad net nesivargino graužtis, kad ne ji gaudo kritlį. Vos kelis metrus paskridus pamatė Stevie. Jau norėjo apsidžiaugti nes seniai nematė komandos kapitonės, bet emocijom trūko laiko. Į Stevie lėkė muštukas. Daniela net nesusimastė, kad dar vieną smūgį vargiai atlaiktų, ir stojo tarp Stevie ir muštuko. Komandos kapitonė buvo tikrai kur kas vertingesnė žaidėja už puolėją. Todėl šis sprendimas, kad ir žaibiškai priimtas buvo veikiausiai teisingas.
     Daniela nors ir matė muštuką, artėjančiam smūgiui nebuvo pasiruošus, per daug jėgų atidavė rungtynėms, susikaupti buvo velniškai sunku ir prireikė didelių pastangų bent išlaikyti atmerktas ašarotas akis. Atrodė tuoj tuoj nualps, dar nesulaukusi smūgio.

[ Bandymas įsiterpti tarp komandos draugės Stevie ir į ją skriejančio muštuko; 3, 4]

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *
  • 682
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
RPG vertinimas

Stevie Green: 10
Olivia Rose Winter: 10
Klarė Konė Karter: 10
Sofija Orel: 6
Keitas Kolinsas: 10
Kajus Arno Wintersas: 10
Elzė Merė Smitherson: 9
Gaja Kasandra Amneta: 10
Fiadh o'Ceallachain: 9
Daniela Defoe: 8

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų (K)

Stevie Green [9] - Gaja Kasandra Amneta [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Stevie Green.
Olivia Rose Winter [9] - Fiadh o'Ceallachain [7]  = KS [2] 2 papildomi kauliuko ridenimai Oliviai Rose Winter.
Klarė Konė Karter [9] - Gaja Kasandra Amneta [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.
Sofija Orel [6] - Stevie Green [9] = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Sofijai Orel.
Keitas Kolinsas [8] - Stevie Green [9]  = KS [0 ] = 0 papildomų kauliuko ridenimų Keitui Kolinsui.
Kajus Arno Wintersas [8] - Stevie Green [9]  = KS [0 ] 0 papildomų kauliuko ridenimų Kajui Arno Wintersui.
Elzė Merė Smitherson [8] - Stevie Green [9]  = KS [0 ] 0 papildomų kauliuko ridenimų Elzei Merei Smitherson.
Fiadh o'Ceallachain [7] - Keitas Kolinsas [8] = KS [0 ] 0 papildomų kauliuko ridenimų Fiadh o'Ceallachain.
Daniela Defoe [9] - Keitas Kolinsas [8] = KS [1] = 1 papildomas kauliuko ridenimas Danielai Defoe.

Komandinis koeficientų palyginimas

Grifų Gūžta [2,5] - Švilpynė [2,5] = KKS [0,0] = 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Kauliuko rezultatas

Stevie Green: 5
Olivia Rose Winter: 5; 3; 6; 3
Klarė Konė Karter: 2
Sofija Orel: 2
Keitas Kolinsas: 2
Kajus Arno Wintersas: 2; 2
Elzė Merė Smitherson: 4
Gaja Kasandra Amneta: 5
Fiadh o'Ceallachain: 3; 3
Daniela Defoe: 3; 2

Stevie Green netiksliai paleidžia muštuką į Gają Kasandrą Amnetą.
Olivia Rose Winter sėkmingai sugauna kritlį.
Klarė Konė Karter nesugauna aukso šmaukšto.
Sofijos Orel veiksmas anuliuojamas, nes muštukas į Gają Kasandrą Amnetą paleistas netiksliai.
Keito Kolinso veiksmas anuliuojamas, nes muštukas į Gają Kasandrą Amnetą paleistas netiksliai.
Kajaus Arno Winterso veiksmas anuliuojamas, nes muštukas į Gają Kasandrą Amnetą paleistas netiksliai.
Elzės Merės Smitherson veiksmas anuliuojamas, nes muštukas į Gają Kasandrą Amnetą paleistas netiksliai.
Gaja Kasandra Amneta sugauna aukso šmaukštą.
Fiadh o'Ceallachain veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrieja į Stevie Green.
Danielos Defoe veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrieja į Stevie Green.

Kvidičo rungtynės baigtos

Rezultatas: Grifų Gūžta 0 - 160 Švilpynė.
Pergalę švenčia Švilpynė.

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Gaja Kasandra Amneta

  • VII kursas
  • *
  • 133
  • Taškai: 209
  • Lytis: Moteris
  • Keksiukų maniakė
  Gaja buvo viename aukščio lygyje su Klarė. Ji turėjo lygias galimybes su varžove. Jeigu dabar kažkas stebėtų tai, kas vyksta čia, viršuje, neabejotinai lažybose statytų, kad šmaukštą pagaus Karter. Ji ir sportiškesnė ir iš išvaizdos vyresnė už savo bendraamžę Amnetą. Bet viskas pasisuko kita linkme. Nežinia, ar viena tūkstantmečio skraiduolė užpavydėjo kitai ar tiesiog fortūna pagaliau nusprendė nusišypsoti žemaūgei storulei. Netrukus aukso šmaukštas atsidūrė švilpių gaudytojos rankose.
  - Yra! - Sušuko rudaplaukė, iškėlusi šmaukštą. Kova baigta. Tvirtai laikydamasi šluotos, rankoje gniaužė skraiduolį ir pasileido komentatoriaus link. Ji turėjo parodyti tai, ko dar nepastebėjo nei vienas sėdintis tribūnose. - Aš sugavau! - Džiaugsmo šūkį išgirdo dabar jau ir komentatorius ir arčiausiai tribūnose sėdintys mokiniai. Geltonųjų tribūnos netrukus pasipildė plojimais ir džiaugsmo šūkiais. Taip, tegul jie visiems praneša, kad mes laimėjom! Neapsakomai džiaugėsi mėlynakė. Ji ir sau ir savo bendrakursiams, bendrakoledžiams ir grifams įrodė - nebūtina mokėti puikiai žaisti kvidičo, kad jį laimėtum. Kojos pagaliau palietė jau kurį laiką neliesta žemė ir pasijuto nuovargis. Vos nesuklupusi, septintakursė įsitvėrė šluotos ir prisivertė pastovėti ant kojų dar bent pusvalandį. O tada jau galės kiek norės gulėti ligoninės sparne. Akimis susirado kitus geltonus apsiaustus. Reikia atšvęsti pergalę.
 - Ačiū, šios rungtynės buvo nuostabios! - Šūktelėjo Stevie. Nežinojo ar grifų kapitonė išgirdo ar ne, bet dar būti čia Kasandra nebegalėjo. Pažeme vilkdama šluota, kvidičininkė nusigavo švilpinukų persirengimo kambario link ir dingo už durų.
Roses are red,
Violets are blue,
God made me pretty,
What happened to you?

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 111
  • Taškai: 51
  • Lytis: Moteris
Sofija apsidairė nelabai supratusi kas įvyko. Geltonais šalikais pasidabinusi minia ošė ir klegėjo, o štai Grifų Gūžtos mokiniai sėdėjo tyliai arba garsiai piktinosi. Mergaitė ėmė ieškoti viso šito triukšmo priežasties. Ar įmestas kritlis? Kolinsas į ką nors pataikė? Ji grįžtelėjo per petį. Gaja mojavo šmaukštu! Laimėjom! Sofija sušuko iš džiaugsmo stebėdama kaip Švilpynės gaudytoja demonstruoja komentatoriui tą auksinį kamuoliuką. Ji priskrido arčiau Amnetos.
– Šaunuolė! – pasveikino merginą ,išraudusi iš džiaugsmo. Nebekliudė nei vėjas, nei lietus, nei šaltis. Viskas tiesiog persimainė ir aikštėje pakvipo palengvėjimu ir euforija sklindančia iš geltonųjų tribūnų ir nusivylimu kuris rodėsi grifų veiduose.
Gynėja su palengvėjimu nusileido ant žemės ir kuo skubiau nusitraukė nuo veido aprasojusius akinius, o nuo ranku drėgnas pirštines. Ji bėgte nubėgo iki persirengimo kabinų šypsodamasi taip plačiai kaip nemanė galinti. Laimėjom! Staiga jos lūpų kampučiai kiek nusviro žemyn. Niekas nemetė kritlio... – mergaitė pasijuto nebuvusi naudinga žaidėja, bet nustūmė tokias mintis į šalį ir pasidavė bendrai euforijai, savęs pagailėti suspės ir vėliau. Ji vis dar šypsojosi šukuodama šlapius plaukus klegančiame persirengimo kambaryje, tik gal nebe taip plačiai.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019