[Aleksas82]

Aleksas buvo nustebęs tokiu profesoriaus paslaugumu. Vaikis tikėjosi kažko panašaus į Greywindo elgesį, bet to neįvyko. Aišku, dirbtinę šypseną Eriko veide Gilbert galėjo puikiai įžiūrėti, tačiau nieko dėl to nebesakė.
-Taip, man reikia Madam Pomfri,-į mokytojo žodžius atsakė Aleksas, - atsiprašau, bet jokio pasitikėjimo Jums nejaučiu. Susitvarkysiu pats,-Tačiau vos Aleksui pabaigus šią ilgą litaniją, skausmas jau buvo dingęs, o  nudegimo žymės ir grandinių lyg nebūta. Vis tiek labiau norėjau pas Pomfri. Ji bent jau šokoladu pavaišintų. Buvo keista tikėtis iš Alekso kažko panašaus į "ačiū", vietoj to vaikinas tik piktai debtelėjo į Eriką. O ko jis tikėjosi? Juk pats beveik sukėlė, pats ištaisė.
 Paskutiniai Eriko žodžiai priminė siaubingą Transfigūracijos pamoką. Po jos Alekso psichika tikrai buvo pakrikusi. Daugiau eiti į Transfigūraciją  Gilbert nežadėjo. Vaikis žinojo, kad vis tiek koks nors nereikalingas komentaras išsprūs pro Alekso lūpas ir vėl lauks dideli nemalonumai.
 Vis dėl to Gilbert paklausė profesoriaus, bet juodų durų rinktis tikrai nežadėjo. Jokio pasitikėjimo po tokios pirmos pamokos likę nebuvo, tad vaikis sparčiai nuėjo prie žalių su gelsvumu durų. Vos tik jas atidarius prieš akis išniro paprastutis stalas, pergamentas, plunksna ir knyga. Visa kita erdvė buvo tuščia. Tai sukėlė menką įtarimą berniūkščio pasąmonėje, bet jei kiti mokyniai ten, tai ir Gilbert teks užeiti.
 Įėjęs į kambarį Aleksas paskui save vikriai užtrenkė kambario duris. Gal vieniems tai atrodė keistas pasirinkimas, bet Gilbert tokia "vienatvė" buvo prie širdies. Klastuolis nupėdino prie stalo jį apžiūrėdamas ir pagaliau atsivertė knygą.

Burtažodis: Vipera Evanesca

[GKA]

 Gaja šyptelėjo supratusi, kad jos žinios nėra tokios siaubingos. Beveik praklausiusi praktikos dalį, Kasandra šiek tiek sutriko nematydama po kojom tvirto pagrindo tačiau vis dėlto žengtelėjo artimiausių durų link. Jos buvo tamsiai rudos spalvos, labiausiai primenančios jos pačios koledžą. Kiek padvejojusi, gal kelias akimirkas, rudaplaukė drąsiai atvėrė duris ir įžengė į patalpą, kurioje kiek suprato teks dirbti artimiausias penkiolika minučių tikrai. Priešais stovėjo tik stalas. Ir kaip profesorius Nocturn įsivaizduoja čia burtažodžių praktika jei net nėra taikinių? Na nieko, mano taikiniu tokiu atveju pabus stalas. Pats nedavė pasirinkimo pasvarstė Gaja ir priėjo arčiau stalo. Atsisėdusi, pasidėjo savo septynių colių ilgio lazdelę ant stalo ir pasižiūrėjo į vadovėlį.

Erikas: Klasėje nėra raudonų durų
burtažodis: Arania Exumai

[Guramis Zveris]

Kai šalia atsisėdusi klastuolė nedraugiškai prunkštelėjo iš jo atsakymo, Guramis į ją dėbtelėjo, ir piktai sumurmėjo:
- Galiu trinktelėti ir tau, jei labai nori.
Bet liūdnoka profesoriaus išraiška nemaloniai nudiegė paširdžius. Ji Guramiui kažko priminė jo tėvą, ir klastuolis nebesijautė toks protingas. Nejaukiai muistydamasis suole, išklausė paaiškinimą apie praktinę pamokos dalį. Tad burti teks...
Staiga profesorius Nocturn mostelėjo lazdele, ir Guramis su kitais mokiniais atsidūrė juodoje erdvėje. Aleksas vėl buvo kažko prisidirbęs - na jam ir nesiseka - ir Guramiui pamačius jo nudegimus, oda nuėjo pagaugais. Mokiniai kėlėsi iš suolų ir vienas po kito judėjo pro įvairių spalvų duris. Atrodė, kad jiems sunku orientuotis juodumoje, ir ne vienas susvirduliavo, nematydamas aiškaus pagrindo po kojomis. Guramis pastebėjo, kad visi mokiniai kažkodėl vengia juodų durų. Gūžtelėjęs, jis jas ir pasirinko. Nesijautė labai drąsus, bet jam ši pamoka jau ir taip sekėsi nekaip. Blogiau būti jau nebegali. Už nugaros užvėręs duris, jis netvirtu žingsniu nužygiavo prie stalo ir atsisėdo ant kėdės. Jau šiek tiek nekantraudamas, arčiau prisitraukė vadovėlį ir perskaitė jam skirtą burtažodį. 

Tavo burtažodis: Riddikulus

[kablelis]

Stevie apie kažką mąstė. Taip ir pramąstė visą teorinę pamokos dalį. Negirdėjo, ko klausė profesorius, negirdėjo, ką atsakinėjo mokiniai. Laimei, susivokė, kai prasidėjo praktinė dalis. Vis dėlto apsigynimas nuo juodosios magijos buvo bene geriausia pamoka, dėl to reikėjo bent kažką čia išmokti. Juk paskutiniai metai mokykloje... Ta mintis išgąsdino grifę, tačiau ji spėjo susivokti, kad reikia klausyti, ką kalba profesorius. Kol jis aptarinėjo tai, ką kalbėjo kiti mokiniai, rudaplaukė beveik neklausė. Tačiau jam pradėjus pristatinėti praktiką Stevie pagaliau susikaupė.
Kelias akimirkas svarstė, kurias duris pasirinkti, tačiau galiausiai nutarė: žalios su gelsvumu. Tiks. Green drąsiai nužygiavo prie durų ir jas atidarė. Tamsa nebuvo jauki, tad ji sparčiu žingsniu priėjo prie staliuko. Ką gi, reikia pagaliau pradėti mokytis...

Burtažodis: Vipera Evanesca

[Paul]

Knyga buvo atversta maždaug per vidurį, jos puslapio viršuje kiek stambesniu ir ryškesniu šriftu buvo išspausdintas burtažodis. Arania Exumai. Ties tuo Emma nustojo skaityti, ji neskubėdama atsisėdo ir ramiai prisitraukė pergamentą bei rašalinę. Pala, juk aš galėčiau dar pasipraktikuoti ir Mutatio burtažodį, prieš akis plunksna ir rašalinė: kodėl ne? Bet... Varnanagė lėtai palinksėjo galva, lyg pritardama savo mintims. ...man jau ir taip užtenka transfigūracijos. Per kraštus lenda.
Antrakursė šyptelėjo iš savo minčių ir šįkart rimtai nusiteikė darbui. Iš pradžių rudaplaukė perskaitė, kam skirtas burtažodis ir nusišypsojo. Taip, tikrai tokiu pasinaudosiu.
Šypsenai pranykus iš veido škotė neskubriai užsirašė:
 

-Arania Exumai-
Skirtas nublokšti ar nužudyti vorus.

Plunksną padėjusi į šalį Emma baigė skaityti, tačiau nieko daugiau nepasižymėdama, nes labai magėjo išbandyti burtažodį. Varnanagė jau kilo nuo kėdės, kai suprato, kad čia nėra jokių vorų, su kuriais būtų galima praktikuotis. Atsidususi antrakursė klestelėjo ant kėdės ir dar kartą perskaitė tekstą. Niekur nebuvo užsiminta, kaip praktikuotis, jei neturi vorų. Aišku, šis burtažodis naudingas tik tada, kai yra vorų.
-Vorai...-lėtai ištarė mergaitė ir pažvelgė į tamsią erdvę virš savęs, tarsi tikėdamasi rasti ten atsakymą.

[kablelis]

- Vipera evanesca? - negarsiai ištarė Stevie. Ji nė girdėjusi nebuvo apie tokius kerus. Ką gi... Panašu, kad teks rimtai pasipraktikuoti, jeigu nenori per kitą pamoką susimauti.
Mergina buvo tikra, kad šie kerai - kokie nors ypatingai stiprūs kerai, skirti gintis. Dėl to pradėjusi skaityti grifė net nustebo: ar knyga tikrai atversta ten, kur ir reikia? Kurį laiką pasvarsčiusi Green nutarė vis tik nekviesti profesoriaus: jeigu knyga atversta ne ten, kur reikia... Ką gi, tai ne jos problemos. Rudaplaukė prisitraukė arčiau rašymo priemones. Sunkiai atsidususi ji galiausiai parašė:

Vipera evanesca yra skirti sunaikinti gyvatei. Akcentuojami skiemenys PER ir NES. Rankos judesys - mostelėjimas.

Viskas neatrodė itin sudėtinga. Kerai irgi neatrodė pavojingi. Dėl to Stevie dar kartą susimąstė, ar viskas čia gerai. Be to, kaip jai praktikuotis kerus, kai nėra jokios gyvatės? O gal yra? paklausė savęs rudaplaukė ir skubiai apsidairė. Bet ne, juk profesorius... Erikas... minėjo, kad jokių baisybių šioje pamokoje nebus. Green tik dabar suvokė: juk apsigynimą nuo juodosios magijos dėsto Erikas Nocturn, beveik kolega...
Žinoma, ši mintis susikaupti nepadėjo, tačiau grifė galiausiai sugebėjo nukreipti mintis tinkama linkme.
- Vipera evanesca - garsiai ir aiškiai pasakė septintakursė. Neatrodė, kad pavyko ištarti teisingai, nes paprastai ji pajusdavo kažką. O dabar atrodė, kad ji tiesiog pasakė nereikšmingą sakinį. Ką gi, teks pakartoti. - Vipera evanesca.
Po kelių kartų Stevie lyg ir pajuto, kad tai nėra paprastas žodis. Juk tai magija... Rudaplaukė šiek tiek sutriko. Nesitikėjo, kad bus taip sunku vien jau pradėti praktikuotis. Mergina piktai kažką suriko ir sunkiai atsidususi atsisėdo ant grindų.

[Fiadh o Ceallachain]

Per teorinę dalį Fiadh vos neužmigo. Nesuprato, kodėl. Pamoka pasirodė įdomi. O ir naktį mergaitė juk miegojo... Tačiau kažkas sutrukdė grifiukei tinkamai klausyti pamokos. Dėl to išgirdusi žodžius "jokių baisybių nutikti negalės" ji persigando. Kokių baisybių? paklausė savęs šiaurės airė. Ketvirtakursė juto kylančią praktiką. Tačiau tai turėjo ir pliusą: ji pradėjo susikaupusi klausyti, ką kalba profesorius. Staiga šviesiaplaukė susimąstė: juk ji visai neseniai matė šį jaunuolį dar mokinio suole. Ir jis berods buvo grifas. Ar tai mūsų naujasis vadovas? paklausė savęs Fiadh. Ji apsižvalgė po klasę, tikėdamasi, kad ten pamatys Mirandą, kurios galės paklausti. Deja, tai, ko gero, buvo tik tuščia viltis...
Reikėjo išsirinkti duris. Fiadh tą pačią akimirką atmetė juodas. Tamsiai žalios irgi neviliojo. Žalios su gelsvumu? Gal ir nieko, tačiau rudos atrodė įdomiau. Tad ji visa tirtėdama prisiartino prie durų. Už jų, kaip ir minėjo profesorius, buvo tamsa. Tai, švelniai tariant, nenuramino mergaitės.

Burtažodis: Arania Exumai

[Aleksas82]

Ketvirtakursis nusižiovavo. Jo gautas burtažodis nebuvo labai įdomus, tačiau tikriausiai priekaištų pareikšti dabar nebuvo kam. Apie šiuos kerus Aleksas jau buvo girdėjęs. Vipera Evanesca buvo aprašytas daug knygų. Tiek apie magiją, tiek istorinėse. Juk šį burtažodį panaudojo pats Snape, kai suprato, kad Harry šnypštūnas. Būtų buvę kvaila negirdėti apie tokį burtą, tačiau Gilbert žinojo, jog tikriausiai kitas mokinys taip pat pasirinkęs šias duris gali nežinoti apie tokį egzistuojantį burtą, o tai kėlė menką panieką. Aišku, menka panieka pas Aleksą buvo milžiniška panieka, o tai jau daug kartų įrodė jo bendravimas su naujai sutiktais žmonėmis, profesoriais ir taip toliau.
 Dabar reikėjo susikoncentruoti ties burtų. Pasiėmęs rašymo priemones Gilbert greitai užsirašė svarbiausias detales:

Apibūdinimas - Vipera Evanesca, gyvačių panaikinimo kerai.
Tarimas - vee-PARE-uh
eh-vuh-NES-kuh
(Tvirtesnė PER ir NES)
Mostas - lengvas lazdelės mostelėjimas
Šviesa - juodi dūmai

Tai buvo viskas ką užsirašė Aleksas. Toliau vaikis tik patraukė rašymo priemones ir apsidairė po patalpą. Arba jam pasigirdo, arba Nocturn tikrai liepė praktikuotis, tačiau kur? Iš tiesų, kol kas aplinkoje nesimatė jokios gyvatės. Aišku, čia buvo tamsu, todėl tiksliau sakant nesimatė nieko. Tačiau Eric ir vėl rodydamas savo nepriekaištingus magiškus gebėjimus galėjo užburti kambarį, kad gyvatės vos Gilbert pajudėjus pradės lįsti iš tamsumos. Šią akimirką reikėjo būti budriam ir pasiruošti kiekvienam netikėtimui.

[Lukas Duff]

Luke nebuvo pramiegojęs teorijos, tačiau užsnūdo ties prasidėjusiu veiksmu. Kol visi mokiniai rinkosi duris, Duff saldžiai snaudė. Nebuvo aišku kaip per tokį trumpą laiką berniukas spėjo užmigti, tačiau miegas netrūko ilgai. Po kelių akimirkų Lukas pramerkė akis ir nusipurtė. Reikėjo tikėtis, kad šito Nocturn nepamatė, o tai buvo galimas variantas. Profesorius buvo per daug užsiėmęs Aleksu ir dabar pirmą kartą, pats netikėdamas savimi Lu mintyse padėkojo išsišokėliui ir greitai pašoko nuo suolo, bei nupėdino visų keturių durų link. Dabar buvo dilema, kurias duris pasirinkti, tačiau nugirdęs mokytojo ir Gilbert pokalbį, Luke be jokių abejonių nuėjo juodų durų link. Buvo keista rinktis grėsmingos spalvos duris, bet gal profesorius nemeluoja ir čia tikrai bus lengviau nei kitur?
 Nedrąsiai pravėręs juodos spalvos duris Duff šmurkštelėjo į vidų ir greitai sustingo. Čia buvo gan tamsu ir vėsu. Vieninteliai dalykai, kurie puikiai matėsi, buvo stalas, knyga ir rašymo priemonės.
- Lumos, - sumurmėjo berniukas, norėdamas apšviesti patalpą, tačiau burtas nesuveikė. Ne nu... Rimtai? Būtent dabar?!
Ką gi, dabar burtažodžiui nesuveikus klastuolis atsargias ir bailias žingsnias nužingsniavo link stalo. Aišku, buvo galima pakartoti burtą, tačiau to daryti vaikis nenorėjo. Nepavyko pirmą kartą, nepavyks ir antrą. Tokios mintys nebuvo pozityvios, tačiau sukurptos iš menkos berniuko patirties.
 Galiausiai stalas buvo pasiektas. Nenorom atvertęs knygą, Lukas perskaitė burtažodį ir išpūtė akis. Kas čia  per velnias? Tokio burto Duff dar nebuvo tekę girdėti. Tai šiek tiek gąsdino, nes nebuvo aiškus jo poveikis. Na taip, viskas buvo parašyta knygoje ir to dėka buvo galima greitai išsiaiškinti apie gautą burtažodį. Liūdna buvo ir tai, kad gavęs, bet kokį kitą burtą, vargu ar Luke būtų jį žinojęs.

Tavo burtažodis: Riddikulus

[Aleksas82]

Aleksas pasikasė galvą. Tai buvo judesys, kurį vaikinas visada darydavo galvodamas. Praktiką reikėjo atlikti, tačiau kaip? Sukurti savo gyvatės vaikis nenorėjo. Burtas nebuvo puikiai mokamas, tad tikriausiai nieko nepavyktų ir tik būtų sugaištas laikas.
  Po kiek laiko Gilbert gūžtelėjo pečias ir nusižiovavo. Buvo aišku, kad teks praktikuotis be gyvatės. Vaikinas tvirtai atsistojo ir pora kartų pasukiojo savo riešą. Keturiolikmetis žinojo, kad beveik kiekvienas burtas reikalauja judraus, o ne medinio riešo.
- Vipera evanesca? - tai nuskambėjo kaip klausimas, o ne užtikrintai ištartas burtažodis. Tikriausiai dėl šito nieko neįvyko ir Alekso burną paliko keiksmažodis. Klastuoliui patikdavo, kai viskas praeidavo be trukdžių, todėl dabar Gilbert susinervavo.
- Vi- pe - ra   e- va - nes - ca, - iš tų nervų visas burtažodis buvo sukirčiuotas, o lazdelės mostas pavirto į greitai aukštyn, žemyn besikilojantį "mušimo" judesį. Pats Aleksas puikiai suprato, kad turi nusiraminti ir tik tada vėl bandyti burtį, tačiau dabar žodis nusiraminti skambėjo keistai ir absurdiškai. Visgi, po kelių gylių kvėpavimo pratimų Gilbert veidas patapo ramus, o viduje tvyrojęs jausmas nustojo konkulioti. Buvo vėl galima grįšti prie burto.
- ViPERa EvaNESca, - šį kartą  tarimas buvo geras, o mostas lengvas ir toks, koks turėtų būti. Iš lazdelės galo greitai šovė kažkokios spalvos švieselė, tačiau Gilbert to įžiūrėti nepavyko. Veiksmas vyko per greitai. Krūtinėje pasirodė ir tas keistas jausmas, teisingai atlikus burtą. Aleksas nusišypsojo ir dar kartą tvirčiau paėmęs lazdelę atliko tą patį. Vėl pavyko. Dabar buvo galila lengviau atsikvėpti. Klastuolis burtą išmoko, tad be jokių vargų galėjo grįšti į klasę ar net į Klastuolių bendrą kambarį, tačiau jau susipažinęs su Eric blogąja puse, Aleksas liko vietoje ir nusprendė dar kartą pasipraktikuoti.

[Lukas Duff]

Riddikulus? Lu mintyse perskaitė burtažodį dar kartą. Šį kartą jis toks sunkus neatrodė, o dėl to Luke tik atsiduso su aiškiai juntamu palengvėjimu. Berniukas tikrai nebuvo pats puikiausias burtininkas. Dažniausiai uždegti lazdelės gale šviesą atrodė didžiausia problema. Vaikiui Lumos burtas buvo labai sunkus, nors tikriausiai daugelis vos atvykęs į Hogvartsą jį jau mokėjo.
 Prisitraukęs arčiau savęs rašymo priemones, mažasis klastuolis dar kartą užmetė žvilgsnį į knygą ir prikando lūpą. Duff buvo susikaupęs.

Burtas - Riddikulus
Tarimas - Ri- di - KULL- lis
(Tvirtesnė KUL)
Mostas - ore nubraižima mažoji y Šviesa - nėra

Galiausiai užrašai buvo baigti. Ar viską užsirašė teisingai Luke nežinojo. Berniukas tik viena akimi žvelgė į knygą, todėl buvo galimas daiktas, kad kažkas buvo parašyta ne taip kaip reikėjo.
 Galiausiai į mažojo klastuolio galvą atėjo supratimas. Burtas buvo skirtas nukenksminti kaukams, o Luke puikiai žinojo kas per padaras yra kaukas. Vien pagalvojus, kad Nocturn, na sakykim yra kiek pakvaišęs, ir tikrai į praktikos dalį galėjo įdėti praktikavimasi su tikru kauku, nupurtė drebulys, o širdis pradėjo kalatotis lyg plaktukas.
  Deja, su savo "puikias" magiškais sugebėjimais Duff žinojo, kad burtas jam šiandien tikriausiai visiškai nepavyks ir jį praktikuotis reikės vaikinų kambarį. Aišku, jei po kauko išpuolio jis dar liks gyvas. Vaikinų miegamajame mokytis pati geriausia vieta nebuvo. Vyresnieji nejautė jokios pagarbos besimokantiems, o tik pasišaipydavo iš jų. Kita vertus, kam patinka moksliukai?
- O gal kauko nebus? - pralaukęs su didžiule baime, savęs paklausė vaikis ir pagaliau su palengvėjimu išleido keistą garsą, kiek panašų į atodusį. Buvo aišku, kad kaukas šiandien neturėtų pasirodyti. Jei jis būtų turėjęs - jau būtų pasirodęs.
 Dabar reikėjo praktikuotis. Šios dalies vaikis nelaukė, tačiau ji vis tiek išaušo. Na bent jau nėra kauko...  Po dar vieno delsimo ir ilgos pertraukos, mažasis klastuolis pramankštino savo riešą ir nenorom ištarė burtą:
- Riddikulus...

[Gaja Kasandra Amneta]

 - Arania Exumai? - perskaitė švilpė. Na, gerai. Pasidėjo vadovėlį arčiau ir pradėjo skaityti tai, kas parašyta puslapyje. Skaityti Gaja buvo įgudusi, tad puslapis, kuriame viskas buvo parašyta gan smulkiu šriftu, buvo įveiktas gal per aštuonias minutes. Ištiesusi rankas į priekį, Amneta atsiduso. Laukė ilgas ir greičiausiai nuobodus darbas. Belikę buvo tikėtis, kad rašydama ji neužmigs. Pasidėjusi pergamentą arčiau, o vadovėlį kiek toliau, Kasandra pamerkė plunksną rašale ir pačiam puslapio viršuje, vidury eilutės gražiai parašė burtažodį. Svarbesni faktai? Pažiūrėkim, ką galima būtų pasižymėti. Paauglė susimąstė, o tada pradėjo rašyti.

Burtažodis Arania Exumai kitaip yra vadinamas vorų atbaidymo kerais. Kerint šį burtažodį iš lazdelės pasirodo mėlynos spalvos švieselė. Burtažodis pagrinde skirtas tokiems vorams kaip akromantulos ar į juos dydžiu panašiems vorams. Nerekomenduotina naudoti nukreipus į žmones.
 Burtažodis yra būtent toks todėl, kad "Arania" lotyniškai reiškia vorą, o žodelis "exumai" galėjo būti išvestas iš lotyniško "exuo", kuris reiškia "atsitraukiu, atsisakau".

Vadovėlyje, deja, nebuvo daug naudingos informacijos. Septintakursė nemanė, kad dabartiniais laikais apsigynime nuo juodosios magijos yra aktualu aptarinėti istoriją ar žinomus šio burtažodžio "mėgėjus". Įmerkusi plunksną atgal į rašalą, švilpė pasiruošė praktikavimui.

[Lukas Duff]

Kaip ir buvo tikėtasi - nieko neįvyko. Luke dėl to nepergyveno, tačiau vis tiek, velniai žino ką, suburbėjo panosy. Tai buvo kažkas panašaus į keiksmažodį ar jo arandžuotę.
Kas šį kartą buvo negerai su burtažodžiu berniukas nežinojo. Atrodė, kad klastuolis viską darė gerai, tačiau iš tiesų, Luke viską darė blogai. Medinis riešas, neaiškus tarimas, mintyse du šokantys teletabiai. Štai tokios buvo pagrindinės Luke klaidos, bet jų buvo ir daugiau.
 Supratęs, kad taip praburti gali visą dieną, tačiau naudos nebus jokios, Luke atsiduso ir priėjęs prie savo užrašų, juos dar kartą perskaitė. Dabar bent jau buvo aišku, koks burto tikslus tarimas, ir kaip turi atrodyti lazdelės mostas.
- Riddikulus, - dar kartą šiandien berniuko lūpas paliko paprastutis burtas. Šį sykį vaikis bent jau galėjo pasigirti geru, tačiau neužtikrintu tarimu bei kažkuo panašaus į reikiamą mostą. Aišku, laiko išmokti burtą taisyklingai dar buvo, tad Luke mažiausiai 10 kartų kartojo vis kartojo jį. Visus tuos kartus nieko neįvyko. Kaukų nukenksminimo burtažodį atsirasdavų klaidų, o pats Lukas jau buvo paradęs viltį.
- Tai darau paskutinį kartą, - nepatenkintas suburbėjo Luke, - RiddiKULus, -  šį kartą mostelėjimas buvo toks lengvas ir tikslus, kad mažasis klastuolis pats nustebo savimi. Burtažodžio tartis taip pat buvo puiki ir dabar krūtinėje pasijautė keistas jausmas - burtas buvo pavykęs. Tikriausiai tai buvo tik menkas atsitiktinumas, tačiau Luko veide vis tiek švytėjo ta savimi patenkinta šypsena. Kartoti burto berniukas nenorėjo. Tikriausiai giliai širdį žinojo, jog pakartojus vėl nieko neišeis ir visas džiaugsmas išgaruos. Sau nuotaikos klastuolis gadinti nežadėjo, tad pasidėjęs lazdelę ant stalo, nusprendė sušokti savo laimės šokį.

[Gaja Kasandra Amneta]

 Tiesa pasakius, Gaja Kasandra Amneta ne neįsivaizdavo kaip galėtų suprasti ar burtas paveikė stalą ar ne. Bet kaip ji jau suprato anksčiau, pasirinkimo nebuvo. Nuo stalo nuėmusi knygą, pergamentą, rašalą ir plunksną, šiuos padėjo prie durų, o patį stalą kiek leido jėgos pastūmė toliau nuo savęs - turėjo būti tikra, kad bus toje saugumo zonoje. Juk niekas nėra bandęs vorų atbaidymo kerų ant medinio stalo. Tačiau visada atsiranda kažkas, kas išbando nesąmonę ir dabar tokia proga iškrito septintakursei. Netvirta, septynių colių lazdelė atrodė taip, lyg tuoj sulūš, visai kaip švilpės pasitikėjimas savimi. Pripažinkime iškart, šioje smulkioje pagal ūgį būtybėje nerasi nieko grifiško, varniško ar klastuoliško. Ji buvo šimtaprocentinė švilpė - lojali, nedrąsi, kantri ir mėgstanti pavalgyti. Mėlynos akys užsimerkė. Gilus įkvėpimas, iškvėpimas. Tereikėjo susikaupti ir ištarti burtažodį, nukreipus lazdelę į stalą. Tai buvo paprasta žodžiuose, tačiau neaišku koks efektas laukė kai vietoj voro yra stalas. - Arania Exumai! - tarė, nukreipusi lazdelę į stalą. Nieko. - Arania Exumai! - Pakartojo darsyk. Vėl nieko. Pamokų nelankymas tikrai paveikė jos kerėjimo galimybes. - Arania Exumai! - Trečias kartas nemelavo. Iš lazdelės, tiesiai stalo link, nukeliavo mėlyna šviesa, tačiau neįvyko nieko. Bet burtažodis buvo panaudotas. Patenkinta bent tokiu rezultatu, ji susirinko daiktus ir išėjo iš kambariuko. Ji dar nežinojo, kad burtažodis galėjo suveikti, tačiau jai nepakako praktikavimosi.

[Miranda Danijelė]

Kelionė nebuvo ilga, todėl tuoj pat pasibaigė. Kas čia tokio nueiti nuo durų iki stalo. Tik priėjusi prie pat, tik tada Miranda galėjo pasakyti kas ten buvo užrašyta.
- Vipera Evanesca? Kas per... nesu nieko apie tai girdėjus, o reiks viską žinot ir išmokt? Ech.. vis augu, ir vis daugiau ir sunkiau duoda,- mintijo ketvirtakusė.
 Pasirėmusi ant stalo, ji ėmė vartyti knygą, ir pamatė, kad ne tiek čia ir daug informacijos, tereikia gerai tą esančią įsiminti. Paėmusi plunksną, ji greitai nurašė ten esančią informaciją ant pergamento. Deja, kai norėjo paskaityti ką parašiusi, išvydo tik neaiškią keverzonę, nes labai skubėjo. Ot.. vis nesiseka. Pergamente palikusi šiek tiek vietos, ėmė viską vėl perrašinėti, bet šį kartą neskubant, lėtai išvinguriuojant kiekvieną raidę. Štai ką užrašė ji:

Vipera Evanesca yra transfigūracinis burtažodis, kuris padaro, kad gyvatė, į kurią nukreipta lazdelė, išnyktų. Kerų spalva yra juoda, o judesys – tiesiog mostelėjimas. Kirčiuojami skiemenys yra antrasis pirmajame žodyje ir trečiasis antrajame žodyje (pe ir nes).

- Tiek gal užteks,- sumurmėjo.
- Net keista, kad aš ne transfigūracijoje, o mokinsiuos transfigūracinį burtažodį! Savanrankiškai! O girdėjau, jog transfigūracija sunki...- šyptelėjo.