0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Tą paskutinę dieną žinojo Hogvartso nepaliksiąs. Egzaminai pasibaigė, ugninės buteliai voliojosi nebent mintyse - tėvų laiškais nešinos pelėdos šturmavo kabinetą nuo ryto iki vakaro, kol galų gale neapsikentęs įsigijo automatinę plunksną atsakymams rašyti. Nuo "Aš didžiai gerbdama direktorės Evenstar mokytojų atrankos politiką, vis dėl to nesuprantu kodėl Jūs esate vertas dėstyti šioje mokykloje" iki "Jei tik tu prikiši nagus prie mano dukros" tipo ir dar daugiau. Galų gale nustojo diktuoti tekstą ir nusisuko į langą. Paskutiniam motinos žviegliui susidraskius po to, kai jos sūnus neišlaikė transfigūracijos egzamino, stojo tyla ir Greywindas užsimerkė.
Tuščia Gringotso saugykla ir vėl atvijo profesoriaus darbui. Tuo tarpu vėlavimas kilo iš pasišlykštėjimo šiam pasirinkimui, mokiniams ir jų gimdytojams, globėjams bei giminėms. Tai buvo vienas iš tų Džeimso Greywindo įpročių, kuriuos mokiniai žinojo šalia rūsčios išvaizdos ir neapykantos.
Džeimsas randuotu veidu nužvelgė saulėtą - kažkas naujo - rudens ryto dangų prieš atidarydamas duris. Kai saulę kiek uždengė atplaukęs debesėlis, buvęs auroras nulenkė rankeną.
Varpas buvo nuskambėjęs prieš vienuolika minučių.
- Išsitraukiat lazdeles ir vadovėlius, šimtas penkiasdešimt devintas puslapis, perkeitimas. - smagiai vėsiame kabinete nugriaudėjo Greywindo balsas. - Kitose pamokose nagrinėsite žmonių transformacijos pagrindus ir transfigūracinių kerėjimų panaikinimą arba kitais žodžiais tariant, atvertimą.
Klastūnyno vadovas sustojo taip ir praleidęs prisistatymo kalbą - kas jis buvo, turėjo žinoti didžioji dalis. Kalbos sklinda, jei ne jos, pergamentinis tvarkaraštis pasakys.
- Perkeitimas - tai transfigūracijos šaka, kurios dėka objektas A ir objektas B sukeičiami vietomis: objektas A virsta objektu B, objektas B - objektu A. Nesvarbu ar kerėjimo objektai yra šalia, ar juos skiria mylios. - jis prašneko apie pamokos teoriją, kuomet žemės rudumo akys ieškojo tinkančių ir patinkančių mokinių. Galų gale, favoritai bent pakels ūpą, jie bus vieninteliai kiek rūpintys, nesgi įdomu žiūrėti kas iš jų išeis, kiek jie tvers. Tuo metu, Llewellyn, nesugebėjusio išlaikyti egzamino, tad palikto kartoti kursą, Greywindas nenorėjo matyti, net jei buvo malonu jausti pasitenkinimą, kai vaikis susikirto. Mažo smegenų ėdiko niekas nenorėjo turėti pašonėje.
Padaręs pauzę, atsirėmė į senąjį kabineto stalą užduodamas finalinį klausimą:
- Tarp kokių objektų negalimas perkeitimas? - vyriausiasis Greywindas gargždiai paklausė, sau iš šono pajausdamas kaip švelnus rudens dvelksmas įsmunka į klasę, o liepsnelių čiulbėjimai užpildo lauką.
Kokia idilė. Trumpa. Neamžina.
---
[Platesnis kabineto aprašymas
Pilna informacija

TRUMPI PRIMINIMAI:
1. NEBIJOKITE RAŠYTI, KAD JŪSŲ VEIKĖJAI KLYSTA IR NEBŪKITE VUNDERKINDAIS. Už tai taškai bus priskaičiuojami kūrybingumui ir kalsite reputaciją mano akyse.
2. MANO VEIKĖJO MINTYS PRIKLAUSO TIK JAM. Tai, kad jis burbės kažką vadindamas šiknašaudžiu pliurzliu, tai nereikš, jog tai mano reali nuomonė.
3. PAMOKOJE PASAKYTI TAŠKAI SKIRSIS NUO REALIAI GAUNAMŲ. Tai reiškia, kad jei jūsų veikėjas po suolu praktikavosi kerėjimo burtažodžius, ne transfigūracijos, profesorius jums atims, pavyzdžiui, 10 taškų, bet realiai jūs gausite taškus už kūrybingumą ir jūsų praktikos pažymys didės.
4. APRAŠOTE TIK SAVO VEIKĖJO VEIKSMUS. Jokiu būdu negalima aprašyti ką kitas veikėjas atsakė į jūsų užduotus klausimus ir panašiai. Jūs kitų personažų nevaldote.
5. RAŠOTE BŪTUOJU KARTINIU LAIKU, TREČIU ASMENIU, MAŽIAUSIAI 600 SIMBOLIŲ.
6. KVAILIONĖS IR TINGINIAVIMAI RPG TIKSLAIS GALIMI. Neatsakau tik už savo personažo veiksmus - bus, išmes iš pamokos, bus, trinktels knyga per galvą.

Teorija iki 10 dienos. Praktika prasideda rugsėjo 11 d.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Angelina Presley

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
  Švelnus  rudens vėjelis vėlė Julian'o kiek ilgokus, mėlynus plaukus. Bemiegė naktis prieš pirmąją šių metų Transfigūracijos pamoką nebuvo pati geriausia mintis, bet laiko atgal neatsuksi...
  Sunkiais žingsniais, bet jaunasis klastuolis pagaliau įžygiavo į pačią Hogvartso pilį, o galiausiai ir į Transfigūracijos kabinetą. Nors vaikinuko paakiai ir buvo kiek pajuoden nuo miego trūkumo, bet pats Gilbertukas buvo tvarkingai apsirengęs ir susišukavęs. Žinoma, vusi ir vėl mane sumaišys su mano broliu dvyniu. Tik pamanys, kad Aleksas nusidažė plaukus, nes praitais metais buvau tarsi šešelyje visuose pamokuose, kolidoriuose ir kituose vietose.. Pagalvojo Julian'as ir prunkštelėjo nuo savo minčių bei greit nužygiavo į vieną iš laisvų vietų kuri buvo gale. Keista, bet išsisklaidė ir didelis miego norėjimas, kurį rodos kątik jautė jaunasis klastuolis...
  Staiga pamatytas profesorius, kuris kątik įėjo į kabinetą, ir išgirsti jo nurodymai privertė jų paklausyti ir mėlynų plaukų savininko. Knygoje jau buvo atverstas reikiamas puslapis, o lazdelė ramiai buvo padėta ant šio stalo, šalia knygos.
  Išgirstas klausimas privertė berniūkštį susimąstyti. Nežinau atsakymo, bet bent bandysiu spėti. Geriau spėti negu tylėti. Ypač kai užduotas klausimas yra būtent transfigūracijos profesoriaus, klastunyno koledžo vadovo... Pagalvojo berniūkštis ir pradėjo galvoti atsakymą, kuris skambėtų bent truputį logiškai... Staiga Julian'o ranka pakilo, tarsi jis būtų vienas iš pavyzdingųjų mokinių, kas buvo toli gražu...
- Na spėju, kad negalimas perkeitimas būtų tarp žmogaus ir burtų lazdelės. - Tarė jaunasis klastuolis net neslėpdamas to, kad atsakymą į klausymą tik spėjo...

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Julian Gilbert »

*

GKA

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
 Gaja judėjo transfigūracijos kabineto-klasės link. Jau seniai girdėjo, kad transfigūracijos profesoriai siaubingi, tad ten rodytis nedrįso. Pavyzdžiui, kai ji buvo V kurse, o jos sesuo VI kurse, gerb. profesorė Nifora supylė Roanai už netinkamai atliktą namų darbą trolį, o po Niforos šį dalyką dėstantis profesorius Džeimsas Greywindas (beje, kažkur girdėta pavardė) esą nebuvo pats maloniausias su mokiniais ir net paliko kažkurį iš klastūnyno kartoti kurso. Tik pasiekusi kabinetą prisiminė iš kur girdėjo šią pavardę. Negali būti, kad jie giminaičiai prisiminė buvusį MGP mokytoją ir Švilpynės vadovą Igorį. Pravėrus duris profesoriaus nesimatė, klasė taip pat kol kas buvo pustuštė. Atsisėdusi į pirmą pasitaikiusi suolą toliau nuo klasės priekio, bet pakankamai arti, kad girdėtų ką Greywindas sako, septinto kurso mokinukė išsitraukė šokoladuką ir greit jį suvalgė. Varpui nuskambėjus durys kaip tikėjosi mergina neatsidarė ir klasėje nepasirodė profesorius. Atrėmusi galvą į delną mėlynakė susimąstė. VML egzaminus ji patenkinamai išlaikė, o VSMT? Net ruoštis jiems noro nebuvo, o kur jau kalbėt apie egzaminų laikymą? Rudaplaukė gailiai atsiduso. Kaip ji norėtų grįžti į I ar II kursą, kai ištisai galėdavo miegot ir tik padedama Roanos kažkaip įsisavindavo tą visą medžiagą. Gal penkios, o gal dešimt minučių praėjo, bet profesoriaus nebuvo matyt. Tiesa, netikėtai, bent jau pačiai Kasandrai, prasivėrusios durys sakė ką kito. Kaip ten sako? Vilką mini, vilkas čia? Tik va jis greičiausia paprastas žmogus, kaip visi esantys čia klasėje.
  Klausant profesoriaus, nejučia Amneta nusižiovavo. Ne, pamoka gal ir nebus nuobodi, bet miego švilpė norėjo. Kaip visad. Tiesa, atėjo laikas kai ir jai teko pasijudint. - Kadangi pasakėte tiesiog objektų, tai mano atsakymas, kad perkeist negalima dviejų žmonių. - Pasakė ir pati nustebo iš kur pas ją atsirado drąsos pasireikšti.

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
Rudens diena Leonardas žingsniavo į pamoką. Burtų lazdelę laikė rankoje, kad tikrai nepamirštu, nes girdėjo, kad šis profesorius nėra iš tų kurių galima pavadinti gerais. Šalikas stipriai spaudė berniuko kaklą, rankos drebėjo, o kojos nenorėjo artėti prie kabineto.
Oras buvo gražus, bet jis nekėlė jokios pozityvių emocijų.
Leo nenorėjo stuksenti į durys todėl užėjo su kažkokių mokiniu ir norėjo pasisveikinti, bet pamatęs, kad profesoriaus nebuvo kiek sutriko.
 Jam nesinorėjo galvoti, kas bus su tavimi jei suklysi. Atsisėdęs į laisvą vieta ir sulaukęs klastūnyno vadovo iškart ištempė ausis ir pradėjo klausytis. Kiekviena kart jis pasukdavo galvą iš šono tai atrodė lyg vaikinas nieko nesupranta, bet po to pakėlė ranką ir tarė:
- Na manau, kad negalimas perkeitimas yra tarp gyvo organizmo ir negyvo daikto.
Atsisėdęs pirmakursis pradėjo apžiūrinėti stalą lyg net nebūtu nieko pasakęs.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Leonard Hall »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Jeigu jisai teisis laiku pasirodyti pamokoje, turbūt pasaulis apsivers pagalvojo Dafydd, kai nuskambėjus varpui Džeimso Greywindo kabinete nebuvo nė kvapo. Net šis piktas paauglys teikėsi į pamoką ateiti laiku. O čia profesorius vėluoja. Kaip visada. Kai pagaliau teikėsi pasirodyti, klastuolis nutarė, kad vėlavimas darosi vis ilgesnis ir ilgesnis.
Velsietis sėdėjo pačiame klasės priekyje. Jis šiek tiek prisibijojo savo koledžo vadovo. Tačiau buvo tikras, kad Greywindas nenori matyti raudonų plaukų. Tad specialiai atsisėdo kuo arčiau - tik tam, kad paerzintų žmogų, velsietį šlykščiai pažeminusį praėjusiais mokslo metais.
Nereikia ir sakyti, kad Dafydd neketino atsakinėti į klausimą. Jis nė nepalietė vadovėlio, kai Greywindas liepė atsiversti kažkelintą puslapį. Savaime aišku, klastuolis neišgirdo, kokį gi puslapį jam reikėtų atsiversti. O ir koks skirtumas? Velsietis neketino kažko per šitą pamoką veikti. Ko jis čia atėjo? Tikriausiai dėl to, kad tikėjosi čia sutikti vieną žmogų. Ką gi, ši misija pavyko. Vadinasi, teoriškai jau būtų galima atsistoti ir keliauti iš klasės. Deja (laimei?) Dafydd tai nebuvo būdinga. Dabar jau reikės sėdėti šioje pamokoje iki pat jos pabaigos. Ką gi. Velsietis sėdėjo ir atkakliai spoksojo į Džeimsą Greywindą.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
Camilla žingsniavo iki kabineto su menka šypsena. Rankose ji laikė knygute tušinuką ir dar burtu lazdelę, bet abejojo ar šiandien ji iš vis naudos ją. Mergaitė atrodė labai pasitikinti savimi, nes dar kišenėje turėjo mažą peilį. Dažnai klastuolė ji nešiojasi, bet šį kart nusprendė ji pasiimti. Su aukštai iškėlusia nosimi Milla ėjo iki klasės. Antrakursė net neketino kažką daryti, nes per tokia diena jei nesinorėjo eiti niekur. Šį kart ji atrodė lyg iš žiobarų pasaulio. Iš šono atrodė, kad mėlyna plaukei vasara nesibaigė arba, kad kokia žiobarė surado šią pilį ir dabar vaikšto.
Atidarius kabineto duris ji nužvelgė visus. Profesoriaus nebuvo klasėje Puiku ir nuėjo į patį galą. Tegul prieki sėdi favoritai prunkštelėjo antrakursė. Cornet ne nekentė favoritus jei buvo nesvarbu kas profesoriaus Greywindo favoritai. Dabar klasėje net paskutiniam suole nebuvo įmanoma nepastebėti mėlyna plaukės. Kol visi rinkosi į klasę Milla piešė savo sąsiuvinį save. Nupiešusi savo šaržas balta odė mergina pradėjo žvalgytis ir jos akys užkliuvo už profesoriaus. Ji vėl nusišypsojo nieko gero nežadančia šypsena. Dvylikametė atvertė puslapį kurį liepė profesorius, tam, kad atrodytu lyg Milla užsirašinėja. Po kiek laiko jau matėsi veido bruožai ir kiekviena kart merginai imdavo juokas. Aišku ilgaplaukė nesiruošė šiandien atsakinėti į klausimus. Bet pakėlusi galvą klastuolė pradėjo klausytis objektas A ir objektas B sukeičiami vietomis: objektas A virsta objektu B? Ką? Kodėl ne objektas Z ir U, o kodėl ne objektas R ir G pasipiktinus galvoje tarė. Nemėgstu transfigūracijos susiraukė Camilla ir nupiešė ūsus šaržui. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
  Rudens diena. Lauke pučiantis vėjelis nieko gyvu netraukė Malio's išeiti į lauką bei kūr gan niūria nuotaiką, bet žaliaplaukė visiškai neliūdėjo ar buvo pikta. Ji su menka šypsenėle veide žingsniavo Hogvartso kolidoriais transfigūracijos kabineto link. Mergytė šiek tiek bijojo, bet tai paslėpė po pilnu pasitikėjimo savimi veidu ir menka šypsenėle veide. Galiausiai prižingsniavusi kabinetą ši drąsiai įžengė į jį.
- Laba diena. - Pasisveikino drąsiai, žvaliu balsu jaunoji klastuolė, bet tada suprato, kad profesoriaus nėra bei pavartė akis ir daugiau nieko nelaukusi nužingsniavo ir klestelėjo į vieną iš laisvų vietų viduryje.  Galiausiai į klasę įžengè ir profesorius. Malia dar nepažinojo šio profesoriaus ir nebuvo pabuvojusi neivienojejo pamokoje, bet vistiek elgėsi gan drąsiai ir su noru norėjo dalyvauti pamokoje. Ji greit atsivertė reikiamą puslapį ir pasiėme lazdelė į ranką bei padėjo ranką ant stalo...
  Scoott jau norėjo sakyti atsakymą, bet pasimetė kai jos atsakymą pasakė kitas mokinys. Galvok, Malia, galvok. Skatino save mintyse ši ir galiausiai viena idėja šovė jai į galvą. Nors ji pati žinojo, kad atsakymas yra blogas ir gal labiau kaip pajuokavimas, bet vistiek pakėlė ranką ir tarė :
- Manau, kad žiobaro negalima perkelti į burtininką ir atvirkščiai..
Po savo atsakymo mergaitė tyliai prunkśtelėjo ir nuleido žvilgsnį į medinio stalo paviršių bei savo žvilgsniu analizavo jį. Jaunoji klastuolė nebežinojo ko gali tikėtis iš profesoriaus po tokio atsakymo...
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
  Rudeniniai lapai dengė drėgną žemę, jautėsi ta gaivuma po karštos vasaros, o nauji mokslo metai vertė Adelę vemt ir trankyt galvą į sieną. Vasarą ši dažyta mergina praleido tarp Hogvartso sienų (hm, gal dėl to ir norisi trankyti galvą į sieną?), išskyrus kelioms dienoms buvo pradingusi į Aukštutinį Fleglį. Reikalų prisikaupė.
  Mažučiukė Ginger įžengė į transfigūracijos klasę, apsidairė. Nėr pažįstamų? Nuostabu. Tačiau užmačiusi Camille ir Dafydd pavartė akis. Kažką tyliai suburbėjo sau po nosim ir sukrito į tą įprastą paskutinį suolą viduryje. Mėlynose akyse prabėgo prisiminimų šešėliai, suspaudė širdį. Antroji pamoka nebuvo pats geriausias pusiau juodaplaukės, pusiau žaliaplaukės prisiminimas. Per šviesią odą perbėgo šiurpuliukai. O taip, liko tik atpilt pusryčius ir bus visiškas fiasko. Užsikišo juodą sruogą už ausies ir kantriai laukė Greywindo pasirodymo. Smulkiais pirštais perbraukė per dvi plonas linijas ant kaklo, menkai šyptelėjo. Juanas mane užmuš. Ir kur dingo toji jautrioji ir tyroji blondinukė Adelė?
  Ir galiausiai pasirodė profesorius. Be jokios prisistatymo kalbos. Nenuostabu.
- Nekilnojamų?- vieno žodžio atsakymas nuskambėjo abejotinai, o dar ir idiotiškai.- Turiu omeny, kad perkeitimas negalėtų įvykti tarp nekilnojamų ir kilnojamų objektų. Jeigu knygą keiti vietomis su namu, tai gali įvykti katastrofa. Trinktelėkit man per makaulę, jeigu klystu,- per daug drąsiai ir savimi pasitikinčiai galiausiai išbėrė Ginger.
  Tikėjosi sulaukt smūgio galvon. Rodos, būdama blondinė, su peroksido išgraužtomis smegenimis, svaidėsi kiek normalesniais atsakymais, negu dabar. Rankoje suspaudė globėjo dovanotą rožančių, baltų dantų šypsena vėl pasirodė randuotos ir tatuiruotos merginos veide.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Aleksas82

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
Aleksas beveik vėlavo į pamoką. Dabar vaikis žinojo, kad greičiausiai už tai, pasitiktas su šypsena veide nebus. Klastuolis bėgo kiek galėdamas ir jau buvo spėjęs padusti. Matai? Rūkymas daro savo - prakalbo vaikino vidinis balselis, be Gilbert jis dabar svarbiausias nebuvo.
-Ne dabar,-sumurmėjo vaikinas lyg norėdamas atsakyti į ką tik girdėtą balsą, - juk matai, kad vėluoju.
Galiausiai berniukas pribėgo reikiamas duris ir jas staigiai atplėšė. Joks "laba diena" iš jo lūpų neįšėjo. Klastuolis greitai apžvelgė visus stalus ir pamatęs mėlynos šiuveliūros savininką pačiam gale, greitai atsidūrė prie jo.
-Ar galiu čia prisėsti, brolau? - Aleksas šį kartą stengėsi kalbėti maloniai. Per Herbologiją pasireiškusi Juliano nuotaikų kaita vertė imtis atsargumo priemonių. Pagaliau rudaplaukis nužvelgė mokytojo stalą, bet Greywindo ten nebuvo. Ar Džeimsas šiandien teiksis pasirodyti Transfigūracijoje? O gal tai tik Dievo duota proga man pasiplauti iš čia? Aleksas jau norėjo vėl eiti prie durų ir plautis iš pamokos, bet berniūkštį kažkas laikė ir neleido taip pasielgti. Deja praėjus porai minučiu planas neišdegė, nes kabineto duris prasivėrė ir čia įėjo šiuolaikinis Severo prototipas. Aleksas tikriausiai atrodė kaip idiotas, nors greičiausiai toks Džeimso mintyse ir buvo. Berniūkštis stovėjo gale klasės prie suolo ir laukė brolio sutikimo. Rūstus ir šaltas profesoriaus balsas su nurodymais privertė Aleksą sukristi į suolą, bet vadovėlio klastuolis nelietė. Tai buvo vaikiškas maištas ir norima iššaukti Džeimso reakcija.
-Labas ir Jums,-gan garsiai ištarė klastuolis, nesulaukęs jokio pasisveikinimo iš šio randuoto vyro. Pats būtum nesisveikinęs, bet dabar būtinai turi išsišokti. Šį kartą tai nebuvo vidinis balsas. Gilbert taip smerkė save, bet vietoj kaltės jausmo išėjo tik tylus krizenimas klasėje. Tikriausiai šį Alekso juoką išgirdo visa klasė. Berniūkštis pastebėjo, kad Transfigūracijoje dėl greičiausiai juntamos baimės kiti bijojo net sukrutėti. Alekso tokio dalyko nejuto. Berniukas buvo per daug sunkaus charakterio išsišokėlis ir to niekas negalėjo paneigti. Aišku, egzaminai buvo išlaikyti (nors to Gilbert nesitikėjo) ir vaikinas jau buvo antrame kurse. Tai rodė, kad be savo durnyščių klastuolis mokėjo ir susikaupti.
Išgirstas klausimas išvedė vaikiną iš vėžių. Aleksas tikrai nežinojo atsakymo, bet pakalbėti prieš visą klasę nebūtų atsisakęs. Tu nežinai atsakymo. Prašau, tylėk - kalbėjo Gilbert vidinis balsas, tačiau Aleksas šį kartą su juo nesutiko. Buvo aišku, kad visada geriau spėti nei tylėti. Tai Gilbert motyvavo atsakyti į klausimą arba su logišku, arba su kvailu atsakymu.
-Perkeitimas? - garsiai savęs paklausė klastuolis, tačiau tuo metu žiūrėjo į Greywindą, tad vyrui galėjo pasirodyti, kad Aleksas klausė jo,-Na manyčiau, kad tarp burtų lazdelės ir gyvūno arba žmogaus? Juk niekas neatsotų burtų lazdelės. Ji per daug sudėtingas daiktas,-prakalbo Aleksas, bet suprato, kad toks atsakymas jau buvo,-taip pat medinio pagaliuko pavertimas į skutimosi peiliuką? - šį atsakymą vaikinas arba buvo susapnavęs, arba kažkur perskaitęs. Reikėjo tikėtis, kad tai antras variantas ir Gilbert neapsijuoks prieš klasę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
Net Elzę, kažkur pogrindyje tūnančią šakelę, pasiekė ne patys geriausi transfigūracijos mokytojo atsiliepimai. Pavardė girdėta. Igoris, buvęs Švilpynės vadovas irgi tokią nešiojo. Lyg ir. Ne Smitherson darbas kištis į visokiausias genealogijas.
Rudens pradžia nebuvo pebrotiškai šalta ir švilpiukė, kaip jai įprasta, nedrebėjo. Kur jau šalsi, kai esi užsivilkęs žieminę uniformą.
Į klasę atsidanginus dvidešimt minučių anksčiau, prieš varpui suskambant septintakursė nusėdo kaip visada - vidury prie sienos. Ten atrodė saugiausia, jeigu kas puls. Ir saugiausia nuo mokinių. Jeigu krisi - lėksi į sieną, o ne ant žemės, tad nenukrisi.
Kur Elzytė danginosi nuo transfigūracijos praeitais metais? Juk kerėjimo sugebėjimų turi. O gi yra viena beproto paprasta priežastis. Labai bijojo šito profesoriaus. Ir dabar bijo. Bet reikia ruoštis, juk kažkada reikės eiti į darbo pokalbius. O bosų dar ne tokių būna.
Ta trisdešimt viena laukimo minutė buvo viena iš sunkiausių gyvenime. Per šį laikotarpį švilpė tvarkingai išsideliojo visas mokymuisi reikalingas priemones, pergamentą ir rašalo buteliuką. Tvarkingai ir gražiai - taip kaip ji mėgsta.
Žinote tą jausmą, kai atsisėdate į, tarkim, Amerikietiškus kalnelius, ar dar į kokį atrakcioną su stačia pradžia, nuo kurios paleidžia laisvu kritimu ir lėtai į ją kylate. Lėtai, lėtai. Tada, kai jus pagaliau užveža į patį viršų ten dar palaiko. Ta 'viršūnė' buvo, kai nuskambėjo varpas, o profesorius dar nebuvo atėjęs. Va taip Elzytė bijojo šios pamokos. Derėtų paminėti, kad atrakcionai jai nepatiko ir turėjo baimę tiek aukščiui, tiek greičiui.
Pagaliau į klasę įžengiantis mokytojas su savo dinozaurišku balsu vos nenuvertė merginos nuo kėdės. Kaip gerai, kad mama dar vis galvoja, jog transfigūracijos mokytoja yra maloni moteriškė.
Toliau kalbą apie A ir B dalykus paauglė bandė užsirašinėti. Rodos žmonės taip anksčiau darydavo.
Deja, vienas drebančios rankos mostas ir rašalo buteliukas ištryško ant viso suolo.
Servetėlių pasiėmusi nebuvo. Kvėpavimas greitėjo, kas nežadėjo nieko gero. Reikia kažką daryti, kol Švilpė dar valdosi. Didėjančią rašalo balą bandė nusausinti pargamentu, vietoje servetėlių. Viskas vyko labai greitai ir to pasekoje teorinis klausimas pasiekė Elzės ausytes.
Kiek prilėtinusi kvėpavimą ir mintyse kartojant atsakymą, kol kiti mokiniai šneka, pagaliau pakėlusi rašaluotą ranką mergina prabilo:
-Kadangi maistas neįeina į jokias magijos ir kerėjim-mo gretas ir su juo iš viso nieko magiško negalima daryti apart gaminimo ir ruošimo, logiška būtų, kad jo negalima ir perkelinėti, - greitai, beveik nedrebančiu balsu sukalė žodžius. Nelabai logiškai sueinančius, bet gal mokytojas prasmę atras. Tiesiog įkvepė ir žiūrėdama į kito mokinio plaukus pasakė. Pati net negalėjo tuo patikėti.
Jau buvo bezidžiaugianti, bet vėl netyčia įmerkė ranką į rašalo balutę. Širdis vėl pradėjo plakti smarkiau, o kvėpavimas sutankėjo.
Ne, ji pagalbos neprašys. Gėda ir silpna. Susitvarkys pati. Kažkaip...
carried away by a moonlight shadow


*

kablelis

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Stevie su nuostaba suprato, kad ji tikrai laukia transfigūracijos pamokos. Nors, ko gero, praėjusiais mokslo metais pateko į nevykėlių kategoriją - juk nebuvo tokia protinga kaip Adelė Ginger, - profesorius Greywindas savo darbą išmanė. Tad šiais metais Stevie tikėjosi turėti dar vienerius metus kokybiškų transfigūracijos pamokų. Žinoma, ji negalėjo būti tikra, kad profesorius Greywindas tebedėstys šį dalyką - profesorių kaita nepaliovė stebinti merginos. Tačiau ji pastebėjo šį žmogų koridoriuje ir neabejojo, kad jis dalyko nepakeitė.
Atėjusi į klasę ir pastebėjusi, kad profesoriaus (jokio) klasėje nėra Green praktiškai visiškai įsitikino buvusi teisi: juk šis profesorius yra, ko gero, vienintelis, šitaip nuosekliai vėluojantis į pamokas.
Grifė atsisėdo klasės viduryje. Norėjo atsisėsti arčiau, tačiau pamatė ten sėdintį Dafydd ir nutarė geriau atsisėsti toliau - kas žino, ko jis pridirbs per šią pamoką?
Pagaliau profesorius teikėsi pasirodyti - rudaplaukė apsidžiaugė, kai pamatė, kad jis ir buvo tas, kurio ji tikėjosi. Žinojo, kad ji nepelnys daugiau nieko, tik profesoriaus panieką. Tačiau jeigu gali išmokti ko nors naudingo, koks skirtumas, ką apie ją galvoja mokytojas? Juk svarbiausia, kad egzaminą išlaikė, o ir pati juto, kad praėjusių mokslo metų pamokos buvo naudingos. Ko gero, naudingiausios per tuos šešerius metus, kuriuos ji praleido šioje mokykloje.
Išgirdusi teorinį klausimą mergina susimąstė. Žinoma, ji norėjo pabandyti atsakyti. Ir, žinoma, norėjo atsakyti teisingai. Galbūt bent kiek pakiltų profesoriaus akyse? Ji ir pati suprato, kad sakydama, jog nesvarbu, ką apie ją mano Greywindas, tik meluoja pati sau, tačiau nenorėjo to pripažinti. Vis dėlto norėjosi, kad tas žmogus ją gerbtų. Bent truputytį. Staiga Stevei į galvą šovė mintis. Ji buvo taip giliai susimąsčiusi, kad negirdėjo, ką kalba kiti mokiniai, tačiau tikėjosi, kad jos varianto nepasiūlė niekas. Mergina švystelėjo ranką į viršų ir garsiai pasakė:
- Perkeitimas negalimas tuo atveju, jeigu bent vienas iš objektų yra užkerėtas juodąja magija. Vienas iš pavyzdžių būtų horokrusas.
Stevie pati gerai nežinojo, kas tai per daiktas, tik tiek, kad tai yra kažkas blogo. Ji tikėjosi, kad Greywindas nepradės domėtis, iš kur grifė žino tokius dalykus. O ir pagarbos užsitarnauti, ko gero, nepavyks... Jau vien dėl to, kad, atrodo, ji beveik pertraukė prieš ją kalbėjusią kažkokią Švilpynės koledžo merginą.

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
Guramis sėdėjo prie lango, nuo likusios kabineto dalies atsidengęs knygų barikada. O laikas ėjo. Karts nuo karto jis nukreipdavo žvilgsnį nuo žalumos lauke ir permesdavo akimis bendraklasius. Vyko kažkas įdomaus. Jie nebadė vienas kitam į nugaras lazdelėmis ir nerėkavo. Net didžiausi ramybės drumstėjai atrodė tylesni, nei įprastai. Tiesa, viena mergina ant suolo išvertė visą buteliuką rašalo, bet buvo panašu, kad iš nervų, o ne iš nuobodulio. Arba virtuvės elfai kažko pridėjo į pusryčių pyragėlius, arba šią pamoką dėstys kalnų trolis. Kai profesorius galiausiai įėjo į klasę, Guramis susidomėjęs pažvelgė į jį. Burtininkas atrodė niūrus kaip ir pats akmeninis kabinetas. Na, ir sekasi...
Guramis atsivertė „Pavertimų pradžiamokslį“ ir į knygos galą perkėlė Mėsėdės Amarijos lapą, kurį buvo parsinešęs iš herbologijos ir dabar džiovino tarp knygos puslapių. Išgirdęs pamokos klausimą, jis atsiduso. Iš visų pusių pasipylė atsakymai. Guramis atsilošė kėdėje ir jo žvilgsnis vėl nukrypo į lauką, kur būtų daug mieliau leidęs laiką. Atrodė, kad transfigūracija nebus jo mėgstamiausia pamoka. Nors daug ir noriai skaitė, klastuolis retai atsiversdavo vadovėlius. Jį domino kitos knygos: senos, priplėkusios, šnibždančios baisias paslaptis ir kaistančios rankose. Biblioteka. Pamiršęs, kad yra klasėje, Guramis tuščia šypsena nusišypsojo lango rėmui, nes staiga jis suprato: man žūt būt reikia nusigauti į uždraustų knygų skyrių.

*

Lukas Duff

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Luke neturėjo jokios motyvacijos pasirodyti pirmoje savo Tranfigūracijos pamokoje.  Pagal gandus pasklidusius mokykloje, šiandien kaip ir praitais metais Transfigūraciją turėjo dėstyti "baisusis" Džeimsas Greywindas. Gerai, kad praitais metais sėdėjau namie ir neturėjau progos su juo artimiau susipažinti. Berniukas iš ties džiugavo savo laime ir neketino rodytis reikiamame kabinete, tačiau suprato, kad praleidinėti Transfigūracijos pamokų ištisus metus negalės. Apie Džeimsą klastuolis buvo prisiklausęs daug keistokų atsiliepimų. Pats berniukas profesoriaus dar nebuvo matęs, nors priklausė jo vadovaujamam koledžui.
Lėtais lyg sraigės ar vėžlio žingsnias ir kabinetas buvo pasiektas kaip tik su skambučiu. Klasėje jau buvo daug mokynių, o pora veidų Lukas atpažino. Keistasis Guramis, išsišokėliai dvyniai ir vieno iš dvynių mergina Nužiūrinėjo ir vardino sau mintyse žmones Luke. Mažasis klastuolis žinojo, kad prie Guramio įsitaisyti greičiausiai nepavyks, tad kaip koks nevykęs moksliukas atsargiai atsisėdo pirmam suole. Pirma pamoka, pirma eilė, pirmas suolas - tobula! Lukas pyko ant savęs, kad turėjo ateiti į pamoką ir pasirodyti kaip nevykėlis. Kaip ir tėvai, vis tiek nieko nesuprasiu. Kodėl visada turiu pasirodyti kaip kvailys? Staiga duris prasivėrė ir projas įėjo tikriausiai profesorius. Luke krūptelėjo nuo staigaus jo pasirodymo ir su didžiuliu garsu nukrito nuo kėdės. Puikumėlis. Aš jau nevykėlis - sėdėdamas ant žemės, sau mintyse tarė. Dabar pakilti nuo kietų grindų nesinorėjo. Lukas nusprendė visą pamoką prasėdėti ant grindų ir nesikelti. Tai berniukui atrodė geriausia išeitis. Atsistoti nuo žemės jam buvo tarsi antras pažeminimas, tačiau taip tikrai nebuvo. Dabar klastuolis atrodė tikrai kaip nevykėlis, bet nuo žemės buvo patogiau nužiūrėti mokytoją. Randuotas ir šiurpus. Tikrai netapsim geriausiom draugėm.
Pagaliau pasigirdo ir Greywindo šaltas balsas. Profesorius trumpai apibūdino temą, ją pristatė ir uždavė klausimą. Lu sutriko ir buku žvilgsniu žvelgė į savo koledžo vadovą. Tu juk juokauji? Dabar nusijuok ir užduok tinkamą klausimą pirmai pamokai. Luke tikrai nežinojo kaip turėtų reguoti į tai. Iš klasės galo jau skambėjo pirmieji atsakymai, bet Duff net ir klausydamasis nieko nesuprato. Galiausiai atsakymų lavina baigėsi ir atėjo metas kažką pasakyti pačiam pirmakursiui.
-Naa... emmm... Gal perkeitimas negalimas tarp žiobariškų ir magiškų gėlių? - Dabar Luke žinojo, kad tikrai nusišnekėjo. Kam čia įkišai Herbologiją? Akivaizdu, kad tavo atsakymas bus neteisingas - kalbėjo Luko vidinis balsas, o pats berniukas slapčia linktelėjo galva jam pritardamas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Lukas Luke Duff »

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Sofija ėjo link transfigūracijos kabineto. Diena išpuolė saulėta ir šilta, rankoje švilpė glamžė pergamento skiautę. Laišką, ačiū Dievui, ne žvieglį – mąstė mergaitė grūsdama popieriaus lapą į kišenę. Vakar vakare rado savo pelėdą tupinčią pelėdyne ir besiruošiančią nešti tą rašliavą transfigūracijos profesoriui. Ir kas gi galėtų siūsti kažką panašaus? Taip, atspėjote, o gi tėveliai... – mintyse pareiškė įsivaizduojamai publikai.
Kabineto durys atsivėrė ir Sofija įsmuko į klasę. Pastebėjo kelis pažįstamus veidus, kelis naujus, šaltai dėbtelėjo į Dafydd. Mergaitė tyliai nužingsniavo iki vienintelės likusios vietos prie lango kažkur gale. Nieko...matysiu ir iš čia. Profesoriaus nebuvo, bet trečiakursė ir nesitikėjo, ji turėjo laiko paspoksoti pro langą ir šis mažas gyvenimo malonumas ją maloniai džiugino. Nuo gluosnio galiūno vienas po kito krito pageltę lapai, protarpiais jis pasipurtydavo nusimesdamas gausią jį dengiančios kepurės dalį. Greitai medis liks visai plikas, – nusišypsojo ji, – keista kokia graži yra mirtis kai pagalvoji, kokį įpatingą ji padaro gyvenimą...
 Staiga durys atsilapojo taip kaip jas atidaryti sugeba tik Džeimsas Greywindas. Jis, žinoma, nesileido į ceremonijas, apskritai, į nieką nesileido, gal tik į nebylų mokinių tvilkymą žvilgsniu ir sausą, greitą, grubų temos išdėstymą. Mergaitė slapčia šyptelėjo, Aleksui "mandagiai" pasisveikinus, bet į gilius apmąstymus apie etišką mokinio ir profesoriaus bendravimą ji atsakymų neieškojo. Atsivertė vadovėlį, maištauti nesiruošė. Lazdelė kaip visada gulėjo šalia.
– Perkeitimas negalimas tarp dviejų magiškų daiktų kurių užkeikimas ar magiškosios savybės per daug skirtingo lygio. Tarkime horokruso negalėtume perversti pigiu skundikliu, o savaime kaistantis arbatinukas netaps burtininko lazdele.
Sofija nutilo, net, jei tai ką pasakė ir buvo grandijozinė nesąmonė ji jautėsi rami. Tokiomis dienomis jos niekas negalėjo išvesti iš kantrybės, tokios dienos tiesiog pilnos neapsakomo trapumo ir žavesio pajautos. Mergaitė staiga suprato, kad kvėpuoja, nežinojo kodėl tai pasirodė taip netikėta, bet pasirodė. Neįprastumu trečiakursė palaikė ir tai, kad ji užima tam tikrą tašką Žemės rutulyje, ir tai, kad jei kas sumanytų pasverti planetą Sofijos svoris irgi nulenktų svertą žemyn, tik šiek tiek, gal niekas nė nepastebėtų, bet tai būtų jos dalis, ir tai, kad profesorius, bei kiekvienas klasės mokinys kažką mąsto, kažką jaučia, kažkaip kitaip mato, juk tai keista, ar ne?
Švilpė įsistebeilijo į profesoriu ir laukė teorinės dalies arba papeikimo už kvailumą, o gal ir abiejų.

*

Paul

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Emma lėtai šliumpinusi koridoriumi lėtai atidarė transfigūracijos kabineto duris. Profesoriaus, jei nenuostabu, dar nebuvo. Puiku, jei jis vėluos, bent mažiau laiko praleisime su juo. Kita vertus, šis profesorius visada vėluoja. Atsidususi varnanagė priekyje susirado vietą ir atsisėdo. Ji matė, kad klasėje dar yra ir Camille, ir Julian, ir Sofija, bet neėjo pasisveikinti, nors dar nebuvo nuskambėjęs skambutis. Šį kartą antrakursė buvo gana prastai išsimiegojusi, todėl buvo ne pačios geriausios nuotaikos. Bet rudaplaukės veidas nespinduliavo jokio nepasitenkinimo ar nemigos.
Sulaukus profesoriaus, kuris atėjo gerokai po skambučio, Emma šiek tiek pasitempė ir išklausė užduotį. Versdama vadovėlio puslapius škotė užsigalvojo. Taigi jis tikrai nepasikeitė... Tik gal jau nebebijau jo. O ko bijoti? O gal...Mergaitės galvoje iškart neatsirado atsakymo, todėl sau leido pasiklausyti kitų mokinių.
Vieną kartą varnanagė jau norėjo kelti ranką, tačiau kažkas, tikriausiai pirmakursis, pasakė jos atsakymą. Truputį nusivylusi antrakursė pažvelgė pro langą. Stebint ryto saulę ir vienišą debesėlį rudaplaukei kilo atsakymas. Iš pradžių Emma nenorėjo patikėti, kad jis gali būti teisingas. Gal reikėtų pabandyti...
Nutilus Sofijai škotė greitai pakėlė ranką ir tarė, tikėdamasi, kad už atsakymą jos neišpeiks:
-Manau, kad nevyktų perkeitimas tarp dangaus kūnų, tai yra tarp Saulės, Mėnulio, žvaigždžių...Nes, visų pirma, reikėtų iki jų nusigauti, kad būtų galima paleist kerus, kas yra... labai sunku, o antra, tai juos perkeitus, pavyzdžiui Saulę ir Mėnulį, įvyktų tikra katastrofa.-varnanagė sekundėlei atsikvėpė ir pratęsė,-Ir trečia: dangaus kūnai yra nepaprastai dideli, todėl, manau, juos būtų neįmanoma perkeisti.
Pasakiusi tai, ką norėjo, antrakursė pažvelgė į profesorių, nes visą tą laiką ji žiūrėjo į lentą. O kur daugiau kreipti akis? Į langą? Atsakinėdamas? Rudaplaukė susilaikė neprunkštelėjusi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »