0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 4 metus »
Juoda rašalo dėmė ir toliau plito ir didėjo lyg koks išsiveržęs ugnikalnis. Elzė nevykeliškai megino tai sustabdyti ir praleido mokytojo repliką skirtą jai.
Ir tiesą sakant labai gerai, kad praleido. Dabar nervavosi, kad neišgirdo kiek gavo taškį, bet jeigu mergina sužinotų, kad atsakė neteisingai ir negavo nieko, tuojau čia nukristų. Išnyktų. Su tais apkeitimo kerais sukeistų save su bet kuo kitu kitame pasaulio gale. Jei tik būtų įmanoma.
Pro ausis praėjo taškai, bet vis dėl to švilpė kažką išgirdo. Nuotrupas. ...septintakursė...
Ji jau septintakursė. Pilnametė. Septiniolikos metų moteris.
Nebe visko bijanti vienuolikos metų mergaitė.
Nebe keturiolikmetė su nerimo sutrikimais ir bijanti nueiti net į pamokas.
Septyniolikmetė. Devyni mėnesiai ir mamytė nebelaikys jos po savo sparneliu, nes taip reikia. Devyni mėnesiai ir reikės dirbti. Ieškoti buto. Išgyventi. Studijuoti. Studijuoti nežinodama ko ji nori gyvenime. Kažkur įstoti. Reikės velniškai daug padirbėti šiais metais su VSMT. Tėvų paramą ji gaus jeigu tik pasirinks gyvenimą Prancūzijoje.
Bet ji jau to nebenorėjo. Po septyniolikos metų lepūnėlės gyvenimo ji nebenorėjo pinigų. Ji norėjo bėgti. Į bet kur. Kuo toliau. Į vandenyno dugną. Į debesų padanges. Susirasti panašių į save. Visko bijančių ir nežinančių ką daryti. Nepatyrusių gyvenime. Kaip greitai aš sugebu užsisvajoti. Vieną kartą dėl to jau patekau po kentarų kojom. Mokytojas dar vis šneka.
Iš Džeimso kalbos dar girdėjo ,,susitvarkyk stalą'', šitas sakinys irgi nepraėjo pro ausis. Lyg ir niekam daugiau susitvarkyti stalo nereikėjo, tai buvo skirta jai. Va tada paauglė ir prisiminė, kad ji irgi turi lazdelę. Kaip ir visi kiti esantys žmonės šioje klasėje.
Po šitiekos metų bibliotekoje, kai nevaikščiojo į pamokas ir praktikos tualete, elementariausius, ir netgi kelis tuos, kurie nėra įtraukti į mokymo sistemą, bet yra knygose prie kitų, jos amžiaus tinkamų, burtažodžius mokėjo ganėtinai gerai. Gerai įvaldytą lazdelę paveldėjo iš amžinatilsį senelio, apie kurį girdėjo tik iš pasakojimų. Gaila, kad su transgigūracija einasi kiek sunkiau.
Po kelių mostų darbo vieta vėl buvo švari ir sustyguota. Juokinga, bet Elzytė tikrai galėtų būti aukštesniųjų gebėjimų mokinė, jei tik nebijotų. Ir panikos apimta nepamirštų jog išviso gali kerėti.

Vėliau švilpė viską klausė įdėmiai, kad nepasikartotų situacija su taškais. Įsidemėjo judesį, tarimą. Patį burtažodį. Ir tai, kad reikės dirbti su iguana. Kas per gyvūnų kankinimas - mintyse bandė save pateisinti septintakursė, tačiau ištiesų ji bijojo tokių gyvūnų. Bijojo nužudyti šaltakraujį. Bijojo, kad perpjaus jį pusiau.
Kodėl dauguma sprendimų Smitherson gyvenime atsigręžia į žodį ,,bijojo'', ,,baisu'' ar panašią šaknį turinčius žodžius? Kodėl ji negali eiti ir daryti ką nors kaip kiti ir lieka sedėti savo apmąstymuose? Net jaunesnieji jau dirba. Iguanos tuojaus bus išrankiotos, o skųstis profesoriui padarėlių kiekiu nevalia.

Štai, ji jau artėja prie narvo. Sveiki, mažyliai... Aš-aš jus paimsiu. Lyg gyvūnai galėtų suprasti jos mintis, kalbėjo Merė. Aš jūsų neskriausiu. Pažadu. Viskas bus gerai, mažiukai.
Drebančiom rankom paėmė viena ir lyg kačiuką ar kūdikį paguldė tarp rankų ir ėmė glostyti. Ne tokie jie jau ir baisūs...
carried away by a moonlight shadow


*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 4 metus »
-APČI!
Kai tampi šniurščiojančiu kriuksiu, gyvenimas tampa apgailėtinas ir beviltiškas. Apspangęs nuo slogos Kajus žergliojo link transfigūracijos kabineto. Žinojo, jog neatsakinės į teoriją - niekas jo neišgirs. Kai tik prasidėjo pamoka - tą ir padarė.
 Klestelėjęs šalia pasikeitusios Adelės (atrodė vos ne kaip juodaplaukė Sofija), jis tik tyliai ir kimiai pasisveikino su varnanage. Po to pradėjo sėkmingai tylėti, prisiminkite, jis juk sloguoja, tačiau dėl to neketino praleisti transfigūracijos. Nors Dafydd susikirto per Greywindo egzaminą, švilpiui pavyko pas save įsirašyti riebų aštuonetą. Deja, tai nereiškė, jog tapo transfigūracijos genijumi ar bent asu.
Šnekos apie A ir B objektus priminė apie vieną Einšteino pasakymą - "Logika nuves tave nuo A iki B. Vaizduotė - visur."
O ir kažkas panašaus čia ir buvo.
Išsitraukęs burtų lazdelę, tyliai sušniurkščiojo. Greywindas mane nudės. Puiku. Iki kol mano smegenys ištekės iš ausų ir nosies, tikiuosi, spėsiu nenumirti ar nebūti išneštas iš klasės ar, bent geriausiu atveju - pabaigti praktiką. Kajus apsižvalgė aplink klasę. Olivia, Adelė, Elzė, Sofija, Fiadh, Stevie, Aleksas, Cornet - buvo daugiau ar mažiau jam pažįstami. Aleksas kaip visada buvo dramos karalienė, Olivia - keista, nebuvo tokia, kokią įsivaizdavo. Kajus susiraukė ir nusuko žvilgsnį į stalviršį. Atmintyje iškilo prašymas, tačiau jokio atsako iš bendravardės. Turbūt, man teks pačiam gynėjo kerų mokintis. Eh, susikaupk, Kajau.
Kajus pakilo ir nužingsniavo prie iguanų narvo. Pasigriebė melsvą iguaną ir sugrįžo į savo vietą.
Sušniukštė nosimi - startas transfigūracijos praktikai duotas.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 4 metus »
Sofija pažiūrėjo į priešais gulinčią plunksną ir pustuštę rašalinę. Joms vyptelėjo tarsi atsiprašydama, tartum reikalaudama teisingai apsikeisti vietomis. Ah, tai šįkart pagailėsi jaunesnių? Atsibodo ašarojimai, a? – mintyse nusijuokė švilpė mokytojui staiga atskyrus jaunesniųjų ir vyresniųjų grupes. Trečiakursė paėmė į ranką lazdelę ir porą kartų be garso mostelėjo praktikuodama judesį. Kieta m, minkšta u, penkių ritmu. Ir... minkštas riešas... Aha tas pats kurio neatpalaidavai mėgindama išburti širšes... Mergaitė kietai sučiaupė lūpas ir dar kart nepatikliai nužvelgė objektus kuriuos tuoj tuoj ruošėsi transfigūruoti, taip sakant.
– Nedrįskite, judu du, nedrįskite pavirsti į neaiškią magijos parodiją. – įspėjo ji rašalinę ir plunksną. Sofija apsidairė klasėje, vyresni mokiniai dirbo su iguanomis ir regis nedaug kam tai sekėsi. Kažkas paliko atidarytas narvelio dureles ir kelios iguanos ėmė ropoti lauk iš narvelio. Mergaitė kilstelėjo antakį ir nusisuko, nė kiek nesusijaudinusi toliau tęsė darbą, nes tokios pamokos tapo įprastos, žodžiu nebestebino. Gerai. Mėginam. Trečiakursė pakėlė lazdelę, mintys neklausė ir užuot susitelkusios ties pavertimu klaidžiojo po klasę, po šalį ir apskritai visatą. Staiga Sofija pajuto skausmą toje vietoje kur turėjo būti plaučiai. Stipriai užsimerkė, kelias akimirkas mėgino giliai įkvėpti, bet sekėsi ne kaip. Tai buvo taip netikėta, kad mergaitė nespėjo susivokti nei kas tai, nei iš kur, bet pamažu maudulys nuslopo ir ji atsimerkusi galiausiai ištarė burtažodį:
Mutatio, – sušnibždėjo, mintyse regėdama kaip pamažu keičiasi abu pavidalai. Kieta m, minkšta u, penkių ritmas, minkštas riešas. Rašalinė ėmė mažėti, o plunksna plėstis, jos tankis pamažu didėjo, o rašalinės tuo tarpu mažėjo, daiktai keitė formą, vienas išsitempė kitas išsigaubė, kol galiausiai jiedu apsikeitė vietomis. Sofija nusišypsojo diaktams, keista, bet visai nesureikšminusi maudulio. Ji tik tikėjosi, kad niekas kitas to nepastebėjo.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 4 metus »
Priėjęs lazdele užvėrė iguanų narvelio dureles, šioms ir vėl atsiradus viduje.
- Penkiolika taškų iš Grifų Gūžtos. - Greywindas lauktai aštriu balsu tarė iškilęs virš apsiverkusios grifiukės. Keturiolikos, kol kiti tokio amžiaus vaikai jau dalyvavo mūšiuose. Bjauru.
  - Turėjai išmokti Ferula. - randuotas veidas pagavo raudoną mergytės pirštą. - Susitvarkysi. Dabar čiuožk rašalinę perkeisti su pergamentu.
Dar vieni metai.
Camille Cornet priėjo arčiau. Šįsyk ne kruvini, bet rašaluoti pirštai. Velniai žino kas jiems darosi.
  - Eik. - profesorius apatiškai prabilo nė nežvilgtelėdamas į mergiotę. Pastaroji nieko nelaukusi pradingo už durų. Iki ji grįžo, ant to stalo nebeliko nė vienos rašalo dėmelės, lyg tyčia įspaustos klastuolės rankų.
Jau ketinęs šiurkščiai pagriebti Emeriko Žabo "Pavertimų pradžiamokslio" tomą, profesorius atsisuko į kabineto gilumą, o ranką atitraukė nuo knygos nugarėlės.
Gilbert kumščiu trenkė į suolą.
 Vyras nykščiu perbraukė dulkes nuo medinės stalo briaunos minutei pagalvodamas ir jo juoda varno barzda paslėpė nežymų šypsnį.
  - Esu girdėjęs ir baisiau, - Raveno von Sjuardo žudikas prašneko taip, jog visi turėjo suklusti.
Duff nuversta kėdė pakilo į vietą. Mokytojas neskubriai žengė pro Guramio, Amnetos, Shade suolus.
  - Jūs esate apgailėtini. Sugebate tik užsišikti ir kvailioti. Nė vienas iš jūsų neišgyvens, jei ateis skerdynės. O aš manau, jos ateina. Anglija ir Hogvartsas visados visus masino.
Džeimsas Greywindas trumpam sustojo.
  - Aš jus mokau išgyvenimo. Jei nesugebat pakelti vieno pašiepimo, jūs skysti. - jis nužvelgė visą klasę, visus mokinius: Mioną, Ginger, Scoott, brolius Gilbertus, Duff, Cornet, Green, o'Cheallachain, Amnetą, Orel, Zverį, Shade, Smitherson, Hall, Llewellyn, paskiau surado abu Wintersus.
  - Nudvėsit dar neprasidėjus mūšiui.
Grįžtelėjęs į senąjį Makgonagal stalą, atsivarė nedidelį daiktą.
  - Rašai. - iškėlęs Ambridž krauju rašančią plunksnas pratarė Gilbertui. - "Mano komentarai niekam nerūpi." Du lapai. Po to perkeisi objektus ir tik tada paliksi šį kabinetą. - daili balta pelėdos plunksna atsidūrė ant vaikinuko stalo. - Tokias plunksnas gaus visi, kas tinginiaus, ar aišku? - galų gale kreipėsi į visus likusius, ypač į Llewellyn.
  - Prie darbo. - mostelėjęs vyšnios lazdele įnagis prilipo prie Gilbert dešinės rankos. Profesorius dar kartą pažvelgė į vaikį, o po to nusisuko paslėpdamas savo lazdelę rankovėje.
- Hera. - nužvelgęs jaunuolę, Džeimsas suniurzgė Mionai iš kitapus klasės. - Paaiškink ponaičiui Duff, ką jis daro atvirkščiai, galbūt ir pati suvoksi kur pjauni nesąmones.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 4 metus »
- JĖZAU ŠVENTAS!- sukriokė Adelė, vos neiškritusi iš suolo.- Ar būtina čiaudėti taip garsiai?- atsigavusi po lengvo šoko paklausė švilpio, kuris neatrodė itin geroje padėtyje.
  Nužiūrėjusi sloguojantį Kajų suraukė antakius. Kaip gyvas numirėlis. Lengvai mostelėjo lazdele, kad vaikinas bent trumpam nustotų šniurkščioti.
- Tau derėtų drybsot lovoj su arbata ir sapnuoti saldžiausius sapnelius, o ne tempt savo sergančią šikną į pamoką, brangusis,- davė trumpą pamokslėlį lyg kokia mama.
  Pakėlė akis, kai Greywindas nebesulaikė kantrybės. Kaip galima būti tokia suknista nevykėle? Ji ir vėl sugebėjo pradėt kraujuot? Nužvelgė tą jauną mergikę. Pati tokio amžiaus tiesiog nesijautė saugi ir skendėjo panikos sutrikimo skylėje, tačiau nesugebėjo nieko prasipjaut kiekvieną dieną. Kaip visad nuleido akis į savas kojas. Ir visi randai turėjo reikšmę. Tiek mažyčiai nuo chimeros, tiek nuo ugnies. O dvi kaklo linijos tebuvo jos menka siena nuo šlykštaus skresgatvio smaugėjo.
- Mutatio.
  Geltonoji iguana apsikeitė vietomis su pergamentu. Žalia sruoga vėl užkrito ant akių. Mergina ramiai užsimerkė. Vėl pasinėrė į prisiminimų sūkurį. Bjaurių prisiminimų. Ji išgyveno visus tuos tragiškai idiotiškus įvykius. Ir tą gaisrą, kuris kilo dėl jos tėčio kaltės. Ir chimeros užpuolimą. Du širdies rėžius. Ir daug panikos atakų. Ir gal po to gaisro jos tėvai ją apleido, bent jau motina. Gal dėl to mama jos nemylėjo taip stipriai, dėl to, jog tėtis gelbėjo pirmiau Adelę, o ne jos mamą? Kai tuomet dar būdama blondinė vartėsi iš skausmo ant kojų, verkė kruvinom ašarom. O tėtis nešė iš namo jos gimdytoją, netekusią sąmonės. Taip ir buvo. Viskas sudužo po ugnies. Ugnis viską sunaikino.
  Žemaūgė atsimerkė. Man labai reikia Juano. Labiau nei kažkada. Dar stipriau sugniaužė rožančių. O Džeimsas tiesiog tobulas gyvenimo mokytojas. Jokio sarkazmo, tik visad atvira, susižavėjusi Adelė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Aleksas82

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
Gilbert dirbti vis dar nesiruošė. Dabar buvo galima ramiai pasėdėti suole ir pašaipiu žvilgsniu stebėti nevykusius bandymus kerėti. Guramiui nieko nebuvo pavykę, Duff kaip koks nevykėlis neteisingai tarė burtą, kažkokia grifė sugebėjo apsižliumbti ir tai gan ilgam sustabdė Gilbert šaltą žvilgsnį. Tikiesi, kad Džeimsas pasigailės ir duos servetėlių? Toks kaip jis nužudys tave. - Aleksas beveik neklydo. Greywindas tikrai nepasiūlė savo pečio išsiverkti. Toks kaip jis sugebėjo tik atimti taškų ir tikriausiai dar labiau praverkdinti mergaitę.
 Staiga Aleksas nenorėdamas to ir kol kas nedarydamas nieko, sulaukė Greywindo atsakymo. Puikumėlis. Prasideda... Gilbert net ir susiklosčius jam nepalankiai situacijai, vis tiek drąsiai žvelgė į Klastūnyno vadovą. Šį sykį net jo nuobodi litanija neatitraukė Gilbert šalto ir pykčiu persismilkusio žvilgsnio. Berniūkštis nei karto nemirktelėjo, tačiau jam baigus sugebėjo tik vieną kartą stipriai mirktelėti. Klastuoliui atsimerkus prieš akis pasirodė Džeimsas iškėlęs plunksną. Kol kas vaikinas nenutuokė kas tai per daiktas.
 Apie Ambridž plunksną aišku klastuolis buvo girdėjęs, tačiau nei karto nebuvo jos matęs. Jo galvoje šis daiktas jau seniai buvo išnykęs ir sunaikintas, tačiau jai atsidūrus rankoje ir pabandžius kažką nupiešti lapo kampelyje, viskas pasidarė aišku. Tave tikrai iš čia išmes. Tu ką tik sužeidei savo mokynį.
-Tikriausiai juokauji,-po gan ilgos tylos Aleksas kreipėsi į profesorių,-manai, kad rašysiu? Ne, šį kartą tu klysti. Jei nori - bursiu, bet savęs nežalosiu,-šį kartą Gilbert kalbėjo rimtai. Jokio pašiepenčio balso ar šypsenos likę nebebuvo. Ant rankos jau šiek tiek sunkėsi kraujas, o skausmas niekur nebuvo dingęs.
-Prašau, paimk nuo manęs šią plunksną ir eik velniop,- mintyse užbaigė klastuolis, - Tebūnie, prirašysiu "mano komentarai niekam nerūpi," po to kaip paklusnus berniukas eisiu atlikinėti praktikos, tačiau leisk man tai rašyti su paprasta plunksna.
Galiausiai Aleksas nusileido profesoriaus kvailai užgaidai, bet vis tiek kelti skausmo sau nesiruošė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Aleksas Gilbert »

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
Bet aš išmokau! beviltiškai pagalvojo Fiadh. Tai buvo tiesa. Maždaug. Po tos prakeiktos pamokos ji iš tiesų mokėsi profesoriaus užduotus ferula kerus. Netgi išdrįso paprašyti vyresnės mokinės pagalbos. Ta mokinė, grifė, buvo tikrai maloni ir padėjo šiaurės airei. Ir Fiadh netgi pavyko tuos kerus atlikti tinkamai. Kaip ir.
Tačiau dabar buvo praėję maždaug metai laiko. Be to, šviesiaplaukė grifiukė buvo be galo nusiminusi ir sutrikusi. Kokia tikimybė, kad jai pavyks panaudoti tuos kerus? Kad ir kokia ji būtų, dydis nėra džiuginantis. Ir Fiadh puikiai tai suprato. Ar verta bandyti? Kas žino. Gali būti, kad Greywindas tik ir spokso į o'Ceallachain su viltimi iš jos dar labiau išsityčioti. Ką daryti? Fiadh tikrai nežinojo. Labiausiai norėjosi sprukti kuo toliau nuo šitos klasės, profesoriaus ir iš viso visos mokyklos.
- Kodėl aš turiu kažką daryti su rašaline ir pergamentu? - garsiai ištarė Fiadh, vis dar nesupratusi, kad jai nė nereikėjo artintis prie gyvūnų. Ji nežinojo, ar profesorius Greywindas išgirdo tuos žodžius, nes nė nesuvokė, kad ištarė tai garsiai. Ką gi. Jeigu profesorius sako, matyt, taip ir reikia daryti...
Fiadh grįžo į savo suolą. Pirštas vis dar plūdo krauju, o grifiukė vis dar nesiryžo išbandyti kerų. O jeigu jai nepasiseks? Juk tada visi tik dar labiau juoksis. Ašaros, kurios buvo kelioms akimirkos apsiraminusios, vėl paplūdo iš akių. Šviesiaplaukė atsistojo ir bėgte išlėkė iš kabineto. Nė pati nepajuto, tačiau duris uždarė itin garsiai.
Stovėdama už kabineto durų Fiadh suprato, ką padariusi. Juk dabar areštas garantuotas! Ir dar, ko gero, Greywindas nepraleis progos parašyti tėvams. O tada jau nieko gero nelauk... Fiadh gali nė negrįžti namo. Net ir per vasaros atostogas, Kalėdų nė minėti neverta.
Aišku viena. Kažkaip reikia parodyti, kad ji nėra visiška nevykėlė. O tam reikia grįžti į klasę... Ketvirtakursė aiškiai suprato: reikia tinkamai panaudoti prakeitus ferula kerus ir tada keliauti atgal. Jeigu ką, ji galės tiesiog pasakyti, kad... Kad ką? Tai buvo dar vienas klausimas, į kurį Fiadh atsakyti negalėjo. Tačiau reikėjo bent pabandyti susitvarkyti vis dar kraujuojantį pirštą.
- Ferula, - sumurmėjo šiaurės airė. Aišku, nieko neįvyko. Juk visą tą laiką nuo pamokos ežero pakrantėje ji nė nesipraktikavo tų kerų. Išskyrus tą tylų murmesį per kitą transfigūracijos pamoką. Reikėjo bandyti dar.
Pavyko visai neblogai. Na, gal ne neblogai. Pusėtinai. Ir pavyko iš keturiolikto karto. Fiadh atkakliai skaičiavo. Tačiau profesoriui to žinoti nebūtina. Svarbiausia viena: jai pavyko šiaip ne taip susitvarkyti pirštą. Buvo akivaizdu, kad bet kurią akimirką kraujai gali vėl plūstelėti kaip iš žarnos. Tačiau dabar buvo svarbiausia, kad bent šiuo momentu pirštas yra kaip ir sutvarkytas.
Apsimesdama, kad nieko nebijo, Fiadh atidarė klasės duris ir įėjo į vidų. Nesižvalgydama aplinkui grifiukė grįžo į savo suolą. Per tą laiką, savaime aišku, ji visai pamiršo, ką jai reikia padaryti. Aišku tik viena: jai prie iguanų artintis nevalia. Kitaip profesorius supyks. Tačiau ką jai, po velnių, reikia padaryti? Grifiukė susimąstė. Ji jau nežiūrėjo, ką daro kiti mokiniai - puikiai prisiminė, kuo tai baigėsi praktikos pradžioje.
Dėl kažkokios priežastis ašaros vėl pradėjo kauptis akyse. Fiadh nusisuko į sieną ir vėl prapliupo verkti.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
Mergaitė žiūrėjo į kiekvieną mokinį. Dauguma ji matė ir net galėjo pasakyti vardus, bet mintyse aptardama kiekviena. Camillos akys užkliuvo už draugų. Klastuolei norėjosi pakalbėti su Emmą, bet tektu šliaužti po keliais suolais, o iš praeitų metų antrakursė žinojo, kad jai tai nelabai pavyksta. Po to akys užkliuvo už Sofijos galvoje atsirado kažkokia mintys ,bet greit ji dingo, nes antrakursės žvilgsnis nukrypo į o'Ceallachain. Prisiminus ketvirto kurso mokinę mėlyna plaukė užvertė akis. Kaip ji pakliuvo į grifų gūžtą? mąstė mergaitė. Mėlynos akys nukrypo į Gilbertus. Kiekviena kart kai mato Julian Milla liečia plaukus, bet ilgai Cornet žvilgsnis nebuvo sustojęs ties žydra plaukiu. Pagaliau prancūzės žvilgsnis užkliuvo už Alekso. Gyliai atsidususi antrakursė pagaliau atsitokėjo, kad žiūri pakankamai ilgai. Kaip tu kvailai atrodei nusipurčius mergaitei tuo pačiu momentu prabilo profesorius.
Klastuolė kaip ne keista pakankamai įdėmiai klausė vadovo. Bet kaip visada nieko naujau neišgirdo. Nei vieno pagyrimo kai antrakursės galvoje suskambėjo šis sakinys mergaitė užsidengė veidą rankomis. Bet išgirdus žodį mūšį Camilla pašoko:
- Ką? Mūšis? Koks?- antrakursė nesulaikė šių minčių ir kitą sekunde pasigailėjo, kad iš vis tarė kokius nors žodžius.
Greywindas davė Aleksui plunksną. Milla pasuko galvą ir nesuprato kam reikia duoti plunksną jei galimą rašyti su savo ir kam duoti tokia bausmę jei tai žiobariškas metodas. Kitiems liepė dirbti. Mėlyna plaukė piktu žvilgsniu nužvelgė profesorių, jei labai įdomu pasidarė koks būtu jo areštas, bet Cornet tik tingiai paėmė lazdelę. Burti nesinorėjo po tokių komentarų labiau tinginiauti, bet vis dėl to Cornet gyliai atsiduso:
- Mutatio- tarė burtažodį, bet nieko nedarė su lazdelę,- kieta m ir švelni u.
Mėlyna plaukė padarė kažką panašaus, bet antra kart kartojus nusižiovavo. Bet nusprendus pabandyti mergaitė gyliai atsiduso ir tarė burtus:
- Mutatio- klastuolė padarė kažką panašaus į kieta m ir švelnia u, bet neišėjo. Camilla žinojo ką ji daro ne taip, bet jai buvo labai įdomu ką pasakys mokytojas,- kodėl?
Su maža šypsena ji laukė Greywindo žodžių.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
Vos tik antrakursė pravėrė burną tarti burtažodžiui, profesorius ,,skėlė'' moralą. Visoje klasėje vyravo mirtina tyla, Emmos akys atidžiai stebėjo Klastūnyno vadovą. Apgailėtini? Skysti? Kol mergaitės galvoje aidėjo profesoriaus žodžiai, ji iš tikrųjų tokia ir pasijautė. Labai keistu būdu jis bando mus motyvuoti. Greywindui baigus kalbėti, rudaplaukė pasižiūrėjo į Aleksą, kuriam buvo skirta bausmė ir susitelkė į pradėtą darbą.
Atsidususi škotė užsimerkė, mintyse tiksliai įsivaizdavo, kaip turi persikeisti rašalinė ir plunksna. Atsmerkusi Emma mostelėjo lazdele kaip reikėjo ir tarė:
-Mutatio.-galvoje aiškiai matėsi besikeičiantis vaizdas.
Ištarus burtažodį ant suolo kažkas buvo pasikeitę: rašalinė ir plunksna stovėjo kitose vietose. Keitimo metu antrakursė žiūrėjo į šalį, nors akies krašteliu matė, kad kerų veikiami daiktai keičiasi savo vietomis. Pažvelgus į juos atrodė, kad šie tokiose vietose buvo visą laiką. Tik iš arti prisikišęs galėjai pamatyti, kad rašalinė turi menkučių plunksnos bruožų, o plunksna atvirkščiai- rašalinės. Dar reikės daug dirbti...
-Finite.-daiktai grįžo į savo tikrąsias vietas ir varnanagė pasirengė antram bandymui.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 4 metus »
Džeimsas pylė vieną pastabą po kitos. Ir nors jos buvo skirtos ne Mionai, mergina vis tiek jautė, kad ir jos nemokšiškumo profesorius nepražiopsos. Kad ir kaip ten buvo, ir kad ir kaip nepagarbiai su mokiniais kalbėjo Greywindas, grifė stengėsi išlikti rami, gal net kiek abejinga ir nepasiduoti nevilčiai.
Tyliai stebėjo savo riešą ir stengėsi reikiamu metu judesį padaryti greižtesnį arba švelnesnį, kai profesorius kreipėsi į jąją. Mionos ranka pakibo ore taip ir nebaigusi piešti „u“ raidės.
Šviesiaplaukei neatrodė, kad neturi teisės vadintis ir būti vadinama Hera. Juk ji buvo kalta dėl sesers ir tėvų mirčių. Vietoj jų turėjo būti ji. Niekas daugiau neturėjo nukentėti. Bilo Rudanosio žodžiai, ekspertizė... Viskas rodė, kad žūti turėjo ji.
Sekančius žodžius girdėjo tarsi pro gerą vandens sluoksnį. Miona išblyško dar labiau, nei visada, stemple ėmė lipti aštrus skystis. Sunkiai nurijo bjaurastį ir tebelaikydama lazdelę lėtai nuleido ranką ant suolo, šalia iguanos. Nukreipė žvilgsnį į profesorių. Merginos akyse atsispindėjo nuovargis ir liūdesys, tačiau greit suprato, kad ne tokiam žmogui reikia rodyti tai, kas slypi giliau. Pilkų atspalvių jausmus paslėpė po lengvu abejingumo sluoksniu.
- Aš žinau savo klaidas, - ramiai, lygiu balso tonu atsiliepė penkiolikmetė.
Miona pajuto keistą jausmą. Tai buvo pirmas sykis, kada drąsiai, gal net akiplėšiškai atsiliepė profesoriui. Negana to, Džeimsas buvo tituluojamas kaip baisiausias Hogvartse. Bus skirtas areštas, ar ne, šviesiaplaukei nerūpėjo. Šiuo metu jai neitin kas ir tebuvo svarbu. Mergina tenorėjo nukreipti mintis nuo galvoje iškilusių gaisro vaizdų.
Žiūrėjo tiesiai į rudas vyro akis. Iš jųjų nieko neišskaitė. Tikriausiai, prarado arba net neturėjo tokio gebėjimo, tačiau žinojo, kad jei nusuks akis, pasirodys silpna. Kitaip tariant, parodys, kaip kad ji manė, kokia yra iš tiesų. Bet galiausiai vėl atsisuko į gyvūną, kuris neramiai, gal net kiek užjaučiamai žiūrėjo į mokinę. Merginos akys šiek tiek žybtelėjo, apsitraukęs šerkšnas pratirpo. Miona tebejautė ją, gamtą. Tikriausiai viską, kas jai teliko. Ilgų, į kasą surištų plaukų, į kuriuos buvo įpintas juodas kaspinas, savininkė kilstelėjo lazdelę.
- Mutatio, - sušnibždėjo. Juto, kad rankos judesys buvo atliktas teisingai, tačiau burtas vis tiek nepavyko. Grifė greit susizgribo, kas ne taip. - Mutatio, - pakartojo kiek karščiau ir jau įsivaizduodama, kaip pergamentas susikeičia su iguana. Atsimerkusi išvydo, kad jai pavyko.
Pakėlė akis į profesorių. Nesusilaikiusi vos vos, bemaž nematomai kilstelėjo antakius. Tarsi klausė: Pjaunu nesąmones?

*

Lukas Duff

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 4 metus »
Luke dar kartą pakartojo burtažodį.  Nervų stiklinė jau darėsi pilna, tačiau viskas pasibaigė didžiuliu trenksmu. Duff krūptelėjo ir apsidairė po klasę. Buvo panašu, kad trinktelėjimas sklido iš Gilbert pusės.
 Nepraėjus net 10 minučių pasigirdo ir Greywindo balsas. Luke tai nepatiko. Berniukas jautė, kad tuojau įvyks kažkas negero. Nors su Džeimsu Lukui dar nebuvo tekę bendrauti taip ilgai kaip kitiems mokiniams, tačiau jau ši pamoka sudarė gan aiškų profesoriaus portretą.
 Dabar kabinete skambėjo tik Klastūnyno vadovo monologas. Profesorius pasišaipydamas kreipėsi į visus klasėje buvusius mokynius. Džeimsas kažką paistė apie mūšį, bet tai Duff nerūpėjo. Berniukas žinojo, jog jei ir įvyktų karas, į jį pirmakursis tikrai nebūtų įtrauktas. Jo tėvai būtų padaręs viską, kad tik apsaugotų savo sūnų, o ir Hogvartsas tikriausiai turėjo išskirtines taisykles jaunesniesiam mokyniams. .
 Galiausiai Džeimso kalba buvo baigta. Ji nebelietė Luke, tad šis toliau bandė burti, bet klasėje vis dar kažkas dėjosi. Dabar Greywindas laikė Ambridž plunksną ir nuo tokio vaizdelio Luke garsiai nugurgė susikaupusias seilias. Tokį daiktą mažasis klastuolis buvo matęs tėvo plunksnų kolekcijoje. Aleksas Duff buvo keistas vyras ir tai įrodė jo tokie pomėgiai
 Luke vis dar būtų klajojęs po minčių ir prisiminimų pasaulį, bet vos Džeimsuo paminėjus berniuko pavardę, šis grįžo į klasę ir išsitiesė kaip kareivis. Vadinasi kažką burdamas darau blogai, bet ką? Kas ta Miona ir kaip ji atrodo? Gal ji malonėtų man padėt?
-Profesoriau? - nedrąsiai kreipėsi berniukas prisiminęs tai kas ką tik įvyko vienam iš Gilbert,-aiiii.... tiek to jau. Susitvarkysiu,-tyliau prašneko Duff atžala, nenorėdamas užrūstinti patį "šetoną". Dabar trukdyti Džeimsą Luke bijojo. Rašyti su plunksna nesinorėjo, todėl beliko tik pačiam galvoti, kaip teisingai burti.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 4 metus »
Taurė perpildyta, viskas. Iš čia negrįštama. – profesoriui aiškinant kokie jie silpni mąstė mergaitė dėbsodama į vieną tašką priešais save. Saulėtas oras lauke visiškai nederėjo su klasėje tvyrančia įtampa, atrodė, kad šio kabineto spinduliai nešildė. Sofijos pirštų galiukai atvėso. Ar gali būti? Mūšis? Taip tikriausiai... O gal tai tik paranoiška profesoriaus beprotybės forma?.. Gal?.. Juk aš pati, taip pat, kažkuria prasme beprotė... visi mes... Aaaa silpni? Čia tau taip atrodo. Nors gal... nežinau, tai beviltiška... Mokyk nemokęs... turim patirti patys. Staiga profesorius paėmė tą plunksną. Taigi, sugalvojai ir praktiką, ar ne?.. Apgailėtini... Visi mes ir jūs taip pat, apgailėtinas katu su mumis, gal tik daugiau patyręs... Sofija vėl pajuto skausmą, bet atkakliai nekreipė dėmesio. Aleksas Gilbert žinoma nepriėmė tos profesoriaus įteiktos dovanos. Geriau taip nedaryk, jis neblogas burtininkas, jei pats nerašysi tave privers. Aii, kvaily, manai tai drąsu? Susiimk, po galais... Sofija pažiūrėjo į ką tik perkeistą rašalinę ir plunksną. Negi aš tikrai tokia menka? Negi mes visi?.. Skysti? Ar kokie ten? Mumyse nėra nieko daugiau, tik kvailiojimai ir nesėkmės? O tu, a, kiek žmonių nužudei ir sužalojai? Tai kas čia, stipybė? Sofija apžvelgė klasę. Camille regis taip pat erzino mokytoją. Su jais nelengva... Bet jie ne baikštūs triušiai, ne, esu mačiusi daug bailesnių. Tie vos išgirdę menkutę pastabą ima badyti pirštais draugus. Hogvartsiečiai ne tokie. Mergaitė atitraukė žvilgsnį nuo mokinių, skausmas plaučiuose sustiprėjo. Staiga Sofijos galvoje dingtelėjo labai keista idėja.
– Galėčiau paimti ją iš Alekso? – kreipėsi ji į profesorių, mosteldama plunksnos link. – Jei galima... prašau? – tai tikrai buvo neprotinga, neracionalu ir nenormalu, bet švilpė ištiesų paprašė bausmės. Ir visai ne dėl kokių nors didvyriškų įsitikinimų, o dėl paprasčiausio mėginimo užmiršti plaučiuose įsisukusį maudulį kuris regis mėgino pavirsti kosuliu, o mergaitė visai netroško užsikosėti klasėje. Ji klausiamai pažvelgė į profesorių, bet nieko nebepasakė. Žinojo kieno požymis yra tas maudulys ir nenorėjo sirgti, nenorėjo gydytis, nenorėjo bijoti ir tiek. Net, jei tai rimta, o tikriausiai ir yra rimta, ji nekreips dėmesio iki kol tai pasidarys nebeįmanoma.
– Tai kaip? – ji pažiūrėjo į Aleksą, į profesorių, į plunksną ir viskas pasirodė vienas ir tas pats. Detalės yra visuma. – pagalvojo, pirštų galais pastumdama link savęs pergamento lapą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 4 metus »
  - Ar aš atrodau lyg juokaučiau? Ne, rašysi. Po to perkeisi. Jei nespėsi, liksi po pamokos ir tuomet pabaigsi.
Berniukas nusileido, bet Džeimsas nesiruošė.
  - Dirbk, kitaip priversiu. - pasilenkęs prie vaikio sugergždė, mintyse jau kurpdamas planus. Vienas iš jų visai netiko nei profesoriaus rolei, nei pavyzdingam Anglijos burtininkų visuomenės piliečiui.
  - Todėl, nes tokia tavo užduotis, o'Cheallachain. - dar norėdamas ką bjauraus pridurti susilaikė, nes mergytei jau visai varžtai atsisuko. Ji eilinį sykį bliaudama paliko kabinetą.
  - Winter, gal galėtum. - Greywindas prisimerkęs suniurzgė grodamas dantimis. Supranti, supakuok, nuramink, paaiškink, nužudyk, tavo pasirinkimas - tarsi sakė jo akys, sugavusios merginos žalias po to, kai Fiadh sugrįžo ir vėl apsižliumbė.
  - Cornet, aš nedėstau ateities būrimo. Profesorius Prometis tą daro, jei tikiesi gauti smulkmenas, kurių niekas dar nežino. - aiškiai pabrėždamas, jog šio žodžiai tik spėlionės, bet turinčios pagrindą (Hogvartsas visus visados masino) profesorius galų gale paslėpė rankas apsiausto klostėse.
  - Neaiškūs judesiai, nematau ritmo ir atpalaiduoto riešo. - į klastuolės šypsenėlę atsakė mokytojas.
  Kitaip nei Ginger, Herai nesisekė iš pirmo karto, bet sunkiu darbu ji pasieks aukštumas. Bet kuomet pasitaisiusi grifė idealiai vietomis sukeitė iguaną su pergamentu, Džeimsas nepuolė jos liaupsinti, atvirkščiai, skėlė pastabą:
  - Paaiškinti, ne išburti. - pastebėdamas merginos akis ir nedidelius kairiojo smilkinio randelius supeikė mokinę. Ši nenusuko veido, išliko stipri. - Galbūt supranti, bet nesuvoki ko aš prašau.
  Tylus Duff inkštelėjimas pasiekė profesoriaus ausis. Kai tik berniukas susigrizbo likti po šluota, vyras šiam kreivai šyptelėjo.
  - Nė nemėgink. Tai jo, ne tavo. - Sofija Orel... kurių galų ji nusprendė čia įsikišti? Greywindas pastebėjo mergytės pirštukus, stumtelėjančius pergamentą į save, jau besiruošiančią priimti plunksną. Profesorius švilpės norus sudaužė:
  - Geriau perkeisk kitus du pasirinktus daiktus, vieta to, jog gelbėtum nesubrendėlius. Neeikvok savo laiko.

[Praktiką pratęsiu iki rugsėjo 18d. Uždarau 19 dieną.]

*

Aleksas82

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 4 metus »
Kaip ir buvo galima tikėtis iš profesoriaus, prašymas nutraukti egzekuciją tapo atmestas. Džeimsas dar pasilenkė pagrasindamas privertimu, tačiau Aleksas puikiai suprato, kad jei bausmė vyks prievarta, teks patirti dar didesnį skausmą.
-Tebūnie,-tyliai sumurmėjo klastuolis,-mėgaukis reginiu šetone.
 Viskas pasisuko dar gražesne linkme.  Čia įsikišo Sofija ir Gilbert akys keistai sublizgėjo. Nežinau kokia tau iš to nauda, bet su mielu noru perleisiu šią užduotį.  Tačiau planas buvo sugadintas. Greywindas vėl čia įsikišo ir dabar viskas ėjo tik blogyn.
-Iš savo koledžo vadovo tikėjausi kažko kito,-nei per tyliai, nei per garsiai sumurmėjo Gilbert ir jau galutinai pasiėmęs pergamentą pradėjo rašyti sakynį. Kol kas jokio skausmo nebuvo, bet po kiek laiko ant plaštakos išorinės pusės pasirodė parašytasis sakinys. Atrodė, kad Aleksas pats pasiemęs peiliuką sugebėjo išsiraižyti žodžius, tačiau to berniūkštis niekada nebūtų daręs.
 Kabinetas buvo pritvinkęs Alekso skausmo aimanų ir inkštimų. Susiimk, juk virsmas daug skausmingesnis. Štai kur buvęs, kur nebuvęs labai tinkamu metu pasirodė ir Gilbert vidinis balsas. Su jo teiginiu Aleksas galėjo ginčytis, kad ir dieną, naktį. Virsmo skausmas tikrai buvo milžiniškas, tačiau iš to skausmo tik reta aimana iškildavo į orą. Kaulų lūžiai buvo tokie nežmogiškai skausmingi, kad klastuolis stigdavo oro ir negalėjo ištarti nė žodžio. Tai atimdavo berniūkščio kalbos dovaną ir tik po kelių minučių ją gražindavo.
 Šiandien skausmas nebuvo toks stiprus, tačiau jis atrodė labai nemalonus, verčiantis ašaroti akis ir aplamai sukaustantis visą kūną.
 Pergamentas buvo prirašytas, o Alekso ranka sužeista. Vaikinas išvargusiomis  ir tuščiomis akimis pažvelgė į Greywindą lyg norėdamas paklausti - "Ar dabar patenkintas?" 
- Baigiau, - tyliai, girgždančiu balsu ištarė Gilbert ir pats tuo nustebo, -Ar dabar galite paimti šią plunksną? - po tokios bausmės jau ir mandagumas buvo juntamas Alekso balse. Tikriausiai didžią to dalį turėjo įtakoti ir nuovargis.
 Perkeitimo kerams visiškai nebebuvo jėgų. Aleksas norėjo kuo greičiau dingti iš kabineto, tačiau nuo tokių minčių susilakė. Rekėjo atlikinėti praktiką, bet tuo pačiu reikėjo ir paimti prilipusią plunksną.

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 4 metus »
Keista, bet šįkart beveik nekreipė dėmesio į tai, kas vyksta klasėje. Mokiniai kerėjo, šurmuliavo ir atsikalbinėjo, o Livi tarsi egzistavo atskirai. Nepakilo iš suolo pasiimti iguanos - kažkodėl transfigūracija su gyvais padarais niekada perneyg netraukė. Visada žinojo, kad gali nepavykti. Ar todėl nebandė? Ne. Kelintą kartą kursą kartojančiai Perkėlimo kerai nebuvo naujiena. Kodėl neapsimetė miela peraugusia mokinuke kaip visada? Juk puikiai sekdavosi. Tačiau ne šiandien. Livi tokių dienų nekentė. Laikui bėgant išmoko su jomis susitvarkyti, bet susitaikyt vis dar nemokėjo. Ar kada išmoks? Velnias žino.
Keista, bet išorė vidinių dvejonių sugebėjo beveik neišduoti. Na, nesijuokė, nedarė pagromo klasėje, netgi nesiginčijo su Džei. Bet daugiau atrodė maždaug normaliai. Nejučiomis judino burtų lazdelę, sukeisdama ištrūkusią sagą su plunksna ir atgal. Kerus mokėjo tik su negyvais objektais, kitaip bandyti neteko. Jeigu kartais prireikdavo, jis visada mokėdavo geriau. Tas pats juoko ir adrenalino partneris, kurio vardą per daug metų praktikos sugebėjo išsitrint iš atminties. Tačiau veidas išliko - išlįsdavo sunkiausiomis dienomis, tarsi klausdamas "tai ką, pasiilgai?". Ne dabar...
Šįkart iš susimąstymų ištraukė Džei balsas. Susimildamas, tik netrauk lazdelės... Patyręs karys, be skrupulų gebantis pasiųsti anapilin pilnoje klasėje verkiančių, atsikalbinėjančių, klausinėjančių, zirziančių ir kitaip nervus tampančių mokinukų. Jau antri metai ir be gyvybinių aukų. Stebuklai margo svieto.
 - Mon dieu,- atsiduso Livi ir, nepaisant to kokia sunki ir suspausta jautėsi, gana grakščiai pakilo iš suolo. Klastuolis atsikalbinėjo, Sofija pabandė įsikišti, kas dabar buvo tolygu savižudybei, o Fiadh, regis, ne kiek ir patobulėjo nuo anų metų. Apsaugok ir apšviesk kokia kompanija. Tikrai ne Džeimso kantrybei. Priėjo prie ašarojančios grifiukės.- Eik ir sėskis į tą suolą prie lango, tik pasistenk nesurast kokio čia prieš du šimtmečius laikyto drakono sielos ir nepaleist į laisvę. Žodžiu, pageidautina be kriminalų,- Olivija nekantriai mostelėjo ranka parodydama kryptį ir atsisuko į likusią klasę.
Šiaip jau mieliau būtų išsireiškusi kur kas riebesniais žodeliais, ką sėkmingai ir padarė mintyse, tačiau pasitenkino nukreipdama lazdelę į plunksną Gilberto rankoje.
Accio. Sugniaužė ją delne, iškalbingai pasižiūrėdama į Džeimsą. Jis prisidirbs, tačiau nepakęs jokių bandymų įspėti ar ištraukti, kol to nenutiks. Po pernai metų Olivija jau liovėsi mėginusi, todėl dabar net negaišo tam laiko. Pasisuko į klastuolį kruvinu riešu.
 - Galiu sugydyt, bet savo paties labui pasėdėk uždaręs gerklę, nes priklijuosiu ne tik liežuvį, bet ir užpakalį prie kėdės,- sušnibždėjo palinkusi.- Neerzink Greywindo ir gal sugebėsi iš čia išeit su pusėtina sveikata. Linktelsi, jeigu reikės sutvarkyt,- maktelėjo galva į antrakursio ranką ir pasitraukė.
Kraujarašę lunksną su trenksmu padėjo ant senojo Makgonagal stalo. Dabar dar sugebėjo pagarbiai išlaviruot tarp maištininkės ir mokinės, bet jeigu klasės prieky stovintis vyras jai būtų tik mokytojas... Vėlgi pasitenkino planus išreikšdama mintyse. Jei ne Fiadh, Olivija būtų  išėjusi. Pabėgusi, pasitraukusi - nemokėjo susierzinusi bendraut su žmonėm ir dar saugot čia susirinkusius simpatijų nekeliančius mokinukus nuo peržengtų ribų. Nežiūrėdama į Džeimsą greitai nužingsniavo atgal prie savo suolo, į jo vidurį patraukė sagą ir paprastą plunksną, su kuriom žaidė pamokos pradžioj. Negana sunkiai tvarkėsi pati su savim, būtinai dar ir jis.
 - Pradėk nuo šitų,- pasakė Fiadh, tuo pačiu mintyse skaičiuodama minutes, kada galės iš čia nešdintis.