0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 4 metus »
Sėdint suole ir mėginant sutvarkyti tą balą likusią nuo nepasisekusio užkeikimo, švilpės krūtinėje kažkas virpėjo. Ji nežymiai šypsojosi. Visą tą masę mergaitė supylė į vieną kišenėje rastų stiklinių buteliukų. Vėliau tikėjosi palikti jį Kmbaryje iki pareikalavimo. Širšės gulėjo sustingusios, beveik kaip negyvos. Staiga šypsena Sofijos veide dingo, tartum nė nebuvusi. Ji pagalvojo apie profesorių kuris kalbėdamas atrodė lyg visos visatos užguitas. Jis akimis ieškojo kažko klasėje. Tai mergaitei kažką priminė.
Antrakursė nusiėmė akinius ir pasitrynė akis. Galiausiai pergamente pradėjo raityti raides. Vieną po kitos, jos ranka vos vos virpėjo. Sofija rašė laišką ir po galais niekada nesitikėjo, jog bijos rašyti  savo pačios motinai! Kaip jai pasakyti? Kaip jos paklausti? Ar ji bent atplėš voką? Švilpė pasijuto tokia maža ir nereikšminga kaip daugybę kartų ankščiau. Ji sulamdė pergamento skiautę, tvirtai sau pakartojo, jog tai atliks vėliau.
Į kabinetą įžengė Kajus ir Adelė. Pastaroji vis dar atrodė nekaip. Dafyd nesėkmingai atsakinėjo klasės priešakyje. Daugiau viskas atrodė lyg ir įprastai ( jei taip būna ), na dar Fiadh buvo išiūsta pas Pomfri po nesėkmingo nuotykio su vapsvomis, tačiau ir ji galiausiai grįžo sveika ( dėkui Dievui už tokias moteris kaip Pomfri antraip pusė Hogvartso mokinių žūtų nesulaukę septinto kurso ).
Viską užbaigusi mergaitė parėmė galvą ranka ir ėmė laukti pamokos galo. Ji galvojo apie vasaros atostogas, nors tai dar gana toli, bet prisiminus praeitas antrakursė nesitikėjo lengvo sugrįžimo su ašarojančiais namiškiais ir maloniu vakarienės kvapu virtuvėje.
 Lauke vis dar snigo, klasės židinyje ruseno ugnis, Hogvartso sienose švilpavo vėjai, o koridoriuose vyko tai, ko nevykdavo niekur kitur.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš 4 metus »
Gavęs leidimą atsisėti, Kajus lengviau atsikvėpė ir kaip mat klestelėjo į savo vietą. Išsitraukė burtų lazdelę ir jau besiruošdamas kerėti, sulaukė Adels klausimo.
Kajus vyptelėjo, žvilgteldamas į varnę.
-Turi pavykti. Nagi, bandyk,- ir su šiais žodžiais pats mostelėjo burtų lazdele ir ištarė burtažodį vespa.
Geltonai juodi vabzdžiai su geluonimis suplakė vos matomais sparneliais, smagiai mirtinai sudūzgė.
Šaltukas perliejo Kajų, vos tik vapsos nutūmė ant stalo šalia pat jo  kairės rankos. Vapsų (kaip ir bičių ir širšiű) nebijojo, tačiau jei tik arčiau priskrenda - gali bijoti, kiek širdis geidžia, kaip ir šį kartą.
Žaibišku greičiu sumosikavo lazdele, pasirodė raudonas blyksnis ir Kajui nesusigaudžius, jog stupefy panaudojo kaip bežodžius kerus, vapsos kaip mat sustingo.
Tyla, ramuma. Niekas nezvimbė.
Kajus atsitraukė kairę ranką.
Lengviau atsiduso, nors kartėlis jį smaugė.
-Evanesco.
Jokios kerų spalvos, bet visgi, tai nereiškė, kad šie transfigūraciniai kerai nesuveikė - vapsos išnyko ir Kajus vėl galėjo dirbti, nesivargydamas dėl nejudančių vapsų krūvos ant stalo.
-Vespa.
Šį kartą vėl nepasisekė - pasirodė vos kelios tos tikros širšės, bet ir tos nepanašios, labiau priminė bičių, širšių ir vapsų hibridus. Kajus vos garsiai nenusikeikė ir greitai sustingdė hibridus, o ir vėliau juos pradangino.
Juodų akių žvilgsnis svilino skylę stale, kur daugmaž ir atsirado tie hibridai. Kajau! Susikaupk! Negi, vos per kelias sekundes pamiršai kaip atrodo vapsos?! Koridoriuje tai pavykdavo!
Giliai įkvėpė. Gerai, bandauk dar kartą.
Riešo pasukimas, maža "y" raidė - kaip ir buvo sakyta (pala, Kajau, nelaikas save klaindinti! Nesustok! Dirbk!)?
Spiečius širšių pakilo viršum stalo, bet taip ir savo kraupios dainos ir neužtraukė - visos buvo sustingdytos ir joms, palietus medinį stalo paviršių, pradingo.
Kajus didžiavosi savimi, bet vis vien toliau ir toliau praktikavosi, nors ir po kurio laiko tai tapo neįdomu ir įgrįsusiu darbu, veiksmai - automatiški. Tačiau Wintersas dirbo, stengėsi nesiskųsti, nors ir kaip knietėjo išgirsti varpo dūžį, reiškiantį jog tiek pamoka, tiek praktika jau pasibaigė.
Galiausiai, neiškentęs, pasidarė pertrauką, per kurią jau iki pamokos galo (netyčia) jau nebedirbo su trasnfigūraciniais kerais.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš 4 metus »
  Blondinė atsiduso, atrėmė galvą į ranką, kita tingiai praktikavo judesius. Nebuvo to, kas staigiai užmotyvuotų ją viską iškart atlikti. Žinojo, buvo įsitikinusi, kad gali, tačiau tingėjo. Jai vis dar viską skaudėjo. Bet Adelė tylėjo. Kaip visada.
- Gerai, bandysiu.
  Ne veltui šis burtažodis buvo skirtas širšėms išburti, o ir ne veltui Ginger mokėjo lotynų kalbą, Vespa reiškė širšę, nors labai dažnai būdavo maišoma su vapsva. Laisva ranka juodmedžio lazdele gražiai, lengvai, tačiau tuo pačiu ir griežtai brėžė mažąją y raidelę. Dangaus mėlynės akys jau matė prieš save nedidelį vabzdžių, padabintų tamsiai rudais ir geltonais dryžiais, spiečių.
- Vespa,- ramiai ištarė mergina ir tas spiečius jau buvo realus. Akimirką stebėjo jį.- Stupefy,- ir sustingdė. Ir kaip varnė norėjo, kad viskas aplink ją sustingtų dažniau.
  Paslėpė lazdelę kišenėje ir vėl pasislėpė savo tamsiai žaliame megztinyje. Visai kaip pamokos pradžioje ji virto bulvių maišu, tik šįkart su skausmu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš 4 metus »
- Tu Gilbert, arba kurčias, arba visiškas kvailys. – profesorius tingiai prašneko, - jau sakiau. Pamoka dar nepasibaigė ir žiūrim savo žodyną, vaike.
Bet ji ėjo į pabaigą. Tačiau nė velnio neketino jų paleisti anksčiau laiko ir taškas, kad ir koks nepatenkintas varniukas lipdytųsi pamokoje. Kuris, reikia pripažinti, vis labiau ir labiau ėmė nepatikti, nors būkim biedni ir teisingi, niekad Gilbert ir nemėgo. Geriau šis berniokas būtų susipakavęs link ligoninės sparno vieta Adelės megztinio. Juk paprasta – abi pusės liktų patenkintos laimingomis mintimis –  Džei nereikėtų virškinti pilkų akių sutvėrimo, o pastarajam nesviltų liežuvis nešdintis iš kabineto. Paprasta, deja, neįmanoma.
Kai Fiadh išsinešdino pakeliui išsiskaičiuodama savo šonkaulius, – dievaži, ji tuoj ir vėl apsiverks – sceną pasigriebė Olivija. Jos dailus mostas ir iš lazdelės išskridusi širšė, nors tobulumu nekvepėjo, bet turėjo favoritei sudaryti saugų taką iš vandens. Visgi, turėjo, jei ne tos emocijos iš giliau ir daug senesnių laikų nei šie, kurie jau ne pirmąsyk kabarojosi iš giliausių skylių ir veiksmų. Tačiau vyrui dar nė neprasižiojus, mergina pati nieko nelaukdama išlipo iš vandens sausut sausutėlė nesikuklindama parodyti ir savo charakterį. Kaip būdinga Wintersams. Savarankiškumas, žingsnis toliau nei leidžia raudona riba. Sučiaupė lūpas.
- Turėtum. – pratarė ir vėl sugaudamas merginos akis. Raudonplaukei pasišalinus ir užėmus suolą prie lango, prisiminė Dumštrango revoliuciją. Livi ir ten mėgo vaikščioti plonu ledu. Kažkada ji įlūš.
Laikas ėjo, jis varė savo ritmu. Židinys ruseno, snaigės krito už lango.
Šaunuolė Cornet stingdė varnanagio širšes, Dafydd stengėsi dirbti, Fiadh sugrįžo, Sofija tyliai rašė, plėšė pergamentą, Kajus įnirtingai kerėjo, Adelė, išbūrusi idealų širšių spiečių, pasislėpė savo megztinyje. Reikėjo... reikėjo praegzaminuoti o'Ceallachain, užvožti Winersui už simuliavimą, sustingdyti Alekso širšes, liepti Sofijai surašyti burtažodžius, kuriuos norės išmokti, tačiau profesorius nusisuko į langą. Pamoka ėjo į pamoką ir pagaliau pajuto kaip klasėje užsikonservavusi košė išsunkė visas jėgas, o Raveno ir Solveigos kvėpavimą galėjo justi ant savo sprando odos. Gerklėje užkišo Adelei taikytą pastabą dėl nemokyklinės aprangos pamokų metu, kaip ir spyrį Llewellyn už darbo nutraukimą, nes vienas favoritas, o kitas klastuolis, užteks to, ką padarė. Jis toliau žvelgė pro langą ir tylėjo.
- Pamoka baigta, pakuokitės lauk. – varpui nuskambėjus Greywindas dusliu balsu prabilo. Klasėje pasigirdo atstumiamų suolų girgždesys, kuprinių šnaresys ir batų žliugsėjimas. Velniop tą o'Ceallachain, lai kentaurai griebia, jis dabar nori ramybės. Bet kai užsitrenkė kabineto durys, ugninės iš stalčiaus neėmė kaip po pirmosios pamokos. Vyras atsirėmęs į mokytojo stalą sustingo nuleidęs galvą.
Rytoj.