4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Amira Eliadė

  • IV kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 13
  • Lytis: Moteris
  • Girdžiu balsus galvoje.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš mėnesį »
  Septintakursė užsimerkė. Nenorėjo, kad jai pradėtų svaigti galva ar panašiai. Pajutusi lengvą virptelėjimą atsimerkė. Kaip profesorė ir sakė, mokinė atsirado miške. Pirmiausia rudaplaukė nusprendė apsižvalgyti. Pajusti bent kokį kontaktą su gamta. Pastebėjusi šalia prasidedantį takelį, nuėjo juo. Net neįsivaizdavo kokio sunkumo žaizdas teks tvarkyti, bet labai tikėjosi, kad tas žmogus išgyvens.
  Kažkur toli ūbavo pelėda. Girdėjosi ir kitų paukščių balsai. Priešais kol kas nesimatė nei vienos kliūties, o švilpė, norėdama įsitikinti, apčiupinėjo savas kišenes. Ten išties nebuvo jos lazdelės. Ji dabar pati buvo kaip tikrų tikriausia žiobarė. Išgirdusi kaip į ją kažkas skrenda nenumaldomu greičiu, Gaja sutrikusi atšoko iš tos vietos ir nustebo. Ką tik storas medžio kamienas praskrido visai šalia ir galėjo gerokai kliudyti Amnetą. Ar tai ir buvo ta viena kliūtis?
Always and forever

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 558
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš mėnesį »
Stevie plačiai nusižiovavo. Jau gailėjosi, kad atėjo į šitą pamoką. Nepaisant to, kad, atrodo, atsakė plius minus teisingai, jautėsi švaistanti laiką. Green neniekino žiobarų, tačiau apie juos mokytis... Tikrai nebuvo įdomu. Reikėjo labai daug pastangų, kad mergina neužmigtų.
Išsišokėliai kaip visada negalėjo patylėti. Tai labai erzino septintakursę, tačiau ji stengėsi tylėti.
Pagaliau profesorė prakalbo apie praktiką. Ji negalėjo būti įdomi - juk tai žiobarotyra. Tačiau praktikos metu bent jau mažesnė tikimybė nugriūti ir užmigti. Rudaplaukė atsistojo iš savo suolo ir pasirąžė. Atrodė, kad užmigtų per tris minutes, jeigu tik turėtų tokią galimybę. Deja, keliauti reikėjo ne į lovą, o link profesorės stalo, kad pasiimtų eliksyrą. Ilgokai rinkosi, kol paėmė samaninės spalvos buteliuką. Stevie buvo tikra, kad skonis bus šlykštus, tad grįžusi į savo vietą staigiai užsivertė eliksyrą. Šį kartą grifė suklydo - skonio iš viso nepajuto, tačiau labai greitai pajuto, kad eliksyras veikia: Stevie atsidūrė miške.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 558
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
Stevie apsižvalgė. Ką gi, bent vienas praktikos pliusas: galimybė pabūti miške. Mergina miglotai prisiminė, kad jos laukia kažkokia kliūtis, tačiau tai nebuvo labai svarbu. Geriausias dalykas šioje pamokoje buvo tas, kad galės praleisti laiką tarp medžių. O kad jau reikės ten kažką gydyti... Na, jeigu ras tą žmogų, tai galės pabandyti. Tačiau specialiai jo ieškoti rudaplaukė neketino.
Neilgai trukus Stevie išgirdo kažką trakštelint. Skubiai įkišo ranką į kišenę - išsitraukti burtų lazdelę buvo labai natūrali septinto kurso mokinės reakcija. Deja, kišenė buvo tuščia. Tik tada grifė prisiminė, kad profesorė Patvel perspėjo, jog lazdelių mokiniai neturės. Mergina tyliai keiktelėjo. Deja, nieko pakeisit nebegalėjo - nelemta žiobarotyra!
Išlindusi į nedidelę laukymę Stevie pamatė keliolika kentaurų. Šie gyvūn... Na, šios būtybės visada žavėjo Green'ų mergiotę. Dėl to ji kukliai atsistojo tolėliau ir stebėjo. Deja, netrukus paaiškėjo, kad šie kentaurai ir yra kliūtis, apie kurią kalbėjo profesorė. Stevie pamatė, kad vienas iš jų guli ant žemės. Neilgai trukus suprato, kad jis negyvas. Kiti buvo be galo pikti. Didžiausias kentauras, turintis ilgus juodus plaukus pastebėjo žmogų. Stevie tą pačią akimirką atsidūrė piktų hipogrifų gaujos viduryje.
- Tai ji nužudė! - piktai išrėkė juodaplaukis. Stevie ne juokais išsigando: smegenyse kirbėjo mintis, kad tai tėra haliucinacija, tačiau vis tiek buvo baisu.
- Aš nieko nepadariau! - bandė teisintis mergina. - Man tik reikia surasti...
Deja, kentaurams visiškai nebuvo įdomu, ką bando sakyti kažkokia žmogiūkštė. Atrodė, kad viskas gali užsitęsti itin ilgai.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Prisijungęs Amira Eliadė

  • IV kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 13
  • Lytis: Moteris
  • Girdžiu balsus galvoje.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš mėnesį »
  Atodūsis paliko abiturientės lūpas. Ji sugebėjo, net jei ir visai netyčia, išvengti kliūties. Viena, vienintelė kliūtis buvo „praeita“. Galbūt fortūna šypsojosi šiandien rudaplaukei asmenybei, o gal tai buvo tiesiog atsitiktinumas, tačiau Kasandra nusišypsojo ir nuėjo gilyn į mišką. Pakeliui buvo pasitaikiusios dar viena kita, gamtos sukurtos kliūtys. Tai labai įšsišakoję medžiai, tai jų šaknys, jau seniausiai išlindusios dienos švieson, mat trūksta vietos žemėje. Tačiau tai buvo menkniekis. Vos nepasiklydusi, mat vidury kelio takas išsiskirstė į dvi skirtingas puses, septintakursė pasiekė savo tikslą. Atsirėmęs į medį ten sėdėjo vaikinas be sąmonės. Visas kūnas buvo nubrozdinimuose, o iš kojos tekėjo kraujas. Sutrikusi jaunuolė apsižvalgė. Greit suradusi vaistinėlę ištraukė iš šios bintą, vandenilio peroksidą ir vatos. Apvaliusi žaizdą, subintavo koją ir pabandė pažadint iš pažiūros savo bendraamžį. Nepavykus, Kasandra gailiai atsiduso ir atsisėdo šalia. Dabar belieka laukti, kada jis pabus pats. Laikrodžio su savim mokinė neturėjo, tad nežinojo kiek laiko praėjo kol šis atmerkė akis. Bet užtat žinojo, kiek avių suskaičiavo mintyse - 542 avis.
  - Kur aš? - Pasigirdo blondino balsas.
  - Tu miške, aš tau sutvarkiau žaizdą.
  - Ačiū. - Tarė.
  Gaja išgirdusi šį žodį grįžo klasėn, ten pat, kur stovėjo gerdama eliksyrą.
Always and forever

*

Neprisijungęs Maëlys Barbara Agreste

  • II kursas
  • *
  • 55
  • Taškai:
  • Confident
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš mėnesį »
  Įniršis aprimo, kol Aeronas ėjo sužeistojo link. Nežinojo kur šis turėtų būti, bet takelis, net ir beveik užsnigtas, rodė į vakarus nuo Shawnesio. Ten švilpis ir patraukė. Patvel žodžius pusiau buvo praleidęs pro ausis, tačiau įsidėmėjo, kad tas idiotas turi padėkoti, o pakeliui pasitaikys kažkokia kliūtis. - Kur tas kvailys, kuris sugebėjo ramiam miške tapt sužeistu, ką? - Žvalgėsi rudaakis. Žvilgsnis lakstė šen bei ten, ieškodamas bent kokią užuominą - ar žmogaus pėdsakus, ar kraujo pėdsakus ar paliktą rūbų skiautę. Juk turėjo būti kažkas, kas palengvintų paieškas. Deja, kol kas nieko nesimatė, o vienuolikmečio batai kas žingsnį palikdavo vis daugiau pėdų užnugary. Dar ir sniegas kristi pradėjo. Nuostabu! - Ei! Ar čia kažkas yra?! - Šūktelėjo, gal tas žmogus pats atsilieps ir lengviau rasti bus. Tikrai nesinorėjo daugiau laiko gaišti čia. Verčiau jau ežero pakrante pasivaikščiot arba pasėdėt ant astronomijos bokšto viršūnės. Emetas juk vis tiek nepastebės, kad Aeronas pro jo kabinetą užlipo ant stogo. Hogvartse visi kažko nepastebi.
  Pagaliau atradęs pasiklydėlį, subintavo jam ranką, tačiau pirmą kart sutrikęs stebėjo tai, kad šio pilvas buvo švelniai tariant prakiuręs. Matėsi, kad kažkas išsityčiojo iš šio vyrioko. Ir kaip jis dar gyvas buvo, Aeronas neįsivaizdavo. Bandydamas sutvarkyti jam ir šią žaizdą - juk turi išgirsti ačiū, juodaplaukis susiraukė, kai pastebėjo, kad kūnas nejuda. - Ei, tu gyvas? - Neišgirdęs atsakymo patikrino ar jis kvėpuoja. Deguonis jau nebepasiekė lavono plaučių. - Jūs tyčiojatės, po paraliais?! Jis turėjo man pasakyti ačiū!
Nuostabus vasaris mano skruostus raudoniu dažė.

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • V kursas
  • *
  • 147
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Fijad o'Kelakan
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš mėnesį »
Per teorinę dalį Fiadh tylėjo. Ji svarstė, ar atsakymui tiktų jos tėčio darbo variantas, tačiau pabijojo, kad toks atsakymas nebūtų teisingas, tad nutarė geriau neišsišokti. Nepaisant to, kad profesorė neatrodė tokia baisi kaip kai kurie kiti, mergaitė buvo tiek prigąsdinta, kad, ko gero, jau niekada nebeprabils per teorinę dalį.
Išgirdusi praktiką šiaurės airė išsigando - ir vėl. O jeigu tas žmogus mirs? Nepaisant to, kad tai bus tik iliuzija, grifiukė nesijautė labai ramiai. Jai būtinai nepasiseks - juk ji yra Fiadh o'Ceallachain...
Vis dėlto eliksyrą gerti ir praktiką atlikti reikėjo. Keturiolikmetė išsirinko švelniai geltoną spalvą. Neįsivaizdavo, koks bus skonis, tad išmaukė vienu gurkšniu. Skonio beveik ir nepajuto. Tą pačią akimirką, kai nurijo eliksyrą, pajuto esanti miške.
Ką gi, reikia keliauti...

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 558
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš mėnesį »
Kentaurai ilgai nelaukę surišo merginą. Ir suveržė taip stipriai, kad Stevie nebuvo tikra, ar pajėgs judinti rankas, kai ši haliucinacija baigsis. Juk šitos pamokos užduotis yra pagydyti žmogų! Kodėl mano kliūtis tokia sudėtinga?! piktinosi grifė. Visiškai nežinojo, ką jai dabar daryti. Juk kentaurai pasižymi tuo, kad nenori klausyti, ką sako žmonės. Ypač tokiais atvejais. Green gulėjo surišta ir intensyviai mąstė. Neatrodė, kad šviestųsi išsilaisvinimas. Nebent... Ir tada septyniolikametė prisiminė, kad neturi burtų lazdelės.
- Nesąmonė, - netyčia balsu ištarė mokinė. Kentaurai išgirdo ir iš karto sužiuro į ją. - Paleiskit mane! Aš jums įrodysiu, kad nieko nepadariau!
Stevei į galvą šovė mintis. Galbūt pavyks viską užtempti tiek, kad ji suras ir išgydys reikiamą žmogų? Tai būtų labai neblogai. Savaime aišku, kentaurai nebus itin kantrūs, tačiau kas žino, gal ir suveiks?
Panašu, kad kentaurai susidomėjo. Ką gi, gal ir jie nėra tokie jau bepročiai... Juodaplaukis, atrodo, nenorėjo nieko girdėti, tačiau bent trys kiti pradėjo tyliai tartis.
- Rodyk, - galiausiai ištarė senas kentauras bjauriais rudais kuokštais "papuošta" galva. Jis negrabiai atrišo merginą veržusias virves. Stevie skubiai atsistojo.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • V kursas
  • *
  • 147
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Fijad o'Kelakan
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš mėnesį »
Fiadh ilgokai ėjo per mišką, tačiau nieko nerado: nei kliūties, nei sužeisto žmogaus. Tai buvo kiek keista ir nejauku: negi ji susimovė netgi gerdama eliksyrą? Na, taip, ji yra Fiadh, tačiau netgi ji neturėtų susimauti atlikdama tokį paprastą dalyką...
Šiaurės airė jau galvojo, kad reikia kažkokiu būdu išsikviesti profesorę ir pranešti jai, kad nieko negali padaryti. Juk... Per tiek laiko jau turėjo surasti kliūtį, ar ne? Tačiau miškas vis dar atrodė tylus ir ramus. Grifiukė kuo toliau, tuo labiau nerimavo. Tyla prieš audrą? paklausė savęs šviesiaplaukė. Ir jau po kelių akimirkų suprato, kad buvo visiškai teisi! Jau po kelių akimirkų visiškai iš niekur kilo baisus vėjas, pradėjo pilti kaip iš kibiro, maža to, užėjo griaustinis su žaibais. Ir, kas blogiausia, tie žaibai, atrodo, neketino liautis nė sekundei. Fiadh jau svajojo, kad miškas ir vėl būtų keistai tylus ir ramus. Kodėl visos pamokos turi taip gąsdinti šią mokinę? Ką ji padarė visiems šio (ir kitų) pasaulio dievams?! Labiausiai norėjosi bėgti kuo toliau, tačiau keturiolikmetė žinojo, kad tai audros metu gali būti itin pavojinga. Nugriaudėjo. Ir, atrodo, kažkur visai arti. Fiadh atsisėdo ant žolės ir susigūžė. Visiškai nežinojo, ką daryti. Nedrąsiai apsižvalgė. Netoliese pamatė kažkokią olą. Tikėjosi, kad ten galės būti saugesnė, tad patraukė jos pusėn. Ėjo labai lėtai, kad tik joks žaibas nesugalvotų jai trenkti. Netrukus Fiadh buvo oloje. Čia griaustinis keistai aidėjo, tačiau bent jau nelijo. Mergaitė buvo visa šlapia, tačiau svarbiau buvo palaukti, kol audra ateis ir eiti ieškoti sužeistojo.
Išgirdusi aimaną Fiadh net pašoko. Apsižvalgiusi pamatė, kad jai bent kartą pasisekė: sužeistasis, pasirodo, buvo toje pačioje oloje, vadinasi, jei nebereikės niekur eiti.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • V kursas
  • *
  • 558
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Antra žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš mėnesį »
Stevie meldėsi, kad jai pavyktų rasti tą sužeistąjį. Ir kad jis būtų sužeistas pakankamai lengvai. Juk tik tada mergina galės jį pagydyti neužtrukdama pernelyg daug laiko. Ji buvo tikra, kad kentaurai ilgai nelauks. Tik dabar grifė susimąstė, kad viskas atrodys labai įtartinai: ji turi įrodyti, kad nenužudė kentauro, o gydo kitą žmogų? Juk vis dėlto šios būtybės nėra beprotės... Ką gi, gal rizika pasiteisins. Kito būdo atsikratyti virvių septyniolikmetė nesugalvojo.
Ji ėjo mišku ir atidžiai žvalgėsi. Girdėjo, kaip keli kentaurai seka iš paskos. Girdėjo ir sunkų dūsavimą. Ilgai netruko, kad suprastų: tai juodaplaukis, nenorėjęs, kad žmogiūkštė būtų paleista.
Pagaliau Green pamatė kažką gulintį. Skubiai priėjusi pamatė, kad tai yra vidutinio amžiaus moteris. Jos koja buvo keistai išsilenkusi. Tikriausiai sulaužyta pagalvojo Stevie. Iš praktikos Šventojo Skutelio ligoninėje žinojo, kaip tokį atvejį sutvarkyti magiškai. Tačiau kaip tą, po velnių, padaryti be burtų lazdelės? Ilgokai mąsčiusi nutarė, kad reikia tą koją kaip nors įtverti. Ką daugiau ji čia, miške, gali padaryti? Akimis panaršiusi artimiausius pomedžius rado porą tvirtų lazdų. Mergina jas paėmė ir pasidėjo prie moters. Sutrikusi susimąstė, ką daryti, kai įkišusi ranką į kišenę suvokė, kad ten turi tvarsčių. Tai buvo netikėta, tačiau kaip tik tai, ko reikėjo.
- Puiku, - sumurmėjo Green. Rudaplaukė atsargiai ištiesino moters koją. Ji staigiai riktelėjo. Stevie išgirdo šlamesį už nugaros ir suprato, kad tai kentaurai prisiartino, kad geriau matytų, kas čia vyksta. Ko gero, jie dabar apkaltins šią moterį. Stevie grįš į klasę, o kas bus jai? Grifė visai pamiršo, kad čia tik iliuzija.
Deja, teko daryti tai, ką jau pradėjo.
- Tuoj bus geriau, - sumurmėjo Stevie, neįsivaizduodama, ar tai, ką ji ką tik pasakė, yra tiesa. Mergina prispaudė lazdas iš abiejų šonų ir kuo tvirčiau apsuko tvarstį. Moterys akys buvo apvalios kaip lėkštės. Paauglė suprato, kaip sužeistajai skauda, deja, nieko negalėjo padaryti. Kurį laiką atrodė, kad moteriai nepasidarys geriau, kad Stevie turi padaryti dar kažką. Tačiau po kurio laiko moteris ištarė:
- Ačiū.
Tą pačią akimirką Green pajuto sėdinti klasėje. Ką gi, kaip žiobarotyrai ši pamoka buvo tikrai įdomi...

Igoris Lorijanas Greywindas

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019