1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Julian Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 133
  • Taškai: 68
  • Lytis: Moteris
  • Expecto Patronum.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš mėnesį »
  Vos berniūkštis išsilaisvino, o tiksliau, vos jı išlaisvino Camille ir išėjo iš šiltnamio, Julian'ą sugebėjo pačiupti dar vienas augalas.
- Na man ir sekasi. Bet šį kartą išsigelbėsiu pats ir tikrai nepasiduosiu. - Nepatenkintas po nosimi sumurmėjo klastuolis ir be jokių burtų pagalbos, su laisva ranka tiesiog greit paėmė vazonėlį bei tėškė jį į sieną. Ćaižus garsas bei molio dūžimas pasigirdo po šiltnamį. Vazonėlis suskilo į daug mažų dalelių ir krito ant žemės su  pačiu augalu. Augalas tuoj pat nuvyto ir atlaisvino mėlynaplaukio ranką. Gilbertukas tik papurtė galvą ir tvirčiau suspaudė kumštyje laikomus 2 ąžuolo lapus bei daugiau be jokių kliūčių išėjo iš šiltnamio. Jo veide švietė žaizdelės, pyktis ir pasibaisėjimas mokytoju. Julian'as niekaip nesuprato kaip suaugęs žmogus galėjo skirti tokią pavokingą užduotį, per kurį betkas galėjo užsimušti. Tvirtais ir greitais žingsniais berniůkštis priėjo prie profesoriaus ir į jo delną įdėjo 2 lapus bei liko stovėti prieš jį, akis į akį. Mėluný plaukų savininko akys su nepykanta žvelgė tiesiai į profesoriaus akis...
.-.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 296
  • Taškai: 61
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš mėnesį »
Lietaus lašai ritmingai barbeno į šiltnamio stiklą, o gamtos stichijos sukurta prieblanda gulė visur, kur galėjo.
Melsvas šviesos kamuoliukas atsargiai praplaukė tarp tamsiai žalių eile susodintų augalų. Vieni augalai sušnypštė vos šviesa prisiartino prie jų, kiti tyliai sujudėjo sušnarėdami ir atsitraukė.
Atsargūs žingsniai priminė apie būtybės egzistavimą. Ruda/raudonplaukis apsidairydamas slinko šiltnamyje. Jaudulys it šliuzas slankiojo per pilvą, širdis pernelyg garsiai kataliojosi, rodės, jog jis nė nekvėpuoja.
Atsargiai, ramiai, Kajus nepakreipdamas galvos žvilgtelėjo dešinėn. Vienas magiškas augalas, pajutęs jo žvilgsnį, bjauriai sukriokė ir pavirto dulkėmis.
Kajus sustingo.
Kas per velnias?
Staiga spygliuota gija žaibiškai apsivijo aplink jo kojas ir Kajui nespėjus sureaguoti, drėbėsi ant nugaros. Smūgis išmušė iš visų plaučių orą ir septyniolikmetis vos ne mažne paspringo iš išgąsčio. Stiprios augalo šaknys šviesos greičiu raizgėsi aplink vaikiną, vijosi aplink jį, pančiojo ir smaugė - Kajus nė negalėjo pajudėti. Išgąstis trenkė dar labiau, kai suvokė, jog dešinėje rankoje nelaiko savo burtų lazdelės. Wintersas garsiai nusikeikė, tačiau šaknys apsivijusios aplink jį neleido nei vienam garsui išsprūsti iš jo gerklės. Kajus duso.
Tai vyko taip greitai: vieną akimirką gulėjo supančiotas, kitą - duso. Oro! ORO! Po velnių! Oro!
Su silpstančiu kūnu Kajus juto, kaip mintys iriasi iš tamsos, stengiasi atgaivinti išgyvenimo instinktus, tačiau, veltui.
Tamsa apgaubė jį.

Kažkas praplėšė jo akis.
-Ei? Reaguok, vaike.
Kajus norėjo užmerkti akis. Norėjo, nes tamsa buvo tokia patogi, jauki ir šilta. Kaip jo akių rainelės. Norėjo, tačiau, kažkas neleido.
Šilta, kiek didesnė už švilpio veidą letena palietė jo skruostą. Virpulys perbėgo per kūną.
-Kajau, reaguok.
Profesorius? Ne. Adelė? Ne. Wrena? Ne. Juk...niekas...neturi letenų.
Geltonos akys dėbsojo į jį.
-DĖL MERLINO MEILĖS, SNIEGE!- Kajus sukriokė, pašoko iš išgąsčio ir nuostabos, bet staiga, sudrebėjo ir vos ne susmuko.
Kojos nelaikė.
Wampus katinas sulaikė bekrentantį Wintersą su savo priekinėmis kojomis ir švilpis prisiglaudė į baltą, minkštą savo augintinio- draugo legilimanto krūtinę.
Silpnos rankos apsivijo aplink galingą kaklą.
-Ačiū,- balsas suvirpėjo, sudrebėjo, pasigirdo it kaip švitrinis popierius prisiglaudžia prie medienos.
Jis žinojo, jog Sniegas dabar "neatsakys" - jie nepalaikė akių kontakto ir magiškas draugas negalės sukurti iliuzijos jo galvoje.
Klausimų buvo daug, tačiau Kajus žinojo atsakymus į kelis. Sniegas visados kažkur šalia  trynėsi prie jo, o wampus katino greitis visados leisdavo kaip mat prisistatyti prie jo, vos sukirbėdavo baimė dėl savo šeimininko. Kajus įtardavo, jog Sniegas kažkaip kaskart narstosi jo mintyse, pasitikrindamas ar jis yra saugus.
Bet kaip jis atsliūkino čia niekeno nepastebėtas? Turbūt vėl legilimantija.
Šiltnamis nebuvo per daug mažas Sniegui, kuris spėjo per vasarą dar paūgtelti ir pastambėti, tačiau jau buvo galima skambinti įspėjamaisiais varpais.
Kažkur letena jam padavė burtų lazdelę su fenikso plunksna. Kajus tyliai padėkojo ir tyliai sumurmėjo vieną iš hilerių kerų. Bežodžių kerų mokslas jam labiau ir labiau sekėsi, tačiau tai užiimdavo daug daugiau laiko iškerėti nei garsiai ištarti.
Kajus lengviau atsiduso iš patenkinimo, jog jau vėl gali normaliai vaikščioti ir kalbėti. Atsitraukęs, žvilgtelėjo į Sniegą.
-Turi eiti. Susitvarkysiu pats. Profesorius gali būti piktas, jei sužinos, jog man kažkas padeda iš pašalies...bet...dar kartą ačiū...
Turbūt ten buvo Venomous Tentacula arba velnio raizgai...eh, mano herbologijos žinios yra tikrai skurdžios.
Sniegas nenuleido žvilgsnio nuo Kajaus.
-Kajau...
-Sniege, prašau.
Didelis katinas lyg atsiduso ir linktelėjo. Prasidėjo dar viena iliuzija ir vietoj beveik nenužudomo magiško gyvūno tupėjo baltas šiek tiek perraugęs katinėlis su mėlynų orchidėjų spalvos akimis.
Sniegas greitai pradingo iš šiltnamio ir dar kartą pasigirdo lumos burtažodžis.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 204
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš mėnesį »
Ką gi, jeigu Matthew tikėjosi, kad tokia pamoka praeis ramiai, jis buvo ne tik visiškai nevykęs burtininkas, tačiau dar ir naivuolis. Laimei, bent kurį laiką viskas vyko pakankamai ramiai. Ar bent jau ramiau negu būtų galima tokiu atveju tikėtis. Savaime aišku, kas nors būtinai turėjo atsitikti. Turner iš eilės nužvelgė visus mokinius, esančius šiltnamyje. Vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau. Tai buvo visiškai normalu. Kol kas, atrodo, tokių, kuriuos reikėtų skubiai gelbėti, nebuvo. Grifų Gūžtos vadovas lengviau atsiduso. Jis labai nenorėjo kažkuo užsiimti. Ypač kažkuo tokiu, kas reikalavo magijos gebėjimų. O tokioje pamokoje be magijos gebėjimų kažin ar įmanoma. Paprašyti kolegos, kad suorganizuotų tokį šiltnamį, buvo paprasčiau negu paprasta. Tačiau... Ko gero, reikėjo to paties kolegos paprašyti, kad pabūtų kartu ir per pamoką. Žinoma, Matthew mintyse girdėjo mokinių reakcijas. Vis dėlto ką jam reikės daryti, jei (kai?) kas nors paprašys pagalbos? Ir, žinoma, anksčiau ar vėliau tai turėjo atsitikti. Tai buvo lyg ir matyta mergaitė iš Klastūnyno. Turner spėjo pagalvoti, kad ji, ko gero, neseniai nusidažė plaukus. Bet dabar buvo daug svarbesnių reikalų: šiai mokinei reikėjo pagalbos.
Mergaitė atrodė kraupiai. Tačiau kai ji parodė spyglį, Matthew beveik apsidžiaugė: visų pirma, jis žinojo, kas atsitiko. Be to, šio augalo nuodai nėra mirtini. Vienintelis pavojus būtų nukraujuoti, tačiau Turner skubiai uždėjo tvarstį klastuolei ant kojos, kad kraujavimas bent kiek susilpnėtų.
- Žinau, kad skauda taip, tarsi tuoj mirtum. Tačiau taip tikrai nėra. Aš tave nugabensiu į mokyklą, kur tinkamai sustabdysime kraujavimą. Po poros valandų būsi pamiršusi, kad kažkas atsitiko, - negarsiai pasakė Turner. Tikėjosi, kad mergaitė jį išgirdo. Profesorius paėmė ją ant rankų ir jau norėjo nešti į pilį, kai staiga susimąstė: negi jam visus kitus dabar palikti? Tai be galo pavojinga! Vis dėlto teks rizikuoti: skubiai nuneš į ligoninę ir po penkių minučių vėl bus čia.
Turner atidarė šiltnamio duris. Lauke pylė dar stipriau. Nieko nepadarysi. Teks skuosti.

Melijandra Julija Lorijan

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 296
  • Taškai: 61
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš mėnesį »
Ąžuolas buvo prieš jo akis. Europos medžių karalius augo prieš jo akis, skėtė savo galingas šakas į šalis, o žalsvi lapai juodavo šiltnamio prietemoje, tačiau, vis tiek buvo matomi kaip juodi, pailgi mažo vaiko delnai.
Kajus pasiėmė vieną medžioblapą ir nužingsniavo atgal.
Po išsikyrimo su Sniegu - kelias nebuvo pats lengviausias, tačiau, jo laimei, nepamiršęs ir spėjęs pritaikyti tuziną kerų ir burtažodžių, jam pavyko prisikasti prie pamokos tikslo. Išmoko pačią svarbiausią pamoką: neik ten, kur nepažįsti augalų, o ypač, jei jie yra magiški. Žiobaras, manau, yra daug paprasčiau gyventi su augalais. Ai, tiesa, juk jie iš savo godumo naikina miškus ir augalus, tai jiems daug daugiau paprasčiau reikia elgtis su augalais,- su pikta sarkazmo ir ironijos gaida pagalvojo ir nulenkė šiltnamio rankeną. Lietaus lašai iš karto užterorizavo Kajaus galvą ir septyniolikmetis švilpis susiraukė.
Tiesa, juk dar lyja. Kajus apie tai buvo visiškai užmiršęs - vaduotis ir galinėti iš/su magiškais augalais buvo nejuokai ir tai reikalo visiškos dėmsio koncentracijos.
Šiek tiek suglamžytas ąžuolo lapas  delne netikėtai atsirado kelnių kišenėje. Kerų skėtis atsirado viršum dvivardžio vaikino galvos.
Profesoriaus šalia nebuvo - turbūt kažkuriam mokiniui prireikė pagalbos (apie kitas pašalinimo priežastis net nenorėjo pagalvoti - būtų per žiauru), todėl Kajus tyliai atsiduso ir pasiruošė laukti.
O tuo tarpu atmintyje iškildavo susirėmimai su pavojingais augalais, kurių pavadinimų net nežinojo - tai ženklino suglamžyti ir apdraskyti drabužiai - jei nežinai pavadinimo, tuo labiau nežinai su kuo susidūrei. Čia - Kajaus filosofija ir kol kas iš to nepasimokė.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 204
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #49 Prieš mėnesį »
Laimei, nieko labai blogo daugiau nenutiko. Na, lyg ir. Bent jau niekas neatbėgo pas Matthew prašydamas pagalbos. O profesorius nepastebėjo nė vieno gulinčio kūno. Augalai nebuvo tokie pavojingi, kad suėstų mokinį per tokį trumpą laiką, tad buvo galima tikėtis, kad viskas baigėsi gerai. Viena nukentėjusi mokinė - ko gero, geriau negu kas nors būtų tikėjęsis. Tiesą sakant, daug geriau negu pats Matthew tikėjosi prieš šią pamoką. Ne be reikalo savęs gal penkiolika kartų paklausė, kodėl jis sugalvojo tokią pavojingą užduotį. Kita vertus, šituos dalykus žinoti reikėjo. Ir geriau su jais susidurti tada, kai esi stebimas mokytojo, kuris yra pasiruošęs tau padėti. Žinoma, Matthew vadinti "pasiruošusiu padėti" gal ir nereikėtų, tačiau jis vis tik buvo pajėgus bent jau nunešti Camillę Cornet į ligoninės sparną. Ko gero, kitiems mokiniams tai buvo kiek juokinga, deja, Turner vis dar nebuvo pajėgus naudoti kerų. Vis dar? Ko gero, niekada ir nebus pajėgus.
Ne pačių šviesiausių minčių kupina galva Grifų Gūžtos vadovas pažvelgė į laikrodį. Pamokos laikas baigėsi. Pagaliau.
- Ką gi, pamoka baigta. Šauniai padirbėjote. Jeigu kas nors jaučiate kokias nors pasekmes, prieikite prie manęs, pažiūrėsime. Jeigu ką, gali tekti nueiti ir iki ligoninės. Atsiprašau už tokią pamoką, tačiau tai yra dalykai, kuriuos žinoti būtina.
Matthew, supratęs, kad teisinasi prieš mokinius, jautėsi kiek apgailėtinai, tačiau nieko negalėjo padaryti. Ko gero, apgailėtinas ir buvo.

Melijandra Julija Lorijan

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019