2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Julian Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 86
  • Lytis: Moteris
  • Expecto Patronum.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 2 mėnesius »
  Julian'as žingsniavo net nebandydamas atsigręšti.
  - Aš neesu silpnas ar koks bailys. Man pavykds. - Pro sukastus dantis iškošė pats sau jaunasis klastuolis. Pamatęs kaip vijoklis į kažką kesinasi berniūkştis ištiesė lazdelę į jį.
- Bombardo! - Sušuko jis ir vijoklis su pačiu vazonu krito be gyvybės ženklų. Žingsnelis po žingsnelio ir jis vis artėjo ąžuolo link. Mėlynų plaukų savininkas spėjo net apsidžiaugti, kad ateiti jam pavyko kol nepajuto bėgančio keisto skysčio, kuris degino jo ranka.
- Bombardo! - Dar kartelį sušuko Gilbertkas ir dar vienas augalas krito be gyvybės ženklų. Jo ranka vis labiau perštėjo nuo deginimo, bet į tai Julian'as perdaug neatkreipė dėmesio...
  Galiausiai jaunuolis pasiekė ir ąžuolą. Pamatęs ką darė viena mergaitė šis nusprendė pasisavinti jos idėją, bet vaikinukas net prasižioti nespėjo, kai 3 lapai įkrito jam į rankas. Šis atsisuko į dvynį brolį ir tarė :
- Gana tų žaidimų. Jis rizikuoja můsų gyvybėmis. Turiu visus 3 lapus. Tu nešk Camille, o aš kaip įmanydamas stengsiuosi jus pridengti. Ir jokių ne. - Rimtu balso tonu tarė klastuolis galvos mostu paragindamas brolį judėti ir pasiruošdamas kovoti prieš augalus...
.-.

*

Neprisijungęs Malia Scoott

  • I kursas
  • *
  • 46
  • Taškai: 71
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 2 mėnesius »
  Viena menka ašarėlė nubėgo mergytės skruostu. Ji buvo įpančiota tarp augalo, o išsigelbėti jai niekaip nepavyktų. Malią net buvo spėjusi apimti panika, bet staiga priėjusi, kažkur matyta mergina ir išlaisvinusi ją pasirodė kažkur matyta, o jos akys ir vardas ypač. Baik, Malia. Tu pavojingoje vietoje. Betkada gali mirti. Susikaupk! Piktai perspėjo mergaitę jos vidinis balselis.
- Ačiū. Aš Malia. Malia Scoott. - Greit padėkojo ir prisistatė jaunoji klastuolė bei nieko nelaukusi pagriebė savo lazdelę nuo žemės.
- Aš galiu. Aš tai padarysiu. - Tyliu šnabždesiu padrąsino save žaliaplaukė ir apsižvalgė. Mikliu judesiu ši išsisuko nuo besikesinančio ją užpulti vijoklio bei greitu žingsniu ir viską stebėdamą akyliu žvilgsniu patraukė ąžuolo link. Žinoma. Beeinant jai dar teko įveikti kelis išbandymus ir panaudoti kelis burtažodžius, bet visdėlto Scoott gyva ir sveika pasiekė ąžuolą. Man šypsosi sėkmė. Pagalvojo mergaičiukė vos tik prie jos kojų nusileido 4 ąžuolo lapeliai. Nieko nelaukusi ji pagriebė juos visus. Lapų daug. Gi visiems užteks. Pagalvojo klastuolė ir apsisuko bei paruošė save fiziškai ir emociškai gryžimui į pavojingųjų augalų "kolidorių, labirintą".

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 49
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 2 mėnesius »
Camilla negalėjo tarti nei vieno žodžio. Augalas ja paleido, bet spygliai liko. Jie spaudė antrakursės kojos. Kelis kartus antrakurse jautė didelį skausmą ir meldėsi, kad šie spygliai ne nuodingi. Staiga antrakursė pamatė kai kiti tokie patys augalai išdygo ir jau nori ją kažkur nutempti, bet mergina negalėjo ištarti nei vieno burtažodį. Pamačius  Aleksą  Millos akys sužibėjo ir norėjo pasakyti kažką, bet kaip ir praeitus kartus  klastuolės negalėjo nieko tarti. Staiga šalia savęs ji pamatė ąžuolo lapą kurį prašė profesorius.Greit pagriebusi ji mergina pajautė kaip ją pakėlė klastuolis. Rankose buvo tas lapas. Cornet nenorėjo apie nieko galvoti, nes kiekviena jos mintis baigiasi tragedija.
Klastuolė negalėjo sufokusuoti vaizdo todėl negalėjo pamatyti nei vieno iš klastuolių veido iš pradžių Milla net nesuprato kas kuris yra. Tai kažkokie nuodai Camilla jau žinojo, kad mada pomfri jei neišvengti nors ir norėjosi, kad profesorius galės kažką padaryti. Mėlyna plaukė negirdėjo ką sako Aleksas, bet ji jau matė tą vieta iš kuriuos viskas prasidėjo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai: 23
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 2 mėnesius »
Praktika prasidėjo ir Leo kiek abejodamas žengė žingsnį. Viskas jau sproginėjo ir rudaplaukiu buvo sunku susigaudyti, kažkas jau kvietė pagalbą kai pirmakursi buvo ką tik pradėjęs. Vaikinas šiek tiek išsigando, nes nežinojo, kas vyksta toliau. Augalai pradėjo pulti, bet Hall buvo pasiruošęs, bet augalai net neketindavo jo pulti. Leonardas net nuliūdo, kad net augalai į jį nekreipia dėmesio ir nuleido galvą.  Dabar varnanagiui atrodė, kad visi jo nekenčia, net tie padarai kurie nuodingi ir turi užpulti. Bet staiga jis pajautė, kad kažkoks augalas palietė jo dešinę ranką. Pasižiūrėjęs pirmakursis kas tai jis pamatė mažą augalėlį jis atrodė labai mielai ir berniukas negalėjo atitraukti žvilgsnio. Bet pamatęs, kad už jo pradėjo drebėti žemė vaikinas suprato, kad tai yra šio augalo kita dalis. Tuo pačiu momentu mažas augalėlis sučiupo jo ranką, o didelis apsivyniojo aplink ir traukė pilkomis akimis vaikiną. Pasiėmęs lazdelę Leo sušuko:
- Bombardo!- augalas nesusprogo, bet nusilpo, varnanagis vėl ir vėl kartojo burtažodį, kol augalas jo nepaleido. Po kelių minučių vaikinas jau buvo atsilaisvinęs ir nuėjo toliau.

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 171
  • Lytis: Vyras
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 2 mėnesius »
Dabar vėl grįžo senasis Julianas. Vaikino brolio nuotaikos užkniso Aleksą, bet šis nusprendė pabandyti į tai nekreipti dėmesio. Visiems pasitaiko tokios dienos. Gal pirma jis buvo piktas, bet šiam šltnamį suprato, kad tokias emocijas reikia patraukti į šalį? - šį kartą Gilbert mąstė protingai, tačiau net tokiems apmąstymas čia buvo pavojinga ir netinkama vieta. Per savo tokias mintis Aleksas net nepastebėjo kaip pabudo bei į sveiką (na ne visai sveiką) protą grįžo Camilla ir, kad į jį vėl kesinasi augalas. Šis buvo dar nematytas, bet tikriausiai dar pavojingesnis už prieš tai buvusius augalus. Gilbert greitai pasitraukė į šalį ir vikriai priėjo prie Juliano.
-Duok man mano lapą,-paliepė Aleksas atsistodamas veidu prie kelio atgal,-pasiimsiu lapą ir dingsiu iš čia. Būtų gerai jai saugotum mane, nes su Camilla ant rankų nėra taip paprasta burti,-lyg pasiaiškindamas Julianui tarė vyresnysis brolis,-Jai tikrai reiks apsilankyti pas Pomfri.
Aleksas daugiau nieko nebesakė. Čia nebuvo galima taip paprastai šnekėtis. Visur tykojo vis naujas ir naujas pavojus. Dabar reikėjo įjungti tik reikalingą mąstymą ir kiek galima vikriau sprukti iš šiltnamio. Gilbert taip ir padarė. Dabar vaikinas bėgte bėgo kiek galėdamas. Jau matėsi išėjimas, bet staiga kažkas pagriebė Alekso koją ir tempdamas pargriovė ant žemės. Camilla taip pat turėjo kristi su Gilbert, bet jai ji ir krito, tai tikriausiai nusileido minkštai ant Alekso.
Šio pargriovimo kaltininkas buvo ne kas kitas, o vijoklis. Augalas spauste spaudė berniuko koją, o šis vis rėkė iš skausmo. Dabar Aleksas jautėsi taip, lyg per jo koją būtų parvažiavęs sunkvežimis. Buvo galima tikėtis, kad vaikino koja sulūžo, bet pats Gilbert tikėjosi, kad taip neįvyko. Daugiau problemų nei yra dabar nebereikėjo. Vis dėl to Julianas yra tik vienas, o jie su Cami du. Brolis tikrai nebūtų panešęs dvieju žmonių tiek burtais, tiek fiziškai.
-Išlaisvink mane! - suriko Aleksas. Vaikinas apsiverkti iš skausmo tikrai nenorėjo ir save paguodė tikrai netradiciškais būdais - vilkolakio virsmas skausmingesnis, idiote. Pakentėk ir tave tuojau pat išlaisvins Julianas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Aleksas Gilbert »
SLYTHERIN!

*

Neprisijungęs Julian Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 86
  • Lytis: Moteris
  • Expecto Patronum.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 2 mėnesius »
  Julian'as tikrai buvo liūdnas ir blogos nuotaikos. Jis norėjo keisti patį save ir savo charakterį, bet suprato, kad tai galės padaryti tik po šiltnamio, nes dabar buvo rimtesnių reikalų, problemų, bėdų.
  Žingsnelis po žingsnelio jis ėjo akylai stebėdamas savo brolį su ant jo rankų esančią vieno Gilbertuko geriausia drauge, o kito mergina. Jeigu norėsi keistis tai gausi nebebendrauti ir su Camille. Vėl gryžo tas pašiepiantis, tylus vidinis balselis.
- Užtilk. Tam dabar nelaikas. - Tyliai, kad tik jis girdėtų sumurmėjo Julian'as ir atrodo vidinis balselis jo paklausė. Mėlynplaukiui dabar buvo svarbiausia, kad Aleksas ir Camille nesusižeistų ar nieko blogo jiems nenutiktų.
  Staiga išgirstas brolio klyksmas privertė jaunąjį klastuolį sunerimtį. Jis aiškiai buvo jo brolio.
- Bombardo maxima! - Paleido burtą berniūkštis į patī augalą su vazonu. Galiausiai jis tiesiog susprogo ir nuvyto, o Alekso koja atlaisvėjo.
- Bėk! Liko nedaug! Tu gali! - Rimtu, piktu ir gal kiek išsigandusiu balso tonu sušuko Gilbertukas, bet staiga jį užpuolęs vijoklis, kuris buvo paskutinis likęs privertė suklykti.
- Bėk! Aš išsivaduosiu! - Sušuko rimtu balsu Julian'as ir džiaugėsi savo sprendimu, kad prieštai broliui atidavė visus 3 rastus lapelius.
- Na ką. Ir tavęs laukia mirtis. - Pro sukąstus dantis iškošė berniūkštis. Negana to, kad jo vos nevisa ranka jau buvo sužalota, nudeginta, tai dar jo kitą ranką spaudė vijoklis. Ant vaikinuko veido taip pat matėsi keli, ībrėžimai iš kurių sunkėsi kraujas.
- Bombardo! - Paleido burtus berniūkśtis, bet šįkart augalas nenumirė, o tik nukrito nuo stalo bei šiek tiek nulūžo, kadangi Julian'as pataikė tik ī stiebą. Melynų plaukų savininkas net nespėjo sureaguoti kaip jį užsipuolė kitas augalas, kurio berniūkštis net nežinojo. Jis buvo panašus į gelę, bet kažkodėl ta gėlė tarsi įkando jam į koją, bet Gilbertukas nesutriko ir toliau išsilaikė stovėjęs...
.-.

*

Neprisijungęs Alekas Argent

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai: 162
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 2 mėnesius »
Luke sustojo kaip įbestas. Jau su šituo pirmakursis kovoti nesiruošė. Berniukas norėjo laukti kol kažkas kitas įveiks tą gėlę arba pakratys kojas. Pats Duff mirti per praktiką nesiruošė.
-Ne jau tu rimtai?! - gan piktokai kreipėsi į augalą vaikis, - tėtis man žadėjo nupirkti naujausią šluotą ir televizorių! Negaliu susižeisti ar tuo labiau mirti!
Tai skambėjo kaip išlepinto vaikio sapalionės, bet kitą vertus Lukas toks ir buvo. Jau nuo vaikystės tėtis pildydavo jo kiekvieną norą, o jai pasakydavo ne, mama priversdavo jį vis tiek elgtis priešingai. Berniukas nebuvo matęs pavojų. Visada visus sunkumus išspresdavo jo tėvas arba mama. Išlepintas pirmakursis netgi nenorėjo važiuoti į Hogvartsą, bet tokiam jo norui tėvai nenusileido. Tada tėvas pirmą kartą rėkė ant Luke, bet galiausiai po kiek laiko atsiprašė ir pažadėjo nupirkti jau minėtus pirkinius. Tai berniuką ir paskatino atsidurti šioje mokykloje, tačiau visi tikėjosi, kad Lu bus švilpis kaip ir jo tėvai. Deja paskirstimo kepurė davė jam kitą koledžą. Šį kartą ji neklydo. Duff charakteris tikrai buvo klastuoliškas. Vaikis dabar būtų paaukojęs, bet kokį kitą mokynį, kad tik išsineždintų sveikas.
Joks kitas mokynis pro gėlę praėjus 10 minučių neprabėgo. Lukas sunkiai atsiduso ir išsitraukė savo burtų lazdelę. Vaikis vis dar stovėjo atokiau nuo augalo ir nežinojo kaip pro jį praeiti. Ačiū aukščiausiesiems, kiti vaikai buvo išsprogdinę pavojingus augalus aplink Luke, tad šis čia galėjo ramiai prastovėti dešimt minučių belaukiant savo herojaus.
-Bombardo! - suriko vaikis, bet nieko neįvyko. Ir vėl?! Kodėl man neįšeina kerėti!
Lukas jau buvo pasiekęs nervų viršūnę, tad garsiai nusikeikė ir dar kartą pakartojo burtą. Vėl nieko neįvyko. Susinervavęs rudaplaukis šokinėjo ratais, kvadratais ir rėkavo kažką po visą šiltnamį.
-Tėti! Aš noriu namo! - Luke  giliai širdyje žinojo, kad jo tėtis neišgirdo, bet vis tiek tikėjosi stebuklo.
Luke lėtai ir giliai kvepavo. Tai padėjo pirmakursiui nurimti ir atgauti šaltą protą. Tai buvo dar vienas senelio duotas patarimas prieš daug metų. Berniukas tvirtai įsispyrė į žemę ir nukreipė lazdelę į gėlę. Šį kart man pavyks. Turi pavykti
-Bombardo! - dar kartą suriko Luke, tačiau šį kartą augalas sprogo paleisdamas savo šlykščią sunką į orą,-fuu, bjauru,-tarė Lukas žiūrėdamas tokį reginį. Galiausiai teko atitraukti akis. Duff žinojo, kad turi paimti ąžuolo lapą, o nebedelsti laiko. Berniūkštis žiobarišku būdu greitai priartėjęs pagriebė lapą ir greitai, greičiau nei bet kada prabėgo per visą šiltnamį. 
-Man pavyko! Aš turiu lapą! Aš gyvas! Aš sveikas! - vos įšėjęs į lauką šaukė klastuolis. Tiesą pasakius, vaikis buvo laimės kūdikis, nes grįžtant atgal beveik visi augalai jau buvo įveikti, o ne su įveiktais tvarkėsi kiti moksleiviai.
-Štai jūsų lapas,-išdidžiai iškėlė lapą Lukas prieš mokytoją ir apsigrežęs bei nieko nebesakęs mokytojui nuėjo į pilį.
 
We Slytherins are brave, yes, but not stupid. For instance, given the choice, we will always choose to save our own necks.

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 67
  • Lytis: Moteris
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 2 mėnesius »
Eidama per šiltnamį Emma girdėjo šūkaujant įvairius burtažodžius ir pagalbos šūksnius. Tačiau jie buvo kažkaip nutolę, o ir judesiai sulėtėję. Vis dėlto mintys skriejo tuo pačiu greičiu, tad varnanagė akimirksniu suprato, kad koks nors augalas jau bus  suleidęs savo nuodus. Nuodus. Tikėkimės, ne mirtinus. Iš lėto apsižiūrėjusi antrakursė ant rankos pamatė kažką panašaus į varnalėšos ,,kibuką". Jos kūnui akinamai greitai, o jos mintims kankinamai lėtai nusiplėšus trukdį viskas pradėjo tekėti sava vaga. Rudaplaukei palengvėjo, ji nusprendė rankas susikišti į kišenes, bet tuo pačiu metu pastebėjo profesoriaus minėtąjį ąžuolą.
Nieko nelaukdama škotė pribėgo ir nusiskynė vieną lapą, augantį ant žemiausios šakos. Laikas grįžti.
Emma apsisuko ir norėjo žingsniuoti, bet negalėjo pajudinti savo kojos. Sutrikusi mergaitė pažvelgė žemyn- dešiniąją koją buvo apsivyniojęs nepalyginamai stambesnis ūglys, negu buvo prieš tai. Staiga varnanagė vėl pajuto, kad garsai nutolo, judesiai sulėtėjo. O ne... Po akimirkos ūglys netikėtai pakėlė antrakursę žemyn galva ir pakabino virš nemažo gilų dubenį primenančio gėlės žiedo. Keliant rudaplaukę jai iš rankos iškrito ąžuolo lapas, bet lazdelė-ne, tad mergaitė galėjo gintis. Vis dėlto mąstyti ekstremalioje situacijoje ir aukštyn kojomis nėra labai gerai. Laimei, nors dabar vėl galėjo krutėti ir girdėti normaliai. O kas toliau?
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 111
  • Taškai: 51
  • Lytis: Moteris
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 2 mėnesius »
Išgirdusi pagalbos pasiūlymą Sofija labai impulsyviai uždengė žaizdą, bet kartu lengviau atsikvėpė ir linktelėjo. Pastebėjo, kad mokinys daug jaunesnis, tikriausiai pirmakursis, todėl sutvardžiusi paprašė:
– Gal gali mane nukreipti tinkama linkme, nes šiek tiek svaigsta galva... – ji stabtelėjo, atgavo pusiausvyrą ir sušnibždėjo, – Protego.
Priešais atsirado blankios mėlynos spalvos skydas. Sofija nejučia pasidžiaugė savo magijos sugebėjimais, kad ir kokie riboti jie buvo, ir mintyse padėkojo Džeimsui Greywindui už nelepinančias praeitų metų transfigūracijos pamokas, kurios labai neblogai padeda suprasti, kad aplinkybės neprivalo tavęs lepinti. Tiesiog darai ką reikia ir tiek.
Sofija atsargiai ėmė dėlioti žingsnius skydu pridengdama tiek save, tiek Klastunyno auklėtinį.
Vėl suskambo Bombardo kerai. Ką jūs ,žmonės, darot! – rėkė ji mintyse, – Kitų kerų nebėra?! Jos galvoje viskas skambėjo tikriausiai trigubai garsiau. Sofija atsisuko ir pastebėjo Emmą Shade pakabintą žemyn galva. Pilve subruzdo baimė, ankščiau tokia baimė ją apimdavo tik matant depresijos apimtą motiną, bet tuomet ji buvo tartum lėtinė liga tyliai rusenanti ir besiplečianti viduje, o dabar užgriuvo tartum staigi potvynio banga. Ji atsiprašomai pažiūrėjo į klastuolį.
– Atleisk, ten mano draugė, – ji parodė į Emmą. Per daug negalvojusi pribėgo prie varnės, staiga suklupo ir vėl atsikėlusi ištiesė į viršų lazdelę. Bet koks burtažodis? Ką naudoti tokiomis situacijomis? Mergaitė pažvelgė į augalą. Galva tiesiog sproginėjo iš skausmo, bet ji pamėgino susitvardyti, neišprotėti ir šaltai prisiminė visus tris metus Herbologijos pamokų. Taip kažką apie tokias gėles skaitė, bet nieko naudingo tai nedavė.
Stupefy. – iš nevilties riktelėjo žiedui ir augalas liovėsi raitytis. Sofija sunkiai pajudėjo pamėgino nurėplioti iki Emmos ir ją atrišti. Gėlė sustingdyta regis tapo nepavojinga, nors kritimas žinoma nebus malonus.
– Nupjaunu vijoklį, gerai? – paklausė Sofija, bet atsakymą suprasti buvo nebepajėgi, todėl tik brūkštelėjo kerais per stiebą. Varnė nukrito žemyn ir trečiakursė susverdėjusi taip pat išgriuvo. Tuojau pat atsistojo, nes kiekviena papildoma sekundė šiltnamyje darėsi vis nepakenčiamesnė, ji trokšte troško gaivaus oro, net, jei lauke lyja. Sofija jau nieko nebežiūrėdama kažkaip, pati nesuprato kaip, nusigavo link išėjimo. Neprisiminė ar jai kas padėjo, ar ji pati įveikė paskutinius metrus, bet tai tuo met švilpei menkai terūpėjo. Ji godžiai įkvėpė šalto, gaivaus ir drėgno rudens oro, ištiesė ąžuolo lapą profesoriui ir nieko nesakiusi atsisėdo ant šlapios žolės atsiremdama į šiltnamio kampą, nepaisydama to, jog lija. Taip, viso labo pamoka, – prisiminė savo pačios žodžius ir šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 67
  • Lytis: Moteris
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 2 mėnesius »
Pakabinta žemyn galva Emma girdėjo, kaip atbėgo Sofija ir sustingdė augalą.  Varnanagė išgirdusi švilpės klausimą puolė rėkti:
-Ne, nereikia, pati susitvarkysiu!-antrakursė jau traukė lazdelę.
Bet, regis, mergaitė to negirdėjo ir nupjovė ūglį. Krisdama rudaplaukė stengėsi kiek sušvelninti smūgį, todėl atsitrenkusi į žemę dar pasirideno. Sustojusi ji iš lėto atsikėlė ir atsimerkė. Sofija jau buvo prie išėjimo, o škotė jautėsi truputį apdaužyta. Sunkiais žingsniais ji nušliupino prie nukritusio ąžuolo lapo ir jį pakėlė. Per didelė kaina. Vien dėl šio daikto rizikuoti gyvybe...Ir ne tik...
Sunkiai atsidususi Emma lėtai nužingsniavo link šiltnamio pradžios. Keistojo ,,kibuko" poveikis kelioms sekundėms kartais išnykdavo, kartais vėl grįždavo.
Pravėrus duris į varnanagę plūstelėjo gaivus lietingas oras. Pačiu laiku. Dar kiek, ir mane būtų sutraiškęs tas troškus oras.. Išėjusi iš šiltnamio antrakursė netarusi nė žodžio atidavė lapą profesoriui ir nuėjo iki Sofijos.
-Ačiū...eee...kad išlaisvinai mane.
Nelaukdama švilpės atsakymo rudaplaukė paėjo kiek toliau, bet kad matytų iš šiltnamio išeinančius mokinius.
Emma suprato, kad jei šios praktikos nebūtų buvę, tai ji visą dieną būtų vaikščiojusi surūgusi. O dabar ta nuotaika buvo jau senių seniausiai išgaravusi.
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • I kursas
  • *
  • 38
  • Taškai: 60
  • Lytis: Vyras
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 2 mėnesius »
Guramis padėjo švilpynės mokinei nusigauti arčiau šiltnamio išėjo, nors iš tiesų džiaugėsi, kad jos išburtas skydas dengė ir jį. Jam labai nesinorėjo atsidurti situacijoje, kur turėtų išbandyti savo kerėjimo sugebėjimus. Jeigu kartais tokių nebūtų. Bejudant į priekį, šalia jo svyravusi mergina pastebėjo bėdos ištiktą draugę ir puolė jos gelbėti. Buvo panašu, kad ji atsigavo, ir Guramis nusprendė pats nerti iš šiltnamio. Nors augalų puolimo jis kol kas išvengė, troškus oras ir karštis jam buvo ne prie širdies. Jis jautė nemalonų sunkumą krūtinėje, buvo sunku kvėpuoti. Staiga jam prieš veidą atsirado gleivėtas vijoklis, kuris taikėsi apsivyti jam aplink kaklą. Net negalvodamas, Guramis susikišo burtų lazdelę į kišenę ir trenkė vijokliui kumščiu. Šis šiek tiek atšlijo, ant grindų varvindamas melsvas sultis, bet ir vėl nusitaikė į Guramį. Guramis beviltiškai pažvelgė į klastingą augalą.
- Ką tau padariau? 

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai: 49
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 2 mėnesius »
Camilla jau jautė kai visas skausmas praeidinėjo. Pamačius išėjimą mergina jau norėjo sakyti, kad pati galės nueiti, bet supratus, kad antrakursiai krenta klastuolė vėl pajuto skausmą. Po to sėdėdama ant žemės mėlyna plaukė suprato, kad ankščiau įsmigusius spyglius galima buvo lengvai išimti. Patraukius vieną antrakursė pajautė maža skausmą, bet ištraukus ji suprato, kad spygliuose buvo nuodai. Nejaugi tiek daug nuodu yra mano kojoje? pasibaisėjo klastuolė. Bet labiau apžiūrėjus jį pastebėjo, kad nuodų dar liko ir nieko negalvojus paleido į augalą užpuolusį Aleksą ir sušuko:
- Bombardo,- augalo nebeliko.
Ten dar yra nuodų ir jie nusilpnina augalą suprato Milla ir ištraukė kelis. Tai buvo nepaprastas skausmas lyg kažkas ištrauktu sielos dalį. Spygliai buvo su krauju, bet tai merginai netrukdė tarti:
- Imk jei užpuls koks augalas galėsi ji nusilpninti.
Po to ji ištraukė visus likusius spyglius ir nubėgo prie Julian. Klastuolė net nejautė didelio skausmo. Pribėgusi ir numetusi visus spyglius mėlynakė tarė:
- Čia nuo augalų silpnesni tampa,- ir gyliai atsidususi nubėgo prie išėjimo.
Po keliu minučių mergina jau buvo prie profesoriaus ir nužvelgė koją. Visa kraujavus ir matėsi, kad kažkoks augalas buvo įleidęs nuodus. Parodžius spyglį antrakursė gyliai atsiduso.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Leonard Hall

  • I kursas
  • *
  • 39
  • Taškai: 23
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 2 mėnesius »
Visi jau baiginėjo, o Leo buvo vienas ir dar negalėjo rasti ąžuolo lapą. Bet staiga vaikina pamatė medį. Varnanagis šokinėjo iš džiaugsmo ir kad čia nereikės užsilikti labai ilgai, bet priėjęs arčiau pirmakursis suprato, kad tai yra stebuklingas medis kursi jau lenkėsi prie berniuko. Medis su savo šakomis pasilenkė prie vaikino ir jau norėjo paimti už rankos, bet rudaplaukis greit sureagavo:
- Bombardo,- burtas pataikė į medžio viršūne ir kelios šakos sulūžo tuo pačiu kuri buvo pagriebusi Leonardą.
Bet medis dar labiau supyko ir jau norėjo pakelti berniuką, bet Hall laiku nusisuko ir pradėjo bėgti nuo medžio, bet užburtas ąžuolas su savo ilgomis šakomis pasiekė pilkomis akimis berniuką ir ji pargriovė ant žemės. Leo bandė iš visų jėgų nepaleisti lazdelės. Medis pakelė varnanagį. Vaikinas buvo pasimetę, nes nenorėjo medžiui padaryti daug žalos, bet supratęs Hall, kad kitaip jam teks kviesti profesorių arba jau ji ras negyva todėl aukštyn kojom pirmakursis tarė burtažodį:
- Bombardo maximmum- medis net išdavė keista garsą, o Leo trenkėsi galva. Sula tekėjo. Vaikui tapo gėda, bet nusiminęs ir nuleidęs galvą mokinys nuėjo toliau. Staiga šiaurinės Anglijos gyventojas pamatė lapo kuriuo ieškojo.

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 171
  • Lytis: Vyras
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 2 mėnesius »
Aleksas sunkiai atsiduso. Vaikinas pasiruošė mirti, bet kur būta, kur nebūta į pagalbą atskubėjo jo mergina su Julianu. Gilbert buvo išlaisvintas, tačiau vis dar negalėjo vikriai atsistoti nuo žemės. Dabar atrodė, kad berniuko koja būtų buvusi sutraiškyta, bet pats Gilbert suprato, kad tokiu atvėju jis rėktų iš skausmo. Vaikinas sunkiai vis pasiramščiuodamas rankomis pakilo nuo žemės ir šlubčiodamas pasitraukė nuo vijoklio. Kiekvienas žingsnis klastuoliui kainavo vis susiraukiančius antakius ir vos girdimas skausmo dėjones. Tu ištversi. Juk kenti stipresnius skausmus - save pabandė padrąsinti ir motyvuoti Aleksas, tačiau tai buvo tik nevykęs bandymas.
-Juk matai, kad vos paeinu! Kur man bėgt!? - su silpnu pykčiu suriko Aleksas Julianui. Staiga brolį sugavo dar vienas vijoklis. Vyresnėlis jau norėjo išsitraukti savo burtų lazdelę, bet Milla buvo greitesnė. Turiu šaunią merginą. Alekso mintys ir vėl nuklydo ne ten. Klastuolis žinojo, kad tam dabar ne laikas, tačiau vis tiek mąstė apie Cornet. 
-Susiimk! - tyliai tarė rudaplaukis, bei trinktelėjo sau per veidą. Tai šiek tiek padėjo  atšaldyti protą ir galvoti blaiviai.
Rudaplaukis žinojo, kad dabar po lapą jie turėjo turėti visi. Reikėjo greitai dingti iš šiltnamio kol jų vėl neužpuolė koks nors augalas. Pastebėjęs, kad Camilla eina iš čia pirma Aleksas linktelėjo sau ir atsisuko į brolį:
-Paskubėkim ir mes. Paskui vėl ištiks kažkokie pavojai,-Gilbert bėgom ir per skausmus išbėgo iš šiltnamio paskui Millą, bei sustojo šalia jos ir aišku Turner,-lapą turiu. Dabar jai leisit eisiu persitengti ir nusiprausti,-tai pasakęs vyresnysis Gilbert greitai nužingsniavo į pilį. Broliuk, atleisk, kad nepalaukiau. - dar mintyse spėjo ištarti šis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Aleksas Gilbert »
SLYTHERIN!

*

Neprisijungęs Lėja Vils

  • II kursas
  • *
  • 54
  • Taškai: 90
  • Lytis: Moteris
  • Jai žmoguje yra vilties ir meilės, jis gali padaryti viską.
Ats: I Herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 2 mėnesius »
Vos Lėja pradėjo eiti pamatė keistą žalsvai raudoną augalą ilgais čiuptuvais. Augalas lėtai tiesė čiuptuvus į mergaitę. Varnanagė išsigandusi pradėjo bėgti, bet ilgi čiuptuvai neatsiliko. Jie greitai pačiupo Lėją, pritraukė prie savo stiebo ir pradėjo vyniotis aplink kojas ir liemenį. Varniukės mintys paniškai skraidė nežinia kur. Susikaupk, nes gali mirti. Kartojo ji sau. Ūmai antrakursei blykstelėjo mintis, kad augalas panašus į dykumų, tad gal bijo vandens. Dabar Lėjai buvo gyvybiškai svarbu jo gauti. Nieko geresnio nesugalvojus Lėja iškėlė lazdelę ir sušuko:
- Accio vandenį. - Nieko neyvyko. Tad mergaitė pamėgino kitaip:
- Accio laistytuvą! - suriko. Šį kartą prieš ją nusileido laistytuvas pilnas vandens. Lėja viltingai čiupo jį ir išpylė vandenį ant augalo stiebo. Nieko neatsitiko ir varnanagė apimta panikos pamėgino:
- Accio peilį! - į jos ištiestą ranką nusileido blizgus įrankis. Augalas jau vyniojosi Lėjai aplink rankas. Mergaitė staigiu judesiu nurėžė augalą ir su palengvėjimu pajuto, kaip čiuptuvai atsileidžia. Atsistojus ir padėjus peilį Lėja paėjo kelis žinksnius ir atsidūrė tarp juodų augalų. Jie skleidė smarvę ir kuždėjo ,, Lėja, Lėja..." Mergaitė pirštais užspaudė nosį ir pasileido bėgti. Jau manė, kad uždus. Geriau būčiau gimus žiobare. Pagalvojo, bet išniro į šviesą ir pamatė ąžuolą. Ji priėjo priejo ir ištiesė ranką, bet į ją pradėjo skrieti du dideli augalai.
- Sustink! Sustink! - šūktelėjo mergaitė ir abu augalai nukrito. Lėja nuskynus lapą ir gryžo iš šiltnamio. Nors ten lijo, bent nebuvo pavojinga. Varnanagė šypsodamasi atidavė profesoriui lapą ir nužingsniavo link pilies.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Lėja Vils »
Laisvė - tai stebuklas.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019