0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Guramis Zveris

  • II kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Guramio Zveries kelionė
« Prieš 4 metus »
Guramis tvirtu žingsniu praėjo pro didelę arką ir prasibruko pro minią moksleivių, kurie entuziastiškai čiauškėjo judėdami į vieną pusę kaip būrys skėrių. Čia jis sustojo, trumpai apsižvalgė iš po surauktų antakių, ir vėl ryžtingai ėmė judėti link devinto perono.

"Ponaiti, gal malonėtum palaukti, kad jau mes nešame tavo daiktus," - už Guramio pasigirdo guvus jo tėvo balsas, ir paskui jį į peroną įžengė aukštas, patrauklaus veido vyras, nešinas dviem juodais odiniais krepšiais. Jis stabtelėjo, pastatė krepšius ant grindų ir pažvelgė į Guramį su vos pastebima šypsena.

Guramis sustojo, ir grįžo link savo tėvo, kur jis perėmė iš jo krepšius: "Atleisk, užmiršau".

"Na, kai sekantį kartą užmirši, kad mes su tavo mama egzistuojame, aš pradėsiu jaudintis," - Guramio tėvas staiga nervingai apsižvalgė. - "O kurgi ji? Aš turiu..."

Jis sugriebė Guramį už pečių. - "Ji kažkur nuėjo, aš turiu ją surasti. Nepyk, sūnau. Šok į traukinį ir mes pasimatysime per Kalėdas".

Guramis linktelėjo, ir jo tėvas išbėgo iš stoties. Sūnus pakėlė du sunkius krepšius nuo grindų ir pajudėjo link pertvaros tarp devinto ir dešimto peronų. Prie jos jis stabtelėjo, suraukęs antakius žvilgtelėjo atgalios. O tada giliai įkvėpė ir peržengė į kitą pusę. Pro pertvarą pragužėjos ankstesnis būrys čiauškančių moksleivių, ir kai jie praėjo, Guramis jau buvo dingęs.