[Fasiras von Sjuardas]

   Neleistino magijos naudojimo skyrius – Magiškų įstatymų priežiūros departamento skyrius. Departamentas atsakingas už tai, kad būtų laikomasi Tarptautinės burtininkų sąjungos Slaptumo statuto (t.y. magija nebūtų naudojama žiobarų akivaizdoje) bei Dalinio Nepilnamečių Magijos Apribojimo įstatymo (nepilnamečiai nekerėtų už Hogvartso ribų). Susidūrę su itin grubiais šių įstatymų pažeidimais skyriaus darbuotojai gali netgi sulaužyti pažeidėjo lazdelę ar perduoti jį teismui. Retais ir sunkiais atvejais pažeidėjai uždaromi į Azkabaną. Tiesa, kiek atlaidžiau žiūrima į burtininkus, gyvenančius žiobarų gausiai apgyvendintose teritorijose, nes jiems išvengti žiobarų dėmesio yra kur kas sudėtingiau – pirmąsyk nusižengę asmenys tik įspėjami. Pavaldus Magijos ministrui, jo vyresniajam bei jaunesniajam padėjėjams ir Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovui.

   Kabinetai, pilni žmonių surauktais antakiais ir nuo nervų išverstom akim - jiems Žymiklio kerai nuolat pranešinėja apie pažeidimus, tenka vykti, aiškintis, tvarkyti nepilnamečių pridirbtas nesąmones. Karts nuo karto tenka vykti ir ten, kur ir suaugusieji burtininkai būna prisidirbę, kad ir rečiau. Bet būtent šis skyrius geriausiai supranta, kad suaugę žmonės yra vaikai raukšlėtais veidais.
   Kabinetai pilni visokių žybsinčių daiktų, kuprinių su neaiškiais daiktais, skirtais sudėtingesnio magija sukurto bardako tvarkymui. Sienos dažytos mėlynai, kur ne kur nutrupėjusios ir nebelygios - mažai čia tėra sėdima, tad į tokius dalykus niekas nebekreipia dėmesio.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Vos tik Dori įkėlė koją į ministeriją, ją pasitiko žvilgsniai ir šnabždesys. Jai buvo patarta paskaityti šiandieninį „Magijos žinių“ numerį.
Nuėjusi į savo kabinetą juodaplaukė užsidarė duris. Aiktelėjo. Laikraštyje apie ją buvo visas straipsnis, o virš jo - didžiulė nuotrauka, kaip mergina meta galeonus į pardavėją iš Vizlių krautuvėlės.

Dorotėja Vanesa Senkler - savo motinos kopija?

Daugiau nei prieš dvidešimt metų Londone siautėjo Vanesa Delegardi su savo sugyventiniu Ivanu Mendel užsiimdama finansinėmis machinacijomis. Vanesa garsėjo įžūlumu ir chuliganišku elgesiu, kartais būdavo palyginama net su to, kurio nevalia minėti gerbėja, mirties valgytoja Belatriks Lestreindž.
Dorotėja Vanesa Senkler yra ne kas kitas, bet Vanesos Delegardi duktė. Jaunai merginai su vyru Alanu Senkleriu, auginantiems dvynes dukras, iki šiol neigiamo žiniasklaidos dėmesio pavyko išvengti. Buvo paskelbta, jog atsirado Rabastano Lestreindžo dukra, kurią giminė maloniai priėmė savo būrį. Tačiau žurnalistai neišnarpliojo, jog tai yra Vanesos Delegardi atžala, be to, pasirodo, tuo metu, kai Vanesa Delagardi pradėjo lauktis, Rabastanas Lestreindžas jau buvo vedęs savo žmoną Ženevjevą Detrevi (apie tai skaitykite kitame „Magijos žinių“ numeryje).
Bet ne apie Dorotėjos tėvus šiame straipsnyje norėtume rašyti, o apie pačią Dorotėją, kuri praeitą savaitę užkūrė tikrą pirtį Magiškose Vizlių šunybėse. Teigiama, kad pirmiausia naujamartė sudaužė vieną krištolinį rutulį, o paskui visą jų lentyną. Žemino pardavėją ir krautuvės pirkėjus, grasino jiems, be to, sukišo mažam vaikui į burną stiklo šukę.
Nuotraukoje matote, kaip Dorotėja Vanesa Senkler meta į pardavėją saują galeonų. Ar jauna mergina pradės siautėti taip, kaip ir jos motina? Obuolys nuo obels netoli nuriedėjo? Tik galbūt Dorotėja nusprendė nevogti? Pasielgė protingiau: apvyniojo aplink pirštą Alaną, Rolando Senklerio ir Elijos Velš sūnų, kuriam ateityje veikiausiai atiteks Senklerių giminės dvaras, nes jis yra vienintelis Rolando sūnus.
„Dori visada buvo nesveika”, teigė pakalbinta buvusi Hogvartso mokinė Džanina, su kuria Dorotėja mokėsi Klastūnyno koledže. „Nuolat puldavo muštis arba svaidytis kerais, tad toks elgesys nenustebino. Tądien buvau ją susitikusi Skersiniame skersgatvyje, aš žinau, kodėl ji galėjo taip pasielgti.”
Džanina papasakojo, jog tą kartą Dorotėja sužinojo, kad jos vyras Alanas Senkleris slėpė santykius su savo buvusia bendramoksle Roberta Vilson. Džaninos žiniomis, jis nuo pat Hogvartso laikų apgaudinėja su ja Dorotėją, nes jis jai yra vietoj skuduro.
„Ji Alaną nuo senų laikų laiko po padu, kas su tokia išbūtų? Nesuprantu, kaip Alanas išvis su ja susidėjo, gal buvo girdomas meilės eliksyru? O dabar greičiausiai vedė tik dėl dukrų ir šeimos vardo”, kalbėjo Džanina.
Taigi, iš pažiūros gražios Senklerių ir Lestreindžų šeimos tikriausiai turi daug paslapčių. Ar vasarą vykusios Dorotėjos ir Alano vestuvės yra fiktyvios? Ar Dorotėja žengs mamos pėdomis ir mes apie ją su laiku išgirsime vis daugiau? Ir kaip Alanas Senkleris, ar iš tiesų yra negerbiamas žmonos ir gyvena dvigubą gyvenimą?

[Rolandas Senkleris]

Kai įžengė į savo kabinetą sekretorė sėdėjo nusiminusi. Šiaip jau ta moteriškė būdavo visuomet žvali ir plepi ir tai erzino Rolandą, bet jis stengėsi su jam dirbančiais žmonėmis elgtis gražiai. Seniau šaukė ant jų, varinėjo ir gal žmonės ir gražiai su juo kalbėdavo, bet už akių tikrai nemėgo. Visi galėjo pajusti koks jis pasipūtęs ir besipuikuiojantis. Bet kai pradėjo keistis iš esmės pasikeitė ir santykis tiek su dvare dirbančiais, tiek ir su ministerijos paprastais tarnautojais,kurie tvarkė jo popierius ir darė ūkinius ar kitus darbus. Rolandas rasdavo kavos rytais, dar jos nė nepaprašęs. Ar pietus, jei juos pamiršdavo suvalgyti. Jie būdavo tvarkingai padedami ant stalo jei jis kur užgaišdavo. Jam niekada nepritrūkdavo rašalo, visokių niekniekių. Jie jo ėmė klausti kaip sekasi ir kaip gyvena. Tiesiog tie žmonės ėmė daryti jam visokius smulkius dalykėlius, kurių niekada seniau nedarydavo. Ir taip elgėsi neprašyti ir neraginti. Namų elfai kuriems padėjo jam nematant kabinete irgi palikdavo ką nors. Ką nors smulkaus ir paprasto. Rolandas pasidarė apsuptas žmonių, kurie jį mėgsta, o ne bijo. tai pasirodo malonu. Nors ir sudėtingiau.
Taigi jam įžengus į kabinetą Rouzė sėdėjo ir vartė laikrašty rankose. O jam paklausus kas yra atsiduso.
- Negerai pone senkleri. Dabar bus labai negerai. Jūs paskaitykit. - Ji sielojosi. Ir jei tai nebūtų buvęs toks straipsnis Rolandas būtų apie tai ilgiau pagalvojęs ir pasakęs jai, kad nusiramintų ir nesigilintų į jo bėdas. Bet dabar švystelėjo laikraštį ant stalo ir išėjo iš kabineto.
Drožė greitai ir girdėjo kaip praeinant šnibždasi žmonės. Gerai, kad nereikėjo toli eiti ir Rolandas atlapojo Dori kabineto duris.
- Aš nevyniosiu žodžių į vatą. Tu mane nuvylei dorotėja. Kokios čia nesąmonės? Dabar papasakok man kaip čia viskas buvo. Ko ten pridirbot toj parduotuvėj? - Jis nesisėdo, stovėjo prie durų. Tiesą pasakius laukė svečio. O gal svečių. Neabejojo, kad greitu metu į ministeriją atbildės ir Rabastanas su Ženevjeva. Arba vienas Rabastanas. Todėl stovėjo prie durų ketindamas užstoti ją nuo tėvo.
- Kas ta Roberta Vilson? Nei mačiau jos nei išvis ką nors girdėjau iš Alano.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori stovėjo prie stalo ir žiūrėjo į laikraštį išpūtusi akis. Kokių nesąmonių čia prirašyta? Kokią dar šukę ji sukišo vaikui į burną? Vietoj kokio dar skuduro Alanas yra Dori? Kas per pievos! Nieko jis manęs neapgaudinėjo ir neapgaudinėja, tarė sau mintyse.
Kaip niekad pasigailėjo, reikėjo juos visus užmaršinti, suknisti kvailiai, kada jie spėjo nufografuoti?..
Staiga atsidarė durys ir pasirodė Rolandas. Dori tiesiog sudiegė pilvą. Ką pagalvos Alanas, kai tai perskaitys? Ar jis patikės, jog Dori sukišo šukę kažkokiam vaikui į burną?
- Aš nieko nepadariau! - sušuko mergina, įsijungė gynybos mechanizmas. - Čia išpūstas reikalas, nekišau aš jokios šukės, aš myliu Alaną, jis nėra man skuduras ir nei jis man po padu, nei ką!
Ji užsidengė rankomis veidą. Akys prisikaupė ašarų, bet ji nepravirko, tik kelios išriedėjo.
Juk ji myli Alaną. Taip, kartais būna isterikė. Ypač būdavo anksčiau. Bet ji jį myli ir gerbia, ar kitaip gyventų su zoologijos sodu? Su kažkokiu demonu, užbarikadavusiu palėpę? Ar elgtųsi su Teodoru taip, kaip elgiasi dabar? Aišku, kad ne! Visa tai yra dėl Alano. Jis jai svarbiausias žmogus Žemėje.
- O ta Roberta, ji tiesiog kvaiša, - tarė. - Kurią aš dėl nežinia ko įsisvaigau kaip galimą grėsmę mano ir Alano santykiams, - dabar jau kalbėjo ramiai. - Tai man ir Alanui liepsit skirtis, taip? Aišku, jei po šito jis pats manęs nepaliks. Aš jau viskas, turbūt išmesta iš giminės? - balsas buvo kupinas sielvarto.
Ji nusisuko ir nuėjo prie lango. Viską sumovė. Kaip visada. Per savo karštą būdą viską suknisa. Jeigu būtų normaliai elgusis, tikriausiai ir žiobarai Mendel jos nebūtų atsisakę.

[Rolandas Senkleris]

- Puiku. Tai papasakok savo istoriją. Man reikės visą tai sutvarkyti. Ir nešauk. Noriu žinoti kas ten dėjosi ir kodėl - Negalėjo žurnalistai šiaip parašyti. Turėjo vis tiek iš kažkur iškilti tokia graži istorija.
- Taip manai? Tau atrodo jei ir liepčiau Alanas paklustų man? Ir iš viso iš kur ištraukei, kad liepsiu? Man tiesiog reikia sutvarkyti šitą reikalą. - Ir daar su ja nebuvo įmanoma susikalbėti. - Niekas niekur tavęs nemeta. Atsisuk, ateik čia ir tiesiog paaiškink kas įvyko toj parduotuvėj nuo pradžių. - Ramiai Rolandai, tu gali ramiai su ja kalbėtis. Bet kiek bėdų dabar atkeliaus su šituo straipsniu. Kvaila mergiotė. Bet aš vis tiek galiu su ja ramiai. Visa į savo mamytę. Nors ir tėvelis panašus. Oi dar ir šitas užkurs gaisrą. Ir ką su ja man dabar daryti? Ot gaila, kad kai augo nepradėjau su ja rimčiau užsiimti. Nieko,užtai dabar tai tikrai teks jai išklausyti kaip pridera elgtis. Išmesta iš šeimos. Kokios nesąmonės...

[Dorotėja Vanesa Senkler]

Dori nustebusi atsisuko į Rolandą.
- Jūs norite viską sutvarkyti? Tikrai?
Ji jau išties galvojo, kad bus išspirta iš šeimos. Bet nebuvo tikra, kaip į tai reaguos Alanas. Aišku, ji jam papasakojo viską, kas dėjosi Vizlių krautuvėlėje. Tačiau gal jis patikės ta nesąmone, jog ji sugrūdo vaikui burnon šukę?
- Na, mes susitikome tą kvaišą Džaniną. Ji pasakė, kad Robertos vyras yra Alano bendradarbis. O Alanas man nesakė. Tada nuėjome į Vizlius... O aš... buvau pikta. Sudaužiau vieną rutulį. Alanas išėjo iš parduotuvės. Tada pasiutau... Taip, aš išdaužiau visus tuos rutulius, grasinau ir mečiau galeonus, kaip matote nuotraukoje. Bet aš nekišau jokių šukių! - vėl suriko, tačiau stengėsi valdytis, atsisėdo ant kėdės. - Tas vaikas pats įsidėjo šukę į burną, jo mama pradėjo panikuot ir aš kerais šukę pašalinau tam snargliui iš žabtų! Mano klaida buvo, kad jų neužmaršinau. Esu tikra kvaiša. O toliau ten tam straipsny tikri skiedalai, - burbtelėjo.

[Rolandas Senkleris]

- Ar neaiškiai kažką pasakiau? - Po galais kam tiek jausmingumo? Aišku ketino srėbti šitą košę. Toks jo likimas. Tokia duotybė, kurią gavo iš tėvo.Tvarkyti savo šeimynykščių reikalus. Na taip seniau žiūrėjo sau naudos dabar irgi būtų lengviausia taip padaryti. Bet jis nenorėjo. Jau suprato kaip gera būti mylimam kitų žmonių. Panorro būti gerbiamas ne dėl baimės ar statuso. Ir išvis juk Dori kažkiek gyveno jų namuose vaikystėje, tai kaip dabar galėtų netvarkyti šito reikalo?
Išklausęs merginą pasakė.
- Tu klysti. Tavo klaida buvo tokia,  kad išvis sukėlei šitą sceną. Prisimeni, sakiau tau, kad pravesiu diplomatinių pamokėlių kursą? Matau tikrai to reikėtų. - Jis tikėjo, kad viskas šitaip ir dėjosi. Bet žmonės dabar turėjo kitą scenarijų.
- Esi matoma, esi iš dviejų gerai žinomų šeimų. Žmonės stebės tavo elgesį kaip pro padidinąmąjį stiklą. Tai ne vien gražios vestuvės ir nuotraukos. Bet ir labai blogi dalykai. Ir žinai, dažniausiai stegiamąsi iškasti ką nors šlykštaus, ką nors blogo, sensacingo. Todėl tu turi valdytis. Dabar pasakysiu ką tu turėsi padaryti ir tu padarysi. Nes kitaip tavo ateitis nebus labai graži. Tokių straipsnių atsiras daugiau ir jie griaus tavo gyvenimą. - Reikia naujo atsakomojo straipsnio. Juk ne pirmas kartas, kai kas nors pila pamazgas jo aplinkoje.
- Paieškosiu pažįstamo ir tikrai išklausyti norinčio žurnalisto. Judu su Alanu susisieksit su tuo žmogumi ir susitiksite pasikalbėti. Reikia naujo normalaus straipsnio. Surasiu jums su kuuo pakalbėti, bet patys susisieksite su tuo žmogumi, patys kalbėsite.

[Dorotėja Vanesa Senkler]

- Aiškiai, - atsakė Dori.
Tiesiog ji negalėjo patikėti, kad pasaulyje yra žmonių, kurie nepalieka jos sunkiomis akimirkomis, jos neišsižada ir net traukia iš bėdų, jai atleidžia.
- Visą gyvenimą norėjau prestižo, - tarė. - Bet kai tai gavau, supratau, kad jis nieko gero. Tėvas manęs nekenčia, tik apsimeta prieš kitus. Turiu galvoti, ką darau. Nesąmonė. Niekada nemaniau, kad taip pasakysiu, bet būti Mendel buvo gerai.
Rolandas pasakė, ką Dori turės daryti. Merginos akyse sužibo toks dėkingumas, ji prilėkė prie vyro ir apkabino jį tarsi savo tėvą. Na, ne kaip Rabastaną, aišku. Dori ir Rabastano apsikabinimas - neįmanomas dalykas. Ji apkabino Rolandą taip, tarsi jis būtų mylintis tėvas.
- Ačiū, - atsitraukusi tarė ji. - Ačiū jums. Ačiū. Ačiū, ačiū, ačiū. Bet Alanas. Ką galvos Alanas? O jeigu jis patikės, kad aš sukišau vaikui šukę į burną? Kartais galvoju, kad jis galiausiai padės tašką, - atsiduso. - Kiek jis gali kentėti? Aš vis ko nors pridarau ir pridarau, - ji prisiminė, kaip praeitais metais prisidirbo su Milanu ir Vanesa.

[Rolandas Senkleris]

- Ir labai puiku. - Jie kalbėjosi toliau. Oi tu tokia naivi kartais. Pagalvojo.
- Esi tarp trijų ugnių. Lestreindžai, tavo motina ir Senkleriai. Visur daug skandalų. Taip tikrai sudėtinga. Dėl tėvo... Sudėtingas jis žmogus ir labai piktas. Bet nieko, aš tau visuomet pagelbėsiu nesijaudink. O dėl kitų žmonių stebėjimo. Ar tu tikrai manei, kad žinomumas prideda tik gerų dalykų? Tikrai ne. Žmonės. Na jie kartais labai sugedę ir laukia, kol kas nors iš tokių žinomų žmonių susimaus. Žmonės mėgsta visokias istorijas, paskalas. ir kur kas smagiau parašyti, kad sukišai vaikui šukę į burną, o ne tai, kad ją ištraukei, nes jis pats susikišo ją. Todėl jei nori bandyti išvengti tokių dalykų deja turėsi žiūrėti į tai kaip elgiesi, ką sakai, kaip kalbi. Nebent atsiribotum nuo visko. Mažiau rodytumeis. Na tarkim ir mūsų šeimynoje yra nesekamų žmonių. Tarkim Auris. Jis taip seniai niekur nešmėžuoja ir niekam neįdomu ką jis daro. Turim ir daugiau tokių atsiskyrėlių. Gal taip kartais ir geriau. Bet jeigu tu norėsi būti dalyvauti visokiuose aukštuomenės įvykiuose, tai teks susidurti su tokiais straipsniais.
Rolandas ją apkabino ir tuo metu galvojo apie Frederiką. Galvojo, kad norėtų, jog ir ja kas nors pasirūpintų, jei būtų prireikę. Jis negalėtų, niekaip negalėtų tiesiog išstumti Dori iš jų rato.
- Viskas bus gerai. Pasikalbėsit ir bus gerai. Pamatysi. - O tada atsilapojo durys ir vidun įsiveržė Rabastanas.
- Tu kvaiša, - Piktai prabilo, rankoje laikė lazdelę iš kurios išlėkė kažkokie kerai.
- Protego. - Įsiterpė Rolandas. Abu vyrai dėbsojo vienas į kitą panteriškais žvilgsniais.
- Eik lauk, man reikia sutvarkyti reikalus su šita puskvaiše mergiote.
- Pats eik lauk. Jeigu ne...
- Ir ką? Koks tavo reikalas? Ką išvis čia darai? Išeik Rolandai.
- Ne. - Ramiausiai pasakė ir dėl visa ko paleido dar vieną skydinių kerų porciją.
- Aš ją pamokysiu, sakau išeik.
- Ne Rabastanai pats išeik. Nes jeigu ne... Jeigu Dori kas nutiks dabar r vėliau apie tave pasklis ne pačios geriausios žinios. Kaip pasistatei savo šiokį tokį gerbtinumą kitų akyse, taip jį ir prarasi.- Kokias nesąmones čia šneki Rolandai, tu...
- Nutilk ir paklausyk. Kaip mylintis tėvas turėtum parodyti, kad nesi psichas žadantis sužeisti savo dukrą. Kuriai demonstravai tokius šiltus jausmus visiems matant. Turėtum jai padėti, turėtum šitaip elgtis. Nes visi kas tave pažįsta greitai supras, kad viskas, ką iki to laiko darei buvo apsimesta. O jei visgi nutarsi daryti nesąmones, tai paskleisiu dalykus, kuriuos taip stengiesi nuslėpti. Į magijos žinias nukeliaus laiškai, nuotraukos liudyjančios apie tavo pomėgius. Kaip su savo draugeliais rengiat magiškųjų ir nemagiškųjų plėšrūnų pjautynes. Apie visokius šlykščius pasismaginimus su jaunomis merginomis. Ir jei tu dabar sugalvosi man ką nors padaryti, jei man ar jai ar kam nors iš mano artimųjų kas nors nutiks iškart tie laiškai bus pasiųsti kur reikia. Tuo jau tikrai pasirūpins kai kurie man dirbantys žmonės.
- Iš kur tu...
-Žinau. Mėgstu žinoti tokius dalykus apie kitus žmones.
- Atsirado didvyris. Aš žinau ką tu čia rezgi. Žinau, kad turi planų atėjus laikui kandidatuoti į magijos ministro postą. Tai dabar ir vaidini visų akyse nežinia ką.Tau tos mergiotės reikia tik tam, kad visi manytų koks tu geras, kilnus ir koks tinkamas toms pareigoms tiesa? Bet tu palauk, tu jau daug kam stoji skersai kelio. Pažiūrėsim kiek laiko dar šokinėsi.
- Galvok ką nori. Bet aš tau pasakiau kas tavęs lauks, jei pradėsi kenkti.
Dar gerokai pasiginčyjus Piktas Rabastanas turėjo nusileisti ir išeiti. Jie su Dori sutarė ką daryti ir Rolandas išėjo į savo kebinetą.