[Fasiras von Sjuardas]

   Saugumo departamentas – Magiškų įstatymų priežiūros departamento skyrius. Departamentas atsakingas už valdžios gynybos strategijų vykdymą. Pavaldus Magijos ministrui, jo vyresniajam bei jaunesniajam padėjėjams ir Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovui.

   Jie visur, visada fone ir retai kada matomi ar įkišantys kur nors rankas. Pilki ar juodi apsiaustai, nepadedantys užsimaskuoti gamtoje, bet žmonių minioje - puikiai, neįsimintini veidai, bet įsimintinai skvarbios akys, na, ir lyg nuo Kristaus įvaizdžio nedingstantis erškėčių vainikėlis, apie juos sklindančios legendos... Štai tokie tie saugumiečiai, kaip Žiobarų, taip ir burtininkų pasaulyje.
   Patys apie savo darbą jie atsiliepia daugmaž vienodai - sunkiausia laikyti liežuvį už dantų bei išlikti kantriems iki paskutinio momento. Greita reakcija ir aplinkos stebėjimas - jau kita sfera, šitai jiems turi būti įgimta. Kas dedasi saugumiečių kabinetuose? Na, tiesą sakant, dalies kabinetų sienos nukabinėtos žemėlapiais, panašiais į visiems gerai žinomą Plėšiko planą, ten galima pamatyti kiekvieną asmenį, dirbantį ar besilankantį ministerijoje. Taip pat čia laikomi keli dobermanus primenantys dvigalviai šunys, nors šie viešumoje pasirodo gana retai, tik išskirtiniais atvejais.

[Rolandas Senkleris]

Rolandas sėdėjo kabinete ant kėdės. Laukė labai rimtas ir svarbus pokalbis su Leonardu Heidbergu dirbančiu banke Šveicarijoje. Į Londoną turėjo patekti didelė pinigų suma. Apie visas detales turėjo ir sužinoti per šį pokalbį. Ir žinoma jau po to jo darbas bus užtikrinti, kad perdavimas įvyktų saugiai. Turės parašyti pranešimus magiškajai policijai, o galbūt prireiks informuoti aurorų štabą. Bet jam dar reikėjo duomenų kas ir kaip.
Senkleris pasiruošė blonknotą. Užkerėtą taip, kad parašius viskas išnyktų ir tik jis su savo lazdele paskui vėl galėtų užrašus gražinti. Jei kartais jų planai, kažkokios užrašytos pokalbio detalės pakliūtų kam nereikia niekas negalėtų nieko perskaityti. O susirašyti svarbius dalykus Rolandas mėgo. Jam tai buvo labai svarbu.

[Leonardas Heidbergas]

Laimei, nereikėjo ilgai klaidžioti - vos tik pasiteiravus, kur rasti reikiamą žmogų, informacijoje sėdintis senukas maloniai viską paaiškino. O ir liftas neužstrigo, nors atrodė, kad šitoje kvailoje šalyje tai tiesiog privaloma. Vis dėlto sėkmingai pasiekė antrąjį lygį ir susirado saugumo departamentą. Pavadinimas gal ir juokingas, bet tiek jau to. Greitai išsiaiškins visas smulkmenas ir galės grįžti į Šveicariją. Ar namo, kol kas nežinojo - visai netroško turėti reikalų su nevertėle dukra.
Mandagiai pabeldęs atidarė duris ir vos nenusikeikė. Pasirodo, tasai Rolandas Senkleris irgi raudonplaukis, o su tokiais, kaip žinia, Leonardui itin nesisekė. Dar betrūko, kad būtų giminė mintyse suburbėjo, nors nežinia, kurį raudonplaukį turėjo omenyje - vaikingąjį Dafydd ar eksperimentinius gėralus kaišiojantį pardavėją.
Visų šitų emocijų Leonardo veide nesimatė - jis atrodė rimtas ir galbūt netgi orus.
- Sveiki. Leonardas Heidbergas, - prisistatė ir priėjęs arčiau ištiesė ranką pasisveikinti. Dar paklausė: - Ar bankas Šveicarijoje suteikė kokių nors reikalo detalių?

[Rolandas Senkleris]

Gana greitai pasirodė laukiamas žmogus. Rolandas atsistojo, padavė jam ranką.
- Sveiki. Prašom sėstis. - Prabilo. Tada įsitaisė prie savo stalo.
- Žinau tiek, kad iš to banko į Londoną turėtų būti pergabenta didelė pinigų suma. Be to iš Vilfredo ištraukiau tiek, kad ten buvo kažkokių sunkumų ir ne viskas suderinta. Keista, bet jis nelabai noriai aiškina kaip kas. Ar Gringotse kas nors atsitiko? - Reikalas kažkaip strigo. O tas darbuotojas nelabai norėjo Rolandui aiškintis. Mėgino išsisukti.
- Ar gavote iš Gringotso žmogų, kuris turėtų padėti su tais visais piniginiais reikalais? Žodžiu tiesiog išdėstykit viską, ko reikia iš mano pusės. - Vyriškis pasiruošė klausytis. Jei turės užsirašinėti viskas buvo paruošta.

[Leonardas Heidbergas]

Visa laimė, šitas raudonplaukis iš karto perėjo prie reikalo, tad nereikėjo jokių nesąmonių. Panašu, kad esmę žino, ir to užtenka. Na, galbūt, mat kaip paaiškėjo Gringotse, ne viskas taip paprasta.
- Šveicarijos padalinys svarsto, ar geriau gabenti monetas, ar auksą, kuris bus iškaldintas čia, - prakalbo Leonardas. - Bet taip, jis turi būti pergabentas čia. Už aukso gabenimą atsakingas būsiu aš, Britanijos padalinio atstovas, Šveicarijos Magijos ministerijos saugumo kažkoks ten žmogus. Neišmanau politikos, - nusijuokė. - Taip pat šveicarai nori, kad prisidėtų ir britų Magijos ministerija.
O su tuo Vilfredu tai, pasirodo, vienos bėdos! Leonardas susiraukė. Ir kodėl jis negalėjo surasti kokio normalesnio banko darbuotojo? Vienas klausimas būtų išspręstas.
- Auksas turės būti gabenamas žeme, - vėl prakalbo vyras. - Negalėsime jo perkelti nei oru, nei nešykle. Iš jūsų ministerijos reikės visokeriopos apsaugos nuo tos akimirkos, kai išlipsime iš laivo. Niekada negali žinoti, kur nutekės informacija, ar ne?
Leonardas kiek nervingai nusijuokė. Vilfredas jam visiškai nepatiko, bet gal bent čia pasiseks geriau?

[Rolandas Senkleris]

Rolandas išklausė Leonardą, tada pateikė savo pasiūlymus.
- Gerai. Tai jus galėtų pasitikti pora aukščiausiosios kategorijos aurorų. Manau nereikia siųsti didelio būrio, kad niekas nekristų į akis. Ši operacija turėtų būti įvykdyta tyliai ir ramiai. Kadangi Aukso negalima pergabenti oru, tai siūlyčiau iki banko nuvykti su užkerėtu ir gerai apsaugotu magiškuoju automobiliu. Vis tiek dar bus likę kelio, automobilis greitas ir gerai apsaugotas kerais. Ar to jūsų nuomone užtektų iš mūsų pusės? - Prakalbus apie Vilfredą svečio veido išraiška bylojo, kad kažkas ne taip. Rolandą nervino tie trikdžiai su Gringotsu. Tai atrodė labai nesmagiai prieš žmones iš Šveicarijos.
- Galėsiu pajudinti Gringotso atstovus. Nežinau kas ten vyksta, bet pasistengsiu išsiaiškinti.

[Leonardas Heidbergas]

Rolandas Senkleris aiškiai buvo nusiteikęs bent šiek tiek pakelti raudonplaukių reputaciją Leonardo akyse. Jis buvo organizuotas ir nusiteikęs dirbti, ir tai labai gerai. Nesąmonių jau užteko banke. Kaži šitas turi vaikų? nejučia paklausė savęs Leonardas, bet, aišku, garsiai apie tai neužsiminė. Maža ką, dar paaiškės, kad ir šitas vaikuotas iki pakaušio.
- Taip, skamba neblogai, - linktelėjo vyras. Kol kas dar nežinojo, kokios apsaugos sulauks laive, bet tai tikriausiai ne britų rūpestis. Vis dėlto iš gimtosios šalies tikėjosi šiek tiek daugiau, tad paklausė: - Ar turėsite galimybę suteikti bent keletą žmonių, kurie keliaus kartu, bet bus nematomi? Na, žinot. Jeigu kas nors būtų pakankamai kvailas, kad mus pultų, turėtų būti pamokytas. Informacija turi bjaurų įproti nutekėti kur nepriklauso.
Tai, kad Senkleris buvo nusiteikęs pajudinti Gringotsą, Leonardui labai patiko. Akivaizdu, kad ten dirba kažkokie lepšiai, o ne tikri su auksu verti susidurti asmenys.
- Būtų puiku, - tepasakė apie kvailą Britanijos banką. Gal džiaugtis ir per anksti, bet ši sandėrio dalis bent jau kol kas klostėsi žymiai sklandžiau.

[Rolandas Senkleris]

Regis atėjūnui tiko Rolando pasiūlymai ir jis dar pateikė savų. Šitas reikalas kol kas visai neblogai sprendėsi.
- Taip. Žinoma. Pasirūpinsiu tuo, kad laive irgi būtų keli lydintys aurorai. - Reikės pasidomėti kurie geriausiai mokėjo slapstytis, kurie geriausiai išlaikė maskavimosi užduotį savo egzamine. Tokius ir ketino pasirinkti. Nusimatė šiokio tokio darbelio ir tas vyriškiui patiko. Senkleriui patikdavo suktis reikaluose.
- Na ir puiku. Pasistengsiu su banku susisiekti kuo greičiau. Kada tiksliai bus pergabenamas auksas? Kada aurorai vykstantys su jumis laivu turi atvykti į Šveicariją? Ir kada tikitės įplaukti į uostą? Reikia tiksliai suderinti laiką, kad atvyktų ir auksą turintis perimti automobilis. Galit man tiesiog čia visa tai surašyti. - Parodė į savo bloknotą. - Niekas be manęs tos informacijos negalės perskaityti. Jis yra užkerėtas patikimais kerais.

[Leonardas Heidbergas]

Leonardui liko tik linkčioti pritariant ir džiaugtis, kad pagaliau gavo žmogų, nusiteikusį dirbti. Bent vienas neišsisukinėjo pasitelkęs kvailiausius įmanomus pasiteisinimus.
- Puiku, - ištarė vyras džiaugdamasis, kad bent apie šitą pokalbį galės papasakoti išdidžiu tonu. Galbūt netgi pavyks pasikelti savo įvaizdį viršininkų akyse ir daugiau niekada nesirodyti Britanijoje. Po to, kai pergabens auksą, žinoma.
Neaišku, ar kalbėti tikrai saugu, tad išgirdęs, kad gali viską užrašyti užkerėtame bloknote Leonardas dar labiau pradžiugo. Regis, britai bent vieną kartą nesusimovė. Žinoma, tada, kai į pareigas paskyrė Rolandą Senklerį. Surašęs prašytą informaciją ištiesė bloknotą pašnekovui.
- Jeigu dar kažko reikės, pasiųsime pelėdą, - pasakė ir pridūrė: - Tokiu atveju atsiųsime dvi rudąsias, o tikrąjį laišką atneš trečia - liepsnotoji pelėda. Visa kita turbūt aišku.
Atsistojęs nuo kėdės džiaugėsi taip greitai apsisukęs. Paspaudė Rolandui ranką atsisveikindamas ir patenkintas susitikimo rezultatais išėjo iš Saugumo departamento, o netrukus - ir iš Magijos ministerijos.