0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridės Endlercat butas
« Prieš 4 metus »
Kažkur giliai Londone, ne per toliausiai Oksfordo gatvės, stūksojo pastatas su daugybe butų jame. Vienas iš tų butų, septintame aukšte, priklausė baltaplaukei mergaitei.
Pastatas lifto neturėjo, tad iki buto tekdavo lipti daugybę laiptų aukštyn, tačiau per kelią į viršų kiekvieną burtininką galėdavo sužavėti žiobariškos lempos, kurios įsijungdavo, kai tik kažkas praeidavo. Tokia lempa buvo ir virš Elridės buto durų. Kiekvieną kartą, kai ji įsijungdavo pasigirsdavo tylus spragtelėjimas, kuris merginai pranešdavo, kad kaimynai grįžo namo arba galbūt kažkas nusprendė ateiti pas ją.
Įžengęs į vidų pro duris pirmiausia patekdavai į mažą koridoriuką, kuriame galėjai pasikabinti savo paltą ar galbūt palikti batus. Koridoriuje buvo ir mažas veidrodis pakabintas Elridės ūgio žmogui, tad aukštesnis žmogus galėjo žiūrėti tik į savo kaklą, ar galbūt naują megztinį, o ne vėjo ištaršytus plaukus.
Eidamas koridoriumi tiesiai galėjai patekti į miegamąjį, kuriame nebuvo nieko daugiau kaip lova ir drabužių spinta. Durų kambarys neturėjo, tik kelis nuleistus siūlus, kurie užstojo visą vaizdą. Vienintelis šviesos šaltinis kambaryje ir buvo tai, kad pro tuos siūlus skverbėsi šviesa. Tamsiai žalios užuolaidos kambaryje būna visados uždengtos ir nors ant lubų ir kabėjo lempa, namų šeimininkė jos visiškai nenaudojo. Mergina puikiai žinojo, kurioje vietoje yra lova ir į tą kambarį daugiausia eidavo tik pamiegoti, tai kam jai ta šviesa?
Kelis žingsnius prieš miegamąjį buvo pakankamai didelis plyšis iš kairės. Pro jį žvilgtelėjęs galėjai pamanyti, kad ten yra virtuvė, kadangi iškart pamatydavai sidabrini šaldytuvą, kelias lentynas pilnas indų, keistai atrodančius žiobariškus aparatus dar vadinamus mikrobangų krosnele ir kavos aparatu. Žinoma, viryklę ir vietą išplauti indus, tačiau pasižiūrėjęs į kambario dešiniąją pusę galėdavai pamatyti didžiulę raudoną sofą ir staliuką prie jos.
Stalas dažniausiai būdavo apkrautas popieriais arba kerėjimo knygomis, kadangi be jo šiuos daiktus buvo galima padėti tik ant žemės. Toliau įėjęs į kambarį galėjai išvysti stiklines duris, kurios beveik visą laiką buvo pradarytos, jos vedė į balkoną su minkštu krėslu jame. Balkone ant žemės galėjai veik visada išvysti dar neperskaityta žiobarišką knygą ir kelis neišplautus bliudelius ar lėkštes, kadangi šio buto šeimininkė per daug tingėdavo juos nunešti į virtuvę.

Lemputė, esanti virš durų, sužibo ir pasigirdo tylus spragtelėjimas. Elridė grįžo namo, tačiau ne viena. Durys atsivėrė ir ji žengtelėjo į vidų, mažą koridoriuką. Nužvelgusi save veidrodyje ir nustebusi, kad plaukai nebuvo stipriai susivėlę atsisuko durų pusės link ir maloniai nusišypsojo.
-Jauskitės kaip namie, jei ko reikės būtinai klausk,-taip tarstelėjusi mergina paliko savo batus ant žemės ir neskubėdama nupėdino koridoriumi, o tada pasuko į kairę pusę. Ten permetusi akimis ar kambarys yra tvarkingas giliai atsiduso suvokusi, kad vienintelis stalas name buvo apkrautas daugybe popierių ir knygų. Ji atsargiai padėjo savo kuprinę ant žemės prie sienos ir nuskubėjo stalo link, kad kuo greičiau surinktų viską ir padėtų ant žemės. Visgi, bent jau bus kur kavos puodelius padėti.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
Kate visai sutriko. Ją gerokai stebino jaunoji kolegė. Vieną akimirką ji atrodo kažko įsibailinusi ir nelinkusi bendrauti. Kitą akimirką ji jau kviečiasi beveik nepažįstamą žmogų pas save į namus. Ir, atrodo, stengiasi pajuokauti. Hall nutarė, kad gal vis tik negerai suprato Elridę. Nors moteris gerai pažinojo žmones, jaunoji karta buvo tarsi kitokia. Dabartinį jaunimėlį suprasti buvo tikrai sunku. Tad gal ir nenuostabu, kad ir Elridė atrodo kažkokia... Keista.
- Ačiū, - draugiškai nusišypsojo Kate. Su tam tikru smalsumu apsižvalgė po butą. Pati moteris iš tėvų namų praktiškai iš karto persikraustė pas dabartinį vyrą, tad nė nežinojo, ką reiškia gyventi vienai. Įdomu, ar Elridė tuo mėgaujasi, ar tiesiog neturi kitų variantų?
- Ar negalvojai susirasti kokios buto draugės? - pasidomėjo rudaplaukė, nutarusi apie potencialius vaikinus geriau neklausti. - Galbūt būtų smagiau gyventi?
Kate atsisėdo ir nenustojo dairytis po butą. Kuo toliau, tuo labiau domėjosi baltaplauke.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Išgirdusi Kate klausimą mergaičiukė kiek sutriko ir stabtelėjo.
-O kam man? Namuose nebūnu taip ilgai, o ir pačio buto išlaikymas nėra didelis...-ramiai atsakiusi Elridė nužvelgė kambarį lyg ieškodama kažko, tačiau tada jos akys sustojo ties kavos aparatu, būtent prie jo ji ir patraukė. Užduotas klausimas merginą kiek sutrikdė, tačiau bent tol, kol jos namuose yra kitas žmogus baltapūkė nusprendė apie tai nemąstyti.
-Tau kavos su šiltomis ar šaltomis putomis?-Elridė puikiai nežinojo, kaip pavadinti tai, putos ar pienas, bet koks skirtumas. Svarbiausia mokėjo gaminti ir, jos manymu, viskas gaudavosi puikiai.
-Pati su kažkuo gyveni?-toliau makaluodamasi virtuvėje mergaičiukė nusprendė nebetylėti. Pasikvietė tai pasikvietė, bent kažkoks žingsniukas bendravimo link, o ir namų kava kartais būna skanesnė nei kavinukės...
-Ir vis dėl to, tikrai nebuvo jokios svarbios priežasties mane užkalbinti?-uždavusi ramybės neduodantį klausimą Elridė kiek įsitempė. Atsakymų ji buvo susigalvojusi daugybę, bet kuris bus tas tikrasis nežinojo. Fantazijos varikliukai galvoje sukosi visu pajėgumu, o kas jei iš tikrųjų buvo kažkas ne taip?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
O kam tau? Juk esi tokia jauna! mintyse atsakė Kate, tačiau vis tik garsiai to neištarė. Taip gerai nepažinojo baltaplaukės, tad nenorėjo jos suerzinti ar užgauti kokių nors jausmų. Galbūt jeigu susipažins geriau, moteris galės ir daugiau pasakyti šituo klausimu. O dabar užteks ir to, kad Elridė neprieštaravo paplepėti.
- Nėra svarbu, taip pat, kaip ir sau daraisi, - nutarė neapsunkinti jaunosios kolegės Kate. Būdama didelė kavos mylėtoja moteris galėjo gerti visiškai bet kokią. Svarbiausia, kad nebūtų per daug šokolado.
- Žinoma, - Keitę šiek tiek nustebino merginos klausimas. Jai, ko gero, atrodė, kad visi žino apie jos šeimą. - Gyvenu su vyru ir vaikais. Sūnus kitais mokslo metais keliaus į Hogvartsą, labai nekantrauja. Beje, juk pati tik pernai baigei, ar ne? Kuriame koledže mokeisi?
Kate susimąstė, ar ji nežino šios informacijos. Labiausiai tikėjosi, kad nebūtų jos kur nors išgirdusi iš pačios merginos. Tai jau būtų kvaila...
- Žinoma, ne, nesijaudink, - bandė nuraminti merginą Kate. Panašu, kad baltaplaukė niekaip negali įsitikinti, kad nieko blogo nenutiko. Ar ji niekada nenori su kažkuo tiesiog paplepėti? paklausė savęs moteris. - Beje, labai skaniai kvepia tavo kava. Kur išmokai šio meno?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kate Hall »
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Linktelėdama į Kate žodžius mergaičiukė toliau straksėjo virtuvėje nustumdama šalin nejaukumo jausmą. Bet vis dėl to, kaip kitaip jaustis, kai nesi bendravęs ne darbo reikalais jau beveik visus metus? Gerai, kad mergaičiukė vis dar neįprato bendrauti oficialiai, na, bet ir įsivaizduoti Elridės taip bendraujančios nelabai įmanoma...
-Oo... Jau ir sūnus...-kiek stabtelėjusi baltapūkė pasvarstė kokio amžiaus turėtų būti toji moteris, tačiau svarstymus nutraukė klausimėliai einantys vėliau.-A... Taip, priklausiau Grifų Gūžtoje...-mergina sustingo su puodeliais rankose. Jos veidą nutvieskė ilgesio ir šilumos kupina šypsena, tada žvilgsnis nukrypo į merginą.
-Na, o tu taip pat mokeisi Hogvartse?-pagaliau atnešusi puodelius kavos Elridė įsitaisė netoli Kate, nors negalėjo atsikratyti tos šypsenos. Hogvartsas, kad ir kokia bebūtų beprotiška vieta, paliko šilčiausius prisiminimus jai. Ypač paskutiniai metai... Mergaičiukė galėtų kartoti ir kartoti tuos metus, kol pagaliau jai atsibos tie patys įvykiai einantys iš eilės...
Linktelėjusi dėl Kate atsakymo žaliaakė pasistengė kiek atsipalaiduoti. Viskas jau seniausiai aprimo. Išstumdama iš galvos nelemtą atkeikimą gurkštelėjo kavos.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
Elridės reakcija į tai, kad Kate turi sūnų, moterį kiek sutrikdė. Ar atrodau taip jaunai? paklausė ji savęs, tačiau nespėjo sugalvoti jokio atsakymo į klausimą, mat jaunoji kolegė atsakė į tą, kurį uždavė pati Kate. Moteris kiek išsigando, kai Elridė tarsi be jokios priežasties sustingo su kava rankose. Tačiau panašu, kad ji buvo kažkuo patenkinta, tad, ko gero, viskas gerai. Rudaplaukė nusišypsojo.
- Mokiausi, - linktelėjo ji. - Tik baigiau, ko gero, daug seniau negu tu pradėjai.
Vis tik sena esu pasišaipė iš savęs rudaplaukė.
- Mokiausi Švilpynėje, - pridūrė Kate. Ji kiek smalsiai stebėjo besišypsančią Elridę ir svarstė, ar verta klausti, kuo ji tokia patenkinta, ar ne. Galiausiai paklausė šiek tiek kitokio klausimo. - Patiko mokytis?
Rudaplaukė mėgavosi kavos kvapu, atsklindančiu nuo puodelio. Nors vis dar nebuvo paragavusi, Kate buvo tikra: Elride turi neeilinį talentą. Galiausiai ji pakėlė puodelį prie lūpų ir atsargiai gurkštelėjo.
- Nuostabu!
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
-Mokytis įdomu, bet ne visada, manau, supranti, kokios pamokos kai kuriais atvejais būna sunkios ir pavojingos,-Elridė gurkštelėjo savo gamintos kavos ir vos vos šyptelėjo.-Ten gali ir sprandą nusirauti, tačiau daugeliui profesorių nusispjauti į tai. Bet žinai, kai vaikas tiek metų net nenutuokei, kad egzistuoja toks dalykas kaip magija... Viską atperka. Ir visus paralyžius iš baimės. Viską, -baigusi kalbėti ir išgirdusi Kate žodžius baltapūkė dar labiau pralinksmėjo.
-Tai tik paprasčiausias žiobariškas aparatas, kurio pagalba galima pagaminti labai skanią kavą,-baigusi kalbėti mergaičiukė prisiminė, kad ne visiems burtininkams įtinka žiobarų kilmės žmogučiai. Bet jei jau tokiai moterėlei ji nepatiks, tai kur ritasi pasaulis... Juk ši atrodo tokia maloni ir linksma.
-Tai papasakok plačiau apie savo šeimą, kaip suprantu pakankamai didelė, jei yra netgi ne vienas vaikas,-kiek labiau susidomėjusi Elridė nužvelgė merginą. Visą laiką neturėjus visiškai tikros šeimos baltapūkė labai domėjosi tokiu gyvenimu. Kai viską turi ir gali džiaugtis. Žinoma, galėtų ji taip nesielgti, mat kiekvieną kartą po to jai pasidaro sunkiau, tačiau Elridė nebūtų Elride. O kol laukė Kate atsakymo mergaičiukė dar kartą gurkštelėjo kavos. Tas gėrimas jai buvo didelė palaima, nežinia, kodėl, bet ji tiesiog dievino kavą. Nors, atrodo, tiek daug žmonių jos nekenčia. Žmonėms nepatinka kartumas, o vat mergina nejautė jokio kartumėlio. Tik nuostabų skonį, o juk sau dar net ir cukraus nesidėjo...
-Beje, ar turėjai kažkokių pasiekimų besimokydama Hogvartse?

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Garsi muzika virtuvėje buvo akivaizdus ženklas, kad Elridė jau atsikėlusi. Mergaičiukė gaminosi kavą, kad labiau prasibudintų, o ant stalo jau buvo paruošta žiobariška knyga apie įsivaizduojamą pasaulį, kuris, beje, visiškai skyrėsi nuo žiobarų ir burtininkų pasaulio.
Baltapūkės visos dienos buvo melancholiškos, niekuo neišsiskiriančios, bet ji nieko prieš tai neturėjo. Pralaimėtas mūšis ir jos visos pastangos mergaitę sužlugdė viduje, ji viską nustūmė į kuo gilesnius kampelius galvoje ir nusprendė, kad gyvens taip lyg nieko nebūtų. Elridė buvo pasinėrus į paprastą žiobarišką gyvenimą, be jokių nuotykių ir kažkokių didesnių įvykių. Ir geriau pagalvojus tai buvo keista, galbūt per daug keista, juk panelytė priklausė Grifų Gūžtai, koledžui, kuriam priklausantys vaikai negalėjo atsispirti jokiam nuotykiui ir lekia visur it akis išdegę. Bet galbūt po tiek bandymų daryti kažką "teisingo" ir vis tiek nieko gero nepešti ir stipresnį žmogų priverčia sustoti ir viską permąstyti.
Ne, tai nereiškė, kad Elridė visiškai nustojo kerėti, tokio dalyko paleisti ji negalėjo jokiu būdu.  Visgi, tie metai Hogvartse paliko meilę magijai, kurios taip paprastai iškrapštyti nepavyks.
Elridė pasiėmė į rankas įšilusį puodelį ir įsitaisė patogiai sofoje. Ji čiupo knygą į laisvą ranką ir po truputį paniro į dar vieną įsivaizduojamą pasaulį, kuriame supo viskas, kas galėjo jai teikti laimę.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
   Pilką neišskirtinį apsiaustą dėvintis barzdotas vyras su gigantiškais veidrodiniais akiniais nuo saulės pavaikštinėjo gatve pirmyn ir atgal, kelis kartus patikrino užrašą lapelyje bei užrašą lentelėje ant daugiaaukščio namo sienos. Keisti atsiminimai, keistas jausmas - tas gigantiškas pastatas stovėjo visai netoli gatvės, kurioje ir įvyko lemtingas Elridės gyvenime susitikimas su buvusiu moksladraugiu ir esamu Magijos ministru, po kurio ji apsigyveno pas Edgar'ą Jeffter'į. Tą naktį kraupiai pliaupė ir žaibavo, motociklas gedo, bet ministerijos vadovo psichinė sveikata dar nebuvo pasiekusi dugno.
   Fasiras von Sjuardas sugniaužė kumštį, kad tik Elridė nebūtų pakeitusi gyvenamosios vietos. Miona prieš pat išvykdama iš ministerijos kažkokiais būdais pateko į ministerijos darbo sutarčių archyvus, nežinia, kiek knisosi, kol surado baltaplaukės merginos, dirbusios Ketvirtajame, o vėliau - Septintajame ministerijos lygiuose, sutartis. Protingas ėjimas - tuose lapuose ir liko Elridės namų adresas, jei tik po mūšio ji neišsikraustė. Fasiras manė, jog tokio įvykio tikimybė yra nemaloniai didelė. Netgi nebuvo aišku, ar mergina galėtų būti likusi gyva... O jei bus, tai nežinia, kaip velnių jam nuduos už tai, kad mūšyje jis taip ir nepasirodė.
   Šiek tiek išgąsdino koridoriuje įsižiebusi žiobarų sumaniai įmontuota lempa, kiek palypėjęs ir paklaidžiojęs juodaplaukis atrado reikalingas duris. Įkvėpė, iškvėpė ir pasibeldė.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Merginos minčių traukinį labai greit nutraukė pasigirdęs garsas. Elridė labai sutriko, atitraukė akis nuo knygos ir nužvelgė tarpelį, kuris vedė į koridorių. Ar ten tikrai kažkas beldėsi į duris, ar merginai pasigirdo? Šioks toks sutrikimas, ji padėjo apverstą knygą ant stalo kartu su kava ir patraukė durų link. Galbūt vėl kokiai nors kaimynei prisireikė kažko, arba vėl kažkokie žmonės pradės siūlyti savo religiją it kokį maišelį bandelių. Baltapūkė nė nežvilgtelėjusi pro durų akutę nedrąsiai atidarė duris.
-Ką?-mergaitės akis ištuštėjo iš nuostabos. Žinoma, buvo galima tikėtis, kad ji kažkada gyvenime dar kartą pamatys Fasirą, bet ne taip. Nors mergina net nebebuvo tikra, ar tas žmogus, stovintis prieš ją tikrai buvo Fasiras. Bet nuojauta juk nemeluoja, ar ne?
Elridei prireikė laiko atsitokėti, ji net pati nesuvokė, kad spoksojo į vyrą nieko nepasakiusi, bet tiesą sakant, ačiū Dievui, kad tylėjo, mat, kai tik suvokimas grįžo, kad čia tikrai tas žmogus, kartu su juo grįžo ir visi prisiminimai, visi jausmai, kuriuos mergina labiausiai norėjo pamiršti. Pyktis su ilgesiu trikdė mergaitės vidų, ji neturėjo žalio supratimo kaip elgtis. Buvo praėję nežmoniškai daug laiko, kada paskutinį kartą matėsi su Fasiru, bet, rodos, dėl to problemos neturėjo. Ir dabar kai žvelgė į tą žmogų puikiai suprato, kodėl tos problemos nebuvo.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
   Jaunuolis kantriai stypsojo prieš duris. Jau galvojo, kad viskas, mat kurį laiką girdėjo vien tik tylą, tik po kelių išstypusių sekundžių pasigirdo daug ir mažai vienu metu žadantys žingsniai. Žmogaus ranka neregėtai lėtai krapštėsi prie durų, Fasiras įsitempė, kai šios ativėrė.
   „Ačiū dievui.
   Atodūsis išdavė, kaip palengvėjo, kad mergina buvo gyva, sveika ir tebegalėjo gyventi savo namuose. Jei ji nepersikraustė, vadinas, ko gero, mafija nepersekiojo savo priešų. Gal būtų buvę beprasmiška, gal nematė reikalo, o gal Gabriellei jau buvo taip dzin, kad ji sutelkė savo dėmesį į kitus reikalus, turinčius labiau asmeninę vertę jai.
   - Labas, - blausiai vyptelėjo Fasiras, nusiimdamas akinius, nors nujautė, kad Elridė ir taip jį jau pažino. Tiek laiko jie matydavosi beveik kasdien, kad, turbūt, nuo nuojautos ir akių paslėptų tik koks multisulčių eliksyras.
   - Galiu užeit? - paklausė jis, šiaip jau nenorėdamas kelti jai nei pavojaus, nei trukdžių. Gali būti, kad ji sekama arba jau nebenori su juo turėti reikalų. Kita vertus, jis juk yra ieškomas visoje Didžiojoje Britanijoje asmuo. O ir asmeninė kaltė prieš Elridę neleido jam veržtis į vidų, ir jos išgąstis, kai tik ji jį pamatė.
   Labai keista susivokti, jog ne tik pats dvejojai dėl sau svarbaus asmens gyvybės, bet ir jis galimai dvejojo dėl tavosios. Regis, mūšis ministerijoje užnešė tamsesnius laikus į šalį. Tik gal, priešingai nei Voldemortas, ne visiems gyventojams, o tik tiems, kas liko ištikimi senajai santvarkai bei demokratijai. Ar tiesiog ne antgamtams ir ne nusikaltėliams.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Mergina vos vos linktelėjo.
-Užeik,-ir šiek tiek pasitraukė iš kelio, kad Fasiras galėtų įeiti į vidų.-Posūkis į kairę,-trumpai tarstelėjusi mergina uždarė duris ir nežinia ko bijodama jas vėl užrakino. Elridė niekaip neapsisprendė, kaip turėtų reaguoti į tokį netikėtą atsiradimą. Nesinorėjo eilinį sykį išgirsti kažkokias nors nemalonias žinias ir grįžti į seno gyvenimo vėžias, bet vargu, ar Fasiras atvyktų į jos namus be jokių perspėjimų ir dingimo... Teisingai. Baltapūkei pagaliau toptelėjo, kad jis turėtų būti ieškomas po visų įvykių Magijos Ministerijoje... Keista, kad dar jos nieks nesurado ir nepašalino, nors, kai niekur nelendi, kam rūpės?
Elridė nupėdino ten pat, kur buvo nukreiptas Fasiras, praėjo savo mažą virtuvėlę ir nuėmė nuo stalo knygą su kava. Puodelį su kava nunešė ir padėjo prie kriauklės, o knyga tiesiog buvo padėta ant žemės šalia sofos.
-Gal kažko nori?-neatsimindama ar Fasiras valgo žiobarišką maistą, paklausė mergina. Tada giliai įkvėpė, kad pyktis neprasiveržtų pro kraštus ir įsistebeilijo į vyrą.
-Su kokia žinia atvykai?

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
   - Dėkui, - linktelėjęs jis įžengė vidun.
   Nesusilaikė neapsidairęs - butas buvo labai jaukus ir kažkokselridiškas. Fasiras nežymiai šyptelėjo iš žemai pakabinto veidrodžio, bet tas jo nenustebino. Elridė buvo gerokai už jį žemesnė ir greičiausiai gyveno viena - kam jai veidrodis, kuriame ir Eifelio bokštas išvystų savo neįspūdingai metalinę galvą?
   Tyla net introvertą šioje situacijoje nemaloniai trikdė. Praeidamas pro virtuvę jis įsikišo akinius į apsiausto kišenę ir mostelėjo lazdele, savo veidui suteikdamas įprastinę išvaizdą - šitaip jautėsi žymiai geriau. Neįsivaizduojama, kaip Sorenas gali nuolat būti su barzda jau ne pirmą šimtą metų - ta velniava džiovina veido skūrą ir kartkartėm prisivaro trupinių, vienas vargas.
   - Ne, dėkui, - papurtė galvą juodaplaukis, atsisėsdamas ant sofos prie stalelio. Nenorėjo Elridės papildomai trukdyti, juolab, kad pavalgyti spėjo prieš išvykdamas iš namų.
   - Visų pirma, atsiprašau, kad nepasirodžiau mūšyje, tuo metu nebuvau Anglijoje, vėliau iš viceministro gavau žinią, kad blogai, todėl neturėčiau grįžti kol nurims... - vienu atokvėpiu išpylė Fasiras, mat apie tai galvojo jau seniai. - Atvykau, nes sužinojau, kur gyveni, ir norėjau įsitikinti, ar viskas gerai. Be to, turiu prastų žinių dėl Edgar'o. Ar ką nors jau girdėjai? - užbaigė rimčiausia ir grėsmingiausiai skambančia gaida.
   Tik pasakius tai jam toptelėjo, kad Elridė galėjo vis dar palaikyti ryšius su savo buvusiu globėju ar netgi persisunkti ta keista apykanta. Tokiu atveju jis atsidurtų spąstuose.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Išgirdusi Fasiro atsiprašymus mergina šyptelėjo. Jos manymu, jei būtų atvykęs Fasiras viskas būtų visai kitaip, bet ji nebegalėjo jo kaltinti. Yra kaip yra ir galbūt ministro gyvybė yra svarbesnė už kitų. Toks gyvenimas, tokia realybė, nors ir sunku susitaikyti, kad viskas vyksta čia visai ne kaip knygose. Kad valdantieji nėra bebaimiai ir lekiantis stačia galva, kad tik suteikti saviems stiprybės ir vilties.
Išgirdusi Edgaro vardą Elridė tyliai atsiduso. Tas pusvampyris niekados į ją nesikreipia jei viskas yra gerai. Jeigu Edgaras vis dar nebūtų merginai svarbus ji turbūt ramiausiai galėtų išvaryti Fasirą iš savo namų ir toliau ramiai gyventi.
Baltapūkė išsitraukė burtų lazdelę ir jos pagalba minkštas krėslas iš balkono buvo pergabentas į kambarį prie stalo, tiesiai prieš Fasirą. Mergina neskubėdama į jį atsisėdo ir įsistebeilijo į Fasirą. Buvo keista taip greit pastebėti dingusią barzdą ir jau labiau atpažįstamą žmogų, bet vis dėl to, magija visados stebino Elridę gerąja prasme.
-Jis, lygiai taip pat kaip tu, nesugebėjo per tiek laiko atsiųsti man nei vienos žinutės, tad, akivaizdu, kad ne,-ramiai tarstelėjusi baltapūkė laukė, kol Fasiras pradės pasakoti apie susiklosčiusią situaciją, nors kažkur giliai viduje nebenorėjo su tuo turėti nieko bendro. Ir vargu, ar buvo galima kaltinti dėl to jos taip pamėgta gyvenimo būda, mergina, jei reikėtų, jį pakeistų labai greitai.
Tiesiog reikėjo pažvelgti šiek tiek giliau, pažvelgti į tai, kad mergina, kol problemų nebuvo, buvo palikta ir galbūt netgi pamiršta, kas jos viduje kurstė pyktį ir neapykantą.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Elridės Endlercat butas
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
   „Ji jau nebenori su tuo turėti reikalų...
   Susvetimėjimas.
   Per mūšį galėjo nutikti kažkas baisaus - visi, kas ten dalyvavo, atrodė pajuodę iš vidaus. Kas tai galėjo iššaukti? Beveik kaip pamatę demoną, nekalto vaiko paaukojimą ar šaudymą į baltų balandžių pulkus...
   Ne, mūšis pats iš savęs buvo kulka į protus. Mūšyje sudalyvavusių ir Soreno, ir Mionos, ir - čia pat - Elridės, ir krūvos kitų Fasui artimesnių žmonių viduje kažkas užgesdavo. Vagneris ten nedalyvavo, senas alkoholikas, besisukantis saugioje diplomatijoje ir neaišku kur besančioje garantuotai prabanga tviskančioje troboje, Daviną tai irgi aplenkė. Ir Fasirui visa ko Autorius nulėmė sėdėjimą surakintam ant kėdės ir žvelgimą pirmyn, kol į sprandą alsuoja mūšiai, o čia pat ataidi žmonių riksmai iš horizontų, kurių jis negali matyti. Vieno mūšio metu gimė, antro - kovojo su vidiniais demonais. Ar bus trečias ir ar jo metu jis išgyventų?
   - Nežinojau, kur tu gyveni, - sududeno jaunuolis, nors ir žinojo, jog tai skambės kaip prastas mėginimas išvengti atsakomybės. Išplėtė akis: - Jokios žinutės? Kiek laiko?
   Užtilo, mat visai nebeturėjo ūpo pasakoti, kas nutiko. Gal visai be reikalo atsibeldė tiek kilometrų iš Godriko Daubos į Londoną. Tik kad Elridė turėjo teisę žinoti...
   - Pusmetį prieš mūšį Dauboje nužudyta vampyrė, vėliau gavau Edgaro žinutę su prašymu susitikti. Ten jis elgėsi keistai, - Fasiras patylėjo. - Vis kalbėjo apie vampyrus, vilkolakius ir kitas rases, kokie jie pabaisos... - auksaakiui buvo bjauru tai atsiminti, kas atsispindėjo ir veide. - Paskui Nužudymo užkeikimu užmušė mane lydėjusią aurorę, mėgino tuos kerus nukreipti ir į mane, tik...
   „Nejaugi toks įsitikinęs, kad papulsim į pragarą?“ - net paskutinę sekundę varnas juos matė kaip sielos brolius, o ne du atskirus individus. Ne taip, kaip Fasiras.
   - Pataikė į Muniną. Po to pusmečiui išvykau į Ispaniją, nes buvo prastai su sveikata, todėl negrįžau mūšio metu, - pasakė turbūt jau nelabai į temą, bet...

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“