[Elijah Chris Dawson]

Lunos užsispyrimas retkarčiais imdavo erzinti rudaplaukį. Atrodo, pripažinti tiesą, kurią kuždėjo jos širdis būdavo sunkiau nei užmušti žmogų. Tačiau Elijah čia tikrai nepasiduos, gal dabar ir pralaimės, tačiau kažkada privers ją prabilti apie savo jausmus.
- Gal dabar aš jo ir nelaimėsiu, tačiau kažkada priversiu tave prakalbti ir pasakyti viską ką nori tavo širdis, - kilstelėjo savo lupų kampučius. Vampyras žinojo, kad vien tik jo buvimas šalia pakeičia vilkės elgesį, o visi prisilietimai, ištarti žodžiai visa tai tik dar labiau sustiprina.
Elijah mėgavosi viskuo kas šiandien čia vyko. Jo mylimoji, draugai, viskas buvo lyg iš fantazijos, tačiau Rajanui užsiminus apie "reikalą", kurį žinojo tik jiedu, Dawson' as surimtėjo.
Dabar jau aš neišsisuksiu..
- Luna.. - tarstelėjo vaikinas, akimis susiradęs savo vilkiūkštę. - Prašau, nors dabar, neversk manęs, viską pasakysiu, kai liksime dviese, nes sugadinti vakaro aš nenoriu, o ir tu pati, spėju irgi.. - Nenoromis nusišypsojo ir išgirdęs juodaplaukės pritarimą, linktelėjo galva.
Elijah kiek sutriko ir padėjo šampano butelį atgal. Bandydamas suprasti kas vyksta jis žvilgsniu susirado Luną, po to Rajaną ir grįžo ties Džes.
Rajanas šią minutę buvo labai sutrikęs ir pasimetęs, nežinojo ką daryti. Keista buvo tai, kad mergina valgo daug, o atsisako mažos taurės šampano. Tačiau išgirdęs, kad jai viskas gerai, atsiduso. Bet sulaukęs sekančių žodžių, iš nuostabos atsistojo.
- Ma - mažyliui? - Mykčiodamas pažvelgė į savo išrinktąją. - Tu laukiesi? - Jau kiek drąsiau ir su šypsena veide šis stvėrė ją į glėbį ir iškėlė į orą. - Mes turėsime kūdikį! - Šuktelėjo Rajanas tvirtai glėbį laikydamas savo rudaplaukę.
Elijah tuo metu sėdėjo nustebęs ir nė pratarė nė žodžio, tik pažvelgė į Luną ir kiek pasimetęs pagaliau nusprendė atsistoti.
- Brolau, Džes, sveikinu! - Su plačia šypsena apkabino savo draugus ir nutęsė. - Reikia atšvęsti.. - Pasiėmęs taurę šampano sudaužė su Rajanu ir Džes, nors ši gėrė ir sultis dėl "tam tikrų priežasčių", tačiau dabar, jaunuoliu, laimė triško pro kraštus.

[Luna Gardner]

   -Manau, to neprireiks,-papurtė galvą leisdama dailių bruožų veide suspindėti šypsenai. Nors daugybė kartų vengė tiesos, kurią kuždėjo širdis, tačiau vaikinas žinojo viską, ką mergina iš tiesų jam jautė. Nė pati nesuprasdavo, kaip šiam pavykdavo išpešti tai, ko nori, tačiau būnant šalia grynakraujo įvykdavo trumpasis jungimas, leidžiantis išreikšti savo jausmus ir tai, ką visą laiką stengėsi nuslėpti.
   -Žinai daugiau nei aš pati,-šyptelėjo persibraukdama per džiūti pradėjusius plaukus. Kelis kartus papurenusi šiuos ir leidusi ir toliau kristi už nugaros atsirėmė į kietą žemę, uždengtą pledo.
   Į prašymą negadinit vakaro ir palaukti momento, kai liks dviese, atsakė linktelėdama. Žinojo, jog lengvai galėtų priversti rudaplaukį iškloti visą tiesą, tačiau tuomet draugų juokas ir visas linksmumas pasibaigtų nė neprasidėjęs. Vakaras, primenantis vieną iš filmo scenų, būtų sugadintas dėka aštuoniolikmetės.
   Pamiršk...Verčiau pasimėgauk vakaru...
   Tyliam atodūsiui išsprūdus iš lūpų nustūmė visas mintis į šalį dėmesį sutelkdama į vyresniąją vilkolakę. Jautė, kaip tiek Rajano, tiek Elijah'aus žvilgsniai trumpam įsminga į ją, o vėliau nuslysta į baimę ir nerimą sukėlusią rudaplaukę. Tiesa, ši nei vieno iš šių nejautė, veidą puošė plati šypsena.
   Krūptelėti, o netrukus imti linksmai juoktis privertė kiek netikėti Rajano veiksmai. Stebėdama, kaip šis pačiupo savo išrinktąją į glėbį, plačiai nusišypsojo. Netrukus iš rausvų lūpų išsprūdo linksmas juokas.
   -Taip, netrukus tu būsi tėtis,-antrosios vilkės lūpas taip pat paliko linksmas, laimės kūpinas juokas. Apsivijusi rankomis tamsiaplaukio kaklą šyptelėjo kryptelėdama galvą ir apdovanodama šį bučiniu.
   -Gaila, jog fotoaparatas liko viduje,-juokdamasi tarstelėjo safyro spalvos akių savininkė stebėdama džiaugsmu trykštančius draugus,-vadinasi po kelių mėnesių teks pakartoti šį vakarą, tik jau penkiese?-šyptelėjo pakildama nuo pledo ir žvilgtelėdama į šalia stovintį vaikiną.
   -Žinoma,-linktelėjo rudaplaukė žvelgdama į savo mylimąjį, regis, vis dar apimtą nuostabos dėl netikėtos naujienos,-galėsit būti krikštų tėvais,-juokamasi linktelėjo į Elijah'aus padėką.

[Elijah Chris Dawson]

Ir netgi šįkart Luna buvo teisi, Elijah visada žinojo daugiau apie jos jausmus, nei ji pati apie savuosius. O ir jos prisipažinimo jam nereikėjo, nes jam svarbiausia buvo merginos veiksmai ir elgesys, o žodžiai tik ir lieka žodžiais.
- Tikrai, kad taip, - maloniu balso tonu išspaudė rudaplaukis, ranka brukštelėdamas per savo šlapius ir susivėlusius plaukus, kurie retkarčiais užkrisdavo ant šio žalsvai - melsvų akių.
Chris' as džiaugėsi, jog mergina sutiko negadinti vakaro ir išlaukti momento, kada jie liks dviese, tada jis viską galės jai papasakoti, nes dabar viskas atrodė per daug komplikuota ir būnant būrelį, kartu su draugais, geriausia apie tokius dalykus nekalbėti, nors ir Rajanas nenulaikė liežuvio už dantų.
Ramiai sėdintį ir vakaru besimėgaujantį vaikiną ir visus čia esančius aplinkinius, pasiekė puiki žinia,  kuria dabar mėgavosi Džes ir Rajanas.
- Aš tėtis? - Su didžiu pasididžiavimu ištarė tamsių plaukų savininkas, atsakydamas į merginos bučinį. - Myliu tave! - Akimirkai atsitraukęs ir vėl prišlijęs prie šios lupų šuktelėjo juodaplaukis.
- Tikrai, kad gaila, - pritarė savo išrinktajai. - Tikrai, kad kartosim, juk supažindinsite mus su mažuoju hibridu? - Besijuokdamas tarstelėjo Dawson' as.
Džiaugiantis draugų laime, vaikinas pro ausis nepraleido nė vieno jų žodžio.
- Žinoma, Elijah, Luna, būsit patys geriausi krikšto tėvai. - Kiek surimtėjęs, tačiau dar vis su plačia šypsena veide tarstelėjo Džesės mylimasis.
- Žinai, aš tikrai neatsisakysiu, na, o tu vilkiūkšte? - Priėjęs arčiau merginos ir apsivijęs šia viena ranka per liemenį įsmeigė žvilgsnį į ją, o tada vėl grįžo ties savo bičiuliais.
- Na tai ką Rajanai, Džes už jūsų vaikelį, - kilstelėjęs taurę šampano ir daužtelėjęs ją su aplinkiniais gurkštelėjo. 

[Luna Gardner]

   Įsiterpti į dviejų būsimų tėvų džiaugsmo akimirką atrodė nederama, tad netardama nė žodžio, tačiau nuoširdžiai džiaugdamasi matydama, kaip Džesikos ir Rajano veidą ima puošti laimės šypsenos, ir pati mėlyankė plačiai nusišypsojo.
   -Taip,-energingai linktelėjo trumpam atitraukusi lūpas nuo savo mylimojo,-galėsi mėgautis bemiegėmis naktimis,-vis dar neleisdama šypsenai pranykti nuo veido, linksmai sukikeno įsivaizduoda tai, kas laukė jų po kiek daugiau nei pusės metų. Netrukus sulaukusi tamsiaplaukio šūktelėjimo, sukutenusio antgamtinę klausą, įsmeigė žvilgsnį į šio žalias akis, veidą papuošė plati šypsena.
   Šalia nuskambėjus Elijah'aus balsui, brangakmenio spalvos žvilgsnis akimirksniu įsmigo į vaikiną. Sutrikimas ir keistas nerimas persmelkė ramiai plakančią širdį.
   Hibridas.
   It aidas ėmė skambėti galvoje. Betai pranešus džiugią naujieną apie tai nė nepagalvojo. Džiaugsmas ir laimė dėl draugų neleido blaiviai mąstyti.
   Inaui tai nepatiks...Nepatiks nė vienam vilkolakiui...
   Mintis apie gaujos pagausėjimą, ypač, kai šie yra grynakraujai Pusmėnulio vilkai, džiugino visus, o naujagimiai buvo laukiami su nekantrumu. Taip, kaip ir abu Gardner šeimos atstovai, alfų atžalos. Vis dėl to vampyro ir vilkolakės kūdikis buvo naujiena. Žinoma, pasauliui tai turbūt nebebuvo naujiena, tačiau Pusmėnulio vilkams - dar ir kokia. Net jei šios gretas sudarė buvę skirtingų gaujų nariai, hibrido nebuvo, ypač pirmagimio, atvesto į šį pasaulį pačios Pusmėnulio gaujos vilkės.
   Vos matomai papurto galvą. Neabejojo, jog pasikeitusias emocijas be didelių pastangų pastebėtų visi aplinkiniai, o gadinti džiugios akimirkos, neturėjo teisės. Apie visą tai pagalvos vėliau.
   Pajutusi, kaip liemenį apsiveja tvirta žaliai - melsvų akių savininko ranka, kryptelėjo galvą į šį. Dailių bruožų veidą papuošė šypsena.
   -Mielai,-linktelėjo brangakmenio spalvos akis nukreipdama į draugus,-be to, užtikrinu, jog jis turės mano apsaugą,-plačiai šyptelėjo.
   Galbūt Elijah su Rajanu suprato šiuos žodžius, kaip įprastai, tačiau kiek atokiau stovinti vilkolakė, po savo širdimi nešiojanti kūdikį, puikiai suprato, ką tamsiaplaukė turėjo omenyje.
   Netrukus klausą pasiekus tyliam stiklo dzingtelėjimui, lūpas sukuteno švelnus burbuliukų sproginėjimas. Keliais gurkšniais įveikusi pusę taurės žvilgtelėjo į šalia stovintį vaikiną.

[Elijah Chris Dawson]

Rajanui buvo sunku suvokti, kad šis taps tėčiu, tačiau tai nereiškia, kad jis nelaimingas. Dabar jis buvo pats laimingiausias vyras pasaulyje.
- Bemiegės naktys man ne bėda, - matydamas laimingą savo Džesę, jis jautėsi laimingiausi individu visatoje. Nieko nėra mieliau, kaip matyti savo išrinktąją su plačia šypsena veide.
Vos tik Elijah ištarė žodį "hibridas" merginos šypsena greit išblėso. Tai ir patraukė Chris' o dėmesį, jam labai smalsu buvo paklausti jos, kas nutiko, tačiau nenorėjo gadinti vakaro savo draugams. Jis tik įsmeigė žvilgsnį į šią ir kilstelėjo antakius lyg kažko klausdamas.
- Brolau, gal net nebus hibridas, gal bus tik vampyras, ko aš norėčiau, arba vilkolakis. - Žvelgdamas į rudaplaukį ištarė Rajanas.
- Žinoma, nieks negali žinoti, kai gims, viskas paaiškės. - Atsakė žalsvai - melsvų akių savininkas, tačiau vis dar jam ramybės nedavė keista Lunos nuotaikų kaita. Turbūt kažkas nutiko, ko Chris' as negalėjo suprasti.
Vos tik Dawson' as apsivijo šios liemenį, šį vėl ėmė šypsotis, tačiau vampyro neapgausi, ji kažką žino, ko nežino jis. Ir tas jį kankino, tačiau žinojo, kad šis atsakymą gaus, nesvarbu kokiu būdu.
- Būti krikštatėviais mums garbė, - kiek su vos girdima pašaipa balse išlemeno Elijah žvilgtelėdamas į Luną paskui į Rajaną su Džes.
- O mums garbė būti to kūdikio tėvais. - Taip pat su sarkazmo gaidele balse atsikirto juodaplaukis.
- Tik ne pradedam.. - Nusijuokė Elijah. Nors jis linksminosi, bendravo su draugais, tačiau jo galvoje vis krebždėjo mintys apie Luną. Jos keistą širdies ritmo pasikeitimą.
Išgėręs taurę šampano, Elijah nejautė jokio poveikio.
- Gal dar po vieną? Juk tokia proga? - Su plačia šypsena veide tarstelėjo Chris' as.
- O gal geriau mudu ko stipriau išgeriam? - Kilstelėdamas antakį, pažvelgė į rudaplaukį, kuris tikrai negalėjo atsisakyti ir jau po kelių minučių, ant pledo atsirado nedidelė bonkutė su rudu skysčiu.
- Už naują jūsų šeimos narį, kad būtų sveikas ir gajus! - Tarstelėjo Chris' as daužtelėdamas rankoje laikytą stiklinę su Rajano ir žvilgtelėjo į šalimais sėdėjusią merginą.
- Gal ir tu nori? - Akimis susiradęs juodaplaukės akis klaustelėjo Elijah. O tuo tarpu Rajanas išgėręs, ką turėjo, paėmė Džes už rankos ir tarė:
- Mes einam, o jūs dar pasėdėkit, norime dabar dviese pabūti, bent aš noriu, - džiaugsmas tiesiog tryško iš šio akių.
- Žinoma, suprantama, - linktelėjęs vampyras akimis nusekė išeinančius draugus.

[Luna Gardner]

   Tūkstančiai lėtai žudančių ir skaudžių sekundžių tam, jog galėtum akimirką pamiršti visą skausmą ir nuoširdžiai šypsodamasis ištarti, jog esi laimingas, jog turi tai, dėl ko buvo verta kentėti. Deja, ne visuomet patirtas džiaugsmas atperka iškentėtą skausmą, vis dėl to, tą akimirką tampa nesvarbu, net ir tai, jog po visko laukia dar baisesnis kelias.
   Tai, kas laukė būsimų tėvų ir visos Pusmėnulio gaujos, kėlė nerimą, vertė ramiai krūtinėje plakusią širdį pagreitinti venose tekantį kraują. Ir nors jaunoji alfa būtų mieliau užleidusi savo vietą kitam gaujos nariui, buvo pasiryžusi praeiti bet kokį kelią. Ryžtas ir tvirta valia nebeleido grežiotis atgal ir svarstyti apie pasitraukimą. Tvirtai žinojo, jog kovos su visais, kas pastos kelią. Neleis, jog akimirka, kuria dabar džiaugėsi šalia stovintys draugai, liktų tik niūrią dieną praskaidrinantis prisiminimas.
   -Pažiūrėsim, ką sakysi, kai teks naktimis stovėti šalia lovelės su buteliuku rankose,-šyptelėjo šalia stovinčiam tamsiaplaukiui.
   Akimirksniu safyro spalvos akys nukrypo į balsų savininkus. Rausvas lūpas papuošė nežymi šypsena.
   -Net jei jis bus velniukas su dideliais ragučiais, manau, tu susitvarkysi,-juokdamasi tarstelėjo šviesiai rudų plaukų savininkė. Sekundė nepaliaujamai keitė sekundę, tačiau plati šypsena niekur nedingo.
   Į sunerimusį Elijah'aus žvilgsnį nekreipė dėmesio. Žinojo, jog parodžiusi, jog suprato šio nerimą, sukeltų tik dar daugiau neaiškumų.
   Paaiškinsiu, kai gausiu tai, ko noriu.
   Tarsi pareikšdama sąlygas, mirktelėjo kairiąja akimi. Troško išsiaiškinti apie ką kalbėjo vampyrai, tad vaikino noras sužinoti tai, kas neramino jo mylimąją - puikūs mainai.
   -Ne,-papurtė galvą stebėdama, kaip abu vyriškosios lyties atstovai ėmėsi doroti kitą gėrimą. Deja, netrukus stiklinių skambesys nurimo, o ežero pakrantėje įsivyravo tyla. Nulydėjusi nueinančius draugus, vis dar besidžiaugiančius būsimu mažyliu, kilstelėjo galvą į šalia stovintį vaikiną.
   -Ar dabar gausiu tai, ko noriu?-kilstelėjo kairį antakį nusišypsodama. Žinojo, jog pokalbis laukia rimtas, tačiau bėgti niekur neketino. Smalsumas paėmė viršų.

[Elijah Chris Dawson]

Vos tik Luna mirktelėjo žalsvai - melsvų akių savininkui šis iškart suprato, kad tai - iškelta sąlyga. Kuri reiškė: tu pasakai man, aš pasakau tau. Elijah tik linktelėjo šiai, atsakydamas tuo pačiu mirktelėjimu ir plačia šypsena.
Rajanui ir Džes palikus du aštuoniolikmečius vienus, Elijah suprato, kad nuo klausimų, kuriuos jam yra paruošusi Luna nebepabėgs. Na gal ir galėtu apsimetęs apsvaigusiu ar kitu būdu, tačiau jis nebandė. Jam reikėjo gauti jos atsakymą, dėl kurio ši atrodė labai sunerimusi.
Bestovėjęs Chris' as akimis nusekęs savo bičiulius pagaliau prisėdo atgal, patogiai įsitaisęs šalia savo išrinktosios. Ir dar prisipylęs rudo skysčio į savo ištuštėjusią stiklinę.
- O ko tu nori? - Bandydamas apsimesti kvaileliu, erzino merginą. - Gal to pačio ko ir aš? - Švelniai brukštelėdamas šiai per plaukus ir pakštelėdamas į kaklą tarė vaikinukas.
Tačiau po akimirkos, jis baigė kvailioti ir surimtėjo.
- Gerai pasakysiu jau taip ko tu nori. Tai nėra paslaptis. - Dustelėjo Dawson' as gurkštelėdamas gėrimo. - Vos tik grįžau po Hogvartso, eilinį kartą prie manęs pristojo tas senukas, apie kurį kažkada pasakojau, tad mes su Rajanu ir tėčiu jį prigavom. Jis atrodė silpnesnis, tad jį truputį apsvaiginę nuodais, kuriuos net nežinau iš kur tėtis gavo, surišom ir nugabenom į mūsų slaptavietę. Ten tokį šiurpoką bunkerį. Ir laikėm jį ten, vis kiekvieną dieną bandydami kažką išpešti.  Bet va Rajanas pranešė dabar gerą žinią, nužudė tą vyrą, taip troškusį mano mirties. Bus kur kas ramiau dėl tavęs ir dėl savęs. - Baigdamas savo istoriją Chris' as nevalingai šyptelėjo džiaugdamasis, kad pagaliau žino esąs nepersiokiojamas. Ir ta istorija jau baigta.
- O dabar tavo eilė. - Akimis sugaudęs Lunos žvilgsnį išlemeno Chris' as, tačiau neleidęs jai prabilti pakštelėjo šiai į lupas. - Visą vakarą laikiausi, jau nebegaliu. - Nusišypsojo rudaplaukis dar sykį pabučiuodamas merginą.   

[Luna Gardner]

   Nuojauta, jog vaikinas apsimes kvaileliu bent kelias akimirkas po to, kai vyresnieji įsimylėjeliai paliko juos vienu du, šnyštė it gyvatė, susirangiusi giliai viduje. Per daug gerai pažinojo melsvai - žalių akių savininką, jog tikėtųsi itin lengvo atsakymo. Vis dėl to žinojo vieną - atsakymą gaus, vienaip ar kitaip.
   Ramiai, tačiau atidžiai stebėdama šalia susirangiusio vaikino veiksmus, tamsiaplaukė kryptelėjo galvą. Rudas, aitraus alkoholio kvapą skelidžiantis gėrimas pripildė neseniai ištuštėjusią stiklinę. Akimirką rausvos lūpos prasivėrė norėdamas ištarti kandžią repliką, tačiau tik ir liko vos matomai pravertos. Pokalbis laukė itin rimtas, tad juokauti nebuvo kada. Žinoma, tai Dason'ų šeimos atstovui negaliojo.
   -Elijah'au...-tylus, duslus urzgimas ėmė sklisti iš ramiai besikilnojančios merginos krūtinės. Nors įprastai mėlynakė su mielu noru leisdavosi į romantika dvelkiančius žaidimus ir vienas kito erzinimus, tačiau šįkart laikėsi savo. Troško išsiaiškinti tai, kas nedavė ramybės.
   Deja, kūnas, regis, prieštaravo tamsiaplaukės sprendimams, mat, malonūs šiurpuliukai akimirksniu, vos tik grynakraujo lūpos palietė kaklo odą, perbėgo per kūną.
   Liaukis taip į jį reaguoti, po velnių!
   Niršdama ant savęs stipriai įsikando į apatinę lūpą. Geležies poskonis akimirksniu sudirgino skonio receptorius. Nekreipdama dėmsio į tai žvilgtelėjo į šalia sėdintį vaikiną.
   Netrukus nerimas dėl rudaplaukio dingo. Žinia, jog šiam nebegresia joks pavojus, išties privertė atsipalaiduoti ir pasijusti ramesniai. Be abejo, būtų neprieštaravusi, jei vilkolakių problemos taip pat greitu metu būtų išgaravusios. Deja, likimas šiuo atveju nusprendė nepagailėti jaunosios alfos.
   Sulaukus įdėmaus grynakraujo vampyro žvilgsnio, rausvas lūpas paliko tylus atodūsis, po kurio vos netrukus sekė švelnus pakštelėjimas. Kiek nustebusi dėl tokio vaikino veiksmo, Luna kilstelėjo antakius. Regis, šiam rūpėjo ne tik tai, kas nedavė ramybės.
   -Jau pastebėjau,-šyptelėjo atsakydama į akimirką trukusį bučinį.
   Noro kalbėti apie Ieną, Igorį, sanbūrį ir visus nesutarimus nebuvo. Akimirką ėmė gailėtis, jog taip akivaizdžiai parodė savo emocijas. Deja, kas padaryta, tas.
   -Ienas nori atkeršyti Magijos Ministerijai už tai, jog tiek laiko vilkolakiai buvo engiami, tačiau jo keršto priemonės...Jos sukels pavojų ne tik tiems, kurie žengs koja kojon su juo, tačiau visiems vilkolakiams...Jis užsiundys Magijos Ministeriją ant mūsų...Kentės visi...O blogiausia tai, jog vilkolkiai per daug pavargę nuo visko, jog ir toliau tai kęstų...-tylus, vos girdimas balsas perskrodė ežero pakrantę,-jaučiuosi bejėgė...Negaliu nieko padaryti, jog jie būtų laimingi...-tyliai atsidususi nunarino galvą žvilgsnį įsmeigdama į tamsiai mėlyną pledą, šildantį kūną.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah ne visą tiesą papasakojo Lunai, nes žinojo, kad jai bėdų ir savų užtenka, tad jis pats sugebės susitvarkyti su savosiomis, kartu į pagalbą pasiimdamas Rajaną ir kitus vampyrus.
Nors tiesa retkarčiais gąsdindavo ir jį patį, vien tik mintis, kad po senio mirties jis įgijo dar daugiau priešų, priversdavo jo širdį plakti greičiau, tačiau stengdavosi visur išlikti budrus ir bent menkiausias įtarimas, kad yra sekamas priversdavo jį tapti aršiu ir atidžiu.
Matydamas, kad mergina nusišypso išgirdusi Chris' o istorijos "laimingą" pabaigą, jis taip pat nevalingai atlieka šį veiksmą ir gurkšteli iš savo puspilnės stiklinės, įdėmiai klausydamas dėl ko Luna pastaruoju metu yra sunerimusi.
Išgirdęs vilkės pasakojimą vaikinukas kiek sutriko. Suprasdamas, kad jo mylimoji klimpsta į didžiulę bėdą, jis nežinojo kaip padėti, nes vampyrams įsikišus į šiuos reikalus viskas pakryptu dar blogesne linkme. 
- Pas jus viskas labai blogai, - dustelėjo vaikinukas, užsivertęs savo stiklinę iki dugno, taip bandydamas numalšinti įtampa jo viduje, nes ji buvo didžiulė. - Mes kištis negalime, nors mūsų santykiai su Magijos Ministerija nėra blogi, tačiau komplikuoti visko nesinori, o norėčiau, kad ir tu nebūtum už tai atsakinga, bet deja. Tad teks kapstytis, - tarstelėjo Dawson' as ranka apsijuosdamas merginą per liemenį. - Žinoma, mano pagalbą gausi visada, kada tik reikės. - Abiems rankomis apkabinęs Luną tarė vaikinukas pakštelėdamas šiai į skruostą, matyti liūdną vilkiūkštę buvo labai skaudu.
- Geriausia būtų tau dabar apie tai negalvoti, o pabūti su manimi ir truputį užsimiršti. Žinoma visiškai pamiršti aš tau tikrai nesiūlau, tačiau noriu šiek tiek tavo dėmesio. - Kilstelėjo lupų kampučius vaikinukas ir jautė, kaip rudas gėrimas, kurį jis neseniai gurkšnojo ėmė "šildyti" kūną iš vidaus.
- Be to, gal dar sykį įbrendam į ežerą, nes niekas geriau neatpalaiduos minčių ir kūno kaip šiltas vanduo. O man būtų neblogai prieš einant į kambarį nusiprausti ir apsirengti, - dar vis sėdėdamas nuogas, tik su šortais, išlemeno Chris' as ir pagaliau pakilo nuo pledo.

[Luna Gardner]

 Nė nenumanė, kiek laiko paprasčiausiai spoksojo į taip dėmesį patraukusį pledo audinį. Atrodė, jog prabėgo ištisa amžinybė, minčių jūra neramiai bangavo versdama jausti begalę jausmų vienu metu. Noras, pabūti su Elijah'u apie nieką negalvojant ir leisti laiką taip, kaip įprastai besijuokiant, kovojo su nerimu dėl vilkolakių. Baimė, jog viskas pakyrs ne ta linkme vertė nervintis.
   Vis dėl to netrukus šalia esančio vaikino balsas nutraukė visas mintis leisdamas suvokti, jog amžinybė, kaip atrodė pačiai mėlynakei, tetruko vos akimirką.
    Nenoriai atitraukusi stiklinį žvilgsnį nuo melsvo pledo audinio kelis kartus sumirksėjo, leisdama akių vokams paslėpti safyro spalvos akis.
    -Neprašau tavęs į visa tai veltis, kaip ir nenoriu, jog įsikištų kuris nors kitas vampyras. Tai ne tik pablogintų situaciją, tačiau ir vėl atvertų neseniai užgijusias vampyrų ir vilkolakių žaizdas,-nors nesutarimai pamažu blėso ir abi rasės ėmė elgtis atlaidžiau tarpusavyje, tačiau tereikėjo paprastos priežasties ir pabaiga taptų visko pradžia,-be to, tai ne tik sukeltų naują kovą tarp mūsų rasių, tačiau kiltų kova tarp vilkolakių. Nė vienas nesutiks, jog vampyrai į tai veltųsi, net Pusmėnulio gauja,-papurčiusi galvą žvilgtelėjo į rudaplaukį, ką tik ištuštinusį visą stiklinę brendžio. Šio pažadas padėti privertė nežymiai kilstelėti lūpų kampučius.
   -Ačiū...-tyliai pravėrusi rausvas lūpas nugara atsirėmė į šio tvirtą krūtinę. Akimirksniu klausą sudirgino itin girdimas širdies plakimas. Užmerkusi brangakmenio spalvos akis kelias akimirkas paprasčiausiai sėdėjo klausydamasi širdies dūžių ir žodžių, sklindančių iš grynakraujo lūpų.
   -Aš pasistengsiu,-vis dar užmerkusi akis linktelėjo jaunoji alfa, plačiai nusišypsodama.
   Pasimėgauk...Pamiršk tai...Bent akimirkai...
    -Tu eik, aš verčiau palauksiu,-atpėšusi akių vokus kiek atsitraukė nuo rudaplaukio žvilgsnį įsmeigdama į žėrintį ežero vandenį. Dingti pasirengusi saulė privertė šio paviršių žėrėti tarsi krištolą, į kurį visai netrukus paniro melsvai - žalių akių savininkas. Atsirėmusi rankomis sau už nugaros į tivrtą paviršių kilstelėjo galvą nusišypsodama vandenyje besipliuškenančiam vyriškosios lyties atstovui.
   Mintys, neduodančios ramybės, pamažu apleido tamsiaplaukę leisdamos bent trumpam užsimiršti.

[Elijah Chris Dawson]

Lunos problemos privertė Elijah sunerimti. Jis numanė, kad jos situacija stato ją į pavojų ir niekas nežino kuo visa tai baigsis. Mirtimi? Įkalinimu? Ar dar kokiu kitu veiksniu, kurio nė neišgalvosi.
Chris' as žinojo, kad padėti jai negali, nebent palaikyti emociškai, patarti, tačiau nuo visko neatitrauks, o ją prarasti būtų nepakeliama ir be galo skaudu. Jo laukė amžinybė, bet be jos ji nebūtų įdomi ar ko nors verta.
- Aš viską pilnai suprantu, todėl ir sakau, jog į šią situaciją aš nesivelsiu, tačiau, jei matysiu, kad tavo gyvybė yra pavojuje, tu nesitikėk, kad sėdėsiu sudėjęs rankas.. - Tarė rudaplaukis labai rimtu balso tonu, gal šiek tiek ir per griežtai. - Ir dar, jei kas tau nutiks, žinok, jog vampyrų ir vilkolakių konfliktai manęs nesustabdys, - labai susirūpinęs atsikirto Dawson' as. Aštuoniolikmečiui labai rūpėjo juodaplaukė, todėl jis buvo pasiruošęs viskam, net atnaujinti kovas tarp vampyrų ir vilkolakių, kurios buvo pradėję blėsti.
- Nėra už ką, tačiau to niekad nepamiršk, prireiks pagalbos skambink ir aš iškart atsirasiu šalia.. - Pakštelėdamas šiai į kaktą, apkabino ją tvirtomis rankomis, kad Luna galėtu jaustis saugi, nors dabar.
- Tu nesistenk, o imk ir padaryk.. - Mirktelėjo kairiąja akimi melsvai - žalsvų akių savininkas.
Tikėtis, kad ji viską pamirš ir apie nieką negalvos - būtų kvaila, tačiau, kad dabar šiek tiek atsipalaiduos ir skirs savo dėmesį vampyrui - įmanoma.
- Gerai, luktelėk aš greit įbrendu ir eisim į kambarį, nes lauke darosi vėsoka, o jau ir laužas gęsta.. - Burbtelėjo Dawson' as ir pasiekęs ežerą, nėrė į šiltai tviskuliuojantį vandenį. Dabar vaikino galvoje atsirado daugybė minčių, kurios rodėsi tuoj "išsprogdins" smegenis nepasidalindamos vietos. Nors Lunai jis to neparodė, tačiau labai susirūpino dėl šios saugumo, jam pastaruoju metu atrodė, kad žmogui, kuris yra kitos rasės nei įprastas žiobaras gyvenimas daug sudėtingesnis. Mirtis ant mirties, pastovios mylimųjų netektys ir amžinybė, kuri veda į prarają tapo kasdienybe.
Perplaukęs trečdalį ežero, pagaliau judėjo į krantą, kur jo laukė Luna. Vos tik ją išvydo iš karto ranka brukštelėjo per šlapius plaukus, bandydamas paskraidinti merginos nuotaiką.
- Gal jau eime? - Klaustelėjo vaikinukas.
Pasiėmęs rankšluostį apsišluostė kūną, tačiau žvilgsnio nuo mėlynakės neatitraukė. Greit apsitaisęs šortais ir džemperiu, kuris gulėjo šalia, griebė Luną už rankos ir nuskuodė į kambarį, kur Lunos laukė staigmena.

[Luna Gardner]

   Ramybė it galinga potvynio banga užliejo visas mintis. Kas nutiko nė pati nesuvokė. Galbūt bandymas atitrūkti nuo probelmų ir visų rūpesčių pavyko? O galbūt visa tai - jaunojo vampyro nuopelnas?
   Per daug nesukdama dėl to sau galvos paprasčiausiai atsilošė mėgaudamasi paskutiniais saulės spinduliais. Vėstantis vakaro vėjelis it pasiutęs ėmė draikyti palaidus merginos plaukus. Atrodė, jog visa tai truko amžinybę, tačiau kartu ir vos vieną akimirką.
   Kiek rauktelėjusi antakius, klausą pasiekus tyliam vandens pliūkštelėjimui, tingiai pramerkė safyro spalvos akis. Žvilgsnis akimirksniu susirado link kranto artėjantį vaikiną, o rausvos lūpos išsilenkė į šypsnį. Nė pati nesuvokė, jog taip sureagavo į rudaplaukį.
   -Undinėlė?-plačiau nusišypsojusi pakilo nuo šilto pledo. Neketindama pati tvarkyti surengto pikniko pasekmių tyliai sušnabždėjo burtažodį. Tuščios taurės, vis dar besipuikuojančios keliais užsilikusiais vyno lašeliais, gausybė maisto ir minkštas pledas dingo lyg šių nė nebūtų.
   -Ak, atleisk, undinas,-žengusi kelis žingsnius stabtelėjo prie ką tik iš vandens išnirusio vaikino. Švelni delno oda brūkštelėjo šiam per skruostą, o lūpos akimirkai susijungė.
   -Tam prieštarauti tikrai neketinu,-linktelėjusi apsisuko ant kulno atsigręždama į stūkstantį Pusmėnulio gaujai priklausantį namą. Pasileisti šio link ar žengti žingsnio nespėjo, mat, vaikinas, ką tik pliuškenesis vandenyje, pagriebė prie klubo nuleistą ranką ir nieko neklausęs nusitempė paskui save. Visiškai atsipalaidavusi mėlynakė nė nesipriešindama pasileido paskui.
   -Elijah'au, suprantu, jog buvo šalta, tačiau mūsų nesivijo jokia meška, jog būtų tekę taip greitai bėgti,-juokdamasi paerzino rudaplaukį pagaliau įžengdama į vidų.
   Maloni židinio šiluma, pasklidusi po visą namą, akimirksniu pasitiko sugrįžusios iš vakaro tamsos. Tarsi motina išsiilgusi savo vaikų nematomomis rankomis apglėbė šiuos.
   Erdvi svetainė skendėjo prietemoje. Nusileidusi saulė leido tamsai nieko netrukdomai brautis į namo vidų ir tik liepsnų šviesa neleido šiai galutinai užlieti vidaus.

[Elijah Chris Dawson]

Vos tik įžengė jaunuoliai pro duris, juos užplūdo šiluma, kurią skleidė namo viduje įrengtas židinys. Šaltis, įvairios baimės, jaudulys viskas čia tiesiog pradingdavo, likdavo tik meilė, rūpestis ir šiluma, kurią kūrė jauki vidaus atmosfera.
Elijah leisdamas laiką kartu su Luna, Rajanu, Džes galėjo būti savimi, nereikėjo slėpti savos rasės, įgimtų įpročių, kas tekdavo daryti išėjus į gatvę, tarp svetimų žmonių ar mokykloje.   
- O kas sakė, kad man buvo šalta? Juk aš vampyras, - apglėbęs merginą rankomis per liemenį tarstelėjo Dawson' as, o tuo pat ir plačiai nusišypsojo. - Aš gal tik skubėjau patekti į vidų? - Uždavinėdamas retorinius klausimus vampyras sarkastiškai šypsojosi. - Žinai, - paleido Luną iš glėbio, - eime į kambarį ten tau kai ką turiu, - mirktelėjo viena akimi lyg tikras paslaptingasis ir tvirtai sunėręs savo ir juodaplaukės pirštus, pasuko link laiptų.
Džes, Rajano ir šių dviejų jaunuolių kambariai buvo antrajame aukšte, todėl, kad juos pasiekti dar reikėjo palypėti.
- Rodos jiems smagiau nei, kol kas, mums, - koridoriuje nuskambėjo Chris' o juokas, tačiau jis buvo kur kas tylesnis, nei iš juodaplaukio ir nėštukės kambario sklindantys balsai.
Vos tik du jaunuoliai pasiekė kambario duris Elijah neleido Lunai užeiti, žinoma kodėl, ten jos laukė kažkas, kas vaikiną prieš įžengiant privertė merginai uždengti akis.
- Tikiuosi nesupyksi jei mano delnai pridengs tavo, begalinio grožio, akis.. - Burbtelėjo Chris' as ir padaręs tą ką sakė, pravėrė duris.
Viena ranka dengdamas vilkiūkštės užmerktas akis, kita švelniai laikydamas ją už liemens, kad nenuklystų, kur į šoną, nužingsniavo prie miegamojo lovos ant kurios puikavosi, iš rožių žiedlapių sudėta širdis, o jos viduryje pailga juoda dėžutė, kurios viduje slėpėsi sidabrinė grandinėlė su mažučiu stačiakampiu ant kurio išgraviruotos L ir E raidės, kartu su tos dienos data, kada jie pirmą kartą susitiko, o taip pat, ten pasislėpęs gulėjo ir bilietas į Turkiją atostogoms su visais patogumais.
- Gali atsimerkti, - švelniai patraukdamas kairiąja ranką nuo merginos akių, per žingsnį nuo jos atsitraukė ir greit sudegė kambaryje stovėjusias žvakes, kurios turėjo sukurti, romantinę nuotaiką ir leisti Lunai užmiršti bėdas su kuriomis ji yra susidūrusi.

[Luna Gardner]

   -Buvo akivaizdu,-tingiai šyptelėjusi kartu besimėgaudama jaukia namo šiluma, apglėbė priešais stovintį vaikiną. Vėsūs delnai lėtai nuslydo po džemperiu priversdami jaunojo vampyro kūną pašiurpti. Brangakmenio spalvos akių žvilgsnis lėtai pakilo trumpam sustodamas ties putliomis vaikino lūpomis. Švelniai prisikandusi apatinę lūpą kilstelėjo galvą. Žvilgsnis susidūrė su melsvais - žaliomis akimis.
   -O jei atsisakysiu?-balsas, ką tik skambėjęs gana linksmai ir erzinančiai, tapo itin meilus ir flirtuojantis.
   Regis, kažkas visiškai atsipalaidavo...
   Vidinis balselis it gyvatė tyliai sušnypštė, tačiau tamsiaplaukė į tai nekreipė dėmesio. Apdovanojusi Elijah'ų plačia šypsena paklusniai nusekė šį į viršų. Mėgavosi tuo, jog bent trumpam pavyko pamiršti tai, kas nedavė ramybės.
    -Ar kažkas pavydi?-kilstelėjusi antakį žvilgtelėjo į praviras duris. Tamsiai rudos durys slopino iš kambario sklindantį juoką. Juoką, susipynusį su dviejų antgamtinių būtybių balsais. Nejučia nusišypsojusi mėlynakė nukreipė žvilgsnį į žingsniu toliau stovintį vaikiną. Ir būtent tą akimirką merginos veidą papuošė visiškai nuoširdi, laiminga šypsena. Kad ir kas dėjosi už namo sienų, viskas ir liko už jų. Jaunoji alfa buvo laiminga čia, girdėdama betos juoką, sumišusį su jos mylimojo, ir stebėdama tą, kurį pasirinko jos širdis.
   -Nuo kada pasidarei toks romantikas, Elijah'au?-šyptelėjusi lėtai linktelėjo netrukus stebėdama, kaip antro aukšto koridorių apgaubia tamsa. Safyro spalvos akys paskendo tamsoje.
    Akimirką troško nustumti vaikino rankas į šalį, tačiau nuraminusi save, jog būnant šalia grynakraujo niekas negresia, leidosi vedama kambario link.
    Vos po akimirkos atsipalaidavusi prapliupo juoktis. Tiesa, nė pati nesuprato, kodėl. Susitvardžiusi ir surimtėjusi stabtelėjo vos tik vaikino kūnas nustojo judėti.
    -Ar dabar...-nespėjus pabaigti sakinio brangakmenio spalvos akių žvilgsnis nuslydo į priešais esančią lovą. Tamsa, iki šiol dengusi visą vaizdą, dingo.
   Ant akinančiai baltų lovos patalų puikavosi raudonų rožių žiedlapiai, suformavę širdį, o šios viduje - juoda, pailga dėžutė, slepiantį dar vieną staigmeną savo viduje.
    Pravėrusi rausvas lūpas mergina kryptelėjo galvą per petį žvilgtelėdama į už nugaros stovintį vaikiną. Ką tik dingusi tamsa ir vėl užliejo viską aplink, tačiau šįkart tai buvo kitokia tamsa. Judviejų kambarys skendėjo prieblandoje, skleidžiamoje žvakių šviesoje. Visa tai priminė vieną iš romantinių filmų.
   -Elijah'au...-nė nežinodama, ką pasakyti paprasčiausiai apsivijo vaikino kaklą rankomis, o lūpas priglausdama prie šio.

[Elijah Chris Dawson]

- Man rodos, kad nebuvo, - nusišypsojo Elijah.
Jis buvo vampyras, o šioms būtybėms šaltis geriausias draugas, bet kurioje situacijoje. Nors dažnai jo oda pašiurpdavo, tačiau dažniau nuo įvairių prisilietimų, kurie versdavo vaikino odos plaukus pasišiaušti. Kaip ir dabar. Vėsūs delnai slydo po vaikino džemperiu, o šio oda pašiurpo lyg mirktų lediniame ežere, kūnas būtų įmestas į šaldiklį ar ištremtas į Antarktidą.
- Man atsisakyti tau neišeis, mano įtaiga tau per didelė, - tokiu pat flirtuojančiu balso tonu burbtelėjo Dawson' as.
- Na mes, KOL KAS, ne taip smagiai laiką leidžiam, kaip tie du, - balso tone galima buvo išgirsti ir ką tik nuskambėjusi pavydo gaidelė, tačiau labai menka, nes šis žinojo, kad turbūt ir jam su Luna bus ganėtinai smagu.
Vaikinas šiek tiek jaudinosi, jautė nerimą, kuris buvo tuo pat malonus ir šiek tiek gąsdinantis. Nežinojo, mergina sutiks su juo keliauti ar ne, tačiau tikėjosi ir vylėsi. Vos tik priartėjo prie durų jį pasiekė Lunos balsas.
- Aš romantikas? - Savo rankomis rodė į save ir juokėsi. - Galbūt nuo tada,  kai susipažinau su tavimi, - pakštelėjo šiai į lupas ir įžengė pro duris.
Na kambarys iš ties buvo Elijah' aus papuoštas gražiai ir įspūdingai, gal buvo tamsu, tačiau viskas greit skendės žvakių šviesoje.
Vos tik paleido vilkiūkštę iš savo glėbio, laukė. Laukė jos reakcijos į visa tai, kas buvo parengta jai. Vienintelei ir gražiausiai jo išrinktajai. Žinoma, Chris' as jaudinosi, kaip koks pirmokėlis atėjęs į pirmą klasę, tačiau tas jaudulys buvo malonei malonus.
- Ką? - Klaustelėjo Dawson' as jausdamas, kaip mylimosios vėsus delnai nusileidžia ties šio kaklu, o šios lupos susilieja su jo. Jis džiaugėsi tokia juodaplaukės reakcija ir nieko nelaukdamas, apsivijo vilkę savo tvirtomis rankomis per liemenį ir atsakė tuo pačiu.
Visa tai netruko laba ilgai, nes rudaplaukis troško, kad jo išrinktoji atidarytų juodą dėžutę. 
- Bučiuoji, o nežinai už ką, - mirktelėjo viena iš dviejų savo melsvai - žalsvų akių ir apglėbęs viena ranka merginą, kita pasiekęs jai skirtąją dovaną įteikė jai.