0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
   Užsienio reikalų ir sporto departamentas yra Magiškų žaidimų ir sporto departamento skyrius, atsakingas už užsienio ryšius ir tarptautinius sportinius renginius. Greičiausiai šis skyrius yra susijęs ne tik su Septintuoju ministerijos lygiu, bet ir su Penktuoju. Pavaldus Magijos ministrui, jo vyresniajam bei jaunesniajam padėjėjams ir Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovui.

   Dažniausiai skyrius miega žiemos miegu - magiškas jų susikurtas vėjelis pučia per koridorių, kartais sušiurendamas ant sienų kabančius plakatus. Pats darbymetis būna pasiruošimas kokiam nors rimtam tarptautiniam turnyrui - ar šachmatų, ar kvidičo, ar dar kokio naujo bieso, kurio mada atūžė į Europą iš, tarkim, Azijos. Visgi visuose kabinetuose yra po rašomąjį stalą ir porą kėdžių laukiamiems lankytojams (organizatoriai mėgsta tartis ne laiškais, o pokalbiu akis į akį) bei kelios spintos dokumentams, knygoms apie žaidimus ir kitokiam popierizmui susidėti.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Lukas jau norėjo leistis į apatinį Magijos Ministerijos aukštą, bet dedant pirmus kelis žingsnius jo nuojauta nusprendė kitaip ir jis dabar jau lipo laiptais aukštyn, į tik vienu aukštu aukštesnį aukštą. Nors ir nujautė kažką artinantis negalėjo nujausti ar tai bus labai blogai. Vaikinui dabar tesinorėjo susirasti Mayrą, ją sveiką nugabenti ten, kur yra saugu ir atsiprašyti už tai, ką padarė šiandien ir visas kitas praeities bei už tai ką padarys ateities dienose. Pasiekęs laiptų aikštelę rudaplaukis sustojo atsikvėpti ir kiek apsidairęs į šonus patraukė link ten kur manė esant kokį nors kabinetą ar dar ką. Išėjęs iš visos tos sumaišties pasijuto vienišas ir apleistas visų, visiškai panašiai kaip kūdikystėje. Buvęs klastuolis atsitraukė tolyn nuo laiptinės ir ėmė skaityti visus matomus užrašus, kai laiptinėje iš kurios jis neseniai išlindo pasigirdo žingsniai. Nežinodamas ar jie sklinda iš viršaus, ar iš apačios Lukas iš lėto, stengdamasis sukelti kuo mažiau garso pasileido į kairę koridoriaus pusę. Koridoriaus gale esančios durys jam pasirodė tinkamiausias variantas, tad jis ir judėjo jų link.
Prieš įžengdamas pro neaiškias duris perskaitė kažkokią lentelę ant kurios puikavosi užrašas, kuris matyt reiškė ko būtų galima tikėtis žengus pro šias duris.
Citata
Užsienio reikalų ir sporto departamentas
Nors nelabai nusimanė apie Magijos Ministerijos išplanavimą, bet ką žinojo, kad šiame aukšte nieko įdomaus neras, na, bet gerai, kad šito jam ir nereikėjo. Įžengęs į kambario vidų užvėrė paskui save duris ir ėmė dairytis aplinkui. Nieko įdomaus ir kažko kitokio nebuvo - tokie patys stalai, kėdės, popierių krūvos, kai kur per skubėjimą dar buvo išmėtyti daiktai, bet viskas atrodė pakenčiamai gerai. Rudaplaukis priėjęs prie stalčių ėmė knistis po juos, lyg ieškodamas ko, kai tikrovėje jis neturėjo ką veikti ir norėjo padėti sukurti mūšio atmosferą bent šioje vietoje.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
   -Atsitiktinumas,-tėškė paprastą atsakymą į tamsiaplaukės klausimą. Įžengusi į Magijos ministeriją nė neplanavo su kuo nors, ypač su Mayra, aptarinėti gyvenimiškų klausimų, nors turbūt šių negalėjai taip pavadinti. Ne kiekvieną dieną tenka nuspręsti, kurioje pusėje vis gi esi per ministerijos mūšį.
   Ryškios mėlynos akys nukrypo į duris vos tik vilkiška klausa užfiksavo viršuje, regis, po popierius besirausiantį asmenį. Pabandė įsiklausyti, tačiau atskirti, kuriai pusei priklausė asmuo, nepavyko. Galbūt gynėjas ieškojo, kokios nors informacijos? Čia pat koją pakišo nuojauta tyliai šnypščianti, kad ji tik apgaudinėja save. Kam gynėjui raustis po dokumentus?
   Žvilgsnis trumpam nukrypo į priešais stovinčią merginą, regis, suvokusią, kad vis gi Luna sakė tiesą ir laukti puolimo neverta. Klausiamai kryptelėjo galvą tarsi tikėdamasi, kad ši žinos, kas gi viršuje it koks kurmis rausiasi po dokumentus. Nelaukusi atsakymo nėrė pro duris ir vėl pasileido laiptais. Maža viltis krūtinėje rūseno, kad galbūt be jokio vargo ji ras Ianą ir be didelių pastangų nudėjusį šį viską užbaigs.
   Deja, Fortūna Pusmėnulio gaujos alfai nesišypsojo. Užsienio reikalų ir sporto departamento skyriuje pravėrus duris žvilgsnis užkliuvo visai ne už Iano.
   Tyliai suurzgusi ilgaplaukė žengė žingsnį artyn laukdama, kol vaikinas atsisuks ir puls. Regis, ir Mayra buvo čia pat, tačiau mėlynakė neatsigręžė, nepatikrino, kas dedasi šiai už nugaros.
   -Negi niekas tavęs nemokė, kad knaisiotis po svetimus daiktus nedera?-iškėlusi burtų lazdelę kilstelėjo antakį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Lukas toliau tyrinėjo stalčių turinį, kartais jo akis patraukdavo koks nors įdomus pavadinimas ir tuomet jis nustodavo daryti ką daręs ir imdavo skaityti turinį. Vienur informacijos būdavo daugiau, na, o kitur vos vienas kitas lapas arba net nepilnai užpildytas lapas. Jo neigiamų emocijų naudai jis nerado kokių nors dalykų kurie paprastam žmogui būtų ne tokie svarbūs, bet pas jį galvoje būtų užsilikę ilgam. Vaikinas klausėsi įvairių garsų, laukdamas kol galbūt kažkas įžengs pro duris ir užklups jį čia. Beveik visi stalčiai buvo praverti ir ištyrinėti, tad buvo dvi galimybės: kažko ieškoti tarp popierių pabertų ant grindų arba viską sutvarkyti kaip buvo. Aišku visada yra daugiau negu du variantai, bet kadangi daugiau neatėjo į galvą, tai teko pasitenkinti tik šitais dviem. Po truputį dėdamas viską į stalčius, net nežiūrėdamas ar iš ten ištraukė (nors nelabai ir būtum sužiūrėjęs ar ten dedi, kai net nežinai iš kur ištraukei).
Lyg žingsniai, lyg kas girdėjosi už medinių durų, bet į visą tai rudaplaukis nekreipė dėmesio. Budrumas kuris jį palaikė dar prieš kelias minutes jau buvo dingęs, tad nieko keisto, kad buvęs klastuolis sureagavo tik tada kada atėjūnas, o galbūt ir atėjūnė prakalbo.
 -Svetimi daiktai dažniausiai būna palikti už užrakintų durų ar tiesiog užrakinti. Na, o jeigu jau dedi į visiems pasiekiamas vietas, tai negali tikėtis, kad kažkas neateis ir nepradės kažko ieškoti.
Tik tada, kada jau baigė šnekėti susimąstė, kad balsas kažkur girdėtas, o ir veido bruožai, kurie buvo apšviesti blankios šviesos atrodė panašūs. Luko smegeninė bandė veikti visu pajėgumu, kratydama galimus variantus, kol galų gale priėjo prie vieno. Luna. Į vaikino galvą pradėjo lysti įvairūs prisiminimai susije su ja, nors jų ir nebuvo daug, bet jie vistiek lindo. Rudaplaukis labai tikėjosi, kad šioji nepažins jo ir vėl neims pamokslauti, ką darė jau dabar, tad tylėjo ir nieko nesakė, labai tikėdamasis, kad bus neatpažintas.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
   Mėlynose akyse sužibo nuostaba. Kiek išsidraikiusių plaukų, surištų į uodegą, dengiamas veidas išdavė akivaizdų sutrikimą. Turbūt, jei būtų galėjusi išvysti savo veidą, taip lengvai išduodantį sukeltas emocijas, būtų stipriai savimi nusivylusi.
   Išsitiesė it styga akylai stebėdama Luką. Ne, ji nesuklydo. Tai buvo tas pats vaikinas, kurį Hogvartso laikais kartu su Elijah bandė pamokyti. Kiek prabėgo metų? Penkeri? Septyneri? Kaip seniai visa tai buvo...
   Pirštai tvirčiau sugniaužė lazdelę. Mūšis... Aplink vyko kautynės, o ji stovėjo čia, dokumentų nuklotame kabinete, priešais seniai matytą asmenį. Tai buvo jų, vilkolakių, kova, kodėl Ianas įtraukė ir juos? Kiek dar pažįstamų ji čia sutiks? Pirmiausia Dafydd, dabar Mayra su Luku. Ar ir buvęs Transfigūracijos profesorius Džeismas Greywindas čia? O Sorenas? Ne, šis čia nesipainiotų. Fasiro nebebuvo Ministerijoje, jo tėvui čia nebuvo ką veikti. O Igoris? Ar jis dabar stovi šalia Iano ir pikdžiugiškai šypsosi?
   Papurtė galvą. Lukas nė trupučio nepasikeitė. Toks pat norą nudėti keliantis akiplėša, o dabar dar ir Iano pakalikas. Įdomu, ką šis jam pasiūlė, jog sutiko? Amžiną garbę? Šlovę? Begalę galeonų?
   -Negali tikėtis, kad gynėjai, užtikę tave čia, paliks gyvą. Galėčiau nudėti tave,-suniurzgė,-o Ianas nė neprisimintų, jog toks, kaip tu, išvis kada nors egzistavo,-atsainiai gūžtelėjo pečiais. Naujasis vilkolakių vadeiva... Kiek galios... Ir vis gi... Jis akivaizdžiai nebuvo tas, kuriam derėtų vesti visus į mūšį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Prisiminimai baigėsi, kaip ir baigėsi tyla gožusi galima sakyti Londono rūsyje įsikūrusį Magijos Ministerijos kabinetą. Nors čia rūsiu veikiausiai buvo laikomas dešimtas aukštas, bet atvykus iš viršaus šičia viskas atrodė kaip rūsys, net rūsio rūsys. Kvapas kai kuriose vietose taipogi atsiduodavo tuo kvapu kuris būdavo rūsiuose ir nors visur jis buvo skirtingas, bet panašumų turėjo. Lukas nežinojo kokiai vienai emocijai galėjo priskirti tą jausmą, kai tave atpažįsta žmogus su kurie nesimatei pakankamai ilgą laiką ir kurio tikėjaisi, bei labai norėjai daugiau nesusitikti. Kaip bebūtų keista, bet jų šnekėjimas su vienu kitu vis dar išliko toks šaltas. Galbūt jeigu ne tas suoliuko nutikimas viskas būtų buvę geriau, bet kas padaryta nebebus atitaisyta.
-Patikėsiu tavo žodžiais, tiek tais, kad gynėjai paliks mane gyva ir tais, kad galėtum nudėti mane. Ianas? Ne dėl jo ar pažadėtų dalykų aš esu šičia. Nors ir buvo siūlomi taip sakant geri dalykai, bet jie manęs netraukė. Galbūt jeigu būčiau žinojęs, kad jo armija sudarys daugiausiai mokiniai arba ne tokie patyrę burtininkai manęs čia šiandien nebūtų, -vaikinas jautė, kad eilinį kartą jis kalbėjo per daug, bet jam teliko pasakyti kelis sakinius. -Tikriausiai supranti ką reiškia artimi žmonės ir begalinis noras juos apsaugoti. Dėl šios priežasties aš esu čia, bet taip jau susiklostė, kad iš to noro aš praradau tą žmogų.
Rudaplaukis sustingo mąstydamas kur dabar galėtų būti jo Mayra, tikriausiai ji vis dar buvo čia - Magijos Ministerijoje, bet kur tiksliai nelabai galėjo įsivaizduoti, bet jautė, kad ji yra visai šalia. Kad tik viskas jai būtų gerai.
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Galbūt visa tai tikrai buvo tik atsitiktinumas. Atsitiktinumas, kad ji stovi čia su Luna kažkokiame koridoriuje. Atsitiktinumas ir tai, kad susitiko su Luku. Šiuo metu vyriškas kėlė nežinia kokias emocijas. Jis vis dar merginai rūpėjo, bet jo nepasitikėjimas pjovė jos neegzistuojančią sielą kaip prastai pagaląstas peilis.
 Lunos žvilgsnis nukrypo į šoną, tarsi ji kažko klausytųsi. Mayra nieko negirdėjo, tad tiesiog stovėjo sutrikusi. Gal ją trikdė ne kiek jos ausiai negirdimi garsai, kiek pačios nesuprantamos mintys ir jausmai. Galbūt to vidinio chaoso vedama, juodaplaukė nusekė paskui netikėtai į jos gyvenimo katilą įmestą žmogystą.
 Septintas lygis. Vestibiulyje tvyrančią naikinančią energiją beveik galėjai pajusti savo pėdomis. Mayra ėjo. Kur? Nežinia. Šį kartą ji tikėjosi, kad Likimas bus dosnus ir stumtelės ją ten, kur Jam reikia. Dar viena lengvai pakeičiama pėstininkė. Niūri mintis visai nederėjo prie sienas puošiančių plakatų. Keletą žymesnių kvidičininkų buvusi klastuolė atpažino, bet dauguma žaidimų atrodė kaip iš kitos planetos. Užtat ir ji dabar girdėjo popierių šiurenimą. Jeigu kas nors iš puolėjų, tai ko čia ieško? Praeito kvidičo čempionato rezultatų? Prie durų Mayra sustojo. Ne, geriau leis Luną pirmą. Kad ir kas ten (kad ir pats ponas Dievas), ji su tuo susidoros. Bet mergina nesitikėjo išgirsti Luko balso. Ne, ji tikėjosi, kad kur guli tik jo lavonas (kas labai tikėtina, prisiminus, kaip jis atsistojo ant stalo) arba bent jau jam protas nušvito ir jis dingo, pamatęs savo sužadėtinę. Paskutiniai vyro žodžiai buvo kaip rūgštis ant neseniai atsivėrusios žaizdos.
-Jei būtum norėjęs apsaugoti mane, būtum manimi pasitikėjęs ir man pasisakęs!-neišlaikiusi, iš už durų pasirodė Mayra ir nukreipė lazdelę į Luką.-Geriau pats saugokis, Lukai, nes vieną dieną gali ir neatsibusti iš miego.
Kalbėjo ne kažkuri iš Mayrų, bet grynų gryniausias Pyktis, besiveržiantis vietoj kraujo iš vidaus. Vien tai, kad jos akys regėjo vyriškį, juodaplaukei buvo kaip dar vienas smūgis. Ir Mayra nenatūraliai ramiai stovėjo, draskoma savo jausmų ir abejonių.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
   Tuomet kam derėtų juos vesti į mūšį?
   Jie nukankinti, suirzę ir nepatenkinti. Ianas tik pakurstė jų pyktį, štai ir viskas, jie nesekė jo, nelaikė vadu, jis tik parodė kelią ir žygiavo šalimais, vedamas kitokių tikslų.
   Užpylė žibalo ant gęstančio laužo...
    Kabinetą sudrebino balsas, privertęs Luną dar kartą sutrikti. Ar ji taip lengvai išsidavė, leido Lukui pastebėti visas jos emocijas ir ją kankinančius klausimus? Kaip, po galais, jis suprato, kas nedavė ramybės tamsiaplaukei? Atsakymą į žodžiais neištartą, tik minčių jūroje įsimaišiusį klausimą, gavo ant sidabrinės lėkštutės. Visiškai aiškų ir suprantamą.
   Rausvos lūpos prasivėrė, tačiau atsakyti į Luko žodžius Pusmėnulio gaujos alfa nesuspėjo. Už nugaros, o tiksliau už durų likusi trumpaplaukė mergina į kabinetą įsiveržė it viesulas riaumodama ant priešais esančio vaikino. Atrodė įsiutusi ir... Įskaudinta?
   Kryptelėjo galvą nužvelgdama rankoje burtų lazdelę laikančią Mayrą, pykčio kupinu žvilgsniu žvelgiančią į Luką, ir viso to kaltininką, regis, norėjusį apsaugoti būtent ją.
   Kas juos sieja?
   Ak, atsakymas buvo akivaizdus.
   Regis, jiems reikėjo apie daug ką pasikalbėti, arba nukepti vienas kitą burtų pagalba. Įdomu, kuris variantas tikėtinesnis atsižvelgiant į situaciją?
   Itin keistu ir netikėtu būdu išsiveržęs Mayros pyktis privertė šyptelėti Luną. Toks gestas merginai priminė ją pačią. Kaip greitai pasikeitė požiūris į ją, rudakę tamsiaplaukę. Vos prieš kelis mėnesius anglė parodė, kad Iano pasiūlymai, kaip ir Wallflower ją erziną, o štai dabar šypsojosi.
   Koks nenuspėjamas likimo vingis...
   Dėmesį patraukė koridoriuje aidintys žingsniai. Staigiai kryptelėjo galvą kobalto mėlynumo akimis bandydama susirasti tuos, kurie kėlė triukšmą.
   -Avad...-ataidėjo balsas, o netrukus ir aukštas, kiek apkūnokas vyriškis, nukreipęs savo lazdelę į Mayrą.
   -Expelliarmus,-turbūt kūnas instinktyviai ėmėsi veiksmų, mat, protas kiek atsiliko nuo scenarijaus. Priešininko lazdelė iškrito jam iš rankų, nuaidėjo duslus bumtelėjimas,-Accio lazdelę,-vienas iš daugelio. Septintojo lygio link artėjo dar trys vyriškiai, pasiruošę paleisit kerus į čia esančią grupelę.
   -Mayra, atsargiai!-šūktelėjo vienam vyriškiui priartėjus pernelyg arti tamsiaplaukės, besiruošiant šiai vožti. Treniruočių dėka reagavo greitai. Spyris į kelį išmušė vyriškį iš pusiausvyros, susvyravęs, nematomų jėgų dėka išsilaikęs ant kojų, susilenkė. Čia pat šį pasitiko dar vienas smūgis - spyris žemiau juostos. Sunkiai sušvokštęs užpuolikas parpuolė ant kelių. Suklykė iš skausmo.
   -Tik bailiai puola iš už nugaros,-suniurzgė užsimodama ir paskutinį kartą trenkdama alkūne į galvą. Šįkart garsas buvo kitoks. Aiškus ir neabejotinas. Iš pasalų puolęs dabar gulėjo be sąmonės.
   Ironiška.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Laikas slinko lėtai ir tai kiek erzino Luką, nes jis norėjo, kad visa ši naktis baigtųsi kuo greičiau ir viskas vėl grįžtu į senas arba kiek naujesnes vėžes. Taip pat norėjosi bent akies krašteliu išvysti Mayrą ir atsiprašyti už visą šitą. Galbūt tas atsiprašymas ir nebūtų padėjęs, bet bent jam ant sąžinės būtų buvę kiek ramiau. Nors geriau pagalvojus, ką jis čia bando apgauti? Nė velnio jam nebūtų buvę ramiau, viskas būtų likę taip pat, nebent mergina būtų priėmusi jo atsiprašymą, bet ir tada viskas būtų išlikę vos ne taip pat.
Nors ir norėjo išvysti buvusią klastuolę, bet tikrai nesitikėjo, kad ši lyg musė išlys tarpduryje. Kitas jos veiksmas ir buvo toks kokio buvęs klastuolis ir tikėjosi - dar vienas pykimas ant jo. Šiam beliko tikėtis geriausio, na, o šiuo atveju blogi variantai buvo: sielos netekimas, koks kitas lengvesnis sužeidimas arba apsiėjimas be sužeidimų, bet su burtais. Mūšio metu būsimas Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorius norėjo kažką pasakyti merginai, bet į vidų įsiveržė puolėjai, o galbūt ir gynėjai. Vienam iš tų ėmus šaukti nedovanotinus kerus vaikinas jau ruošėsi reaguoti ir apginti Mayrą, bet Luna buvo greitesnė ir sudorojusi vieną ėmė doroti kitą. Nors ir kaip nesinorėjo su kažkuo kautis, bet norėdamas apginti merginą turėjo tai padaryti.
Bėgomis aplenkęs stalą atsidūrė koridoriuje, kuriame jau netoli durų buriavosi pora žmogystų, o šūksniai aidintys iš apačios pranešė, kad jų čia bus tik daugiau.
 -Expelliarmus, -vienas iš jų prarado lazdelę, bet tai jo nesustabdė ir šis ėmė pulti buvusį klastuolį, kuris pasilenkęs ir paėjęs į šoną išvengė jo smūgio, o tuomet nukreipė lazdelę į jį. -Diffindo, -o po šio sekė kitas. -Scourgify, -ką tik buvę kraujai išnyko ir ant žemės liko voliotis dvi kūno dalys.
Apsisukęs į kitą pusę kitą sudorojo kiek švelniau, paleisdamas nedovanotinus kerus. Už visą šitai jį galėjo išsiųsti į Azkabaną, bet kam tai rūpėjo? Dar viena siela pasmerkta kankynei, galbūt tai rūpėjo Mayrai, bet tikrai niekam daugiau. Pasisukęs į buvusios klastuolės pusę vaikinas iš lėto pradėjo eiti link jos, o atsistojęs per kelis žingsnius įsmeigė savąsias akis į Mayros.
 -Aš žinau, kad pasielgiau siaubingai ir jaučiu, kad tu man matyt neatleisi už visą tai, -jis trumpam nutilo ir tęsė toliau. -Bet bent leisk paskutinį kartą apsaugoti tave nuo visos šitos nesąmonės ir saugiai pargabenti tave į tavo namus.
Jam nespėjus tinkamai nutilti iš už nugaros išgirdo balsą sušunkanti neaiškius žodžius, o nuojauta jam pakuždėjo, kad šito jis nespės išvengti. Taip ir nutiko. Į jo nugarą įsmigo kažkoks kietas, aštrus daiktas, palikdamas skylę jo nugaroje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
 Kad ir kokia pikta Mayra buvo, jos smegenys vis dar veikė. Būtų Lukas paėjęs bent žingsnį link jos, būtų nukepusi vietoje ir nepasigailėjus, bet nuo tokios siaubingos žūties rudaplaukį išgelbėjo į patalpą įsiveržę žmogystos. Asmenybės pasikeitimo ji net nepajuto, tarsi Gynėja visą šį laiką būtų buvusi šalia ir tik laukusi tinkamos progos pasirodyti. Burbuliukas, prieš sekundėlę bandęs pasiųsti Mayrą pas jos Valdovą į Pragarą, net ir netekęs lazdelės nesiruošė pasiduoti ir puolė merginos sužadėtinį, kas tuo metu Gynėjai mažiausiai rūpėjo. Jos dėmesį patraukė už jo stovėjęs draugužis, kuris tik ir degė noru ką nors nudėti, tad mergina, grakščiai, it koks chirurgas, dirbantis nuotoliniu būdu, su Diffindo paliko gilų rėžį jo kakle. Grindis ir sienas papuošė stambūs kraujo lašai, bet tai tebuvo tik pirmosios aukos šiai rutinos nualintai vietovei.
 Muštynės, o gal tiksliau, skerdynės, mat užpuolikai vargiai susidorojo su vyriškiu, kuris turbūt kartais pamiršta, už kurio galo laikyti lazdelę, pusę savo gyvenimo prabadavusia mergina ir Luna, tęsėsi. Vyrukas, kuriam smulki juodaplaukė pasirodė lengvas taikinys, pajudėjo link jos.
-Flipendo Duo!-Mayra nusitaikė į patalpos dalį, į kurią smagiai plūdo dar daugiau žmonių pro duris. Nelaimėlis, norėjęs pasikėsinti į Mayros gyvybę, buvo labai gracingai nutėkštas ir pritrėkštas ant jo užgriuvusių stalų, net žmogaus ausiai buvo girdėti nemalonūs kaulų trakštelėjimai. Keletas jo bendrininkų taip pat neišvengė biuro baldo krušos ir dabar gulėjo kažkur. Kiti, regis, pasielgė protingiau ir pasislėpė už durų, kurias taip pat draugiškai užgriuvo daiktai.
 Greitai prasidėjusios muštynės kulminaciją prašoko it kiškis ant steroidų ir dabar greitai kūliais ritosi atomazgos link. Lukas jai kažką vėl sakė, bet Mayra to negirdėjo. Vietoj to, ji sulėtintai matė, kaip peilis, grakščiai perskrodęs orą, sminga Luko nugaron.
-Everte Statum,-oranžinis blyksnis ir vyras, neturėdamas kur dėtis, skriejo į sieną kaip penktoko paleistas kamuolys žaidžiant kvadratą. Dar vienas bjaurus trakštelėjimas. Mayra su Gynėja, nuostabusis smegenų sugalvotas duetas, pagavo Luką, virstantį ant jų. Paguldžiusi sužadėtinį ant grindų, mergina nusikeikė.
-Mums reikia nešyklės. Į bet kur. Į ligoninę po to nutempsiu,-gal sau, gal Lunai, tarė Mayra. Dėl merginos nesijaudino - ji čia buvo žmogus su daugiausia šansų išgyventi. Lavonai. Pritardama ne savo minčiai, mergina linktelėjo ir puolė prie artimiausio užpuoliko. Jos rankos beveik profesionaliai landžiojo kišenėmis, traukdamos visokį šlamštą lauk, bet nieko panašaus į nešyklę į nerado. Prisitraukė antrą. Neviltis. Mayra suprato, kad bandydama pagydyti Luką greičiausiai jį užmuštų, tokio sužeidimo su Episkey nesulopysi, o kol peilis dar nepajudintas styro savo vietoje, ji turi laiko. Mažai mažai laiko, kuris bėgo greičiau nei smėlis nuo kopos viršūnės.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
   Tai, kas vyko toliau priminė kone geriausią ir kraupiausią veiksmo filmą su daugybe lavonų. Buvę puolėjai atsuko nugaras saviems, nusigręžė nuo šių, suvarė durklus šiems į nugaras tiesiogine žodžio prasme. Kovėsi, kaip gerai ištreniruoti, tam paruošti kariai. Turbūt, jei nebūtų turėjusi kovoti pati, būtų apsigręžusi ir pasimėgavusi vaizdu. Lukas su Mayra be jokio susitarimo, nors galėjai pamanyti, kad šie jau buvo susitarę arba bendravo mintimis, dirbo itin darniai ir greitai. Įsibrovę vyrai krito, kaip musės. Erzinantys ir blogiausius žodžius traukiantys gyviai.
   Kobalto mėlynumo akims tarpduryje susitikus su dviem porom akių Luna šyptelėjo dabar išsitraukdama savo tikruosius ginklus. Du dviašmeniai kardai suspindo prietemoje. Juodasis metalas skrosdamas orą susidūrė su kliūtimi. Akimirka ir ši negyva krito ant grindinio. Tirštas, klampus, tamsiai raudonas skystis užtiško ant merginos veido.
   Atgalia ranka nusibraukė taip tik dar labiau išsitepdama kairįjį skruostą. Ryškūs kraujo ruožai pamažu ėmė džiūti tiek ant skruosto, tiek jau dabar ant rankos.
   Nužvelgė ant grindų be gyvybės ir be galvos tysantį kūną. Dailus kirtis ir menka, bejėgė gyvybė prieš mirtinus ginklus apleido savo "indą".
   Žengtelėjo, pasisuko išvengdama smūgio. Tetrūko vos kelių centimetrų, kad vyriškio smūgis būtų išmušęs visą orą iš merginos plaučių. Dar kartą sušvilpė oras, skrodžiamas metalo. Dar kartą dunkstelėjo kūnas.
   Ramybę, jei visa šitai galima taip pavadinti, sudrumstė žodžiai. Iš pradžių tamsiaplaukė nekreipė į tai dėmesio, jie buvo skirti ne jai, o Luko mylimajai, tačiau tyla ir po to sekęs burtažodis privertė kryptelėti galvą.
   Ant žemės gulėjo buvęs klastuolis. Su durklu nugaroje. Kūną perliejo šalčio banga. Tyliai keiktelėjo. Apsigręžė.
   -Conjunctivitus,-paleido pirmus į galvą šovusius kerus tiesiai į juos besikėsinančią keleriais metais už Pusmnėlio gaujos alfą vyresnę merginą. Ši klykdama žengė atatupsta.
   Įsitikinusi, kad kol kas ramu, kabinete tik jie trys ir daugybe lavonų, pripuolė prie Luko. Nebuvo hilerė, tačiau šį tą žinojo.
   Trumpam pažvelgė į Luką, kenčiantį agonijos skausmus, o tuomet suėmusi durklo rankeną staigiai šią ištraukė.
   -Ferula,-sušnibždėjo, stryktelėjo ant kojų, apsidairė. Reikėjo surasti kokį nors daiktą, kuo greičiau. Žvilgsnis užkliuvo už tušinuko, besivuliojančio tarp dokumentų. Nieko nelaukdama čiupo šį.
   -Portus,-įdavė naująją nešyklę Mayrai į rankas,-šitai pablogins jo savijautą,-perspėjo, nors nujautė, kad mergina žinos,-nešyklė nuneš prie pat ligoninės, todėl turėsi nedelsdama suktis ir nugabenti jį į vidų,-davusi nurodymus žvilgtelėjo į buvusią Iano šalininkę,-sėkmės,o tu...-kryptelėjo galvą į Luką,-pasistenk išgyventi,-menkai šyptelėjusi atsistojo. Iš tolumos ataidėjo žingsniai. Netrukus čia bus dar daugiau nekviestų svečių.
   -Keliaukit!-paraginusi išsitraukė kardus. Kiek apmaudu buvo prarasti "karo" draugus, tačiau neabejojo - susitvarkys ir viena.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Užsienio reikalų ir sporto departamentas
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
 Taip, nors ji mąstė, visas procesas vyko paviršutiniškai. Ir kaip ji galėjo pamiršti kerus, išspręsiančius jos problemą? Tamsios akys nužvelgė ankščiau beveik tvarkingą buvusį kabinetą. Sulaužyti baldai, sulaužyti žmonės, popieriai, godžiai geriantys į save kraują nuo grindų. Skerdynės. Ne tas faktas, kad šiandien nuo jos rankos Pragaran buvo pasiųsti žmonės atrodė kraupus, bet tai, kaip greitai gyvybės ir veiksmo buvusi pilna patalpa tapo kraupiai tuščia ir tyli. Tas nenatūrali ramybė, ateinantis po mirties, ir buvo nemaloniausia visko dalis.
 Mayra susiraukė, kai Luna ištraukė durklą ir Luko nugaros. Reikėjo jį palikti. Jis stabdė kraujavimą. Bet mergina jau nieko nesakė. Tylėdama kruvina ranka (kada spėjau išsikruvinti?) juodaplaukė paėmė jai ištiestą tušinuką-nešyklę.
 Žingsniai. Gyvenimas tęsėsi toliau ir apraudoti savo asmenines tragedijas apraudoti bus galima vėliau. Prie savęs prisiglaudusi Luką, Mayra paskutinį kartą žvilgtelėjo į merginą, šiandien greičiausiai išgelbėjusią jai gyvybę.
-Sėkmės,-nuskambėjo paskutiniai jos žodžiai ir nešyklė suveikė, pradangindama merginą ir jos sužadėtinį.