1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 198
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Pagaliau buvo galima patikėti, kad šiame pasaulyje egzistuoja pavasaris. Ilgą laiką atrodė, kad žiema įsivyravo visam laikui. Tačiau ne. Saulė vėl pradėjo nedrąsiai leisti savo spindulius Žemės link. Sniegas dar nebuvo ištirpęs, bet jau buvo galima laukti, kad kada nors tai nutiks.
Matthew Turner nutarė nebeatidėlioti ir pradėti dar vieną herbologijos pamoką. Buvo beveik tikras, kad didelio lankomumo nesulauks - juk mokslo metams einant į pabaigą mokinių visada mažėja. O vis dėlto pamoką vesti reikėjo, tad profesorius ilgai jai ruošęsis galiausiai išsiuntė mokiniams pranešimus, kad pamoka vyks ten, kur ir turėtų vykti herbologijos pamoka - šiltnamyje.
Herbologas pamokos vietoje pasirodė gerokai anksčiau nei turėjo prasidėti pamoka. Reikėjo pabaigti paskutinius pasiruošimus, o Turner puikiai žinojo, kad su jo magijos gebėjimais geriau viską tiesiog padaryti paprastai - žiobariškai.
Grifų Gūžtos vadovas pašalino visus senus vazonus, patikrino, ar žemės, kurių reikės pamokoje, tvarkingos. Deja, paaiškėjo, kad kažkur nukišo svarbiausią pamokos reikmenį. Nevykėlis. Su šia mintimi grįžo prisiminimai apie praėjusią žiobarotyros pamoką, kur Matthew sugebėjo nualpti prieš visų mokinių akis. Tai nepadėjo pasijusti geriau, tačiau nebuvo ką daryti: reikėjo keliauti atgal į kabinetą pasiimti dėžės.
Netrukus Turner vėl buvo šiltnamyje. Pamokos pradžios laikas pamažu artėjo, tad buvo galima tikėtis pasirodant pirmųjų mokinių. Profesorius iš paskutiniųjų stengėsi atrodyti oriai ir negalvoti apie tai, kad mokiniai garantuotai nepraleis progos pasišaipyti. Lyg tyčia toje žiobarotyroje buvo keistai daug paauglių...
Galiausiai garsiai nuskambėjęs varpas pranešė apie pamokos pradžią. Matthew, pasistengęs nuryti bet kokį kartėlį ir neigiamus jausmus, prabilo:
- Sveiki susirinkę į herbologijos pamoką. Ji yra paskutinė, tačiau truks praktiškai iki pat mokslo metų pabaigos. Kaip minėjau per pirmąją pamoką, šį kartą vėl kalbėsime apie žiobariškus ir magiškus augalus bei jų skirtumus. Tiesa, šį kartą teorinės dalies nebus, iš karto pereisime prie praktikos.
Matthew nutilo ir pažvelgė į dėžę. Tik dabar prisiminė, kad net nepatikrino, ar toje dėžėje tikrai yra tai, ko reikia. Jis nuėmė dangtį ir lengviau atsiduso. Tada vėl pažvelgė į mokinius ir tęsė:
- Šioje dėžėje yra maišeliai su sėklomis. Jūsų užduotis - užauginti du augalus - magišką ir žiobarišką. Kai augalai užaugs, turėsite man pasakyti, kuris yra paprastas, o kuris - priklausantis magijos pasauliui. Kiekvieną savaitę ateisite čia, kad palaistytumėte, patręštumėte ir kitaip prižiūrėtumėte savo augalus. Siūlyčiau pamokų nepraleidinėti, nes aš jūsų augalų neprižiūrėsiu.
Turner parodė į dėžę ir užbaigė:
- Kiekvienas pasiimkite po maišelį. Kiekviename iš jų yra po dvi sėklas. Galite pradėti. Jeigu turite kokių klausimų, pakelkite ranką.
Matthew nutilo ir laukė, kada mokiniai pradės darbuotis. Labai tikėjosi, kad nieko baisaus neatsitiks.

[Šioje pamokoje turėsite parašyti 5 postus, turite palaukti, kol aš parašysiu naują postą. Kiekvienam postui bus duota po tris dienas. Kiekvienas postas yra vertas 2 taškų. Jeigu postai yra bent 1200 simbolių ilgio, įdomūs ir be klaidų, galima gauti vieną papildomą tašką, tačiau daugiau kaip 10 negausite (t.y. už 3 postus galite gauti 7, tačiau už 5 postus gausite maksimaliai 10 taškų). Jeigu norite, galite viename trijų dienų laikotarpyje rašyti daugiau nei 1 postą, tačiau tai taškų nepridės, norint gauti maksimalų taškų kiekį, reikia, kad jūsų postai būtų visuose penkiuose trijų dienų laikotarpiuose.
Jūsų užduotis: turite dvi sėklas, kurias turite pasėti. Iš jų išaugs du to paties augalo variantai: paprastas ir magiškas. Augalus imkite realius, neminėtus HP serijoje, tačiau galvokite logiškai (pvz., ar medis užaugs? Ne).
Dar kartą primenu, kad dėl laiko skirtumo, mano postai bus rašomi ne vėlai (nedaug vėliau negu šitas). Jeigu kyla kokių nors klausimų, rašykit asmeniškai. Jeigu mokiniams reikia pagalbos, galit prašyti drąsiai, bet parašykite ir asmeniškai.
Pamoka bus tęsiama liepos 31 dieną.]

Melijandra Julija Lorijan

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 205
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš mėnesį »
Mergina ėjo į herbologijos trečia pamoką. Lauke jau buvo pavasaris, bet sniegas dar buvo neištirpęs. Švietė maloniai saulė ir pūtė lengvas vėjelis. Į veidą lindo blondinės trumpi plaukai.  Klastuolė žingsniavo link šiltnamio, nes pamoka vyko ten. Priėjus šiltnami Camilla nustebo, kad atėjo pirma. O jeigu aš būsiu viena? pagalvojo mergaitė bet ne Aleksas tikrai turėtu ateiti . Mėlynakė apžiūrėjo šiltnami. Matėsi, kad reikės kažką užauginti. Cornet atsisuko į profesorių ir maloniai pasisveikino:
- Laba diena.
Tada ji nuėjo beveik į patį galą, nes priekį ji nenorėjo būti. Apžiūrėjus du vazonus kurie stovėjo prieš ją klastuolė atsisuko į šiltnamio įėjimą ir laukė kol ateis kiti mokiniai. Į šiltnamį ateidinėjo vis daugiau ir daugiau mokinių, bet kai užėjo rudaplaukis varnanagis Camilla galvojo, kad jis gali ją neatpažinti dėl trumpu plaukų kurios ji netyčia padegė klastuolių bendram kambarį esančiame židinį. Net jeigu draugas nebūtu atėjęs šalia jos tai mergina ji priverstu jei ne kerais tai žvilgsniu. Kai prasidėjo pamoka pirmakursė įdėmiai klausė profesoriaus, nes galvojo, kad bus teorinė užduotis, bet deja ne. Kai profesorius Turner pasakė užduoti ir, kad reikia paimti sėklas klastuolė nubėgo prie dėžės ir pasiėmė pirmas pamačiusias sėklas. Vėl atėjusi į savo vieta Cornet apžiūrinėjo sėklas, o po to kai apsisprendė kokia kur sėklą sodins ji atsisuko į draugą ir tarė:
- Kaip matai aš dabar Milla,- mergina nusišypsojo.
Po to klastuolė norėjo pasodinti sėklas, bet nepamatė laistytuvą pakėlusi ranką ji tarė:
- Profesoriau,- į merginos veidą lindo plaukai,- o kur laistytuvas?
Nejaugi aš tokia žiopla, nejaugi kai nusikirpau plaukus aš tapau žiopla? vienuolikmetė nusijuokė iš savo minčių ir pažvelgė į grifo gūžtos vadovą laukdama atsakymo.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 60
  • Lytis: Vyras
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš mėnesį »
Herbologija gražią saulėtą dieną varniuko neviliojo. Vis dėl to jis teikėsi pasirodyti dėl Camillos. Vaikinas akimis gaudė žmones, bet niekur klastuolės nesimatė.
-Kur gi ta mergiotė, - savęs tyliai paklausė ir dar kartą skenavo aplinką. Šį kartą jo akys sustojo prieš jau kažkur matytą vyrą. Tikriausiai tai ir yra profesorius
Šis vyras jau buvo apsireiškęs žiobarotyros pamokoje, dėja jo pasirodymas nebuvo pats geriausias. Aleksas akivaizdžiai nužiūrinėjo profesorių ir tyliai krizeno iš jo. Galiausiai supratęs, kad jis ieškojo mergaitės, patraukė akis nuo profesoriaus.  Camillos vis dar nesimatė, bet Aleksas lyg ir pastebėjo trumpaplaukę merginą, panašią į Cami. Priėjęs prie mergaitės Aleksas lengvai atsiduso. Tai tikrai buvo jo ieškoma mergaitė.
-Kas nutiko tavo plaukams? - sutrikęs paklausė berniukas. Panašu, kad varpas jau buvo nuskambėjąs, bet Al tai nerūpėjo. Varniukas norėjo dar pabendrauti su mergaite, nekreipdamas dėmesio į jau profesoriau aiškinamą užduotį. Galiausiai vaikinas taip pat pasiemė sėklas kaip Milla.
- O kurgi laistytuvas? - atsisukęs į mergaitę, paklausė Aleksas.
Panašu, kad arba jis buvo žabalas, arba laistytuvo tikrai nebuvo. Mergaitė profesoriaus to paklausė anksčiau už Aleksą, neleisdama jam dar labiau pasijuokti iš profesoriaus. Galiausiai varniukas pradėjo sodinimo darbus. Vaikinui tai iš vis nebuvo prie širdies, bet koledžui uždirbti taškų reikėjo. Aleksas žemėje jau pasidarė pora skilučiu ir garsiai atsidusęs toliau dirbo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Aleksas Gilbert »
SLYTHERIN!

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai: 26
  • Lytis: Moteris
  • Tyliai skriek ramaus ežero paviršiumi.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš mėnesį »
Pavasaris pagaliau pareiškė savo teises: kiekvieną širdį turėjo džiuginti šiltesnis oras. Bet ne Emmos. Ji su niūriu apgailestavimu padėjo šiltus žieminius batus, palaimingai galvodama apie lietingą rudenį ir speiguotą Škotijos žiemą.
Su šiomis mintimis ji įėjo į šiltnamį ir pasisveikino su herbologijos profesoriumi. Pirmakursė kiek lengviau atsiduso, pamačiusi pažįstamą veidą. Tačiau mergaitė arčiau neėjo: prie Camille jau buvo nepažįstamas varnanagis. Emma greitai susirado vietą ir nuobodžiaudama ėmė laukti pamokos. Jai prasidėjus pirmakursė atidžiai išklausė užduotį. Puiku, bent kiek veiklos tokiu oru. Įdomu, koks augalas man teks? Varnanagė kiek ryžtingai patraukė prie dėžės ir išsirinko maišelį.
Grįžusi Emma atidžiai apžiūrėjo sėklas, bet veltui - jos niekuo nesiskyrė. Pasiraitojusi rankoves ji kibo į darbą: rūpestingai pasodino sėklas. Pirmakursė nelabai kreipė dėmesį į klasės šurmulį, žinojo, kad tai tik atitrauks mintis nuo užduoties. Atlikusi visus reikiamus darbus Emma ėmėsi spėlioti, kas išaugs iš vazonų. Tik staiga ji prisiminė, kad nepalaistė augalų. Pirmakursė atidžiai apsižvalgė, pasilenkė po stalu. Jokių laistytuvų nesimatė. Per klasės šurmulį mergaitei pavyko išgirsti Camille klausimą. Negi profesorius iš tikrųjų juos bus užmiršęs?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Emma Shade »
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš mėnesį »
Brisdama per balas Sofija stebėjo drėgmėje besikalančius laibus ūgliukus. Nors seniai netikrino kalendoriaus iš šitų ūgliukų, pietryčių vėjo ir labai labai aukšto dangaus be jokių dvejonių nusprendė – pavasaris. Švilpė prisiminė herbologijos pamoką rudenį, kai šiltnamių pakraščiai ir visas pilies kiemas priminė pelkę, be perstojo lijo, o kai nelydavo tvyrodavo migla. Panašiai ir dabar, tačiau kažkas kitaip, pvasario balos visad švaresnės, tyresnės ir šaltesnės negu rudens. Jų vanduo sunkiasi į batus ir apsiausto kraštus, bet už tai pavasario baloms atleidžiama, tuo tarpu rudeninės išvadinamos bjauriomis ir purvinomis. Mat pavasario balos reiškia naują pradžią. Antrakursei pavasaris patikdavo dėl to jaudinančio, jokiu kitu laiku nesutinkamo atokvėpio ir švaros pojūčio , nuo jo galima pradėti iš naujo, jei reikia, jei nori, jei turi jėgų.
 Šiltnamių viduje tvyrojo šiokia tokia netvarka, bet Sofijai tai per daug neužkliuvo. Apėjusi visą patalpą mergaitė apžvelgė peržiemojusius augalus. Nejučia šypsojosi. Dėl pačiai nesuprantamų priežaščių jautėsi laiminga. Kartais jai taip būdavo, tiesiog jausmai atsirasdavo ir dingdavo neprašyti, be jokių aiškių paskatų, dažnai ne itin tinkamomis aplinkybėmis. Išgirdusi užduotį švilpė dar labiau apsidžiaugė. Užduotis tiesiog puiki, būtent pavasario metui ir žinoma mokslo metų pabaigai. Pabaigai... – antrakursės veidas staiga apsiniaukė. – Tiesa, vasaros atostogos...
Paėmusi savo maišelį su sėklomis mergaitė susirado du vazonus. Laistytuvo nerado, kastuvėlio taip pat, todėl nusprendė įdubimą suformuoti rankomis, o laistytuvo paprašys vėliau. Pirštai aplipo juoda, drėgna žeme. Kažkas pirmykščio ir kažkas gero, pasirodė Sofijai, tos juodos durpės. Į vieną vazoną įdėjusi pirmą sėklą, o į antrąjį, kitą, rūpestingai užkasė, beliko tik palaistyti ir surasti vietą kur pastatyti abu vazonus, taip, kad vis dar reti saulės spinduliai palepintų jos augalus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Sofija Orel »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologijos profesorius
  • *
  • 198
  • Lytis: Vyras
  • Astronomai duobkasiai - mes pakasim jus skersai!
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš mėnesį »
Klastūnyno pirmakursė, berods Cornet, pasisveikino labai maloniai. Savaime aišku, Matthew pirmiausia pagalvojo, kad tai yra tik kaukė, o mergaitė bando nuslėpti pašaipų veidą. O štai Gilbert, atrodo, net nesistengė nuslėpti to, kad jam vien žiūrėti į Turner buvo smagu. Profesorius susiraukė. Jis ir pats save gėdino, kad taip apsijuokė per žiobarotyros pamoką, o čia dar ir mokiniai tą daro...
Matthew žvelgė, kaip renkasi mokiniai, pasisveikindavo su kiekvienu atskirai. Stengėsi būti malonus. O kaip kitaip bendrauti su mokiniais, kai esi visiškas nevykėlis?
Paskelbęs praktinę užduotį Matthew pasitraukė kiek tolėliau, kad netrukdytų mokiniams dirbti. Labai tikėjosi, kad niekam neprireiks jokios pagalbos. Ypač tokios, kur yra reikalinga magija. Tačiau jau po kelių akimirkų ta pati klastuolė pakėlė ranką ir uždavė klausimą. Klausimą, kuris Matthew dar kartą visu gražumu priminė, koks nevykęs profesorius jis yra. Laistytuvas. Kaip tu galėjai pamiršti tokį akivaizdų dalyką? Dabar profesoriui reikėjo atsakyti į tokį klausimą: ar jam į šią situaciją pažvelgti su humoru? Žinoma, laistytuvai buvo. Tik tiek, kad jie buvo kitame šiltnamyje. Jeigu Matthew eis dabar jų atnešti, dar labiau apsijuoks (tai įmanoma?). Jeigu panaudos accio kerus, ko gero, bus dar blogiau. Ką daryti?
- Labai geras klausimas, panele Cornet, - galiausiai ištarė Turner. - Buvo smalsu, ar pastebėsite, ko trūksta, ar ne.
Žinoma, meluoti mokiniams nėra pats geriausias profesoriaus poelgis, tačiau Grifų Gūžtos vadovas nenorėjo leisti sau dar labiau apsijuokti. Daugiau nieko nebesakęs jis paprasčiausiai nuėjo iki kito šiltnamio ir atnešė kelis laistytuvus. Vieną netgi pasivargino atnešti klastuolei į rankas.

[Jeigu ką, šitas postas dar yra pirmoje dalyje, laiko turite tiek, kiek buvo minėta anksčiau.]

Melijandra Julija Lorijan

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 205
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš mėnesį »
Labai geras klausimas? Ką? kokio velnio? mergina net nustebo, kad profesoriui klausimas ,,kur laistytuvas?'' pasirodė labai geras. Kol profesorius Turner buvo išėjęs iš šiltamio atnešti laistytuvus kuris ji kažkokiu būdu pamiršo Cami paklausė Alekso:
- Pala, o čia ne tas profesorius kuris per žiobarotyros pamoką apalpo?
Klastuolė sunkiai įsimena veidus dėl to iškart nepastebėjo, bet tas įvykis jei ne itin rūpėjo.
Mergaitė visai mėgo sodinti augalus dėl to Herbologija jei visai patinka, bet aišku Cornet dar toli iki geriausios mokinės. Milla iškasė dvi mažas duobes sėkloms ir jas įdėjo, o veliau užkasė. Laukdama žemaūgė ištraukė iš savo kišenės užrašu knygutę ir tušinuku užrašė.
Citata
1 diena
pasodintos sėklos
Tuo pačiu metu kai mėlynakė užrašė į knygutę šį vieną sakinį profesorius atnešė jei laistytuvą. Camilla net pašoko man atnešė į rankas? savęs paklausė ji ir lėtai pradėjo laistyti dvi sėklas, bet po minutėlės suvokė, kad profesorius atnešė jei į rankas ką jis ne magas? klastuolės akis išsiplėtė ir ji sustingo vietoje. Badėjus laistytuvą mergina tarė Aleksui:
- Jis man rodos nemoka burti,- tada supratusi, kad draugas dar nežino kas atsitiko jos plaukams Cami pridūrė.- Na po mūsų vakar požėmių aš atėjau į bendrą kambarį ir netyčia įkišau savo plaukus į židinį, na juk geriau nusikirpti nei turėti puse plauku daug trumpesniu už kitą pusę.
Po to mergaitė nusijuokė. Mergaitė labai norėjo, kad išaugtu kokią orchidėją arba mažas kaktusiukas, bet labai jei tai nerūpėjo:
- Ir dar Aleksai ačiū, kad atėjai į pamoką,- Klastuolė nusišypsojo,- nes žinau jei tu nebūtum man pažadėjęs tu net čia nepasirodytum.
Po to Camilla suprato, kad varnanagis nori truputi pasijuokti iš profesoriaus dėl to tyliai pasakė:
- Aleksai jei nori paerzinti profesorių tu gali paklausti kur sodininko pirštinės, gal jis tau į rankas atneš.
Cornet nusijuokė ir toliau žiūrėjo į du vazonus prieš save.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Camille Cornet »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 173
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš mėnesį »
  Šiek tiek atpalaiduojantis pavasaris atpuškavo ir pas varniukę, kuri, beje, jautėsi jau keliasdešimt kartų geriau. Žiema visada ją pribaigia. Kaip ir nieko neįprasto.
  Blondinė įžengė į šiltnamį. Nusipurtė. Ko jau ko, bet sodinti nemėgo. Tiesą pasakius, išvis nemėgo herbologijos. Sodininkystė ne Adelės sritis. Bet vis dėl to, taškų koledžui reikėjo. Žemaūgė pasirinko vietelę viduryje, kadangi galas jau buvo užimtas kito varniaus ir klastuolės, kuri kiek sunervino Adelę. Gryna mano kopija. Židiny sudegė? Pff, jin visa ten sudegt turėjo. Susilaikė nepavarčius akių. Pažįstamų nematė, išskyrus Sofiją, kuri jai pasirodė super duper mega extra ultra miela. Jeckau.
  Vyriški sportiniai šortai ir platūs marškinėliai. Šiandien Ginger pasirinkimas buvo toks. Nudegimo žymes ir kitus randus jau tikrai visi buvo matę, nebuvo reikalo slėpt. Tačiau viena nepasikeitė - skirtingų spalvų sportbačiai, juos blondinė mylėjo labiausiai.
- Žinai, galima pasinaudoti burtažodžiu ir išsiburti vandenį. Nebūtina tam laistytuvas,- su menku kartėliu ištarė ir pavartė akis.
  Įdomu, Dafydd ateis pasikapstyt? O Kajus? Eh, pastarasis galėtų ir pasirodyti, turiu jam kai ką. Ranka nuslydo į kišenę, užčiuopė juodo kvarco apyrankę. Šyptelėjo. Švilpis tiek daug jai padėjo, kad Adelei jau paprastas ‘ačiū’ nebeatrodė prasmingas. Taaaip, sodinti, sodinti. Nu, fui. Nenoriu. Eh. Penktakursė pasiėmė sėklas, grįžo prie vazonų. Atsidususi sunėrė rankas ant krūtinės. Nagi, susiimk, pasodini ir palieji. Susiraukusi pasiklausė pirmakursių kalbų. Papurtė galvą. Iš paskutiniųjų laikėsi, kad neprabiltų ir neprikalbėtų ko nereikia. Šiandien nebuvo pačios geriausios nuotaikos. Pasirėmė ranka į stalą, kita pamosavo maišelį, turimą kitoje rankoje. Pažvelgė į vazoną. Ką gi, viens magiškas, kits žiobariškas. Tebūnie. Nors ir nemėgo kapstytis po žemes, tačiau nebuvo tokia nemokša. Jai patiko tie žiorbariški kaktusiukai. Palieji kartą per metus ir gyvuoja. Į atskirus vazonėlius pripylė žemės, kiekvienam padovanojo po kelias sėklas ir padengė jas nedideliu sluoksniu dar žemės. Tingėjo eiti iki laistytuvo, tad panaudojo Aguamenti burtus ir paliejo savo augintinius. Tikiuosi, nebus labai blogai. Nežinojo ar reikia užrašyti, kad tai jos augaliukai, tačiau iš šortų kišenės išsiėme markerį, kurį nukniso vienoje iš Londono parduotuvių ir juo ant vazonų užrašė savo inicialus - A. G.. Pakraipė galvą. Beveik čiki. Reiktų tik rankas nusiplauti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Adelė Ginger »
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 17
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš mėnesį »
   Pamažu žiemos vietą užimantis pavasaris daugelio veiduose įžiebė kiek linksmesnes šypsenas. Pasitraukęs šaltukas, nemažą laiko dailį vertęs slėptis po šilčiausiais drabužiais, pagaliau leido pasirodyti pirmiesiems saulės spinduliams. Šie it maži vaikai prasprūdę pro langų stiklus ir atsimušę į laikrodį, puošiantį žaviosios ispanės riešą, šokčiojo Hogvartso pilies sienomis.
   Tai, jog į Hogvartso apylinkes pamažu atslenka pavasaris, pranešė ir busti pradėję augalai, savo galveles lėtai keldami iš saulės šviesoje spindinčios paklodės, jau kelias dienas nepaliaujamai plonėjančios. Turbūt atgimstanti gamta ir privertė mėgstamą veiklą iškeisti į herbologijos pamoką.
   Didingos pilies durims likus už nugaros, dangaus melsvumo akys nukrypo į bespalve plėvele padentą pastatą. Ilgi, šviesūs plaukai, šįkart besipuikuojantys be įprastų garbanų, laisvai krito ant gležnų merginos pečių, paslėpdami dalį baltos palaidinės, apnuoginusios didžiąją dalį raktikaulio ir įdegusios odos, įdegį išlaikusios nuo vasaros.
   Vos įžengus į, regis, tikrą augalų karalystę, dailių bruožų veidą papuošė nežymi šypsena. Nemaža dalis mokinių jau sukiojosi šiltnamyje, laukdami būsimos užduoties, o augalai tarsi sumanę pasipuikuoti savo vaisiais ir žiedais, leido išvysti šiuos visu grožiu. Kelias akimirkas leidusi žvilgsniui paklaidžioti po įspūdingą reginį, kryptelėjo galvą. Dangaus melsvumo akys, primanančios nerimstančią jūrą, nuklydo profesoriaus link. Pažįstamas veidas privertė plačiai kilstelėti lūpų kampučius. Nebylus pasisveikinimas su kiek seniau sutiktu tamsiaplaukiu.
   Kelias akimirkas žvelgusi į vyriškį, nusuko žvilgsnį į dėžę, regis, slepiančią būsimą užduotį. Nors augalų sodinimas niekad nedomino žaviosios ispanės, tačiau įspūdinga šių išvaizda visad žavėjo. Sulaukusi aiškių nurodymų, priešingai nei visi, nepuolė prie maišelių, saugančių mokiniams skirtas sėklas. Leisdama kitiems išsirinkti savo būsimas "atžalas" dar kartą nužvelgė atsiveriantį vaizdą svąrstydama, kurį iš augalų teks užauginti per kelias ateinančias savaites. Variantų buvo daugybė, dar daugiau jų prisidėjo suvokus, jog ne visi augalai puikuojasi šilltnamyje.
   Prabėgus kelioms minutėms po to, kai didžioji dalis mokinių pasitraukė nuo dėžės, šviesiai mėlynų akių žvilgsnis nukrypo į kelis likusius maišelius. Juodas, velvetinis maišelis akimirksniu patraukė šviesiaplaukės dėmesį. Nežymiai šyptelėjusi profesoriui pasiėmė dėmesį patraukusį maišelį ir patraukusi kiek įmanoma toliau į šiltanmio kampelį, jog nesutrukdytų kitiems, atsargiai ir krupščiai įsodino dvi mažytes sėklas į purią, juodą žemę.
   Tam, jog kartais nesumaišytų savo vazonėlių su kitų, švelniai mostelėjo burtų lazdele. Vienas iš vazonėlių nusidažė nakties spalvomis. Tamsiai juodas, žvaigždėmis nusėtas dangus ir apačioje ant aukštos uolos tarp didingų medžių staugiantis vilkas, apšviestas baltaskruostės pilnaties. Kitas, stovėjęs šalia, pasipuošė kiek kitokiomis spalvomis. Juodas it naktis žirgas lėkte lėkė smėliu nuklota žeme, o už šio pamažu leidosi plačiai besišypsanti saulė, šviesiai gelsvam smėliui suteikdama ugnies spalvą. Iš tolo toks paveikslas ant augalo indo sukurdavo iliuzija, tarsi viskas aplink bėgantį eržilą liepsnoja.
   Galiausiai tam, jog pasodinti augalai prigytų, įpylė šiek tiek vėsiai gaivaus vandens. Ištroškusi žemė akimirksniu prarijo skystį, leisdama likti tik šio pėdsakams.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Davina Murrell »

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 642
  • Lytis: Moteris
  • I am a wolf and I am stronger than fear.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš mėnesį »
   Atsisakyti praleisti laiką šiltoje ir patogioje lovoje buvo gana sudėtinga. Kelias akimirkas tamsiaplaukė buvo nuvijusi visas mintis apie pamokas į šalį ir paprasčiausiai ketino pasilikti šiltuose pataluose. Vis dėl to pūkuotasis draugužis, įprastai užimantis nemažą lovos dalį, nusprendė, jog praleisti paskutinės herbologijos pamokos - nedera. Ėmęs tyliai murkti ir glaustytis mažasis keturkojis privertė atmerkti safyro spalvos akis ir priimti galutinį sprendimą - keliauti į pamoką.
   Ne itin noriai žingsniuodama link šiltanmio, saugančio begalę augalų, stebėjo bundančią gamtą. Ištisus kelis mėnesius stingdęs šaltukas ir augalus apklojęs sniegas pamažu traukėsi. Ir nors saulės spinduliai dar nešildė, tačiau suprasti, jog netrukus nebereiks storų, šiltų drabužių, buvo itin lengva. Į Hogvartso apylinkes atslinko pavasaris, o kartu su juo ir mokslo metų pabaiga.
   Mintis, jog netrukus šiei baigsis, o sugrįžti į Hogvartsą nebeteks, gąsdino ir kėlė keistą liūdesį. Septyneri metai pakankamai ilgas laiko tarpas, jog spėtum priprasti ir tapti viso to dalimi. Sunkiausia, kai tenka tai išplėšti iš savęs, nes atėjo laikas keisti tai, kas iki šiol buvo tvirtas pagrindas po kojomis.
   Vydama visas mintis apie mokslo metų pabaigą į šalį, įžengė į kiek neįprastą "kabinetą". Šiltnamio viduje puikavosi ne tik begalė augalų, tačiau ir daugybė mokinių, susirinkusių į paskutinę herbologijos pamoką.
   Atsišliejusi į sieną, šalia durų, perbėgo akimis per visus Hogvartso gyventojus. Daugelį matė nebe pirmą kartą, kai kurie mokiniai, kaip ir pati tamsiaplaukė, skaičiavo paskutines valadnas Hogvartse, kiti laiką leisti pradėjo dar visai neseniai. Nauji veidai priminė, jog laikas vietoje nestovi.
   Tyliai atsidususi kilstelėjo galvą sutelkdama dėmesį į būsimą užduotį. Pasodinti augalą ir šį prižiūrėti skambėjo kiek netikėtai ir įdomiai, vis dėl to tai noro atlikti praktiką nesukėlė.
   Puiki proga išbandyti savo sodininkystės gebėjimus...
   Atsitraukusi nuo tvirtos atramos sau už nugaros lėtai nužingsniavo profesoriaus link. Nedidelėje dėžutėje gulėjo vos keli maišeliai, mat, didžioji dalis jų jau puikavosi kitų mokinių rankose. Nė nesvarstydama, koks augalas slpiasi šių viduje, pasiėmė pirmą pasitaikiusį. Bordo spalvos maišelis vos po akimirkos puikavosi atokiausiame šiltnamio kampelyje kartu su dviem vazonėliais.
   Ištraukusi pupeles primenančias sėklas atsargiai įsodinio šias į juodą, gerai išpurentą žemę, netrukus leisdama gyvybiškai svarbiam skysčiui permerkti juodžemį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Luna Gardner »
I don't need a weapon. I am one.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
 -Laba diena,- atėjusi į herbologijos šiltnamį, Wrena linksmai pasisveikino su profesoriumi. Šypsojosi - o ko gi nesišypsoti, jei aplankė gera nuotaika? Tirpo sniegas, tuoj pradės želti žolytė, sugrįš paukšteliai ir prasidės tikrasis pavasaris. Jei turėtų savo gėlių darželį, būtų pats metas pradėti sėti, jog vasarą žydėtų. Deja, gėlynėlio neturėjo, nes Hogvartse nieks žemės sklypų nedalino, o pamokos vykdavo ir birželį, tad teko pasitenkinti žaliuojančiu Švilpynės bendruoju kambariu ir gėlyte ant palangės.
 Tik tiek? Šeštakursė nepatikliai pažiūrėjo į profesorių. Juk auginti du augalus nėra labai didelė atsakomybė, reikia tik nepamiršti palaistyti ir kartais persodinti ar patręšti. O kadangi vienas iš augalų žiobariškas, vadinasi jokių mandragorų ar pavojingesnių augalų. Greičiausiai ir jokių rašinių apie svarbų žemės pasirinkimą ir mėlynų augalų auginimo ypatybes. Iš vienos pusės gerai - turės daugiau laiko pasimokyti transfigūracijos, kuri taip nesisekė, tačiau apie herbologiją norėjo sužinoti kuo daugiau. Kad ir kaip burbėdavo ant įvairių knygų apie augalus, tačiau tai buvo vienas iš dalykų, kuris sekėsi ir patiko.
 Maišelis su sėklomis netrukus buvo švilpės rankose ir jį atrišusi pamatė mažą popierinį vokelį. Vadinasi, sėklos labai smulkios. Buvo parašytas ir pavadinimas - daržininis katilėlis. Gražios gėlytės. Pasiėmusi du molinius vazonėlius patraukė prie maišų su žemėmis. Nelepūs žemei. Įbėrė kiek smėlingesnės žemės. Kai pradės aiškėti kuris magiškas, bus galima labiau įsigilinti kuriam augalui reikia daugiau... Neprisiminė ko. Seniai skaitė apie katilėlius - reikės apsilankyti bibliotekoje.
 Vazonėlius pastatė laisvesnėje vietoje ant stalo. Netoliese darbavosi Adelė, tad nenorėdama atsilikti nuo klasės tempo, toliau tęsė darbą. Pirštu padarė duobutes žemėje ir atidarė vokelį - dvi mažos mažos sėklytės buvo skirtinguose kampuose. Bent jau nesulipusios,- Wrena mintyse gūžtelėjo pečiais ir atsargiai iškrapščiusi vieną įspaudė į žemę ir užbėrė ploną sluoksnį ant viršaus. Tuomet į kitą vazonėlį pasodino kitą sėklą. Girdėjo apie tai, jog kartais magiški augalai nustelbia jaunus žiobariškus daigelius ir šie žūsta, tad nenorėjo rizikuoti.
 Palaistyti. Alder nuėjo pasiimti laistytuvo - šitaip laistyti paprasčiau nei išburti vandenį ir bent jau neišplaus visų žemių netyčia paleidus per stiprią srovę. Pirmakursiai akivaizdžiai bandė pašiepti profesorių. Turbūt jų žinios tik ir siekė, jog augalus reikia laistyti. Na, bent jau žino, kad laistymui naudojamas laistytuvas. Palaisčiusi žemę, šeštakursė įsmeigė po nedidelę lentelę su augalo pavadinimu, savo pavarde ir data, jog nesupainiotų su kitų ir nusivalė žemėtas rankas į apsiausto kraštą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Wrena Alder »

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 287
  • Taškai: 31
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
Kajui pavasaris jau nebebuvo galvoj, kai įžengęs į šiltnamį, (antrą kartą per metus!) pamatė dvi jam svarbias žmogystas: Adelę ir Wreną.
Auč.
Ir kaip dabar jam persiplėšte per pusę?
Tačiau, rodos, Kajaus laimei, problema kaip tik išsisprendė: draugės dirbo šalia. Garbanius nužingsniavo prie jų, o prieš tai su šypsena pasisveikino su Sofija Orel, kuri tuoj koledže įgaus mielo padarėlio pravardę. Ir taip, ir prieš tai su profesoriumi - girdėjo apie trolį ir apsidžiaugė, jog šiais metais į žiobarotyrą nenuėjo.
-Sveikos,- pasisveikino tiek su Wrena, tiek su Adele,- taigi...kapstysimės žemėje,- plačiai nusišypsojo.
Herbologijos užduotis buvo tokia pat kaip ir antrojoje pamokoje: augalų sodinimas, nors čia bent nieko nereiks persodinti.
Bandom laimę ir tikimėsi, kad negausiu medžio, greičiau aronijos,- priėjęs prie maišelių pagalvojo. Pasičiupo žemės rudumo ir miško žalumos maišelius, kaip vėliau sužinojo jis gavo rosa pimpinellifolia. Išvertus į suprantamą kalbą - tankiadyglis erškėtis. Beveik rožė, tai ką jau tuoktis?- pajuokavo mintyse ir sugrįžo į savo vietą.
Atliko visiems gerai žinomą rutiną: žemės į vazoną, duobutės sėkloms, sėklos duobutėse, užberimas žemių, palaistymas su vandens kerais, vazonų nunešimas į saulėtą vietą. Darbas buvo be kalbų, tylą tik drumstė herbologijos pamokos herbologiški garsai.
Iškyrus kai ką.
Kajus šiek tiek jautėsi nepatogiai dėl profesoriaus - žinojo ką reiškia apsikvailinti. Nors ir nebuvo susiduręs su besiraunančiais mažiukais, šešiolikmečiui užteko tai įsivaizduoti.  Iš kur toks naglumas, a? Kur tų vaikų bent fundamentali pagarba suaugusiemsiems? Žinoma, Kajus pats nekažką gerbė vyresniuosius už save, bet viskam turi būti ribos!
Po paraliais, juk jis - Švilpynės prefektas. Palaukit, jūs man. Kajaus karts nuo karto stebėjo besidarbuojančius ir besišnekuojančius mokinukus: varną ir klastuolę. Kajus negalėjo paneigti, jie tikrai išsiskyrė iš visų čia esančių Hogvartso mokinių savo naglumu - užteko juoko, žvilgsnių ir taip, žinių iš globės sesers apie juos. Aišku, Dafydd buvo to pirmojoje vietoje, bet tie du, sparčiai lipo laiptais.
Kajus atsiduso ir ant popieriaus suraitė savo duomenis.
-Palaukit,- lūpos vos virptelėjo, Kajus dirstelėjo į penktą kursą kartojančią varnę ir bendraamžę įseserę,- Tuoj grįšiu.
Eidamas link pirmakursių porelės, jis įdėmiai stebėjo abu mėlynaakius. Vardų nežinojo, tačiau tai ir nerūpėjo. Nukreipė žvilgsnį ir prasilenkęs su jais, nužergliojo prie už jų sukrautų dėžių. Pasinaršęs tarp herbologijos įrankių, susirado ko jam reikėjo ir patraukė link savo darbo vietos.
Tik tiek. Ir viskas.
Wintersas, transfigūracijoje turintis vip ir tuo pat metu ir ne vip sąlygas, sugrįžo prie draugių.
-Klausykit,- sušnibždėjo, skubiai dėžutę paslėpė kišenėje - turiu planą.
Ir po kelių minučių, vogčiomis apžvelgęs klasę, ar kas jo nestebi, patylomis papasakojo ką sumanė.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 205
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš mėnesį »
Mergaitė jau laukė pamokos galo, nes veiklos visiškai nebuvo. Staiga Camilla pasijautė nelabai patogiai, nes šalia jos stovėjo Adelė Ginger kuri tikrai nebuvo patenkinta klastuolės šukuosena. Atsisukus į draugą ji paklausė:
- Tu turi plaukų gumytę?- net nelaukdama atsakymo Milla suprato, kad draugas jos neturi.
Klastuolė apžiūrėjo visas kišenes ir surado vieną maža ploną mėlyna gumytę. Susirišo plaukus į keistą, netvarkingą kuoduką ir užsidėjo savo melsvus akinius. Vėliau ji pažvelgė į šalia esančius vairesnius mokinius. Jie tikrai kažką rezgą pirmakursė jau gailėjosi, kad nesudegė tam židinį kartu su plaukais, bet tada prisiminė, kad kai važiavo į Hogvartsą ji pasiėmė juodų plaukų dažų vietoj kremo nuo rankos. Tai buvo vienintelis kartas kai žioplumas išgelbėjo vienuolikmetę. Staiga žemė viena vazonėlyje pradėjo keistai judėti. Cornet iš kart suprato kokiam vazone yra žiobariška sėkla, o kuriam magiškoji.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Miranda Danijelė

  • IV kursas
  • *
  • 54
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš mėnesį »
Atėjusi į šiltnamį, Miranda pamatė, kad jau veik veik, ir jau būtų pavėlavusi į pamoką. Nustebo išgirdusi, jog ši pamoka paskutinė, nes juk dar daug laiko iki mokslo metų galo buvo. Herbologijos pamokų nebuvimo džiaugsmą užtemdė žinia, kad čia tęstinė pamoka, ir pradėtą darbą reiks tęsti dar daug savaičių. Vos profesoriui baigus kalbėti, ji nubėgo priekin ir pasigriebė du maišelius. Tikėjosi, kad teisingus, nes nesinorėjo išauginti visai skirtingus augalus. Arba tik žiobariškus ar magiškuosius. Į vazonėlio žemę įdėjo keletą sėklų, į kito vazonėlio - irgi. Tik iš skirtingų maišelių. Sėklos juk skyrėsi. Ir dar taip drastiškai, jog grifė dar kartą suabejojo, ar tikrai paėmė tuos, kuriuos reikia. Užkapsčiusi žemes, dar kiek užpylė vandens. Iš lazdelės. Pasirodė greičiausias būdas tai padaryti.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai: 14
  • Lytis: Moteris
Ats: III herbologijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš mėnesį »
Šiltnamis bruzdėjo ir krebždėjo nuo darbinio šurmulio. Atrodė šiaip ir oras neblogas, ir darbas nesunkus, tačiau patalpoje sklandė kažkokia nejauki įtampa. Vos vos juntama, tartum silpna elektros srovė. Ją paaiškinti buvo net per daug lengva, Sofija vogčiomis stebėjo gale kikenančius pirmakursius ir per vidurį dirbančius ir besiraukančius vyresnėlius. Kajus kaip ir tiko tikram prefektui veikiausiai susirūpino tų pirmakursių kalbomis.
Švilpė nuėjo atsinešti laistytuvo, prieš jį paimdama linktelėjo profesoriui, suprask – ačiū. Prisipylusi vandens palaistė abu augalus. Vandenį liejo be magijos, šiandien ją buvo aplankęs malonus lėtumas ir kerų norėjosi naudoti kuo mažiau. Viską baigusi mergaitė ėmė stebėti, tie kas mėgino, manau pritars, jog tai labai smagus užsiėmimas. Stebėjo ji mokinius ir profesorių, augalus ir tai kaip pro pusiau laidžią šviesai plėvelę veržiasi saulės spinduliai. Kajus, Adelė ir Wrena švilpę labai sudomino. Atrodo jie vis dar raukėsi. Staiga Wintersas nei iš šio, nei iš to ėmė kuistis tarp pačiame šiltnamio gale sukrautų dėžių. Tai pasirodė keista, nes viską ko reikėjo sodinimui jis buvo susidėjęs ant stalo. Grįžo nešinas kažkokia dėžute, kurią žinoma skubiai paslėpė kišenėje.
Sofija nustūmė nuo stalo maišelį su žemėmis ir pasilenkusi ėmė vaidinti, jog jas renka. Atsitūpusi prisiartino kiek arčiau besišnabždančios grupelės tikėdamasi ką nors išgirsti.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019