0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 4 metus »
Jos pačios  buvusi lazdelė buvo šiurkščiai įremta į jos švelnią kaklo odą.
 - Bėgsi su manim.
 - Supratai? Nežaisk su manim.
Tai buvo prisiminimas iš Grinvičo observatorijos.
*
Sustingdyti. Surišti visi trys į vieną krūvą.
Kerai. Pasiuteliškai bjaurus jausmas. Kūnas sumažėjo, oda apsitraukė plunksnomis. Ji – pelėda.
Tai buvo prisiminimas iš Demonų mūšio.
*
Jauna moteris skubiai žingsniavo Hogvartso koridoriumi, rudai pilkos akys ieškojo transfigūracijos kabineto, kuriame dirbo jos pagrobėjas.
Po šitiek metų...
Po šitiek kas įvyko...
Melijandra nesitikėjo, jog viskas taip pasisuks, jog teks vėl prisiminti praeitį, o ypač tą penkiolikmetę, kurią grifas Džeimsas Greywindas pagrobė Slapstūnamas. Nors ir psichologinės žaizdos išgijo, nepasitikėjimas šiuo asmeniu išliko - net tada, kai sužinojo, kad Igoris su Džeimsu sutarė apie taiką. Nors greičiau apie paliaubas, tačiau visa tai negali apginti Greywindo nuo to kas dabar vyksta.
Būdama vilkolake ir žiobarotyros profesore, ji Hogvartse nesulaukė pagalbos, suteiktos Remui Lubinui, buvusiam apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriui, todėl teko suktis iš padėties, tačiau vis tiek ji neprarado galimybės apsilankyti Uždraustajame miške. Ir sužinoti ir surasti tai, apie ką nebuvo nė nepasvajojusi savo juodžiausiose mintyse: nužudyti trys vienanaragiai, o akromantulos, tie prakeikti milžiniškai vorai, suagresyvėjo. Būtent visa tai buvo ir priežastis kodėl ėjo pas Džeimsą, vienintelį asmenį Hogvartse, kurį gan gerai pažinojo ir buvo geras kerėtojas. Nors ir juo nepasitikėjo. Nors ir įtarinėjo, jog prie visa to Džeimsas galėjo prikišti savo pirštus. Nenustebčiau,- niūriai pamintijo,- Ten, kur jis pasirodo, ateina mirtis.
Giliai įkvėpė oro.
Bent tikiuosi sugrįžti iki tol, kol prasidės mano pamoka.
Vis dėl to pasitikrino ar su savimi turi burtų lazdelę ir sustojo prie kabineto durų, kurios nelabai atliko savo paskirties - viskas, kas girdėjosi klasėje, girdėjosi ir čia, koridoriuje. Baikštūs, drąsūs, ramūs ar silpni vaikų balsai pasiekė žiobarotyros profesorės ausis, atrodo, jie atsakinėjo. Atpažino tik vieno - Kajaus -  balsą.
Vėliau sekė pačio Džeimso Greywindo pakeltas balsas.
Mela neiškentė ir pasibeldė.
Nors ir jau ne djevelenas, bet turėtų išgirsti. Na, bent tegul pasijudina,- pravėrė duris. Tačiau jai teko daug greičiau pasijudinti - vilkolakės klausą suvirpino mergaitės klyksmas it koks varpo dūžis tyloje. Akimirką jau pamanė, kad tuoj ištrenks duris nuo vyrių ir įpuolė į klasę. Rudai pilkos akys susirado nukentėjusią, po to - Džeimsą. Sekundę mintis blykstelėjo galvoje, jog Greywindui susisuko šaratai ir parodė savo tikrąjį veidą, tačiau nerimas greitai užgeso. Nebuvo jokių požymių apie tamsiąją Greywindo pusę arba ji tapo tokia nepastabia mergiščia. Kojos pačios atnešė prie paskutinio suolio vidurinėje eilėje. Kokia ironija - ten sėdėjo ir Kajus.
-Džeimsai, siųsk gynėją pas Pomfri,- visus "titulus" praleisdama sukomandavo, atsitūpdama prie keistai nurimusios ir nejudančios varnanagės. Atrodo, aplinkui mokiniai nesijudins ir nepadės - tą parodė dvi jaunos mergos, kurios buvo labiau susirūpinusios savimi, nei kenčiančia bendramoksle.
Hilerė nebuvo, tačiau vylėsi, jog žinios, išgirstos iš brolio pagelbės. Lorijan palietė nelaimėlės petį, o mintyse bandė tiksliau prisiminti Reparifors ar šoko kerus. Ferula čia nepadėtų, nes atvirų sužeidimų nematė.
-Ei, girdi mane?
Kita ranka nuslydo prie mergaitės riešo. Pulsas yra.
Apalpimas? Šokas?
Širdis veržėsi iššokti iš krūtinės. Ką jai daryti?
Delne atsirado burtų lazdelė.
Išgąsčio ir nerimo virpulys nepraėjo net tada, kai baigiusi mostelti lazdele ir ištarti bežodžius šoko kerus, kaip ji pati vylėsi, turėjo atbudinti varnę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

*

Neprisijungęs Aaron Atkins

  • I kursas
  • *
  • 29
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • raudona
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 4 metus »
-Knygos nėra tokios įdomios...-niauriai burbtelėjęs Aaron pavartė akis ir lėtai nužvelgė numestą vadovėlį. Jis nenorėjo jo kelti visiškai. O koks skirtumas ar pasiims po pamokos, ar dabar? Juk jis taip tingėjo! Būtent tuo momentu berniukas įsinorėjo pasėdėti ramiai, galbūt netgi numigti, bet, deja. Sučiauptos lūpos ir nepatenkinta išraiška veide švieste švietė "nieko nenoriu daryti", bet vaikis vis tiek persikreipė į šoną nesitraukdamas nuo kedės ir ėmė su rankomis siekti savo vadovėlio. Tik bėda tokia, kad šis buvo kur kas toliau nei jo rankos siekė, o trauktis nuo kėdės jis nežadėjo. Jokiu būdu.
Pasikasęs vietelę virš smilkinio, mat dėl neaiškios priežasties jam atrodė, kad būtent nuo to galvoje greičiau atsiranda idėjos, vaikis nusprendė, kad jis gali atsigulti ant kėdės ir gražiai pasiekti savo vadovėlį, tačiau tada suprato, kad atsigulimas reikalauja kur kas daugiau energijos nei jis nori išnaudoti, tad teko likti prie vienintelio būdo - stenėti ir tikėtis, kad stebuklingai pasieks vadovėlį. Taip, Aaron galėtų pasinaudoti burtų lazdele, tačiau jokių kerų nežinojo, juk buvo dar tik antrakursis.
Vaikėzas stenėjo, tiesė tą ranką persikreipęs kol galų gale neteko pusiausvyros ir prisiplojo prie klasės grindų.
-Žinom...-nespėjęs išreikšti savo nepasitenkinimo dėl tokios tikrai netikėtos nelaimės vaikis išgirdo garsų klyksmą, kuris jį privertė net krūptelėti. O tada pasigirdo dar vienas klyksmas. Nieko nesuprasdamas berniukas atsistojo pamiršęs savo vadovėlį, sugniaužė kumščius ir paleido visą savo gerklę.
-AAAAAAA!!!,-aišku, riksmas buvo ilgesnis, tačiau, kadangi vaikis pritrūko oro jam teko liautis. Apsidairęs aplink klasę, kur buvo vien chaosas Aaron kiek susijaudino.
-Tai aš laimėjau rėkimo konkursą?-šiek tiek pakėlęs balsą, kad jį žmonės išgirstų, garsiai paklausė vaikinukas, o tada patraukęs petukais pasiėmė savo burtų lazdelę. -Taip, nesvarbu... Aš noriu burti,-kiek rimtesniu balsu sau pasakęs berniukas linktelėjo ir pasistengė susikaupti, nors tiesą sakant nuo tokio šurmulio kauptis sekėsi kur kas blogiau nei tikėtasi.
Tvirčiau suspaudęs burtų lazdelę berniukas pasistengė kuo geriau įsivaizduoti vapsvą, o tada kilo didžiulis klausimas. Kuri iš tų skraidančių padarų vadinama vapsva?
Gerai, jis ne ant tiek kvailas, kad nesuvoktų to vabalo spalvų, tik esmė ta, kad berniukui gyvūnai buvo iki tiek neįdomus, kad šis negalėjo pasakyti ir skraidantis vabalas yra bitutė, ar vapsva, ar kažkoks padarėlis panašus į bitę. Na ir ką jam daryti? Profesoriaus nekvies juk, gėda, tačiau suktis reikėjo.
Susiraukęs dėl savo situacijos Aaron giliai įkvėpė ir nusprendė, kad pirmiausia reikia pabandyti burtų lazdelės judesį, tada reikės pridėti burtažodį, o tik tada susigalvos koks vaizdinys turėtų būti jo galvoje. Taip, būtent toks planas patiko vaikinukui ir jis pasistengė atpalaiduoti riešą.
-Aš ne Pinokis, aš ne medinis, mano riešas grakštus ir lankstus,-lyg kokį užkeikimą sakydamas vaikinukas sukiojo riešą, mat norėjo jį "paruošti". Juk jei riešas bus nepramankštintas po to jį dar pasitems!
Berniukas visiškai pamiršęs apie savo vadovėlį, kuris vis dar gulėjo ant žemės, ištiesė prieš save burtų lazdelę ir ėmė keverzoti kažką ore. Aišku, ta keverzonė turėjo būti panaši į y raidę, tačiau ji gavosi būtent taip, kaip berniukas rašytų ant lapo - neįskaitoma, nesuprantama ir tiesioginė keverzonė. Jau po kelių kartų supykęs, kad nieko nesigauna Aaron nužvelgė klasėje esančius žmones ir nesirūpindamas, kad profesorius gali kažką pasakyti giliai įkvėpė oro.
-Ar čia yra kažkoks normalus burtininkas?!-garsiai surikęs berniukas tikėjosi sulaukti pagalbos, bet nenorėjo, kad prieitų profesorius. O kam jam tas profesorius, jei jis norėjo jį už knygą išvaryti! Ai... Tiesa... Knyga. Berniukas kiek sumišo ir gan greit pasilenkęs paėmė knygą nuo žemės. Žinoma, tą darydamas jis būtinai turėjo išmesti burtų lazdelę, tada susierzinti, numesti knygą ant stalo, o tada vėl lenktis dėl nelemtos lazdelės...

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 4 metus »
To ko labiausiai nelaukė klastuolė per pamoką atėjo. Praktika. Mergaitė apžiūrinėjo klase, nors ir nėra mokytojo favoritė, bet laiminga, kad dalies juos atsakimas teisingas. Žiūrėdama į einančia Emma prie  lentos juos mintyse buvo laikykis Emma tu sugebėsi išlaikyti savo reputacija. Supratus, kad visi kažką veikia, o šviesiaplaukė vienintelė sėdi ir nuobodžiauja. Cornet nusprendė nors vaidinti, kad mokosi, vėliau bandys kažkur už Hogvartso šį burtažodį, nes nenorėjo pasirodyti labai bloga burėje prieš tokį profesorių. Bandydama įsiminti kaip teisingai ore nupiešti y raidę, kad po to lengviau gautųsi burtažodis. Norėdama pailsinti ranką mergaitė padėjo ant suolo savo liesą ranką ir išlaisvino riešą. Bet staiga lazdelė nuriedėjo nuo suolo ir nukeliavo į tolyn. Šiandien mane neaplankė sėkmė, kodėl kada labiausiai jos reikia ji niekada neateina truputi pagalvojus ji nusprendė kad reikia nepastebimai praeiti tarp suolu kad paimti lazdelė. Ji atsiklaupė ant keliu ir nepastebimai ėjo prie savo tikslo. Vos pasiekus lazdelę. Šalia jos pradėjo klykti viena mergaitė. Camilla pašoko nuo to ir atsirėmus į lazdelę vos jos nesulaužė. Stebėdama kas vyks toliau. Į klasę atėjo  pagalba, mergaitė atsiduso, nes jeigu nieks neateitu tektu pasikliauti savo atmintimi ir senelės laikraščiais. Supratus, kad atrodo kvailai ji atsistojo nusipurtė dulkes ir kuo nepastebimiau bandė nueiti atgal.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 4 metus »
Kai su tėvu atsikraustė į Didžiąją Britaniją, tikėjosi naujo gyvenimo pradžios, bet, pasirodo, įklimpo į senojo šūdą. Kai su Džonu sugrįžo į visuomenę iš šešėlių, tikėjosi susirasti Oliviją, tačiau įklimpo į galeonų trūkumo skylę, o kai to pasekoje pateikė prašymą profesoriauti senojoje savo mokykloje, tikėjosi tuos metus pragyventi... ne, nesitikėjo nieko. Nesitikėjo ir penktakursės Ginger dramos.
Merginai buvo blogai – kaip ir jam pačiam, kaip ir Caroline Wilding nuo ketvirto kurso iki pačio galio. Ji niekur nėjo, net nesiruošė, sėdėjo ir mikčiodama ginčijosi. Tada pasigailėjo, jog pats per jėgą nesupakavo ir neišsiuntė merginos arbatinuko pavidale. Ji klykė siaubingai. Beldimo neišgirdo, tik akies krašteliu pamatė kaip Mela įpuolė į kabinetą. Judviejų žvilgsniams susitikus suvokė ant kieno tą sekundę krito įtarimo šešėlis. Jis siejosi su pavojumi, o Žiobarotyros profesorė tą puikiai suprato.
Klasėje kilęs šurmulys buvo nepakeliamas. Vyras išsitraukė lazdelę. Julija ėmėsi vadovavimo.
- Į kordorių, Lorijan. – jau reikėjo užuosti, jog toks snygis, tokia atmosfera atneš kažką negero. – čia per didelis šurmulys. – transfigūracijos profesorius gargdžiai pridūrė suklupusiai kolegei tamsia vyšnios lazdele nupiešdamas Expecto Patronum ženklą. Jo judesys buvo romus ir neskubrus, idealiai įvaldytas. Išgyvendamas tas valandas rugiuose, meilę, prisimindamas tas žalias akis, Greywindas jautė kaip iššaukta ramybė panirus į laimingiausią akimirką tekėjo kraujagyslėmis. Sidabrinis gynėjas – vilkas – paliko kabinetą su žinute. Ramybė, visada sekusi kiekvieno iššaukimo metu, iš lėto išgaravo. Tarp dantų kilo noras išžudyti visus šiuos nedėkingus mažvaikius. Užtildyti ir užkasti Uždraustajame miške. Jokios disciplinos, jokios tvarkos, jokio sąmoningumo. Tačiau.
Vienu staigiu judesiu Greywindas užkišo Atkins žiaunas Nutildymo kerais. Išvarys vėliau, jei po kalbos atgavimo nepuls inkšti dėl pasilikimo pamokoje, jei tik toks kvailys apie tai susimąstys. Antram plane o'Ceallachain suspiegė – taip, ta pati mergytė, kurią išvarė dar iš praeitos pamokos. Reikėjo pripažinti, buvo užsispyrusi, bet siaubingai beviltiška. Džeimsas nė neišgirdo kaip grifiukė kreipėsi ir nenuostabu kodėl – visas dėmesys koncentravosi ties Adele. Ši vis dar nebuvo atsipeikėjusi.
Kai Pomfri pasirodė, vyras suvokė, jog nė nesijaudino, krūtinėje vieta širdies gulėjo akmuo. Ginger mėgo, tačiau ji neprilygo šeimos nariui. Senoji slaugytoja išbūrė neštuvus. Džei neragintas padėjo įkelti merginą ir tik linktelėjęs kartu su sesele lazdelėmis išvarė neštuvus iš klasės. Kabineto durys užsivarė, palikdamos krūvą vaikų vienui vienus: Shade, kuri paslapčia ant lentos rašė kreida, nors to nereikėjo net slėpti; Cornet, ant kelių ieškančią pamestos lazdelės; Atkins, užkišta gerkle ir kitus. Jų reputacija nei sumažėjo, nei padidėjo, užkniso vis tiek taip pat.
---
Koridoriuje dingus Pomfri ir neštuvo siluetams, Greywindas atsisuko į Lorijan:
- Tai dėl ko? – jis rūgščiai paklausė žiūrėdamas į rudai pilkas raineles.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 4 metus »
Kajaus antakiai pakilo vos ne iki pat lubų, jei taip įmanoma.
-Tik skauda galvą,- nei paniekinančiai, nei linksmai pakartojo Adelės žodžius nei vienu nepatikėdamas.
Džeimso žodžių nelabai klausėsi, užteko to, jog leido Ginger išeiti (o stebukle), jo nuvedamai.
-Nešnekėk nesąmonių, einam, Adele,- nenusileido ir pakilo iš savo vietos.
Deja, rodos, jis jau buvo neišgirstas, viskas įvyko taip greitai. Klyksmas. Nebejudantis kūnas. Kažkokios grifės ir grifo suspiegimai. Globėjo sesers staigus atsiradimas prie Ginger. Į kitus bendramokslius net nepažiūrėjo. Stovėjo sustingęs ir apstulbęs.
Sidabrinis vilkas šmėkštelėjo prieš akis. Džeimso balsas ir viena mintis: galėjai užkišti visus. Bent klasėje karaliautų tyla.
Ta mintis toliau nepaliko jo, net ir tada, kai neštuvai pradingo koridoriuje.
Kajus stovėjo it stabo ištiktas ir nesusigaudė kaip elgtis.
Šešiolikmetis nužvelgė klasę, visus esančius. Po to nuleido žvilgsnį į grindis.
Buvo vienas iš tų vyriausių, tačiau nesijautė ramiai ir užtikrintai.
Atrodo, Džeimsas buvo teisus tą kartą apie mane. Kad esu nevertas savo globėjo.- skaudus rėžis sieloje vėl atsivėrė, nors ir kaip stengėsi apie tai pamiršti ir žvelgti į šviesiąją pusę.
Tačiau vis vien nieko nežinojo ką daryti.
Kaip keista. Dabar liks vienas suole, kaip Adelė per pirmą transfigūracijos pamoką, kai jis ją paliko. O dabar - viskas atvirkščiai.
Švilpynės prefektas suspaudė lūpas į vieną liniją.
Klestelėjo į savo vietą.
Tuščia Adelės vieta tiesiog draskė akis, o prisimintas klausimas prefektų vonioje degino skylę krūtinėje. ....draugai?
Išsitraukė lazdelę ir ją pasiukiojo tarp pirštų.
Kaip neužsirauti ant Džeimso? PALA, TIEK TO. MAN JOKIO SKIRTUMO AR TURĖSIU AREŠTĄ AR NE. TAS ŽMOGUS TURI TURĖTI SUPRATIMO IR ŽMOGIŠKUMO JAUSMĄ.
Bet pala, turiu bent šį tą padarytį. Bent vieną kartą.

-Vepsa, ne Vespa,- švilpis drąsiai mostelėjo lazdele.
Nieko. Tiek to, pasipraktikuos, lėkdamas link ligoninės sparną.
Pašoko ir išdūmė iš klasės.
Kaip gaila, jog nemačiau pamokoje Wrenos. Abudu galėtume aplankyti Adelę.
-Džeimsai, aš bėgu į ligoninės sparną!- šūktelėjp profesoriui koridoriuje, smagiai užtrenkdamas duris sau už nugaros,- Po to grįšiu dar. Gal ir su Adele! Arba be jos! Tačiau vis tiek grįšiu!-o po to šiek tiek per garsiai pridūrė,- Vespa!
Nieko. Nors pala. Tikrai?
Atrodo, kažką pamatė kaip skrendančias vapsas. O gal tik pasivaideno?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kajus Arno Wintersas »

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
Sidabriniui vilkui sugrįžus su Pomfri, žiobarotyros profesorė lengviau atsikvėpė. Virpulys trumpam ją paliko. Džeimsui padėjus įkelti vargšę varnę, rudaplaukė mergina atsistojo, paslėpė burtų lazdelę. Būdama ir profesorė kaip Džeimsas, ji irgi turėjo galimybę sudrausminti klasę, kuri, rodos, vakar prisivalgė durnaropių.
Greitai permetė akimis klasę, vos tik išgirdo kolegos nurodymą.
-Ramiai dirbkit ir netriukšmaukit, jūsų profesorius tuoj grįš,- susitvardžiusi ramiu balsu tarė.
Kajus stovėjo kaip įkaltas į grindinį. Pastatyk ant stogo ir bus geras žaibolaidis,- dingtelėjo mintis. Atpažinusi tą žvilgsnį, ji vos pastebimai nusišypsojo.
Pratinkis.
-Vyresnių kursų mokiniai, prižiūrėkit tvarką, antraip paprašysiu Džeimso, jog visus paverstų į tramdomuosius marškinius,- ir išėjo.
Vos tik durys užsitrenkė už jos nugaros, Mela staigiai išsitraukė lazdelę - koridoriuje jau nieko nebebuvo. Tik ji ir jis.
Lazdelė greitai įsirėžė į transfigūracijos profesoriaus gerklę, staigiai prirėmė prie sienos.
-Tuoj tau įvarysiu cukrinį diabetą, jei nepasakysi kas tai mergaitei nutiko ir dabar vyksta Uždraustajame miške,- iškošė pro dantis trejais metais jaunesnė profesorė, dirbusi Drumštramge ir konditere (visi jos trys darbai nė per nago juodumą nesiderėjo),- Trys vienaragiai nužudyti, vorai agresyvėja,- toliau varė, nesivargindama paisyti santūrumo ir profesorių darbo protokolo Hogvartse, burtų lazdelė su fenikso plunksna rėžėsi į Greywindo odą. Tai buvo tikra priešingybė tam, ką juto pati Mela Grinvičo observatorijoje, Londone, kai jai buvo įremta burtų lazdelę. Dar jos pačios.
-Be to, išeidamas bent galėjai paprašyti ramybės ar ko, nes jie tikrai nepėsti vaikai. Net nereikia prisiminti, kas dėjosi, kai toji varnė sukliko,- pridūrė, vypteldama puse lūpą,- Tau, ne man reikėjo paprašyti.
Staiga, durys atsidarė ir užsidarė dar kartą ir pasirodė rudaplaukė garbaniuota galva. Kajus.
Nuostaba ir šioks toks susigėdinimas Lorijan perliejo it elektra, ji staigiai atšoko nuo Džeimso. Nė nenutuokė ar brolio globotinis ką nors pastebėjo, nes šūkaudamas nulėkė koridoriumi link ligoninės sparno, tačiau nieko negalėjo pasakyti apie kitus mokinius, ypač sėdinčius paskutiniuose suoluose. Pro durų tarpą jie kažką galėjo pamatyti, o gandų nenorėjo klausytis, o ypač tokių, jei niekas nepastebėjo jos įremtos lazdelės į Greywindo kaklą. Turbūt ir nepamatė. O, vargutėli. - sudejavo mintyse.

*

Aleksas82

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
Tokios pamokos Aleksas nesitikėjo.
-Tiek šurmulio ir pasimetusių, bei išsigandusių snukučių dėl kažkokios mergiotės. Tai juk ne pasaulio pabaiga. Jai praeis,-tyliai sumurmėjo vaikis. Paslapčia jis jau gailėjosi, kad jį galėjo išgirsti profesorius ar kiti, tad lyg nieko nebūtų sakęs sėdėjo kuo ramesniu veidu. Iš tiesų jo viduje į visus kampus daužėsi baimė. O jai profesorius išgirdo ir dabar pradės iš jo tyčiotis? Ne, tokias mintis Aleksui reikėjo atmesti. Dabar reikėjo tikėtis geriausio ir praktikuotis burtažodį. Rudaplaukis dažnai mėgdavo skaityti burtažodžius ir analizuoti jų mostus, tarimą ir panašiai. Bet analizuoti ir padaryti buvo du skirtingi dalykai. Klasėje buvo daug kitų mokynių, kas kėlė stresą, bet to jis neparodė. Jo užtikrinas veidas slėpė tikrus jausmus jo viduje. Iš pat pradžių Aleksas išsitraukęs burtų lazdelę ir pramankštinęs riešą pabandė pora kartų nupiešti dailę "y" raidelę. Pasipraktikavęs su mostu, suprato, kad dabar reikėtų gerai kirčiuoti burtažodį. vEspa - mintyse sau ištarė, uždėdamas kirtį ant e. Jis stengėsi viską padaryti teisingai ir neapsijuokti prieš visus. Galiausiai suprato, kad teks viską padaryti ir garsiai.
- Vespa , - garsiai ir aiškiai ištarė jis tuo pačiu metu piešdamas raidelę. Jis puikiai žinojo, kad širšė yra pora kartų didesnė už vapsvą ir jos spalva yra  tamsesnės geltonos spalvos, bitė šiai rasiai visiškai nepriklausė. Ji ženklei skyrėsi nuo paminėtų vabzdžių savo mažu dydžiu ir storumu. Tad puikiai įsivaizduodamas vapsvą, piešdamas raidę ir tardamas burtažodį Aleksas tikėjosi, kad kažkas įvyks ir jis neapsijuoks prieš visą klasę. Aleksas vėl įjungė ramų ir užtikriną veidą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Paul

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
Kol dauguma klasės šurmuliavo, Emma bandė ,,suvirškinti" gautą informaciją, mėgindama suvokti, kas ką tik įvyko. Tikiuosi, to nebus kiekvieną pamoką. Čia neįmanoma nieko išmokti. Nors tai šiek tiek geriau negu mirtina tyla ir įtampa pamokoje.  Pirmakursė atsiduso ir ėmė lankstyti riešą, ruošdamasi pasipraktikuoti rankos judesį. Ji pamažu apžvelgė klasę, nors tai padaryti buvo gana sunku, nes sėdėjo vidurinėje eilėje. Mergaitė stengėsi sugauti Camille žvilgsnį, tačiau varnanagei nesisekė. Trumpai tariant, klasė buvo chaosas.
Emma vėl atsidususi ėmėsi kitos veiklos: judesio praktikavimo. Po keleto bandymų pirmakursė nusprendė, kad ji tai moka daryti.
Dar kartą apžiūrėjusi klasę, Emma pabandė įsivaizduoti, kaip atrodo širšės ir mostelėjo lazdele, tačiau pamiršo pasakyti burtažodį.

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
Klasės atmofera buvo lygi temperatūrai, nors Džei, regis, jautėsi pakankamai laisvai. Net ir teoriniai atsakymai buvo sutikti be didelės paniekos, taigi kaip jam - beveik draugiškai ir geranoriškai. Pasukiojo rankoje lazdelę. Šituos kerus teko naudoti tik kartą - vienas nepamirštamas nuotykis, kai madam Levė praleido gerą valandą stingdydama vapsvų pilną kabintetą. Tai buvo seniai. Labai seniai pakartojo sau dar kartą vis primindama, kad dabar iš savęs tikisi kiek daugiau. Atsidūsėjo ir laisvąja ranka perbraukė raudonas garbanas (menkas malonumas, kai tie dryžuoti vabzdžiai ima veltis į plaukus). Galgi šiemet nutars pagaliau laikyti VSMT? Dvidešimt, kaip ir pats laikas būtų imtis kažko rimto.
Svarstymus nutraukė merginos klyksmas. Garsas bangomis nusirito iki šaltų klasės sienų, atsimušė ir tūkstančiais aidų grįžo atgal, lūždamas ir duždamas į atskirus atgarsius, kurių kiekvienas smelkėsi giliai į smegenis, traukdamas iš slaptų kerčių prisiminimus ir vaizdus. Akimirką sėdėjo sustingusi - o kitą į klasę su trenksmu įskubėjo jauna moteris, dar beveik mergina, gal metais ar dviem vyresnė už ją pačią. Papurtė galvą - kaip vandens pripilta. Turėjo susiimti. Negalėjo čia parodyti, kad bijo kažko, kažko nesąmoningo, juolab, kad pavojus gresia ne jai. Įkvėpė. Reikia. Pamėgino įsižiūrėti į atėjusiąją - regis, nauja žiobarotyros profesorė, tačiau familiarus kreipinys ir įsakmus tonas, kuriuo į didžiai gerbiamą profesorių Greywindą kreiptųsi toli gražu ne visi. Iš klasės priekio žybtelėjo rudai pilkos akys. Livi vyptelėjo pati sau, tačiau pasisuko suole, kad prireikus galėtų akimirksniu atsistoti.  Neakivaizdžiai atsisuko į Džeimsą, tarsi tikrindama, kaip jis reaguos į veidą iš praeities. Melijandra Julija Lorijan, jo įbrolio sesuo. Dar viena iš potencialių keršto medžiotojų. Nors dabar, regis, užsiėmusi kažkuo rimtesniu: su lazdele rankoje klūpėjo prie bežadžio Ginger kūno. Nenorėjo galvoti, ką jai tai primena, tačiau nesikišo. Akimis sekė klasės draugų (vadinkim taip, kai nėr geresnio žodžio) veiksmus ir reakcijas. Neskaitant pačios Livi, Ginger, Kajaus, vienos grifės, regis, pavarde Green ir to kvailoko klastuolio, pamokoje sėdėjo daugiausia vienuolikos-dvylikos metų įsibailinusi liaudis. Nežinia, ko tiksliai iš jų tikėjosi - šūksnių, aimanų, išgąsčio, sąstingio - tačiau dauguma tik priekaištingai nužvelgė situaciją ir grįžo prie praktikos. Vienam grifiukui tai, regis, pasirodė juokinga. Olivija tarsi netikėdama kilstelėjo antakius. Taigi taigi. Nešališka širdies kertele pritarė tiek Džei išsireiškimui apie "šiuolaikinį jaunimą", tiek panaudotiems kerams, kad ir koks nepedagogiškas ir nekorektiškas tas veiksmas buvo.
Vis dar sėdėjo kaip ant adatų, kai pasirodė Pomfri ir su profesorių pagalba išgabeno bežadį varnės kūną. Greywindas klasę paliko neatsigręždamas, Mela išeidama paprašė tvarkos. Klausdama Livi pirštu bakstelėjo į save ir kilstelėjo antakius, girdi, labai miela iš jos pusės. Apie kokią tvarką gali svajoti, kai vienas jos prižiūrėtojų - klastuolis, kurio vieno pakaktų per pusdienį sujaukti trečdalį pilies. Akilanda, susiimk, konkurencija! Tegul ant žemės susmukusios merginos vaizdinys dar ne visai paliko mintis, Olivija atsidūsėjusi pakilo. Šaltis nuo lango skverbėsi iki pat kaulų, o atmosfera, pasikartojant, nedaug tesiskyrė nuo temperatūros. Vis dar stebėjosi, kad liaudis taip greitai sugrįžo prie vapsvų būrimo - tarsi prieš jų akis kasdien rėkdami tampytųsi pusgyviai bendramoksliai. Arba, labiau tikėtina, visiem buvo, paprastai tariant, dzin. Žavu. Kaip tik tai, ko reikia - paklusni zombių karta. Jau norėjo kreiptis į Kajų - vienintelį, kurį iš visos klasės dar norėjo matyti - kai šis pašoko kaip įgeltas ir be įspėjimo išlėkė koridoriun. Pro praviras duris šmėstelėjo Džei, Melos priremtas prie sienos. Olivija sustingo. Galvoje suskambo pažįstamas balsas. Džonai, labai tikiuosi, kad kaip visada esi tik senas paranojikas. Kitaip mum šakės. Mergina atsigręžė į likusius klasėje, mintyse keiksnodama tek Džeimsą, tiek Kajų ir tuo pačiu neramiai svarstydama, kas dedasi už durų. Nekalbant apie tai, kad tarp mokinių be konkurencijos buvo vyriausia. Atsidūsėjo. Fiadh, kaip visada, vėl pakliuvo į bėdą. Nesėkmės kaip užsakytos.
 - Jeigu pradanginai kartą, pradangink ir dabar, nebus problemos,- pavargusiu balsu tarė Livi prieidama artyn nelaimėlės. Pati jokios pelės nematė, tačiau neketino Fiadh įrodinėti, jog yra kitaip.- Užsiimk vapsvom, tik pasistenk sustingdyti prieš joms tau įgeliant, nes Džei... profesorius Greywindas neapsidžiaugs,- jeigu išvis sugebės grįžt. Nebūtų nustebusi, jeigu iki varpo jis taip ir nepasirodytų.
Apžvelgė likusius - Atkins, berods tokia pavardė buvo neklusnaus grifiuko, buvo nutildytas, tad problemų nekėlė, o likę, matyt, mėgino apsimesti, kad nieko neįvyko ir dirbti. Olivija apsisuko ir atsisėdo šalia klastuolio.
 - Kaip čia nutiko, kad per tokią suirutę nutarei nepasireikšti?,- vyptelėjo, nenuleisdama žvilgsnio nuo durų. Dešimties minučių draugiškam pasikalbėjimui užteks. Jei ne, matysim.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Olivia Rose Winter »

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
Vadovėliai gulėjo ant stalo neliesti. Klasės šurmulyje Sofija vargiai tesuprato savo pačios mintis. Antrakursė vogčiomis stebėjo visus pamokos įvykius, spėliodama ką kas galvoja. Apie kerų išmėginimą – pamokos užduotį švilpė pamiršo, tai būtų šimtu procentų nepavykę ir tikrai nepadėtų atstatyti klasės tvarkos. Kai abu profesoriai išlėkė pro duris, Sofija giliai truksmingai atsiduso. Reikėtų pasimokyti animagijos, tuomet galėtum pasiversti kokia muse ir nepastetai išmukti iš klasės. – pamanė. Šiaip idėją ji palaikė gana nebloga.
 Vėliau Sofija pagalvojo apie tą varnę, išneštą iš klasės ant neštuvų. Apie tai kaip ji parkrito ir daužydama rankomis grindis spiegė. Įsivaizdavo, ką ji turėjo matyti, kokie vaizdiniai temdė jos sąmonę. Jie nebuvo gražūs, bent Sofijos vaizduotėje. tai jums ir paprastas šios kartos gyvenimėlis, visu gražumu...
 Netrukus iš klasės išlėkė Kajus, Švilpynės prefektas. Atsidarius durims, akies krašteliu antrakursė pastebėjo profesorių Greywindą priremtą prie sienos žiobarotyros profesorės. Sofija patrynė akis. Nežinodama ką galvoti ir aiškiai suprasdama, kad to ką pamatė matyti tikrai neturėjo, žudbūt panoro imtis kokios nors veiklos. Geriausiai tiko pamokos kerų praktika. Negalėdama iki galo susikaupti Sofija apgalvojo kokių vapsvų norėtų ar bent pamėgino. Tuomet mostelėjo lazdele tą nelemtą y raidę ir sumurmėjo Vespa. Bjauru. Širšės neatsirado, vietoj jų ant stalo nukrito keista dryžuota masė. Sofija suniurzgė.
– Būten tai ko tikėjausi...
 Švilpė susiraukė, vadinasi dar kart mėgins. Ji vėl ore nubrėžė y raidę, įsivaizdavo vapsvą kaip galėjo tiksliau ir ištarė burtažodį garsiau ir aiškiau negu prieš tai. Ore aplink jos lazdelės galiuką ėmė suktis stambi vapsva. Nieko nelaukusi mergaitė riktelėjo Stupefy ir vabzdys nukrito į tą dryžuotą, skystą nepasisekimą. Ji atsargiai paėmė vapsvą ir padėjo padarėlį ant sauso pergamento. Sukūrė dar kelis vabzdžius ir visus ( kai kuriuos kiek pavargusi ) sustingdė ir sudėjo suolo krašte. Per vidurį taip ir liko ta dryžuota dėmė.
 Tuomet švilpė apsidairė klasėje. Šaltis tiesiog stingdė, o dauguma mokinių nė nesiruošė atlikti užduoties kaip, kad ir Sofija iš pradžių. Tačiau ką jai daugiau veikti? Ji neturėjo su kuo draugiškai šnekučiuotis, išdaigos jos per daug nedomino, o ir užduotis nebuvo iš nuobodžiųjų. Mergaitė vėl pagalvojo apie profesorius stoviniuojančius koridoriuje. Paslaptims ir kerštavimui jie pasirinko labai netinkamą vietą. Vėliau mergaitės mintys grįžo prie savo suolo. Taip, bus darbo. Reiks pasakyti mokytojui...

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
Panašu, kad Dafydd laimėjo. Taip jis nutarė tada, kai koledžo vadovas nieko nepasakė apie globotinio elgesį per teorinę pamokos dalį. Jeigu jis Dafydd ignoruos, ką gi, dar geriau. Ši pamoka yra tik laiko švaistymas. Kam reikia kažką išburti iš oro? Pradanginimas buvo tikrai naudinga. Tačiau kam, po galais, reikia sukurti kažką, ko nėra?!
Klastuolis nutarė šią pamoką tiesiog ramiai pasėdėti ir nieko nedaryti. Aišku, jeigu profesorius vėl pradės kabinėtis, gaus ko nusipelnęs. Atkentėjo vieną areštą - ką gi, atkentės ir dar vieną. O už tokias nesąmones iš mokyklos niekas neišmes. Net jeigu ir išmes - menkas nuostolis... Nors iki pilnametystės dar dveji metai, kuriuos reikėtų praleisti kažkur. Bet kur, tik ne namie. Tad geriau būtų, kad Džeimsas Greywindas nesugalvotų kokios nors nesąmonės...
Saugumo sumetimais klastuolis išsitraukė burtų lazdelę. Jeigu anas prieis, galės apsimesti, kad dirba.
Lazdelė ant stalo, Dafydd ramiai sėdi ant kėdės, širšių, kurias reikia išburti, žinoma, nė kvapo. Viskas skambėjo labai nuobodžiai. Tačiau netrukus prasidėjo toks erzelis, kad net ir šis klastuolis galėtų užpavydėti. Pirmiausia pradėjo klykti kažkokios mergos, po to iš kažkur atsirado kita profesorė, po to abu profesoriai išėjo... Kas čia vyksta? Velsietis susiraukė. Ir šiaip sėdėti be darbo yra ganėtinai nuobodu. O jeigu dar profesoriaus nėra klasėje?.. Ko jis čia tada atėjo?
Staiga velsiečiui į galvą šovė mintis. Taip, sukūrimo kerai yra be proto nuobodu ir nereikalinga. O štai praėjusi pamoka tikrai verta dėmesio - netgi Dafydd dėmesio. Jis paėmė lazdelę į ranką. Pelių, savaime, aišku, kabinete nebebuvo. Tačiau klastuolis buvo tikras, kad kerai gali veikti ne tik su šiais gyvūnais. Ir iš viso - ne tik su gyvūnais. Jis pasiėmė knygą ir pasidėjo tiesiai priešais save. Nukreipė lazdelę ir, nė nepajudinęs rankos, tvirtai ištarė:
- Partialis evanesco.
Savaime aišku, nieko neįvyko. Klastuolis pradėjo raustis atmintyje: kokį gi judesį reikia atlikti? Žinoma, kai nesiklausai to, kas vyksta per pamokas, yra gana sunku prisiminti, kas jose vyksta. Tad nenuostabu, kad klastuolis nieko ir neprisiminė. Kol sėdėjo laužydamas galvą, prie jo kažkas priėjo. Pirmiausia penktakursis pamanė, kad profesorius Greywindas sugebėjo grįžti nepastebėtas ir prisistatyti iš karto čia. Tačiau atsisukęs jis pamatė, kad tai ta pati grifė, su kuria teko turėti reikalų pirmojoje pamokoje. Kokia ten jos pavardė? Summer ar panašiai...
- Labas ir tau, - ne itin draugiškai mestelėjo Dafydd. Tačiau į klausimą teikėsi atsakyti: - Kodėl aš turiu reikštis, kai visi tik ir žiūri, kas atsitiko kažkokiai mergiotei? Nuobodu!
Klastuolis skubiai prisitraukė knygą arčiau. Nenorėjo, kad mergina suprastų, ką jis čia daro. Įtarė, kad tuojau pat nuskuostų pas profesorių Greywindą papasakoti, kuo užsiima Klastūnyno mokinys. O Greywindas jau rastų kaip tuo pasinaudoti...

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
Patrynė susitirti spėjusius pirštus. Nesuvokė, kodėl dar nepajuto adrenalino pliūpsnio - gal todėl, kad atprato gintis, laukti pavojaus kiekvieną išgyventą minutę. Ne. Livi kankino faktas, kad visai šalia kažkas vyksta, o ji sėdi klasėje ir vaidina pavyzdingą mokinukę.
 - Ane? Logiška, tada dėmesį tektų dalytis su ja,- akys blykstelėjo.- Teisingas mąstymas, žvaigždute,- neironiškai pabaigė nusišypsodama.- Nenori pabandyt su vapsvom? Žinai, smulkesnės, geresnė praktika, labiau pravers pritaikyme,- aišku, kalbėjo ne apie egzaminus.
Tegul bandė apsimesti, kad nerūpestingai veda abiems neįdomų pokalbį su Dafydd, iš tiesų nenuleido akių nuo durų. Per ilgai... Tegul jai ir pasivadeno ir Melijandra su Džeimsu aptarinėja artimiausią integruotą pamoką ar tariasi, katram priklauso garbė šįvakar palikti Dafydd arešto (ne, tikrai nežinojo, ar klaustuolis spėjo pasižymėti ir žiobarotyros klasėje), abu rizikuoja atrkreipti nepageidaujamą dėmesį- visgi pamoka. Olivija atsistojo, nužvelgė lyg ir ramią klasę. Surizikuos.
Nuspaudė durų rankeną. Vos prieš kelias minutes pro jas kaip be galvos išlėkė Kajus, ir vis dar neaišku kokio velnio. Užtrenkė paskui save neatsisukdama. Labai abejojo, ar dar kuris iš mokinių panorės rautis lauk iš klasės- greičiausia dauguma mėgavosi laiku, kai gali ramiai praktikuotis kerus nestebint prie sienos prismeigti galinčiam profesoriaus Greywindo žvilgsniui.
 - Kažkaip užtrukot, chebryte,- miško žalumos akys po vieną nužvelgė Lorijan ir Džeimsą.- Labas, Melijandra, malonu susipažint,- rankos patogiai sudėtos ant klubų, lūpose kiek pašaipi šypsena- galima pagalvoti, kad juodu atsitiktinai sutiko koridoriuj.
Tikrąją atmosferą Livi pajusti netruko- labai abejojo, ar Mela kviestų jį maloniam kolegiškam pokalbiui vidury pamokos ir dar trauktų lazdelę.
 - Aišku, jūsų kolegiškai draugiški pašnekesiai visai ne mano reikalas, tačiau leiskit priminti, kad Kajui išsirovus iš kabineto su visom durim, daug kas galėjo pastebėti tikrai ne patį dažniausią vaizdą,- vyptelėjo, reikšmingai nužvelgdama prie sienos stovintį Džei ir lazdelę Melijandros rankoje.- Mano kukliai nekuklia nuomone, būtų neblogai šitą moksladraugių arbatėlę atidėti bent keletui minučių ir prisiminti, kad nekurie duotuoju momentu užsiima jaunųjų protų ir sielų auklėjimu,- galva maktelėjo durų link.
Aišku, abejojo, kad Gringer atvejis pasikartos ar kad Dafydd sumislys per kelias minutes klasę paversti bulių pantona, tačiau rizikuoti nelabai apsimokėjo. Dar kartą nuskenavo abu profesorius ir apsisukusi paskui save uždarė duris. Giliai įkvėpė, atmetė atgal plaukus ir pasitraukė į kampą prie židinio. Melos pasirodymas suneramino daug daugiau, negu parodė- tegul jau beveik pusmetį kartu moko, bet Livi geriau nei bet kas žinojo, kad kerštas kaip geros kokybės brendis- kuo ilgiau laikai, tuo stipresnis. Nesisėdo. Nugara atsišliejo į sieną. Šilumos liežuviai skverbėsi pro šalčio luobą, pamažu atitirpindami sustingusius sąnarius. Olivija pakaitomis stebėjo tai duris, tai mokinius klasėje, tačiau mintimis klaidžiojo daug toliau. Džoną visą laiką laikė senu paranojiku ir dažnai erzindavo, kad šis kiekvieną padavėją bare įtaria sąsajomis su pogrindžiu, tačiau dabar atsargiai ėmė jam pritarti (to, savaime suprantama,  nesakys) - Džeimsas labai rizikuoja maldamasis viešumoje, kai praėjo palyginti nedaug laiko.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 4 metus »
Profesorius net nereagavo į Fiadh žodžius. Ar tai - naujas būdas parodyti paniekai? Mergaitė to nežinojo. Iš vienos pusės jai toks variantas tiko: jeigu profesorius Greywindas nutarė jos nematyti, visų pirma, jai nereikės demonstruoti tų nelemtų ferula kerų. Be to, kad ir kas benutiktų, jis neateis prie jos su visa baime, kurią skleidė vien savo esybe. Tačiau... Ką, po galais, daryti su ta prakeikta pele? Grifiukė vis dar buvo įsitikinusi, kad ant kėdės tikrai guli vargšas negyvas graužikas. Olivia vėl priėjo prie trečiakursės su patarimu. Tai pastarąją gerokai nustebino, nes kol mokėsi ferula kerų garantuotai išvedė šią merginą iš kantrybės. Tiesa, šį kartą Fiadh nespėjo nieko atsakyti, kai Olivia pasišalino. Šviesiaplaukė nejučia lengviau atsiduso. Pačiai buvo nemalonu tą suvokti, tačiau ir ši vyresnė grifė pradėjo kelti šiokią tokią baimę. Negi ji mano, kad man dabar pavyktų kokie nors kerai? apmaudžiai paklausė savęs šiaurės airė ir pajuto, kad akyse kaupiasi ašaros. Jau norėjo prakeikti save už sprendimą vėl ateiti į Džeimso Greywindo pamoką. Keista, kad Greywindas, tik įėjęs į klasę, neišvarė vargšės mergaitės. O gal buvimas tyliai kaip bet koks gyvūnas, tik ne pelė, po šluota, padėjo? Gal jis išties jos nepastebėjo?
Vienaip ar kitaip dabar reikėjo išspręsti ant kėdės gulinčio lavono klausimą. Fiadh tikrai nežinojo, ką daryti, tačiau klausti profesoriaus dar kartą ji neketino. Tuo labiau, kad jis dar ir pasišalino iš klasės. Ką gi, gal ir nereikia stebėtis, kad jam nėra itin lengva ištverti tokius nevykėlius kaip ji, Fiadh...
Kelias akimirkas svarsčiusi grifiukė priėmė paprasčiausią sprendimą: užtempusi rankovę ant pirštų ji tiesiog staigiai perbraukė ranka per kėdę, tikėdamasi, kad pavyks numesti pelę. Atsargiai patikrinusi suprato, kad pagaliau bent kažkas šioje pamokoje pavyko. Aišku, labai tikėtina, kad ji vėliau į tą pačią pelę įlips. Tačiau dabar bent jau gali ramiai sėdėti ir mokytis naujųjų kerų.
- Vespa, - kelis kartus tyliai pakartojo trylikametė. Laimei, bent jau pats žodis buvo paprastesnis. Ir tik vienas. Juk tik dėl to, kad neaiškiai ištarė antrąjį žodį, ir pradangino visą pelę, kas kainavo visą šį stresą... Tada Fiadh suprato, kad reikia dėl visa ko gerai patreniruoti ir ranką. Juk jeigu visko neatliks teisingai, būtinai vėl pridirbs kokių nesąmonių...
Kokias penkias minutes mergaitė visiškai tyliai ir ramiai ore piešė y raides. Atrodė, kad sekasi visai neblogai. Galbūt pavyks išeiti iš šios pamokos laiku ir be ašarų akyse? Tokia tikimybė nebuvo labai didelė, juk vis dėlto kalbama apie Džeimso Greywindo pamoką. Tačiau kai kurį laiką nieko blogo neįvyko, Fiadh širdyje nedrąsiai galvą pradėjo kelti viltis.
O vis dėlto kokio naivumo turėjo būti ši mergaitė, jeigu patikėjo, kad jai transfigūracijos pamokoje kas nors gali pasisekti gerai? Vienu momentu, kai ji ramiai treniravosi kerų judesį, kažkodėl staigiai suskaudo galvą. Baimės paveikta vaizduotė iš karto pasakė, kad tai širšės darbas. Ko gero, kažkuriam mokiniui pavyko išburti širšes ir šios nieko nelaukusios pripuolė prie Fiadh... Gal dėl šviesių plaukų pamanė, kad ji kokia gėlė... Šiaurės airė nežinojo, kodėl, tačiau buvo tikra, kad yra puolama šių vabzdžių. O profesoriaus net nėra klasėje! Grifiukė užsidengė galvą rankomis ir pradėjo mąstyti, ką daryti dabar. Tačiau niekur nesidėsi - teks kreiptis į baisųjį profesorių. Iš to, kad Olivia išėjo iš klasės, tačiau labai greitai į ją grįžo, Fiadh spėjo, kad profesorius yra už durų. Dėl kažkokios visiškai nesuprantamos priežasties, mat grifiukė jau buvo pamiršusi, kad šioje pamokoje buvo pasirodžiusi ir kita profesorė.
Taigi vis dar užsidengusi galvą šviesiaplaukė patraukė kabineto durų link. Taip ir girdėjo, kaip profesorius Greywindas pasiunčia ją kuo toliau nuo klasės. Bet ką daryti, kai puola širšės? Savaime aišku, nieko net panašaus į tai nebuvo, tačiau šviesiaplaukė buvo visiškai įsitikinusi: galvą suskaudo dėl to, kad įgėlė širšė.
Pagaliau ji pasiekė kabineto duris. Labai nedrąsiai jas pravėrė. Net neišėjusi į koridorių labai tyliai sumurmėjo:
- Profesoriau, ar galite grįžti į klasė? Ten siautėja širšės...

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 4 metus »
Nebyliame koridoriuje dramos plėšėsi viena su kita.
Ir vėl per greitai – kaip tada mūšio metu Uždraustajame miške. Šiugždesysį pakeitė batų cypimas ir nelanksti žiobarotyros profesorės lazdelė įsmigo į blyškų kaklą kaip tūkstantis kartų prieš tai. Smūgis į prisiminimus, smūgis į savisaugą. Kažkuriam smegenų gale balsas rėkė pulti atgal, sužlugdyti, pamokyti, sunaikinti, bet kūnas susirakino. Žvilgsnis buvo nuožmus.
Ir vyras suprato, jog jie apsikeitė rolėmis. Ši mergina, ne, ši jauna moteris jau išaugo savo kiautą. Kaip ir jie visi...
– Neįsi.... – Džeimsas iš aukšto žvelgė į pykčio perkreiptą veidą, jo balsas buvo duslus su dar viena priemaiša. Burna prasivėrė dar vieniems žodžiams, bet užsičiaupė. Durys atsidarė ir Kajaus idiotiška makaulė išsmuko pro jas, o durų tarpas galėjo išduoti viską. Tą minutę ant sprando pasišiaušė plaukai.
– Arno! – bet vaikis jau dingo. Pavymui berniukas riktelėjo, nesėkmingai mostelėjo lazdele burtažodį. Apgailėtina. Net sveikatos neturi visus teisti ir mokyti, aiškinti ir nurodinėti. Vyras suniurzgė suskersuodamas susipratusios Melos kryptimi. – Išdrąsėjai, bet esi dar ta pati kvaiša, Lorijan. Nieko aš nedariau ir pats nieko nežinau. –  pasitrindamas kaklą subambėjo, lazdelė jau gulėjo rankovėje. –  O ko čia varstot duris? Livi...
Galbūt buvo idiotiška tikėtis tokio pokalbio tokioje situacijoje ir tarp tokių žmonių, kurie buvo susipynę bei apsiėdę neeiliniais nervų gadinimais vieta Hogvartso obuolių pyrago. Todėl jis nutilo iš padilbių žvelgdamas į raudonplaukę Winter. Randuotas veidas buvo iškritęs iš vėžių, akių žvilgsnis labiau tiko Demonų mūšiui ir Dumštrango revoliucijai, o ne antrajai transfigūracijos pamokai. Juodaplaukis atsiduso užsimerkdamas, slėpdamasis nuo Olivijos žvilgsnio. Išgirdo kaip dvidešimtmetė uždarė duris. Po minutės jos ir vėl atsidarė. Tikėjosi ir vėl išvysti Rouz, bet čia išdygo tirtanti o'Ceallachain ir profesoriaus fizionomiją buvo galima pyst ir atspėti.
– Jau vėluoji į pamoką, Mela. – jis pernelyg lėtai ir romiai tarė, atsisukdamas į grifiukę. Kas ten pas Turner darosi? Negi Girfų Gūžtoj vien bailiai ir gerklių nenulaikantys kvailiai? Pasirodo. Norėjo atsidusti, tačiau gerklėje užstrigo nuovargis.
Pagaliau šaršalynas nustojo kvėpuoti, apsivertė ant kito šono ir nutilo. Klasė pagaliau įšilo, o mokiniai (nors jų galvose kažkodėl buvo įstrigęs šurmulys) ir toliau susirangė prie nesėkmingų bandymų kerėti ar tiesiog ėjo lengvesniu keliu imituodami darbo procesą, kuomet tik mažoji klasės dalis iš tiesų dirbo. Koks kortų namelis. Kažkas nebesugebėjęs kovoti demonų karo, iškrito, vienas gaidelis paleido gerklę į dramą, kita višta pradėjo isterikuoti, o kiti šiaip nušoko nuo galvų slampinėdami ant kelių ir vaidindami didvyrius keikė nedėkingą aplinką, kurią susikūrė jie patys. Nereikėjo reaguoti arba, tiksliau, reikėjo ištiesti pagalbos ranką ir patiems pasirūpinti negu prisilipdyti prie suolų mąstant šį ar tą.
Pūga už lango įsisiautėjo.
Shade raštas švietė ant lentos ir tai buvo pirmas dalykas, kurį pamatė profesorius, kai durys užsidarė už nugaros. Mintys, klajojusios kitur, apsistojo ties kabinetu. Mažytė atgaiva nuo to, kas vyko už durų. Bet tai nereiškė, jog rojus tęsis toliau. Fiadh tuo labiau, nes niekas nebuvo išbūręs skraidančių širšių.
– o'Ceallachain, sėskis į savo vietą. Tau vaidenas. – pavargusio žmogaus tonu suurzgė, geriau manęs nejudink, sakė jis.
– Llewellyn, matau, sėdi be darbo. Stok į klasės priekį pademonstruoti kerus. Manau, jau moki. Winter, tu kita, kad jau klajoji po klasę. – paskutiniuose žodžiuose švietė kartėlis merginai. Pripažins, nepatiko. Manęs nereikia gelbėti, Livi. – niršiai pagalvojo žingsniu patraukęs per klasę. Rankos kišenėse, randuotas veidas toks pat – šaltas ir abejingas, pagaliau pakeitęs savo emociją. Greywindas palikęs per pirmą pamoką laikytą Emeriko Žabo „Pavertimų pradžiamokslio“ vadovėlį, lyg tai kiek gelbėtų padėtį, nuėjo muštruoti mokinių sielų šioje paniurusioje ryto pamokoje.
Sofija Orel sėdėjo su keliomis sustingdytomis širšėmis ir dryžuota dėme ant stalo. Dėmė sulaukė priekabaus žvilgsnio ir pakelto antakio.
– Išburk dar kelias, tau reikia lavinti koncentraciją. Jei pasitaikė tokia klaida, jų bus tik dar daugiau, ar aišku? – žiūrėdamas į pilkšvai mėlynas lietaus spalvos akis profesorius tarė juodaplaukei mergytei ne per daug griežtai ir ne per daug atlaidžiai – tai buvo kažkoks aukso viduriukas. Galbūt iš jos išeis kažkas daugiau, o galbūt ateityje Orel tik susimaus, bet kaip bebūtų, ši švilpė profesoriui tebuvo tik dar viena antrakursė iš dar vieno Hogvarsto koledžo ir priklausė mokyklai, kurioje gali mirti.
Tuo tarpu Gilbert įjungęs ramų ir užtikrintą veidą dorojosi su užduotimi. Varnius buvo tipinis moksleivis rudais plaukais ir pasitikinčiomis akimis, nors tas pasitikėjimas, rodos, per teoriją subliuško lyg nežinia kas. Taip ir būna – vieną akimirką vaidina kietą, kitą akimirką gūžiasi laukdami pakeltos rankos. Vaikinukas dirbo ir jokio realaus rezultato dar neturėjo, todėl profesorius pro jį praėjo nesakęs nieko. Shade Greywindo akyse irgi niekuo nesiskyrė nuo bernioko, gal tik buvo daug tylesnė ir daug užmaršesnė nei jos bendramokslis kitame suole šiame kabinete, buvusioje minutėje. Mažos, kvailos, beviltiškos klaidos neprasprūsdavo pro profesoriaus akis kaip ir ši.
– Jei tai būtų buvusi dvikova, kurioje ketinai nukreipti priešininko dėmesį, tu būtum negyva, panele Shade. – profesorius tingiai iškošė mergytei iš šono. – Susikaupk. Ir Atkins, susirink savo daiktus, durys žinai kur.

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 4 metus »
Įniršusios rudai pilkos akys degino Greywindo veidą.
-Gal ir esu kvaiša, bet tu esi tas pats savanaudis djevelenas,- karčiai atrėžė vilkolakė, paslėpdama burtų lazdelę kelnių kišenėje,- norėčiau vėliau ar anksčiau sulaukti įrodymo,- burbtelėjo. Šie žodžiai sakyte sakė: "aš tavimi nepasitikiu ir vis vien laikau tave įtariamuoju".
Tada koridoriuje pasirodė anksčiau klasėje pamatyta raudonplaukė Grifų Gūžtos mokinė. Jos balsas išdavė, jog žino kas vyksta, žino tą gilumą. Arba bent nutuoja apie tai pusia ausies. Arba visko nežino, tačiau jos balsas! Ji buvo kitokia nei likusieji mokiniai. Ir kai ką priminė. Pro vilkolakės akis nepraslydo Džeimso sutrikimas. Vos matomai jos antakiai išsirietė, nes to ką pamatė - nesitikėjo.
Durys užsitrenkė ir vėl atsidarė. Šį kartą pasirodė mažesnioji Godriko Grifo globotinė. Melijandra tylėjo ir stebėjo Greywindą.
Sukando dantis, išgirdusi pastabą.
-Dar susitiksim ir ačiū už pastebėjimą,- niūriai pasakė ir nudrožė koridoriumi, daugiau nieko neišpešdama iš jos buvusio pagrobėjo.Tegul dirba Sunkiai atsiduso.
Džeimsas nežino arba apsimeta nežinantis, tačiau vis vien turiu išsiaiškinti. Ah, jei ne tos mokinės, būčiau sužinojusi daug daugiau!- niršo žiobarotyros profesorė ir dingo už posūkio.