1
3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 338
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Pirštais perbraukė šalčio suskaldytą, paraudusią krumplių odą.
Profesoriaus kabinete ir vėl nebuvo. Už langų stiklo smarkiai drėbė sniegas, tačiau židinys stūksojo nekūrentas, kabinete karaliavo kaulus graužiantis šaltis. Varpas tik dabar nuskambėjo - mokiniai ėmė rinktis į dar vieną beprotiškai ilgą pamoką po pusryčių Didžiojoje salėje.
Jo mokiniai turės susitaikyti su jo pomėgiu vėluoti. Vyras nuleidęs rankas žvelgė į dangų - jis ir vėl apniukęs. Tylėdamas jis stovėjo akimirką, kai ūmiai grįžtelėjo agal, tačiau koridorius buvo tuščias. Profesorius prisimerkė. Vaizdiniai kaitaliojosi prieš žemės rudumo akis - psichai, Uždraustasis miškas, kentaurai. Odai pašiurpus stipriai užsimerkė. Reikės... - kai rankai nuleidžiant kabineto rankeną, pagaliau apsisprendęs pradėti pamoką Greywindas giliai viduje troško, jog nei mokinių, nei jų tėvų tai nepasieks. Kas gi norėjo panikos? Tai vargino.
Židinyje žybtelėjo raudona liepsna ir malkos supleško. Buvęs auroras nuleido vyšnios lazdelę, patraukęs per suolų eiles netardamas nė žodžio. Duslūs žingsniai skambėjo įšalusioje klasėje. Akys ieškojo Olivijos ir Ginger, klastuolių ir panelės Orel, aplenkdamos visus, kurių nenorėjo matyti. Vangiai šyptelėjęs sau į barzdą, vyras įkišo rankovėn lazdelę. Tik vėliau pastebėjo, jog jo pirštai nežymiai drebėjo.
- Taigi. - sustojęs prie masyvaus stalo kabineto galų gale jis tarė, suvokdamas, kad nuo židinio vargiai pasitrauks. Šiluma gėrėsi į kiekvieną kaulą, tačiau ji neišmušė balso atžarumo:
- Sukūrimo kerai. Lazdeles išsitraukiat, vadovėlių nejudinant, vis tiek nesugebėsite perskaityti to, ką užduosiu. - čia balsas pakilo ir tapo paniekinantis, - Dauguma jūsų nepasižymi aukštais sugebėjimais ir tai viena iš sudėtingiausių transfigūracijos rūšių, tad sėkmės. Jau metų vidurys, pavasarį prasidės egzaminai ir kaip visada bus bent viena sukūrimo užduotis. Mėgstamiausia tema - gyvūnų kategorija. Dažniausiai pasitaiko Avis ir Serpensortia, kartais liepia ištraukti iš oro kačiuką, bet pastaruoju metu duoda ir širšių sukūrimo kerus - Vespa. Šiandien juos praktikuositės. Kadangi tai neseniai sukurti kerai, o jūsų vadovėliai seni, iš jų klausimų neužduosiu. - profesorius nė nešyptelėjo, jo randuotas veidas liko šaltas kaip ir visas transfigūracijos kabinetas, kurio nespėjo įšildyti pleškantis keramikinis Devertes židinys mokytojui už nugaros. - Geriau pasakykite, - vyras nejučiomis pasitrynė paraudusius krumplius ir sunėrė rankas ant krūtinės, - kokios prielaidos, jog gyvačių ir paukščių sukūrimai yra lengviausi iš visų? Kokios didžiausios klaidos, lemiančios nepavykusį išbūrimą iš oro? Atsakymai vadovėlyje.
---

[Atsakydami į klausimus remkitės fantazija.

Platesnis kabineto aprašymas
Pilna informacija

TRUMPI PRIMINIMAI:
1. NEBIJOKITE RAŠYTI, KAD JŪSŲ VEIKĖJAI KLYSTA IR NEBŪKITE VUNDERKINDAIS. Už tai taškai bus priskaičiuojami kūrybingumui ir kalsite reputaciją mano akyse.
2. MANO VEIKĖJO MINTYS PRIKLAUSO TIK JAM. Tai, kad jis burbės kažką vadindamas šiknašaudžiu pliurzliu, tai nereikš, jog tai mano reali nuomonė.
3. PAMOKOJE PASAKYTI TAŠKAI SKIRSIS NUO REALIAI GAUNAMŲ. Tai reiškia, kad jei jūsų veikėjas po suolu praktikavosi kerėjimo burtažodžius, ne transfigūracijos, profesorius jums atims, pavyzdžiui, 10 taškų, bet realiai jūs gausite taškus už kūrybingumą ir jūsų praktikos pažymys didės.
4. APRAŠOTE TIK SAVO VEIKĖJO VEIKSMUS. Jokiu būdu negalima aprašyti ką kitas veikėjas atsakė į jūsų užduotus klausimus ir panašiai. Jūs kitų personažų nevaldote.
5. RAŠOTE BŪTUOJU KARTINIU LAIKU, TREČIU ASMENIU, MAŽIAUSIAI 600 SIMBOLIŲ.
6. KVAILIONĖS IR TINGINIAVIMAI RPG TIKSLAIS GALIMI. Neatsakau tik už savo personažo veiksmus - bus, išmes iš pamokos, bus, trinktels knyga per galvą.

Teorija iki liepos 11 dienos. Praktika prasideda liepos 12 d.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Džeimsas Greywindas »
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 2 mėnesius »
Atėjo laikas dar vienai transfigūracijos pamokai. O per ją reikėjo parodyti geresnius sugebėjimus negu tai padarė per pirmąją pamoką. Su tokiomis mintimis Stevie keliavo kabineto link. Artinantis prie jo darėsi vis nejaukiau. Atrodo, ji neturėjo išsiskirti kažkuo labai blogu - buvo tikrai blogesnių už ją. Tačiau mergina prisiminė, kaip buvo atmestas jos prašymas gauti papildomų pamokų. Tai Green kiek įžeidė. Na, ne kiek. Labai įžeidė. Tad dabar reikėjo kažkokiu būdų pagaliau įrodyti, kad ji nėra avigalvė. O profesorius Greywindas garantuotai mano būtent taip.
Atėjusi į klasę grifė pirmiausiai atkreipė dėmesį į kaulus stingdantį šaltį. Ką gi, jis mus visus nori čia nužudyti pagalvojo mergina, atkreipusi dėmesį, kad profesoriaus klasėje nėra. Ir vėl. O ir ko jam čia iš anksto trintis? Jis, ko gero, kur nors šiltai laukia, kol ateis pamokos laikas ir tada teiksis apsireikšti klasėje.
Stevie pagalvojo uždegti ugnį židinyje, tačiau nesiryžo. Džeimsas Greywindas - ne tas žmogus, prieš kurį labai norisi išsišokti. Nebent esi toks keistuolis kaip Dafydd. Arba didelis nelaimėlis... Arba proto bokštas kaip Adelė... O panelė Green tokia nebuvo. Jai be galo patiko nuotykiai ir iššūkiai. Tačiau ji nenorėjo jų sieti su transfigūracijos profesoriumi. Ne, geriau ramiai pasėdės, nieko nesakys ir iš visų jėgų pasistengs atlikti teorinę užduotį. Gal net į teorinį klausimą neverta atsakinėti? O tai po to profesorius vėl sakys, kad ji plaukioja... Kita vertus, jeigu iš viso nieko nesakys, neparodys, kad stengiasi išmokti viską, ką bando išmokyti Klastūnyno vadovas. Atsakymas paprastas: praverk burną tik tuo atveju, jeigu tikrai žinai atsakymą. Žinoma, Stevie nebuvo tikra, ar atsakymas bus teisingas. O net jeigu ir bus, Greywindas ras prie ko prisikabinti... Tačiau Stevie Green ne be reikalo pateko į Grifų Gūžtą. Ji tikrai pasižymėjo drąsa. Tad galiausiai pakėlė ranką ir pratarė:
- Pagrindinė sukūrimo kerų klaida yra neteisingas jų supratimas. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiais kerais gyvūnas ar bet koks kitas objektas yra ne ištraukiamas iš niekur, o tiesiog pakeičiama jo materija. Tačiau nemaža dalis burtininkų būtent mano, kad to objekto iš viso nėra ir todėl negali iki galo atlikti sukūrimo kerų.
Šeštakursė nutilo. Jai pasirodė, kad antrasis klausimas buvo gerokai lengvesnis. Tačiau kadangi jau išsižiojo, reikėjo bandyti atsakyti ir į pirmąjį. Kiek pagalvojusi Stevie prašneko, tiesa, šį kartą, tikrai ne taip užtikrintai:
- Palyginus nesudėtingas gyvačių ir paukščių sukūrimas iš oro yra nulemtas jų kūno sandaros. Maginiu požiūriu jie yra patys paprasčiausi gyvūnai iš visų. Galbūt tai neatrodo logiška, turint omenyje, kad tiek paukščiai, tiek gyvatės yra stuburiniai.  Tačiau čia kalbame ne apie biologinį, o būtent maginį paprastumą.
Grifė nutilo. Ji nežinojo, kaip tiksliau paaiškinti tai, ką turėjo omenyje. Tikėjosi, kad profesorius bent kiek ją supras. Ir dar labiau tikėjosi, kad atsakymai nebuvo visiškai pro šalį.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 249
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 2 mėnesius »
Pirmasis areštas (per visus šituos metu dar tik pirmas?!). Taip ir neišbandyti partialis evanesco kerai. Baimė susitikti koledžo vadovą kur nors koridoriuje (Dafydd bijo? Šį kartą taip...). Nuolatinis nenoras kur nors eiti iš savo miegamojo.
Tačiau Dafydd Llewellyn kažkokiu būdu atsidūrė transfigūracijos kabinete. Jeigu jo kas nors būtų paklausęs, ką jis ten daro (nors kam rūpi?), klastuolis, ko gero, būtų tik gūžtelėjęs pečiais. Nors... Tikėtina, kad vaikinas ten atėjo tam, kad išgirstų dar apie kokius nors smagius kerus, kuriuos taip pat bus galima išbandyti. Na, kada nors. Nors negalima pamiršti, kad pirmieji kerai dar laukia savo šanso. Tačiau velsietis jau pradėjo kurti planus, kur ir kaip galės išbandyti tai, ką nugirdo per pirmąją transfigūracijos pamoką. Tereikėjo įgyvendinti planą.
Tačiau dabar reikėjo atsėdėti dar vieną pamoką. Klastuolis penkiolika kartų paklausė savęs, kodėl jis čia atėjo. Juk kerus galima sužinoti ir iš vadovėlio, kurio penkiolikmetis, žinoma, niekada neatsiversdavo.
Dafydd vėliau taip ir nesuprato, aš šaltis už kabineto durų buvo įsivaizduotas, ar tikras - atslinkęs iš klasės. Man ten buvo siaubingai šalta. Tiesiog nepakeliamai. Velsietis nutarė, kad profesorius ėmėsi gana keisto būdo vertinti mokinius: išlieka tik stipriausi. Tačiau Dafydd neketino kuo nors skųstis. Jis atsisėdo klasės viduryje ir ramiausiai laukė pamokos pradžios.
Netrukus profesorius Greywindas teikėsi apsireikšti klasėje. Žinoma, iš karto užsidegė ugnį ir, atrodė, įlips į ją. Gudrutis. Velsiečiui pasirodė, kad profesorius žiūri į jį, tačiau akių nenuleido. Nesitikėjo, kad bus taip sunku nesijuokti. Tačiau juoką teko tramdyti iš paskutiniųjų. Vieną kartą nesusivaldęs penktakursis garsiai suprunkštė. Įsivaizdavo, kad tai turėtų atrodyti keistai, bet jam tai ne itin rūpėjo. Ar, tiksliau sakant, iš viso nerūpėjo.
Pagaliau koledžo vadovas teikėsi prašnekti. Vos tik pasakė išsitraukti lazdeles ir neliesti vadovėlio, Dafydd padarė priešingai: lazdelę subruko į kuprinę, o vadovėlį išsitraukė ir pasidėjo ant stalo. Ir netgi atsivertė. Ko gero, pirmą kartą.
- Jeigu mes tokie buki, kam mokyti tai, ko vis tiek nesuprasime? - sumurmėjo Dafydd. Reikia pastebėti, kad jis vis tik tikėjosi, kad profesorius Greywindas jo neišgirs. - Avis? - pakartojo profesoriaus minėtą burtažodį Dafydd. - O kodėl ne karvė?
Klastuolis išklausė, kokių teorijos žinių šį kartą reikalavo profesorius. Tai pasirodė beviltiškai nuobodu. Tad klastuolis demonstratyviai pasidėjo galvą ant stalo ir užsimerkė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Dafydd Llewellyn »
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 173
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 2 mėnesius »
  Tos ryto natos, virpinančios merginos ausis, nei kiek jos nepralinksmino. Po susitikimo su Davina skersgatvyje vandenyno mėlynumo akyse ir vėl nebebuvo tų linksmų, šviesių žiburėlių, šios buvo apsiblaususios lyg pačiame vandenyne vėl kiltų audra. Varnė, praleidusi rytą muzikos instrumentų salėje, šiuo metu jau sėdėjo transfigūracijos kabinete ir kaip bebūtų keista, jai nebuvo jokio noro kažką šiandien išmokti, tiesa, širdis virptelėjo lyg žinodama, jog Ginger sėdi mėgstamiausioje pamokoje.
  Platus, kiek apdriskęs, tamsiai žalias megztinis, kurį ši jauna panelė nugvelbė blusturgyje, dengė jos viršutinę kūno ir šlaunų dalį, kojas šįkart buvo paslėptos po plačiu, juodu sijonu. Ši blondinė atrodė kaip paskendusi bulvių maiše. Tik kuokštas plaukų, kurie netvarkingai buvo surišti į 'moliūgėlį' priminė, kad Adelė nėra bulvių maiše, mat beveik viskas, kas matėsi šioje personoje - tas kreivas, šleivas 'moliūgėlis' ir pora akių, netgi nosį dengė tas nelemtas megztinis. Gal ir gerai, kad šiltai apsirengiau, čia šalčiau nei kokiam Jakutske ar Antarktidoje. Mergina pažvelgė į didžiulius, lubas siekiančius langus ir nusipurtė pamačiusi kokiomis riebiomis snaigėmis mėtėsi dangus. Adelės žvilgsnį nuo langų atitraukė profesorius, netrukus įėjęs į kabinetą. Jo vėlavimas kažkaip jau nebestebino.
- Šie du lengviausi, nes,- galvą vėl persmelkė siaubingas skausmas. Smulkus delnas prigludo prie pakaušio. Adelė stipriai užmerkė akis ir suraukė antakius.- Nes jie sukuriami paprastai kaip iliuzija ir tai vienas iš apsukriausių žingsnių dvikovose, paleidus paukščius ar gyvatę priešininkai neretai susimėto iš netikėtumo, - Ginger nustojo kalbėti, siaubingas skausmas plėšė merginos galvą, kuri lėtai nusviro ant stalo. Praėjus kelioms akimirkoms blondinė pajėgė pasikelti, aprasojusios akys vėl buvo užsimerktos, tačiau merginos pasiryžimas atsakyti į profesoriaus klausimą privertė dangaus mėlynės akis vėl prasimerkti.- Dažnai tai būna neteisingi lazdelės mostai arba burtažodžio kirčiavimas, ypač tokio kaip Serpensortia, mat jis pakankamai ilgas ir sunkiai ištariamas tiems, kurie ne itin nusimano lotynų ar prancūzų kalboje.
  Užsičiaupusi Adelė net nežvilgtelėjo profesoriaus pusėn, ji tik nuleido galvą ir atrėmė ją į savo smulkias rankas. Skausmas, ėdantis jos smegenis buvo vos pakeliamas, per kojas vėl perėjo be galo karšta srovė ir letenos aštriais nagais. Protas jau buvo tiek sukratytas, jog net pati mėlynakė nebežinojo ko prikalbėjo pamokoje. Mergina liko panardinusi savo veidą delnuose, kurie bet kurią akimirką galėjo tapti varnės ašarų surinkimo indeliu, deja, net savo noru nepavyko išspausti nė menkiausios ašaros, kuri degintų skruostą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Adelė Ginger »
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Aleksas Gilbert

  • IV kursas
  • *
  • 160
  • Taškai: 57
  • Lytis: Vyras
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 2 mėnesius »
Antra diena mokykloje, bet vaikinui jau tai pradėjo užknisti. Pirma jis patenka į moksliukų koledžą su apgailėtinom savo mokslo žiniom, o antrą kitą dieną jis turi eit į pamokas. Sunkiai atsidusęs vaikinas sukrito galiniam suole ir apsimesdamas, kad klauso profesoriaus akimis bėgiojo po patalpą, bet tai ilgai netruko. Jo akys pagavo profesoriaus rankas ir  pabandė įsiklausyti į užduotį, bet nesėkmingai. Pirmakursiuj visa šita litanija atrodė kaip paukščių kalba. Nusprendęs, kad tai kaip matematika, o jos jis nesuprato, vaikinas įsipatogino suole. Na jai naktį gedėjo, kad pateko ne į tą koledžą, bent jau dabar išsimiegos. Bet pamiegoti nepavyko. Įkirus profesoriaus balsas skambėjo jo galvoje, kol jis pats netikėdamas ką daro pakėlė ranką:
- Gyvatės ir paukščiai turi didelį sąsajį su magija. Iš gyvačių dažnai daromi nuodai, arba priešnuodžiai, o paukščius mes naudojame burtų lazdelių gamybai, be to abu šiuos gyvūnus galime laikyti, kaip augintinius. Na gal šie faktai neturi tvirto argumento ir yra tik prezumpcijos,  bet norėčiau pasakyti ir tai, kad šie gyvūnai yra gan paklusnus ir paprasti. Kodėl žiobarai pirmiau prisijaukino šunį, o ne katę? Vien dėl to, kad šuo yra paprastesnis organizmas. Jis paklusnus, jo charakteris nekinta, o ir šeip draugiškas ir leidžiantis su juo daryti ką nori. Tad manau tas pats ir su gyvatėmis ir paukščiai. - Jau pakankamai kaip pirmą kartą prišnekėjas vaikinas nutilo ir susigužė lyg laukdamas profesoriaus riksmo, arba dar blogiau smurto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Aleksas Gilbert »
SLYTHERIN!

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 2 mėnesius »
Mokslo metų vidurys kaip paprastai pilkas ir žvarbus. Sofija žingsniavo koridoriumi ligi transfiguracijos klasės. Šaltis kandžiojo pirštus ir veidą. Kabinete ji pasirodė gana anksti, todėl viena iš pirmųjų. Mokytojo, kaip ir praeitą kartą, nebuvo nė kvapo. Antrakursė nuslinko ligi savo suolo ir atsisėdusi pažvelgė pro langą. Snigo. Dideliais, sunkiais kasniais krito snaigių gniužulėliai. Mergaitė suspaudė rankas į kumštį, šios buvo pamėlusios. Reikėtų jai užsidėti pirštines slampinėjant po pilį, ypač naktį.
Po gana ilgo laiko tarpo pasirodė profesorius. Jo veide jokių pokyčių, praėjo pusė mokslo metų, o mokytojo nuomonė apie mokinius napagerėjo nė per colį. Vyras uždegė židinį ir pats atsistojo prie jo, ten kur sėdėjo švilpė šilumos beveik nesijuto. Jos kojos vos vos virpėjo. Nejučia ji prisiminė tą berniuką kurį matė miške, jis atrodė lygiai toks pat šaltas kaip šis kabinetas. Mergaitė nežymiai grįžtelėjo atgal norėdama įsitikinti ar kita jį mačiusi mokinė irgi klasėje, bet pusiaukelėje sustojo ir įsistebeilijo į židinio liepsną, po to žvilgsniu nuslydo profesoriaus veidu, rankove kurioje jis laikė lazdelę. Išgirdusi temos įvadą antrakursė pagalvojo, kad ši pamoka bus dar keistesnė negu aną kartą. Daug rizikos, profesoriui galima rašyti dešimt už drąsą ir du už sveiką protą... Su vapsvomis jis šiek tiek persistengė. Teorinis klausimas irgi pasirodė ne iš lengvųjų. Švilpė kurį laiką tylėjo, vėliau visgi nusprendė pamėginti atsakyti.
– Gyvatės ir paukščiai vieni pirmųjų patyrė magijos poveikį, tai pirmieji gyvūnai kurių keitimui, transformavimui ar padauginimui buvo sukurti kerai. Burtažodžiai jeims ir apie juos paprastai ištobulinti ir ištyrinėti nuodugniau negu kitiems gyviams, na gal tik išskyrus pačius žmones. Be to gyvatės ir paukščiai tiesiogiai susiję su lazdelėmis ar eliksyrais, juk lazdelėms naudojamos plunksnų šerdys, o eliksyrams gyvačių nuodai. Manau, kad papraščiausiai burtažodžiai norint sukurti gyvatę ar paukšti veiksmingesni, nes studijuoti ilgiau. O didžiausios klaidos matyt bus netikslus norimo sukurti gyvūno įsivaizdavimas. Norint sukurti, pirmiausia reikia žinoti ką kuri, o aiškiai mintyse nematant pavidalo, sunku kontroliuoti pavidalą realybėje.
Švilpė nutilo supratusi, jog pripaistė per daug ir tai arba tiesa arba milžiniškas nugrybavimas. Ji paklausė kitų atsakymų nė kiek nepanašių į jos. Taip, pasakiau nesąmonę. – pagalvojo, bet per daug nesusirūpino, tiesiog įsistebeilijo į liepsnas židinyje įtardama, kad tas židinys tyčia iš jos juokiasi neapdovanodamas nė vienu šilto oro gūsiu.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 205
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 2 mėnesius »
Mergaitė lėtai ėjo link transfigūracijos kabineto. Už lango ėjo sniegas. Camille ėjo labai lėtai galvoje sukosi visokiausių minčių. Nuo klastuolės žingsnių girgždėjo grindys, o koridorius buvo beveik tuščias. Priėjusi ji lėtai atidarė dūris. Klasė buvo stulbinantis šaltis. Per šviesiaplaukės kūną perbėgo šiurpuliukai nuo tokio šalčio. Šalta kaip mano rūsį pasipiktino ji. Mergaitės rankos drebėjo. Camille Cornet truputi bijojo profesoriaus Greywindo. Mėlynakė bandė jį klausytis kuo įdėmiau, nes nieko neišmano apie magijos pasaulį. Ir be to tai jos pirmi metai. Klastuolė jaučiasi nejaukiai tarp tiek daug vaikų kurie jau kelis metus mokosi apie tai. Yra burtažodis Avis? nustebo Cornet. Kai profesorius uždavė klausimus tai iškart pasipylė atsakymai. Iš pradžių mergaitė labai bijojo kažką atsakyti taip kaip man sakė senelė klysti tai normalu, o jeigu suklysti tai čia ne pasaulio pabaiga, bet jeigu tada visi galvos, kad aš nieko nemokų. Galvoja sukosi tos pačios mintys. Bet klastuolė vis dėl to pakėlė savo drebančia ranką. Reikia pabandyti lėtai, bet pakankamai tvirtai pradėjo kalbėti:
- Na... manau, kad gyvačių ir paukščių sukūrimai yra lengviausi, nes paukščiai tai yra maži ir labai daug kur matomi todėl jos paprasta išburti, o gyvatės yra labai plonos tai yra,-balsas pradeda stipriau drebėti,- kad jos gali lengvai išeiti iš lazdelės, pavyzdžiui katė sunkiau nes ji didesnė ir turi kojas su uodega, o gyvatė turi tik stuburą.- Mergaitė atsiduso.- Klaidos lemiančios nepavykusį išbūrimą iš oro, na aš manau, kad viena iš klaidų tai yra netinkamas ištarimas, reikia pasakyti teisingai burtažodį, bet taip pat su teisinga intonacija, nes jeigu pasakysi teisingai, bet labai netvirtai tai manau, kad burtažodis nepavyks.
Nutilus ji iš kart paraudo tikiuosi, kad profesorius supras, kad aš žinau kad gyvatės turi galvą, o dėl dideliu paukščių kaip su jais? Man rodos tai labai blogai po tokių minčių jos veidas tapo dar labiau raudonesnis.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 287
  • Taškai: 31
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 2 mėnesius »
-Ei,- stiprūs jaunojo kvidičininko pirštai palietė draugės varnės ranką, vos tik Kajus pamokai prasidėjus (vos nepavėlavo), klestelėjo į savo sėdėjimo vietą nuo pat pirmos transfigūracijos pamokos - vidurinė eilė ir paskutinis suolas,- Labas, Adele,- nusišypsojo pasisveikindamas.
Džeimso kabinete dar nebuvo, tad jautėsi ramiai, apart to, jog vėl išvydo Dafydd fizionomiją. Ką jis per šią pamoką vėl iškrės?
Be Stevie, Sofijos, Dafydd ir Adelės, senųjų veidų iš pirmosios transfigūracijos pamokos, buvo ir naujų - kažkokio varno, neatrodančio išsimiegojančio, ir baikščios kaip pelės klastuolės. Iš vaikiškų galvelių, suvokė, jog naujokai pirmakursiai.
Puse lūpų vyptelėjo. Jiems prireiks stiprybės.
-Atleisk, kad palikau tave suole per pirmą pamoką,- atsiprašė penktą kursą kartojančios varnanagės, kai baigė apsižvalgyi po klasę,- Turėjau su kai kuo pasikalbėti,- paaiškino, neužsimindamas apie sužinotą sutapimą su viena grife, kuri irgi nešiojo jo pavardę.
Pirštai nuslydo po suolu, Kajus pajuto, jog nuo pirmos pamokos palikta kvidičo knyga guli savo vietoje.
Šeštakursis nusišypsojo. Deja, jam nepavyko atsiversti ir paskaityti knygos, mat į šalčio karaliją įžengė profesorius Greywindas.
Užduoti klausimai iš pradžių neatrodė sunkūs Kajui, bet jam pagalvojus ilgėliau...Pasidarė riesta.
Kolei Wintersas (atrodo, šį kartą viskas sutapo: už lango kup tikriausia žiema, nenoriai slenkantis šaltis iš kabineto ir jo pačios pavardės reikšmės bandė išmislinti atsakymą, vieni po kito mokiniai pylė atsakymus.
Nebus taip lengva, kaip pirmojoje pamokoje,- karčiai pagalvojo šis.
-Gyvačių ir paukščių sukūrimai yra lengviausi iš visų, nes tai jie labai lengvai paklūsta asmenų kerėjimui iš oro,- akimirką patylėjo,- Didžiausios klaidos, lemiančios nepavykusį išbūrimą iš oro, yra tokios, jog asmuo netiksliai įsivaizduoja ką nori išburti ir nesusikaupia. Būna blaškomas pašalinių veiksmų.
Jis dirstelėjo į Adelę, tikėdamasis kokio ženklo, jog teisingai atsakė -vadovėlį tingėjo vartyti, net jei ir senas buvo.
Tačiau užuot paklausęs apie jo sėkmę atsakymuose, Kajus suakmenėjo it uola.
-Kas tau yra?- tyliai paklausė nustebęs Švilpynės prefektas.
Jo nustebusios ir sutrikusios juodos akys stebėjo, kaip Adelė pasislepia savo veidą delnuose, plėšoma nežinomo skausmo.
Kajus nežinojo ką daryti. Jokių gydomųjų kerų nemokėjo!
Šauktis Greywindo pagalbos?
Pati beprotiškiausia, be protingiausia mintis.
-Profesoriau!- Kajus pabandė į save atkreipti Džeimso dėmesį,- Negalėtute išleisti Ginger į Ligoninės sparną?
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Aaron Atkins

  • II kursas
  • *
  • 22
  • Taškai: 32
  • Lytis: Vyras
  • raudona
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 2 mėnesius »
Berniukas gan geros nuotaikos atlekė į dar vieną Transfigūracijos pamoką nors pirmosios ir puikiai neatsiminė. Ką jis joj darė? Miegojo? Kažką būrė? Gal jam kažkas netyčia atmintį ištrynė, kad jis niekaip negalėjo atsiminti, ką turėjo per tą pamoką išmokti? Na, jei taip, tai vargas vaikui. Namų darbų jis nedarė, meldėsi, kad šie nebuvo užduoti. Vis dėl to... Kaip jis darys, jei nė neatsiminė apie ką buvo pamoka?
Bet, toji pamoka jau praeity, naujoji dabarty, o kilantis smalsumas vertė berniuką skubėti, judėti. Ką jis išmoks šiandien? Ar jam pavyks kažkas šaunaus? Ar jis gaus kokį linksmą prisiminimą, kurį galės pasakoti bendrajam Grifų kambaryje su pasididžiavimu?
Taigi, daug klausimų Aaron galvoje sukosi vis ratu, keitė savo svarbą... Grifiukas įsitaisė laisvame suole, pasidėjo vadovėlį ant stalo, ir toliau dairėsi pildydamas savo klausimų sąrašą. Tik šis ėmė ir subliuško, kai pagaliau vaikio akys išvydo tą patį profesorių, kuris jam pasirodė kur kas įdomesnis nei kiti sutikti per visus metus Hogvartse.
Su šypsenėle veide Aaron stebėjo profesoriaus judesius ir laukė nurodymų, o šie labai greitai pasiekė jo mažas ausytes. Lazdelę įsitraukt, knygas ne... Grifiukas mitriai išsiėmė lazdelę, o vadovėlį, nors ir buvo liepta jo neliesti, sviedė nuo stalo ant žemės. O kam jam jis, jeigu reikiamo burtažodžio jame nėra?
Nekreipdamas į garsą nuo prisiplojusios prie žemės knygos vaikis įdėmiai klausė profesoriaus lyg niekur nieko. Visa informacija nepasiliko nė kelioms sekundėms, bet grifiukas stengėsi, norėjo kažką suvokti, kadangi jam atrodė, kad tokie kerai bus kaip tik kokiems nors šauniems pokštams, nors ir leisti tokius dalykus ant profesorių rizikinga...
Ir tada, po paskutinių profesoriaus žodžiu, Aaron susiraukė ir supyko. Jam jis atrodė šaunus, ši pamoka atrodė šauni ir jis negalvojo tuos kerus naudoti būtent ant šio profesoriaus, juolab, kad šis atrodė kaip tik ką iškąstas iš kapo... Klausimai buvo užduoti ir jų atsakymai ne kur kitur, o vadovėlyje! Ne. Šis grifas nebeims vadovėlio nuo žemės, jis nesilenks, nes jam tai atrodė gedinga. Nusprendęs, kad atsakyti vis tiek reikia bandyti jis pakėlė ranką ir niūriai žvelgė į profesorių save drąsindamas ir sakydamas, kad atlaikys bet kokio šaltakraujo žvilgsnį.
-Jie yra maži, gyvatė neturi daug kūno dalių, o paukštukas toks mažas ir dažnai matomas, kad jį įsivaizduoti nesunku... Čia į pirmą klausimą,-toliau save drąsindamas ir nesirūpindamas, kad gali nusišnekėti Aaron nežadėjo sustoti.-O klaidos, tai nesusikaupimas ir nesugebėjimas įsivaizduoti,-vis dar nenuleisdamas akių nuo profesoriaus vaikis svarstė ar tas vyras po jo pokšto jį pribaiks, ar pasirodys visiškas bailys?

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • VII kursas
  • *
  • 37
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Manai mane pažįsti? Ne. Aš pati savęs nepažįstu.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 2 mėnesius »
Pilis nutilo pusnyse. Nebesnigo. Nors apsiniaukę, šaltis spaudė visu smarkumu. Rytas išaušo niūrus. Visi nenoriai ropštėsi iš lovų ir paliko prikūrentus bendruosius kambarius. Koridoriai pasitiko šalčiu. Giliai įkvėpė, prisimindama visas po atviru dangumi praleistas speiguotas naktis. Žinoma, tada iš jos niekas nereikalavo smegenų darbo ir atsidavimo mokslams, ko, deja, greičiausiai prireiks čia. Juolab, kad šiandien laukia Transfigūracija - dar dvi valandos širdžiai mielo apsimetinėjimo. Pati pasirinko.
Neskubėdama pravėrė klasės duris, nors iki varpo buvo likusios vos kelios minutės. Iš Džei tikėtis punktualumo buvo beviltiška. Tokių nereikšmingų smulkmenų kaip pastangos nepaversti klasės šaldikliu taipogi. Vyptelėjo pati sau. Šaltis Livi nebuvo pirmiena - kaip kitaip būtų išgyvenusi tuos atsiskyrėlės metus. Juolab, kad Durmštrangas patogumais nelepino. Tačiau metai pilyje... Na, priprato prie patogaus gyvenimo, todėl net džiaugėsi, kad yra kas pabudina, tegu ir ne pačiu maloniausiu būdu. Įsitaisė klasės gale prie lango. Strategiškai gal ne itin protingas ėjimas - šaltas, nuo nežinia kurio empatijos nestokojančio profesoriaus laikų kampe stovintis židinys buvo toliausiai, tačiau akims buvo lengviau nugrimzti į akinamai baltą vėsa alsuojantį peizažą. Prioritetai? Taigi kad. Įtraukė rankas į plataus apsiausto rankoves. Jau dveji metai, kaip neturėtų jo dėvėti. Po galais. Jai dvidešimt. Gyvenimas bėga pro pirštus. Tik dabar suvokė, kad tos nuo pasaulio nuvogtos Durmštrango naktys iki dabar palaikė ją gyvą. Prisiminimai, kuriais gyveno nesąmoningai, pati to nesuvokdama. Laikas, kai gyslose nuolat jausdavo adrenaliną. Neleisdavo sustingti. O dabar? Sėdi speigo persmelktoje klasėje tarp nuo vieno žodžio drebančios liaudies ketindama "mokytis" dalykus, kuriuos jau teko išmokti - deja, ne saugiomis, sveikatai ir gyvybei nepavojingomis pamokos sąlygomis. Ką ji čia po galais veikia? Galėtų daryti viską - Viską Didžiąja Raide. Kas čia laiko? Kodėl visko dar nemetė, kaip visus kartus iki tol? Nesulaikė nei šeima, nei primesti kraujo ryšiai, su kuriais nieko bendro neturėjo nuo pati gimimo. Kas neleidžia dingti dabar? Atsakymas neskubriai pravėrė duris.
Livi ir toliau sėdėjo nepakeldama akių, rankoje sukiodama daug mačiusią juodmedžio lazdelę. Užtektų vieno žvilgsnio ir išsiduotų. Šiandien neturėjo jėgų slėptis - ir ypač nuo jo. Tačiau pasaulis dar nebuvo niekuo nusipelnęs, kad išvystų ją tokią. Įkvėpė. Reikia. Atsargiai nužvelgė sėdinčiuosius klasėje. Kajus su ta varnanage, kuri, rodos, irgi buvo ne idealiausios būsenos, išsišokėlis klasuolis, su kuriuo teko apturėti reikalų... Pakankamai marga publika, kad nekristų į akis bent iškart.
Kabinete pasklido švelnios, vos juntamos šilumos sruogelės, iš lėto kovodamos su gerklę spaudžiančiu šalčiu. Beviltiška, bet visgi dėkui, jau šis tas. Kalbėjo jis kaip visada atžariai, tarsi vienintelis noras duotuoju momentu būtų nematyti čia sėdinčių cyptelėti bijančių mokinukų daugiau nei akimirkos. Nieko naujo. Džei sėkmingai mėgino įkvėpti pasitikėjimo savimi pradedant vieną sudėtingiausių magijos rūšių - akivaizdu, puikiai pasisekė - o ji tuo tarpu stengėsi negalvoti apie tai, kada ir kokiom aplinkybėm tuos kerus išmoko. Minčių tam kartui užteks. Rankos kelti net nemėgino.
 - Sukurti paukštį ar gyvatę nėra ženkliai sunkiau nei kitus gyvūnus, tačiau čia daug ką lemia įsitikinimas,- net nustebo, kaip lygiai ir ramiai skambėjo balsas. Jokių drebėjimų, išduodančių, kad vos prieš kelias minutes ji mąstė anaiptol ne apie pavertimus.- Kaip žinoma, gyvatė nuo seno yra legendomis apipintas ir su magija siejamas gyvūnas, o paukščiai visada žavėjo žmones išskirtine sandara ir  gebėjimu skraidyti, todėl taip pat figūruoja daugelyje pasakojimų ir stebuklinių padavimų. Burtininkai, nuo mažens girdėdami apie šiuos gyvūnus juos pažįsta geriausiai, yra neblogai susipažinę su jų sandara, išvaizda bei savybėmis, todėl turi daugiau galimybių atlikti kerus teisingai,- tuo ir būtų pasitenkinusi, jei ne prisiminimas apie vieną sekmadienio rytą, praleistą prie ežero su visiškai pasitikėjimą savimi praradusia mergaite.- Aišku, visuomenės įsitikinimas, jog toks sukūrimas yra lengviausias, dažnai prisideda prie sėkmės, skirtingai negu nuolatinis gąsdinimas, jog kerai neįmanomai sunkūs,- nutilo. Žinojo, kad (kaip visada) vaikšto plonu ledu. Nors tokiais tempais šitai įgys tiesioginę prasmę pasvarstė, patrindama sustingusius pirštus. Kaži, kaip seksis nulaikyt lazdelę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Olivia Rose Winter »
Jeigu jau slėpies po kauke, slėpkis taip, kad nė pats tikrojo savęs neatpažintum.

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
  • Tyliai skriek ramaus ežero paviršiumi.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 2 mėnesius »
Emma, atėjusi į kabinetą, sudrebėjo. Negi jis ruošiasi mus paversti į ledą? Nors jai ir patiko šaltis, šalti profesorių kabinetai niekada netraukė. Padvejojusi pirmakursė atsisėdo vidurinėje eilėje.
Pagaliau atėjus profesoriui ir paskelbus užduotį, pasipylė mokinių atsakymai. Galų gale jiems nutilus, ji nedrąsiai pakėlė ranką ir pasakė:
- Gyvates ir paukščius lengviau išburti iš oro, nes jie turi specifinius bruožus, kurie labai lengvai įsimenami. Gyvatės turi ilgą liekną kūną, o paukščiai pasižymi sparnais ir snapais. Todėl prisiminus šiuos bruožus, lengviau įsivaizduojamas gyvūnas. Mano nuomone, klystama dažniausiai dėl to, kad nežinoma, kaip norimas išburti gyvūnas tiksliai atrodo, tiksliau nežinomi unikalūs to gyvūno bruožai.
Nutilusi Emma nusistebėjo savimi, juk atrodė, bus taip sunku kalbėti klasėje, ir dar tokioje niūrioje aplinkoje, nepaisant liepsnojančio židinio. Buvo visai lengva, nors teko išlįsti savo kiauto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Emma Shade »
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 338
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 2 mėnesius »
Sunėręs rankas profesorius tylėjo. Greywindo žemės rudumo akys naršė mokinius. Tas žvilgsnis sakė kas jam patiko, o kam derėjo slėptis. Jau per pirmąją pamoką buvo aišku, jog favoritų ir atpirkimo ožių sistema suklestės ne kur kitur kaip transfigūracijos kabinete, kuriame ir vėl karaliavo dauguma vaikų, bijančių krustelėti, išskyrus tą keletą... kurių ieškojo.
Žiema niekada nebuvo lengva, gyvenimas tuo labiau. Jie turėjo tai suprasti. Gal tai buvo asmeninis juodo pavydo pritvinkęs kerštas užtaikytas šiems vaikams už jų lengvą gyvenimą, už tai, jog daugelis jų nieko nematė, už tai, kad daugelis jų galėjo ramiai miegoti ir dėl nieko nesijaudinti, o gal tai –  sadistiškas noras pažinti kurie iš jų stipriausi, o gal tai – nesavanaudiškas troškimas pastatyti Hogvartsui ir Magijos Ministerijai karius, kurie didvyriškai kovotų atėjus juodai valandai dėl senosios kartos?
Psichai.
Llewellyn, kuris taip meistriškai slėpėsi po arešto, jog nepastebėjo nė karto, buvo ir vėl įjungęs beprotiškai užknisantį smegenų durninimo ir ėdimo rėžimą, kad už kūrybą norėjosi išpiešti „geriau nei tikėtasi“ ir išnešti su visomis durimis. Taip nesusivaldęs Džeimsas būtų pasielgęs penkiolikos. Sulaukęs dvidešimt keturių vyras nežymiai pakėlė antakius, išnėrė rankas ir iš stalčiaus ištraukė dar vieną plunksną, kurią įmerkęs į tuščią rašalinę lyg niekur nieko toliau klausėsi atsakymų. Atkins, tik tas mažas prieplaukėlis (kuris, beje, šiek tiek priminė į Aurorų kėdę sugrįžusią Melisą Keyes. – Ar jie giminės?) paragavo to žodinio dėmesio, kurį originaliai turėjo gauti minėtasis klastuolis.
- Ryškiai nemyli knygų. – Greywindas išsitiesė pakeldamas balsą,- susirink knygas, Atkins, arba čiuoši iš kabineto. – tonas buvo nemalonus kaip ir visa neįšilusi klasė.
Tuo tarpu Green vaikas kvailai sumaišė klausimų seką ir nors atsakymai buvo minimalios pažangos verti, Džeimsas vis dar laikėsi nuomonės, jog šiai merginai į aukštesnių gebėjimų kategoriją šokti dar per anksti, jei iš vis įmanoma, ir vyro abejinga išraiška tai ištransliavo idealiai. Tada prabilo Ginger išlaikydama aukštą pilotažą, net ir abejotinos sveikatos. Ji nė nežvilgtelėjo į profesorių, iškart veidą paslėpdama delnuose. Mergina buvo jo favoritė, reiškiasi išskirtinės sąlygos.
- Tegu eina. – juodaplaukis tarė visiškai nesigilindamas į įbrolio globotinio atsakymą, šis vaikis jam tebuvo tik dar vienas nereikšmingas veidas. – Wintersai, palydėk panelę Ginger. – o tada nusisuko į kitus mokinius. Išskirtinės sąlygos, bet be jausmų.
Aleksas Gilbert buvo naujas veidas su savisaugos instinktu – varniaus susigūžimas pelnė profesoriaus panieką, o šunų apibūdinimas tiesiog... nudiegė paširdžius, kai jis prisiminė savo ankstesnįjį būdą. Toliau sekė dar vienos naujokės – kaip netikėta, klastuolės – pasisakymas, lydimas raudonijimo, privertusio profesorių atsidusti. Orel pasirodė kaip visada ir vėl prilygdama tam mažam, tyriam padarėliui, kurio nejudino. Sofija Orel prilygo prarastam sąžinės balsui. Raudonplaukė Biobetonso gražuolė, vienintelė tikroji favoritė, irgi prašneko, kas privertė švelniai nustebti, o paradą užbaigė Varno Nago pirmakursė. Dar vienas naujas snukutis, taip nedrąsiai kėlęs ranką. Platesnius mokinių apmąstymus nutraukė krebžtelėjimas už durų.
Kabinete įsivyravo tyla. o'Ceallachain nesimatė.
- Nežinau ką jūs skaitėte praėjusią naktį, bet daugelis jūsų fantazijų atitinka tyrėjų prielaidas. Taip, galimas paukščių ir gyvačių maginis paprastumas, specifiškumas, įsišaknijusi psichologinė paskata, galima magijos sąsaja, itin geras pažinimas, panaudojimas dvikovose ir panašiai. Neteisingas supratimas kaip atrodo būrimo objektai ir kitos klaidos darys įtaką, bet ne tokios teorinės žinios iš kur tie gyvūnai atsiranda - ar iš kitos materijos, ar iš nieko - tai kerų nedaro lengvesnių. – čia būtų pritaikęs jam Dumštrange bebūnant auroru nugirstą kito profesoriaus pastebėjimą, jog jei žinai kaip buvo pagaminta šakutė, tai nereiškia, jog moliūgų pyragas nuo to bus daug skanesnis, bet susilaikė. – klaidas pastebėjote teisingas. Būtent blogas įsivaizdavimas Vespa kerus padaro daug sunkesnius nei yra, nes maišomos širšės ir bitės, ką pasakyti, kai dingsta ir galvos, ir sparnai. Lazdelės judesį sudaro mažoji y, kuri griežta, didžiausia klaida - medinis riešas, įsikalkite į galvas. Išburkite nedidelį spiečių širšių ir jas sustingdykite. – profesorius Greywindas itin trumpai apibūdinęs mokinių darbą žvilgtelėjo į kabineto duris – ar jam pasivaideno, jog kažkas laukia? Turbūt auroro nuojauta neapgaus. – Shade, ant lentos surašyk ką minėjau, o kiti pradėkite dirbti. – šaltai tarė pasitraukdamas nuo Makgonogal stalo. O manė, jog nesijudins.

[Praktika iki liepos 20 dienos. Liepos 21 dieną pamoka bus uždaryta. 3 praktikos postai, persižiūrėkite praktikos vertinimą Informacijoje.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Džeimsas Greywindas »
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 173
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 2 mėnesius »
Menkas šypsnis pasirodė šviesiaplaukės veide, kuomet Kajus pasirodė pamokoje ir atsiprašė, kad paliko praeitą pamoką. Tiesą pasakius, Adelei ne itin tai rūpėjo, pati turėjo kuo tada užsiimti.
- Skauda galvą,-sumurmėjo be nuotaikos.- Ne problema, nenumirsiu gi,- kiek pati nustebo dėl savo nemalonaus balso tono.
  Prieš akis pasivaideno gaisras Dubline. Dūmai, besiveržiantys iš žemaūgės kambario. Varnė vėl pajuto nežinomas rankas, spaudžiančias šiosios kaklą. Šviesiaplaukei pradėjo trūkti oro. Vos tik atsimerkusi ji giliai įkvėpė, atsikosėjo. Sekundėlę stebėjo savo drebančias rankas. Skausmas galvoje nepranyko, atvirkščiai, tik padidėjo.
- N-ne,- sumikčiojo.- Niekur,-pasigavo oro gurkšnį.- Aš neisiu. Tai tik galvos skausmas.
  Tai skambėjo idiotiškai. Labai. Galvos skausmas, oro trūkumas? Tikrai nereikia į ligoninę. Ne, ne. Tikriausiai blondinė pati protingiausia, kai jos smegenims trūksta deguonies. Tačiau Ginger nenorėjo matyti rūstaus Pomfri veido, sakančio ‘sakiau pas mane apsilankyti bent kartą per savaitę, prietranka tu’. Šiuo metu Adelė bijojo, jos nuomone, blogiausio. Panikos priepuolio. Manyti, kad vėl mirs? Tai jaunoji varnė buvo palikusi nuošalyje, kai visos atakos nebesikartojo. Deja, panikos sutrikimo taip lengvai nepanaikinsi, jeigu jau įaugo jis į tave, tai ir nebeiškrapštysi. Nudiegė širdį. Stiprus skausmas. Ne, ne. Prašau, tik ne dabar. Adelė norėjo klykti, verkti, springti savo sūriom ašarom, pajuto norą ištuštinti savo skrandį, kuris ir taip buvo tuščias. Bet ji pasiliko drebėti. Staiga, vėl pajutusi deginantį skausmą kojose, pašoko iš savo vietos ir pakėlė ilgą sijoną iki kelių. Subjaurotos, randais padengtos kojos buvo apnuogintos. Paraudusios Adelės akys apžvelgė, rodos, nebuvo jokių išorinių veiksnių, sukeliančių skausmą. Psichologinis skausmas pribaigė Ginger. Įvyko lūžis, kurio ji nenorėjo. Mergina nebegalėjo kontroliuoti savo minčių bei veiksmų. Krito ant kelių ir pradėjo klykti. Smulkūs kumštukai daužė grindinį. Klyksmas atsidaužė į sienas ir grįžo atgal. O tuomet stojo tyla. Blondinė klūpėjo ir nebejudėjo. Audra jos viduje nurimo.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • IV kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 2 mėnesius »
Pirmoji transfigūracijos pamoka buvo, ko gero, didžiausia tragedija Fiadh o'Ceallachain gyvenime. Mergaitė visada buvo drovi, tyli ir nepasitikinti savimi. Tačiau profesoriaus Džeimso Greywindo persona šiuos jausmus, atrodo, patrigubino. O gal ir dar blogiau.
Tačiau Fiadh skyrė laiko, kad išmoktų profesoriaus užduotus ferula kerus. Ji puikiai žinojo, kad jeigu jis paprašys, nieko neišeis. Vien jau iš jaudulio, kad Greywindas atidžiai žiūri, kaip jai sekasi. Tačiau ji stengėsi. Ir, jeigu ką, galės ramia sąžine tai pasakyti. Ir Olivia, jeigu tik ateis į pamoką, galės tą patvirtinti. Žinoma, pati grifiukė puikiai suprato: jeigu profesorius lieps pademonstruoti kerus ir jai nieko nepavyks, ji neišdrįs pasakyti, kad mokėsi. Tiesiog nuleis galvą ir stengsis nepravirkti...
Toji pamoka, ko gero, buvo rimčiausia priežastis, kodėl Grifų Gūžtos trečiakursė atėjo į antrąją transfigūracijos pamoką. Ji norėjo parodyti, kad nėra tokia bailė. Kad net ir po itin nesėkmingos pamokos ji gali ateiti dar kartą ir netgi parodyti geresnius rezultatus. Na, reikia tikėtis, kad jie bus geresni.
Dėl vieno Fiadh buvo tikra: per teoriją ji iš viso nieko nesakys, nes neišdrįs kalbėti pakankamai garsiai. O tylus kalbėjimas tik sukels dar didesnę Greywindo panieką. Aišku, jeigu ji gali būti dar didesnė. Sėdės tyliai kaip pelė po šluota... Tai jau ne! Tik ne pelė. Sėdėt tyliai kaip bet koks gyvūnas, tik ne pelė, po šluota. Pagalvojusi apie peles mergaitė net nusipurtė.
Įėjusi į klasę mergaitė atsisėdo į tą patį suolą. Mirandos nematė, tačiau tikėjosi, kad ji ateis. Ir kad atsisės šalia. Juk kai šalia yra draugė, visada smagiau ir drąsiau. Teoriniai klausimai pasirodė be galo sudėtingi. Šiaurės airė suprato: jeigu net ir nebūtų nutarusi sėdėti kaip bet koks gyvūnas, tik ne pelė, po šluota, į tokius klausimus nė nemėgintų atsakyti. Pernelyg sudėtinga ir painu. Tačiau vienas klausimas jai iškilo, tik, žinoma, ji to neištarė garsiai: jeigu lengviausia yra išburti paukščius ir gyvates, kodėl mes pradedame nuo širšių? Tada nutarė, kad trečioje pamokoje ji, ko gero, sėdės tyliai kaip bet koks gyvūnas, tik ne pelė ir ne širšė, po šluota. Tačiau kad taip nebūtų, reikia pasistengti, kad šį kartą sektųsi geriau. Juk išburdama iš oro ji neužmuš jokios širšės, ar ne? Tad blogiau būti, ko gero, net ir negali. Tai šiek tiek pataisė mergaitės nuotaiką. Tad ji pasidėjo ant stalo lazdelę ir laukė, kada profesorius baigs aiškinti teorinę dalį.
Kadangi sėdėjo viena, gretima vieta, žinoma, buvo tuščia. Fiadh nespėjo nieko padaryti, kai iš kito klasės galo pasigirdo kažkoks klyksmas. Ji skubiai pasislinko į gretimą kėdę, kad geriau matytų, kas gi ten vyksta. Ir tada spiegdama pašoko pati. Iš pradžių nesuprato, kas atsitiko, tačiau ant antrosios kėdės kažkas buvo. Kažkas nematomas, bet gyvas. Ar bent jau minkštas. Po kelių akimirkų Fiadh pasibaisėjusi suprato, kad tai labai gali būti ta pati vargšė pelė, kurią ji netyčia panaikino per praėjusią pamoką. Profesorius Greywindas tikriausiai jos nepastebėjęs paliko čia... Ir Fiadh sugebėjo ant jos atsisėsti. Trečiakursė nepagalvojo, kad tiek laiko čia gulėjusi negyva pelė turėtų skleisti šiokį tokį kvapelį. Ji buvo pernelyg išsigandusi. Ir netgi ne pelės, o fakto, kad teks kelti ranką ir pranešti profesoriui, kas įvyko. Galiausiai virpanti ranka pakilo.
- Profesoriau, - be galo tyliai prašneko Fiadh. - Ant šitos kėdės...
Mergaitė nesugebėjo užbaigti sakinio. Po kelių ilgų akimirkų ji pratarė:
- Man atrodo, čia yra ta pelė, kurią aš pradanginau praėjusią pamoką...
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Emma Shade

  • II kursas
  • *
  • 90
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
  • Tyliai skriek ramaus ežero paviršiumi.
Ats: II Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 2 mėnesius »
Man nepatinka būti dėmesio centre. Emma paslapčiomis atsiduso, ji tikrai nesitikėjo būti pakviesta prie lentos kažko užrašyti, juolab tokio niūraus profesoriaus. Pirmakursė lėtai pakilo iš suolo ir greitu žingsniu priėjo prie lentos. Kelias sekundes pamąsčiusi, ką rašys, ji pagalvojo, koks burtažodis tiktų užrašyti žodžiams ant lentos. Deja, jokio tinkamo neprisiminė, nors ir pagalvojo apie Wingardium Leviosa kerus, tačiau nežinojo, ar sugebėtų išlaikyti kreidos gabalėlį ir dar tuo pačiu metu galvoti apie rašomus žodžius. Sugebėčiau tai padaryti, jei į mane nespoksotų tiek daug akių. Emma apsidairė ieškodama kreidos. Štai ji! Bečiupdama ją varnanagė spėjo pagalvoti, kad taip darydama ji tikrai smuks transfigūracijos mokytojo akivaizdoje. Ir, greičiausiai, visų mokinių akivaizdoje.
Tačiau viską išsprendė klyksmas, sklindantis iš už nugaros. Greitai atsisukusi, pirmakursė pamatė spiegiančią šviesiaplaukę ir akimirksniu sumetė, kad gali tuo pasinaudoti. Įsitikinusi, jog niekas nemato, mergaitė žaibo greičiu užrašė profesoriaus prašytą tekstą. Jai baigus, klyksmas staiga nutilo, o Emma bėgte grįžo į savo suolą ir spėjo išgirsti dar vienos šviesiaplaukės šneką.
,,All we have to decide is what to do with the time that is given to us."-J. R. R. Tolkien

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019