0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 4 metus »
Kažkodėl nemaža dalis iš pradžių praktikavosi be pelių. Tiesa, viena mergiūkštė iš karto apsirūpino gyvūnėliu ir buvo sukandžiota. Deja, daugelis kitų pirmiausia burtažodį kartojo tiesiog sau. Kai kurie net lazdelių rankose nelaikė. Į ką tuomet žiūrėti Dafydd? Klastuolis pradėjo nuobodžiauti. Jis pavartė rankose savąją lazdelę, kol suprato, kad to daryti nereikėtų. Profesorius dar pamanys, kad velsietis užsiima kažkuo, kuo nereikėtų... Tiesą sakant, tai buvo tiesa. Ar, tiksliau, velsietis neužsiiminėjo tuo, kuo reikėtų. Tačiau vis tik Dafydd nutarė, kad reikia bent jau lazdele nesimosuoti, jeigu neatlieki užduoties. Tad klastuolis pasidėjo ginklą į kuprinę ir pradėjo žiūrėti į lango pusę.
Pagaliau jo akis užkliuvo už mokinės, parsinešančios smiltpelę. Na va, dabar jau bus įdomiau apsidžiaugė raudonplaukis. Jis pradėjo žiūrėti į tą mokinę. Panašu, kad pelė atkakliai bandė pasprukti. Tai klastuoliui, žinoma, pasirodė labai juokinga. Vis dėlto jis stengėsi valdytis - vėlgi labiausiai dėl to, kad nenorėjo kristi į akis profesoriui. Kol mergina vargo su savo smiltpele, Dafydd susimąstė: o kaip reikia tą padarą išlaikyti vienoje vietoje? Juk jeigu laikysi rankoje, ji paprasčiausiai įkąs. Be to, dar gali su burtais pataikyti sau į pirštus... Velsietis pažvelgė į savo kairę ranką ir pradėjo galvoti, koks gi turėtų būti jausmas pradanginus savo paties pirštus. Turbūt ne tas, kurį norėtum pajusti perspėjo save Dafydd, jau svarstydamas, ką norės matyti kaip savo auką artimiausią naktį. Kol kas nieko neišsirinko, tačiau laiko dar turėjo. O jeigu nesugalvos per šiandien, juk čia jokios skubos nėra. Mokslo metai dar tik prasidėjo, klastuolis burtažodį užsirašė. Panašu, kad šiais mokslo metais tikrai sugebės pasilinksminti. O už tai visų pirma ačiū profesoriui Greywindui.
Dafydd atsipeikėjo iš apmąstymų ir vėl pažvelgė merginos pusėn. Panašu, kad ji tebevargo su savo gyvūnėliu. Klastuolis piktai išsišiepė ir patogiau įsitaisė kėdėje.

*

kablelis

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 4 metus »
Smiltpelė spurdėjo kaip pasiutusi. Jau vien išlaikyti ją rankoje buvo sunku. Ką ir kalbėti apie kažkokių burtų panaudojimą! Tuo labiau, kad blogai nusitaikiusi Stevie galėtų labai sėkmingai panaikinti savo pirštus. Ar netgi visą plaštaką. Kadangi grifė to visiškai nenorėjo, reikėjo pirmiausia sugalvoti, kaip sutramdyti nenuoramą pelę. Atrodo, gyvūnėlis jautė, kas jam gresia: nė už ką nenorėjo nusiraminti, o vos tik mokinė iškeldavo lazdelę, taikydavosi įkąsti į pirštus. Kol kas kažkokiu būdu Stevie nebuvo sukandžiota.
Staiga jai į galvą šovė mintis. Mergina pasidėjo lazdelę ant stalo ir, kairėje rankoje laikydama smiltpelę, dešiniąja pradėjo iš kuprinės traukti visas ten laikytas knygas. Stevie atsargiai žvilgtelėjo į profesorių - žinojo, kad tai iš šono, ko gero, atrodo labai keistai. Tačiau kažką juk reikėjo daryti? Burtas tikrai nebuvo lengvas, tad praktikos tikrai reikia. O su šitaip spurdančia pele juk nieko negalėsi išmokti...
Ištraukusi kelias knygas Stevie pradėjo iš jų statyti kažką panašaus į narvą. Žinoma, jis buvo be stogo, tačiau grifė tikėjosi, kad jo ir neprireiks. Kadangi gyvūnėlis nebuvo didelis, mergina tikėjosi, kad nesugebės per kelias akimirkas pasprukti iš tokio narvo. Stevie paėmė lazdelę į dešinę ranką ir paleido pelę į rankų darbo narvą.
- Stupefy! - skubiai riktelėjo ji, tačiau nepataikė. Smiltpelė pradėjo blaškytis po jai suteiktą plotelį. Tačiau Stevie suprato: tai tik laiko klausimas, kada gi ji sugebės pataikyti į mažame plotelyje lakstantį gyvūną. Pasisekė gal tik iš kokio ketvirto karto, tačiau svarbiausia buvo tai, kad galiausiai pelė krito ant stalo ir nebejudėjo. Grifė skubiai sukišo knygas atgal į kuprinę ir apsidžiaugė, kad pagaliau bus galima pradėti darbą, kurį ir reikia atlikti. Galėjo profesorius tas smiltpeles ir sustingdyti pagalvojo Stevie, žvilgtelėjusi į laikrodį. Ji pamatė, kad ilgokai žaidė stingdydama pelę, tad dabar nebeturi labai daug laiko atlikti praktikos užduočiai. Ką gi.

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 4 metus »
Tam ji pasiruošusi nebuvo. Sekė rudų akių žvilgsnį, akimirkai jį pagavo - tiek pakako, kad akimirkai - gal net trumpiau - jo veide pasirodytų niekam kitam neatpažįstama nuostaba. O toliau? Tylus ignoravimas, bandant susitvarkyti pačiam su savimi. Jai irgi tam reikėjo laiko. Tik turėjo daugiau privatumo.
Jam kalbant Livi net nesistengė suvaldyti šypsenos - nebūtų sugebėjusi. Mirtinoje tyloje net nekeliamas žemas balsas užpildė visą erdvę nuo lubų iki grindų, liaudis suoluose sėdėjo kiek įsitempusi, net jei, kaip nekurie klastuoliai, į pamoką atėjo geriausiu atveju pamiegoti. Na, šito malonumo jai jau akivaizdu, kad neteks. Džei toliau ramiu veidu į šuns dienas dėjo dabartinę kartą tiek mintimis, tiek žodžiais, tiek veiksmais, o ji? Sukiojo ant pirštų tą pačią neklusnią garbaną, netyčiom prisimindama, kaip tai darydavo jis.
Klasėje įsivyravo tyla, kurią drumstė tik švelnūs vėjo gūsiai, kartais patenkantys pro langą ir sujudinantys orą. Akimirkai. Netrukus vienas po kito kiek įsitempę mokinukai, daugiausia panelės, pradėjo taip nuoširdžiai visų nemėgstamos rūšies praktiką. Sakai pusantros valandos gyvenimo skirsime tam, kad nukankintume pelytes?Nuleido akis į knygą. Kūnas jau buvo įpratęs reaguoti automatiškai, todėl tereikėjo palikti "autopilotą". Ramiausiai sau nagrinėjosi dvimačius paveikslėlius, tarsi trimates rankas būtų taip lengva suvaldyti ir atkartoti piešinius, skaitė nuo sausumo net trupantį vadovėlio tekstą, kurį, be metalinių logikos linijų, ribojo dar ir visa krūva įspėjimų apie nesėkmės atvejus. Miela. Aišku, ne be pagrindo - panaikinti madam Levė tiek metų puoselėtą, šukuotą, garbanotą ir visaip kaip mylėtą ševeliūrą pavyko tik iš trečio karto, o tada Livi vos neįkliuvo, tačiau tada kerus bandė savarankiškai, kaip tikriausiai vėliau ketino daryti nuobodžiaujantis klastuolis netoliese, kuriam iki pilnos laimės veikiausiai trūko tik spragėsių. Praktika seniai buvo ne svetima, o štai teorijos nežinojo nei čia, nei gyvenime.
Pabrėžtinai lėtai ir ramiai atsistojo, puse akies stebėdama Džei klasės priekyje, duotuoju momentu greičiausiai užsiėmusį su absoliučiomis evoliucinės raidos klaidomis - jos nuomone, taip ar panašiai vyras mintyse apibūdino mokinius. Praeidama beveik tingiai pasičiupo pirmą pakliuvusį kailiniuotą padarėlį ir patraukė atgal. Kiek išsigandęs gyvūnėlis neramiai spurdėjo rankose, vis taikydamasis pasekti nelaimės brolio atžvilgiu ir pasprukti. Ignoruodama šį faktą (kartu su daugeliu kitų, pavyzdžiui, tikrai ne dalykiniai ją ir Džei siejantys santykiai) atsisėdo atgal, smiltpelę paleido ant stalo per daug nesijaudindama, kad pabėgs -  šoko būsena užtrunka, žinojo iš patirties. Vėsiais pirštais pasukiojo tiek laiko kantriai atitarnavusią juodmedžio lazdelę. Ausytės ir uodega, sakei. Colorious lazdelės galiukas susirado nerimstantį graužiką, akimirksniu nuspalvindamas kailiuką raudonojo aukso atspalviu. Daug valandų praleista kerint ir atitaisant atsitiktinius žolynus ir akmenis po Eliziejaus laukus gaubiančiu dangumi, kol išmoko tai atlikti be žodžių. Aišku, praktikavosi ne akademiniais tikslais. Ironiška, kad neva gabiausi Pracūzijos raganos ir burtininkai tik trečioj dienoj susigaudė, kad dabitos mesjė Antonijo apsiaustai tapo rausvi dėka paprastučio burtažodžio, kurio jis pats mokė pirmakursius.
Nors stengėsi susitelkti į tai, ką artimiausiu metu turėjo padaryti, merginos akys vis nevalingai nuklysdavo į klasės priekį, ieškodamos tikrai ne kerų apibrėžimo lentoje. Tvarkingame kabinete jis vis dar atrodė keistokai, turint omenyje, kad Livi Džei daugiausia matė kaip karį, o ne kaip į akademinį pasaulė įspraustą rūstų tamsiaplaukį randų išvagotų veidu. Abu čia nelabai tiko.
 - Partialis Evanesco,- su bežodžiais rizikuoti neketino. Iš trečio karto pavyko - smiltpelė liko be priekinės letenėlės nagelio. Vyptelėjusi atsitiesė ir pakėlė ranką, puikiausiai žinodama, kad vaikšto plonu ledu. Kita vertus, ko daugiau čia atsivilko?
 - Profesoriau, ar kerų efektyvumas priklauso nuo naikinamų daiktų dydžio?- ignoravo tiek klausimo banalumą, tiek jo neatitikimą užduotam darbui. Žinant Džei biografiją, jis visą tą pusantros valandos galėjo praleisti sąmoningai ignoruodamas klasės kampą, tačiau ji neketino to laiko paleisti. Jei jau yra įsprausta į kažkokius rėmus, galėjo tik pasistengti jų nesusiaurinti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Olivia Rose Winter »

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 4 metus »
  Šviesiaplaukė nužvelgė dar kartą profesorių ir laukė jo kalbos, nežinia, ilgo ar ne, po tokių atsakymų, kurie pasklido klasėje. Kodėl pas von Peach visi buvo tokie aktyvūs ir linksmi, o dabar kaip žemę pardavę sėdi, susigūžę, be jokio susidomėjimo. Po galais, tai juk transfigūracija. Adelė suraukė antakius ir apsižvalgė aplink. Šiai pasirodė, jog daugiau nei pusė mokinių bijo profesoriaus, kuris, deja, nekėlei merginai nei kažkokių sentimentų, nei bjaurios antipatijos. Jai tai tebuvo profesorius, dėstantis varnės mėgstamiausią dalyką.
  Keistai pažvelgė į šalia sėdintį švilpį, tačiau greit grąžino akis prie profesoriaus ir pradėjo klausyti. Nusivylimo mėlynose akyse dėl ne visiškai tvirto atsakymo nebuvo matyti, jo ir šiaip Adelė nejautė. Blondinės veide pasirodė tas keistas, nesuprantamas šypsnis, ji pažvelgė į Atkins bernioką, kuris pasakė tai, ką galėjo žinoti ir kūdikis motinos gimdoje, tačiau mintyse paliko jį ramybėje, juk atėjo į pamoką dėl savęs, o ne dėl kitų. Kietai. Pagalvojo žemaūgė išgirdusi apie tai, kad su šiais kerais galima panaikinti ir žmogaus kūno dalis, keistai nuskenavo klasę, lyg ieškodama aukos. Pasijudinusi iš vietos nužingsniavo prie smiltpelių narvo, vis pramankštindama riešą. Švelniai paėmusi į rankas padarėlį, kuris nenuilsdamas spurdėjo, grįžo į savo suolą. Trumpam įsidėjo padariūkštį į plačių kelnių kišenę, o iš juodo džemperio rankovės, prie kurios buvo prisiūta raudonos medžiagos skiautė su užtrauktuku, kuri atstojo kišenes išsiėmė juodmedžio lazdelę su velos plauko šerdimi. Pasisekė, šįkart pravers jos nelankstumas. Adelė grakščiai lyg kokia choro ar orkestro dirigentė mosavo lazdele vis kartodama judesius, kuriuos teks panaudoti burtažodžiui.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 4 metus »
Tarp mokinių suolų švystelėjo smiltpelės uodega. Mokiniai kilo ir sėdosi, vieni vartė vadovėlius, kiti gaudė varnas. Pelė išbėgo į klasės priekį, o tada pakilo virpanti grifės ranka. Vyras kilstelėjo apžėlusį smakrą ir susiraukė lyg gindamasis nuo prisiminimų – tą kartą kraujavo ne ranka, o... ir tie vaikai, kokie jie atbukę... išsigandę.
- Ištiesk ranką, - profesorius paliepė o'Ceallachain, mergaitės, kuri (kur dingo grifų drąsa, kuri taip gelbėjo Hogvartso mūšyje?) gūžėsi jam dar dėstant teoriją. Rudos akys tyrinėjusios kraujoplūdį nuslinko neįsidėmėtinos išvaizdos mokinės veidu. Jis išsitraukė vyšnios lazdelę, naująją, nes senosios lūžo, - pas Pomfri nesiųsiu, - Transfigūracijos profesorius šnekėjo negarsiai, bet kuo puikiausiai galėjai sugaudyti kiekvieną jo ištartą žodį, - tęsi darbą toliau. – mokytojo lazdelės galiukui sukant nematomas vijas šaltame ore, įkandimai nyko, - kitose pamokose nepasirodysi neišmokusi Ferula,– tai buvo griežtas teiginys be jokių išlygų. – tikrinsiu ir nebandyk imti kitos pelės, visiems neužteks. – tai buvo paskutiniai nurodymai ir juoda Greywindo mantija paliko mergaitės suolą, jis patraukė per eiles, pasiruošdamas mokinių muštrui ir klasės apžiūrai.
Alder, Wintersas, Cullen, Green, Danijelė, Atkins, Orel... Ginger buvo viena iš tų, kuri pagavo praktikos esmę – darbas su judesiais, kerėjimas vėliau. Jos tarimas buvo neblogas, daug žadantis, tad nenuostabu, jog pastarąjį praleido. Vyras žvilgtelėjo profesorės Makdak globotinės pusėn – gerai. Orel tvarkėsi lyg perskaičiusi dešimtis vadovėlių, o Llewellyn...
Emeriko Žabo „Pavertimų pradžiamokslis“ nebe reikalo gulėjo profesoriaus rankoje – kaip sakė vienas nebegyvas draugelis –  visados būk pasiruošęs. Užteko sekundės, jog dvikovų išlavinta ranka, suėmusi vadovėlį, smagiai drožtų penktakursio pakaušin, - Ponaiti Llewellyn! Mėgaujamės laisvalaikio akimirka? – suskambo visa klasė, o vadovėlio nugarėlės kampas tik dar labiau susmigo klastuolio galvos odon, - o gal norime pramėžti pelėdyną? Geriau pasakyk kur padėjai kitus klastuolius, kol nesupyliau visiems areštų už pamokų nelankymą. – Klastūnyno vadovas baugiai iškilo už globotinio nugaros. – Winter, - jos pavardę žinojo atmintinai, juk tiek vakarų, - tai banalus klausimas, atsakymas vadovėlyje, keturi šimtai dvidešimt pirmajame puslapyje, argi nematei? – vis dar stovėdamas prie penkiolikmečio su įmūryta knyga pakaušyje, atsakė neatsisukęs buvusios Biobetonso mokinės kryptimi. Livi buvo teisi, mokėjo apsimesti, jog niekas tarp jų nevyksta, lyg ji neegzistuoja.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 4 metus »
  Sau mintyse kartodama burtažodį ir dar vis ranka tebedirbdama Adelė užsimerkė ir dar labiau susikaupė. Nuo pat mažų dienų, kuomet šią jau traukė transfigūracija ir lotynų kalba, šviesiaplaukė buvo įpratusi išmokti teisingai tarti, o tuomet lavinti judesius, niekada nedarydavo visko vienu metu, nes laisvai galėdavo gautis košė, kurią sunkiai atitaisysi, nebent praskiesi.
  Pramerkusi akis Ginger apsižvalgė aplink, per klasę nubėgo viena smiltpelė dėl ko blondinė ir vėl susiraukė. Negi sunku ir šitą padarėlį išlaikyti rankose? Patikrinusi ar kelnių kišenėje josios pasirinktas padarėlis dar yra, pati save kiek nuramino, kadangi šis ramiausiai sau snaudė. Mėlynakė dar kartelį atpalaidavusi riešą bei grakščiai suėmusi lazdelę norėjo išbandyti judesį, kai šios koncentracija staiga išgaravo vos išgirdusi profesoriaus balsą ir klastuolio pavardę, kurios nebuvo girdėjus nuo vasaros pradžios. Sunkiai susitvardžiusi Adelė nepasuko galvos link raudonplaukio. Šįkart smalsumui neleis randuotųjų kojų mergina prasiveržti ir sugadinti jos darbą. Susikaupk. Dirbk tik ties šiuo burtažodžiu. Prisiminusi tėvo mokymus namuose grynakraujė tik dar labiau sutelkė dėmesį ties judesiais, o iš po lėto jau ir traukė iš kelnių kišenės švelnų padarėlį. Kaip ten sakė? Ausis ir uodegas? Būtų visai smagu ir letenas panaikinti, atrodytų kaip cepelinas. Suėmusi savo mažame delne smiltpelę įsižiūrėjo į jos snukutį ir prisiminė ‘žaidimą’ su transfigūraciniais kerais prefektų vonioje, kai Kajus pavertė vargšą peliuką kiškiu. Ej ej, dink man iš akių. Susikaupk, Adele!
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 4 metus »
Sofija nužvelgė profesorių vaikštinėjantį po klasę, jis tiriamai apžiūrinėjo kiekvieną mokinį. Keli jų atrodė įsitempę ir išsigandę, kiti regis nuobodžiavo arba užsiėmė savo reikalais, o septintakursė grifė klasės kampe mokytojui kalbant šypsojosi, tikrai šypsojosi! Mergaitė nusigręžė ir pati sau linktelėjo (taip ji darydavo gan dažnai). Nuleidusi galvą vėl pažvelgė į nepatenkintą smiltpelę, pervertė vadovėlio puslapį, pergamento skiautėje įrašė atsakymus į šeštą ir septintą klausimus. Sofijai dirbant su pelės uodegos pradanginimu kabinete pasigirdo duslus "BUM". Už kelių eilių nuo antrakursės sėdėjęs klastuolis gavo vadovėliu per sprandą. Mergaitė šyptelėjo, matė kaip tas penktakursis klaidžiojo akimis po klasę tikriausiai ieškodamas mokinio kurį galėtų panaudoti kaip bandomajį triušį.
 Po  klasę vis dar lakstė vienos grifės pelė. Jos pirštas nebekraujavo, tačiau regis bėdų likę nemažai. Kaip po galais jai sugauti tą pelę? Naudoti Acio kerus reikėtų labai atsargiai, ne taip pašauksi ir į klasę sukviesi visas Hogvartso peles, tuomet vaizdas tikrai nebūtų malonus, o dėl mokytojo... Na, visi turėtų problemų.
Baigusi darbuotis su praktika Sofija atsilošė suole. Profesorius vis dar plūdo klastuolį, pelė vis dar bėgiojo po klasę, o septintakursė grifė vis dar šypsojosi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sofija Orel »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 4 metus »
Pagaliau Dafydd suprato, kad šita pamoka bus tikrai smagi: mokiniai pradėjo įsivažiuoti, tad buvo tikrai smagu stebėti jų nesėkmes. Žiūrėdamas, kaip kraujuoja kažkokios mažylės ranka, velsietis vos susilaikė garsiai neprunkštelėjęs.
Tačiau tada viskas pradėjo griūti. Kažkokia kvaila mergiūkštė sugebėjo paleisti savo pelę! Klastuoliui prireikė gerokai laiko, kol suvoktų, kad tai ta pati kraujuojančioji mažė. Nevykėlė supykęs pagalvojo Dafydd. Jos nesėkmė privertė profesorių Greywindą atsistoti ir pradėti vaikščioti po klasę. Dafydd kelias akimirkas netgi pasvarstė, gal vertėtų pradėti dirbti? Tačiau nieko nespėjo padaryti, kai gavo per sprandą. Ir, reikia pasakyti, gerokai skaudžiai.
- Auč, - riktelėjo velsietis. Ir į galvą neatėjo mintis, kad tai profesorius. Kol nepakėlė akių. Tada Dafydd pajuto į galvą susmigusį kažką kieto. Nežinojo, kas tai yra. Spėjo, kad ne lazdelė. Tikėtina, kad knyga. Deja, tai raudonplaukiui ne itin padėjo. Dafydd juto, kaip jame kyla pyktis. Ir suprato, kad jam tuoj bus nebesvarbu, kad žmogus, kuris jį suerzino, yra profesorius. Ir dar tas, kuris prieš tris minutes kėlė klastuoliui tik pagarbą.
- Paleiskit, - negarsiai pasakė penktakursis, stengdamasis nepasiduoti pykčiui. Jis nė neįsivaizdavo, kodėl jo koledžo draugai neapsireiškė pamokoje. Jam tai ir nerūpėjo ir, žinoma, jis neketino atsakinėti į tokį kvailą klausimą. Neaišku, ar profesorius jį išgirdo. Tikėtina, kad taip ir tiesiog paprasčiausiai ignoravo. Tada jau raudonplaukis nebesusivaldė. Jis, nepaisydamas vis didėjančio skausmo galvoje, atsistojo ir atsisuko į profesorių.
- Prašiau paleisti, - garsiau pasakė Dafydd neslėpdamas pykčio. Jis stipriai pastūmė profesorių ir išstumdydamas visus pakeliui buvusius stalus ir išmėtydamas smiltpeles išėjo iš klasės. Garsiai trinktelėjo durys.
Dafydd stovėjo koridoriuje. Žinoma, kai į galvos niekas nebelietė, skausmas buvo mažesnis, tačiau vis tiek sunkiai pakeliamas. Klastuolis svarstė, ar verta eiti į ligoninę. Tačiau nugalėjo smalsumas: jis pravėrė ką tik užtrenktas duris ir pradėjo žiūrėti, kas ten vyksta.

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 4 metus »
Profesoriui artinantis, Fiadh negalėjo sulaikyti virpulio. Ji pati nesuprato, kodėl, tačiau tas žmogus buvo tikrai baisus. Mergaitė labai nuoširdžiai jo bijojo. Jis pagydė ranką, tačiau grifiukė jauste jautė sklindančią panieką. Ferula? paklausė savęs šiaurės airė. Nebuvo girdėjusi tokių kerų, tačiau nutarė, kad pasimokyti teks. O tai dar ims ir iš tiesų patikrins...
Tačiau dabar svarbiausia buvo kažkokiu būdu sugauti pelę. Fiadh ketino nueiti ir pasiimti kitą - juk tokiam meistrui kaip profesorius Greywindas tikrai neturėtų problemų "pagaminti" jų daugiau. Deja, šis aiškiai pasakė, kad kitos imti negalima. Ką gi, teks vaikščioti po klasę... Pirmiausia į galvą atėjo mintis pasinaudoti accio kerais. Tačiau nepasitikėjimas savimi ir paniekos kupinas profesoriaus elgesys sustabdė trečiakursę nuo bandymo. Nenorėjo, kad visi mokiniai išgirstų, kaip ji bando kerėti. Juk vis tiek nepasiseks... Tad grifiukė pradėjo vaikščioti po klasę ir paprasčiausiai žvalgytis, ar kur nors nepamatys smiltpelės. Įsivaizdavo, kad atrodo kvailai. Tačiau ką jau padarysi, juk dažniausiai taip ir būna... Fiadh patraukė palei sieną, nes pasirodė, kad kažkur ten sušmėžavo uodega. Ji buvo teisi: klasės priekyje pamatė tupinčią smiltpelę. Panašu, kad ji nejudėjo. Tai gerokai nustebino Fiadh, tačiau netrukus mergaitė pamatė, kad gyvūnėlis yra tiesiog labai užsiėmęs. Graužė profesoriaus stalo kampą. Grifiukė nesusilaikiusi išsišiepė.
Paspartinusi žingsnį šviesiaplaukė netrukus buvo visai prie pat pelės. Teliko pasilenkti ir ją paimti. Ir kažkaip nesileisti sukandžiojamai. Trylikametė pastovėjo svarstydama, ką gi jai daryti. Nutarė paprastai paimti ir tikėtis geriausio. Ji jau lenkėsi, kai išgirdo kažkokį triukšmą. Atsisukusi pamatė, kaip kažkoks Klastūnyno mokinys stumdydamas stalus eina durų link. Fiadh skubiai pasitraukė į šalį ir pajuto, kad ant kažko užlipo. Nustebusi pažvelgė žemyn ir persigando: ji sugebėjo užlipti ant savo pelės ir akivaizdžiai ją sulaužė... Nors nebuvo gyvūnų ekspertė, Fiadh spėjo, kad smiltpelei lūžo stuburas. Dabar grifiukė visiškai nebeįsivaizdavo, ką reikės daryt. Nenoromis ji paėmė gyvūnėlį į ranką, tačiau jį laikyti buvo labai nemalonu, tad skubiai padėjo ant profesoriaus Greywindo stalo. Nieko nepadarysi, teks prašyti pagalbos... Tad trečiakursė pakėlė dar labiau virpančią ranką ir graudžiai pratarė:
- Atsitiko nelaimė... Tačiau čia jis kaltas...
Fiadh turėjo omeny iš klasės išėjusį mokinį, tačiau buvo tikra, kad baisiajam profesoriui tas ne itin terūpės...

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 4 metus »
Džei pavojingai artėjo tai pataisydamas, tai niekinančiu, tai neutraliu (kaip jam - pagiriamuoju) žvilgsniu perliedamas kiekvieną sėdinčiųjų klasėje. Pasekusi jo žvilgsnį Livi prikando lūpą, jau supratusi kelionės tikslą. Auč... Knyga pasiekė taikinį. Į netgi labai nepavydėtiną situaciją pakliuvusio klastuolio naudai reikia pasakyti, jos šis bent jau stengėsi išsaugoti kažkiek orumo ir neapleisti principų, nors tas pavyko neidealiai. Vaikinui su triukšmais (nuo kada klastuoliai pamėgo dramą?) pasišalinant iš klasės, gerbiamasis teikėsi prisiminti ir ją.
 - Labai dėkoju, profesoriau,- nesijuokė, išlaikė beveik akademiškai rimtą laikyseną, neskaitant akyse šokinėjančių velnių. Bet jis nematė.
Klausimas lygiai kaip ir pamoka sumurmėjo po nosim, tačiau gerokai per tyliai, kad jis išgirstų - beveik mintyse. O kas jai trukdo prisiminti Biobetonso laikus? Dievaži, ne todėl, kad būtų nepaliečiama ar nepakaltinama - jis jau labai aiškiai parodė, kad moka tvardytis, nekelti įtarimų, geba naudotis raktais ir žino, kur kabint spynas. Gyvai žibančios samanų žalumo akys ne be šiokio tokio susižavėjimo skenavo randų išvagoto veido profilį. Dievaži, verta buvo dar šiek tiek pasilikti šitoj skylėj. Vien dėl šito širdžiai mielo spektaklio. Ne, nebuvo malonu žiūrėti, kaip kitus, ypač jaunesnius šiurpina draugiškas kaip vinių prikalinėtas gultas vyro elgesys. Vyresniems tik į sveikatą, charakteris pats nesusiformuos, bet kitiems... Perspaudei, saulute. Permetus akimis kabinetą vaizdelis buvo kiek komiškas - vienas su triukšmais išėjęs dabar pravėręs duris tikisi nemokamo spektaklio, tik gaila, spragėsių vis dar neturi, kitas gaudo peles, trečia, regis, kaip magnetas traukia nelaimes, o šalia keistai pažįstamų bruožų garbaniaus įsitaisiusi varnė mėgino ramiai ignoruoti visą šitą sumaištį. Čiupo auksaspalvį graužiką ir atsargiai pakilo tikėdamasi, kad Džei bent kelias akimirkas bus užsiėmęs savo nuobodžiaujančiu auklėtiniu. Tyliai prisiartino prie pasimetusios trečiakursės. Jo, Hogvartse jie visgi šiltai gyveno.
 - Kerai, kuriuos Dž... profesorius Greywindas tau liepė išmokti. Ferula. Jie pagydys pelę,- iš nugaros priėjusi prie mergaitės mėgino pakuždomis pasakyti kuo daugiau nepastebėta.- Lazdelės judesys beveik duriamasis, turi tarsi bakstelėti tikslą. Pabandyk,- apsisuko ir pasieniais beveik ramiai grįžo į savo vietą. Kabinetas šurmuliavo, tarsi mokiniai būtų ruošęsi pilies šturmui, o ne paprasčiausiai luošintų peles. Vyptelėjo. Kiek beprasmybių anksčiau prasminguose dalykuose žmogus imi matyti po karo. Susikėlė koją ant kojos, garbanas susimetė už nugaros. Ilgesingai žvilgtelėjo pro langą, akimirkai pasvajodama apie plaukus kedenantį vėją ir gerklę gniaužiantį šaltį bėgant. Tik akimirkai.
 - Partialis Evanesco,- uodega išnyko lengvai, su ausimis teko kiek pavargti. Švelniai brūkštelėjo per neįprastai tuščią smiltpelės viršugalvį.- Nepyk, drauguže. Mes visi pasmerkti vienaip ar kitaip gyventi narvuose.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 4 metus »
  Kažkoks nesuvokiamas chaosas šviesiaplaukę trikdė. Ji nemėgo, kuomet per pamokas ar, šiaip, kada ji būdavo susikaupusi, kas nors keldavo triukšmą ir chaosą. Šiuo atveju tai buvo Dafydd, kuris panašu, visai nepasistengė per vasarą ir nenumalšino savo pykčio ir susierzinimo. Idiotas. Adelė apžvelgė klasę. Viskas atrodė kaip po karo, raudonplaukis tikrai pasistengė. Tikras idiotas. Dar kartelį savo mintis patvirtino blondinė ir sugrįžo prie darbo. Išsitraukusi prabudusią smiltpelę atstatė prieš ją lazdelę ir, kaip sakė profesorius ir pati praktikavosi, grakščiai ir laisvai judančiu riešu ore nubraižė kietesnę n raidę, o po to sekė i.
- Partialis Evanesco,- idealiai ištarusi burtažodį panaikino padaro uodegą.
  Nukreipė lazdelę į ausis ir su jomis padarė tą patį. Kaip ir visada. Pagalvojo mergina, kartojanti kursą, kai šiai praktikos dalis ėjosi kaip per sviestą. Pažvelgusi atgalios į duris pamatė klastuolio akis ir nebesusitvardžiusi priėjo prie jo. Blondinė buvo pikta, labai pikta. Jo tyros mėlynos akys buvo patamsėjusios iki vandenyno gilumos aklinos tamsos, o antakiai be galo suraukti. Jau pakėlusi ranką su lazdele norėjo panaikinti kurią nors kūno dalį šiam bukapročiui, tačiau ranka greit nusviro. Neketino pamokoje pradėti išdarinėti su Dafydd visokius niekus.
- Kada nors gali pasielgti kaip žmogus, o ne pastoviai pykstantis ir visiems trukdantis pašlemėkas?- piktai sušnypštė Ginger ir daugiau nieko nesakiusi grįžo į savo suolą.
  Dar pagriebusi padarą grąžino jį į narvą ir laukė pamokos pabaigos.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 4 metus »
Po Džeimso kandžios ir grėsmingo atsakymo į mokinių "pamurmėjimus po nosimi į pamokos temą" tuo tarpu kartu į jo,  Kajus taip nesuprato savo jausmų šiam jaunam vyrui.
Kiek bailokas penktakursis mintyse klykė kiek nors pasisaugoti, juk per jaunas mirti, bet kiek pasitikinčio savimi šeštakursio balsas primygtinai reikalavo nebijoti.
Juk jis nėra Grindevaldas. Jis tik Džeimsas Greywindas, kurį galima apkulti ir panervinti, ir paerzinti, ir apdaužyti.
O kas gi jį išvertė iš kojų su kerais? O kas gi jam bandė panaikinti vidaus organus su kerais?

Kajus nė nepajuto kaip drąsiai ir įžūliai vėpsojo į transfigūracijos profesorių.
Tas pats, kuris šią vasarą mane mokino kovoti.
Šešiolikmetis sau vyptelėjo ir nusuko akis. Tikėjosi ar nesitikėjo, jog rudaakis atkreips dėmesį į jį, mat klasėje vyko tikras cirkas: grifiūkštė, atrodo, sutraiškė smiltpelę, pažįstamas klastuolis Dafydd (kurį, beje, savo penktame kurse pavyko apmauti "dvikovoje" požemiuose) išdūmė iš klasės.
Tie klastuoliai,- sunkiai atsidusęs pagalvojo švilpis ir žvilgtelėjo į šalia atsisėdusią Adelę. Kažkiek keista buvo, mat klasėje sėdėjo jo įseserė-draugė-mergina Wrena, tačiau per daug galvos nesuko. Nesitikėjo, jog kai pamoka baigsis turės susidurti su mergaitiškomis pavydo dramomis.
Wrena ne tokia.
Todėl tik numykęs į penktą kursą kartojančios merginos žodžius, pakilo pasiimti smiltpelės. Iš įpročio pasigriebė burtų lazdelę - net ir Londone toje vietoje susidurdamas su žiobarais su savimi turėjo gebenės medžio lazdelę. Nors ir tikėdamasis visko žiobarų kovose, jos nė karto nepanaudojo, tačiau įpročio neatsikratė. Be lazdelės jis jausdavosi nuogas, beginklis ir nepavojingas, prarasdavo pasitikėjimą savimi.
Tačiau net ir turėdamas kartu lazdelę su savimi kovose, atsirasdavo akimirkų, kai ir tada pasijusdavo silpnu, nekontroliuojančiu padėties.
Išmestu iš vėžių.
Kaip ir šį kartą.
Vos tik pasigriebęs spurdančią smiltpelę ir jau beeinantis link Adelės ir jo suolo, jis pagaliau suvokė ką buvo girdėjęs klasėje. Savo pavardę.
Kajus kitaip nei kiti esantys mokiniai klasėje, karts nuo karto  nuslysdavo į savas mintis ir nebegirdėdavo ar geriau neužfiksuodavo pokalbių.
Jau norėjęs protestuoti, šešiolikmetis staiga taip ir neprasižiojo, nes jau žvelgė į raudonplaukę merginą. Iš jos ir profesoriaus trumpo pokalbio suprato, kad į ją buvo kreiptasi ne į jį.
Sutrikęs ir išmuštas iš vėžių Arno staigiai su smiltpele klestelėjo prie bendrapavardės ir dėbtelėjo tokiu žvilgsniu, lyg "iš kur tu nukritai? Ar aš gerai išgirdau?" Tada nusisuko.
Nepaleisdamas pelės, susimosikavo burtų lazdele ir ištarė šios pamokos kerus:
-Partialis Evanesco.
Viena priekinė koja dingo (iš pačio pirmo karto!), tačiau Kajus nesdžiūgavo savo sėkme - vasarą mokinosi transfigūracijos kerus.(Nagi, juk ir šį mokslą galima pakinkyti kovoms.)
Visa tai ką dabar atlikinėjo: panaikino uodegą, po to dar vieną koją - buvo akių dūmimas, atseit, žiūrėkit, aš irgi kažką darau.
Pradanginti kam nors nosį ar uodegą - nebuvo taip svarbu kaip klausimai. O klausimų buvo labai daug.
-Tavo pavardė Winter...?- Kajaus  po tylos paklausė. Jo balse pasigirdo šiurpi nuostaba,-Tu...Winter? - smiltpelę padėjo ant stalo, tačiau iš gniaužtų dar nepaleido,- Aš gerai išgirdau? Nes, šiaip, mano pavardė yra Wintersas,- juodos it anglis nužvelgė į grifės merginos veidą.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 4 metus »
Antrakursė pakilo iš suolo. Reikėjo nugabenti smiltpelę atgal į narvą. Trečiakursė pametusi pelę dabar regis ant jos užmynė, klastuolis beveik isteriškai išlėkęs iš klasės, smagiai sau vypsojo pro durų plyšį. Irgi mat burtininkas. Besiartindama prie narvelio Sofija pagalvojo, kad tokie kaip jis matyt tikro pavojaus nekelia. Jie manosi esą antrieji Grindelvaldai kuriems mokslai nereikalingi, nes ir taip nuostabūs ir nepakartojami, šitaip išeidami iš klasės jaunuoliai jaučiasi svarbūs ir drąsūs. Tikrieji juodieji magai atvirkščiai, jei jie bėga iš pamokų tai tik tam, jog galėtų mokytis savo reikmėms skirtų burtų, jie nevypso pro durų plyšius ir isteriškai neklykauja, tokie burtininkai sumanūs ir dažnai žiaurūs bet nepastebimai, jų ideologijos arba manijos vienintelės gali priversti juos išsišokti taip, kad būtų pastebėti. Žinoma tik iki tol, kol jie įgauna galią, po to tokie burtininkai pasidaro panašūs į paprastus neklusnius mokinius tik tai žaidžiančius su daug didesnia galia.
Mergaitė praėjo pro viresnį švilpynės mokinį, regis paskendusį savo paties mintyse. Grąžinusi, po sustingdymo jau atsigaunančią, smiltpelę į narvą, švilpė apsisuko grįžti. Eidama pro suolų eiles akimirkai atsigręžė atgal ir pagavo to pabėgusio Klastunyno auklėtinio žvilgsnį. Nepagalvojusi iškišo liežuvį ir iškart užsičiaupė. pasielgė kaip penkiametė, kita vertus ir pati buvo tik antrakursė. Skubiai nužingsniavo į suolą kol nespėjo dar labiau savęs sugėdinti. Jaunoji grifė sulaužiusi savo pelei stuburą regis mėgino kaltę suversti klastuoliui, jai į pagalbą atskubėjo kita, vyresnė mokinė. Regis ji puikiai išmanė Ferula burtažodį, mėgino jį paaiškinti trečiakursei. Gana sudėtingi kerai, bet vis dėl to naudingi, Sofijai pačiai rekėtų juos išmokti. Ant tuščio pergamento kampo ji ėmė raityti piešinėlius. Smulkius minotaurų ir testralių atvaizdus, kai rašaluota plunksna paliesdavo popierių po sekundės ar dviejų nupiešti padarai imdavo judėti ir netrukus keliatas jų jau lakstė po visą ritinį. Švilpė vėl nusišypsojo pati sau, regis šiais metais transfigūracija žada būti tikrai išskirtinė.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 4 metus »
Iš patirties žinojo – raudonplaukiai nevaldomi ir laisvi, Llewellyn čia ne pirmas ir ne paskutinis. Greywindas atitraukė vadovėlį, jau jausdamas kaip neramiai spragsi užraktai jaunuolio viduje. Vaikai. Klastuolio balse skambėjo neslepiamas pyktis. Kažkodėl priminė jį ir senąjį von Sjuardą.
- Valdyk pyktį, vaike, arba sėsi į Azkabaną vieną dieną, - pavojingos gaidos buvo sutiktos kampuotu, šaltu, bet romiu tonu. Buvęs auroras stebėjo besikeliantį berniuką, o šiam atsisukus, abiejų jų akių rainelės buvo rudos. Žudikas nespėjo pasitraukti, kai klastuolis pastūmė profesorių. Odinių batai įsirėžė į grindis, išlaikydami pusiausvyrą, vyras pasikliaudamas instinktu griebėsi vyšnios lazdelės. Tačiau antro smūgio nebuvo, vaikis išsiliejo išvartydamas suolus, išmėtydamas smiltpeles ir trinktelėdamas durimis. Net ir būdamas globotiniu, jis nesugebėjo papulti į profesoriaus favoritų sąrašą kaip tai padarė Ginger su Livi ar neutralų kaip Orel, ir šiam berniukas ši diena garantuotai taps šuniška. Greywindas nykščiu perbraukė lazdelės medieną ir šyptelėjo lazdelės lanku sustatydamas suolus atgal. Ginger sušmėžavus akies kraštelyje, nieko nelaukdamas suvarė smiltpeles atgal į narvą, išskyrus vieną.
- Penki taškai iš Grifų Gūžtos už atgrubnagiškumą, panele o'Ceallachain, negi nesugebi pagauti pelės? - profesorius pakėlė balsą pastebėjęs mergaitę prie savo stalo, ant šio – pelės lavoną, - pasiimk tą pelę, uodega ir ausys niekur nedingo. – tai buvo žiaurus ir nemalonus būdas dirbti, bet efektyvi pamoka tokiems lepūnėliams kaip šie mokiniai. Nuoširdžiai neatsisukęs į klasės duris, transfigūracijos profesorius šias užtrenkė griežtu kerų mostu prieš pat klastuolio nosį, kuo puikiausiai ignoruodamas pastarojo būvį, bet neatimdamas taškų už nepagarbų elgesį, taip ir vėl paslapčia pratęsdamas amžiną tradiciją, nors penkiolikmetis savo dalį atsiims kitaip. - Pasiilgot areštų, kaip matau, gal taip išmoksit disciplinos ir tvarkos. - suėmęs "Pavertimų pradžiamokslio" nugarėlę, jis patraukė per eiles kietu žingsniu ir dar kietesniu žvilgsniu skenuodamas mokinių darbus bei ieškodamas naujos aukos.
Ko gero Livi akyse šokinėjo velniai, kaip merginos, kuri ką tik negavo taip trokštamo dėmesio. Ji sugebėjo išlaikyti rimtį ir nesusimauti, nors atsakyme galimai slypėjo šis tas daugiau – miegosi vienas, ant sofos pirmam aukšte per žiemos atostogas, ar aišku?
Wintersai sėdėjo tame pačiame suole, tiek Livi, tiek Kajus. - Pasirodyk pas mane po pamokos, Winter, taip pat pasiimk Llewellyn. - Greywindas praeidamas tarė, nė nežvilgtelėjęs pergamente paišaliojančios Orel pusėn. - Jūsų nesąmonės jums kainavo pertrauką, dirbkit, kitaip nespėsit. Nebent norit trūnyt per pertrauką.

[PRIMINIMAS: Jei parašėtė visus 3 praktikos postus, dar +1t. jeigu buvote aktyvūs t.y parašėte daugiau nei tris praktikos postus - ir šie nebūtinai turi suktis (nors gali) apie praktiką - klauskite profesoriaus, paslapčiomis šnekučiuokitės, darykite namų darbus (teorijos postas neįskaičiuojamas).
Jei užduoties nepabaigėte, bet jūsų postai yra itin originalūs, įdomūs ir ilgi, vis tiek turite galimybę gauti visus 10t.

Praktika pratęsta iki birželio 22 dienos.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 4 metus »
Nespėjo pasidžiaugti galimybe ramiai paspoksoti pro langą. Ne, ji nebuvo iš tų, kurie dažnai paskęsta mintyse ar ima svarstyti gyvenimo prasmę ir jos sąsają su dabartimi, praeitimi, ateitimi ar dar bala žino kuo. Ne, tačiau mėgdavo prisiminti. Vis dar rankoje laikydama kiek suluošintą pelę Livi jau kėlėsi padėti ją atgal į narvą, kai prie jos klestelėjo anksčiau tolėliau, šalia Džei mėgstamos varnės sėdėjęs vaikinukas. Neaukštas garbanius, regis, iš švilpynės. Vis dar nepriprato pie hogvartsietiško skirstymo į koledžus, gal todėl į savąjį pareidavo tik pamiegoti ir retkarčiais pasivaidendavo vakarais. Tegul jai patiko grifų šurmulys, nuolatinis juokas, pokštai ir kompanija, ne visada galėdavo ten būti. Paprastai pilyje laiką leisdavo viena - būtų keista pažinojusiems socialią ir draugišką būtybę Biobetonse. Bet Durmštrangas padarė savo. Visi tąkart iš jo išėjo kitokie. Ne, ji pernelyg nepasikeitė. Prasiplėtė pasaulis, kuriame gyveno. Tik tiek.
Kadangi vaikinukas be skrupulų įsitaisė jos suole, Livi nesijautė pernelyg kalta atidžiai jį apžiūrinėdama, kol pastarasis mėgino apsimesti, jog kažkuo užsiima. Jis kažką priminė, atrodė tarsi senas, be galo ilgai nematytas pažįstamas, kurį susitikęs dar kurį laiką pasvarstai - sveikintis ar apsieis. Žalios akys stabtelėjo ties rudomis garbanomis. Darbas tiesiogine šio frazeologizmo prasme tirpo ore, ir netrukus švilpis nebegalėjo apsimesti, kad jį be galo domina Džei užduotis.
 - Olivija Rouz Winter, visada malonu susipažinti, gal malonėtumėt prisistatyti?- vos laikėsi nesijuokusi, nors tuo pačiu metu svarstė tą patį nelemtą sutapimą. Aišku, nėra labai čia didelio kriminalo. Ar maža žmonų pasauly tokia pat pavarde, juolab, kad Winter - ne tokia jau ir reta. Tačiau tuo pačiu tikriausiai abu nujautė, kad tai toli gražu nėra paprastas atsitiktinumas.- Be galo mielas sutapimas,- atsisuko į šalia sėdintįjį, garbanas ranka nubraukdama atgal kad nekristų ant akių.
Tuo tarpu Džei ramiausiai varė šiurpą nepatyrusioms nekaltoms vaikiškoms sieloms ir tuo pačiu po truputėlį tvarkėsi chaosą klasėje. Kilstelėjo antakius. Na, tai grifei šiandien nesėkmės kaip užsakytos. Livi liko tik tikėtis, kad mergaitė susipras bent pamėginti panaudoti kerus, kol pelė dar visai galų neatidavusi. Kitaip... na, darbo su lavonais patirtis visada praverčia gyvenime. Smagiu durų trinktelėjimu tam kartui pabaigęs aiškintis santykius su auklėtiniu, profesorius, matyt, nutarė prisiminti ir likusią, tyliai dirbančią ir kai kuriais atvejais net cyptelėti bijančią liaudį. Livi mikliai sučiupo pabėgti besitaikantį auksaspalvį graužiką, regis, dar nesuvokusį, kad neliko nei ausų, nei udegos, nei to prekinės letenėlės nagelio. Gaila, kad panaikinom uodegas. Laikyt nepatogu. Atsisuko į klasės priekį, kur Džei nutarė pareikšti savo nuomonę apie bendrą klasės vaizdą, kuri, ostebukle - buvo neigiama. O dar sakė, kad į Hogvartsą negrįš. Aišku, jis daug ką sakė... Livi nejučia šyptelėjo. Ką gi, bent jau turės smagius mokslo metus, bent bus ko laukti. Tačiau čia jis ją sugebėjo nustebinti.
 - Žinoma, profesoriau. Ar jį atitempi prievarta, ar informuosite pats?- buvo gana... kaip čia pasakius, keista, kai taip kalbi žmogui, su kuriuo praleidai svarbesniąją savo neilgo gyvenimo dalį.- Mano garbė ir atsakomybė,- pridūrė atsistodama ir mintyse pasvarstė, ar alternatyva pramėžti pelėdyną galioja ir jai. Ramiai nuėjo iki narvo, delnuose prilaikydama vis dar su savo padėtimi nesusitaikiusią smiltpelę. Tegul ir be tam tikrų kūno dalių, tačiau auksaspalvę.