0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Kabinete profesoriaus nebuvo. Pro atidarytus langus sunkėsi rudeninis ryto šaltis, šiurpindamas pirštų odą, židinyje miegojo pilki pelenai, tamsiai žalios mokomosios lentos stūksojo nuvalytos. Varpas jau nuskambėjęs, pusryčiai Didžiojoje salėje jau pasibaigę. Mokiniai jau buvo klasėje, profesorius – ne. Kažkas šnekučiavosi, kažkas vartė vadovėlius, kažkas sudėję galvas ant stalų stūmė laiką.
Kaukšint batams nebyliuose koridoriuose, žemės rudumo akys tyrinėjo apniukusį dangų. Penkios minutės. Jis iškvėpė orą.
Durys atsidarė.
- Išsitraukit lazdeles, - paliepė,- ketvirtas skyrius, antra tema. - profesorius patraukė per suolų eiles nė nežvilgtelėjęs į mokinius. Tonas buvo aiškus, bet duslus, verčiantis paklusti.
- Transformacija, žmonių transformacija, perkeitimas, pradanginimas ir sukūrimas – tokia tvarka pagal dabartinę programą turėtumėte mokytis transfigūracijos meno. Ankstesni profesoriai jums kišo atšakų savybes, naudojot bazinius kerus, pagrindus turite. Todėl, - Greywindas nelėtino žingsnio, juoda mokytojo mantija slėpė rankose laikomą daiktą, balsas netilo, - nagrinėsit pradanginimus ir sukūrimus, šitie mokiniams sudėtingiausi. Paskutinę pamoką prieš egzaminus dar prisiminsit transformacijas ir to jums užteks išlaikyti patikras. - naujasis transfigūracijos profesorius numetė vadovėlį ant stalo. Vyras buvo vidutinio ūgio, juodaplaukis. Dabartinis Klastūnyno vadovas nebuvo simpatiška asmenybė, daug patyrusi. - ar tiek aišku?
Atsakymo Greywindas nelaukė. Šie mokiniai jam buvo niekas ir to abejingumo jiems neslėpė. Švilpynė, Varno Nagas, Grifų Gūžta, Klastūnynas. Hogvartsas. Absurdas.
Šiurkščiais pirštais suėmęs kreidą atsistojo šalia lentos.
- Esu Džeimsas Greywindas ir šiandienos tema Partialis Evanesco. Dalinis pradanginimas, – užrašė ant lentos, balta kreida stipriai suimta cypė, - Perskaitot nuo keturi šimtai dvidešimt pirmojo iki penkto ir atsakot į klausimus kitame puslapyje: kurios raidės tariant labiausiai pabrėžiamos šiame burtažodyje ir kuris lazdelės judesys pats tvirčiausias jį atliekant. - vyras padėjęs kreidą pagaliau atsisuko ir bjauriai randuotas veidas pasirodė visu gražumu.
---
[Platesnis kabineto aprašymas
Pilna informacija

TRUMPI PRIMINIMAI:
1. NEBIJOKITE RAŠYTI, KAD JŪSŲ VEIKĖJAI KLYSTA. Už tai taškai bus priskaičiuojami kūrybingumui ir kalsite reputaciją mano akyse.
2. MANO VEIKĖJO MINTYS PRIKLAUSO TIK JAM. Tai, kad jis burbės kažką vadindamas šiknašaudžiu pliurzliu, tai nereikš, jog tai mano reali nuomonė.
3. PAMOKOJE PASAKYTI TAŠKAI SKIRSIS NUO REALIAI GAUNAMŲ. Tai reiškia, kad jei jūsų veikėjas po suolu praktikavosi kerėjimo burtažodžius, ne transfigūracijos, profesorius jums atims, pavyzdžiui, 10 taškų, bet realiai jūs gausite taškus už kūrybingumą ir jūsų praktikos pažymys didės.
4. APRAŠOTE TIK SAVO VEIKĖJO VEIKSMUS. Jokiu būdu negalima aprašyti ką kitas veikėjas atsakė į jūsų užduotus klausimus ir panašiai. Jūs kitų personažų nevaldote.
5. RAŠOTE BŪTUOJU KARTINIU LAIKU, TREČIU ASMENIU, MAŽIAUSIAI 600 SIMBOLIŲ.
6. KVAILIONĖS IR TINGINIAVIMAI RPG TIKSLAIS GALIMI. Neatsakau tik už savo personažo veiksmus - bus, išmes iš pamokos, bus, trinktels knyga per galvą.

Teorija iki birželio 13 dienos. Birželio 14 dieną prasideda praktika]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
Tą akimirką jis sėdėjo vidurinėje eilės paskutiniame suole ir po stalu vartė knygą apie kvidičą. Jis jau nebuvo nustebęs, kai įžengęs į transfigūracijos klasę, nepamatė Džeimso. Nutuokė, jog penktame kurse sutiktas vyras gali bet kada pasirodyti, tačiau buvo ramus. Kai ateis - sužinos, neverta dabar gadinti nervų, todėl ramiausiai skaitė apie puolėjų strategijas.
Kol kas.
Su visu trenksmu atsidarė durys, dabartinis transfigūracijos profesorius įžengė į klasę koks Sneipas iš garsiojo Hario Poterio laikų. Griežtas ir nepermaldaujamas balsas (jei galima taip sakyti) buvo žinomas iki pat galvos smegenų, tačiau Kajus nė kiek nepriprato prie to. Šešiolikmetis it elektros nukratytas žaibiškai pakėlė akis nuo knygos, kaire ranka pastariąją knygą įgrūdo po pastale, dešine kaip mat pasigriebė savo gebenės medžio burtų lazdelę su fenikso plunksna. Nors ir pirštai ir delnai buvo aptvarstyti storomis, tamsiai mėlynomis medžiaginėmis juostomis (atseit, mėlynės ir įbrėžimai nesimatytų), Arno viską mikliai atliko tarsi tam jau buvo praktikavęsis. O gal tiesiog žinojo, kad miklumas privers ateityje, khem, dabartinyje, transfigūracijos pamokoje.
Šeštakursis švilpis nužvelgė Džeimsą, globėjo įbrolį. Atmintyje iškilo susitikimas Ūdrų Žabangų senojoje kvidičo aikštėje, gynėjo kerų pamokymo prašymai.
Kajus nusuko akis į vis dar užverstą transfigūracijos vadovėlį.
Kurio velnio jis čionais atėjo? Nei viename iš jau praeitų kursų jis nelankė pamokų, darė tik namų darbus. Tai kodėl šie metai turi būūti išskirtiniai nei tie, kurie praėję? Galėtų kurksioti Londone, toje vietoje ir kalti ir kalti mėlynes ant savo kūno.
Galėtų.
Tačiau Hogvartsas yra Hogvartsas. Kaip ir stipriai būtum suartėjęs su žiobariška veikla, magijos ir kerėjimų mokykla per tave pagros nostalgija ir atsidursi čionais.
Kitos išeities nėra.
Kajus suspaudė lūpas, svarstydamas ką veikti. Iš jo transfigūracijos genijaus nepavyks padaryti - pati varnanagė Adelė Ginger žino (kažin, ar ji irgi praleidinės pamokas kaip darė penktame kurse ir vėl pasiliks kartoti mokslų?). Jei taip, tai niekas nesupyks, kad tik paabndys imituoti darbą?
Kajus nieko nelaukęs pasičiupo vadovėlį ir pradėjo versti puslapius. Pasiekęs reikiamą, pradėjo jau lečiau pervertinėti lapus ir permetinėti akimis tekstą. Suvokė, kad teksto pabaigoje yra viskas suapibendrinama ir pasakomi visi atsakymai - to ir ieškojo Wintersas. Tačiau, visgi, tai suradęs, dar truputuką perskaitė priekyje kelis sakinius, jog suvoktų esmę.
Ir tą akimirką suprato - jei nori tapti animagu, tau reiks Džeimso Greywindo pagalbos.
Puikumėlis,- sunkiai mintyse atsiduso švilpis prefektas,-Tiesiog nuostabu. Aš rojuje. Negi viskas vyks taip, kaip norėjau išmokti gynėjo kerų...?
Vogčiomis Kajus pakėlė savo tamsias akis nuo vadovėlio ir apžvelgė klasę.Įdomu, kas gi bus praktika?
Vėl sugrįžo prie vadovėlio, o tada neiškentė:
-Tame burtažodyje pabrėžiamas antro žodžio raidės es,- pats savo nuostabai Kajus prabilo,- O dėl tvirčiausio judesio tai - lazdele padaromas didžiosios n raidės ženklas...?

*

Neprisijungęs Miranda Danijelė

  • V kursas
  • *
  • 71
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Laba. Ką nors praleidau?
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Profesoriaus teko ilgokai palaukti, bet jis galiausiai pasirodė.
-Oba...-Mirandai bet atvipo žandikaulis jį išvydus. Tikėjosi kokios nors moteriškaitės, o ne tokio rimto vyriškio, kuris visą informaciją išberia kaip žirnius. Ir griežtas pasirodė.
Greitai permetusi informaciją, esančią vadovėlyje, akimis, grifė DAR kartą perskaitė ją dominusius faktus ir pakėlusi ranką irgi taip pat kaip profesorius, greitai išbėrė, ką sužinojo. Nebent ne taip suprato kas parašyta:
-Labiausuai pabrėžiamas skiemuo yra ALIS ir ES, nors drįsčiau teigti, kad antrajame žodyje tam skiemeniui turėtų priklausyti ir raidė „N“.
Giliai įkvėpusi (prieš tai viską buvo sakiusi vienu įkvėpimu), mergaitė tęsė:
-Sutinku su ankstesniu pasakymu dėl „N“ raidės formos, bet tik iš dalies. Manau, tai turėtų būtų paversta raidė, šiuo atveju N tampa Z. Toks kaip žaibukas, žinote?-Miranda su ranka pabandė pavaizduoti. Tik pamiršo, kad joje laiko suspaudusi savo lazdelę. Visa laimė, nieko netarė, o tai dar ką nors padirbus būtų buvus.
-Oi. Atsiprašau.
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Bella Cullen

  • II kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • nėra to blogo , kas neišeitų į gera
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
Bella įėjo į klasę ir pamatė jog dar profesoriaus arba profesorės nėra klasėje. Apsidairiusi atsisėdo į artimiausią suolą prie lango išsitraukė iš savo kuprinės reikiamas priemones ir knygą ramiai laukė, bei vartė knygą. Tačiau staiga įėjus profesoriui Bella net išsižiojo, atrodo griežtas. Prasidėjus pamokai Bella vis dar buvo išsižiojusi, kol suvokė jog reikia užsičiaupti užtruko. Suvokusi jog reikia atsiversti reikiamą knygos puslapį kol negavo arešto ar klausimo kokio kodėl dar neatsivertus ir neperskaičiusi reikiamo skyriaus. Greitai atsivertusi ėmė skaityti ir rašyti ant pergamento į užduotą klausimą.
- Šiame burtažodyje pabrėžiamas  ES, o dėl lazdelė pabrėžiamo ženklo tiksliai nežinau , bet gal reikia pabrėžti N raidės formos mostą? Atsakiusi Bella nutilo ir laukė.   

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Fiadh skubėjo. Atrodė, kad pamoka jau seniausiai prasidėjusi ir kad grifiukė beviltiškai vėluoja. Gal iš viso neiti? pakeliui savęs paklausė šviesiaplaukė, tačiau nutarė, kad tokia sudėtinga pamoka kaip transfigūracija yra verta dėmesio nuo pat mokslo metų pradžios.
Vos ne bėgte pasiekusi kabineto duris Fiadh lengviau atsikvėpė: profesoriaus dar nebuvo (tačiau kodėl tuomet klasė atrakinta?), vadinasi, ji atėjo laiku. Labai nesinorėjo sėsti į klasės priekį: žinojo, kad būtinai kurioje nors vietoje susimaus, tad norėjo būti toliau nuo profesoriaus akių. Tuo labiau, kad jis (ar ji?) turėjo būti naujas. O naujas reiškia, kad bus nepažįstamas. O tai reiškė, kad galimai piktas. O jeigu paaiškės, kad profesorius yra draugiškas ir malonus, mergaitė galės atsisėsti klasės priekyje per kitą pamoką. Jeigu, žinoma, ten pasirodys.
Uždariusi klasės duris Fiadh apsižvalgė. Galiniai suolai buvo užimti. Grifiukė norėjo susiraukti, tačiau tuomet pamatė Mirandą. Vienintelį žmogų, kurį galėjo laikyti savo drauge. Trečiakursė apsidžiaugė ir patraukė jos suolo link.
- Sveika, - tyliai sušnibždėjo ji, atsisėdusi šalia. Tiesą sakant, šviesiaplaukė gerokai nustebo pamačiusi Mirandą. Senokai nematė draugės kokioje nors pamokoje. Tačiau dabar reikėjo susikaupti šiai. Kuri nusimatė gerokai sudėtinga.
Su pačiais pirmais ištartais žodžiais profesorius gerokai išgąsdino mergaitę. Ji nesuprato, kodėl, tačiau atrodė, kad jis yra labai griežtas ir gal netgi piktas. Jam atsisukus Fiadh vos susilaikė neatšlijusi. Nors ir sėdėjo ne pirmame suole, randuotas veidas atrodė baisiai. Ir Fiadh tikėjosi, kad jai niekada gyvenime neprireiks atsidurti prie to žmogaus arčiau nei per gerus kelis metrus. Dėl to mergaitė nenorėjo atsakinėti į klausimą. Ji tikėjosi visą pamoką prasėdėti tyliai ir nekristi į akis. Tačiau Miranda atsakyti pasiryžo. Tad šiaurės airė irgi norėjo bent pabandyt. Tad galiausiai ji pakėlė gerokai virpančią ranką ir pratarė:
- Manau, kad labiausiai kirčiuojama yra pirmojo žodžio pabaiga - lis. Antrajame žodyje tai turėtų būti nes, o galbūt netgi nesc.
Fiadh nutilo. Tiesą sakant, ji nė neįsivaizdavo, koks yra teisingas atsakymas, todėl tik bandė pakomentuoti prieš tai išgirstus variantus. Po kelių akimirkų ji dar kartą įsidrąsinusi pridūrė:
- O rankos judesys, manau, yra Mirandos minėta Z raidė, tačiau ji yra piešiama iš apačios į viršų.
Grifiukė nutilo, susigūžė ir pradėjo svajoti apie tai, kaip pradingsta iš šitos klasės.

*

Neprisijungęs Aaron Atkins

  • I kursas
  • *
  • 29
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • raudona
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
Berniūkštis įpėdino į klasę ir apsidairęs patraukė laisvo suolo link ant kurio susikrovė savus daiktus. Jo galvelė buvo pilna visokiausių idėjų ir minčių, kurias pripasakojo tėtušis, mat šis mėgo pakvailioti. Ir visgi, bent jau didžiąją dalį tų idėjų vaikis per daug bijojo išbandyti, tad tiesiog patyliukais įsitaisė suole ir laukė, kol prasidės pamoka. Pagaliau pagalvojęs apie pamoką Aaron pamatė, kad klasėje nėra profesoriaus. Vaikio vaizduotė suveikė jis ėmė įdėmiai dairytis. Gal jis su apsiaustu? Nors ne... Gal tiesiog miega?
Imdamas galvoti, kad profesorius pramiegojo savo pamoką grifiukas apsidžiaugė ir susidėjęs ant stalo buvusias knygas pasiruošė dingti iš pamokos. Bet, aišku, jis neišeis pats pirmas. Jam tereikėjo palaukti, kol praeis daugiau nei penkios minutės ir viskas, vaikinukas galės bėgti kur tik panorės ir turės pasiteisinimą.
Aaron šypsojosi ir džiaugėsi savo planu, palaikė savo idėją tiesiog genialia, bet laike tai vaikis nesigaudė... Kelios minutės ir, nors ir neišgirdęs jokio varpo ar kažko panašaus, berniukas nusprendė, kad eiti jau galima, nors nepastebėjo jokių vaikų darančių tą patį.
-Gal tiesiog aš čia vienintelis apie tai pagalvojau?-tyliai svarstydamas balsu tamsiaplaukis geriau suėmė savo daiktus ir atsistojo iš savo suolo. Jis laimingas patraukė iš klasės su šypsenėle, o kam jam pamokas? Tik esmė tokia, kad nė gero žingsnio žengti nespėjo, kadangi į klasę įžengė naujasis profesorius, kuris nežadėjo caksintis su tokiais kaip grifiukas.
Išsigandęs, kiek pabalęs dėl tokio netikėto atsiradimo Aaron greit pliumptelėjo atgal į savo vietą ir suprato, kad idėja nebuvo jau tokia geniali.
Išsitraukti lazdeles... Antra tema... Skyrius? Bandydamas įsiminti, ką profesorius pasakė berniukas šiek tiek pasimetė. Knygą greit nutėškęs ant stalo sugraibė savo burtų lazdelę, o tada ėmė vartyti ieškodamas nurodytos temos. Mažamečio smegenėlėse ėmė kilti chaosas, daugybė lakstančių žmogeliukų ėmė klykti, kadangi nežinojo ką daryti. Išgirsti žodžiai visiškai išsimėtė galvoje. Koks skyrius? Kokia tema? Ką daryti toliau? Aaron akys buvo išsiplėtusios lyg jis būtų pamatęs savo didžiausią baimę ir visgi... Galbūt šis profesorius ir žadėjo tapti jo didžiausia baime? O gal ir ne.
Pagaliau keli ne taip stipriai stresuojantys žmogeliukai sudėjo sakinuką, kuris buvo išgirstas neseniai. Vaikinukas greit susirado nurodyta skyrių ir temą ir suspaudęs burtų lazdelę įsistebeilijo į profesorių. Baugokas, bet jį labai domino. Juk nieko įdomesnio nerasi, piktas vyriškis su šauniai atrodančiais randais ant veido, o dar ir toks, kuris moka nurodinėti ir valdyti. Aaron mielai sutiktų tokiu tapti nors kainos ir nežinojo, naivuolis.
Susigriebęs, kad reiktų pradėti skaityti berniukas susiraukė. Jam tai pasirodė šiek tiek nuobodoka, bet žvilgtelėjęs į profesorių vaikinukas nusprendė, kad gal geriau bent truputį akimis perskaityti. O gal tada reiktų pamėginti atsakyti į klausimą?
Aaron perskaitė kelias eilutes, kelias praleido, vėl perskaitė, o supratęs, kad reikia atsakyti į klausimus suprato, kad galvoje aprimęs chaosas vėl aprimo. Ar skaityti iš naujo? Ar klausytis kitų? Jei skaitys iš naujo turbūt nespės atsakyti ir nebus labai linksma, bet klausytis kitų... Kas jei atsakymą nukopijuos nuo mokinuko, kuris spėjo? Pasimetęs ir nežinodamas, kaip turėtų elgtis vaikinukas nugirdo, ką sakė kažkokia kita grifiukė, tada pasistengė sudėlioti savo mintis ir viskas.
-E... E...-svarstydamas, kad gal visgi geriau patylėti vaikis prisiminė, kokiam koledžui priklauso ir tyliai galvoje tarstelėjo - velniop viską.-Pabrėžimą jau pasakė - PartIAlis EvanESco , o dėl lazdelės mosto...-berniukas pabandė sugalvoti kažką, kadangi visiškai pamiršo, ką kiti vaikai sakė.-Lazdelę tereikia nukreipt į taikinį?-suvokdamas, kad atsakymas tikrai skyriasi nuo kitų berniukas giliai įkvėpė. O gal šitas profesorius nebus toks stipriai žiaurus? Nors, nieko tokio, vaikiui turėtų patikt.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
  Varnė pamokoje pasirodė netikėtai. Iš tikro, visai nemanė, kad apsilankys transfigūracijos pamokoje, nors ir kartoja penktąjį kursą. Blondinės veidas tiesiog rėkte rėkė, kad šiandien geriau prie jos nesiartinti, nes ant to, kuris drįs tai padaryti, išbandys visus žinomus burtažodžius. Nuostabu. Adelė klestelėjo šalia pažįstamo švilpio ir prabilo:
- Oo, kažkas nusprendė mokytis transfigūracijos? Netikėta,- nusijuokė.
  Blondinės galva nusviro ant stalo, tačiau buvo priversta greit pasikelti vos tik batų kaukšėjimas sudirgino mėlynakės klausą. O, velnias. Adelė nužiūrėjo profesorių nuo galvos iki kojų. Patinka.
  Užduotis merginai nepasirodė per sunkiausia, o ypač tada, kai žinojo kas tai per burtažodis. Turėdama lotynų kalbos žinias, šiai nebuvo sunku suprasti ką šis burtas reiškia, tačiau paskaityti kažkokią vadovėlio rašliavą irgi buvo neprošal, turint omeny, kad varnė dar nebuvo bandžiusi nieko su daiktų pradanginimu. Ypač daliniu. Paskaičiusi vadovėlio informaciją blondinė atsiduso. Šiandien tikrai ne jos diena, netgi perskaityti normaliai nesugeba teksto. Ši jau ruošėsi kaip ir atsakyti į klausimus, kai klasėje pasklido Kajaus balsas. Netikėta, netikėta... Mėlynakė nekėlė rankos ir net nesistengė atsakyti, ji nesuprato tikslo kartoti kiekvienam mokiniui po penkis kartus tą patį. Beviltiška. Vis dėl to nesusilaikiusi paleido savo mintis į laisvę:
- Evanesco skiemuo es, nes ir taip aišku, kad lotynų kalboje visada priešpaskutinis ilgasis skiemuo yra pabrėžiamas, o Partialis - tia,- blondinė jau nebežadėjo aiškinti, jog dažnai lotynų kalboje -tia- tariasi -cia-.- O judesys kažkas panašaus į n arba z, o gal išvis m.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
  • Lytis: Moteris
  • actress
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
Auksas ir raudonis maišėsi akyse.
Jautė lapus šiugždant po kojomis.
Oras vėl buvo šaltas ir gaivus, nė lašo tvankumos, cirkuliavo plaučiuose kaip niekad tikras ir gyvas, didžiuoju ir mažuoju kraujo apytakos ratu pirmyn ir atgal iki pat širdies - plakančios ir gyvos. Garbanos išsitaršė, nors niekada ir nebandydavo jų suguldyti tvarkingai, skruostai paraudo ir supanašėjo su horizontus nurausvnančiu saulėtekiu.
Tą rytą net nespėjo sušilti, nors užtruko kiek ilgiau nei įprasta. Sunku buvo susitaikyti, kad artimiausią pusdienį turės praleisti uždaryta tarp keturių akmeninių sienų, sėdėti miela ir tvarkinga, kaip ir dera panelei. Kiek kartų jau galėjo užbaigt tai? Vis nepavykdavo. Liaudis linksmai šurmuliavo Didžiojoje salėje, greičiausia mėgindami nuvyti pirmosios dienos nerimą ar nemigą - naktis daugeliui buvo linksma. Pro didžiąsias duris praėjo nestabtelėjusi, net nemanydama, kad pusryčiai yra gyvybei būtinas daiktas - priešingai, negu daugelį metų kalė Biobetonse. Čia turėjo daugiau laisvės, ir, dievaži, ja naudojosi.
Virš galvos apie naujos dienos pradžią pranešdamas sugaudė varpas. Salę paskubomis paliko susivėlinę pusryčiautojai, nuo Garbingojo stalo pamažu kilo ir mokytojai. Metas. Paskui klasės draugus, akivaizdžiai sugaišusius papildomas septynias gyvenimo minutes tvarkaraščiui gauti, Livi nužingsniavo kabineto link. Naujasis jo šeimininkas, matyt, neketino pataikauti pirmtakų tradicijai kasmet pagal savo skonį keisti sienas, lubas, suolus, langus ir, pageidautina, mokinius. Ačiū jam, bent langus buvo palikęs atvirus - šviežias, vėsus ir gaivus rudens oras skverbėsi į dulkėmis, kreida ir nuoboduliu atsiduodančią patalpą, taip primindamas, kad gyvenimas egzistuoja ir už šių sienų. Įsitaisė klasės gale prie lango, kojas susikėlė ant kėdės šalia. Vis tiek niekas nesės, o profesoriaus kabinete jau kuris laikas nematyti. Nuobodžiaudama Livi sukiojo ant piršto garbaną ir stebėdo bruzdančius suoluose mokinius (kai kurie jau ruošėsi dingti) tuo pačiu svarstydama, ką gero galės parašyti jam - jau kuris laikas praėjo. Laiškai gimdavo lengvai ir natūraliai - priešingai nei atsakymai, kuriuos dažnai gaudavo su įtartinai mažai pribraukymų, reiškia, parašytus ne iš pirmo karto. Vėjo gūsis nupūtė plaukus nuo veido ir nukreipė mintis į toli už kalnų slūgsančius horizontus, kur mergina sėkmingai klajojo tuo metu, kai durys pagaliau atsidarė.
Pasakyti, kad balsas nukratė tarsi elektros išlydis būtų buvę banalu, tačiau stuburu žemyn keliaujančioms šalčio ir nuostabos bangoms tikslesnio apibūdinimo sugalvoti negalėjo. Visgi savo nuostabai kojas nuo kėdės nusikėlė abejingai ir tingiai - jos pačios kūnas eilinį kartą ją išgelbėjo, neišdavė ir sureagavo taip, kaip metų metus buvo treniruotas. Kaip buvo liepta, išsitraukė lazdelę ir automatiškai atvertė knygą. Puslapiams bėgant tarp pirštų pakėlė akis. Galėjo ramiausiai sau spoksoti - juk žinojo, kad jis neatsisuks. Ne, apsimes, kad klasė ir mokiniai išvis neegzistuoja, tiksliau, egzistuoja kažkur nepasiekiamai toli. Tai sakai atsibeldei... Lūpas iškreipė vos matoma šypsenėlė. Ko jau ko, bet šito tikrai neįsivaizdavo.
Džeimsas Greywindas. Prie žalios, mokyklinės lentos. Mintyse blykstelėjo kita scena - irgi jis, jaunesnis ir lygesne oda. Išvartyti suolai, nuo lubų nubyrėjęs tinkas, sveika tik lenta už nugaros. Kerų žaibas. Nejučia užsimerkė.
Puse ausies klausėsi, kas pasakojama apie Transfigūraciją, kerus ir kurso programą, tačiau suvokė menkai ką. Jam nutilus pradėjo kalbėti mokiniai - tikriausiai buvo užduotas klausimas, kurio ji negirdėjo. Vyptelėjo ir susikėlė koją ant kojos. Na, bent prisižiūrės už visus tuos metus.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
 Ant toliausiai nuo durų esančios eilės (taigi, jeigu kažkokiu neįmanomu būdu klasės viduryje atsirastų trolis ar prasidėtų gaisras, būtų mažiausia tikimybė išsigelbėti) pirmo suolo buvo atverstas transfigūracijos vadovėlis. Lėtai versdama puslapius ir žiūrėdama paveikslėlius, Wrena suprato, kad šio dalyko jai rinktis nereikėjo. Sudėtingos schemos, įmantrūs lazdelės judesiai... Jau geriau persodinčiau augalus, nors darbas kartais nuobodus, bet bent jau ne toks sudėtingas, pakanka tik žinoti keletą ypatybių.
 Barbeno pirštais į seno suolo stalviršį su juodo rašalo kampe dėme, pasitikrino, ar tikrai išsitraukė plunksną ir savąjį rašalo buteliuką ir susigūžė, nes šilta nebebuvo. Ant kėdės kampo jau nežinia kiek laiko buvo išraižytos dvi raidės, apvestos širdele. Deja, kas tie L ir N - nežinojo, greičiausiai jie jau buvo pabaigę mokyklą, mat šitą raižinį buvo mačiusi anksčiau, prieš keletą metų, kai teko sėdėti ant tos pačios kėdės. Kaži, ar jiems pasisekė, ar ne?
 Paukštis iš oro buvo buriamas ore nupiešiant varnelę. Nuo paukščių tikrai nepradėsime. Ar aš visiškai susimausiu egzaminų metu? Alder atvertė kitą puslapį. Varpas jau buvo nuskambėjęs senokai, tačiau profesoriaus dar nesimatė. Negi užtruko pusryčiaudamas? Juk pusryčiams buvo skiriama pakankamai laiko. Šeštakursė bandė tramdyti žiovulį, mat norėjosi grįžti į lovą. Jei ne vėsoka patalpos temperatūra ir kietas suolas, greičiausiai snūstelėtų...
 Sugirgždėjo durų vyriai, pasigirdo žingsniai ir Wrena pakėlė akis nuo vadovėlio. Džeimsas Greywindas. Švilpė prisiminė profesoriaus pavardę, mat jį buvo pristatę kaip naują profesorių. Greitai išsitraukė lazdelę - Klastūnyno koledžo vadovo žvilgsnis buvo dar šaltesnis ir abejingesnis negu tuomet, kai pirmą kartą jį pamatė. Apie tą paukščio būrimą rašė penktajame skyriuje, tad ketvirtą atsivertė gan greitai. Tik teko kiek pavargti su tema - puslapiai buvo it sulipę ir nenorėjo pasiduoti šaltiems pirštams. Kiek susinervino - jeigu atsiliks nuo klasės tempo, gali kliūti nuo profesoriaus.
 Susigūžė dar labiau, jog jos nepastebėtų. Kiti net visko neperskaitę jau žinojo atsakymus, kuomet šeštakursė dar tik tai skaitė. Trumpam pakėlusi akis nuo knygos, žvilgtelėjo į profesorių vos sekundėlei, tačiau to pakako, jog pamatytų randus. O mieloji Helga! Ar ir mes šitaip atrodysime pabaigę šių metų transfigūracijos kursą? Tikiuosi, nelieps kovoti su išburtais paukščiais, galinčiais iškapoti akis. Rankoje stipriau suspaudė ąžuolinę lazdelę, kuomet nuskambėjo pirmieji atsakymai.
 Pažįstamas balsas. Ar ausys nemeluoja? Atsisuko pažiūrėti kas ten kalba. Sėdintys aukštesni mokiniai trukdė pamatyti, tačiau neapsiriko. Pamokoje sėdėjo Wintersas, kuris nemėgo lankyti pamokų, o dabar dar pirmasis atsakinėjo. Nors tvirtesnius skiemenis buvo galima nuspėti vien iš mokytojo tarimo, tačiau švilpė vis vien nusistebėjo. Jo dvivietis suolas buvo pilnai užimtas - šalia sėdinti šviesius plaukus turinti mergina netrukus atsakinėjo, o Igorio globotinė vėl įsmeigė žvilgsnį į savo atverstą knygą. Labai puiku. Bandė skaityti, tačiau vis sumaišydavo eilutes. Jau geriau praleis teoriją.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
Sofija įėjo į klasę su grupe kitų mokinių. Ištie džiaugėsi vėl būdama Hogvartse, kiek toliau nuo to žiobariško šurmulio. Antrakursė tikrai nebuvo nusistačiusi prieš žiobarus, juk pagal kilmę ir pati buvo daugiau žiobarė negu burtininkė, tiesiog jie kartais tokie... na tokie... beprasmiški, įsisupę į savo rutinas ir po metų Hogvartse na... gyvenimas Jorke jau ne tas pats.
 Mergaitė išsirinko suolą klasės priekyje, vidurinėje eilėje, sėdėjo viena... kaip visad, bet jai tai tiko. Jokio mokytojo nesimatė, todėl ji ėmė apžiūrinėti mažą medalioną, kurio paviršiuje išraižytų kentaurų atvaizdai judėjo ir nešiaip judėjo, o nepatenkinti raukėsi, mat Sofija medalioną buvo įmetusi į vieną giliausių apsiausto kišenių tarp šokoladinių varlių dėžučių ir senų, aplūžusių plunksnų.
Staiga pro duris įžengė juodaplaukis, tvirto sudėjimo vyras Čia bus profesorius pamanė, tačiau dar kartą atidžiai nužvelgė žmogų, mat antrakursei jis labiau priminė aurorą. Nejučia mergaitė pasigailėjo, kad išsirinko suolą priekyje.
 Nuo mažens Sofija pamėgo tyrinėti žmonių veidus, o Hogvartse toks užsiėmimas buvo tikrų tikriausia nesibaigianti pramoga, nes beveik visi jai buvo įdomūs. Šis vyras turėjo dvi rudas akis, šaltas ir regis daug patyrusias, nors veikiau antrakursė tai atspėjo iš randų ties akimi ir skruostu. Atrodė, jog jam visiškai nusispjauti į mokinius sėdinčius klasėje. Bet mokinė nekaltino profesoriaus. Išties kas ji ar kiti klasėje sėdintys mokiniai jam buvo?.. Tik dar vieni mokinukai kuriuos reikia išmokyti transfiguracijos. O iš randų nesunkiai galėjai suprasti, kad be mokytojo darbo jis patyręs daug įdomesnių įvykių.
 Juodaplaukė tik po kelių akimirkų suprato, jog neatvertė reikiamo puslapio. Mostelėjo lazdele, atsivertė ketvirtas skyrius, trečia tema. Dar reiks ties tuo padirbėti, nesugebėjo išmokti tokio dalyko?! Likusį skyrių atvertė ranka. Klausimas atrodė nesunkus, tačiau ir čia gali lengvai susimauti, jei burbtels nepagalvojusi.
– Kirčiuojama Partialis Evanesco, o pabrėžiamas lazdelės mostas, tai į N raidę panašus judesys.
Mergaitė po suolu pamėgisno atlikti tą judesį ir tik akimirka po to suprato ką padarė. Ji ne tik atliko judesį, bet kartu tyliai murmėjo ir patį burtažodį stengdamasi patikrinti kirčiuotę. Po stalu žybtelėjo blausi švieselė. Sofija įtarė kas atsitiko, ji vos kilstelėjo apsiausto skverną ir iškart pastebėjo pokytį – apie penkis centimetrus apsiausto buvo išnykę ir dar keturi išblukę. Na, bent aišku, jog kerai veikia praktikoje pamanė antrakursė, rausdama dėl savo išsiblaškymo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sofija Orel »

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos specialistas
  • ****
  • 392
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Kai atsisukęs išvydo mokinius, kuriuos turėsiąs mokyti visus šiuos metus, dantis suspaudė lėtai. Jų reakcija tik šuniškai išdavė, jog Hogvartsas per ilgai maudėsi ramybėje. Štilis atbukina gebėjimus, šie vaikai tapo to auka, pamatę griežtą ranką ir randus išsigando mat. Jo laikais... buvo daugiau kietašiknių.
- Per maža varnių koncentracija atsiųsti atsakymus ant lėkštutės ar paprasčiausiai nemokam skaityti, ką? – profesorius lėtai žengė prie mokytojo stalo, - tai vieni iš lengviausių klausimų, jei teikėtės apsilankyti kerėjimo pamokose pirmuosiuose kursuose, bet atrodo, to nedarėt. - jis kreiduotus pirštus įrėmė į stalviršio medieną ir vėl akimis perbėgo per klasę, paslapčia ieškodamas sau lygaus - įprotis iki gyvos galvos - ir suvokė įkliuvęs į spąstus. Kabineto gale sėdėjo raudonplaukė. Tu. Ausyse suskambo Dumštrango revoliucija. Vyras sudvejojo minutę, bet susitvardė - akis paniekinimai nusmeigė į Igorio vaikį, besimalantį tarp švilpių kaip ir jo įbrolis, kaip netikėta.
- Sugebėjot atsakyti tik dalį to ką uždaviau. Tik du klausimai, ne visi keturiasdešimt penki. Ką jūs veikėte? – paskutinį klausimą be skrupulių šaltai išspjovė po to, kai nutilo mokinių lūpos, taikydamas tingėjusiems pasidomėti viso teksto turiniu.
- Panele Danijele, jei šnekate, padėkit lazdelę šalin, dar išsibadysit akis, - Džeimsas irzliai atsiduso. Atkins spėjimas buvo absurdiškas, - tai pagrindinė kerėjimo taisyklė ir kas iš to? - Ar šie mokiniai bent turi noro mokytis? Klasės bendras vaizdas buvo prastas, jei ne Ginger, rodanti kažkokį potencialą, jie skęstų. Vieni susigūžę, kiti tyli, treti pievas pjauna. Tuo tarpu Livi...
- Trumpai tariant, tia ir es yra labiausiai pabrėžiami, nė viena raide mažiau ar daugiau, kiečiausias lazdelės judesys primena mažąja n raidę. Už abu teisingai atsakytus klausimus būtumėt gavę keturis taškus, bet jei paminėjot tik vieną tikslų pabrėžimą ir nepatikslinot, jog n yra mažoji, gaunate du taškus. - Greywindas atitraukęs rankas, apėjo stalą, paimdamas į rankas "Pavertimų pradžiamokslio" vadovėlį. Galbūt ir toliau būtų šnekėjęs, jei ne mažosios švilpės nagrinėjantis žvilgsnis ir bandymas po stalu išbandyti kerus. Panelės Orel tyrumas tapo tuo kamščiu, minutei užkišusiu žudiko gerklę.  Vyras sustojo.
- Jei nepasakiau kerėti, tai ir nekerėk, ar supratai? - gargdžus balsas tapo lygesniu, bet šaltis išliko. Vėliau jis nusuko veidą ir kreipėsi į likusius kaip nieko nebūta:
- Taigi, Partialis Evanesco. Naudingas dvikovose, spąstų ruošyboj, jei turit smegenų jį įvaldyti. Galit pašalinti svarbiausias kūno dalis ar tai būtų žmogaus, gyvūno ar daikto. Taip pat naudojamas buityje, hilerių darbe.
Partialis Evanesco judesių grandinę sudaro minėtoji kietoji mažoji n, kurią vėliau seka lengvesnė i. Didžiausios klaidos - medinis riešas. Jūsų lazdelė turi griežta, bet riešas privalo išlaikyti savo lankstumą. Kreipkit dėmesį į tarimą, nes klaidingos raidės pabrėžimas kainuos jums rezultatą. - Greywindas žvilgtelėjo į laikrodį,- turit ilgą ir nuobodžią pusantros valandos pamoką su nedidele pertrauka po keturiasdešimt penkių minučių. Tad būkite tikri, jog prieš būrimą išsistudijavote tarimą bei lazdelės judesius. Klasės gale yra smiltpelių narvas, pasiimkite kiekvienas sau po vieną ir pradanginkite jų ausis ir uodegas. Po pamokos sudėkite atgal. Tokia jūsų pratika, o dabar prie darbo. - aišku tik viena, jokių išvykų į Uždraustuosius miškus, ežero pakrantes, jokių haliucinatų išbandymų ir kito gėrio. Tik sunkus juodas pagrindų darbas.

[EDIT: Praktika iki birželio 22 dienos.
Reikia trijų praktikos postų.]

((Dėl nepatogios šiandienos dienotvarkės atsiprašau už vėlyvą praktikos paskelbimą, tikiuosi, jog sunkumų tai nesukels, bet jei, laisvai kreipkitės dėl papildomo termino pratęsimo.))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Džeimsas Greywindas »

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
Fiadh buvo teisi: šitas profesorius yra baisiausias kada nors jos sutiktas žmogus. Nepaisant to, kad ji bijojo daugelio. Tačiau profesorius Greywindas buvo ypatingas. Ir, reikia pastebėti, randas tebuvo menka smulkmena. Jau pats šnekėjimo stilius... Kodėl jis čia dirba, jeigu jaučia mokiniams tokią panieką? paklausė savęs grifiukė.
Transfigūracija niekada jai gerai nesisekė. Tikėtina, kad trukdė pasitikėjimo savimi stoka. Tačiau mergaitė visada stengdavosi. Tikėjosi, kad ar pasiseks, ar ne, tačiau kad negaus papildomo dėmesio iš to žmogaus. Grifiukė pradėjo mąstyti, kad ji daugiau nebenori rodytis šitame kabinete. Kita vertus, tokiu atveju per egzaminą tikrai susimaus...
Fiadh patraukė link narvo pasiimti smiltpelės. Gyvūnėlis pasirodė besąs mielas. Net gaila bus jį šitaip skriausti... Tačiau Džeimso Greywindo rūstybės užsitraukti tikriausiai nenorėjo niekas, ypač Fiadh o'Ceallachain. Tad ji išsitraukė artimiausią gyvūnėlį ir grįžo į savo vietą. Žinoma, tikėtina, kad pirmiau reikėjo pakartoti burtažodį kelis kartus ir jį "pajusti"... Tačiau buvo per vėlu. Fiadh nenorėjo dabar nešti smiltpelės atgal į narvą... Tad laikė ją kairėje rankoje, o dešiniąja pasiėmė lazdelę.
- Partialis evanesco, - tyliai sumurmėjo trečiakursė. Suprato, kad nebus taip paprasta. Ji bandė atlikti judesius kuriuos apibūdino profesorius. Tačiau atrodė, kad jos riešas yra kaip tik toks, koks neturi būti - medinis. Šviesiaplaukė susiraukė. Ji nežinojo, ką daryti. Bet kurio kito profesoriaus būtų paprašiusi, kad dar kartą parodytų, kaip tą reikia daryti. Tačiau žmogus, buvęs klasės priekyje, ją pernelyg gąsdino. Fiadh sunkiai atsiduso. Ji pabandė dar kartą ištarti burtažodį, kai staiga kairę ranką pervėrė keistas skausmas. Trečiakursė nustebusi pažvelgė, kas gi atsitiko. Ko gero, pernelyg suspaudė smiltpelę. Ši įkando ir vos tik pirštai šiek tiek atsileido, spruko kuo toliau. Šiaurės airė matė, kaip gyvūnėlis bėga po stalais.
- Puiku, - labai tyliai sumurmėjo Fiadh. Žinoma, tai buvo ironija. Kita vertus, dabar galės ramiai pasipraktikuoti ir tada nueiti pasiimti kitos pelės, kai jau žinos, ką daro... Ne taip ir blogai, ar ne?
Deja, šis puikus planas neišdegė. Po kelių minučių ranka pradėjo kraujuoti. Iš pradžių Fiadh nekreipė dėmesio. Ji tikrai nekvies profesoriaus, kad padėtų! Tačiau netrukus kraujoplūdis taip sustiprėjo, kad tiesiog neliko kitos išeities. Tad mergaitė pakėlė gerokai virpančią dešinę ranką ir pratarė:
- Profesoriau?.. Ar galėtumėte prieiti?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
Kažin ko galima tikėtis iš naujojo profesoriaus? klausė savęs Dafydd, sėdėdamas transfigūracijos kabinete. Kadangi jis atėjo anksčiau už mokytoją, galėjo gerai apmąstyti, ką bus galima nuveikti šiose pamokose.
Tik įžengęs į klasę profesorius be galo sudomino klastuolį. Jis atrodė... Gal kiek nejaukiai. Tačiau buvo akivaizdu, kad supranta, apie ką šneka. Ne taip, kaip daugelis kitų... Tad velsietis neslėpdamas susidomėjimo klausėsi pamokos pradžios. Ir, reikia pasakyti, stipriai nusivylė. Perskaityti vadovėlį ir atsakyti į klausimus?! Klastuolis, žinoma, to nedarys. Ir, suprantama, vadovėlio nė neatsivertė. Jis prasnaudė visą teorinę dalį ir laukė, kada gi prasidės praktika. Įtarė, kad nieko nedarys ir per ją, tačiau bent bus tikrai įdomiau negu sėdėjimas sulindus į knygą.
Klausydamasis, ką atsako kiti mokiniai ir ką komentuoja profesorius, Dafydd dūsavo iš nuobodulio. Panašu, kad tie kvailiai nesugeba net teksto perskaityti ir teisingai atsakyti į tokį paprastą klausimą. Tiesa, raudonplaukis to klausimo nė prisiminė. Tačiau ir profesoriaus žodžių suprato, kad jis tikrai nebuvo sudėtingas. Nevykėliai.
Praktinė užduotis buvo daug įdomesnė. Ji buvo pakankamai verta dėmesio, kad net Dafydd visai susidomėtų. Jis netgi išsitraukė lazdelę. Neketino eiti pasiimti kažkokios ten pelės. Kam? Juk aplinkui sėdi pilna mokinių, su kuriais bus galima išbandyti kerus. Tuo labiau, kad Dafydd neketino to daryti klasėje. Jis kąsnelyje pergamento užsirašė kerų pavadinimą ir nutarė, kad pasimokys vėliau. Gal, pavyzdžiui, naktį, kad išgąsdintų ramiai miegančius klastuolius... Tačiau pasižiūrėti, kaip seksis kitiems, gali būti netgi visai įdomu. Tad Dafydd patogiau įsitaisė kėdėje ir nusiteikė žvalgytis.

*

Neprisijungęs Sofija Orel

  • IV kursas
  • *
  • 109
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Matydama kaip profesorius apžiūri savo naujuosius mokinius Sofija vos pastebimai šyptelėjo. Taip... Ji beveik girdėjo kaip mokytojo mintyse skamba kažkas panašaus į ,, Mano laikais tokių nevykelių nebuvo". Jo kalba lygiai tą ir rodė, tačiau į nepavykusį antrakursės ekspermentą profesorius regavo ramiau, nei ši tikėjosi. Užduotis buvo ganėtinai banaloka kaip Hogvartsui. Na įprasta: teorija, tada praktika, vadovėliai, po to pelės. Žinoma, keliatas mokinių ( daugiausiai klastuolių ) nė neketino atsiversti knygos ar bent jau taip atrodė. Kartais paslapčia Sofija pavydėdavo jų gebėjimo daryti tai ką patys nori, na mergaitė norėjo mokytis, jai buvo įdomu, tačiau net ir laibai trokšdama kai kuriose situacijose tiesiog negalėdavo nesirūpinti, negalėdavo ramiai padėjusi galvą nesiklausyti kas jai sakoma ir antrakursė iš paskutiniųjų tikėjosi, kad tai ne baimė, negalėtų savęs pakęsti žinodama, jog yra bailė. Bet šitą pamoką ji išmoks. Transfigūracija jai patiko nors ir buvo ne iš lengvųjų.
 Sofija ėmė sklaidyti vadovėlį, pirmiausia iliustracijos. Ji taip mokosi, tikisi, jog iš piešinėlių sugebės perprasti bent pusę teorijos. Per petį pažvelgė į smiltpeles, pervertė puslapius, paskaitinėjo, kelis kartus pakartojo rankos judesius ( šįkart be lazdelės ), tuomet nuslinko link narvelio. Pranykęs apsiausto kampas gėdingai lingavo jai einant. Būtinai reiks rasti būdą kaip tai ištaisyti antraip visus metus teks vaikščioti tik su puse apsiausto, – pagalvojo. Stabtelėjusi prie smiltpelių narvelio susiraukė, nenorėjo keisti išvaizdos tam, kas pats to neprašė, kas negalėjo pasirinkti. Na pelė nepraras nei ausų, nei uodegos, jie tik taps nematomi, žinoma, nebent antrakursė kažką supainiotų, o ji manėsi gerai supratusi teoriją, gyvūnėliui galbūt tik bus šiek tiek gėda prieš sveikuosius draugus.
 Mergaitė kyštelėjo ranką į narvelį ir pamėgino švelniai paimti vieną rudakailę smiltpelę. Ši nepatenkinta cyptelėjo, bet labai nesispyriojo. Matyt žinojo, jog vienaip ar kitaip ji burtininkų mokykloje, o burtininkų mokyklose smiltpelėms tiesiog lemta būti sugautoms, paprastas pasprukimas čia nepadės. Laikydamą gyvuną rankoje Sofija grįžo į suolą. Pelė uostė jos smilių. Antrakursė pasiėmė lazdelę ir nukreipė ją smiltpelei į ausį, ji matyt nemėgo būti baksnojama lazdele, mat ėmė muistytis ir nepatenkinta cypauti.
– Būk gera, nespurdėk antraip netyčia galiu panaikinti ne tik ausį! – pagrasino mokinė. Bet gyvunėlis neklausė ir regis ruošėsi kąsti. Tuomet mergaitė beveik inpulsyviai padarė gana keistą dalyką, ji pašnibždomis sumurmėjo Stupefy. Pelė krito kaip negyva, tačiau regis kvėpavo, todėl jaudintis nebuvo ko. Kerai veikia. Tik švilpė nė karto neįsivaizdavo, jog tą burtąžodį panaudos gyvūnui. Kiek pasistengusi ji panaikino abi ausis ir uodegą. Visą laiką, kol mergaitė dirbo, smiltpelė rūščiai į ją dėbsojo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Sofija Orel »

*

kablelis

Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Surasti vadovėlyje atsakymą į klausimą buvo nuobodžiausia ką gali tekti nuveikti per transfigūraciją. Nepaisant to, kad sekėsi prastokai, tai buvo Stevies mėgstama pamoka. Tačiau ji tikrai nenorėjo raustis knygose atsakymo. Tad natūralu, kad per teorinę dalį ji tylėjo. Nustebo, kad kiti mokiniai nesugebėjo perskaityti teksto, kuris turėtų būti juodu ant balto parašytas knygoje. Grifė jau norėjo nusišaipyti, kai išgirdo, kad profesorius Greywindas jau pristatinėja praktinę dalį. Kuri skambėjo labai sudėtingai, tačiau be galo įdomiai. Green buvo tikra: ji turi padaryti bet ką, kad tik pasisektų. Nors profesorius nebuvo pažįstamas, rudaplaukė norėjo įrodyti nesanti avigalvė.
Pirmiausia ji nusprendė, kad reikia burtus praktikuotis be pelės. O tai ta dar pabėgs ar įkąs (kaip netrukus ir atsitiko kitai grifiukei...). Tad Stevie išsitraukė lazdelę ir pasidėjo ją ant stalo. Prisiminė, kaip mokėsi skydinių kerų per praėjusių mokslo metų apsigynimo nuo juodosios magijos pamokas. Ir tai veikė visai neblogai, todėl nutarė išbandyti dar kartą. Tad pirmiausia kelis kartus pakartojo:
- Partialis evanesco.
Tiksliai neprisiminė, kaip tiksliai reikia tarti burtažodį. Tačiau jis, ko gero, buvo pakankamai galingas, kad pajustum, kai tari teisingai. Tad Stevie buvo tikra, kad jau žino, kaip reikia ištarti šiuos du žodžius, kad burtas suveiktų. Mergina pasiėmė lazdelę ir, į nieką jos nenukreipdama, pakartojo burtus. Po kelių bandymų atrodė, kad turėtų pasisekti. Tiesa, su lazdele rankoje kažkodėl buvo sunkiau. Norėdama būti tikra, kad ji jau yra pasiruošusi atsinešti smiltpelę, Green pakartojo burtažodį dar kelis kartus. Pagaliau suprato: jeigu ji dabar neatsineš gyvūnėlio, visas darbas nueis perniek. Tad ji atsistojo iš suolo ir sparčiu žingsniu patraukė narvo link.