1
3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 338
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 2 mėnesius »
O galgi ne visos besijuokiančios akys priklauso gyvenimo nemačiusiems vaikams. Ne, jos gali slėpti žiaurią praeitį. - mergaitei pasigriebus plunksną ir rašalinę, jis tyliai pasitaisė prisiminęs Livi ir Luką. - Kurgi.
Plunksnai slystant pergamente dailiomis vijomis, Džeimsas žvilgtelėjo į Ginger raštą. Pusė velnio tie pasirinkimai.
- Aš priimu tik aukštesnių gebėjimų mokinius, Green, - paimdamas pergamentą tarė herbologo Turner auklėtinei,- kai išmoksi pagrindus ir nemaklinėsi teorijoje, bus matyti. - vyras išsitiesė visu ūgiu, aiškiai parodydamas, jog pokalbis baigtas ir nė nebandyk ginčytis sakė jo veidas. - O dabar sėskis.
Tuo tarpu neišprašytas Llewellyn švystelėjo pelę į narvą, bet nepataikė, o'Ceallachain už durų prapliupo ir jos verksmo durys nesugėrė, Wintersas paslapčiomis šnekučiavosi su Livi, Alder žaidė su kaspinais, Orel piešė - kas su jais negerai? Kodėl jie... tokie skysti?
Laikrodžio rodyklės sustojo būtent ten kur reikia, pabaigdamos daugumos jaunuolių kančias, pritardamas suskambo varpas.
- Susidėkit lazdeles, jūs laisvi. - Greywindas nusuko bjaurių randų išvagotą veidą. - Pamoka baigta.
Ir ji iš tiesų pasibaigė. Llewellyn pagaliau išėjo, išėjo Livi, Alder, Wintersas, Ginger ir kiti.
Dar reikės susitvarkyti su Llewellyn areštu, pakalbėti su Olivija... tik apie ją pagalvojęs nuoširdžiai šyptelėjo.
Pro atidarytus langus pūtė odą šiurpinantis vėjas, židinyje miegojo pelenai, o ant nenuvalytų tamsiai žalių lentų švietė žodžiai.

PARTIALIS EVANESCO

Jei pačiam bent dalimi pavyktų pradingti... Sumaudė krūtinę, ten, kur klastuolis pastūmė.
Durys skausmingai užsidarė ir Džei liko vienas.
- O Dieve. - jis persibraukė juodo varno barzdą, irzliai užsimerkęs, sukandęs apatinį žandikaulį. - Kas per šūdas.
Dvidešimt keturis skaičiuojantis vyras užvertęs galvą spoksojo į kabineto lubas. Labai lėtai ir sunkiai atsiduso. Jo akyse spindėjo nuovargis ir saulės, ištrūkusios pro debesų maršką, atšvaitai. Šaltais, šiurkščiais pirštais sugraibaliojęs vyšnios lazdelę, beveik apatiškai, priverstinai, užrakino duris vienu įgudusiu mostu. O po to išsitraukęs gertuvę iš paskutinio stalčiaus užsivertė.
Tai sakot, viena pamoka praėjo.
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019