1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 287
  • Taškai: 31
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 2 mėnesius »
Atrodo, Olivija, kaip save pati prisistatė, nesutriko, jog judviejų pavardės sutapo.
-Kajus Arno Wintersas,- prisistatė, permesdamas atmintyje Olivijos ir Rouz vardus ar kurių iš jų seniau nebuvo girdėjęs.
Ne. Tuščia.
Tačiau visgi, jausmas, kad čia turėtų būti šis tas daugiau neapleido jaunoji burtininko.
-Anksčiau tavęs Hogvartse nemačiau,- konstatavo faktą švilpis,- Ar gerai moki išnykti mokinių miniose koridoriuose ar perėjai iš kitos burtininkų ir raganų mokyklos? Partialis Evanesco,- mostelėjo burtų lazdele, Džeimsui Greywindui praeinant pro mokinių suolus. Smiltpelė prarado vieną nagą.
Tada atseit įniko transfigūruoti pelę, kai Džeimsas išliejo savo nepasitenkinimą susirinkusiais mokiniais. Ne, Kajus nebijojo dabartinio Klastūnyno vadovo, tačiau nenorėjo įkliūti į nemalonumus.
Tik ne šiame kurse.
Pala.

Gebenės medžio su fenikso plunksna burtų lazdelė sustingo.
Kajus atsisuko į Oliviją.
-Klausyk, galiu iš tavęs paprašyti pagalbos? Penktame kurse buvau susitikęs Greywindą ir paprašiau, kad išmokintų manęs gynėjo kerų,- sunkiai atsiduso ir pavartė akis,- Man nepavyko išsiprašyti. Gal galėtum, kai liksi po pamokos, paprašyti jo? Būčiau labai dėkingas.
Mintis, kad naudojasi kažkuo, jog pasiektų savo nedingtelėjo Kajaus galvoje. Ne, tai buvo tik paprastas prašymas pagalbos.
Kajus puse lūpų vyptelėjo.
-Ar galėtum?
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 2 mėnesius »
Stevie pyko. Jai labai reikėjo, kad viskas pasisektų. Mergina buvo pasiryžusi išmokti šiuos kerus. Nesuprato, kodėl, tačiau buvo būtina įrodyti profesoriui Greywindui, kad ji nėra kvaila ir geba bent kažką padaryti tinkamai. Galbūt tokie jausmai liejosi dėl to, kad tiesiog tragiškai nesisekė prieš tai buvusioje nuodų ir vaistų pamokoje.
Rudaplaukė pagaliau susikaupė ir buvo pasiruošusi pradėti darbą su smiltpele, kuri sustingdyta gulėjo ant stalo. Stevie dėl visa ko susidėjo knygas atgal į kuprinę - o tai paims ir išnaikins pusę knygos... Jau norėjo pradėti dirbti su pele, kai kažkoks idiotas išlėkė iš klasės ištaškydamas viską aplinkui. Grifės pelė jau buvo benuslystanti nuo užkliudyto stalo, tačiau mergina spėjo ją sugauti už uodegos. Gerai, kad nespėjau panaikinti niūriai pagalvojo Stevie. Laimė, profesorius greit sutvarkė stalus, tad ramiai buvo galima kibti į darbą. Stevie tikrai nebuvo iš tų gerų vaikučių, kuriems nepatinka išdaigos. Tačiau šioje pamokoje jai norėjosi pasiekti geriausią įmanomą rezultatą.
- Partialis evanesco, - galiausiai ištarė ji, nukreipusi lazdelę į pelę. Bandė panaikinti ausis. Žinoma, nepasisekė. Stevie skubiai žvilgtelėjo į profesorių - ar jis nepamatė šios nesėkmės? Tačiau panašu, kad vyriškiui buvo svarbesnių reikalų. Kažkas sugebėjo dar ir sutrypti savo pelę... Grifė atsiduso ir atsisuko į savo gyvūnėlį. Garsiai iš aiškiai ištarė: - Partialis evanesco.
Ši kartą pasisekė geriau. Lyg ir. Tačiau smiltpelė prarado ne tik ausis, bet ir visą galvą.
- Po velnių! - nesusilaikiusi suriko Stevie. Ko gero, ją išgirdo visa klasė... Tačiau ne tai dabar buvo svarbiausia. Grifė tikėjosi bent jau uodegą tinkamai panaikinti. Tad kurį laiką žiūrėjo į savo sustingdytą begalvį gyvūnėlį ir bandė susikaupti.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 249
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 2 mėnesius »
Pirmiausia, ką pamatė Dafydd, buvo artėjanti kažkokia blondinė. Tik jai priėjus visai arti, klastuolis pamatė, kad tai ta pati, su kuria jis turėjo reikalų. Deja. Nors prisiminti buvo visai smagu. Tad velsietis piktai jai išsišiepė.
- O koks tavo reikalas, kaip aš elgiuosi? - paklausė penkiolikmetis. Jis norėjo ką nors pridurti, tačiau Adelė akivaizdžiai jo nebesiklausė. Klastuolis pasivaipė ir spoksojo toliau.
Kai durys užsitrenkė tiesiai prieš nosį, Dafydd, tiesą sakant, labai nustebo. Ar jis nieko nedarys? paklausė savęs klastuolis, negalėdamas tuo patikėti. Nors mokslo metai dar tik prasidėjo, velsietis jau spėjo suprasti, kad naujasis koledžo vadovas tikrai ne iš tų, kurie taip lengvai atleis tokius dalykus. Dafydd puikiai suprato, kad prisidirbo. Ir šiek tiek prisibijojo to, kas jo laukia. Net neabejojo, kad kažkas tikrai laukia. Tačiau šiandieninės linksmybės dar tikrai nesibaigė. Klastuolis paklebeno rankeną - panašu, kad Greywindas duris užtrenkė, tačiau jų neužrakino. Tad penkiolikmetis atidarė duris ir grįžo į klasę. Pamatė, kad ten jau viskas sutvarkyta, lyg nieko nė nebūtų įvykę.
- Laba diena, - garsiai ir apsimestinai mandagiai pasisveikino Dafydd. Galvoje šmėžavo mintys, kad to daryti nereikėtų. Tačiau jeigu prisidirbta iki kaklo, koks skirtumas? Velsietis nuėjo iki pelių narvo ir išsitraukė vieną. Ji atrodė kažkokia apdaužyta - Dafydd nutarė, kad ji, ko gero, viena iš tų, kurias jis nušveitė ant žemės, - tačiau tebeturėjo ir uodegą, ir ausis. Puiku. Raudonplaukis pasiėmė gyvūnėlį ir grįžo prie to paties stalo, prie kurio sėdėjo prieš palikdamas klasę. Vos tik atsisėdo, pasirodė, kad vėl skauda galvą. Vaikinas net išsigando, kad profesorius jau vėl sugrūdo knygą jam į galvą, tačiau suprato, kad tai, ko gero, tik psichologiniai triukai. Bent kol kas jis buvo saugus.
Žinoma, Dafydd nė neketino išbandyti kerų su smiltpele. Jis tik norėjo pažaisti su jau ir taip gerokai nukankintu gyvūnėliu. Klastuolis paleido ją ant stalo. Pelė pradėjo bėgti tolyn, tačiau velsietis nukreipė lazdelę ir ištarė:
- Accio!
Smiltpelė atskrido delnan. Dafydd paėmė ją už uodegos, kad neįkąstų. Nesinorėjo kviesti profesoriaus... Jis ištiesė ranką, kad pelė tabaluotų ant uodegos, atsišliejo į kėdės atlošą ir pradėjo laukti pamokos pabaigos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Dafydd Llewellyn »
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 2 mėnesius »
Alder nuleidus galvą į vadovėlį jau gailėjosi, kad atsisėdo pirmajame suole. Nors turbūt tam profesoriui ji rūpėjo tiek, kiek kiaulei dangus. Arba tiek, kiek jos tėvai rūpinasi ja. Visai nedidelis skirtumas, tiesa?
Profesorius Greywindas priminė apie tai, ką beveik buvo užmiršusi - ilgesnė pamoka nei visuomet. Bent dėl vieno profesorius buvo teisus - pamoka bus labai ilga ir nuobodi. Labai nenoromis atsistojo ir nuėjo pasiimti smiltpelės. Rodos, profesoriai, o ypač transfigūracijos, mėgo įvairius gyvūnėlius laikyti bandymų triušiais. Narvas buvo klasės gale, tad teko praeiti pro galinius suolus. Pasigriebus smiltpelės uodegą, išsitraukė pelę iš narvo. Ši muistėsi visą kelią iki suolo, tačiau bent jau neįkando. Norėjosi užsikimšti ausis arba pabėgti iš klasės, mat dėjosi kažkokios nesąmonės. Piktas profesoriaus balsas, atsišaudymai... Wrena nenorėjo į tai gilintis. Koks skirtumas ką kažkas pasakė? Juk greičiausiai šiandien prie pietų ar vakarienės stalo visi ir taip tik apie tai kalbės, bus pilna laiko prisiklausyti.
Vargšė pelė žiūrėjo į švilpės akis, lyg bandydama ją perkalbėti. Delne gulinti smiltpelė atrodė nepaprastai liūdna - tokio liūdno graužiko Alder dar nebuvo mačiusi. Būtų Akro, nereiktų jokių Partialis Evanesco.
Kažkas išvartė suolus. Atsisukus neatskyrė kurio mokinio jau nebebuvo - trinktelėjusios durys ir tiek. Nesiklausė kas vyksta pamokoje, tačiau gerai bent tiek, jog jos suolas liko vietoje (dar vienas pliusas sėdint pirmame suole, kuris kovojo prieš daugybę minusų). Pelė mėgino įkąsti ir pabėgti, tačiau šis planas jai neišdegė - tebuvo tiesiog tvirčiau suspausta delne. Su tarimu kaip ir buvo viskas aišku. ParTIAlis evanESco. Dėl visa ko pakartojo burtažodį balsu porą kartų. Ketvertą kartų tiesiog mostelėjo lazdele, kartą smiltpelė jai vėl norėjo įkąsti, tačiau Alder jos nepaleido. Nenorėjo tokių problemų ir atrodyti dar didesne nevykėle profesoriaus akyse.
 - Partialis Evanesco,- ištarė burtažodį ir nukreipė į smiltpelės ausytę. Nieko. Visiškai nieko, kas bent šiek tiek panaikintų tokį mažutį objektą. Naivuolė. Tikėjais, iš pirmo karto pavyks? Juk tau niekuomet nesisekė transfigūracija. Alder žvilgtelėjo į vadovėlį, tačiau nieko gero jame nerado - profesorius buvo pasakęs viską. Ištarė burtažodį kaip ir gerai... Na, nebent medinis riešas.- Partialis Evanesco.
 Vėl nieko doro nenutiko, tik šį kartą pastebėjo, jog pradingo nedidelis kailio gabalėlis nuo pelės ausies. Lankstesnis riešas. Reikia lankstesnio riešo. Kurioje parduotuvėje jį būtų galima nusipirkti? Olivanderiuose ar Derviše ir Bangyje? Mažytė pelė jau buvo įbauginta pakankamai, tad turbūt net negalvojo apie sprukimą. Alder atsiduso. Nei darbas sekėsi, nei klasėje buvo ramu. Tiesiog puiki pamoka.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 2 mėnesius »
  Šviesiaplaukė stebėjo aplinką. Jos akys buvo išpūstos, o antakiai pakelti. Jai dar vis nedašilo, kas vyksta klasėje. Visi buvo lyg nušokę nuo proto, kas pelę pritėškė, kas stalus išvartė. Merginos galva buvo išūžta kaip reikalas, ji laukė kol profesorius Greywindas bus bent minutėlei laisvas, kad galėtų su juo šnektelėti. Menkas susierzinimas dominavo žemaūgės veide, ši piktai stebėjo grifę, kuri nukankino vargšę pelę iki pasimatymo su šventu Petru. Iš kur ji tokia?
  Nuobodžiaudama mergina ant pergamento nemažos skiautės paišaliojo visokias nesąmones, tačiau vienas kampelis buvo ypatingas, jame buvo švelnių veido bruožų moteris garbanotais plaukais - Melisa Keyes. Ginger mergina šyptelėjo, buvo išsiilgusi savo tolimos giminaitės, kuri lyg viesulo blaškoma trankosi po pasaulį vos gavusi algą. Kitoje pergamento pusėje mėlynakė jau buvo užrašiusi naujo kūrinio melodiją natomis. Manau, čia tiks pianinas. Visa skiautė greitai buvo užpildyta natomis, portretais ir drabužių dizainais, kuriuos bandys kurti po pamokos grįžusi į bendrąjį kambarį. Sulanksčiusi pergamentą įsidėjo jį į kelnių kišenę.
- Profesoriau,- vos tik vyras atsilaisvino Adelė pašoko ant kojų ir pribėgo prie jo.- Turiu klausimėlį,- pratarė.- Ar galima būtų su jumis susitarti dėl papildomų pamokų? Norėčiau išmokti keletą naujų burtažodžių,- blondinės galvoje jau sukosi burtažodžių lavinos, kuriuos ji norėjo išmokti.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • IV kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 2 mėnesius »
Kažkokia nepažįstama mergina norėjo padėti Fiadh. Tai buvo taip netikėta, kad mergaitė nė nereagavo, kai mergina grįžo į savo vietą. Tačiau šiaurės airė sugebėjo išgirsti, kas jai buvo patarta, tad išbandė kerus:
- Ferula.
Grifiukė bandė atlikti tinkamą judesį ranka, tačiau, atrodo, kažką darė ne taip. Visiškai nieko neįvyko. Ir tada ją pasiekė profesoriaus Greywindo balsas...
Fiadh jautė, kaip pradeda virpėti lūpa. Suprato, kad tuoj tuoj apsiverks. Kodėl jis turėjo atimti taškus iš Grifų Gūžtos? Juk tai to klastuolio kaltė... galvojo mergaitė, tačiau tai ne itin padėjo. Atrodė, kad ašaros gali pasipilti bet kurią akimirką. Fiadh, nors ir buvo labai jautri mergaitė, nemėgo to rodyti. Negalėjo pakęsti ašarų kitų akivaizdoje. Ypač profesoriaus. Ypač šito profesoriaus. Tad ji skubiai paėmė pelę ir grįžo prie savo stalo. Nebuvo tikra, bet profesoriaus žodžiai pakišo jai mintį, kad smiltpelė negyva. Gal dėl to burtai nepavyko pasakė sau šiaurės airė. Atrodo, galėtų džiaugtis, kad nepavykusių burtų priežastis nėra jos nemokšiškumas. Tačiau mergaitė suprato nužudžiusi pelę. Po šios minties ašaros skubiai surengė susirinkimą šviesiaplaukės akyse. Kodėl būtent aš?
Kol ašaros nepasiliejo upeliais, Fiadh pradėjo galvoti, ar kerai veiks su negyva pele. Jeigu jai pavyktų kažkaip atlikti užduotį, galbūt profesorius Greywindas šitaip nebepyktų? Galbūt pavyktų gauti bent kokį vieną tašką? Grifiukė nutarė, kad verta pabandyti. Ji ilgokai mąstė: per viską, kas čia nutiko, visai pamiršo tiek burtažodį, tiek rankos judesį. Kadangi aplinkui, atrodo, niekas net nebandė atlikti užduoties, Fiadh negalėjo netgi paklausyti, ką sako kiti... Žvilgtelėjusi į lentą pamatė, kad burtažodis tebėra užrašytas ten. Pasiraususi atmintyje (vadovėlio skaityti nejuto noro) prisiminė ir rankos judesį.
- Partialis evanesco, - ryžtingai ištarė mergaitė, nukreipusi lazdelę į pelės uodegą. Jos nuostabai, pasisekė puikiai! Ji pakartojo burtažodį. Tačiau, ko gero, pirmąjį žodį ištarė neaiškiai ar per tyliai: dingo ne tik pelės ausys. Dingo visa pelė. Fiadh tiesiog pakraupo, nes suprato: teks vėl kviesti profesorių Greywindą, kad pasakytų, kas nutiko. O uodegą panaikinti juk pavyko...
- Profesoriau, - tyliau už tylą kreipėsi grifiukė, pakėlusi ranką. Ji nė nežinojo, kaip pasakyti, kas nutiko. Ir buvo tikra, kad šitame kabinete artimiausią dešimtmetį nesirodys. - Aš... Panaikinau uodegą. Tikrai. Man pavyko. Bet po to... Po to... Dingo visa pelė...
Fiadh juto: jeigu sulauks bent vieno griežtesnio žodžio, ašarų nebesulaikys.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 2 mėnesius »
Susikaupti, sakykim taip, nesisekė. Gal dėl klasėje vis nerimstančio šurmulio. Gal dėl žuvusių ar bent jau skriaudžiamų gyvūnų. Gal dėl to, kad ant stalo tysojo begalvė pelė. Tiesą sakant, Stevię labai kamavo klausimas: o kas dabar? Ar jos pelė, netekusi galvos, žuvo? Jeigu taip, tai per vieną pamoką žuvo du gyvūnai. Bent du. Ir vieną iš jų nužudė ji - Stevie Green. O gal gyvūno galva tiesiog dabar yra kitoje materijoje ar būsenoje? Galbūt smiltpelei viskas gerai? Merginą gerokai kamavo šis klausimas. Jeigu pelė gyva, ar verta jai nuiminėti uodegą? Ar verta suteikti dar daugiau streso? Kita vertus, jeigu gyvūnas nemirė, galbūt jis net nejaučia, kad kažkas pasikeitė?
Grifė susiraukė. Kodėl negalėjome dirbti su kokiais nors negyvais daiktais? Dabar per daug mąstymo... Ilgokai spoksojusi į kūnelį ji galiausiai pakėlė ranką ir paklausė:
- Ar mano pelė gyva? Turiu omenyje, ar dingusios kūno dalys tik pakeičia savo materiją, ar išnyksta visai?
Šeštakursė labai tikėjosi, kad profesorius Greywindas neuždūks, pamatęs, ką ji pridirbo. Tuo labiau, kad tai tikrai nebuvo rudaplaukės intencija. Tuo labiau, kad gal jai ir būtų pasisekę geriau, jeigu čia nebūtų tiek triukšmo...
Stevie apsižvalgė po klasę. Panašu, kad Adelei Ginger viskas pasisekė puikiai. Tai grifės nė kiek nenustebino. Po patirtų nuotykių ji buvo įsitikinusi, kad Adelė yra viena protingiausių Hogvartso mokinių. Deja, Green iki varnės buvo toli toli... Galiausiai ji suprato, kad reikia bent dalį užduoties atlikti tinkamai. Ir panaikinti bent jau uodegą... Tad Stevie pasistengė susikaupti (klausimas, ar jai pavyko, taip ir liks neatsakytas...) ir nukreipė lazdelę į begalvės smiltpelės uodegą.
- Partialis evanesco, - ištarė ji, brėždama kažką panašaus į mažąją n raidę. Lyg ir pavyko, tik tiek, kad pavyko panaikinti tik pusę uodegos. Stevie pasvarstė, ką daryti. Nutarė profesoriaus nebekviesti. Tiesiog pakartos kerus ir tiek...

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Džeimsas Greywindas

  • Transfigūracijos profesorius
  • *
  • 338
  • Lytis: Vyras
  • Tamsa netokia tamsi, kai ją pažįsti
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 2 mėnesius »
Profesorius pažvelgė į merginos miško žalumos akis.
- Atitempsi. – trumpai ir visai nemokytojiškai tarė jis atpalaidavęs pirštus, laikančius transfigūracijos vadovėlį ir vėliau vyšnios lazdelę paslėpęs mantijoje.
Šiandien Wintersas po sėkminga žvaigžde miegojo, jeigu sugebėjo neįkliūti. Bet jei ne jis, tai...
- Žodynas, Green! – vyras nestipriai, bet aiškiai bilstelėjo Emeriko Žabo „Pavertimų pradžiamokslio“  viršeliu per grifės viršugalvį. – Ne namie, panele, žiūrėk savo liežuvį. – rudaakis suniurzgė, kai durys atsivėrė ir įslinko dar viena būtybė. Pernelyg mandagus pasisveikinimas iš tos pačios klastuolio fizionomijos nuskambėjo dirbtinai ir liko praleistas pro ausis, bet kokiu atveju. Net nežvilgtelėjo berniuko pusėn, kuomet apžvelgęs susirinkusius mokinius, patraukė profesoriaus stalo kryptimi batams ir vėl skardžiai kaukšint aptilusiame kabinete.
Atsiremdamas į stalą, kreiduotus pirštus įrėmė šalia. Šalimais gulėjęs atverstas vadovėlis užkliudė žvilgsnį – ak taip, kita pamoka sukūrimas – ir privertė prisimerkti, jau savęs nebeklausdamas kokia velniava išlys iš šių avigalvių kitąkart. Pro vis dar atidarytus langus pūstelėjęs vėjas pervertė puslapį, o akies kraštelyje sujuodavo. Džeimsas pakėlė galvą.
- Antradienį šeštą valandą mano kabinete. Pradėsi nuo kitos savaitės. – to buvo galima tikėtis – Adelė Ginger prašo papildomų pamokų. Ko gero jos galva jau plyšo nuo įvairiausių burtažodžių ir ketinimų, kažin ar juodų, ar baltų, bet merginos noras transfigūracijos profesoriui leido lengvai pasimėgauti palengvėjimo jausmu, sumišusiu su maloniu noru sukirsti varnanagę. Ne visi kvaili, pasirodo. – Surašyk burtažodžius. – smakru parodė į pergamento krūvelę ant stalo paauglei, kurios tyros, užburiančios lyg dangaus mėlynė akys priminė vaiką, dar nemačiusį gyvenimo žiaurumų. Kol kas?...
Kol šalia vystėsi naujoji Hermiona Įkyrėlė, viename iš kabineto suolų tyliau už tylą kniaukė mergaitiška Nevilio Nevėkšlos kopija o'Ceallachain. Jaunėlė jau rodėsi bet kurią akimirką prapliups ašaromis, taip tik dar labiau sudirgindamas paskutinius Greywindo nervus ir savitvardą neužrėkti, nepakelti rankos, tuo labiau lazdelės visai neakademiškam kerų pliūpsniui. Tačiau vyras tik užsimerkė, norėdamas, jog dar vienas šaltas vėjo gūsis paliestų randuotą jo veido odą.
- Išeik iš kabineto. Pasiimk ponaitį Llewellyn, jis aiškiai nesuprato, jog pasirinko nedalyvauti mano pamokoje. – nerėkė, nestaugė, tonas buvo lygus. Jis nepasakė nei ar lauks, nei ar nelauks šio lininių plaukų kuokšto savo pamokoje, bet užuomina buvo aiški – šiandien tau užteks, dink iš mano akių, kol dar gyva.
- Gyva, jos kūno dalys egzistuoja kitoje materijoje. – Greywindas po pauzės tarė tai pačiai Green, kuriai bilstelėjo knyga per pakaušį. – Šeštas kursas, jau turėjai tą žinoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Džeimsas Greywindas »
"Jei ties pragaro vartais irgi stovėtų sargas, dažnokai tektų jam sukioti raktą" By: Šekspyro "Makbetas"

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • IV kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 2 mėnesius »
Džeimsas Greywindas išvarė ją iš pamokos. Fiadh juto, kaip virpa lūpa. Mergaitė sėdėjo suole ir nežinojo ką daryti. Gyvenime dar nebuvo taip nepasisekę, kad profesorius nebepakęstų jos egzistavimo klasėje. Ir dar, visų gražiausia, pasakė su savimi pasiimti Llewellyn... Žmonių, kurių Fiadh bijojo, eilėje, į pirmą vietą kaip vėjas staigiai įsiveržė Džeimsas Greywindas. Tačiau ir tas klastuolis užėmė nemaloniai aukštą vietą. Na, galbūt ne antrąją, ši garbinga vieta, ko gero, atitektų Fiadh motinai. Tačiau raudonplaukis ant prizininkų pakylos vis tiek užliptų... Tad natūralu, kad šiaurės airė nė nežvilgtelėjo jo pusėn. Ir neketino kažko daryti kartu su juo. Šviesiaplaukė buvo tokia išgąsdinta, kad bijojo net ir krustelėti. Taip, šį kartą profesorius Greywindas jos neapšaukė. Deja, tai nelabai padėjo: mergaitė drebėjo kaip epušės lapelis.
Iš pradžių atrodė, kad profesorius pasakė šiuos žodžius ir galbūt nesitiki, kad Fiadh iš tiesų išeis iš pamokos. Tai būtų pernelyg didelis išsišokimas. Tuo labiau, kad jis nė akimirkai negavo ramybės: visi tiesiog puldinėjo profesorių klausimais ir nesėkmėmis. Tad Fiadh šiek tiek nusiraminusi ir toliau sėdėjo savo suole. Žinoma, praktikuotis kerų ji negalėjo - nebeturėjo pelės. O kitos mergaitė tikrai nebūtų išdrįsusi pasiimti. Ankstesnieji profesoriaus Greywindo žodžiai nuskambėjo kaip grasinimas. Tad šiaurės airė tyliai sėdėjo savo suole ir tikėjosi, kad ši nelemta pamoka kada nors pagaliau baigsis.
Deja, po kokios minutės Fiadh pasirodė, kad profesorius Greywindas atidžiai žiūri į ją. Sunku pasakyti, ar profesorius bent žvelgė į tą pusę, tačiau grifiukė buvo tokia išgąsdinta, kad tikriausiai artimiausią savaitę sapnuos košmarus, kuriuose aktyviai veiks transfigūracijos profesorius. Taigi trečiakursė nutarė, kad, ko gero, geriau iš tiesų išeiti iš pamokos ir nebepykdyti to baisaus žmogaus. Na, o jeigu jis supyks, kad ji išėjo... Ką gi, tuo metu ji jau bus kitoje durų pusėje - saugiojoje pusėje.
Galiausiai šviesiaplaukė susidėjo priemones į kuprinę. Lazdelę įsikišo į apsiausto kišenę. Pagalvojo, ką reikėtų daryti su pele, kuri vis tik egzistuoja. Tačiau Fiadh pelės nematė, tad nutarė, kad su ja nedarys nieko. Profesorius Greywindas galės susitvarkyti pats. Galiausiai grifiukė atsistojo ir, stengdamasi eiti kuo ramesniu žingsniu, išėjo iš klasės. Vos tik uždarė duris, mergaitė nebesulaikė ašarų.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • VI kursas
  • *
  • 172
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
  • į savo pasaulį aš įsileisiu tave
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 2 mėnesius »
  Penktakursė turėjo svarią priežastį išmokti daugiau burtažodžių, deja, niekas tos priežasties nežinojo, dar nebuvo tokių artimų jai žmonių, kuriems galėtų tai pasakyti, tačiau jeigu kas ir paklaustų kam jai tai reikalinga, ši paprasčiausiai atsakytų, kad nori atsigriebti už praleistą kursą ar šiaip daugiau mokėti. Jeigu žuvęs brolis ir palikę tėvai dabar matytų šviesiaplaukę, tikrai ja didžiuotųsi, tačiau pačiai Adelei tai ne itin rūpėjo, nebent brolis, tėvus ji buvo pati ištrynusi iš savo gyvenimo, nors dažnai ir tekdavo juos prisiminti. Ginger atžalos, sulaukusi atsakymo, akyse galima buvo matyti lengvai spindintį džiaugsmo žiburėlį. Greitai savo trumpomis kojomis nubėgusi iki suolo pasiėmė plunksną ir rašalą, o sugrįžusi pagriebė pergamentą. Įskaitomomis ir dailiomis raidėmis suraizgė keturis burtažodžius, kuriuos norėjo išmokti per šiuos metus kartojant penktąjį kursą.
Citata
Vipera Evanesca
Serpensortia
Incarcerous
Ectomatic
  Bent jau atsigriebsiu už praeitus metus, kuriuos praleidau veltui. Blondinė paliko pergamento norimus išmokti burtažodžius ant profesoriaus stalo ir tyliai pasišalino į savąjį paskutinį suolą.
 Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo nors verkiu.
                                                                            

*

Neprisijungęs Olivia Rose Winter

  • VII kursas
  • *
  • 37
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Manai mane pažįsti? Ne. Aš pati savęs nepažįstu.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 2 mėnesius »
Taip ir knietėjo nueinant mestelėti trumpą kandų "okei", bet netikėtas ir trumpas akių kontaktas padarė savo. Abiem. Nieko nesakiusi grįžo į savo vietą ir ramiai atsisėdo. Jeigu orientacija laike nebuvo pradanginta (ironiška), pamoka ėjo į pabaigą. Atsisuko į šalia sėdintį pagaliau savo tapatybę atskleidusį švilpį.
Nusišypsojo. Per visą laiką kol mokėsi čia, dar nebuvo nei vieno, taip atkakliai besiperšančio į pažintis. Na, gal ne atkakliai, bet bent jau bandančio. Tai buvo gana nauja, ko nepasakysi apie vardo sąskambį. Tegul anksčiau nepažinojo (nors nebuvo tikra, gyvenime girdėjo per daug pavardžių, kad įsimintų visus) nieko panašiu vardu, tačiau silpnas deja vu jausmas neapleido mintyse pakartojant išgirstus tris žodžius. Tarsi jau būtų mačiusi. Gal neištartą, bet užrašytą - dailiu vingiuotu kursyvu.
 - Keista, niekada nesistengiau slėptis,- vyptelėjo, pabrėžtinai pasitaisydama ryškiai raudonas garbanas. Su tokiom minioje lengvai neišnyksi, bet ji mokėsi.- Bet tavo tiesa, mokiausi Biobetonse. Mieli prisiminimai,- nors didžiąją gyvenimo dalį praleido Prancūzijoje, akcento balse beveik nebuvo justi. Gal kai ką tarė kiek minkščiau nei čia įprasta, tačiau tėvas ir brangieji seneliai kruopščiai prižiūrėjo, kad Livi pernelyg neperimtų prancūziškų manierų - tai, beje, buvo bene vienintelis jems rūpėjęs dalykas.
Savo požiūrio į Kajų nekomentavo. Gal atsiminė jį mačiusi - juk stebėdavo žmones - tačiau neturėjo pasakyti nieko įdomaus. Juolab, kad pajutęs artėjant Džei, vaikinas iškart susikoncentravo į pelę - ar kaip ten dar būtų galima pavadinti pusės galūnių netekusį graužiką. Nuostabu, tačiau jis buvo vienintelis, pakolkas dar nespėjęs užkliūti gerbiamajam profesoriui. Nors neatrodė, kad jo pernelyg bijotų - priešingai nei toji pati trečiakursė grifė. Papurtė galvą. Čia jau beveik talentas - per vieną pamoką prisidaryti tiek bėdos - ir, regis, netyčia. Tuo tarpu klastuolis, kuriam akivaizdžiai trūko veiklos arba gero muštro, problemų ieškojo net rėkdamas. Tačiau, regis, dar nebuvo patenkintas rezultatu.
Džei nukreipus dėmesį į kitą kantrybę praradusią grifę, Kajus nutarė, kad saugu tęsti pokalbį, kurio tikslo ir esmės Olivija vis dar neperkando. Kilstelėjo antakius. Dar viena staigmenėlė. Keistai pažįstamas, keisti ryšiai. Regis, pasirodžiusi po pamokos ir ji turės keletą klausimų. Tiesa, ne visai tokių, kuriuos jai uždavė vaikinas.
 - O kodėl nutarei, kad aš turiu kažkokią įtaką jo sprendimams?- nusijuokė. Susikėlė koją ant kojos. Jai nereikėjo vaidinti. Seniai to nebedarė.- Jeigu atsakė tau, kodėl neturėtų atsakyti man? Juolab, kad šiandien jam visai neužkliuvai, ko nepasakysiu apie save,- nusišypsojo. Ne, nesigailėjo.- Kajau Arno Wintersai, aš tau nieko nepažadu, nes jeigu uždavus šį klausimą kils pavojus mano gyvybei, bėgsiu ir nelauksiu atsakymo,- Livi kalbėjo rimtai, bet akys juokėsi. Pasiilgo to jausmo - kai gali ramia širdim gainti visiems nervus ir nebijoti pasekmių.
Jeigu jau slėpies po kauke, slėpkis taip, kad nė pats tikrojo savęs neatpažintum.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 249
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 2 mėnesius »
Reikia pasakyti, profesorius Greywindas buvo išties išmintingas žmogus. Ko gero, jis buvo pirmasis žmogus, sukėlęs Dafydd nuoširdžią pagarbą. Klastuolis ir pats nustebo. Tačiau jautėsi būtent taip.
Kita vertus, ta pagarba, ko gero, nebuvo pakankama, kad velsietis pagaliau imtųsi darbo. Jis ramiausiai sėdėjo suole ir spoksojo į profesorių, kartais užmesdamas akį į savąją pelę - reikėjo patikrinti, ar ji nenutrūko nuo uodegos...
Išgirdęs savo pavardę Llewellyn vėl pakėlė akis į Klastūnyno vadovą. Jeigu jis gerai suprato, dabar jau pats profesorius norėjo, kad Dafydd iškeliautų iš klasės. Per vėlu pašaipiai pagalvojo Dafydd, suprasdamas, kad dabar darys viską, kad tik nereikėtų išeiti anksčiau laiko. Jeigu reikės, stipriau pastums profesorių. O kas čia tokio?
Pamatęs, kaip Adelė Ginger skuodžia prie profesoriaus stalo, Dafydd kilstelėjo antakius. Moksliukė... Klastuolis neketino nieko sakyti, tačiau neišlaikęs einančiai atgal į suolą merginai mestelėjo:
- Jeigu jau tokia protinga, kad nori išmokti daugiau, ko neparodei savo meistriškų sugebėjimų su kvidičo kamuoliu?
Velsiečiui nerūpėjo, ar Adelė ką nors atsakys. Juk ji tebuvo vienas iš daugelio žmonių, su kuriais Dafydd susipyko. Ko gero, reikėtų sakyti, vienas iš daugelio, su kuriais jis susitiko. Klastuolis pradėjo raustis atmintyje: ar buvo kas nors, su kuo jis susidūrė kur nors šioje pilyje, bet nesusiriejo? Mintyse išplaukė Mionos Heros paveikslas. Tačiau klastuolis nenorėjo net pagalvoti apie tą žmogų. Tad skubiai nukreipė mintis kita linkme. Šiuo atveju tai buvo vargšė smiltpelė, tebetabaluojanti penktakursio rankoje. Dafydd žvilgtelėjo į laikrodį ir pamatė, kad iki pamokos laiko liko ne tiek ir daug. Ko gero, jau reikėtų parnešti gyvūnėlį į narvą. Klastuolis atsistojo. Jis nė nepažvelgė profesoriaus pusėn - o koks skirtumas, ką jis pagalvos? Tuo labiau, kad velsietis nedaro nieko blogo: jis, priešingai, neša pelę atgal į narvą. Likus porai žingsnių iki jo Dafydd pamatė, kad narvo durelės atidarytos. Raudonplaukis piktai išsišiepė. Ne, tų dviejų žingsnių jis neis. Klastuolis tvirčiau paėmė pelę į ranką, nusitaikę ir švystelėjo ją atdarų durelių link. Žinoma, nepataikė. Gyvūnėlis trenkėsi į narvo sieną ir žnektelėjo ant grindų. Dafydd be galo demonstratyviai atsiduso, priėjo prie pelės ir netgi teikėsi pasilenkęs ją pakelti. Panašu, kad gyvūnas stipriai prisitrenkė. Klastuolis to nepaisydamas sukišo ją į narvą ir grįžo į savo suolą. Ką gi, dar viena pamoka atbūta...
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 2 mėnesius »
Žinoma, keiksmas nuaidėjo per visą klasę. Ir, savaime aišku, nepraslydo profesoriui pro ausis. Panašu, kad Stevie tapo antrąja mokine, šiandien gavusia per galva. Laimei, ne taip stipriai kaip tas problemų maišas Dafydd. Ir, žinoma, grifė reagavo daug ramiau. Ji jau norėjo atsiprašyti, tačiau apsigalvojo: problemų profesorius turi tikrai daug. Atsiprašyti reikėtų ne jai. Yra tokių, kurie profesorių vargino daug labiau negu ji.
Profesorius teikėsi atsakyti į užduotą klausimą. Žinoma, nepraleido progos pabambėti, kad Stevie kažko nežino. Greywindui šnekant, šešiolikmetė su ne itin patenkinta mina spoksojo į profesorių. Tačiau svarbiausia buvo, kad pelė tebėra gyva. Ir, reikia tikėtis, Klastūnyno vadovas po pamokos viską sutvarkys. Na ir pamoka... mąstė Green, niekaip nesiimdama burtų, kad panaikintų likusią uodegos dalį. Šis laikas, praleistas transfigūracijos pamokoje, ko gero, įsimins ilgam. Tačiau ar dėl to, ką išmoko, ar tik dėl to, kas čia visą laiką vyko? Stevie nuoširdžiai norėjo išmokti transfigūracijos. Tad ji ryžtingai čiupo lazdelę, kažkodėl gulėjusią ant stalo, ir nukreipė ją į begalvio gyvūno uodegą:
- Partialis evanesco!
Pagaliau pasisekė! Uodega išnyko lyg nebuvusi. Stevie su tam tikru liūdesiu žiūrėjo į ant stalo gulinčią smiltpelę. Bet ar tai yra smiltpelė? Tik kažkoks kūnas su keturiomis kojomis. Nei galvos, nei ilgos uodegos... Vaizdas tikrai buvo nekoks. Tad rudaplaukė paėmė gyvūnėlį ir nunešė į narvą. Ji pamatė, kaip tas pats Dafydd švystelėjo savąją pelę ir ji nukrito žemėn. Antakiai pakilo beveik iki pakaušio, bet Stevie nutylėjo: nutarė, kad neverta net prasidėti su šituo tikrai ne viso proto klastuoliu. Green atsargiai įkišo pelę į narvą ir paguldė ant grindų.
Mergina grįžo į savo suolą ir žiūrėjo, kaip Adelė eina iki profesoriaus stalo ir grįžta į savo vietą. Šešiolikmetei į galvą šovė mintis. Ji ilgokai kaupė drąsą. Vis dėlto profesorius Greywindas gali reaguoti bet kaip... Tačiau galiausiai mergina pasiryžo. Ji atsistojo ir priėjusi prie profesoriaus paklausė:
- Ar galėčiau ir aš kartu su Adele pasimokyti papildomai?
Stevie jautė, kaip jaudinasi. Bet juk čia nėra nieko blogo, jeigu ji nori išmokti daugiau, ar ne?

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • VII kursas
  • *
  • 287
  • Taškai: 31
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 2 mėnesius »
Prancūzija, įdomu...
Kajus prikando apatinę lūpą.
-Sunku paaiškinti,- pradėjo, susiraukdamas. Jam buvo sunku rinkti žodžius ir nuspręsti kaip visa tai tinkamiau paaiškinti,- Tiesiog, nujaučiu, kad turi įtaką ir tiek.
Nugurkė seiles.
Pats kvailiausias jo atsakymas.
-Neužkliuvau, ir kas? - Kajus papurtė galvą.- Tačiau jei aš dar kartą paprašysiu, tikrai užsirausiu, o to aš nenoriu. Geriau, kad būtų tarpininkas, kuris man padėtų. Kažkas, kuris yra šalia ir nešalia,- Kajus tikrai buvo pastabus, tačiau nenutuokė ką stebi prieš savo akis ir neturėjo žodžių tai apibūdinti,- Tas, kurio perduoto  prašymo Džeimsas, - švilpis nė nepajuto, kaip profesorių pavadino vardu,- negalėtų atmesti prašymo. Tą kartą atsisakė, nes sakė turiu globėją ir tas moko, pats sakė, jog - jis ne profesorius,- vyptelėjo,- Taip, mane globėjas galėtų pamokyti, tačiau tasai labai užsiėmęs, o iš jo pasakojimų transfigūracijos profesorių laikau geru kerėtoju, kuris, kaip jo nelaimei, "pasismeigė" ant savo žodžių ir tapo profesoriumi.
Kajus nutilo ir nuleido burtų lazdelę su fenikso šerdimi. Nusišypsojo puse lūpų.
-Gerai tada. Suprasiu, jog kažkieno kito reiks prašyti pagalbos,- tyliai nusijuokė.
Olivios juokas jį apkerėjo, seniai jis buvo begirdėjęs juoką ar sutikęs tokią grifę. Lyg ji priklausytų vėjui pievoje, nusagstytoje įvairiausių ir margiausių gėlių žiedų.
Nusuko žvilgsnį į smiltpelę.
Atrodo, užduotį jau atliko.
Kajus pakilo, pasičiupo rusvo kailio apvalų graužiką su juodomis akimis, ir nuėjo prie narvo. Gerai, kad bent šie nebuvo taip toli, kaip pavyzdžiui, Wrenai - įseserė sėdėjo pačiame pirmame suole. Kajus tyliai pasidžiaugė, jog per pamoką "nenukentėjo" nei vienas švilpis ir atsargiai įdėjo smiltpelę į narvelį. Užtrenkęs narvo dureles, sugrįžo pas Olivią - kažkaip neatėjo mintis klestelti į savo ankstesnę vietą pas Adelę (kuri, atrodo, bandė atsigriebti už praleistas pamokas ir su grife prašėsi į papildomas pamokas).
Ir tada jam virš galvos užsižiebė maža spingsulė.
-Nieko jei vėl atsisakys,- tarė Kajus,- Tada pasiprašysiu į papildomas transfigūracijos pamokas,- šelmiškai nusišypsojo.
Pasirodo, papildomas pamokų lankymas tampa nauja mada.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai: 29
  • Lytis: Moteris
Ats: I Transfigūracijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 2 mėnesius »
Kažkas ne kartą minėjo pavardę, labai panašią į Kajaus. O, Helga, leisk bent pirmai pamokai pasibaigti ramiai. Nesakykit, jog taip bus visus metus. Švilpė pasukiojo riešą, bet įtarė, jog tai nieko nepadėjo. O jeigu lazdelę valdytume kojomis, ar reikėtų mokėti padaryti špagatą? Alder kelis kartus iškvėpė orą. Nejaugi lazdelės judesys iš tiesų buvo neteisingas? Gal reikėtų labiau pabrėžti tą mažąją n?
-Partialis Evanesco,- sumosavo lazdele griežčiau ir pradingo beveik visa pelės ausis, tačiau vieta, kur ji turėjo būti, dar nebuvo visiškai lygi. Būtų Akro, nebūtų nei pelės, nei ausies. Bet bent jau šioks toks pasistūmėjimas.-Partialis Evanesco.
Jeigu būtų panaikinusi antrą ausį, uodegą kojytes ir kiek patvarkius nosį, smiltpelė būtų atrodžius it koks virtinukas. Tačiau iki to trūko dar labai daug.
-Partialis Evanesco,- nukreipė lazdelę į ilgą pelės uodegą. Žvilgtelėjus į kitus mokinius, pamatė, jog jų pelės su trumpesnėmis uodegomis. Daugiau darbo Wrenai! Pradingęs uodegos galiukas netrukus vėl susmailėjo, tačiau buvo trumpesnis. Ne veltui profesorius minėjo, jog sukūrimas ir pradanginimas yra patys sudėtingiausi kerai mokiniams. O čia - dar tik dalinis pradanginimas.
Kilo noras paleisti tą vargšę pelę.
Mojavo lazdele, kartojo burtažodį, bet daugiau nieko. Darėsi pikta. Ant profesoriaus, lazdelės, pelės. Labiausiai pyko ant savęs. Vat kokia nevykele sugebėjo tapti. Uodega buvo vietoje, rodės, net pelė tuoj pradės iš jos juoktis.
- Baik kandžiotis,- tyliai, bet piktai pasakė.- Arba... Kaip nori.- Pelė dar sykį įkando į pirštą, mokinė stipriai sukando dantis ir padėjus lazdelę ant stalo, iš kišenės išsitraukė ant laiptų rastą, turbūt kažkokios pirmakursės pamestą kaspinėlį. Žadėjo paieškoti savininkės. Greičiausiai jau nebeieškos. Pasirausus kišenėje giliau, rado iš bala žino kada nešiotą pačios kaspiną. Pasuko pelę į langą - gal profesorius nepamatys.
- Na va, atrodai daug geriau,- tyliai tyliai pasakė ir nusišypsojo pelei.- Labai tikiuosi, kad tu nesi patinas, o jei ir esi, tuomet pats kaltas, nereikėjo kandžiotis.- Išsigandus smiltpelė norėjo nusikrapštyti raudoną kaspiną nuo uodegos ir ryškiai žalią nuo likusios ausies, tačiau Alder ją tvirtai laikė. Bent jau nebesikandžiojo.- Partialis Evanesco.
Vėl nieko. Uodega nesutrumpėjo net puse colio! Pramankštino riešą, pakartojo burtažodį dar bent penketą kartų ir suprato, jog jai tikrai reikėjo mesti transfigūraciją, kai dar buvo galimybė. Apsižvalgė. Kiti mokiniai jau nešė peles atgal. Jei bus laiko, vėliau pasitreniruos tą burtažodį, tačiau dabar nebeturėjo nei noro, nei jėgų. O greičiausiai ir pamoka artėjo link pabaigos. Bus pirmas kartas, kai palieka šitaip nepasisekusį darbą klasėje. Na, pirmas kartas visuomet turi būti! Kaspinus sugrūdo atgal į kišenę, nunešė smiltpelę į narvą klasės gale. Gal tiesiog šiandien ne Wrenos diena?

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019