0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Kings Kroso stotis
« Prieš 5 metus »
   Kings Kroso geležinkelio stotis buvo vos ne vienintelis atvažiavimo būdas į Hogvartsą, jei neturi nei nešyklės, nei miltelių ar skraidančios mašinos. Pirmakursiais hogiečiai turėdavo pereiti devintą su trim ketvirčiais sieną, kad atsirastų kitoje pusėje ir su traukiniu nuvyktų į Hogvartsą.
   Pati stotis buvo milžiniška, jos stogas buvo stiklinis, tad kiekvieną kartą užvertęs galvą galėdavai pamatyti ar lyja, ar saulė šviečia, ar debesuota, ir, aišku, laisvai galėjai praleisti savo traukinį. Jos plytelės buvo juodai baltos, kaip šachmatų lentos, o sienos visos iš raudonų plytų. Kings Kroso stotis iš ties žavėjo visus, kas joje buvo pirmą kartą.

***

  Atsidūrusi Kings Kroso stotyje Morgana apsižvalgė. Kiek prisiminė, ši vieta visiškai nepasikeitė, o garbanė paskutinį sykį čia buvo prieš, na, turbūt prieš 7 metus, kai pirmą kartą važiavo į Hogvartsą. Ji nesinaudojo Kings Kroso stotimi, nes pirmaisiais metais ji neturėdavo kur vykti, o vėliau būdavo, kad vykdavo su nešykle arba milteliais.
  Kings Kroso stotyje gyvenimas tiesiog virė. Raganos ir raganiai kalbėjo vienas per kitą, lekiojo iš vienos pusės į kitą, kai kurie atsirasdami netikėtai. Morgana pasijautė tokia maža, kad greitai pasitraukė nuo devintos su trim ketvirčiais sienos ir iš juodo medžiaginio maišelio, į kurį buvo įsidėjusi porą rūbų, piniginę ir kitus svarbius daiktus, išsitraukė cigarečių pakelį. Užsidegusi vieną vėžio ląstelę ji pasistiebė ant pirštų galiukų tikėdamasi pamatyti pažįstamą Doriano veidą, deja, buvo per daug žmonių, tai garbanė tiesiog pasidavė. Vienaip ar kitaips Dorianas greitai turėtų pasirodyti ir jis tikrai suras ugniaplaukę.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
Kodėl jie būtinai turėjo keliauti traukiniu? Juk yra daugybė kitų galimybių: nešykle, milteliais... Net ir šluota galų gale! Kam būtinai eiti į sausakimšą triukšmingą stotį? Vasaros atostogoms artėjant ši vieta buvo tiesiog pilna mažų vaikų ir jų tėvų bei kitų burtininkų lekiančių savo reikalais.
Vienas ir jaunesnių paauglių atsitrenkė į Dorianą ir net nekreipęs dėmesio į jį nubėgo kažkur tolyn. Vaikinas atsiduso suraukdamas antakius. Apsižvalgė ieškodamas garbanės, bet ši jau buvo pranykusi žmonių minioje.
-Nuostabu...-sumurmėjo ir sukišęs rankas į kišenes pradėjo jos ieškoti. Ji tarsi tyčia pradingo, lyg norėtų labiau sunervinti tamsiaplaukį.
Paieška ilgai netruko. Jos išvaizda gan stipriai išsiskyrė nuo kitų žmonių, o raudoni plaukai, rodos, degė toje minioje. Priėjęs prie Morganos uždėjo ranką ant peties ją sustabdydamas. Suirzęs pažvelgė į žalias akis.
-Tave gal už rankos palaikyti, kad nepaklystum?-nors ištarė šiuos žodžius šypsodamasis, Doriano balse buvo galima pastebėti pykčio užuominas.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
  Pajutusi kažkieno ranką ant peties Morgana ją greitai nusikratė. Nemėgo, kai kažkas taip darydavo. Susiraukusi pažiūrėjo į Dorianą ir įtraukusi paskutinį cigaretės dūmą, jos nuoruką sutrypė kerzais.
- Aš nekalta, kad nesugebi greitai vaikščioti.- pavartė akis ir atsitraukė nuo Doriano per kelis žingsnius, nes bala žino, gal tikrai paims ją už rankos. 
  Pasukusi galvą į šoną ir pažvelgusi  į milžinišką laikrodį Kings Kroso stotyje ugniaplaukė niuktelėjo klastuoliui.
- Turim paskubėti, traukinys į Liverpulį šikančių nelaukia.- sumurmėjo ir greitai perėjo per devintą su trejais ketvirčiais sieną.
  Tikėdamasi, kad Londono Kings Krose bus mažiau žmonių garbanė stipriai apsiriko, čia buvo sausakimša. Atsidususi ji žvilgtelėjo atgal, sulaukusi Doriano greitai nuėjo reikiamo traukinio link. Į šį įlipusi atsisėdo į keturvietę vietą padėjo maišelį ant sėdynės šalimais ir išsitraukė kavos termosą. Šį ryt tiek skubėjo, kad nespėjo nei pavalgyti, nei kavos atsigerti.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
Į Morganos komentarą jis tik pavartė akis ir atsiduso. Vėl sukišęs rankas į kišenes nusekė paskui merginą. Dar norėjo pridurti, kad jie jau seniausiai sėdėtų traukinyje, jei Dorianui nebūtų reikėję jos ieškoti. Vis dėl to nusprendė tylėti. Kalbėti, kai į tave trankosi nepažįstami žmonės, nėra taip lengva.
Susiradę laisvą vietą traukinyje jie įsitaisė. Dorianas pasidėjo šalia savo kelionėms skirtą kuprinę, kurioje buvo įsidėjęs visko kas galėtų praversti šioje išvykoje, išsitiesė ir uždėjo kojas ant priešas esančios laisvos sėdynės. Psichologiškai pasiruošė ilgai ir nuobodžiai kelionei. Morganai išsitraukus savo termosą, ore pasklido malonus kavos kvapas. Sudėjęs rankas už galvos tamsiaplaukis kurią akimirką spoksojo į lubas ir klausėsi kaip traukinys pajudėjo iš vietos.
-Ar esi suplanavusi ką darysi kai nuvyksim pas tą Hugą?-po kelių minučių nutraukė tylą.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Mergiotei vėl grukštelėjus kavos, Dorianas susikėlė kojas vos ne ant jos tašės. Suraukusi antakius garbanė pasuko galvą į šoną. Nors ir buvo atostogos oras buvo siaubingas. Milžiniškas vėjas veliantis garbanotus plaukus. Pro traukinio langą, nors šiam ir greitai skriejant ji matė vis besiartinančius sidabrinius debesis, kurie nieko gero nenešė.
   Vėl gurkšteltėjusi kavos Morgana pažvelgė į Dorianą. Išgirdusi jo klausimą ji sutriko ir vos neišpurškė visos kavos. Šiek tiek išplėtusi akis ji nusivalė rausvas lūpas į juodo megztinio rankovę ir vėl pažvelgė pro langą. Šį kartą debesys buvo tamsiai mėlyni. Garbanė jautė artėjantį žaibą su perkūnu.
   - Tiesą sakant ne, nelabai.-papurtė garbanotą galvą ji ir delnuose sugniaužė megztinio galą.- Bet manau ir taip aišku, kad mes jį apklausim.- gūžtelėjo pečius.                                           
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
Šiam uždavus klausimą Morgana vos ne paspringo kava. Vaikinas klausiamai pakėlė antakius, bet nieko nesakė, tylėdamas laukė jos atsakymo. Jie taip greitai nusprendė kartu nuvykti gauti daugiau informacijos iš to burtininko, kuriam ir buvo parašytas tas laiškas. Dorianas net nesistebėjo, kad raudonplaukė nė pati normaliai nežinojo ką daryti ten patekus.
-O kas jei jis nieko nesakys?-atsargiai paklausė įsmeigdamas akis į merginą. Tiesą sakant, nerimavo, kad jiems gali nepasisekti. Juk jie net nežino ar tas Hugas iš tiesų gyvas. O gal jis net neįsileis. Bet Dorianas nenorėjo, kad Morganos viltys būtų sutraiškytos, taigi savo minčių garsiai neišreiškė. Be abejo nujautė, kad ir raudonplaukės galvos šios mintys irgi nepaliko.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
  Pasirodžius pirmiesiems lietaus lašeliams Morgana akimirkai, o gal ir dviem užmerkė akis įsivaizduodama, kad ji dar yra maža, pas savo tetą ir ji stovi lauke smarkiai lyjant ir žaibuojant. Atsimerkus ją pasitiko žaibo blysksnis, o po dešimties sekundžiu ir perkūnijos griausmas. Vėl gurkštelėdama kavos ir pasisuko į Dorianą. Nesiskubindama atsakyti ji pasiėmė savo tašę su daiktais, išsitraukė pledą, o tą pačią tašę padėjo sau po nugara, prieš tai pasisukdama į langą. Savo kojas užkeldama ant Doriano kojų ir patogiau įsitaisydama ji užmerkė akis. Šiek tiek pagalvojo, o tada atsakė:
- Improvizuosim. Manau, tai mums sekasi geriausiai, ar ne?- pramerkusi vieną akį ji pasižiūrėjo į Dorianą ir šyptelėjo.- Pažadink kai būsime vietoje.                                                             
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neprisijungęs Dorianas Darvinas Raveras

  • VI kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Fine, make me your villain
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
Griaudėjimas ir lietus visada be galo ramino Dorianą. Mėgdavo stebėti pro langą žaibus, nušviečiančius tamsų dangų. Rodos, jis ne vienas buvo, kuriam patiko perkūnijos. Morgana net pradėjo ruoštis giliam miegui, išsitraukė pledą ir patogiau įsitaisė.
Morganai galiausiai atsakius jis tik atsiduso nežymiai suraukdamas antakius. Toks atsakymas nė kiek netenkino jo. Bet gal raudonplaukė dabar net nenori apie tai galvoti. Atrodė gana pavargusi, užsimerkusi pasiruošė miegui. Atsakęs į jos šypseną jis ir pats užsimerkė nusiteikęs kažkiek pasnausti. Dorianas labai retai kietai užmigdavo, taigi žinojo, jog savo stotelės jie nepraleis.
Bet nežinia kiek laiko praėjo, kai vaikinas prabudo. Išsitiesęs sėdynėje pažvelgė pro langą. Lauke jau nustojo pliaupti lietus, matėsi tik balos. Jie jau buvo pasiekę stotelę. Nepatenkintas, kad dabar reikės išlipti į žmonių pilną stotelę jis atsiduso ir dirstelėjo į Morganą. Ši vis dar ramiai miegojo, nė nekrustelėjo.
-Kelkis,-ištarė ir patraukdamas kojas it koks katinas pasirąžavo,-Mes jau vietoje.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 276
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
 Ilgą laiką garbanė negalėjo užmigti, jai trukdė traukinio dundėjimas. Kelis kart vis dirsčiodama į Dorianą, galvodama, koks patrauklus vaikinas iš tiesų buvo, ji buvo bepradėjusi prisiminti naktį, kai jie abu maudėsi, tačiau emocinis nuovargis ir kelios valandos miegos pasiekė savo. Ugniaplaukė buvo užmigusi gana giliu miegu. Tik išgirdusi kiek apsimiegojusį ir užkimusį Doriano balsą, Morgana iš karto atsibudo. Ranka perbraukusi per lūpas, tikėdamasi, kad nebuvo apsiseilėjusi prie miegus, pasirąžė ir pakedeno vešlias garbanas. Vis dar jausdamasi mieguista ji pažvelgė pro langą, matydama tik balas. Nebelijo. Rodos, kad netrukus už tamsiai pilkų debesų išnirs saulė, kas nebuvo įprasta Anglijoje. Dar kartą pasirąžiusi ji nutraukė ploną pledą nuo savęs ir šaltam šiurpuliuikui perėjus per merginos smulkų kūną, Morgana nusipurtė. Buvo vėsu.
  Vaikinui ir merginai išlipus iš traukinio, klastuolė greitai išsitraukė suglamžytą ir nežinia kiek kartų skaitytą laišką. Kelias akimirkas besieliu žvilgsniu paspoksojusi į adresą ji vėl papurtė savo vešlias garbanas.
- Čia adresas,- pirštu perbraukė per kiek išsiliejusį tamsų rašalą, užkimusiu balsu ištarė mergina. - Gal nori pirma nueiti kur nors pavalgyti? Aš mirštu iš bado,- pasisukusi į tamsiaplaukį vaikiną, pasiūlė. 
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Avery Michel Streiker

Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
Jei žmogus pamirštų skubėti, akimirkai sustotų, King Kroso stotį atrastų nelyginant vietą, kur laikas, kartos, skirtingos patirtys susikerta, vos ne susilieja. Reikia tik prisiminti rugsėjo pirmosios dienos šurmulį, kai paslapčiomis Magijos pasaulio atstovai galvotrūkščiais bėga į sieną, skiriančią įprastus peronus nuo devinto su trims ketvirčiais perono. Tuo momentu senieji tarytum perduoda kažin kokią pareigą jauniesiems, tarsi sakydami: "Lėkit į Hogvartso ekspresą ir pratęskite mūsų darbą, įkvėpkite gyvybės Hogvartsui!". Arba ją sunaikinkit - kaip kas kam.
Avery senai nebepriklausė Hogvartsui, tik vaizdavo, jog dar jam priklauso. Turbūt nostalgijos vedama, o galbūt - savo asmeninių tikslų (kaip sakant - sugriauti idilišką, ramų hogvartsiečių gyvenimą), vis stengėsi likti Hogvatse.
King Kroso stotis buvo tuščia - anksčiaus rytmetis, tad niekas neskubėjo kur nors keliauti ar įvykdyti žmogžudystės Rytų eksprese. Šį rytą Avery nusprendė neišgerti nei vieno papildomo multisulčių eliksyro ir pasivaikščioti čia, pabėgti nuo globalinių problemų ir pasimėgauti šilto, ansktyvo pavasario saule ir tyla. Ir užterštu Londono oru - nepamirškim klimato atšilimo.
Tingus, mąslus ryškių žalių akių žvilgsnis slydo stoties sienomis. Avery buvo panirusi į savas mintis, į senus gerus laikų prisiminimus, kurių, (kokia ironija ar paradoksas) nelabai kažką prisiminė - keletą vardų, scenų neužmiršo, tačiau visa kita liko užmaršties migloje. Geriausiai ji žinojo savo netikrų tapatybių gyvenimus, kuriuos keitė kaip kojines.
Žinojo tik viena - ką keikei šiandieną, po kelių metų taps "senais, gerais laikais".
Gal dėl užsisvajojimo, kurį pakeitė mintys ką veiks toliau, kai bus užimta Magijos Ministerija, gal dėl akis užtemdžiusios akinančios saulės blyksnio, Avery nepastebėjo vienos žmogystos. Tamsio gymio grynakraujė turbūt pro ją būtų praėjusi niekur nieko, jei ne sukurtėjęs nerimo ar deja vu kirbulys krūtinėje. Sulėtino žvilgsnį ir užkalbino:
-Šiandien skaitėte "Magijos žinias"?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Avery Michel Streikers »

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 519
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Didelė, puošni, raudona ir kvepianti levandomis. Traukinių keliamas šurmulys plaikstė daugiasluoksnį audinį, vinguriavo aplink ledi kojas, apautas kaukšančiais kulnais.
17-metė Celeste ranka grakščiai atmetė plaukų sruogą - rytinis puodelis kavos Kings Kroso stotyje neskambėjo kaip itin žavingas ir damai patrauklus pasiūlymas, bet kartais ir tokių pokštų gyvenimas iškrečia. Motinos laišką laikė rankoje, dairydamasi tinkamo traukinio - vos keli pakrevezioti žodžiai, kad tokiu laiku tu privalai laukti tokioje vietoje, kad laukia dar vienas siuntinys. Aristrokratiškoji gražuolė jau norėjo giliai įkvėpti, galbūt susiraukti, kad tapo pasiuntinuke motinai - kai pagrindiniuose namuose ir taip buvo tiek tarnų! Kai galėjo prašyti kokio nelaimėlio, kuris jų giminei įsiteigti nori! Bet ne..!
Ką dabar, toks jau tas gyvenimas. Reikia ir motiną skoloje turėti.
Celeste Victoria apsidairė, grakščiai apsisuko, aplink paskleidė salsvą kvapą - ieškojo traukinio atvykimo laiko ir stoties. Vėluos. Mh.
Tai nebuvo jos diena, o dar tiksliau - jos rytas.
Nuėjo link gražiausios parduotuvėlės pačioje stotyje, tačiau šlykštūs priemaišingi darbininkai negalvojo taip anksti ryte atverti savo prekybstalių. Na, ir gerai. Kava ir rytinis desertas palauks.
Mergina klestelėjo ant artimiausio suoliuko, ranka švelniai perbraukė per nėriniuotą audinį, tarsi valydama neegzistuojančias dulkes. Pasiglostė plaukus,įsmeigė akis į tolumą, kartas nuo karto dirstelėdavo į retus praeivius..
Velnias, kaip nuobodu. Traukinys su paketu nesirodė. Negi taip ji turi leisti savo savaitgalio rytus?
Skundas skundais, nervai nervais, o ir sviestas sviestuotas, net nebebuvo apie ką galvoti. Jeigu x+8= 17, tuomet x=9, sąsiuvinys rašomas su nosine, samana - be, yra ir yra - egzistuoja ir pūva - tas pats žodis, priešinga reikšmė..
Balsas iš aukščiau.
-Kaip sakėte? Ai,- tyla, kol žodžiai persismelkė ir įgavo reiškmę, o akys užkliuvo ant laikraščio, pamesto šalimais jos, ant suoliuko,- Ne, neskaičiau. Prašom.
Pirštų galais suėmusi laikraščio kampą, pakėlė jį į merginą. Juodaodė, mh - vergų ir padermių giminė. Nors - negali sakyti, dabar ir juodaodžių būna aristokratiškų grynakraujų. Celeste akių žaluma susitiko su priešais esančios merginos, ir ji išspaudė savo mieliausią, nekalčiausią, gražiausią ir kitokią -iausią šypseną, kad ši galėtų su dovana traukti savo keliais.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Avery Michel Streiker

Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
Avery gavo visiškai kitokį atsakymą, bet tiek to, ta nepažįstamoji ir kitaip galėjo suprasti. Turbūt, yra daug geriau neužvesti kalbos apie įvykius su vilkolakiais ir bręstantį maištą prieš Magijos Ministeriją. Šyptelėjo ir pasiėmė laikraštį.
-Ačiū.
Šį numerį nežinia kiek laiko matė, tad jo turinį mokėjo atmintinai - kaip apsisaugoti per pilnatis, ką reikia žinoti apie Ianą... Visi laikraščiai buvo prigrūsti to pačio šlamšto - nieko įdomaus. Atrodo, visuomenei buvo daug įdomesnis ir svarbesnis korono visursas, nei kažkoks vilkolakių maištas prieš Fasirą von Sjuardą.
Kita vertus jai buvo daug mieliau spoksoti iš "Magijos Žinias", nei stebėti pačią saldžiausią šios merginos šypseną. To užteko, jog suvoktų - abidvi iš to pačio "sluoksnio", tačiau ana buvo daug aristokratiškesnė nei ji pati. Deja, bet buvo gėda pripažinti - tai kėlė susižavėjima šia šviesiaplauke. Manieros, veido bruožai...Taip, iš dalies ji pati nenorėjo priklausyti auksiniui jaunimui, būti tokia kokios jos norėjo krikštatėvis, tačiau suvokiusi, kaip ši elgsiana gali bet ką užmanipuliuoti, to žodžio prasme ji netvėrė savo kailyje. Jai reikia daugiau sužinoti apie šią personą.
-Taigi, ką veikiate šį ankstų rytą?- belankstydama laikraštį ir besisdairydama kur jį nukišti, mandagiai paklausė.
Tuo metudeja vu jausmas užgeso jos širdyje. Tu kažkaip tikėjaisi, jog čia ji bus? Avery, koks tave kentauras nutrenkė? Reikarnacija? Pf! Ji nė kiek nepanaši į Junko! O galbūt, ji Junko matė taip senai, jog pati primiršo, kai klastuolė elgdavosi? Tačiau reikarnacija nenorėjo tikėti, o ir nemanė, jog dingusi hogietė galėjo kaip nors užbaigti savo gyvenimą. Turbūt ji gyvena savo gyvenimą ir užmiršo kai kuriuos...Turbūt taip ir bus tiesa. - nusprendė mintyse.

*

varpelis

Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
  Kartais sunku suprasti ko nori žmonės. Tačiau Nojus pagaliau apsisprendė praplėsti savo galimybes. Dirbti fotografu žurnalo redakcijoje, žinoma, buvo nuostabu. Deja, ne tada kai šiame žurnale retai publikuoja kažką geresnio nei gėlyčių ar pastatų nuotraukos. Vienas interviu per visą amžinybe buvo plačiausia galimybė šiam popiergaliui būti nupirktam. Beveik visi kolegos sutiko - verčiau būtų leidžiamas nemokamas laikraštis. Iš to bent naudos būtų.
  Klientų norai kartais būna keisti. Sekasi, kai šie neperžengia ribų. Šiandien buvo arti to, bet Erikui pasisekė. Išėjęs iš baro, jis lengviau atsiduso. O tas klientas tikrai turtingas, jei išnuomoja porai visą barą. Vien tam, kad jo žmona gautų fotosesiją (ačiū Odinui, ana bent su rūbais buvo). Amneta apsižvalgė. Šiandien buvo karšta diena. Neseniai tik prasidėjęs birželis. Liuciją paliko namie vieną. Nors kelias tarp Koukvorto ir Londono buvo nemažas, tačiau globotine pasitikėjo. Ji yra pakankamai savarankiška pabūti namie vieną dieną viena. Besižvalgydamas, pastebėjo keistai besielgiančią mergaitę. Atrodo ši buvo pasimetusi, nebent menininkas klydo. Tačiau negalėjo neprieiti ir nepaklausti. Ypač kai ji su lagaminu, kuris toli gražu ne žiobariškas.
  - Mergaite, gal tau reikia pagalbos? - Priėjo prie jos, tačiau išlaikė atstumą. Nenorėjo vėl būti išvadintas pedofilu.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Zoey galvoje skambėjo tetos žodžiai ,, - Tu esi niekam nereikalinga burtininkė, žiurkpalaike. Iš viso nežinau kodėl nusprendžiau tave globoti. Nors ne, žinau. Už tave mokėjo labai gerus pinigus, bet, kadangi tavęs ilgai nebuvo man nemokėjo pinigų ir nuo šiol tu esi man visiškai nereikalinga šiukšlė, tad greičiau susikrauk savo daiktus ir nešdinkis iš čia, kvaila ir maža, bei užknisanti burtininke.'' Šiuos žodžius išgirdo mergaitė augusi tetos šeimoje tikrai ilgą laiką. Šiuo metu mergaitė sėdėjo Kings KRoso stotyje. Kai dar buvo Prancūzijoje, ji nusipirko bilietą į Londoną. Ji tikėjosi, kad netyčia galės ir vasarą praleisti Hogvartse, bet deja jai nepavyko to padaryti. Mergaitė išleido tylų atodūsį. Ji labai norėjo verkti, kadangi jei buvo liūdna. Juk jos galima sakyti šeima išdavė ją. Zoey skruostais nutekėjo kelios ašaros. Staiga prie jos prisistatė kažkoks vyresnis vyras. Richter nusivalė ašaras ir pažvelgė į aukštą vyra, kuris nėra toks senas kaip atrodė.
- Amm ne man nereikia pagalbos. Viskas gerai, - kiek trūkčiojančiu nuo ašarų balsų ištarė jaunoji blondinukė,

*

varpelis

Ats: Kings Kroso stotis
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Ant veido pradėjo lašėti silpni vasaros lietaus lašiukai. Jie buvo vos juntami ir pastebimi. Būdamas atidžiu Amneta negalėjo nepastebėti visko. Prasidedančio lietaus, kuris pasirodys esąs per silpnu nuo jo slėptis. Nepažįstamosios ašarų. Nežinios jausmo, (atrodo) atsispindinčio šios akyse. Būtent taip ir ne kitaip auklėtas Nojus kartais pats pasimesdavo kokį sprendimą daryti, tačiau vienu dalyku buvo tikras. Kiek gali, padės žmogui. Gal visos žmonijos ir neišgelbėsi, tačiau porai žmonių... šiuo atveju vaikų, padėti tikrai galima. Liuciją globojo jau metus. Dar nei karto nepasigailėjo prisiėmęs tokią atsakomybę. Tad ir šiai mergaitei dabar gali padėti. Jeigu pasimetė, nuves ją į policiją. Juk tokio amžiaus vaikai neabejotinai žino bent vieno iš tėvų vardą.
  - Neatrodo, kad viskas gerai, - iš fotoaparato dėklo ištraukęs neatidarytą vienkartinių nosinaičių pakelį, šį ištiesė Zoey, - štai, nusivalyk ašaras. Gali visą pakuotę pasiimti, - menkai šyptelėjo, bandydamas padrąsinti mergaitę ir išblaškyti ją nuo blogų minčių.
  - Pasimetei? - Pasiteiravo, bandydamas atrasti problemą, dėl kurios šis vaikas yra čia vienas.