0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

kablelis

Tamsi ola miško tankmėje
« Prieš 4 metus »
Gerokai paėjus į miško gilumą galima pamatyti keistą iškilimą, apaugusį samanomis. Ant jo neauga medžiai, tačiau jis yra pakankamai neaukštas, tad gali nekristi į akis. Jį apėjus pasimato siaura landa. Ji yra pakankamai plati, kad pralįstų žmogus, tačiau du žmonės ten neprasilenktų. Iš karto įėjus į vidų pasidaro labai tamsu. Iš lauko galima matyti, kad tai yra gili ola, kuri atrodo tarsi siauras koridorius. Tačiau daugiau iš išorės nieko nesimato.

-----------------------------------------------------------------------------------

Stevie ristele bėgo per mišką. Ji buvo atradusi olą ir nekantravo ją apžiūrėti. Vakarykščiai buvo palikusi lapelį abiems broliams, tikėdamasi, kad jie prisijungs. Mergaitė pranešė laiką ir datą, kada ten eis, nes žinojo, kad keliese eiti daug smagiau. O einant kartu su dvyniais nuotykių tikrai nepritrūks. Tačiau rudaplaukė nebuvo tikra, ar broliai pasirodys. Stevei atrodė, kad jie paskutiniu metu krečia tiek išdaigų, kad laiko seseriai gali ir nerasti. Tokia mintis mergaitę kiek nuliūdino, tačiau ji vylėsi, kad vis tik bent vienas iš brolių pasirodys.
Pasirodo, mergaitė ne visiškai tiksliai prisiminė, kurioje vietoje rado olą. Ji kurį laiką vaikščiojo tarp medžių, kol pagaliau pavyko išvysti samanotą iškilimą, kuris ir buvo ieškoma ola. Grifė patenkinta priėjo prie jos. Nė vieno iš dvynių nebuvo, tačiau ji įtarė, kad atėjo kiek per anksti, tad nutarė palaukti.
Kiek pasvarsčiusi Stevie įlindo pro skylę. Nebuvo labai jauku. Mergaitė net pradėjo dvejoti, ar ryšis ten eiti viena, jeigu nė vienas iš dvynių neateis. Tačiau ji turėjo lazdelę, kuria bus galima pasišviesti. Tad rudaplaukė įtikino save, kad prireikus ten leisis viena. Nors siauras ir tamsus koridorius atrodė šiurpokai, Stevię jau dabar kamavo smalsumas. Tačiau reikėjo dar kiek palaukti. Galiausiai grifė išlindo iš olos ir atsisėdusi ant jos viršaus pradėjo laukti.

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
Adam' as visą laiką buvo išdykęs. Net ir šį kartą radęs sesers laiškelį kur ir kada susitinka, jis mąstė, ką čia iškrėtus, kad ši truputį išsigąstu. Juk eiti be pokštų, ne Adam' o savybė.
Šis pagriebęs pora balionų, kurių buvo prisipirkęs dar iš anksčiau pripildė į juos vandenio ir pasileido kažkur, prie kažkokios olos apie kurią girdėjo pirmą sykį. Ir kur eiti nelabai nutuokė, tačiau ėjo ten, kur kojos neša.
Landžiojo po medžius, kelios šakos įbrėžė vaikinukui į plaštaką, tačiau šis mažiausiai į tai kreipė dėmesį.
Dar žengus kelis žingsnius Adam' as pamatė nerimastingą seserį. Na ką sesute, spėju, galvojai, kad nesulauksi, na gal ir vėluoju.. - pamąstė Green' as ir nutaikęs vieną iš trijų balionėlių paleido į Stevie.  Kad šioji jo nepamatytų, jis paslinko į kitą vietą ir metė dar vieną, paskui sekė kitas, taip jo vyresnioji sesuo tapo kiek šlapia.
- Na tai labas, - išlindęs iš po krūmų ir nenulaikydamas juoko prakalbo vaikinukas, rankomis prisidengęs burną, kad sesuo nelabai pastebėtu.

*

kablelis

Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #2 Prieš 4 metus »
Stevie sėdėjo ir sėdėjo. Ir dar šiek tiek pasėdėjo. Atsistojo ir apėjo aplink olą. Ir vėl atsisėdo. Ir dar šiek tiek pasėdėjo. Jau atrodė, kad nieko nebus. Kad abu broliai nutarė nereaguoti į jos raštelį. Ką gi. Su šia mintimi tiesiai į nosį pataikė kažkas šlapio. Stevei nespėjus suprasti, kas čia atsitiko, iš kitos vietos atskrido kitas šlapias daiktas. Stevie keiktelėjo. Tikėjosi, kad padarė tai tyliai, nes suprato: tai dvynių pokštas. Vos rudaplaukė pradėjo mąstyti, kas tai galėtų būti (tikėjosi, kad vis tik ne kiaušiniai), gavo į nosį trečią kartą.
- Marcus'ai! - šūktelėjo grifė. Buvo tikra, kad tai būtent jo darbas. Tad kiek nustebo pamačiusi Adam'ą. - Tai kur brolį padėjai?
Šešiolikmetė matė, kaip broliukas tramdo juoką. Tad suprato, kad tai jo idėja. Ir tikriausiai Marcus'o čia net nėra. Stevie nušoko nuo olos ir pažvelgė į landą.
- Panašu, kad tavo dvynys mus paliko čia vienus tvarkytis. Ką gi, gerai. Eime?
Rudaplaukė ryžtingai įlindo į olą. Ji tikrai nesijautė tokia drąsi, kokia bandė atrodyti. Tačiau juk neparodysi jaunesniam broliui, kad bijai, ar ne? Tad Stevie išsitraukė lazdelę, pažvelgė į Adam'ą ir išsišiepė.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #3 Prieš 4 metus »
   Dar iš vakaro gavęs sesers raštelį Marcus'as gurkšnojo moliūgų sultis, sukdamas galvą, kaip čia iškrėtus išdaigą. Stevie net valandą parašė, kada dvyniams ateiti, savižudė, tai kaipgi nepraleidus tokios progos? Green'as išpurtė visą savo kuprinės turinį ant žemės, suspardė po lova, kadangi tingėjo sustumti krūvelę rankomis, ir prisikrovė kitų daiktų. Paprastai grifiukas mėgo vėluoti, tačiau dėl pokšto galėjo ateiti visa valanda anksčiau. Na, bet užteks ir pusvalandžio.
   Taigi, likus 29 minutėms iki Stevie paskirto laiko Marcus'as jau stovėjo prie sesers atrastos landos. Tiesą sakant, olos tamsa neatrodė labai viliojančiai, tačiau dvyniui šelmiui ne tas buvo galvoje. Lįsdamas vidun ant sienos jis patepliojo šiknašaudžių pliurzių snarglių, nukniauktų iš Nuodų ir Vaistų kabineto. Stevie juos tikrai atpažins, bet, pagal viską, neturėtų pasirodyti baile ir išeiti laukan. Marcus'as nusišypsojo, kai ant žemės paliejo kažkokio raudono skysčio - gal koks eliksyras? - ir įmerkdamas į balutę porą iš pelėdyno atsineštų plunksnų. Tai turės pakutenti jaunųjų Green'ų nervus, bet jie neparodys baimės.
   ,,Kur šitą padėti, hm?" - pamintijo Marcus, žvelgdamas į kuprinės vidų. Išgirdęs sesers ir brolio dvynio balsus iš lauko, pokštininkas įlindo dar gylyn, kad jie jo nerastų, o balsams artėjant vis traukėsi atgal.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #4 Prieš 4 metus »
Adam' as irgi kiek nustebo, kai nematė brolio šalia savęs. Beveik visad kartu "besitrinantys" broliukai dabar, rodos, nusprendė išsiskirti. Žinoma Marcus' as savo brolio dvynio ir vyresnėlės sesutės nepagailės, nebent kažką prisidirbo ir sėdi pas profesorių.
- Išmečiau per bortą, - papokštavo Green' as ir žengė kelis žingsnius link landos. Ši neatrodė labai viliojančiai, tačiau vaikinukas "trinėsi delnus", kaip norėjo greičiau ten įlįsti.
- Paliko, - kiek su liūdesio gaidele balse pratarė rudaplaukis. Be brolio buvo šiek tiek nuobodu, pokštai ir įvairios išdaigos dažniausiai buvo bendros, o dabar viską reiks galvot vienam. - Lendam, - šmestelėjo seseriai su alkūne į petį i nėrė paskui, tik šios veide matėsi šioks toks baimės žybsnis, o Adam' as nepasityčioti negalėjo.
- Ne gi tu, drąsuole, bijai? - Su sarkazmu burbėjo Grifas. Ir išsitraukęs lazdelė, aplenkęs Stevie nėrė į priekį.
Šlykštu... - pamąstė vaikinukas ant sienų išvydęs šiknašaudžių pliurzių snarglių, nors net nenumanė kas ten per daiktai, tačiau nepraleido progos pagąsdinti mylimą sesutę. - BUUU! - greit pašokęs šuktelėjo šis ir ėmė netramdomai juoktis. 

*

kablelis

Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #5 Prieš 4 metus »
- Kažin kur jau plaukėt, - pasišaipė Stevie iš broliuko. Tačiau dabar svarbiausia buvo galiausiai įlįsti į tą olą ir apžiūrėti, kas gi yra viduje.
Mergina buvo laiminga, kad bent vienas brolis atėjo. Kuo toliau, tuo labiau atrodė, kad viena ji čia nebūtų lindusi. Tad kai Adam'as ją aplenkė, grifė buvo visai patenkinta.
Adam'ui pradėjus rėkti, Stevie kiek išsigando. Kas gi čia galėjo nutikti? paklausė ji savęs. Tada pamatė ant sienos šiknašaudžio pliurzio snarglius.
- Iš kur jie čia? - garsiai paklausė Stevie. Ji buvo gerokai nustebusi. Puikiai žinojo, kad tokia medžiaga bet kur nesimėto. Tikėtina, kad ir čia atsidūrė neatsitiktinai. - Klausyk, manai, kad kas nors čia juos paliko specialiai?
Rudaplaukė susimąstė. Buvo visai tikėtina, kad koks nors mokinys čia įlindo ir paliko čia visokių keistų "daiktų". Galbūt ketino ką nors gąsdinti ar turėjo kokią nors kitą priežastį. Stevie pradėjo galvoti apie tai, kad tas mokinys galbūt tebėra viduje. Ji pridėjo pirštą prie lūpų ir kurį laiką nieko nesakė, tik klausėsi. Visiškai nieko nesigirdėjo. Nutarusi, kad viduje be judviejų nieko nėra, Stevie mostelėjo ranka ir patraukė toliau. Netrukus pajuto, kad įlipo į kažką šlapią ir atšoko.
- Fu! - riktelėjo ji. Lazdele apšvietė grindis ir pamatė, kad ten kažkas raudonuoja.
- Nei tai?.. - nepabaigė klausimo Stevie. Mintyse norėjosi keiktis: negi ir vėl patirs nuotykį, susijusį su lavonais?

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #6 Prieš 4 metus »
   Marcus'as vos laikėsi neprunkštelėjęs, kai Adam'as pasišaipė iš, matyt, šiek tiek jau išsigandusios Stevie. ,,Paliko specialiai", - pakartojo mintyse berniukas, laikydamasis, kad tik nesusijuoktų. O kaip taisyklė - kuo labiau tvardaisi, tuo labiau norisi susijuokti. Green'as net kvėpuoti nustojo, kai išgirdo, kaip staiga brolis ir sesuo įtartinai nutilo, klausydamiesi, ar kas nors olos viduje nekrebžda. Išgirdęs vėl artėjančius žingsnius, Marcus'as paskubom iš kuprinės ištraukė ir ant žemės tyliai padėjo kiaulės koją, nuknistą iš virtuvės. Už dar dešimties žingsnių jis padėjo jau ir kitą. Dar giliau lįsdamas ir kvailai nė nepamąstydamas, kad, kol jis čia gąsdina artimiausius kraujo giminaičius, galbūt dar kur nors giliau jo paties laukia bėda. Tad pribarstęs ant žemės faršo, kurio elfai jam atidavė visą, taip sakant, bliūdelį, Green'as nusišluostė į kelnes mėsuotas rankas ir nulindo dar giliau. Tuomet išsitraukė paskutinius savo instrumentus: dėžutę su vabzdžiais, nuolat ropojančiais į šviesą, ir nedidelį magišką garsiakalbį.
   Marcus'as šypsojosi iš malonumo suprasti, kaip gerai pavyko sumąstyti. Jis genialus. Jis puikus pokštininkas. Berniukas pakėlė garsiakalbį prie lūpų ir pradėjo į jį garsiai ir lėtai kvėpuoti. Aidas atsimušinėjo į sienas ir kartu su vabzdžiais keliavo artyn Stevie ir Adam'o.
   - Kasss drumsssčia olosss ramybę... - vis dar lėtai alsuodamas švokštė į garsiakalbį grifiukas. Aidas tarp sienų, tiesą sakant, jau per jo paties nugarą varinėjo šiurpuliukus.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #7 Prieš 4 metus »
Pavyko - pamįslijo Adam' as truputį išgąsdinęs seserį. Tačiau didesnis dėmesys atiteko tiems keistiems šiknašaudžių pliurzių snargliams, kuriais buvo ištepliotos sienos. Vaikėzų darbas...
- Mano spėjimas būtų, jog paliko, tačiau galima tikėti ir netikėtumais, - pats nepatikėjęs ką pasakė, tik prunkštelėjo ir žengė tolyn. Tačiau tas keistas sesers gestas, pirštas prie lupų, privertė vaikinuką nutilti, - tu čia ką? - Tyliai klaustelėjo savo kvaištelėjusios sesutės.
Green' as buvo taip entuziastingai nusiteikęs, kad net įlipęs į skystį nenustojo eiti tolyn, tik Stevie šoktelėjusi atgal, išblaškė Grifą.
- Kas tau? - Nukreipė lazdelę į ją ir keistai pažvelgė. - Ko tu čia rėkauji? - Bandydamas nutildyti seserį, pats pažvelgė žemyn.
- Kraujas? Nemanau, - mįstelėjo mintyse sau rudaplaukis ir pritūpęs brukštelėjo pirštais per raudoną skystį ant žemės, o po to pridėjo prie nosies. Jokio specifinio kvapo, netirštas ir per daug blankus, kad ir kas čia, tikrai ne kraujas..
- Ne tai ką pagalvojai, - visiškai ramiai tarstelėjo Adam' as žvelgdamas į išsigandusią Stevie. - Eime tolyn.
Beeinant tolyn po kojomis mėtėsi kiaulių kojos, kurios kėlė šiokį tokį šlykštulį, tačiau jos dar atrodė gana šviežios. Keista.. Faršas? Rimtai? Kur originalumas?
- Nemanai, kad tai pasidarbavo kažkas iš pažįstamų, kas žinojo, kad čia eisime? - Klaustelėjo Stevie.
Rudaplaukis lazdele mosuodamas ėjo į priekį, kai į akis pradėjo lįsti keisti mašalai, o greit ausis pasiekė ir keistas šnypštimas, tačiau Adam' ui atrodė jis toks pažįstamas.
- Kaip tai kas, Green' ų šeimynėlė, - pašaipomis gana aukštu balso tonu atsakė į tą keistą garsą. Apgauti rudaplaukį buvo sudėtinga, pokštininkui apgauti pokštininką, turbūt neįmanoma, tačiau kas tai galėtų būti, kol kas Grifas nežinojo. Nors tai labai buvo panašu į Marcus' o darbą.

*

kablelis

Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #8 Prieš 4 metus »
Kadangi Adam'as pritarė, Stevie buvo beveik įsitikinusi, kad snargliai buvo palikti specialiai. Tad galbūt ir tas raudonas skystis buvo paliktas tyčia? Ko gero, nėra ko bijoti. Adam'as netruko tą patvirtinti. Stevie kiek lengviau atsikvėpė. Kadangi pati atrado šią olą, nenorėjo parodyti, kad dabar bijo į ją lįsti. Tad apsimetė esanti viskuo patenkinta ir drąsi. Baimė šiek tiek kaustė judesius, tačiau rudaplaukė stengėsi to nepaisyti. Juk ji grifė. Be to, Green. Ją tikrai ne taip paprasta išgąsdinti.
- Kas per?.. - pradėjo klausimą Stevie. Netruko pamatyti, kad kažkas pridėliojo ant kelio kažko panašaus į kiaulių kojas. Tai atsakė į klausimą, ar viskas padaryta tyčia. Kas jau kas, bet kiaulių kojos pačios atsirasti čia negalėjo. Nėra ką jau ir kalbėti apie faršą. Tad Stevie apsidžiaugė.
- Gerai sakai, - pritarė Stevie broliui. - O kad mes čia eisime, žinojo tik vienas žmogus. Ar bent jau aš tikrai niekam daugiau nesakiau.
Ataidėjęs šnypštimas gerokai išgąsdino Stevię. Nors abu su Adam'u jau pradėjo įtarti, kieno čia darbas, aidas buvo gerokai nejaukus. Vis dėlto mergina nejučia pajuto broliukui pagarbą: jeigu čia tikrai Marcus'o darbas, jis turėjo pasiryžti ateiti čia vienas ir laukti jų ateinant...
- O tau dar kyla klausimų? - paantrino Adam'ui Stevie. - Kas gali būti toks keistas, kad čia veržtųsi?
Ji žvilgtelėjo į brolį ir šyptelėjo. Nutarė, kad reikia paspartinti žingsnį ir galiausiai pamatyti, ar ji teisi. Tačiau vos žengusi vieną žingsnį užlipo ant kažko gyvo, judančio žeme. Stevie net stryktelėjo. Pakėlusi lazdelę pamatė, kad tai kažkokie vabzdžiai. Ir tai beveik visiškai išsklaidė abejones.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #9 Prieš 4 metus »
   Marcus'as klausėsi sesers ir brolio ištempęs ausis - niekada taip atidžiai nesekdavo niekieno pokalbių, kaip tada, kai tikėdavosi išgirsti reakcijas į pokštus. Deja, jis buvo per toli, kad kažką girdėtų normaliai, todėl vis dar pilnai tikėdamas savo pokšto sėkme jis žingsniavo į priekį, vis dar garsiai alsuodamas į garsiakalbį. Bijodamas įkliūti jis nulindo taip toli, kad net nebegirdėjo pašaipaus Adam'o šūksnio.
   Darėsi tamsu, todėl Marcus'as kerais įžiebė mažytį spindulėlį, kad matytų, kur eiti toliau. Būtent tada jis pastebėjo, kaip kažkas šmėstelėjo pro jį tolyn, į didesnės Green'ų šeimos dalies pusę. Visgi nelabai į tai atkreipęs dėmesį grifiukas ėjo toliau. Apsisukęs žygiavo atbulomis, kad jo alsavimo aidas sklistų į reikiamą pusę...
   O tuomet pajuto, kad po jo kojomis nieko nėra. Iš netikėtumo jo lazdelė išslydo iš rankų ir nukrito ant žemės, o tuomet nuriedėjo dar toliau. O jis pats nesvarumo būsenoje buvo dar trumpiau - nusileido netikėtai minkštai ir švelniai... Tamsoje berniukas nesugebėjo įžiūrėti, kur pateko, bet kuo ilgiau muistėsi, tuo labiau suprato, kad pateko į bėdą. Jis negalėjo nė krustelėti iš tos vietos, kurioje buvo, atrodė, kad kuo toliau, tuo labiau į tai įsipainioja.
   Menko žiburėlio iš tolėliau gulinčios lazdelės ir tylaus, palengvėjimą išduodančio atodūsio užteko, jog Marcus suprastų, jog kažkas artėja prie jo. Ir tai tikrai nebuvo nei Stevie, nei Adam'as...
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #10 Prieš 4 metus »
Adam' as nei kiek neabejoju, kad tai jo brolio - dvynio darbas. Jo braižas, - pamąstė Green' as, tačiau garsiai to nesakė, nenorėjo, kad sesuo taip greit susigaudytu, nors rodosi ir ji jau suprato.
Prastokai broliuk, prastokai, - mintyse mįstelėjo vaikinukas ir žengė tolyn į tamsą, kuri nebuvo pati geriausia rudaplaukio draugė.
Rodėsi, kuo toliau tuo darėsi tamsiau, tačiau šviesa lazdelės gale leido, dar vis, kažką matyti. Matyti tai, ko akys nevisada norėjo, nes tas faršas ir kiaulės kojos, atrodė kiek šlykštokai.
- Kaip manai, ši ola, turi galą? - Eidamas vis tolyn lyg koks vėdlys, klaustelėjo savo "sargybinio" einančio iš paskos. Vos tik atsigręžė atgal, jo koja slydo, lazdelė ilgai buvusi Adam' o delne tiesiog, kilstelėjo į orą, o vjau po kelių sekundžių nusileido kažkur tolėliau. Na, o pats Grifas atsidūrė, kažkur, kur minkšta, tačiau labai nemalonu, nes rodos jį kiekvieną sekundę norėjo kažkas pasiglemžti. Besimuistant išgirdo, kad čia ir be jo kažkas yra.
- Ne vienas aš? - Burbtelėjo šis ir belaukiant atsakymo vos nepamiršo perspėt sesers.
- Stevie, būk atsargi, nes tu atsidūrusi čia nebebūsi man naudinga.. - kilstelėjęs balso toną, šuktelėjo vienas iš Green' ų dvynių.

*

kablelis

Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #11 Prieš 4 metus »
Stevie su Adam'u ėjo vis gylyn. Reikia pripažinti, darėsi vis nejaukiau ir nejaukiau. Green tikrai nebūtų pripažinusi, kad jai yra baisu. Tačiau be galo džiaugėsi, kad yra ne viena. Jeigu Adam'as nebūtų pasirodęs, mergina jau seniausiai būtų sprukusi atgal. Jau tikriausiai saugiai tupėtų pilyje. Galbūt netgi slėptųsi po antklode.
Tačiau broliui šito jokiu būdu negalima sužinoti. Juk ji Green'ų šeimoje yra vyriausia. Tikrai negali pasirodyti, kaip yra išsigandusi. Tad drąsiai sekė broliui iš paskos. Ir džiaugėsi, kad nereikia kalbėti, nes įtarė, kad virpantis balsas išduotų tikruosius grifės jausmus. Kaip tik su ta mintimi Adam'as uždavė klausimą. Stevie susiraukė, tačiau vis dėlto atsakė:
- Viskas turi galą...
Tik ištarusi šiuos žodžius suprato, kad tai nuskambėjo nekaip. Tačiau nebegalėjo nieko pakeisti. Kas pasakyta, tas pasakyta...
Staiga Stevie pamatė, kaip Adam'as kažkur skrenda.
- Adam'ai?! - riktelėjo ji. Nežinojo, ką dabar geriausia daryti. Reikėtų padėti broliui. Bet buvo visiškai tamsu. Net ir pasišviesdama burtų lazdele Stevie beveik nieko nematė. Vis dėlto pavyko įžiūrėti brolio siluetą. Panašu, kad jis ten buvo ne vienas. Tačiau vos tik išgirdusi perspėjimą būti atsargiai Stevie pajuto, kad užkliuvo už kažko, besimėtančio ant žemės. Nereikia ir sakyti, tačiau netrukus ji drėbėsi tiesiai ant brolio.
- Marcus'ai? - nelabai užtikrintai kreipėsi Stevie, tikėdamasi, kad antrasis siluetas, kurį pavyko įžiūrėti, priklauso būtent antrajam dvyniui. Tačiau visais pojūčiais mergina juto: už jos kažkas yra. Ir tas kažkas, ko gero, pasistengė, kad visi trys Green'ai atsidurtų būtent čia...

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #12 Prieš 4 metus »
   Pamažu Marcus'ą užliejo šaltis. Toks stingdantis šaltis, kurį skleidžia baimė. ,,Palauk, juk čia galėjo būti ir Adam'o pokštas..." - dar švystelėjo viltinga Green'o mintis. Logiškai, kaži, ar tai buvo įmanoma.
   Visai šalia Marcus'o nukrito ir dar kažkas. Berniukas iš pradžių nesuprato, kas vyksta, kol išgirdo kalbant brolį. ,,Dabar įkliuvom jau abu", - suvokė Marcus'as, kuris buvo mažumėlę daužtas, bet ne durnas grifas. Iš esmės, kaip ir visi žinomi Green'ai.
   - Čia kažkas dar yra, - sušnabždėjo Marcus'as, kai neaiškus siluetas visiškai uždengė lazdelės, nuriedėjusios toliau, šviesą.
   Į Marcus'ą pasinešė nedidelis vėjelio šuoras, bet to užteko, kad jo plaukai sustotų piestu. Berniukas pajuto, jog, kad ir kaip muistytųsi, smenga tik gilyn į minkštą ir lipnią masę. Tuomet kažkas minkšto prilietė grifiuko petį...
   - Stevie... - sušnabždėjo vidurinysis Green'ų šeimos vaikas. Virš Marcus'o veido kažkas pradėjo garsiai šnypšti, tolėliau - čirkšti, dar toliau - cypti, ir ilgai netrukus aklina tamsa buvo sklidina įvairiausių šlykščiai skambančių garsų. Marcus'as pasimuistė, tikėdamasis bent atlaisvinti rankas ir jomis užsidengti ausis, tačiau tai buvo beviltiška.
   O kažkas tvirtas ir švelnus kilstelėjo jį kiek aukščiau, ir vėl metė žemyn. Tuomet Marcus pajuto, jog ant jo buvo kažkas uždėta - lengvo, bet dar labiau suvaržančio judesius.
   Jis vis dar neturėjo jokių idėjų, kas tai.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #13 Prieš 4 metus »
Adam' as nežinojo ką bedaryti. Dabar visi trys Green' ų šeimos atstovai buvo įklimpę į tą pačią klampią masę, kur besimuistydamas grimzdi vis gilyn ir gilyn, ir rodos šio perspėjimas, kad sesuo čia neįkliūtu buvo bereikšmis.
- Marcus' ai, Stevie, kur mes? - Bandydamas ką nors suprasti tarstelėjo rudaplaukis, jau bebijodamas, kad jiems atėjo galas ir, kad jų era eina į pabaigą, net normaliai dar neprasidėjusi.
Na žinoma, Green' ų šeimos narys tikrai nenorėjo mirti čia, kur jų, galbūt, net niekas nepasigęs.
- Marcus' ai ar dar yra vilties, kad tai tavo nevykęs pokštas? - Dvejodamas klaustelėjo Grifas. Tai nepanašu į jo stilių... - Netrukus šmėstelėjusi mintis, tik dar labiau suglumino vaikinuką.
O garsai, kuriuos skleidė, balažin kas, vertė šį muistytis dar labiau, nes noras rankas prisidėti prie ausų buvo labai didelis. Nes rodėsi, kad ausų būgneliai ilgai nelaukus sprogs. Ir vaikinukas taps kurčias.
- Stevie, tu čia pas mus vyriausia, gal nutuoki, kur mes? - Jau su panikos gaidele balse burbtelėjo Adam' as. Dievaži, prilupsiu visus, kas tai sugalvojo..

*

kablelis

Ats: Tamsi ola miško tankmėje
« Atsakymas #14 Prieš 4 metus »
Stevie nežinojo ką daryti, tad pradėjo paprasčiausiai keiktis. Puikiai žinojo, kad kai jie iš čia išsikapanos, broliai nepraleis progos pasišaipyti iš tų keiksmų, deja, jokio kito veiksmų plano mergina neturėjo.
- Aš tikrai neįsivaizduoju, kur mes, - galiausiai atsakė ji į kažkurio iš dvynių klausimą. Nebežinojo, kur kuris yra ir kas čia iš viso vyksta. Pamažu artinosi šiokia tokia panika. - Nustokit muistytis! - staiga suriko ji. Mat pati kurį laiką nejudėjo ir suprato, kad taip yra geriau. Bent jau nebeklimpo gylyn. Mergina išsitraukė burtų lazdelę - stengėsi nedaryti jokių staigių judesių. Iškėlė lazdelę į viršų ir sustingo - ką tik ant liežuvio galo buvęs burtažodis kažkur išgaravo. Stevie nebežinojo, ką daryti. Tad nusikeikė dar kartą.
- Gal kuris prisimenat tą burtažodį? - paklausė ji, tarsi apibūdinimas "tas" turėtų aiškiai pasakyti, ką ji turi omenyje. Deja, smegenys atkakliai slėpė tai, ko labai reikėjo Stevei. Ir ji net nežinojo, kaip paklausti, kad broliai ją suprastų. Nors ir buvo Green, nors ir buvo grifė, rudaplaukė šį kartą buvo ir gerokai išsigandusi.