0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Miona nejaukiai trepsėjo vietoje, kai salė prigūžėjo žmonių. Galvoje sukosi įvairios mintys. Netrukus atklydo net tokia, kad derėtų pakeisti suknelės spalvą. Juk, vis dėlto, ji grifė ir nederėtų per tokią šventę vilkėti kito koledžo splavomis. Todėl ilgai nesvarsčiusi išsliūkino iš Didžiosios salės, prieš tai prigriebdama servetėlę.
Greitu žingsniu nulėkė į bendrąjį kambarį ir pažvelgė į save veidrodyje. Ji atrodė pernelyg ne grifiškai. Giliai atsiduso ir nukreipė lazdelę į servetėlę. Sušnibždėjo burtažodį ir ji pakeitė spalvą iš baltos į ryškiai raudoną. Puiku.
- Nieko nenutiks, man pavyks, suknelės nesugadinsiu, o mama manęs neaprėks, - ramino save ir lazdele parodė į save, o tiksliau, į suknelę. - Aš nenusidažysiu. Nieku gyvu. - Ir vėl giliai įkvėpusi ištarė burtažodį: - Colovaria.
Veidrodyje stebėjo, kaip suknelė pakeičia spalvą į beveik kraujo raudoną. Mergina nenusidažė. Ir už tai lengvai atsikvėpė. Nuoširdžiai tikėjosi, kad niekas jos nebuvo pastebėję šventėje ir šio pasikeitimo niekas nesuuos.
Dabar rudakė Grifų Gūžtos prefektė jautėsi kur kas geriau ir net gražiau. Raudona spalva jai tikrai tiko. Nuvijusi tokias mintis greit įsisegė ryškiai raudoną gėlytę į vis dar garbanotus plaukus ir, pasiėmusi delninukę, grįžo salėn. Kaip tik jau šoko čempionai su savo poromis. Varno Nago koledžo mokinė atrodė tikrai puikiai. Josios suknelė kengvai plazdėjo palei grindis ir atrodė taip tarsai ji sklandytų. Vėliau akis patraukė ir Švilpynės moksleivė Wrena. Suknelė buvo tikrai ryški, tačiau išsiskirti tokia proga nebuvo nieko bloga. Apelsininė spalva jai puikiai tinka, - susižavėjo Miona ir galiausiai nukreipė akis į kažkokią merginą juoda suknele. Štai tada ji liko be amo. Tai buvo Elridė. Miona niekada nebūtų pamaniusi, kad štai ši, gan paniurusi, šiek tiek akiplėšiška ir tikrai drąsi bei draugiška mergina, gali kada nors vilkėti suknelę. Ji atrodė įstabiai. Suknelė atrodė pritrenkiančiai. Net apdegę plaukai atrodė puikiai. Prefektė taip apsidžiaugė, kad Elridė sveika, kad net suplojo rankomis.
Kai jie apsisuko, mergina pamatė, su kuo ji šoka. Ak, štai ko jis laukė... - prisimerkė ši. Nors pasijuto baisiai nesmagiai ir net nudiegė pilvą, pasistengė nuvyti niūrias mintis ir pasidžiaugti, kaip visi puikiai šoka.
Prisipylusi į taurę putojančio punčo toliau stebėjo besisukančias poras. O, profesorius Metthew, - kilstelėjo antakį ketvirtakursė, kai pamatė, kad jis vedasi šokti puikiai atrodančią mokinę. Ne, šviesiaplaukė nesišaipė. Ji džiaugėsi, kad net ir vyresnieji nori pasidžiaugti švente. Čia pat išvydo Stevie ir Marcus'ą, kurie tuojau patraukė į šokių aikštelę. Puota pamažu ėmė vis labiau suktis, o Miona giliai atsiduso. Norėjo šokti ir ji, tačiau nebuvo su kuo. Nejučiomis įsmeigė savo rudų akių žvilgsnį į Dafydd. Na, jam reiktų praktikos šokiuose, - kandžiai pagalvojo ir gurkštelėjo gėrimo. 

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Tolimesnius žingsnelius šokti buvo lengviau, nes jau kiek apsiprato. Nebereikėjo taip galvoti, kur pastatyti koją ar jei pastatys ją ten, niekam neužmins ant kojos ar suknelės - prie dalyvių prisijungė dar keletas porų.
 - Žinoma, nervinuosi. Turbūt ir jos nervinasi. Kaip čia nesinervinsi,- šyptelėjo.- Aišku, kad Igoris nesupyks, o greičiausiai ir liksiu paskutinė. Juk šitaip susimoviau...- prisiminus paskutiniosios užduoties pabaigą, atsiduso. Nieko jau nebebūtų pakeitusi. Priešininkės buvo daug stipresnės už ją, o Elridė - dar ir septintakursė, greitai baigs mokyklą.
Pagalvojo kaip greitai lekia laikas. Dar pora metų ir gali būti, jog Kajų matys tik per Kalėdas ir Velykas. Arba dar rečiau. Atrodė, visai neseniai susipažino, o palyginus, jau greitai baigs mokyklą. Turbūt nematyti Hogvartso ir mokinių bus sudėtingiau, nei pirmame kurse įsilieti į tokį gyvenimą. Bus keista nematyti žmonių, prie kurių taip priprato.
Wrena norėjo pakeisti temą. Apie turnyrą kalbėti visai nenorėjo ir dar kurį laiką nenorės. Pūslėtus delnus greitai išgydė ligoninės sparne, visus kitus sužeidimus irgi, atrodė, lyg turnyro net nebūtų buvę. Bet jis buvo. O dabar, savo nežinia lyg prieš užduotis ar čempionų vardų paskelbimą, kankino.
 - Po Hogvartso planuoji būti kvidičininku?- pabandė spėti prisiminus tas šluotas, kurių dar nespėjo pamėgti.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Edgar'as keliavo Didžiosios salės link, iš kurios jau buvo girdėti sklindanti muzika. Ji bylojo apie jau prasidėjusį Burtų trikovės turnyro pokylį. Juodaplaukiui buvo smalsu, kaip ir daugeliui čia besimokančių, sužinoti turnyro rezultatus. Aišku, tai buvo ne pagrindinis dalykas, dėl kurio ėjo čia. Svarbiausia Jeffter'iui buvo pasveikinti Grifų Gūžtai atstovavusią čempionę, kuri taip pat buvo ir jo globotinė. Nežinia dar, ar ji laimėjo, ar ne, bet nepaisant rezultato ji, kaip ir kitos turnyro dalyvės, nusipelnė sveikinimų, jog atlaikė visas tris užduotis. Pačių užduočių animagas nestebėjo, bet apie jas girdėjo, kaip ir apie tai, kaip juose sekėsi dalyvėms. Užduotys buvo gana pavojingos ir tikrai vertė ne vieną nerimauti, tačiau Edgar'as, bent dėl savo globotinės, viso turnyro metu buvo ramus ir per daug nesuko galvos dėl galimų nelaimingų atsitikimų Elridei, nes tikėjo, kad ji sugebės atsilaikyti. Tikriausiai, tokį užtikrintumo jausmą suteikė žinojimas ką ji gali ir sugeba. Žinoma, kad su užduotimis ji susitvarkys be priekaištų nebūtų teigęs, nes septintakursei dar buvo kur tobulėti.
Vaikinas pravėręs Didžiosios salės duris išvydo daugybę mokinių, kurių daugelis šiuo metu šoko. Stengdamasis neatkreipti į save per daug dėmesio, žaliaakis salės pakraščiu nužingsniavo iki Garbingojo stalo, kur užėmė jam skirtą vietą ir akimis susirado šokančią Endlercat.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Kajus įsišiepė.
-Pagal žiobarus būtai užėmusi prizinę vietą ir iškovosi bronzos medalį,- priminė prefektas,- Na, aš būčiau už tave dar blogiau susimovęs, ypač trečiojoje užduotyje,- pastarąją tikrai atidžiau stebėjo,- Aš neapkenčiu gaisrų, o tas degantis labirintas man tai ir priminė,- Kajus prikando lūpą.
Jam nepatinko nevaldoma ugnis- židinyje, lauže ugnis ar degantis degtukas, fakelas jam nekėlė baimės, bet milžiniški gaisrai - kėlė paniką. Globojamas vienos šeimos, vieną vasarą stovyklavo miške, Kroatijoje, kuris netrukus užsidegė. Nuo to laiko, Kajus vengė kelionių į miškus vidurį vasaros.
-Taip,- linktelėjo,- Noriu patekti į kokią nors komandą, o gal net su kažkuo sukurti naują komandą,- prisiminė Keitą,- O tu? Dar nesusimąstai kuo nori dirbti? Neįsivaizduoju tavęs kvidiče, bet kiek girdėjau yra žirgų lenktynės, tačiau skirtumas nuo žiobariškų, jog lenktyniaujama ant granian'ų. Jei tau ne prie širdies sportas...eh..bet vis vien tavęs neįsivaizduoju Magijos Ministerijoje...bet kas tau patika?

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
 - Bet jeigu būtų dalyvavęs Klastūnynas, negaučiau nei to,- šyptelėjo, tačiau netrukus surimtėjo išgirdus, jog labirintas Kajui priminė gaisrą. Buvo kvaila klausti ar jis yra matęs ar net buvęs gaisre, nes jei ne, greičiausiai net nebūtų taip pasakęs.
 - Manau, sukursi naują komandą. Kuriuo žaidėju norėtum būti? Gaudytoju? Atmušėju?- pagalvojus, jog greičiausiai Kajui atsibostų gaudyt šmaukštą, paklausė dėl kitos pozicijos.- Ech, kad aš pati žinočiau. Klausimas ar būsiu sportininke, ten reikia daug varžytis, visi tikis kuo geresnio rezultato, o aš sugebėčiau tik nuvilti žmones. Na, bet ir dėl Magijos Ministerijos tu teisus, klausimas ar ten pritapčiau. Jei sėdėti tarp tų popierių nepatiko net Claudie, o jai labai patinka knygos, klausimas ar patiks man. Neįsivaizduoju ir kas patinka. Gal reikėtų laimę pabandyti kokioj nors herbologijoj, jei neatsibostų visą dieną laistyti gėlytes,- šyptelėjo pagalvojus, kaip atrodytų po kokių keturiasdešimties metų, laistanti gėlytes.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Netrukus užgrojo ir jų šokio melodija. Sebastianas atrodė visai atsipūtęs, nors iš tiesą, visomis jėgomis stengėsi nesusimauti. Kas jau kas, bet šokiai tikrai ne jam. Vaikinukas pakreipė galvą į kitas šokančias poras. Įdomu, ar tos dvi mergaitės grįš į kambarius sveikomis kojomis. Na, Auksei bent dėl to nereikėjo jaudintis. Sebastianas pažvelgė merginai į akis. Šios, atrodė, lyg kiek nerimavo. Varnas kiek tvirčiau suėmė merginos liemenį ir pasilenkė link jos:
  - Tik nepanikuok, tiems pusfabrikačiams visai nebūtina nutuokti, kad kažkuris iš mūsų jaudinasi,- tylokai ištarė,- žinoma, kalbu apie tave,- vyptelėjo nusijuokdamas. Na, gal visai ir neblogai tokios šventės, nukreipia dėmesį nuo sumautų minčių. Pastaruoju metu, Sebastianui vis geriau sekėsi prasiblaškyti.
 Vaikinukas susikaupęs dėliojo žingsnelius ir paleido Auksę sukiniui. Beveik nusijuokė išgirdęs šios žodžius. Aišku, neišsidavė, veidą tik nušvietė žavingas ir tuo pat metu kiek padykęs šypsnis, o akyse sužaižaravo liepsnelės.
  - Ar tau trukdo mano marškinių sagos? Blaško tave? Atleisk,- gūžtelėjo pečiais vis dar šypsodamasis,- Na, šiaip ar taip, jei tau taip trukdo mano marškiniai, po šokio būtinai galėsi juos užsegti... arba atsegti, nežinau,- vėl apglėbdamas merginos juosmenį pridūrė.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   - Mes Hogvartso mesijai, neleidžiam jam mirti, - šyptelėjo vienas iš Green'ų dvynių. Į galvą jam toptelėjo, kad kai sesuo baigs Hogvartsą, jis galės jai rašyti laiškus su naujausių išdaigų ir niekšybių aprašymais. O galbūt šalia jau kolekcionuojamų vabzdžių reikėtų pradėti rinkti daiktus, primenančius jam mokyklos laikus? Et, kam ten. Jis tik antrakursis. Jei pradės taip elgtis, ilgainiui po jo lova Grifų Gūžtos berniukų miegamajame neliks vietos.
   Marcus'as nebuvo visiškai kvailas. Nuojauta kirbėjo, kad visgi sesuo nevykusiu jo melu nepatikėjo, bet jis jautė dėkingumą, kad ji nieko jam neprikaišiojo. Linktelėjęs į jos žodžius, jaunesnysis brolis ištiesė seseriai ranką. Šokti su savo šeimos nariu buvo, tiesą sakant, kiek nejauku, bet Marcus'as žinojo, kad mokymasis šokti bent jau neleis darsyk susimauti.
   - Kaip galvoji, kas laimės? - paklausė grifiukas, prisiminimuose žarstydamas stebėtus čempionų veiksmus užduotyse. - Beje, kodėl tu pati nekandidatavai į čempionus?
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Elijah šiai šventei susiruošti paskyrė nemažai laiko. Ilgai rinkosi, kurias kelnes apsimauti, kuriuos marškinėlius užsidėti, kurį švarką užsimesti. Nenorėjo nuvilti Lunos, o ir pats nenorėjo atrodyti, kaip mažvaikis, juk jis jau septintakursis. Tad ilgai besiknisęs savo krepšyje atrado gražiai padėtus marškinėlius ir gražų, rodos, dar nė karto nepanaudotą kostiumą, kuri pats nusipirko atostogų metu.
Ilgiau nebelaukęs ir apsitaisęs tamsiai mėlynomis kostiuminėmis kelnėmis, kurios buvo tamsiai mėlynos spalvos su nelabai ryškiais baltais kvadračiukais, apsirengęs baltais marškiniais ir užsimetęs švarką, kuris atrodė taip pat kaip kelnės, atsistojo prieš veidrodį. Čia žvelgdamas į save, plaukus truputį sutepė žėle, marškinių prasegė dvi sagas ir truputį pasikvėpinęs apleido miegamąjį. Užtrenkęs bendrojo kambario duris melsvai - žalsvų akių savininkas patraukė link Didžiosios salės, kur ir vyko šventė.
Chris' as žingsniavo koridoriumi, nenorėdamas vėluoti jis paspartino žingsnį ir stabtelėjo, nežinojo kur geriau laukti Lunos, tad sustojo prie įėjimo į Didžiąją salę.
Belaukdamas merginos jis vis žvilgtelėdavo į langus, kur puikiai matėsi jo atvaizdas, tačiau prie ko prikibti jau nebeturėjo, Dawson' as atrodė iš ties stulbinančiai. Gailėjosi jis tik to, kad nesudalyvavo turnyre, gal dabar džiaugtųsi savo pergale arba ne.
Begalvodamas vaikinukas apie savo netikras šlovės akimirkas žvilgtelėjo į kitą koridoriaus pusę. Ten išvydo ne ką kitą, bet Luną, aišku, ją atpažinti buvo sunku, tačiau Elijah akys jo neapgavo, ši atrodė nuostabiai. Nuo jos suknelės atitraukti akių buvo neįmanoma, rodos rudaplaukis prisiminė ir tą vakarą Užburtajame dvare, visi prisiminimai atgimė lyg vėl viskas vyktu iš naujo, tačiau reikėjo Grifui grįžti į realybę ir nueiti iki pačios merginos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Elijah Chris Dawson »
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
- Tavo šmaikščių komentarų niekas negali pakeisti, - norėjo pavartyti akis, tačiau paskutinę akimirką susitvardė. Šokis, rodės, truko ilgiau, negu per pamokėles ar visai kitose aplinkose. Kad ir kokį kvailoką komentarą Auksė išgirdo, jis padėjo atsipalaiduoti ir viskas tapo žymiai paprasčiau. Varnė menkai šyptelėjo. Jos mintys plaikstėsi kažkur tolumoje. Akimirką pasijuto kaltai, jog tiesiog nesimėgavo puota bei visa šventiška atmosfera - nuo šios minties atsiradimo galvoje nusprendė bent jau dalinai viską išnaudoti.
- Manau, šita tema diskusiją bus galima pratęsti šiek tiek vėliau, - apsidairė ir pamatė, jog šokėjų vis daugėjo, tad pavartė akis bei vėl žvilgtelėjo į Sebastianą. Marlena nusišypsojo. Plačiau nei visada, bet ir ne tiek, kad pasirodytų balti jos dantys. Tuo momentu ji pamiršo randus ant rankų, naktinius košmarus ir baimes. Hale nejučiomis užsisvajojo, žengtelėjo į priekį per didelį žingsnelį ir nežymiai pasvyravusi linko pirmyn, šitaip sugebėjo atsitrenkti į vaikiną. Tu nenukritai, raminkis. Ji po trumpos pauzelės atsitraukė.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
- Mmm, tai visgi patiko diskusija marškinių tema? Norėsi pratęsti čia? Ar kažkur kitur?- sumurkė mergaitei į ausį. Kada gi baigsis šis šokis? Tas pats per tą patį. Dar kiek, ir nuo apsisukusių galvų pradės griūti vaikai. Sukinys po sukinio. Na, bet jei grius Auksė, visiems bus aišku, kad ne nuo sukinių jai svaigsta galva. Šešiolikmetis pats sau šyptelėjo. Buvo visai linksma. Tiesą sakant, tokios pakilios nuotaikos Sebastianas Azrielis nejautė nuo pat, hmmm, net pats negalėjo prisiminti. Įdomu, ar vėliau bus ko atsigerti? Jei ir vėl bus tik visokie kompotai ar arbatos, garbės žodis, vaikinukui neliks kitos išeities kaip tik šiek tiek patobulinti tuos gėrimus. Juk čia šventė, o ne kokio švilpynės pirmakursio gimtadienis.
Muzika vis netilo, o tarp berniuko ir čempionės buvo nusistovėjusi tyla. Tiesą sakant, Auksė irgi atrodė kiek linksmiau nusiteikusi nei įprastai. Kas galėjo pagalvoti, kad du didžiausi koledžo surūgėliai šoks drauge ir... Sebastianas vos spėjo stipriau sugriebti merginą, kai šią nuo griuvimo sulaikė tik jo krūtinė.
- Ei, Aukseli, maniau jog sutarėm, kad diskusiją pratęsim vėliau,- mirktelėjo pakeldamas vieną lūpų kamputį ir įsitikindamas, kad šokių partnerė vėl tvirtai stovi ant kojų.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Auksė bandė išvengti marškinių temos, tačiau po dar vienos gautos replikos ir krūvos klausimų, ji švelniai paraudo. Juto, kaip šilo jos skruostai bei negalėjo to suvaldyti. Bandydama gintis, mergaitė apsidairė aplink. Net pasirodė, jog mokinių vis daugėjo ir daugėjo.
Marlena giliai įkvėpė. Varnė tvirtai stovėjo ant abiejų kojų po nedidelio nesusipratimo, kurio kaltininkė buvo ji pati. Hale švelniai žvelgė į Sebastianą išgirdusi šmaikščias replikas vis dar ta pačia tema. Auksė šypsodamasi prikando lūpą, net keli dantys pasirodė. Pirmojo šokio muzika tilo, o mergaitei nespėjus susivokti jau sklido kito kūrinio natos.
- Gal eime atsigerti? - po ilgos pertraukos sugebėjo praverti burną. Nelaukdama atsakymo, ji pagriebė vieną Azrielio ranką bei pradėjo tempti stalo link. Pasuko galvą atgalios į jį ir švelniai nusijuokė. Nesvarbu, kad ir kokia gera nuotaika mergaitę lankė, su suknele vis tiek jautėsi keistokai.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Berniukas stebėjo kaip rausta mergaitės skruostai. Jezus, tos mergiotės visai nemoka tvardytis. Na, šiuo atveju kalbama apie konkrečią panelę. Auksė prikando lūpą. Azrielis šyptelėjo. Muzika tilo.
- Taip, gėrimo neatsisakyčiau,- linktelėjo. Nors tiesą sakant, Sebastiano nuomonė, akivaizdu, nebūtų nieko pakeitusi, nes mergina jau tempė jį link stalo. Vaikinukas apžvelgė stalą. Į puodelį pirmo pasitaikiusio įpylė pirmo pasitaikiusio gėrimo. Šiuo atveju keistai drumzlinos tamsiai rožinės spalvos, umm, limonado? Berniukas net susiraukė paragavęs. Tikriausiai bus nuspėjęs ateitį. O kažkas sakė, kad pamokų nelankymas neatneš nieko gero. O štai pažiūrėkit į jį - šiais metais neapsilankė nei vienoje ateities būrimo pamokoje, o ateitį spėja geriau nei tos pakvaišusios, žvaigždes bandančios įskaityti, mokytojos pakalikės.
- Aukse, ko norėtum? Nuobodžios arbatos ar pernelyg saldaus limonado?- vyptelėjo, vis dėlto įpildamas Auksei to paties kaip ir sau,- Pridenk mane, man reikia kiek patobulinti šiuos gėrimus,- tarė ir išsitraukė burtų lazdelę. Sumurmėjęs kažką po nosimi, paragavo gėrimo, gerkle nugarmėjo karščio banga- na va, daug geriau. Nori paragaut?- ištiesė savo puodelį merginai,- Kaip manai, ar turėtumėm pataisyti visą indą?- žavingai kilstelėjo antakį.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Jai nebuvo svarbu, kokie gėralai buvo paruošti atsigaivinimui, bet tikėjosi ne tokių lėkštų kompotų. Net paprastas vanduo būtų buvęs geresnis. Auksė stabtelėjo prie stalo. Vien gėrimų vaizdas išdavė, jog bus arba labai saldu, arba pernelyg praskiesta ir jokio skonio nesijaus. Mergaitė atsiduso. Tolėliau pamatė užkandžių stalus, tačiau skrandis užsiimti darbu nenorėjo, taigi akys grįžo ties gėrimais.
- Koks skirtumas, - gūžtelėjo, - net vanduo už abu skamba geriau.
Marlena šyptelėjo paimdama puodelį, prisidėjo prie lūpų. Pakako vieno gurkšnio ir ji vos susilaikė nesusiraukusi. Išspjauti lauk buvo per vėlu, gėrimą jau nurijo. Mergaitė pasislinko arčiau Sebastiano bei kol šis darbavosi lazdele apsimetė, kad žvalgosi po kitus gėrimus, tarsi jų spalva jos nebaidytų. Išties, vieno gėrimo spalva atrodė neblogai, tačiau varnė galėjo garantuoti tragišką jo skonį.
- Mmm, - suburbėjo prieš paragaudama patobulinimo. - Žymiai geriau.
Šiluma sklido po kūną, o ji pati atsirėmė rankomis į stalą.
- Pataisykim, - mirktelėjo viena akimi, - reikia tikrų linksmybių.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Keli žingsniai iki Didžiosios salės ir visą šį laiką lėtu, ramiu žingsniu nešusios kojos, sustojo tarsi prilipusios prie žemės. Atsisakiusios paklusti, privertė likti vietoje.
Viduje neramiai kirbantis jaudulys ir abejonės, neleido pasiekti tylia muzika ir linksmais balsais užlietos salės.
Noras, apsisukti ir skuosti atgal į kambarį, tapo nevaldomas. Tarsi instinktas vilkui būti su savo gauja. Tarsi virsmas į nakties žvėrį, šviečiant baltaskruostei pilnačiai. Ir tik prie salės durų žaviai pasipuošęs melsvai-žalių akių savininkas privertė nutilti galvoje aidintį balsą, liepantį žingsniuoti atgal. Ten, kur ramu ir tylu.
Keli gilūs įkvėpimai ir susitikę žvilgsniai privertė nurimti viduje įsiliepsnojusį jaudulį, o ramiai krūtinėje plakančią širdį - daužytis it pašėlusią. Pamiršusi viską, kas iki šiol nedavė ramybės ir vertė abejoti, Luna žengė kelis žingsnius Didžiosios salės link.
Šalia durų stovintis, prašmatniai atrodantis vaikinas kur kas labiau priminė pasakose aprašomus princus, o ne filmuose rodomus šaltakraujus žudikus. Ir vis dėl to, po dailia žaliaakio išvaizda slėpėsi žvėris. Monstras, kurį žavioji anglė pažinojo daugybę metų ir...spėjo pamilti. Nepaisydama visų vilkolakių ir vampyrų nesutarimų, skaudžių netekčių ir noro atkeršyti vieni kitiems.
Lėtai žengusi kelis žingsnius, mėlynakė stabtelėjo šalia Elijah'aus, išsitiesdama visu ūgiu ir apdovanodama jaunąjį vampyrą žavia šypsena.
–Maniau, jog manęs lauks mano vaikinas, o ne princas, nužengęs iš vienos iš pasakų,–mirktelėjo žvelgdama į priešais stovintį vaikiną.
Matyti grynakraujį su kostiumu ir marškiniais, neįprasta ir keista. Regis, šį vakarą visi buvo nusprendę praleisti laiką, kaip įmanoma linksmiau ir sužavėti visus savo išskirtinėmis aprangomis.
Safyrnių akių žvilgsniui nuslydus ties marškinių sagomis, kurios puikiai atidengė raumeningą vaikino krūtinę, koridoriaus paviršiumi nuaidėjo tylus merginos juokas.
–Tu nesikeiti,–galiausiai atitrauksi žvilgsnį žaviai kilstelėjo lūpų kampučius.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Sebastianas stebėjo kaip mergaitė atsigeria iš jo puodelio ir menkai susiraukia. Įdomu, kiek gurkšnių jai reikia kol paraus skruostai? O kiek kol visai apsvaigs? Kokia ji tampa? Pikta, pernelyg šneki, o gal visai pameta protą? Dieve, kaip Sebastianas tikėjosi, kad Auksė nepriklauso plepalų grupei. Sebastianas gurgštelėjo dar vieną gurkšnį ir padavė puodelį merginai.
  - Vaišinkis,- vyptelėjo ir vėl išsitraukė lazdelę. Dabar ją nukreipė ne į puodelį, o į visą gėrimo dubenį. Tiesą sakant, Sebastianas nenutuokė kokiu velniu pavadinti tie indai su gėrimais. Na, ne tame esmė. Vienas po kito tirpo nealkoholiniai gėrimai. Ne ne, niekas jų neišgėrė, jie tiesiog tapo alkoholiniais. Likus paskutiniui indui, Sebastianas atsisuko į Auksę.
  - Na, šito pavertimas atiteks tau,- kilstelėjo antakį pažvelgdamas į įtartinai keistai geltonos spalvos gėrimą.
  - Na, dabar galima ir pasivaišinti,- tarė paimdamas nedidelį sumuštinuką ir susigrūsdamas jį į burną,- šitie labiau vykę nei tie gėrimai, manau, net nereikia jokio taisymo,- gūžtelėjo pečiais paimdamas dar vieną sumuštinuką už smeigtuko ir ištiesdamas jį Auksei prie burnos.
Jam tikrai buvo pakilusi nuotaika, net nereikėjo stengtis, kad atrodytų laimingas. Suvalgęs dar kelis sumuštinukus, į rastą taurę įsipylė visai skaidraus gėrimo. Tačiau antros taurės Auksei niekur nerado.
  - Na, tu tikriausiai nieko prieš jei teks pasidalinti viena taure,- tik gūžtelėjo pečiais.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.