0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
-Klausyk, dar pasaulio pabaiga neįvyko.
Kajus sunėręs rankas ant krūtinės stovėjo Švilpynės berniukų miegamajame ir niūriai žvelgė į Sniegą.
-Ne, bet...
-Tai ramiai,- uždengdamas uodega laputes sumurkė baltas katinas,- Mes gausime tų Kelionmilčių miltelių ir galėsim su juo susisiekti. Nors ir vyresnis už tave, galvą tai tikrai turi.
Kajus užvertė akis į lubas ir sunkiai atsiduso.
-Bent gausiu kažkiek teorinių žinių...
-Bent kažkiek,- atantrino katinas,- O dabar, reik tau pasijudint antraip pražiopsiosi puotą ir kažkas nusigriebs Wreną....
-SNIEGE!- pagalvė nušvilpė į baltą katiną.  Tas žioptelėjo, kaip tik katinas moka, vos spėjo išsisukti nuo pagalvės.
Sniegas stryktelėjo ant lovos, tačiau Kajui nespėjus ko nors dar išpyškinti, augintis vėl kalbėjo:
-Nagi, jūsų nesieja kraujo ryšiai...o be to...aš daug ką matau ir girdžiu...
-Ji mano įseserė!
-Būtent! Kraujo ryšiai-
Dar viena pagalvė  nuskriejo katino pusėn.
Sniegas vėl išvengė puolimo.
-Paklausyk, žinau pinkantiškų naujienų iš suagusiųjų..- Kajaus rankoje sustingo dar viena pagalvė.
-Tačiau tai suagusiųjų reikalai ir tau jų nereikia žinoti.
Kajus šveitė pagalvę į katiną.
Sniegas vėl išvengė ir niūriai nužvelgė likusias pagalves, tiesą sakant, visos berniukų miegamojo pagalvės buvo mestos į jį.
Katinas atsiduso.
-Gerai, gerai patylėsiu,- Kajui nusisukus, tyliai sumurkė,- Bet vis vien gera pora išeitute.
Prefektas apsimetė nieko negirdėjęs.
Skubiais burtų lazdelės postelėjimais, pagalvės atsidūrė ten kur reikia, penkiolikmetis perbraukė pirštais švarką (nerimavo ir jaudinosi).

Kajus ramiai žingsniavo kartu su Wrena link Didžiosios salės.
Prefektas girdėjo tankiai savo beplakančią širdį. Tai buvo visai kitaip nei pas Faunus dvare per Kūčias. Tą kartą jie nešoko...kartu.
O šį...Kajus sau mintyse pasakė nusiraminti.
Tu šoksi kartu su Švilpynės čempione.
Kūną nuvilniojo šilumos banga. Ir pasididžiavimo, taip pat.
Jis šyptelėjo Wrenai, apsitaisiusiai apelsininės spalvos suknele.
Ji tau tinka,- dūzgė mintyse komplimentas įseserei, tačiau Kajus neišdrįso to ištarti.
Tu graži.
Vos įžengus į Didžiąją salę, Kajus tyliai pasidžiaugė, kad nusprendė puotoje dalyvauti.
Maaaiistaaaaas. Jo tiek daug!
Deja, tamsiai pilku švarku ir tos pačios kelnėmis apsitaisęs prefektas susitvardė ir žvilgtelėjo į Alder.
-Pašokim?- nekaltai šyptelėjo.
Be jo ir Wrenos buvo ir kitas turnyro dalyvės. Elridę pažinojo iš kvidičo. Auksę? Kažkur gal pamokose ar koridoriuse matyta.
Buvo ir kitų mokinių, tačiau pastarųjų nepažinojo, tik buvo sutikęs prasilenkiant koridoriuose.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Kajus Arno Wintersas »

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
- Kitą kartą, jei toks bus, galėsi išbandyti laimę, - tyliai tarstelėjo jam atgalios, - visgi, abejoju ar tavęs visa salė lauktų, bet čia ginčytinas klausimas.
Auksei niekad nepatiko dėmesys arba kai į ją spoksojo. Būdama erdvėje, kur turės šokti, stengėsi nepanikuoti. Čia mažiau galimybių susimauti nei pačio turnyro metu, Aukse. Be to, nesi viena. Varnė šyptelėjo pamačiusi šitokį Sebastiano džentelmeniškumą.
- Žinoma, - pati ištiesė ranką bei susikabino. Iš šalies žiūrint galėjo pasirodyti, jog Hale tai darė atsargiai, tarsi ko bijodama. Pasigirdo keli muzikos akordai, paraginę išsitiesti ir pakelti galvą, akis atplėšti nuo žemės. Švelnus natų skambesys užpildė salę, o mergaitė, kuriai atrodė, jog neišlais viso šio baliaus ir dėmesio, atsargiai pajudėjo. Ji atlošė pečius šiek tiek daugiau bei pabandė atsipalaiduoti - net pradėjo truputį mėgautis šokiu. Pasidarė lengviau judėti, nors užtikrintumo vis dar trūko.
- O tau buvo būtina prasisegti tas dvi marškinių sagas? - sukuždėjo darydama sukinį, kol bandė gaudyti jo akis. Auksė pati negalėjo suprasti, kodėl to paklausė, tačiau protas nepajėgė atsispirti smalsumui - Marlena norėjo išgirsti atsakymą.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Reikėjo tiesiog įeiti į salę. Šokių ir laukė, ir šiek tiek baiminosi, kad niekam neužmintų ant kojos. Ramiai, juk niekam kojos amputuot nereikės, tu ne dramblys... O jeigu... Jeigu susimaus, nugrius ir išsitėkš prieš visus? Galų gale pagalvojo, kaip bus keista šokti su Kajumi. Gal jis norėjo pakviesti ką nors kitą? Didžiosios salės triukšmas vis garsėjo, o pamačius kaip gražiai išpuošta patalpa, kuri anksčiau buvo paprasčiausia vieta, kur visi valgo, beveik patikėjo, kad atrodo kvailai. Pamatė kitas trikovės dalyves - Auksė buvo pasipuošusi dailia žydra suknele, o Elridė - juoda. Tiesą sakant, panašiai ir manė, kad bus, tačiau aplinkui ryškesnės suknelės už savąją nematė. Būtinai turėjau išsirinkti šitą? Dabar beveik šviesiu tarp visų pastelinių atspalvių ir tamsių kostiumų jūros. Net turnyro taurė nebuvo tokia ryški, nors ir pastatyta visiems matomoje vietoje. Prasidėjus šokiui kiti prisijungs ir nieks į mane nebežiūrės...
Švilpė linktelėjo pritardama Kajui, kadangi numanė, kad jei prasižios, arba nieko nepasakys, arba išpyškins daugiau, negu reikėtų. Vat jis apsirengė kaip reikėjo... Helga, o ir tu taip pergyvenai, kai apsivilkdavai geltona suknele? Raganaičių grupė pradėjo groti melodiją, vadinasi, reikėjo pradėti šokį. Padėjo ranką ant Winterso peties ir mėgino nusiraminti bei nenugriūti, nes nors batelių kulniukai buvo visai neaukšti, tačiau tokių kasdien nenešiojo. Wrena, taigi taip laukei šito šokio, ko dabar nervinies? Suknelės nebebūtų pakeitusi, o šokių įgūdžių - pagerinusi, tad nusiramino ir toliau dėliojo žingsnelius jau mažiau įsitempusi.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Tyla, keli gilūs įkvėpimai ir dangaus mėlynumo akių žvilgsnis, įsmeigtas į šalia susirangiusį laikinių kačių kailio savininką. Neįprasti dryžiai ant ūsuotojo priminė džiunglėse gyvenančių didžiųjų kačių palikuonį. Ir tik tylus murkimas, merginos rankai palietus purų kailiuką, išdavė, kas gi iš tiesų guli šalia žaviosios lankininkės.
Praleisti laiką glostant švelnų Tigriaus kailį ir klausantis tylaus, patenkinto katino murkimo, lengva ir paprasta. Laikas, kuris įprastai niekur neskubėdavo, dabar pralėkė nė nestabteldamas. Nė neketindamas sustoti ir nuklysti į Didžiąją salę, kur rinkosi Burtų trikovės turnyro nugalėtojai.
Užmiršti apie vykstančią ir seniai lauktą puotą, neleido pilyje girdimas šurmulys, linksmas juokas ir visur aidintys balsai. Po įtemptų ir varginančių mokslo ir turnyro savaičių Hogvartsą pagaliau užliejo šventinė nuotaika. Visų mokinių veiduose po ilgo laiko spindėjo plačios šypsenos, leidžiančios suprasti, jog pamokos, namų darbai ar kiti varginantys dalykai liko nustumti į šalį. Visi skubėjo sveikinti naujojo čempiono ir linksmai praleisti laiką.
Pirštai, panardinti į ūsuotojo kailiuką, lėtai išniro atsisveikindami su šiluma, sklindančia nuo mažojo kačių atstovo.
Tylus murkimas, visą šį laiką vinguriavęs tarp kambaryje esančių baldų, akimirksniu nutilo. Kambaryje stojo tyla, nutraukiama tik antgamtiniams padarams girdimo merginos kvėpavimo.
Tingiai pakėlus galvą, dryžuotojo žvilgsnis nuklydo į šalia sėdinčią šviesiaplaukę.
Įprastai rankose esantis juodas lankas, puoštas mažučiais angelo sparnais, žvelgė iš savo vietos, prašydamas paimti jį į rankas ir iššauti kelias strėles. Taip, kaip visuomet. Taikliai ir grakščiai.
Atispirti nebyliam prašymui, sunku, tačiau keliauti į puotą su lanku rankose ir įprasta apranga, nedera.
Lėtai pakilus nuo minkštos lovos, dangaus mėlynumo akių žvilgsnis pagaliau nukrypo į veidrodinį stiklą. Balta suknelė su giliu skeltuku, apduogindama visą dešinią koją žengiant žingsnį, išryškino dailų merginos kūną. Širdelės formos iškirptė, puošta dailiais nėriniais, atidengė ryškų raktikaulį ir kaklą puošiantį vėrinį su sidabriniu vilko letenos pakabučiu. Ilgi, įprastai palaidi šviesūs plaukai, dabar puikavosi susegti iš šonų ir papuošti safyriniu segtuku, simbolizuojančiu Varno Nagą. Sugarbanoti didelėmis garbanomis, šie švelniai krito ant glenžnų pečių, paslėpdami suknelės atidengtą nugarą.
Žvilgsniui nuslydus iki švelnių bruožų veido, šis nukrypo į švelniai raudonu lūpdažiu išryškintas putlias lūpas, išsilenkusias į plačią šypseną, ir galiausiai į dangaus mėlynumo akis, išryškintas šešėliais.
Stovėti priešais veidrodį ir matyti puotai pasipuošusią, balta suknele apsivilkusią merginą, kuri įprastai dėvėdavo šios spalvos priešingybę, ir pačiai mėlynakei buvo neįprasta. Noras, nusivilkti dailią suknelę ir įlįsti į odinius džinsus, juodą palaidinę ir odinį švarką, verste vertė žengti žingsnį link drabužinės.
Giliai įkvėpusi Davina paskutinį kartą žvilgtelėjo į savo atvaizdą, veidrodyje besišypsančią merginą, ir kryptelėjusi galvą, ėmė žingsniuoti Didžiosios salės link. Ten, kur dalis Hogvartso pilies mokinių jau dalinosi šventine nuotaika ir linksmai leido laiką.
Lėti žingsniai, tiesi nugara ir suknelės atidengta nuoga kojos oda, privertė pasijusti tarsi sapne. Nors ne kartą teko dalyvauti šventėse, tačiau šįkart viskas buvo kitaip. Šalia nebuvo tėvų, kuriuos įprastai žavioji lankininkė lydėdavo į puotas. Hogvartse nebuvo tų, kuriuos šviesiaplaukė pažinojo, kaip žiobarus. Čia buvo tie su kuriais mergina praleido visus septynerius metus mokydamasi magijos paslapčių ir įdomybių.
Įžengus į Didžiąją salę, spėjimas, jog čia bus susirinkę nemaža dalis mokinių, buvo teisingas. Linksma nuotaika ir laimingos šypsenos veiduose privertė ir pačią mėlynakę plačiau nusišypsoti. Pajusti šventinę nuotaiką.
Stabtelėjusi prie įėjimo Davina lėtai nužvelgė susirinkusiuosius. Dangaus mėlynumo žvilgsniui užkliuvus už baltų Elridės plaukų, mergina pajuto palengvėjimą. Jai pavyko. Elridė sveika.
Šypsodamasi jaunoji ispanė kryptelėjo galvą nužvelgdama likusią mokinių dalį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Dafydd negalėjo atsistebėti Elridės ramumu. Kiek ją prisiminė, ji tikrai nepasižymėjo šia savybe. Tačiau dabar buvo daug didesnių problemų - kažkaip sušokti tą pirmą šokį. Ir kodėl ji mane pakvietė? Ir kodėl aš sutikau? panikavo klastuolis.
Net ir velsiečio klausimas, kuris, ko gero, galėjo suerzinti merginą, liko atsakytas visai normaliu tonu. Dafydd gerokai sutriko. Jis nenorėjo erzinti šokių partnerės - tik jau ne prieš pat šokį. Tačiau jis tikrai nežinojo, kad laimėtojas dar neaiškus. O štai ši baltaplaukė, ko gero, dėl rezultatų jaudinasi. Jau jis pats tikrai nebūtų taip draugiškai atsakęs...
Ir tada atėjo tas laikas, kai reikėjo pradėti šokti. Elridei atrodė svarbiausia nepargriūti. Tačiau Dafydd manė, kad jam svarbiau nesutraiškyti merginos kojų. Kaip nors gal nepargrius. Bet štai užlipti Elridei ant pėdos... Lengviau negu lengva.
Pagaliau užgrojo muzika. Dafydd pajuto, kaip jaudinasi. Tačiau reikėjo pradėti šokti. Iš pradžių buvo be galo baisu. Mintyse klastuolis plūdosi. Tačiau pamažu porelė šiek tiek įsišoko. Velsietis šiek tiek atsipalaidavo.
- Aha, nėra taip baisu, kaip maniau, kad bus, - tyliai atsiliepė Dafydd. Vis dėlto mintyse jis meldėsi, kad kuo greičiau šita muzika nutiltų ir jam nebereikėtų čia kankintis. Nepaisant to, kad iki šio dar lyg ir nenumynė niekam kojos, klastuolis negalėjo nejausti įtampos.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Turner stovėjo savo kambaryje ir įtemptai mąstė, ką gi jam daryti. Labai norėjosi nueiti į puotą. Visų pirma, jam, kaip profesoriui, priderėjo pasveikinti naująjį čempioną. Tiksliau, čempionę, juk turnyre varžėsi vien merginos. Be to, pilyje seniai reikėjo kokio nors smagaus renginio, kad praskaidrintų mokslų niūrią ir paties turnyro įtemptą nuotaiką.
Tačiau Matthew nežinojo, ką gi jam ten reikės daryti. Kartą susitikęs su profesore Patvel Kiauliasodyje juodaplaukis tikėjosi, kad galės ją išvesti šokti. Tačiau po to susitikimo jis iš viso jaunosios kolegės nebematė. Direktorės jis šokdinti tikrai nesiryš, o daugiau tarsi nebuvo variantų. O nueiti tam, kad pastovėtum pasienyje? Atrodo ne itin oriai, ar ne? Tam, kad pavalgytų, profesoriui į renginį eiti irgi nepridera.
Vis dėlto Matthew nutarė bent jau nueiti apsižvalgyti. Pasveikins dalyves, juk visos jos pasirodė tikrai šauniai. O tai padaręs astronomijos profesorius galės ramiausiai keliauti atgal. Tačiau prieš einant į salę reikėjo išspręsti kitą problemą: ką gi jam apsivilkti? Matthew nebuvo didelis pokylių mylėtojas. Ko gero, didžiausios šventės jam buvo brolių vestuvės. Laimei, mokykloje ramiai gulėjo profesoriaus "vestuviniai" rūbai. Tad Turner neskubėdamas išsitraukė kostiumą ir jį nužvelgęs atsiduso. Matėsi, kad jis jau dėvėtas. O burtais, žinoma, Matthew nesugebės jo sutvarkyti. Deja, nebuvo ką daryti. Puota tikriausiai jau seniai prasidėjusi. Gal jau ir rezultatai aiškūs? Matthew nenorėjo dar labiau vėluoti, tad skubiai apsivilko kostiumą ir patraukė didžiosios salės link.
Artėjant prie jos buvo galima girdėti vis didėjantį šurmulį. Ir tas šurmulys buvo džiugus. Turner buvo tuo labai patenkintas. Tad jis neskubėdamas žingsniavo puotos link. Praeidamas vis pasisveikindavo su mokiniais. Panašu, kad jie yra atsipalaidavę - Matthew nejautė to nejaukumo, kurį paprastai jausdavo atsidūręs tarp didesnės grupės paauglių.
Galiausiai profesorius įžengė į salę. Ji atrodė pasakiškai. Turner kurį laiką tiesiog žvalgėsi ir grožėjosi. Tačiau tada prisiminė, ko čia atėjo. Netrukus geriau apsižvalgęs pamatė visas tris čempiones. Visos jos šoko su savo partneriais. Ir, atrodo, šoko visai neblogai. Gerai, kad aš niekada nebuvau čempionas karčiai pagalvojo Matthew, susimąstęs apie savo šokio galimybes.
Netrukus jis pamatė Varno Nago mokinę, taip pat žvelgiančią į čempiones. Tai buvo ta pati mokinė, kuri visai neseniai mokė Matthew šaudyti iš lanko. Berods Davina. Turner neskubėdamas patraukė link jos.
- Sveika, - priėjęs pratarė jis. - Ką manai apie galimybę pašokti? Tik turiu perspėti, kad nesu pats geriausias šokėjas.
Juodaplaukis nusijuokė. Jis su tam tikru smalsumu žvelgė į merginą - buvo labai įdomu, ar ji sutiks pašokti.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Nepastebėti visų veiduose plačių šypsenų ir laimingų žvilgsnių, buvo neįmanoma. Šventinė nuotaika užliejo visą pilį.
Dailiai papuošta Didžioji salė nuolat kaustė mėlynakės žvilgsnį. Daugybę kartų lankyta patalpa dabar buvo pasikeitusi neatpažįstamai. Visi keturi koledžų stalai dingę palikdami vietos kur kas mažesniems staliukas, nukrautiems įvairiausiomis vaišėmis, ir erdviai šokių aikštei, kurioje su savo išrinktaisiais šoko Burtų trikovės turnyro čempionės. Pripažinti, jog atsiveriantis vaizdas priminė pasakose aprašomą puotą, nesunku. Tereikėjo leisti linksmai šventės nuotaikai užlieti kūną.
Šypsodamasi Davina kilstelėjo galvą žvilgsnį nukreipdama į Didžiosios salės lubas, nusėtas tūkstančiais žvaigždžių. Žvaigždėtas "dangus" privertė kilstelėti lūpų kampučius.
Ar tai sapnas?
Ne, tai Hogvartas.
Burtų ir magijos pasaulis.
Salės viduryje muzikos ritmu judančios poros ir tyli muzika, užliejusi visą salę, neleido nė akimirkai pamiršti, kas netrukus įvyks. Sunkios ir varginančios Burtų trikovės turnyro užduotys pagaliau baigėsi. Čempionai linksmai leisdami laiką laukė rezultatų paskelbimo, o kiti palaikydami savo koledžus linksmai leido laiką.
Salėje karaliaujantį šurmulį nutraukus šalia nuskambėjusiam balsui, Davina lėtai pakreipė galvą. Išvydus šalia stovintį tamsiaplaukį, su kuriuo mergina visai neseniai šaudė iš lanko, lūpų kampučiai išsilekia į žavią šypseną. Regis, pasveikinti būsimą šių metų čempionę nusprendė ir profesoriai.
Sulaukusi pasiūlymo dėl šokio, Davina kiek pasimetusi šyptelėjo. Žingsniuojant puotos link mėlynakė nė neketino keliauti į šokių aikštelę. Tikėjosi laiką praleisti, kiek kitaip.
Ir vis dėl to, sulaukus netikėto pasiūlymo, dangaus mėlynumo žvilgsnis nejučia nuklydo atgal į salę ieškodamas baltų plaukų savininko. Tik, regis, žavusis princas nusprendė pilyje rengiamą puotą praleisti.
Neleisdama nusivylimui sugadinti šventinės nuotaikos, žavioji lankininkė nukreipė žvilgsnį į šalia stovintį profesorių.
–Mielai,–plačiai šypsodamasi linktelėjo,–tik abejoju, jog išsirinkot gerą šokių partnerę,–tyliai nusijuokė lėtai žingsniuodama šokių aikštelės link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Stovėti priešais veidrodį ir žvelgti į merginą, pasipuošusią Didžiojoje salėje vykstančiai puotai, itin keista.
Kūną dengianti trumpa, varno plunksnų juodumo suknelė, priminė prieš metus Užburtajame dvare praleistą vakarą su jaunuoju vampyru. Prireikė daugiau nei dvylikos mėnesių, jog jaunosios anglės kūną ir vėl papuoštų vakarinė apranga. Dėvėti suknelę vis dar atrodė keista ir neįprasta. Atrodė, jog net pats kūnas prašyte prašosi būti paslėptas kasdienės aprangos. Patogių džinsų ir mėgstamo džemperio. Idealus derinys Didžiojoje salėje vykstančiai puotai... Suprasti, jog pasirodyti šventėje su įprasta apranga, nedera, nebuvo sunku.
Safyrinių akių žvilgsniui klaidžiojant veidrodinio stiklo paviršiumi, Luna atidžiai nužvelgė savo atspindį.
Patikėti, jog priešais stovi ne kas kitas, kaip ji pati, prireikė kelių akimirkų. Galbūt derėtų dažniau džinsus iškeisti į suknelę?
Žinodama, jog bet kokiu atveju atsakymas neigiamas, mergina kryptelėjo galvą nusisukdama nuo veidrodžio ir imdama žingsniuoti koridoriaus link.
Pirštams švelniai sugniaužus durų rankeną, Luna stabtelėjo žvilgtelėdama atgal. Abejonės ar tikrai verta eiti į puotą, neleido tvirtai apsispręsti. Atrodė, jog pasilikus kambaryje, bus kur kas geriau. Ir vis dėl to, krūtinėje besidaužanti širdis, neleidžianti pamiršti, jog ten, kažkur šalia Didžiosios salės, laukia žavusis vampyras, privertė nulenkti rankeną ir žengti į koridorių.
Hogvatrso pilies koridoriuose karaliaujanti tyla leido suprasti, jog daugelis mokinių laiką leidžia puotoje.
Lėtai žingsniuodama Luna kryptelėjo galvą. Languose atsispindintis atvaizdas privertė šyptelėti.
Trumpa, juoda suknelė, apnuoginusi kojas, privertė nuklysti į priminimus. Dvaro iškrėstas pokštas, prieš metus laiko, iššaukė tylų juoką. Stengdamasi nebegalvoti apie tą vakarą, mėlynakė nusuko žvilgsnį nuo atvaizdo.
Gili iškirptė išryškino ant kaklo kabantį, Elijah'aus dovanotą pakabuką, su žaviosios anglės vardu. Už nugaros supinti plaukai į storą kasą, leisdami kelioms susigarbanojosiomis sruogoms išsprūsti, puikavosi papuošti baltais lauko gėlių žiedalapiais. O mažas, tarsi brangakmeniai akis, paryškino juodas pieštukas, apvestas aplink.
Puikią vilkolakės klausą pasiekus linksmam muzikos skambesiui, mėlynakė kilstelėjo lūpų kampučius. Regis, net pasiekti Didžiosios salės neprireikė, jog suprastum, kad pilyje karaliauja šventinė nuotaika.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   Visi, netgi Marcus'o ne per daug mėgstamas astronomijos profesorius (grifas dar nepamiršo žirklių ir naktinių slampinėjimų į bokštą!), jau turėjo poras. Antrakursis pavydžiai nužvelgė fyfiną Varno Nago moksleivės šokių partnerį. Visgi sužaisti su išvaizda jis mokėjo. Grifas įsimetė likusią sausainio pusę į burną ir tuomet pastebėjo į salę įžengiant Elridę. Balti jos plaukai su juoda suknele sudarė nuostabų kontrastą. O dar tos rožės...
   Marcus'as nepajuto, kaip įsispoksojo į merginą ir nė nekramtė sausainio. Tuomet jam iš už nugaros kažkas palinkėjo skanaus ir iš netikėtumo vaikis paspringo. Jis ėmė kosėti ir krenkšti, akys prisipildė ašarų ir paraudonavo. Berniuko skruostai - irgi, mat netgi šitame triukšme ir chaose jis jautėsi it būtų gerai girdimas. Kai baigė išsikosėti, Green'as atsitiesė ir išvydo seserį.
   - Tu mane išgąsdinai, - suniurzgė jis ir pavogė sausainį jai iš rankų. - Velniai žino, kur tas Adam trainiojasi. Sakė, palaikys kompaniją, bet kaip matai... - numykė jis.
   Tuomet į grifo akis krito Elridė, besisukanti šųokių aikštelėje su... ryžu klastuoliu. Stipriai jaunesniu už ją. Atimtasis sausainis Marcus'o delne virto trupinėliais. Grifas lėtai atitraukė žvilgsnį nuo poros it jo akys būtų karamele prie jų prilipdytos ir ji tįstų bei temptųsi, ir pažvelgė į seserį, stengdamasis kalbėti kaip įmanoma ramiau.
   - O tu ko čia lūkuriuoji? Susitarei su kuo nors?
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Panašu, kad kiek nedrąsus pasiūlymas sutrikdė ir tą, kuriai jis buvo skirtas. Tačiau šviesiaplaukė varnė neatmetė šio pasiūlymo. Matthew jau beveik dėl to gailėjosi, tačiau juk atsisakyti nebegalėjo.
- Ką gi, nesu tikras, ar labai jau geras šokių partneris pasisiūlė tau, - šyptelėjo Turner. Jis jau seniai nešoko. Netgi labai seniai. Tačiau tikėjosi, kad bent kažkiek pavyks tai padaryti. Ir neapsijuokti. Gal seksis geriau negu šaudyti iš lanko pagalvojo profesorius. Vis dėlto tokia mintis nebuvo itin gera, nes Matthew iš karto pajuto kylančią įtampą. Ir ko aš čia atėjau? beviltiškai klausė savęs juodaplaukis, tačiau jis jau paėmė merginą už parankės, o kojos nė neatsiklaususios leidimo nešė į šokių aikštelę. Laimei, muzika nebuvo labai greita, tad buvo galima tikėtis, kad Matthew sugebės nesiploti ant žemės. Baisiau buvo tas, kad jis lyg ir turėtų vesti savo šokių partnerę. Vadovauti šokiui. O kaip tą daryti astronomijos profesorius neturėjo nė mažiausio supratimo. Tačiau kažką daryti reikėjo, tad pagaliau Matthew išdrįso pradėti šokti.
Sekėsi palyginus visai neblogai. Vos po kelių akimirkų atmintyje atgijo šokio žingsniai, tad Matthew galėjo tvirta ranka vesti Daviną. Buvo visai smagu. Žinoma, būtų buvę smagiau, jeigu jis nebūtų keliolika metų vyresnis už bet kurį čia esantį... Deja, Turner negalėjo to pakeisti, tad nutarė tiesiog mėgautis akimirka.
- Juk nėra taip jau labai baisu, ar ne? - po kiek laiko pratarė jis.

*

kablelis

Stevie tikrai nesitikėjo, kad broliukas šitaip išsigąs. Net ir pati mergaitė spėjo išsigąsti, nes Marcus'as įtartinai ilgą laiką kosėjo. Galiausiai baigė. Ir, žinoma, nušvilpė sausainį. Tačiau Stevie nė nespėjo pasipiktinti.
- Na, nenorėjau, - pratarė mergaitė. - O Adam'as kaip visada, ar ne?
Kurį laiką grifė stovėjo šalia brolio ir tylėjo. Ji žvelgė į šokančias poras. Nužvelgė čempiones, kurios, atrodo, tikrai pasistengė atrodyti gražiai. Netgi Elride. Tai gerokai nustebino Stevię, nes ji manė, kad toji baltaplaukė nesirūpins tokiais dalykais.
Žvilgtelėjusi į Marcus'ą Stevie pasekė jo žvilgsnį. Ir gerokai nustebo. Broliukas atidžiai stebėjo ne ką kitą, o kaip tik baltaplaukė Grifų Gūžtos čempionę, šokančią su kažkokiu mažium. Ir panašu, kad Marcus yra ne itin tuo patenkintas! Rudaplaukė pakėlė antakius. Ir, atrodo, jie kilo tol, kol atsidūrė kažkur ties pakaušiu. Green atkreipė dėmesį ir į tai, kad broliukas sutraiškė vargšą sausainį.
Kai Marcus kreipėsi į ją, Stevie suprato, kad jis stengiasi kalbėti kuo normalesniu balsu. Tad mergaitė pasistengė apsimesti, kad nieko nepastebėjo. Viskas buvo pernelyg keista. Juk ji dar ir gerokai vyresnė. Jau nekalbant apie tai, kad bjauri kaip velnias... pagalvojo Stevie.
- Nesusitariau, - galiausiai atsakė į brolio klausimą. - Atėjau... Šiaip, pasibūti.
Stevie nutilo. Ji galvojo, ką gi čia pasakius, nes į galvą vis lindo mintys apie tai, kaip jos brolis spokso į Elridę. Galiausiai Green neištvėrė:
- Klausyk, mačiau, kaip tu į ją spoksai. Žinau, aš ne ji. Bet gal nori su manim pašokt?

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   - Niekis, - linktelėjo galva Marcus'as. - Na, kaip matai. Gal nusprendė pasinaudoti mokyklos chaosu ir kažką pridirbti kuriam nors kabinete, kas jį žino. Man šiandien ūpo prisidėti prie jo nebuvo, - šyptelėjo jis. Nors šią sekundę grifas gal ir visai pasigailėjo, kad neruošia kokiam nors mokytojui staigmenos. Na, arba negaudo knygų snaudalių...
   Du Green'ai stovėjo prie stalo kiek nuošaliau. Kurį laiką jiedu stebėjo šokančiųjų poras. Berniukas nepajuto, kaip sesuo matuoja jo žvilgsnį ir atkakliai jį stebi... Ech, tos mergiotės - viską supranta greitai, paprastai ir nepalieka jokių šansų pasiginčyti.
   - Šit kaip, - linktelėjo Marcus'as į Stevie atsakymą. Nustebo, kad jo sesuo čia viena. Kaip ir jis. Nelabai turėdamas ko veikti, grifas slapčia išbarstė trupinius po stalu ir pasiėmė naują sausainį. Apžvalgė tolėliau stovinčių antrakursių būrelį, aptarinėjančių, ko gero, čempiones ir jų partnerius. Green'as vėl kramsnojo sausainį. Iki kol jo ramybę nutraukė sesers pastabėlės.
   - Ką? - pasipiktinęs sumurmėjo antrakursis. Raudoniui pamažėle slenkant ausimis, jis vis dar drąsiai priešinosi: - niekur aš nespoksojau! Ir, taip, jeigu nori, galim eit pašokti, - linktelėjo, kuo greičiau nukreipdamas temą ir susigrūsdamas sausainį į burną, kad šis nemaišytų.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
–Esu tikra, kad nusivilti neteks,-padrąsinamai šyptelėjo žvelgdama į šokių aikštelėje lėtai judančias čempiones. Šių veiduose matomas palengvėjimas ir puiki nuotaika privertė nejučia kilstelėti lūpų kampučius.
Pasibaigus Burtų trikovės turnyrui ir pati žavioji lankininkė pajuto palengvėjimą, bei džiaugsmą, jog Elridė su Aukse liko sveikos ir gyvos. Kaltė, jog dėl neteisingo patarimo užduotyje, nutiks kas nors bloga, akimirksniu išgaravo. Liko tik veide spindinti žavi šypsena ir šventinė nuotaika.
Kelias akimirkas žvelgusi į šokių aikštelėje lėtai judančias poras, Davina žvilgtelėjo į šalia žingsniuojantį profesorių. Žingsnis koja kojon su Matthew, priminė namuose likusį tėvą, kuris vos grįžus apglėbdavo savo mažąją vilkiūkštę nebeketindamas paleisti. Ilgesys akimirksniu užvaldė visas mintis. Stengdamasi nuvyti šį į šalį, mergina vos matomai papurtė galvą bandydama visą dėmesį sutelkti būsimam šokiui.
Balta suknelė, kiekvieną kartą žengiant žingsnį, apnuogindavo dešinią koją, o ilgi, šviesūs plaukai švelniai plėvėsavo už nugaros, braukdami per suknelės nedengiamą nugarą.
Stabtelėjus viduryje šokių aikštelės, mėlynakė kilstelėjo lūpų kampučius mintyse padėkodama savo aukštam ūgiui, jog netenka leistis vedamai tamsiaplaukio pasistiebus ant pirštų galų.
Vedama profesoriaus, Davina plačiai nusišypsojo. Buvo keista po ilgo laiko ir vėl atsidurti šokių aikštelėje, ypač, su žmogumi, su kuriuo visai neseniai šaudei iš lanko.
Likimo pokštas.
Tylų muzikos skambesį pertraukus Matthew balsui, šviesiaplaukė linksmai nusijuokė.
–Ne, nėra,–papurtė galvą juokdamasi.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Kajus, nusivedęs Alder į šokių aikštelę, dešine sumėmė įseserės ranką, kaire apglėbė už juosmens - šokti mokėjo, tačiau kiek nesusipatogino, nors ir jie netikri giminaičiai, vien ta mintis, jog šoki su įsesere jį kiek trikdė, nei džiugino. Tačiau užuot, gilinisiąs į savo jausmus, šyptelėjo Wrenai ir pradėjo su ja šokti pagal muzikos ritmą.
-Nerviniesi dėl rezultatų? - tyliai, tačiau bendrakoledžei girdimai paklausė,- Nepergyvenk, Igoris neužpyks net ir jei liksi paskutinė. Svarbiausia, kad įgavai kažkokios nors patirties, - pabandė ją paguosti.
Kajus save laikė blogu guodėju, tačiau matydamas, kaip Wrena vargo su trimis užduotimis, nesusilaikė. Nors...beveik stebėjo...Tačiau geriau to neminėti.
Taip, turėjo savo šiokių tokių darbų, kurių geriau nežinoti jo aplinkiniams, ypač Wrenai, Gajai ir Roanai.

*

kablelis

- Ak, šelmiai jūs, - nusišiepė Stevie. Ji buvo patenkinta, kad jos broliai tokie padūkę. Smagu būna po to klausytis istorijų apie juos... Nutarusi, kad reikės dažniau prisijungti prie jų, Green dar kartą apžvelgė salę. Matė, kaip šauniai šoka čempionės. Ir nutarė, kad gal dėl to ji ir nepateko į turnyrą? Nes tikrai nesugebėtų šitaip šokti? Tačiau gal ir gerai, kad ten pateko Elride. Ji buvo vyresnė ir, tikėtina, protingesnė už Green'ų mergaitę.
Stevie stebėjo, kaip brolis bando paslėpti sutraiškyto sausainio įkalčius. Tai privertė mergaitę nusišypsoti. Nepaisant to, kad dvynukai dar maži, tai, ko gero, normalu. O gal jai pačiai laikas šokti ne su broliais, o su kokiu nors vaikinu? Tokias liūdnokas mintis pertraukė Marcus'o pasipiktinimas. Rudaplaukė matė, kaip rausta brolio ausys. Stevie norėjo ką nors ironiškai pasakyti, tačiau nutarė, kad nebeverta dar labiau erzinti broliuko. Tad ji tik pačiupo sausainį, taip pat sukišo visą į burną ir šiaip ne taip pratarė:
- Eime.