0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
   Už aukštų langų nusileidusi vakaro saulė kartu pasiėmė ir anksčiau dieną rodytus auksinius spindulius bei užleido savo vietą žvaigždėms tarsi tolumoje blizgantiems brangakmeniais, nusėjusiems visą dangų iki pat horizonto. Lygiai tas pats jų žėresys, kaip visuomet, atsispindėjo ir aukštame didžiosios salės lubų skliaute. Magiškame jo fone sklandė šimtai žvakių, nušviečiančių šiam ypatingam vakarui išpuoštą salę, kurią pripildė linksmi, susijaudinimo kupini šventiškai pasipuošusių pilies gyventojų, tik ir laukiančių, kol tarp jų pasklis nugalėtojo vardas, balsai.
   Šilta žvakių šviesa, kiekvieną kartą vis dar užgniaužianti kvapą regimu vaizdu, nušvietė visą salę, suteikdama jai savotiško paslaptingumo. Visgi, šįkart toji šviesa, atsimušdama į skoningai iškabinėtas dekoracijas, neatskleidė visiems įprasto vaizdo, kadangi viskas salėje buvo pertvarkyta. Įvairūs pavasariški papuošimai, gėlių kompozicijos ir vainikai pavertė patalpą savotiškai  harmoningu rojaus kampeliu, kuriame, rodos, tik ir tetrūko, kad iš kurių nors žiedų imtų šokinėti mažytės fėjos. Keturi didieji koledžų stalai buvo dingę, o vietoj jų palei salės šonus atsirado daugybė apvalainų, puošniomis staltiesėmis uždengtų ir įvairiausiomis vaišėmis, kokias tik galėjo pajėgti įsivaizduoti žmogaus protas, nukrautų stalų staliukų. Apskrita jų forma suteikė kiek jaukesnę ir uždaresnę atmosferą, leisdama patogiau stebėti salės centrą. O ten, viduryje atsilaisvinusi nemaža erdvė tarsi kvieste kvietė susirinkusius burtininkus nesidrovėti ir apsukti keletą šokių skambant muzikai. Ji, beje, buvo pasiruošusi atsklisti iš priekinio salės kampo, kur raganų muzikos grupė laukė, kol instrumentais galės išpildyti šventės dalyvių užgaidas, skambesiu, neaplenkiančiu net tolimiausių kampelių, užpildydama visą erdvę. Bet muzikos dar nebuvo – visi laukė įžengiančių čempionų, kurie, kaip nuo seno tradiciška Burtų trikovės turnyrams, turėjo pradėti vakarą pirmuoju šokiu su savo išrinktaisiais. Tai buvo dar viena priežastis, traukianti visų susirinkusiųjų dėmesį į centrą ir verčianti laukti, kol prie jų prisidėti galės ir patys.
   Vienintelis dalykas visoje salėje, kuris, nors ir išpuoštas ne ką menkiau nei visa kita, išliko savo nuolatinėje vietoje, buvo priekyje ant pakylos stovintis garbingasis stalas. O priešais jį, atspindinti salės šviesas ir traukianti susirinkusiųjų akį, stovėjo turnyro taurė, kuri tarytum tik ir laukė, kol bus iškelta paskelbto čempiono rankose.

Įvykusių Burtų trikovės turnyrų uždarymo šventės:

2019 metų pavasaris
2020 metų pavasaris
2021 metų pavasaris
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Jasmine Diana Amneta »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Miranda Danijelė

  • V kursas
  • *
  • 71
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Laba. Ką nors praleidau?
Miranda kai tik buvo galima, pati pirmoji įlėkė didžiojon salėn. Pati buvo dar per maža dalyvauti turnyre, bet šventės, uždarymo šventės, puotos - nė už ką nepraleis.
Prieš akis išniro didžioji salė, kuri buvo labai pasikeitusi. Nebebuvo koledžų stalų - tas labai nustebino, nes tai buvo lyg ir salės, pačio Hogvartso akcentas. Vietoj jų buvo palikta vieta šokiams, o palei sienas buvo daugybė vaišių staliukų. Prie jų pirmiausiai grifė ir patraukė. Pasigriebusi viliojančiai atrodantį pyragaitį, ji atsisuko į salę ir mėgaudamasi tobulu vyšninio pyragaičio įdaru mąstė, ar ateis Fiadh. Kviečiau, tai gal nepasidrovės. Šokti gi nereiks. Tik nemokamo maisto pilna ir gerai. Sukramčiusi, dvylikametė patraukė ieškoti gėrimo ir servetėlių. Suradusi, pasigriebė putojančio vandens ir nuėjo prie durų, kaip sargybinė laukti draugės. Pro jos akis ana nepraslys.
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Fiadh o Ceallachain

Fiadh sėdėjo savo miegamajame ir galvojo. Miranda ją pakvietė į Burtų trikovės turnyro uždarymo šventę. Tai skambėjo smagiai: pasibuvimas su moksleiviais, šokiai, maistas. Ir, žinoma, žinia, kas gi turnyrą laimėjo. Grifiukė šokti nė neketino, tačiau tikėjosi, kad draugė iš jos to ir nesitikės. Galbūt pavalgys, paplepės. Gal netgi pašnekės su dar kokiu žmogumi. Ir galės eiti ramiai miegoti.
Su tokiomis mintimis šventės laukė - taip, laukė - Fiadh. Tačiau artėjant lemiamam laikui mergaitė pradėjo dvejoti. Visų pirma, ji net neturi ką apsivilkti. Negi eis su mokykline uniforma? Be to, jos dar tik antrame kurse, visi ten bus daug vyresni - ko gero, čempionės ir jų draugai... Tad ką ten veiks ši nedrąsi dvylikametė?
Tačiau Miranda tavęs, ko gero, laukia pagalvojo Fiadh. Ji nenorėjo nuvilti draugės, tad pasiryžo. Ir galiausiai išėjo iš miegamojo su mokykline uniforma. Lipančią laiptais grifiukę vėl užplūdo dvejonės. Ji vis dar lipo žemyn, tačiau kuo toliau, tuo labiau abejojo, ar verta ten eiti. Tolumoje jau matėsi salės durys. Šiaurės airė jau norėjo mauti atgal. Tačiau tada pamatė prie durų stovinčią Mirandą. Ir, panašu, ši taip pat pamatė draugę. Fiadh sunkiai atsiduso ir priėjo prie jos.
- Labas, - labai tyliai ištarė.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Wrena kartu su Kajumi ėjo link puotos vietos - didžiosios salės. Jei iš pradžių buvo būkštavimų dėl poros, jie dingo, kuomet įbrolis pasiūlė jai į puotą eiti kartu. Jei ne Wintersas, greičiausiai nebūtų šitaip spindėjusi turnyro dalyvės šypsena, kadangi nebuvo iš tos grupelės, kurios plepa apie vaikinus ir kaip juos sužavėti.
Kiek abejojo dėl suknelės pasirinkimo - aplinkui buvusios mokinės dėvėjo ne tokias ryškias sukneles, tačiau penktakursė žinojo, jog daugiau niekuomet nebedalyvaus trikovės turnyre ir nešoks puotoje, vykstančioje po jo, tad išsirinko tokią suknelę, kurios norėjo.
Wrenos suknelė nebuvo pūsta it pasakų princesės, tačiau ne jos portreto tapyti visi susirinko. Kam tokia suknelė, su kuria nei pajudėsi, nei juo labiau - pašoksi? Apelsininė spalva jai patiko, o tai buvo svarbiausia. Suknelės viršus buvo atidengiantis pečius ir papuoštas medžiaginėmis gėlytėmis ir lapeliais, o žemiau juosmens gražiai krito nepapuošta, tačiau ne ką prasčiau atrodanti medžiaga. Neprisidažė per daug ir nesusigadino plaukų mėgindama iš jų išpešti nežinia ką - pasidarė kuodą, pasiliko kelias susibangavusias sruogas priekyje ir apsidžiaugė, nes vienu šūviu nušovė du zuikius. Ir niekam netrenks plaukais per veidą, ir paslėps kiek apdegusius plaukus, kurie nebebuvo tokie gražūs ir ilgi.
Tik pasiekus didžiosios salės duris, pagalvojo apie taurę. Juk daugumai ji buvo tik antras planas, kodėl tuomet niekas nesugalvojo tiesiog puotos? Alder, jau susidūrusi su visomis trimis užduotimis, nebūtų buvus nieko prieš. Žvilgtelėjo į Kajų, mėgindama atspėti, ar jis irgi galvoja apie turnyrą. Ar dar turiu bent menkiausią šansą laimėti? Švilpė nusprendė, kad Švilpynės prefekto galvoje turbūt pokylis, apie kurį pati galvojo visai neseniai, tad nusišypsojo ir nusprendė negadinti vakaro ir nenervinti pesimisiškais plepalais apie tai, kaip ji nesugebėjo geriau įvykdyti užduočių.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Neįtikėtina! Aš turbūt vis dar sapnuoju galvojo Dafydd. Jis jau kurį laiką trynėsi aplink didžiosios salės duris. Klastuolis niekaip negalėjo patikėti, kai išgirdo tos grifės pasiūlymą. Ko gero, ji iš manęs šaiposi nutarė Dafydd. Jis pradėjo galvoti, kad Elride ateis į salę su bet kuriuo kitu Hogvartso vaikinu ir tik pasišaipys iš ja patikėjusio velsiečio. Dafydd netgi pasistengė gražiau apsirengti. Vis dėlto kaip ir eina į puotą su viena iš turnyro dalyvių. Žinoma, klastuolis nebuvo pratęs vaikščioti į tokius dalykus, tad nežinojo, ką tiksliai reikėtų apsirengti. Tačiau susirado pakankamai neblogai atrodantį švarką ir tokios pačios spalvos kelnes. Turint omeny šio raudonplaukio standartus, jis buvo išsipustęs taip, tarsi eitų į susitikimą su pačia Anglijos karaliene.
Dėl to bestoviniuodamas prie salės durų jis jautėsi gerokai nejaukiai. Atrodė, kad krenta visiems į akis. O Elride vis neateina ir neateina. Klastuolis susiraukė. Jis jau norėjo mauti atgal į Klastūnyno bendrąjį kambarį. Taip jai ir reikia pagalvojo velsietis. Jis jau buvo bežengiąs žingsnį, kai staiga kažkokia mintis jį sustabdė. Davydd apsižvalgė.

*

Neprisijungęs Miranda Danijelė

  • V kursas
  • *
  • 71
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Laba. Ką nors praleidau?
Fiadh artėjant, Miranda ją pastebėjo. Nenorėdama išlieti vandens, laikė jį tvirtai abiejom rankom. Nors to net nereikėjo, nes jo jau buvo tik ant dugno belikę. Bet kad tas likutis išsilietų, arba kad nukristų stiklinė, mergaitė nenorėjo. Fiadh priėjus ir tyliai pasisveikinus, Miranda gurktelėjo paskutinį lašelį ir pasisveikino.
-Sveika. Nebijok, neišvarys niekas. Be to maistas skanus. Išbandžiau jau,-išsišiepė, tikriausiai parodydama savo dantis, kuriuose snaudė vyšnia. Liežuviu ją užčiuopusi, grifė nusisuko ir, pirštais kantriai bandydama, ištraukė. O tada suvalgė. Atsisukusi norėjo imti draugės ranką ir vestis prie vaišių, bet, laiku susivokusi, nusišluostė seilėtus pirštus į servetėlę. O tada paėmusi pasileido bėgti. Net nepagalvojo atsisukti pažiūrėti, kaip sekasi Fiadh, nes jautė kad ranką gniaužė (tikėtina, jog ranka priklausė Mirandos bendrakursei). Atsidūrusi prie stalo, pagriebė šį kartą jau šokoladinį keksiuką ir įleido į jį dantis.
-Mmmmmmmmmm.....-atsiduso.
-Paimk ir tu.
Paėmusi antrą keksiuką, norėjo paduoti draugei, bet nerado jos.
-Kur tu?
Grifė pasuko galvą į kitą pusę. Gal ten nedrąsioji mergaitė?
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Auksė vis dar negalėjo patikėti, jog viskas baigėsi. Žinoma, naktiniuose košmaruose turnyrui joks galas nenusimanė, bet dienos metu mergaitė vis lengviau atsikvėpdavo, nors bandė vengti visokių smalsių akelių koridoriuose.
Marlena iš lėto žingsniavo salės link. Su bateliais eiti sekėsi žymiai lėčiau, praktikos su šio tipo batais ji turėjo ne per daugiausiai. Rudi, trumpi plaukai buvo šiek tiek subanguoti, priterlioti įvairiausiais aliejais ir kondicionieriais, kad tik neatrodytų tragiškai po trijų galimybių mirti. Ant kaklo segėjo sidabro spalvos grandinėlę su mėnuliuko pakabuku. Suknelė varnę varė iš proto - niekad nebuvo jų mėgėja, o šįkart išsisukti nepavyko, turėjo puoštis. Dangaus žydrumo drabužis siekė grindis. Rankovių nebuvo, o kraštą nuo krūtinės iki rankų gražino dirbtinių įvairiaspalvių, pastelinių gėlių juosta. Klostėms leidžiantis, žemiau kelių, prie medžiagos buvo prisiūtas vienas kitas tų pačių dirbtinių gėlių žiedlapis. Kad ir kokia graži buvo suknelė, Hale vis tiek su ja jautėsi nepatogiai ir klaikiai. Matėsi visi randai ant rankų, likę po akhamanų aplankymo. Tai ypač siutino. Net nusiplėšė dvi juostas žydros medžiagos, kuri turėjo tęstis nuo rankų srities ties gėlių vainiku ligi žemės.
Ji žengė į salę. Bandė kvėpuoti tolygiai bei ramiai. Pažįstamų veidų Auksė vengė ieškoti, nors ieškojo tik vieno - savo poros. Bent kol kas vaikino nesimatė, o širdis ėmė daužyti kiek smarkiau, kuždėdama apie gėdos baimę. Marlena pasitraukė arčiau salės sienos, bandydama mažiau kristi į akis. Ji atsiduso. Neįsivaizdavo, kad jis sugebės tokią svarbią akimirką vėluoti, tačiau gavo progą įsitikinti. Varnė peržvelgė salę. Ir štai, mergaitės akys užčiuopė personą, kurios ieškojo. Galbūt tik pati susigalvojo, jog vaikinas vėlavo? Ji papurtė galvą, sujaukė gražiai sugulusius plaukus. Greitu žingsneliu perskrodė dalį salės bei atsitempė Sebastianą iki vidurio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Auksė Marlena Hale »

*

Fiadh o Ceallachain

- Puiku, - dar tyliau pratarė Fiadh, kai Miranda pasakė, kad niekas jų neišvarys. Tačiau tai drąsos ne itin tepridėjo. Šiaurės airė jautėsi be galo nejaukiai.
Vis dėlto įėjusi, tiksliau, įtempta, į salę grifiukė nustėro ir pamiršo baimę: viskas atrodė labai pasikeitę. Tačiau gražu. Bet Fiadh neturėjo laiko grožėtis, jai reikėjo spėti paskui bėgančią Mirandą. Kurį laiką draugė laikė ranką, tačiau kažkuriuo momentu mergaitės atsiskyrę. Fiadh pametė koledžo draugę iš akių. Ir tada pradėjo panikuoti: ką gi ji čia viena veiks? Šviesiaplaukė dairėsi aplinkui ir tikėjosi pamatyti Mirandą. Dvylikametė spėjo, kad draugė nubėgo prie maisto. Tačiau juo nukrautų staliukų matėsi tikrai daug ir surasti konkretų žmogų tirštėjančioje minioje nebuvo taip paprasta.
- Miranda, kur tu? - tylutėliai paklausė Fiadh. Ji tikėjosi, kad niekas jos neišgirdo - tai atrodytų itin keistai. Šviesiaplaukė toliau dairėsi aplinkui, kol pagaliau pastebėjo mergaitę, panašią į tą, kurios jai reikėjo. Fiadh skubiai patraukė į tą pusę. Pamatė, kaip ji paėmė šokoladinį keksiuką. Tai privertė šiaurės airę suprasti, kaip ji nori valgyti. Tad ji paspartino žingsnį. Priėjusi visai arti pamatė, kad Miranda taip pat ją pametė iš akių. Laimei, netrukus jų žvilgsniai susitiko, tad Fiadh galėjo įsitikinti, kad atėjo ten, kur reikia. Ji skubiai žengė likusius porą žingsnių ir paėmė keksiuką.
- Skanu, - šiek tiek drąsiau pratarė Fiadh, paragavusi skanėsto. - Gal nori kur nors nueiti prisėsti?
Šiuo klausimu šviesiaplaukė tikėjosi, kad draugė pasiūlys įsitaisyti kokiame nors pačiame tolimiausiame salės kamputyje...

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Miona sunkiai atsiduso, kai pažvelgė, kiek valandų. Vis dar dvejojo, eiti šventėn, ar ne, tačiau jau buvo apsirengusi ir nujautė, jog būtų šaunu pasižmonėti, nors jokio palydovo - net draugės - neturėjo. Darsyk giliai atsidūsėjo, kai nužvelgė save veidrody. Vilkėjo lengvutę tamsiai žalią suknelę, siekiančią grindis. Plonytės rankovės dengė rankas, tačiau paliko apnuogintus pečius. Merginos motina visada mėgo pasipuošti, todėl nenustebino ir tai, jog nieko nepranešusi ir net nepasitarusi atsiuntė grifiukei šią suknelę, kartu pridėdama keletą makiažo priemonių su perspėjimu, jog jei sužinos, kad jomis nepasinaudojo, bus rimtas pokalbis. Nenorėdama nuvilti gimdytojos pasinaudojo lūpų blizgiu ir blakstienų tušu.
Plaukus keturiolikmetė garbanojo tikrai retai, tačiau šiandien nutarė vos vos juos pabanguoti. Kad ir kaip troško turėti kažką raudono, suprato, jog gali atrodyti kaip kalėdinė eglutė. Juk didesnė kvailė pasirodyti tikrai nenorėjo.
Leisdamasi laiptais vis dar dvejojo. Priėjusi Didžiosios salę net sustojo. Prie durų kažko laukė Dafydd. Pilvą lyg kažin kas nudiegė. Nurijo nemalonų jausmą ir nebežvelgdama į klastuolį palengva nuėjo ten, kur vyks šventė. O salė buvo tikrai išpuošta. Labiausiai grifiukę sužavėjo daugybė gėlių ir kitų pavasario akcentų. Netekusi amo dėl salės grožio net stryktelėjo ir apsisuko aplink savo ašį. Neabejojo, kad atrodė kvailai, bet pavasarinis džiaugsmas šitaip maloniai šildė šviesiaplaukę, kad negalėjo nustygti vietoje.
Žmonių dar nebuvo daug, todėl tikėjosi, kad nelabai kas ją ir pastebėjo.
Kai akys užkliuvo už maisto stalų, pajuto, jog yra tikrai alkana. Nieko nelaukusi nupėdino iki vieno kąsnio sumuštinukų ir nutarė ten laukti šventės pradžios. Bent jau maistas palaikys kompaniją, - liūdnai atsiduso mergaitė ir susikišo užkandį su lašiša į burną.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   Marcus'as Green'as, vienas iš jau pamažu visuotinę šlovę pradedančių užsitarnauti dvynių grifiukų, vilkėjo juodą klasikinį apsiaustą ir jautėsi lyg visi pastebėtų neregėtą šelmio pasikeitimą į labai jau elegantišką vaikį. ,,Na, niekis, taip ir turi būti," - mėgino jis raminti save. Iš pradžių grifiukas patikrino, ko gero yra ant stalo ir nusigvelbė kelis sausainius, o vėliau sustojo šalia šokių aikštelės. Jis matė, kad Varno Nago čempionė jau salėje, nors kažkodėl trainiojosi aplink sieną vietoj to, kad mėgautųsi dėmesiu. ,,Įdomu, kas visgi laimės Burtų trikovės turnyrą," - atsiduso Marcus'as, giliai tikėdamas savo koledžo čempione. Beje, šią sekundę būtent jos jis ir pasigedo. Juk pagal viską, tai ji turėtų čia pasirodyti... Gal jis netgi pakvies ją... Ne, nekvies. Jis mažas ir žioplas, ir trainiotis čempionams po kojomis nedera.
   Marcus'as su apmaudu atsikando sausainio.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridė jaudinosi kaip niekada. Ar jos plaukai atrodė „normaliai“? Ar ji neatrodo klaikiai su tokia suknele? Mergaičiukei tai buvo labai labai išskirtinė diena ir tai aiškiai atsispindėjo jos išvaizdoje. Aišku, suknelė buvo juoda, tačiau apačioje platėjo ir buvo papuošta raudonų rožių žiedlapiukais. Panelytė kurį laiką turėjo padirbėti, kad suknelė atrodytų taip. O jos plaukai, pagaliau sveiki ir be jokio įrodymo, kad jiems kažkas nutiko, buvo gražiai sušukuoti ir, kad plaukai nelįstų į akis, iš nugaros buvo įsegta raudona rožė.
Daug rožių, bet tik jos vertė mergaičiukę pasijausti kiek geriau, kadangi šokių ji bijojo ir nekentė. Juo labiau nežinojo, ar žmogus, su kuriuo turės šokti, tikrai pasirodys. Būtent todėl ir delsė ateidama. Ji bijojo, galvojo neiti ir tiesiog nusiplauti, pasakyti, kad jai bloga, bet tada pagalvojo, juk visgi įdomu sužinoti, kas iš tikrųjų laimėjo tą nelemtą turnyrą. Ir visgi maža jos dalelė svajojo, kad tas laimėtojas bus būtent ji, tik, deja, didesnė dalis sakė, kad apie tai reiktų tik pasvajoti.
Mergaitė lėtai ir su drebančiomis kojomis priartėjo prie salės melsdamasi, kad jos partneriukas pasirodytų. Ir išvydusi jį pasijautė kur kas geriau, nors tada vėl galvoje išdygo klausimai, ar ji tikrai atrodo gerai, ar visgi yra didžiulė tragedija? Bet, ką gi, keisti išvaizdą jau per vėlu, tad reikėjo išspausti šypseną ir pasistengti pabūti linksmai ir draugiškai.
– Eime? – kuo draugiškiau pasiūliusi mergaitė nužvelgė išsipuošusį Dafydd ir pajautė, kaip per jos kūną perbėgo šiurpuliukai. Baimė.
Elridė neskubėdama patraukė į vietą, kur turėtų prasidėti šokiai ir užsimerkusi galvojo, kad tik nesusimautų šokdama.

*

kablelis

Pirmą kartą apsivilkusi paprastą, tačiau dailią suknelę Stevie jautėsi keistokai. Ji nė nesuprato, kodėl mama vasarą ją nupirko ir prisakė būtinai įsidėti į mokyklą. Kaip žinodama svarstė Stevie, žvelgdama į save veidrodyje. Mergaitė buvo patenkinta tuo, kad suknelė buvo raudonos spalvos - atrodo tikrai grifiškai.
Rudaplaukė neturėjo su kuo eiti į šventę - nei draugės, nei šokių partnerio. Tačiau pernelyg dėl to nenuogąstavo - tikėjosi, kad suras ką ten veikti. Tad link salės ji žingsniavo visai pakilios nuotaikos. Tokių švenčių mokykloje pasitaiko ne itin dažnai, tad bus galima šiek tiek papramogauti. Stevie nenorėjo ateiti viena pirmųjų, tad specialiai šiek tiek vėlavo. Dar gerokai prieš pasiekdama salę ji išgirdo šurmulį ir suprato, kad ateina pačiu laiku. Ko gero, šventė dar neprasidėjusi, tačiau žmonių jau yra.
Tik įėjusi į salę mergaitė apsižvalgė. Pirmiausiai akys užkliuvo už pasieniais sustatytų maisto staliukų. Kurį laiką pasvarsčiusi Green suprato, kad nėra alkana. Tad patraukė salės pasieniu tolyn be jokio konkretaus tikslo. Netrukus grifė pamatė vieną iš dvynių - jos mažųjų broliuko. Akys suspindo. Jeigu jau jie - ar bent vienas iš jų - čia, vadinasi, bus smagu.
- Skanaus! - garsiai šūktelėjo Stevie, prisiartinusi Marcus'ui iš užnugario. - Kur pametei Adam'ą? O gal damos lauki?
Jos tonas buvo kiek pašaipus, tačiau mergaitė buvo tikra: brolis nesupyks. Sausainis, kurį kramsnojo Marcus'as atrodė tikrai skaniai, tad Stevie susiviliojo ir iš artimiausios lėkštės pasiėmė tokį patį.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Kai Dafydd pamatė Elridę, labai susijaudino. Taip ir matė, kaip ji praeina pro šalį nė nežvilgtelėdama į jį. Arba dar blogiau - įdėmiai pažiūrėdama ir pašaipiai išsiviepdama. Tačiau ne - mergina priėjo prie klastuolio visai draugiškai kreipėsi į jį.
- Žinoma, - kuo ramiau ir draugiškiau atsakė Dafydd. Jis ėjo šalia grifės ir svarstė, ar nereikėtų paimti jai už parankės. Tačiau velsietis taip ir neišdrįso to padaryti. Po kiek laiko jis pratarė: - Klausyk... Aš tikiuosi, kad tu nesitiki iš manęs geros šokio kokybės...
Dafydd užsikirto. Gera šokio kokybė? Kalbant apie šį vaikinuką labiau tiktų pasakyti "gyvenime nešokęs nevėkšla". Tačiau klastuolis nesiryžo to pasakyti garsiai.
Įžengęs į salę Dafydd nejučia susižavėjo: ji atrodė tikrai pasakiškai. Tiesą sakant, ir Elride atrodo neblogai nenoromis pagalvojo klastuolis, pažvelgęs į savo porininkę. Berniukas matė, kaip ji jaudinasi. Tai sukėlė jaudulį ir jam pačiam. Velsietis nežinojo, ką jam dabar reikėtų daryti. Kurį laiką jiedu su Elride visai nešnekėjo. Klastuolis nutarė, kad jam reikia imtis kažkokių veiksmų. Galbūt tada bus bent kiek lengviau šokti? Tad jis paklausė:
- O tu... Laimėjai šitą turnyrą, ar ne?

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Berniukas stovėjo prie veidrodžio ir galvojo ką daryti su savo plaukais. Pažvelgė vieną kartą. Kitą. Na, tikriausiai nieko, vis tiek jie atrodo šimtą kartų geriau nei kitų susivėlusių mažvaikių. Dar kartą pažvelgęs į save atsisegė viršutinę marškinių sagą. Tada, kiek pagalvojęs, atsisegė ir dar vieną (kad šokio metu, Auksė turėtų kuo grožėtis). Taip, kas galėjo pagalvoti, kad kažkas sugebės įkalbėti Sebastianą ateiti į turnyro uždarymo šventę. Ne tik ateiti, o dar ir pasiruošti čempionų šokiui. Labai tikėjosi, kad Aukselė sugebės neapmindyti jo kojų.
Kai galiausiai jau pasiekė salę, jau girdėjosi iš ten sklindanti muzika, o iki šokio buvo likę vos kelios minutės. Na, vis tiek nieks nedrįs pasakyti, kad Sebastianas Azrielis pavėlavo. Vaikinukas įėjo į salę, beveik kaip mat prie jo prilėkė Auksė.
  - Nagi, juk nepagalvojai, kad vėluosiu?- vyptelėjo.- Juk tokia puota negalėtų vykti be manęs. Na, o jei ir vėluočiau, tikriausiai visiems tektų palaukti manęs. Tiesa?- paskutinį žodį sušnabždėjo tiesiai į Auksės ausį.- Taigi, ar galėčiau jus pakviesti šokiui?- nusišypsodamas, ištiesdamas ranką Auksės link ir kiek nulenkęs galvą tarė.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
-Nesijaudink, jei susimausim, tai turbūt kartu,-tyliai tarstelėjusi Elridė išspraudė šypseną, nors tokio dalyko tikrai nenorėjo. Apsikvailinti eilinį sykį prieš visus? Skamba puikiai!
Salės puošnumas privertė mergaitę susižavėti, ne dažnai ją tokią pamatysi. Šyptelėjusi sau, kad įveikė jau tiek daug baltapūkė eidama apsidairė ir nužvelgė salėje esančius žmones. O su Švilpynės atstove visai net nebendravau... - svarstydama, ar reiktų užkalbinti dalyvę mergaičiukė išgirdo ne visą Dafydd klausimą, kuris ją šiek tiek suglumino.
-Nežinau?-nesuprasdama Elridė nužvelgė berniuką, o tada suprato, kad šis turbūt visiškai nieko nežinojo, kaip viskas vyksta.-Apie laimėtojus praneš ceremonijos gale,-papildžiusi atsakymą mergaičiukė nusišypsojo ir suvokusi, kad reiktų jau stoti vėl pajautė didžiulę baimę. Na, bet ką padarysi, šokt vis tiek reikės.
-Svarbiausia nepargriūti,-taip pasakiusi mergaitė išsitiesė ir pasuko galvą į šoną. Dieve padėk... Svarstydama apie daugybę bandymų kambaryje mokytis šokti Elridė meldėsi, kad taip, kaip šoko tame kambaryje, ji nešoks. Nes tada bus nunešta kažkuri kita pora ir ji gulės ant žemės ir bus labai blogai.
Bet, visgi, nebuvo viskas taip blogai, kaip ši įsivaizdavo. Šokis prasidėjo, o baltapūkė vis labiau ir labiau leidosi į nieką ir tiesiog šoko. Muzika grojo, o ji nemąstė ir tikėjosi, kad vaikinukui, su kuriuo šoka, nėra taip blogai, kaip šis įsivaizdavo.
-Manau, ne taip jau ir blogai sekasi...-draugiškai tarstelėjo mergaičiukė vis prisimindama savo būdus mokytis šokti.