0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas
  • *
  • 504
  • Lytis: Moteris
  • Išmestas iš Hogvartso ir įsimylėjęs Mioną auroras.
Ats: Didžioji salė Burtų trikovės turnyro uždarymo metu
« Atsakymas #135 Prieš 4 mėnesius »
Dafydd vis labiau ir labiau nervinosi. Jautė, kad kažkas tuoj atsitiks. Tik buvo visiškai neaišku, kas. Vaikinas nebūtų pernelyg nustebęs, jeigu būtų įgriuvusios didžiosios salės lubos. Ir tada kažkas išties atsitiko. Miona sutiko jį išklausyti! Velsietis jautė, kaip širdyje išsipūtė laimės balionas, kurį beveik iš karto susprogdino ir vėl atsėlinusi baimė. Taip, šį kartą jis būtinai nueis. Nepaliks merginos laukti. Net jeigu nualps, vis tiek ras būdą atsidurti sutartoje vietoje (vis tik klastuolis tikėjosi, kad jam neteks visko pliurpti čia ir dar puotos metu; tikėjosi, kad jiedu sutars naują vietą ir laiką). Bet kaip, po galais, jis sugebės ką nors pasakyti? Turbūt tik žiūrės į vieną tašką ir kaip koks kvailys tylės!
Kas gali būti blogiau už valsą? Tikriausiai nieko. Taip karštligiškai galvodamas, ką daryti, aiškino sau Dafydd. Lyg tyčia muzika buvo siaubingai lėta. Taip, tai galėtų reikšti, kad bus lengviau dėlioti kojas. Bet kur ten! Juk tą šokį moka visi! Visi, išskyrus ne ką kitą, o Dafydd.
- Tu? Bjauri? - labai tyliai sumurmėjo vaikinas. Tik ištaręs šiuos du žodžius suvokė, kiek jie gali pakišti minčių Mionai. Beliko viltis, kad per muziką ir šurmulį mergina jo neišgirdo.
Tada velsietis suprato, kaip merginai yra sunku. Juk jis yra visiškas nevykėlis šokių srityje. Ji šoka puikiai. Natūralu, kad nori paaiškinti, kaip tai daroma, bet bijo, nes nenori įžeisti jo, Dafydd, jausmų! Tai vaikiną privertė jaustis bjauriai. Jis puikiai suprato: jeigu nuolat nesielgtų kaip prakeiktas idiotas, viskas būtų daug paprasčiau!
- Viskas gerai, - sumurmėjo Dafydd, puikiai suprantantis, kad čia nėra nieko gero. Uždėjęs ranką merginai ant juosmens vos susilaikė jos iš karto nepatraukęs. Jautėsi taip, tarsi tą ranką kas degintų. Ir tikrai nesijautė esąs pasiruošęs vesti šokį. Tad tikriausiai reikėjo paklausyti merginos ir "leistis nešamam muzikos". Bet kur man, po velnių, žiūrėti? beviltiškai paklausė savęs raudonplaukis. Buvo daugiau nei aišku, kad merginai į akis nežiūrės. Žiūrėti kažkur į šoną? Iš viso absurdas! Atsargiai pradėdamas šokį jis nuleido akis žemyn, nors tai buvo kaip tik tai, ko Miona sakė nedaryti.
- Ne, aš negaliu, - vos po kelių akimirkų sustojo Dafydd. Jautė, kaip dega skruostai. Pats nežinojo, ko jis jau taip negali: tęsti šokio ar ir toliau stovėti taip arti Mionos. Labai norėjosi pabėgti į salės kampą, tačiau velsietis suprato, kad toks poelgis sugriautų viską, ką jis pastarąsias minutes taip atsargiai statė. Tad tik atsiduso ir pradėjo šokį iš naujo. Buvo beprotiškai sunku.
Mayros išmintis byloja...

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 103
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Didžioji salė Burtų trikovės turnyro uždarymo metu
« Atsakymas #136 Prieš 4 mėnesius »
Turbūt neturėjo tikėtis nieko kito. Šitaip pasielgusi su savo mėlynskverniu princu ant balto žirgo, negalėjo tikėtis, kad šis pasiliks ir gracingai nurijęs gumulą gerklėj ir visą savo garbę ir orumą pasidėjęs į šoną jai atleis. Būtų buvusi baisi naivuolė, tokia, kokios pasaulis neregėjęs.
Tačiau nesitikėjo ir perspėjimo, kad ši pasigailėsianti. Jergutėliau, tai tebuvo numintas batas, jam juk nė neskaudėjo (mat jo pirštai ryškiai kitoj dimensijoj). Ak, gal ir buvo neteisi juokdamasi iš jo, tačiau negalėjo būti vienintelė pasauly, kuri nesulaikytų juoko, sprūstančio iš galugerklio, tokioje situacijoje. Baltaplaukė nesivargino laikyti džiaugsmingų emocijų už uždarų durų. Na, varginosi, bet labai retai. Tik per laidotuves.
Jam nužirgliojus tolyn, Aurora paliko viena stovėti vidury salės ir akimirką svarstė, ką dabar daryti. Užėjo noras pasielgti kilniai, pakelti savo reputaciją jo akivaizdoje laipteliu aukščiau - ir visa tai tebuvo narcisistiškos, savanaudiškos ir išpuikusios asmenybės bruožas. Tik tai. Bet ar ji galėjo tai žinoti? Nė velnio.
Giliai atsidususi išsekė paskui mėlynšvarkį, pakeliui nuo kažin kokio stalelio prigriebdama pirmą pasitaikiusį pyragėlį. Tyliai sau apsiždiaugė, išvydus, kad anas toli nenuėjo, o ir kad jo kojos iki kelių nebeskendėjo grindyse. Prisiartinusi ištiesė pyragėlį (nutarė pernelyg neįsižeisti, jeigu atsisakys) ir menkai vyptelėjusi tarė:
- Atleisk, kad užmyniau ant bato, - pasistengė skambėti nuoširdžiai atgailaujanti, tik vargu, ar jai labai pavyko. - Bet tau juk nė neturėjo skaudėti, - pridūrė klausiamai kilstelėdama antakius.
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • Menininkas
  • ***
  • 150
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: Didžioji salė Burtų trikovės turnyro uždarymo metu
« Atsakymas #137 Prieš 4 mėnesius »
   Pavėpsojęs pro langą susidomėjo švarko kišenėje užtiktu siūlo galu. Įdomu, kokia to daikto istorija, iš kur jis kilęs ir ko matęs - kai pagalvoji, turėjo nemažai iškentėt, kol buvo modifikuotas į tokį tariamai labai vertingą daiktą.
   Shinohara pakėlė vaikiškai išplėstas ir nustebusias akis į ką tik prie jo prisigretinusią keistokos išvaizdos klastuolę.
   - Ant bato, hm? - pakartojo jis sutrikęs. Nuo tada jau buvo nutekėję tiek laiko ir minčių, kad kvaila bebuvo atsiprašinėti, bet kilnusis japonas, be abejo, šį taikų urvinio gestą buvo linkęs įvertinti.
   Visiems žinoma, kad katės irgi tempia savo sumedžiotą grobį šeimininkams pademonstruoti ir ,,palepinti", tad puikiai išsilavinęs ir tat išmanydamas mėlynasis abiem rankom priėmė pyragėlį ir lėtai, kilniai linktelėjo galva.
   - Tau atleidžiama, - dar norėjo pridurti merginos vardą, bet, kaip bebūtų gaila, jau buvo jį užmiršęs.
   Už Auroros stovėjo du juodai apsirėdę, aukšti ir raumeningi vyrai. Aurorai, - susiprato Hayato, nors ir ši sąsaja nepadėjo jam atsiminti šokių partnerės vardo.
   - Jūs suimamas už neleistiną ir viešą Praplečiamųjų kerų panaudojimą, - prabilo šie į jį, o Shinoharai atvipo žandikaulis.
   Sustingdytas ir nutempiamas tolyn jis tik gailiai vėpsojo į koridoriaus gale likusią mergaitę, o ant grindų gulėjo prakąstas pyragėlis.
   Beje, gerbiamus skaitytojus dar reikėtų informuoti, jog yra visai nemaža tikimybė, kad aplinkiniai šitą situaciją matė visai kitaip, negu įvairių sveikatos problemų turintis lakiausios vaizduotės koledžo atstovas.
MIORK SO KUNCHYOM

„Kažkas, išmeskit mane iš mano galvos/ Nekenčiu minčių, kurių negaliu paneigti“

*

Neprisijungęs Amira Eliadė

  • VII kursas
  • *
  • 247
  • Taškai: 28
  • Lytis: Moteris
  • Everything I am is because of you
Ats: Didžioji salė Burtų trikovės turnyro uždarymo metu
« Atsakymas #138 Prieš 4 mėnesius »
  Su Mayra buvo malonu šokti. Ji buvo pirmasis šokių partneris, nesumindęs Amirai kojų. Ko negalėjo pasakyti apie Durmštrango mokinius Ivaną Petrovą ar Adamą Freyrssoną. Kitų idiotų vardų net nebeatsiminė. Bešokdama Amira pradėjo svarstyti ką Mayra buvo pakvietusi į puotą. Sprendžiant iš to, kad dabar būsima abiturientė šoko būtent su Eliadė, tas pats partneris buvo paliktas "ant ledo". Jautė, kad jas stebi bent pora akių, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Šį kartą jos dėmesys sutelktas ties tomis pačiomis demoniškai tamsiomis akimis, švelnioje prieblandoje iš rudų virtusiomis juodomis. Panašias pirmą kartą pastebėjo ir būdama bibliotekoje.
  - Neblogai, o tau? - atsakė klastuolei. Kažkoks jausmas, turbūt nuojauta, kuždėjo tempti Mayrą iš šios nuobodžios vietos.
 

*

Neprisijungęs Mayra Wallflower

  • Magiškojo transporto departamento darbuotoja
  • *
  • 631
  • Lytis: Moteris
  • Now it snows in hell!
Ats: Didžioji salė Burtų trikovės turnyro uždarymo metu
« Atsakymas #139 Prieš 4 mėnesius »
 Dešimt iš dešimt - taip Mayra įvertintų Amiros šokimo sugebėjimus. Apie savuosius net negalvojo - kaip visada, mokėjo tik leistis būti valdomai. Lėtas, migdantis muzikos ritmas, tvankus salės oras ir bendrai gera savijauta migdė, nors klastuolė visai nenorėjo užmigti vidury puotos.
-Hm... Žinai, gyvenimas. Nestovi vietoj,-nejučiomis ji nusuko akis į šalį.-Nei gerai, nei blogai, tiesiog... Abejonės. Kaip dabar, Morisą palikau, nuėjau pas tave. Galbūt būčiau visai išėjus. Galbūt būčiau prisigėrus ir užmigus ant laiptų. Pati nežinojau, kaip pasibaigs mano vakaras.
 Kūrinys baigėsi ir visos poros akimirkai sustingo. Žengusi žingsnį atgal, Mayra persibraukė delnais per susigarbanojusius plaukus. Salės drėgmė jiems patiko.
-Parodyk man vietą, kurios nesu mačiusi,-šyptelėjusi, klastuolė paėmė Amiros delną, siūlydama dingti iš salės. Jai buvo smalsu, kur švilpė ją nusives.