0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2042
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #105 Prieš 1 metus »
- Aišku galėsiu. O ką tu labiausiai mėgsti? - Kurį laiką jie plaukė tyloje. Tik irklai teškenantys vandenį ją drumstė. Kraštovaizdis atrodė ramus. Lėta tėkmė, upės dvelksmas Aurį veikė raminamai. Man patinka vasara. Pagalvojo raudonplaukis. Nors ne. Ir žiema nuostabi. Bet ir ruduo turi pliusų. O pavasarį irgi gražu. Taip ir nenusprendė kuris metų laikas yra žaviausias.
- Pavyzdžiui, gal nori išvykti žiemą paslidinėti? - Pasiūlė. O tada Dafydd prabilo apie žirgus.
- Aš nejodinėju. - Atsakė Auris. Jie turėjo žirgyną. Kadaise jis priklausė visai šeimai. Ir jame buvo leidžiama jodinėti tik kilmingiems burtininkams. Bet paskui tėvai pasiėmė jį sau. Kai išsikėlė iš dvaro ir gyveno namelyje užmiestyje. Jie ėmė rūpintis žirgais, ir žirgyne jodinėdavo visi. Net žiobarai. Bet nuo tada, kai per vienas varžybas jo mama užsimušė pasibaidžius žirgui viskas pasiliko apleista. Auris nežinojo kas nutiko žirgams. Gal juos išpardavė. O gal kažkam perleido.
Kai buvo vaikas tėvas arba mama pasisodindavo jį sau už nugaros. Jie jau pradėjo jį mokyti jodinėti. Bet po mamos mirties Auris niekada to nedarė.
- Tai ne man. Bet išties smagu. Galėtum kada pajodinėti su vaikais.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2103
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #106 Prieš 1 metus »
Maistas vis dar buvo tema, kuria diskutuoti nelengva. Tuo labiau klausimas, kokius valgius jis mėgsta. Nuoširdus atsakymas būtų toks, kad jam visai nesvarbu, jeigu tai yra pagaminta Mayros. Ne, ji tikrai neprivalėjo visko namuose daryti viena, tiesiog paties kulinariniai sugebėjimai tokie, kad nenorėdamas kelti pavojaus mylimiems žmonėms virtuvėje nebent sutepdavo sumuštinį. Sprogusios dujinės ar degančios keptuvės reikėjo mažiausiai.
- Net nežinau. Ką nors paprasto, - kiek pamąstęs atsakė į klausimą. Irklavimas ramino, tad pavyko atsipalaiduoti. Ir kol kas nebesukelti pavojaus nei sau, nei draugui.
- Paslidinėti? - spėjo kiek sutrikęs perklausti, tačiau tada Auris staigiai nukirto kalbą apie arklius. Atrodė, kad padvelkė kažkoks šaltukas, tad Dafydd nutarė, kad palietė temą, kurios neturėjo liesti. Vis dėlto nieko nebeklausė. Jeigu draugas norės, papasakos pats, o atsiprašyti irgi nesinorėjo. Mayrai jo atsiprašymai turbūt seniai buvo įgrisę, o dabar vis dėlto nebuvo kaltas. Negalėjo žinoti, kad draugui jodinėjimas yra kažkuo nepriimtinas.
- Ar kažką pasakiau ne taip? - vis dėlto paklausė po to, kai Auris pasiūlė pajodinėti su vaikais. Neabejojo, kad Eliotui tai būtų įdomu. Oliveris turbūt irgi neatsisakytų, o Miriam sutiks veikti viską, ką daro jos broliai. Bet kodėl Auris taip reagavo į klausimą? Labai norėjosi sužinoti daugiau, bet net ir keleri metai stiprėjančios draugystės neleido atvirai paklausti. Dafydd susimąstęs irklavo ir galiausiai neištvėręs pridūrė:
- Atsiprašau, jei neturėjau to klausti.
Ir vėl atsiprašymas. Bet negalėjo nieko pakeisti - baimė įskaudinti artimą ar svarbų žmogų vis dar buvo giliai įleidusi šaknis.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2042
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #107 Prieš 1 metus »
- Sugalvosiu ką nors vadinasi. O ar yra kas nors, ko tu nemėgsti? - Turbūt kiek griežtokai nukirto kalbas apie jodinėjimą. Dievaži, jis tikrai nepyko, kad Dafydd prašneko apie jojimą. Iš kur jis galėtų žinoti ką Auris galvoja apie žirgus.
- Ne Dafydd. Juk aš paklausiau ką norėtum nuveikti, o tu atsakei. - Nusišypsojo Senkleris. - Iš kur tau žinoti, kad nesutariu su žirgais. Tiksliau sakant, kad nemėgstu jodinėti. - Būtų ir papasakojęs kodėl taip yra. Anokia čia paslaptis. Bet Dafydd pradėjus jo atsiprašinėti pagalvojo, kad tai turbūt paūmėtų dar labiau. Jei sužinotų tą istoriją.
- Viskas gerai. Rimtai. Nėra už ką atsiprašinėti. Matai, mano tėvai turėjo žirgyną. O kai viskas pasikeitė kojos ten  nekėliau. Mano tėvai augino žirgus, jodinėdavo. Jie galima sakyti atsiskyrė nuo pagrindinės Senklerių banko saugyklos ir dirbo žirgyne. Treniravo arklius, rengė pamokas arba ekskursijas. Dabar tas žirgynas jau seniai apleistas. - Taip ir neužsiminė apie mamos žūtį. Nes jam atrodė, kad tada Dafydd pradės dar labiau gailėtis dėl to, kad prakalbo apie jodinėjimą. Nors išties tai tebuvo paprasčiausia tema ir gailėtis nebuvo dėl ko.
- Bet vaikams turbūt patiks. Būna ilgų pasijodinėjimų žirgais per gražias vietas. Smagu.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2103
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #108 Prieš 1 metus »
Ir sugalvok būtinai kamantinėti apie maistą. Dafydd visai nežinojo, ką pasakyti, tačiau apie tai atvirauti buvo kiek keista ir netgi nejauku. Ko gero, pernelyg primintų laiką, kada jis maitinosi žiurkėmis. Apie tą praeities dalį galvoti visai nesinorėjo.
- Net nežinau. Manau, kad nelabai mėgstu aštriai, - vėl pratarė. Išties tokio maisto nelabai valgydavo, nes mažyliams aštriai valgyti tiesiog negalima. Bet to irgi nepasakė. Galbūt per daug slapukavo, bet norėjosi tiesiog atsipalaiduoti ir smagiai leisti laiką, o ne kalbėtis sudėtingomis temomis.
Tik, deja, pats tokią ir pradėjo, vos tik užsiminė apie žirgus. Aišku, Auris puolė jį raminti, bet jautri styga jau buvo užkliudyta. Tiesa, tai, kad draugas kiek pasipasakojo, patiko. Tai tarsi rodė, kad Auris juo pasitiki. O būtent to Dafydd labai ir reikėjo, nors ilgai to nesuprato ir pats. Žinoma, Mayra ir vaikai juo taip pat pasitiki, bet draugystė buvo neką mažiau svarbus dalykas.
- Gerai, pajodinėsime be tavęs, - pabandė šyptelėti velsietis. Vylėsi, kad įtampa nesukils, ir jie galės toliau smagiai leisti laiką. - Neįsivaizduoju, kur galima rasti tam tinkamų vietų, bet būtinai pasidomėsiu. Ačiū už patarimą.
Netrukus paskendęs mintyse ramiai irklavo. Ir pats nebūtų galėjęs pasakyti, apie ką galvoja, bet buvo iš tiesų smagu. Prieš keletą metų nebūtų patikėjęs, kad gali štai taip leisti laiką. Žinoma, jau buvo pasiilgęs šeimos narių, bet vis dėlto čia buvo su draugu. Vadinasi, galima. Tuo labiau, kad Mayra jam bendraujant su žmonėmis džiaugiasi.
- Kaip sakai, gal jau laikas padidinti tempą? - paklausė po ilgokos tylos. Vylėsi, kad Auris nieko nesakė, nes tokiu atveju paprasčiausiai visiškai jo negirdėjo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2042
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #109 Prieš 1 metus »
- Žinosiu. Bet aš prisimenu. Tada kai buvom toje kačių kavinėje kaip tik ir paėmei tą aštrų patiekalą. - Kiek galėjosi, kad nepasakė visko apie žuvusią motiną. Bet kam dabar viską gadinti.
- Viskas gerai. O tokių vietų rasi. ar namie naudoji internetą? Gali panaršyti. Žirgynų tikrai atsiras. - Ir vėl įsivyravo tyla. Bet ta rami tyla, kuri gali tvyroti ir nėra nejauku. Jie plaukė. Auris žvalgėsi, bet vaizdas labai nesikeitė. Jis paniro į mintis, konkrečiai apie kažką negalvojo. Tiesiog irklavo ir svajojo apie kažką.
- Greitį? Gerai varom. - pabudo iš tų minčių tėkmės.
- Viens, du, trys. Greitinam. - Paskaičiavo dėl visa ko, kad sulygintų abiejų ritmą.
Ir jie nuplaukė dar greičiau. Taip ir plaukiojo didžiąją dienos dalį. Kartais pakalbėdami ar vėl nugrimzdami į tylą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2103
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #110 Prieš 1 metus »
Visa ši išvyka buvo keista, tačiau netrukus Auris nustebino dar labiau. Dafydd tikrai nebūtų pagalvojęs, kad kažkas taip puikiai įsimena jo veiksmus ar žodžius. Tuo labiau, kai pats nebūtų pasakęs, ką ėmė kačių kavinėje. O ji buvo vienas iš tų keistų susitikimų, ant kurių ir buvo pastatyta ši draugystė.
- Gali būti, - neprieštaravo, nors tikrai niekaip negalėjo nustoti stebėtis, kad Auris tai prisimena. - Išbandyti reikia, bet tikrai nepasakyčiau, kad man tai patinka. Dabar, manau, neimčiau.
Įdomu tai, kad Auris turėjo neigiamos su arkliais susijusios patirties, tačiau nevengė apie tai šnekėti. Gal ir pačiam reikia išmokti kalbėti sunkiomis temomis? Kad ir apie Hogvartsą. Augantiems mažyliams viskas įdomu, o jis krūpteli vien išgirdęs tą žodį. Tai, ko gero, yra dar vienas dalykas, kurį gali išmokti iš draugo.
- Aš nelabai, bet Mayra naudojasi. Susirasim. Tikrai ačiū tau už... Na, už idėją.
Tiesą sakant, norėjosi padėkoti už viską, bet dabar geriau tiesiog plaukioti, tuo labiau, kad Auris sutiko padidinti greitį. Laimei, tokių avarijų, kokią patyrė anksčiau, daugiau neįvyko, tad diena praėjo sklandžiai ir smagiai. Tai turbūt buvo vienintelis būdas, kuris nevertė jaustis blogai. Nepraleido laiko su šeima, bet negali sakyti, kad jį iššvaistė. O ir pasikalbėjo visai neblogai. Netgi tylos akimirkos nebuvo labai jau sudėtingos.
Galų galė atėjo laikas skirstytis. Dafydd norėjo pasakyti kažką reikšmingo, tačiau niekaip nesugalvojo, kaip viską perteikti žodžiais. Bet Auris jau turėtų būti pripratęs prie draugo neiškalbingumo, taigi tiesiog pratarė:
- Ačiū tau už dieną.
Netrukus jau galėjo mintyse išvysti namus ir persikelti į juos oru. Žinodamas, kad galės papasakoti mylimajai apie smagią dieną, džiaugėsi. Taigi apsisuko ant kulno ir pokštelėjęs prapuolė.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2042
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #111 Prieš 3 mėnesius »
Dėdė pamišo. Ne kitaip. Bet Auris nei už ką nesiruošė praleisti šitos progos. beje, kartu išsitempė ir Eion. Ne, nei už ką neleis jam tūnoti kambaryje visą vasarą. O ji buvo žavi vien tuo, kad jau porą kartų jie susitiko su linėja. Jis, vaikai ir Nėja. Nuostabu.
 O ir kodėl gi Eion geriau nesusipažinus su Rolandu? Regis jie bandė sumazgyti savo giminiškus saitus, Auris kaip visada mintyse šiaušėsi, bet jei jau atvirai, tai jautėsi pakylėtas šitokių Rolando pastangų. Ne, niekada nepripažins to garsiai, bet atrodė, kad tai jį pripildė kažko, ko trūko taip neapsakomai.
Aišku jis papasakojo Eion, kad jie bus ne dviese. O dabar jie atvyko prie upės. Rolandas jau ten buvo. Sėdėjo ant apverstos valties. Keista buvo jį matyti vilkintį ne kostiumą ar mantiją. O paprastai, vasariškai.
- Labas. - Šūktelėjo jam iš tolo. Paskubėti negalėjo dėl ramentų.
- Aš ir nežinojau, kad mėgsti žvejoti. - Oi kaip norės pamatyti tą vaizdelį, kaip dėdė ima į rankas žalią žuvį. To tiesiog negalėjo įsivaizduoti.
- Pamokysiu tave irkluoti Eion. - Džiūgavo. Jau ketino mesti ramentus ir padėti Rolandui apversti valtį kaip jai pridera bet...

*

Neprisijungęs Rolandas Senkleris

  • Burtininkas
  • ***
  • 121
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #112 Prieš 3 mėnesius »
Taip. Laikui einant pasikeitė milijonai dalykų. Rolando gyvenimas pasunkėjo. Apsiėmus savo šeimynykščių rūpesčius tikrai. Bet kartu jame atsirado daug tokių gražių akimirkų. Jam ir Alanui taip gerai sekėsi. norėjosi, kad taip sektųsi ir su Auriu. Bet juk jis kitoks, užsispyręs, pilnas savų nuostatų. Ir seniai suaugęs. Ir visgi... Keista, bet atrodė, kad bendrauja visai noriai. Šiandien pasikvietė jį į gamtą. Nebuvo tikras ar jie tikrai kažkur plauks, dėl jo sveikatos būklės. Bet dėl visa ko apsirūpino reikalingais daiktais. Tik nutiko nenumatytas dalykas. Eion. Rolandui jau buvo per akis to berniūkščio. Ir tai jau teko tvarkyti tuos dokumentus dėl jo. Jam visai nerūpėjo tas vaikis. Bet aišku nei už ką nesiruošė prieštarauti jo buvimui.
Ir jie atėjo. Visgi buvo abu.
- Sveiki. - Senkleris atsistojo nuo valties. Auris ir su ramentais kunkuliavo energiją kaip beveik visada.
- Na... Nutariau, kad reikia išbandyti. - Tarstelėjo. - Tu sėdėsi ramiai valtyje, jeigu mes plauksim. Nežinau dar nenusprendžiau. Gal pakaks šiaip užsikurti laužą ir pažvejoti nuo kranto. Kaip tavo kojos? - Neabejojo, kad tas sakys, jog viskas gerai.
- Palik ją ramybėje. - Mostelėjo lazdele ir apvertė valtį dugnu žemyn. Kaip visada ir vaikystėje ir dabar neįmanoma buvo su juo susitvarkyti. Kaip vardan dievo meilės jis augina Timotį ir tuos du beglobius? Kaip vaikystėje, būdamas didesnis nutrūktgalvis nei dabar išsaugojo Alaną?
- Kaip atostogos Eion? - Negalėjo juk jo ignoruoti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 855
  • Taškai: 67
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #113 Prieš 3 mėnesius »
Aurio noras ištempti jį į lauką visai suprantamas. Eion turbūt buvo netgi dėkingas. Bet kam reikalingas tasai Rolandas? Jo vaikinukas prisibijojo. Kodėl, nebūtų pasakęs, bet tikrai nejauku. Gal dėl rimtų užimamų pareigų. O gal dėl to, kad tai tiesiog svetimas žmogus. Auriui giminė, bet jam tikrai ne.
- Nemanau, kad labai protingas sprendimas kažkur tau vaikščioti ir plaukioti, - kalbėjo Auriui, kai jis labai jau entuziastingai artinosi prie dėdės. Ramentai badyte badė akis, ir kaskart juos pamatęs Eion nepajėgdavo išstumti kaltės.
- Tau negalima irkluoti. Dar nesi iki galo pasveikęs, - nesutiko su pasiūlymu. Taip, būtų patikę pasimokyti, bet apsieis. Jis nevertas, kad Auris stengtųsi. Ir taip sugadino jo gyvenimą.
Rolando klausimas sutrikdė. Kaip atostogos? Argi neakivaizdu, kad gyvenimas sugadintas?
- Gerai, - nieko neatskleidė vaikinukas ir kiek padvejojęs pridūrė: - Ačiū už...
Sakinio neužbaigė. Nežinojo, kaip įvardinti paslaugą, kurią padarė Aurio dėdė, be to, apie tai kalbėti buvo kiek nejauku. Nežinodamas, ką daryti dabar, Eion priėjo prie pat upės ir įsispoksojo į vandenį. Kažin koks jausmas būtų nuskęsti? mintyse paklausė savęs. Tiesa, žinojo negalintis to padaryti. Auris dėl jo stengėsi ne tam, kad dabar turėtų rūpintis laidotuvėmis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2042
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #114 Prieš 3 mėnesius »
Visi šiuo metu žinoma kalbėjo apie jo būseną. Bet gi Senkleris jautės kuo puikiausiai. Juk ramentus galės greita mesti. Tuo metu nei neįsivaizdavo, kad jau rudenį, ypač spalį ir lapkritį viskas taip pasikeis ir pablogės.
- Man viskas gerai, aš beveik kaip naujai gimęs. - Nusišypsojo Eion. Tikrai jautėsi kuo žvaliausiai. Bet... Rolandas apvertė valtį ir kalbėjo panašiai kaip Eion. Juk nuo to prabėgo jau nemažai laiko. Na taip tie ramentai. Bet aplamai juk viskas pakankamai normaliai. Bet Auris neburbėjo apie tai, kad juo rūpinamasi. Atsistojo šalia Eion prie pat vandens.
- O kaip tavo vasara? - Užklausė Rolando.
- Kada tu paskutinį kartą buvai išėjęs atostogų? - Bandė prisiminti tokį laikotarpį.
- Aš tikrai jaučiuosi gerai, galim plaukti. - Ramentus paguldė ant žemės. Kol kas tikrai nereikės toli eiti ir remtis į juos.
Atrodė, kad Eion nelabai jauku, tai trumpai apglėbė jį per pečius norėdamas padrąsinti.

*

Neprisijungęs Rolandas Senkleris

  • Burtininkas
  • ***
  • 121
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #115 Prieš 3 mėnesius »
Atrodė, kad tam beglobiui labai rūpi Auris. Po galais, kur kas lengviau jo nemėgti, laikyti per atstumą įsivaizduojant, kad jis tiesiog savanaudis vaikigalis įsitrynęs į jų turtingą giminę. Kažin ar jis išvis ką žino apie mus? Susimąstė. Greičiausiai ne. Rolandas panoro užduoti jam kelis klausimus. Ko šitas vaikis siekia, kokie jo gyvenimo tikslai. norėjo išsiaiškinti koks jis. Tada pagalvojo, kad jis tikrai atrodo kažkoks sugniuždytas. Taip. Būtent toks. Stovėjo prie tos upės ir atrodė... Na tiesiog liūdnai.
- Mano vasara gerai. - Turėjo daug reikalų. - Ji labai greitai bėga. Įvairūs susitikimai, susirinkimai. Teismai. Tiesą pasakius kartais teismuose būna labai jau nuobodu. Kai kurie labai ilgam užsitęsia. - O taip, kai kurie turėdavo net po kelis posėdžius. - Aš buvau išėjęs atostogų. Kažkada tikrai buvau. Pats irgi nelabai mėgsti atostogauti. Alanas sakė, kad esi turėjęs pamokų vasarą, o praeitais metais stovyklą. Tai tau irgi būtų ne pro šalį atostogos. - Jau šitas beglobis yra amžinas darbas. Kam jam viso to reikia? Tada pagalvojo apie savo namų elfų projektą. O kam jam reikia tokių dalykų? Bet tiesiog reikėjo ir tiek. Negalėjo ramiai gyventi, kai jau į ką nors įsilieji, tai įsilieji. Jo mintis pertraukė Eion. Už ką čia dabar? Nežinodamas ką čia pasakyti tiesiog jam šyptelėjo ir tiek.
- Gerai jau plaukim, bet tu sėdėsi ramiai. Mes galėsim irkluoti. O kai irkluoti nusibos valtį galima varyti kerais. - Dėkui merlinui pramoko šio meno su Sauliumi Gruodės tėvu. Tas jį ir tempdavosi į tokius pasiplaukiojimus. Rolandas įstūmė valtį į vandenį. Irklus paguldė ant valties šonų. Paėmė ramentus ir juos sukrovė valtin. Tada įmetė kuprinę su daiktais. Aišku magiškai padidintą. Valtis buvo didelė, medinė.
- Gal tu įlipk pirmas gerai? Palaikysiu valtį, tada įkraustysiu ten Aurį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 mėnesius sukūrė Rolandas Senkleris »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 855
  • Taškai: 67
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #116 Prieš 2 mėnesius »
Aišku, Auris bandė aiškinti, kad jam viskas gerai, bet juk Eion nekvailas. Jam jau netrukus septyniolika, tad nebėra mažas vaikas, kurį galima paprastai apgauti. Tiesa, vaikinukas apie tai nekalbėjo. Ir taip buvo pernelyg sudėtinga.
Vyrai kalbėjosi, o Eion bandė suprasti, ką čia iš viso daro. Gal vis dėlto reikėjo nesutikti? Pažvejoti jis nieko prieš, bet šitas Rolandas... Arba gal reikėjo tada kartu pakviesti ir Timotį? Na, bet per vėlu, o keliauti oru ir iš čia dingti jis, deja, dar negali.
- Gerai, plaukim, - tyliai sumurmėjo, kai Auris jį apkabino. Džiaugėsi turėdamas žmogų šalia, bet jausmo, kad neturi teisės nei mylėti, nei būti mylimas, atsikratyti taip ir nesugebėjo. Gal dėl to tėčio dėdė toks šaltas? Taip, šis apibūdinimas jam, ko gero, labai tinka.
- Aha, - sumurmėjo, kai Rolandas pasiūlė (o gal liepė?) jam lipti pirmam. Atsargiai įsiropštė į valtį, o tai susiūbavus kiek išsigando. Dar kartą paklausė savęs, koks jausmas būtų nuskęsti, bet pasistengęs to nepadaryti įsitaisė gale ir atsisuko į vyrus.
- Aš jau, - pridūrė įsitverdamas valties šonų. Gal viskas ir bus gerai, nors nejaukumo sumažinti turbūt taip ir nesugebės.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2042
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #117 Prieš 2 mėnesius »
- Man patinka tai, kuo užsiimu. - Žodžiu. Pagaliau ir jis atsidūrė valtyje. Nori nenori teko pripažinti, kad kai valtis pradėjo siūbuoti į ją belipant visai padėjo tai, kad dėdė palaikė jį už pečių. Kada tos kojos pasidarys normalios? Auriui žiauriai visa tai nepatiko. Tas faktas, kad yra silpnoji grandis jam nepatiko. Labai erzino. Pagaliau įsitaisė. Norėjosi paimti irklą ir pasiruošti irklavimui. Bet nusprendė nieko nedaryti. Beveik. Irklą žinoma vis tiek nusičiupo ir pradėjo kalbėtis su Eion.
- Kai irkluosi laikyk šitaip. - Rodė rankomis kaip suiimti. Tada paaiškino kaip pasisukti jei prireiks. O tada perdavė irklą Eion.
Valtyje įsitaisė ir Rolandas.
- Ar turi numatęs kokį maršrutą? - Paklausė jo Auris.

*

Neprisijungęs Rolandas Senkleris

  • Burtininkas
  • ***
  • 121
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #118 Prieš 2 mėnesius »
Visi susitaisė valtyje. Rolandas vis dar ieškojo priekabių kodėl Eion čia neturėtų būti. Tas vaikis atrodo jau toks nuskriaustas. Ir kas jam nepatinka? Tiesiog negalėjo nieko su savimi padaryti.
Prieš įlipdamas į valtį į ją sukrovė ramentus ir daiktus. O kai įlipo pasiėmė irklą.
- Lyg ir. Pasižymėjau vakar žemėlapyje. Ten galėsim taisytis pažvejoti. Ar tu pasiruošęs irkluoti? - Paklausė Eion. - Pasistenkim tai daryti panašiu ritmų. Kai pavargsi sakyk. Valtį galima ir tiesiog užkerėti. Dabar tai labai ypatingai irkluoti ir nereikės. Srovė mus neš. Reikės tik pasisukti kartais. - Rolandas pasiėmė lazdelę ir kerais stumtelėjo valtį tolyn į vandenį. Aišku galėjo atsistumti irklais. Bet apie tai net nepagalvojo. Jie pradėjo skrosti upės tėkmę.
- Kokius dalykus pasirinkai po VML egzaminų? - Domėjosi tuo vaikinuku.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 855
  • Taškai: 67
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #119 Prieš 2 mėnesius »
Auris gelbėjo situaciją. Žinoma, jie visi kartu čia atsidūrė būtent per jį, bet jeigu tektų būti dviese su Rolandu, viskas būtų žymiai blogiau. Eion nusiteikė su Aurio dėde nesikalbėti, nebent jis ko nors klaus. O kol kas žiūrėjo, kaip tėtis rodo irklavimo judesius, ir bandė viską įsidėmėti. Paėmęs irklą pabandė atkartoti. Tam daiktui esant vandenyje turbūt bus sunkiau, bet kol kas atrodė visai įmanoma.
- Aha, - atsakė į klausimą. Linktelėjo pasakydamas, kad pavargęs pasisakys, bet abejojo, kad tai darys. Visų pirma, neatrodė, kad irkluoti taip jau sunku, tad tikėjosi užtekti jėgų. Be to, ir toliau jautėsi pernelyg nejaukiai. Jam šitas Rolandas visai nepatiko.
Valčiai nutolus nuo kranto atsargiai įmerkė irklus į vandenį ir pabandė pakartoti Aurio rodytą judesį. Visai įdomu, gal netgi pavyks kiek atsipalaiduoti. Deja, Rolandas ir vėl uždavė klausimą. Eion dirstelėjo į tėtį tarsi prašydamas pagalbos. Galiausiai sumurmėjo:
- Atsisakiau tik astronomijos, ateities būrimo ir magiškųjų gyvūnų priežiūros. Nežinau, ką norėsiu veikti po Hogvartso.
Ar šis atsakymas Aurio dėdei tiks? O gal jis baisiausiai supyks? Eion kiek susigūžė ir stengdamasis būti kuo mažiau pastebimas ėmėsi irklavimo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.