4
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • V kursas
  • *
  • 183
  • Taškai: 58
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Bovey upė
« Prieš 3 savaites »
Upė ramiai tyvuliavo, saulės atšvaitai smagiai žibėjo ant skaidraus vandens paviršiaus.
Bovey upė sau ramiai tekėjo Dartmūro rytinėje pusėje. Taip, toje pačioje didelėje grafystėje pietvakarių Anglijoje, kartais dar vadinama Devonšyru (arba Devonu),  kur ir buvo įsikūręs Ūdrų Žabangų miestelis.
Būdavo atkarpų, kai Bovey upė tekėdavo ramiai, kartais galėdavai pamatyti nugludintus rudus akmenėlius, kartais kitose atkarpose vandenys smagiai šniokšdavo tarp apsamanojusių, nugludintų akmenų, tačiau bendrai pasakius upė buvo sekli.
Upė vinguriavo miškingose plotuose, liauni, lapuočiai medžiai stūksojo prie upės kraštų, kai kurie palinkę vos nepalinkę prie pat vandens.
Upę kirto keli tilteliai: vieni išgrįsti akmenimis, kiti sukontruosti iš medienos. Pavyzdžiui vienas medinis tiltelis stūksojo Hisley miške, netoli Lustleigh miestelio, senovinis akmeninis - tenais taip pat, tik galbūt kitoje vietoje, ne šalia pat.
Žiemą Bovey upė vargiai užšaldavo, o ir vandens lygis vargiai pakyla - nebent lapkritį -taip sako žiobariškieji internetiniai puslapiai.


Žiemai vis besitraukiant, tačiau šilumos antplūdžiams vis atskubant, vieną ankstų rytą, kai visi pūtė į akį, Kajus tyliai išlipo iš lovos, apsirengė ir iš po lovos pasičiupo šluotą.
Atsargiai įslinkęs į kvadratinį koridorių, pabarškino į Wrenos kambario duris, taip duodamas ženklą, jog įbrolis atsibudęs ir nešdinasi laukan.
Gan lengvai be garso nusileidęs į pirmą aukštą ir išsmuko į lauką. Šoktelėjo ant šluotos ir pasileido visu greitumu į dangų.
Vos tik namams pradingus iš akių, pasukęs kairėn, po to praskridęs kelis kilometrus tiesiai, po to vėl kairėn, po kelių šimtų metrų - dešinėn, Kajus išvydo sruvenančią upės vandenis.
Prefektas įsišiepė.
Jis surado Bovey upę.
Šiltėjantis žiemos vėjas taršė plaukus, smagiai žnaibė skruostus, smulkios snaigės sukosi aušros nutviekstame purpuriniame danguje, deja, snaigės pasiekusios žemę - tirpo, tačiau dar apylinkės buvo apsiklojusios plonu baltu apvalkalu.
Kajus, palinkęs prie šluotos,  apsidairė po Hisley mišką, kurį ir buvo priskridęs. Tamsus žvilgsnis užmatė tarp baltų medžių viršūnių akmeninį lentą tiltelį. Penkiolikmetis vyptelėjo puse lūpų ir šovė į apačią prie tiltelio.
Sušmėžavo tamsios medžių šakos, kamienai, tamsesni upės vandenys, subaltavo kieta, įšalusi žemė. Akimirką Kajaus galvoje blykstelėjo mintis, jog būtų visai netaip smagu visu greičiu daužtis į žemę. Kitą sekundę Wintersui pasidingojo, kad jaučia lūžtančius kojų, kaukolės, rankų kaulus, tačiau užuot tai, dvivardis jaunasis burtininkas lengvai ir įgudusiu nutūpė su šluota ant žemės, atlikdamas viražus, sulėtinančius kritimo greitį.
Kažkiek apdujęs, Kajus papurtė galvą. Ir sau mintyse šypteldamas pasakė, jog kitą kartą bus atsargesnis. Vos nenusijuokė iš savo baimės, apėmusios tą akimirką, kai nusileido ant motinos žemės.
Na, ir kvailys,- apžvelgdamas vietovę, kurioje nusileido, pamintijo švilpis,- Belenkiek laiko skraidai ir pabūgsti tokio smigimo...Tiek to. Kurgi Wrena? Juk susitarėm, jog po mano ženklo atskris čionais irgi.
Buvo paprasta priežastis, kodėl Kajus su Wrena kartu neskrido čionais - kartu paskraidyti šį savaitgalį Kajus sumąstė praėjusį  penktadienį, kai "netyčiomis" iškrėtė šunybę Igoriui. Kajus besipraktikuodamas kerus, išaukiančius ugnį, "netyčia" sudegino globėjo kažkokius dokumentus iš Skutelio. Jis tikrai nenumanė jog tie dokumentai bus svarbus Igoriui. Ir taip pas jį daug dokumentų. Sudeginus vienus, vargiai ar prisimins jog turėjo tokius kažkokius dokumentus. Deja, Kajus klydo ir už šią išdaigą gavo namų arešto iki kitos savaitės sekmadienio (areštas galiodavo tik savaitgaliais, nes tik savaitgaliais iš Hogvartso grįždavo namo).
Visgi, Kajus nebūtų Kajumi, kuris neignoruotų bausmių, tad sumąstė išsliūkinti iš namų ryte kai visi miega, ir paskraidyti su Wrena. Logika paprasta: niekas nesuuostų, kad jis išbėgo skraityti ant šluotos, kai turi namų areštą. Kad nekiltų jokių įtarimų, Kajus pasakė Wrenai, kad ji turės skriti po penkiolikos minučių, kai jai tyliai pabalados į duris.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • V kursas
  • *
  • 143
  • Taškai: 59
  • Lytis: Moteris
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #1 Prieš 3 savaites »
Wrena žiūrėjo į lubas. Dar vienas košmaras apie Gluosnius Galiūnus. Šį kartą jie degė, buvo stipri audra, o besikvatojantis organizatorius pasakė, jog neištrūks, kol nesugaus šmaukšto ir pradingo oru. Atsibudus reikėjo gerokai save įtikinti, jog tai tebuvo tik sapnas.
Kajaus pabeldimas į duris buvo pakankamai garsus, tad penktakursė krūptelėjo. Jei kas nors jau buvo atsikėlęs, tikrai būtų išgirdęs. O gal tik pasirodė. Pažiūrėjo į ant stalo buvusį laikrodį ir išlipo iš lovos. Apsirengė ir pradėjo šukuoto susivėlusius plaukus, kuriuos vos iššukavo. Iš spintos išsitraukė šluotą (gal tiesą sakė Kajus - geriau slėpt po lova, vis tiek ten nieks nežiūrės) ir pagalvojus ar dar reikėtų nubėgti į virtuvę sausainių, pamatė, jog laikrodžio rodyklės jau slinko prie jos laiko pabaigos, tad tyliai pravėrė duris ir kaip per kokį filmą apsidairius, ar nieks jos nemato, išslinko į koridoriuką. Tyliai nusileido laiptais, tiesa, vos nenuvirsdama, mat norėjo praleisti kartais sugirgždančią pakopą ir apsiavusi batus bei apsivilkus apsiaustą, pravėrė duris ir išėjo į šaltą orą. Atsitraukus nuo namo per porą metrų, pakilo į orą ir prisimindama Kajo nurodymus, pradėjo skristi. Reikėjo išeiti anksčiau, nes kol jį rasiu... Švilpės skirimo tempas buvo ne toks greitas kaip Kajaus, tad kol surado upę, užtruko ilgiau, o tuomet dar teko šiek tiek paskristi palei ją, kol pamatė tiltelį ir žmogaus figūrėlę. Lėtai nusileidus, nulipo nuo šluotos.
- Labas rytas, Kajau. Tikrai manai, jog niekas neatsikels anksčiau, nei grįšim?- Wrena nenorėjo supykdyti Igorio, kuriam kažkada seniai seniai buvo prižadėjus prižiūrėti įbrolį, kad šis ko nors neiškrėstų. Nors... Turbūt po tiek Kajaus išdaigų, apie kurias dažniausiai nesužinodavo anksčiau, nei sužinodavo pats Igoris, greičiausiai net globėjas pamiršo pažadą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • V kursas
  • *
  • 183
  • Taškai: 58
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #2 Prieš 3 savaites »
Kajui gan kiek teko palaukti Wrenos ir po kokio pusvalandžio išvydo viršum medžių viršūnių lėtai atskriejančią įseserę.
-Labas,- pasisveikino šis, vos bendraamžei nusileidus ant žemės. Papurtė galvą,- Vargu. Jei vakar gerai girdėjau, tai suaugusieji bus užsiėmę savo darbais. Jie mūsų nepastebės net ir jei jie bus atsikėlę,- pabandė nuraminti Alder Kajus.
Ir tada pasakė tai, ko nenorėjo ir nežinojo ar reikėjo tai pasakyt:
-Wrena, Igoris ir Mela ir Emi nėra tie, kurie įsivaizduojam,- baimė staiga sugniaužė jo gerklę. Ką jis per nesąmonę padarė...-Igoris ir Mela yra vilkolakiai, Wrena. Neseniai pats sužinojau,- sunkiai nugurkė susidariusį gumulą. Jis negalėjo daugiau tylėt, kūnas pradėjo virpėti iš baimės, kokia bus Wrenos reakcija,- Aš kalbėjausi su Igiu...Ir...aš...kai ką dar sužinojau,- prefekto balsas sudrebėjo.  Tą akimirką tamsiaakis sužinojo, jog jam reikia kažko šalia, nes negali daugiau apsimetinėti tuo linksmu vaikiu, kuris vien tik mato gėrį, ir ant jo neužslenkia tamsa,- Aišku...pykau ant Igio, jog anksčiau nepasakė kas yra iš tikrųjų, bet po to...- berniukas užsikirto,- Nepyk tik ant jų, aš nežinau, kokios rasės yra Emi,- tą minutę suprato, jog globėjo sužadėtinė pernelyg balta kaip žmogus,- Bet supratau, kad gal geriau nereikia sužinoti jos rasės. Bet, bet, bet....aš apie tai nenorėjau kalbėti...tiesiog....mano tėvai...,- vėl užsikirto,- Jiems manęs nereikia...Aš buvau vieną sykį apgavęs Mirtį...miriau..ir buvau prikeltas...Igoris sakė, jog man buvo klinikinė mirtis, kai gimiau...bet mane atgaivino...bet manęs nepasiėmė mano motina...
Kajus suvokė, kad jis ir Wrena yra panašūs - abiejų tėvai jų atsisakė, nes jų jiems nereikėjo.
Kajus drebančia ranka persibraukė per neklusnius plaukus.
Sunkiai atsiduso.
-Ir taip...dar...mano katinas Sniegas kalba.
Nutilo.
O Merlinai, jam tikrai reikia išsikalbėti.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • V kursas
  • *
  • 143
  • Taškai: 59
  • Lytis: Moteris
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #3 Prieš 3 savaites »
Kajus patikino, jog niekas jų nepasiges, tačiau Wrena suprato, jog čia kažkas ne taip. Kajus visuomet būdavo linksmesnis ir ne toks... Nuliūdęs? Nesuprato kodėl, tačiau matė įbrolio pastangas kažką papasakoti, tad neįsiterpė.
Igoris ir Melijandra - vilkolakiai. Wrena pasistengė neužduoti daugybės klausimų ir nepertraukti kalbos. Bandė suprasti ar tai - ne koks balandžio pirmosios pokštas, tačiau dar buvo žiema ir balandžiu net nekvepėjo. Vadinasi, Wintersas nemelavo. Švilpė nesuvokė kaip Lorijanai tai galėjo nuslėpti. Ne, ne tai, kad nepasakyti globotiniams, bet neišsiduoti. Žinoma, ant jų nepyks. Jei būtų žinojus, turbūt nebūtų leidus vilkolakiams jos globoti. O dabar... Neįsivaizdavo ką dabar reikėtų daryti, o gal kaip tik - nedaryti.
Emilijana irgi ne žmogus? Ar tame name be manęs gyvena paprastas žmogus? Wrena pažiūrėjo į Kajų. Gal jis jau animagas ar turintis kokią rasę, tik man to nesako?
Jog prefektas pasakytų antrąją naujieną, jam prireikė daugiau pastangų ir penktakursė suprato kodėl. Kalbėti apie tėvus nebuvo nei jos, nei jo mėgstamiausia tema. Apie juos beveik nekalbėdavo, gyveno lyg jų nebūtų buvę. Tačiau Kajus sužinojo visą savo istoriją, kuri nebuvo tokia paprasta, kaip galėjo atrodyti palyginus su Wrenos.
Čia buvo magijos pasaulis, teko suprasti ir rasių skirtumus, ir kalbantį katiną, kuris, tiesą sakant, buvo turbūt mažiausia problema. Nors tai nebuvo problemos, jų nereikėjo spręsti. Tai buvo tiesiog faktai, su kuriais reikėjo susitaikyti.
Kai Alder buvo tikra, kad įbrolis baigė kalbėti, atsiduso ir sekundėlę patylėjo. Neįsivaizdavo ką reikėtų pasakyti, tačiau suprato, jog jis tikisi kokios nors reakcijos. Pradėti gailėti? Atšaut, jog kitiems būna blogiau? Ne... Kažką papasakot apie save? Atrodys labai savanaudiškai. Gal tuomet, pirmam kurse dar pavyko aplenkti šią temą, tačiau dabar išeities nebuvo.
Apkabinti? O gal nereikia? Atrodo, pažįsta žmogų gan ilgai, tačiau ką pasakyti nežinojo.
 - Kajau, aš neįsivaizduoju ką reiktų pasakyti,- prisipažino ir iškart suprato kaip kvailai tai nuskambėjo.- Visko tiek daug...- Jis dar turbūt juos tikėjos pamatyt, kvaile, o dabar visos viltys žlugo. Ką tu čia per pievas jam paistai? Pasakyk kažką normalaus.- Aš... Emm... Žinau, kad dabar tau labai sunku ir gali prireikti gan daug laiko, tačiau teks susitaikyti, jog tai yra praeitis. O ji... Na, tavo motina padarė labai didelę klaidą. Gal jai buvo tuo momentu per sunku, bet taip daryti nereikėjo. Ji tuomet nesuprato ką praranda. Nemanau, jog ji paliko tave savo noru,- garsiai pagalvojo.
Buvo per daug naujos ir šokiruojančios informacijos, tad švilpė nebesugalvojo ką dar galėtų pasakyti nenukrypstant nuo temos.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • V kursas
  • *
  • 183
  • Taškai: 58
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #4 Prieš 2 savaites »
-Greičiausiai ji mane paliko savo noru,- suniurnėjo, nenorėdamas tikėti, jog visgi, jo tėvams jis buvo reikalingas. Jei būtų reikalingas jie būtų susiradę! Jam nebūtų reikėję trankytis per ši tiek šeimų!
Kajus papurtė galvą.
-Tiek to. Mūsų kalbos nieko nepakeis,- atsiduso ir tvirčiau suspaudė kvidičo šluotą.
Tamsios akys nukrypo į lėtai tekantį tamsų vandenį, po to į akmeninį tiltelį.
-Einam paskraidyt?- Kajus lengvai šoktelėjo ant šluotos, pakėlė antakius ir smąlsiai nužvelgė Wreną. Vyptelėjo.
Slogutį jam reikėjo kažkaip atsikratyt. Jis nė neketins visą laiką irzti,  jog jam gyvenimas nepasisekė.  Tačiau kaip atsikratyt?
Staiga, Kajus atsispyrė nuo žemės, pakibo ore ant šluotos.
-Einam lenktynių, laimės tas, kuris nuo šio akmeniniu tiltelio iki kito tiltelio bus pirmas, ką manai? Kas laimės, galės kažko iš pralaimėjusio paprašyt,- Kajaus akyse nušvito energijos kibirkštėlės.
Lėtai nuskridęs prie akmeniniu tiltelio, nusileido ant krašto. Atsisuko į Wreną.
-Bandom?
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • V kursas
  • *
  • 143
  • Taškai: 59
  • Lytis: Moteris
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #5 Prieš 1 savaitę »
Ji greičiausiai pasakė kažką ne taip. Dvejonės buvo nuolatinės jos palydovės, tačiau retai nutikdavo, jog iš tiesų būtų reikėję daugiau susimąstyti. Kuomet jai reikėjo, Kajus padėdavo. Po šimts Helgos suknelių! Juk jei ne jis, turbūt dar dabar būtų buvusi ta pastoviai naktimis dėl tėvų žliumbiančia maže. Wintersas net įkalbėjo Igorį ją globoti, o ką padarė ji - pati Wrena? Ar sugebėjo jam padėti, kai reikėjo? Gal kada ir taip, tačiau dabar, jam sužinojus viso gyvenimo mįslės įminimą, kuris buvo skaudus, ar padėjo? Ne. Juk galėjo pasakyti kažką daugiau, už tą kvailą ,,aš žinau, jog tau labai sunku". Galėjo padėti, jog bent kiek lengviau būti, bet nesugebėjo.
Alder nudelbė akis į žemę. Kajus buvo visiškai kitoks, nei visuomet. O gal visuomet toks buvo, tik labai meistriškai apsimetinėjo? Penktakursė nebesigaudė. Linktelėjo ir atsisėdo ant šluotos. Kajus padėjo jai ir mokytis skraidyti, o Wrena jam nieko padėti nesugebėjo. Būtų išsitėškus daugybę kartų, jei ne švilpynės prefektas. Skraidyti buvo dar ne visai paprasta, tačiau dabar nenorėjo supykdyti įbrolio. Juk jis taip stengėsi ir viską papasakoti, ir nebegalvoti apie visa tai.
- Kajau, juk žinai, kad čia tas pats, kaip lenktyniaut gepardui ir sraigei,- šyptelėjo, tačiau nusijuokti nepavyko. Helga, kodėl aš tokia savanaudė? Bijau, kad teks padaryt paslaugą? Tuomet, kai jis tiek daug padėjo? Švilpė nusileido šalimais įbrolio.- Bandom.
Suskaičiavus iki trijų, stipriai atsispyrė nuo akmeninio pagrindo ir stipriau suspaudus šluotą, pradėjo skristi į priekį.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • V kursas
  • *
  • 183
  • Taškai: 58
  • Visi žmonės geri. Tik jie patys to dar nežino -F.D
Ats: Bovey upė
« Atsakymas #6 Prieš 1 dieną »
Kajus šyptelėjo.
-Ne. Klysti. Čia tas pats kai lenktyniautų šunys, tik vienas - kurį laiką netreniruotas lenktynėms, kitas - treneruotas,- Kajus žvilgtelėjo į Wreną, nutūpusią šalimais,- Tiek vienas, tiek kitas turi šansų parungtyniauti ir gal net laimėti. Tik visa tai priklausys nuo noro, ištvermės, aplinkos ir įgūdžių, bet, manau, viskas priklausys nuo noro.
Kajus nusisuko, tamsių akių žvilgsnis nukrypo į priekį.
Vos tik Wrenos lūpas paliko skaičisu trys, stipriai atsirpyręs nuo tiltelio kojomis, Kajus šovė į priekį.
Buvo paprasta: seki vandens tėkmę, per posūkis nebandai lėkti visu greičiu, kad neįsitrėkštum į aplinkui augančius medžius, tiesiose atkarpose - varai visu greičiu. Deje, mintys liko mintimis, kaip terorija - nepritaikyta teorija praktikoje ar taktika - mūšyje.
Bovey upė pasirodė, buvo vingiuota it prakeikta raguota gyvatė.
Posūkis ant posūkio.
Kajus per pirmas minutes vos nenusisuko sprando, vos neįsirėšdamas į medį, bet ačiū Merlinui, spėjo padaryti staigų posūkį, vos nenudribdamas nuo šluotos.
Tą akimirką sau pasakė, jog turi būt atidesnis ir greitis šioje atkarpoje nieko nepakeis. Reik sulėtėti ir melstis, kad įgūždžiai leis įsiveržti į priekį.
Kita vertus, tai buvo lenktynės ir ne dėl lentynių, o dėl smagaus laiko praleidimo.
Kajus jau lėčiau nuskriejo pirmyn.
Wrenai ši atkarpa yra kaip tik. Tikras gėris neįgudusiems, lėtiems skraidytojams. Greitieji tuojau pat čia apsivemtų nuo dažno ir greito posūkių darymo.
Medžiai skriejo pro akis, vėjas taršė garbanas, tačiau snaigės it mažosios padūkėlės skverbėsi į akis, lyg kokie nagli tankai.
Kajus vos nesusilaikė nenusikeikęs.
Nagi! Tik kvidičo čempionatuose gali būti toks blogas matomumas! Beveik pavasaris! Tegul kažkas sustabdo snigimą!
Prieš akis išdygo posūkis.
Kad tave hipogrifas nutrenktų!
Besimarkstydamas nuo greitai betirpstančių snaigių, Kajus palinko į kairę, atlikdamas posūkį.
Nesuprato ar  jau senai aplenkė Wreną ar ne - mintis taranavo iš lyg niekur nieko atsirandantys posūkiai ir snaigių naglumas.
Staiga, posūkiai dingo.
Tiesi atkarpa! PAGALIAU!
Šluotos greitis padidėjo, Kajus palinko į priekį, prie blizgančio nuo snaigių šluotos koto.
Kajus labiau prismerkė. Per akių plyšius nekažką matė. Tuo tarpu save keikė, jog nepasiėmė kvidičo akinių.
Ot žioplys!
Staiga, snigimas nuslopo.
Kajus iš palengvėjimo atsiduso, ir jo šluotos greitis dar daugiau paspartėjo, vos tik jaunasis kvidičininkas ir burtininkas galėjo daugiau pamatyti vaizdo.
“There’s a million things I haven’t done, just you wait”- Alexander Hamilton

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019