0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 490
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #45 Prieš 8 mėnesius »
Aišku, Oliveris tuoj apsižliumbs, o tėtis puls jo guosti. Ir kaltinti jį, Eliotą. Nesinorėjo mylimam žmogui meluoti, bet negi imsi ir sakysi, kad specialiai įstūmei brolį į vitriną, nes tiesiog negali jo pakęsti?
- Ne, tėti, aš... - pradėjo pasiteisinimą, kurio pabaigos dar nežinojo. Bet netrukus gavo nuo to pasiteisinimo išsisukti - ant jų pradėjo kažkas šaukti. Akies krašteliu pamatęs, kad Oliveris persigando, Eliotas vos neprunkštelėjo. Bet jam visai nepatiko tai, ką šnekėjo toji nedraugiška moteris. Devynmetis niekaip negalėjo suprasti, kodėl visi suaugę žmonės tokie pikti. Tas buvęs Hogvartso profesorius piktas, toji moteriškė iš ginklų parduotuvės gal ir nepikta, bet bendravo tik su Oliveriu... Negi be mamos ir tėčio pasaulyje yra tik vienas draugiškas žmogus - Auris? Tai buvo keista. Negi jis ir pats toks bus, kai užaugs? Pažadėjęs būti geresnis piktai žiūrėjo į moterį. Tegul ji šneka apie Oliverį ką tik nori, bet apie jį, Eliotą, ir tėtį tokių nesąmonių meluoti negalima.
- Tavo žiniai, viskas įvyko netyčia, - įžūliai ištarė Eliotas spoksodamas į moterį. Tėčiui netiesos sakyti negalima, bet čia ne tėtis, o bjauri suaugusi moteris. Taigi berniukas ką tik rado puikią išeitį iš sudėtingos situacijos. - O jeigu nepatinka čia būti, niekas neverčia pasilikti!
Atsisukęs priėjo prie tėčio. Žinoma, tai reiškė prisiartinimą ir prie brolio, kas visai nepatiko, tačiau jautėsi šauniai atsikirtęs tai moteriai, tad nelabai užtikrintai nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 136
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #46 Prieš 8 mėnesius »
     Clarke buvo pasiutusi. Kodėl visada visos nesąmonės turi dėtis tik aplink ją? Ji net paliko Hogvartsą! O tie prakeikti vaikigaliai vis vien sugeba ją persekioti lyg kokia uodega! Ir net elgtis visiškai nepriimtinai!
     - Tiesiog puiku, kad viską sutvarkėte! - su paniekinama ironija tėškė Gloria tam raudonplaukiui. - O dabar galėtumėte ir kuo greičiau nešdintis, nebent jums toks jūsų pačių vaikų elgesys yra visiškai priimtinas ir tiesiog degate nekantrumu kol jie iškrės ką nors panašaus! Negaliu patikėti, kad jie iš tikrųjų buvo taip auklėjami. Ką tai sako apie jus ir jūsų vaikus!
     Baltaplaukė kritiškai nužvelgė reparo kerais sutvarkytą vitriną. Jose gulintys daiktai vienetiniai ir jokie reparo kerai jų nebepakeis, po tai kai šie buvo suskilę į šipulius. Kaip tas vyras su savo vaikais iš vis turi tiek drąsos taip nepagarbiai elgtis kitų atžvilgiu? Apgailėtina.
     Kai Gloria jau manė, kad su jais susitvarkė ir dabar jie visi trys gražiai išžygiuos pro duris (tikėkimės ir šių nesugadindami), staiga prabilo viso šio reikalo kaltininkas - kažkuris iš vaikų. Nesvarbu kuris, jie abu šio incidento kaltininkai.
     - Paklausyk tu mažiau, - pro sukąstus dantis lediniu balsu iškošė Gloria čiupdama tam vaikui už apykaklės. Clarke prisitraukė tą mažą niekšą tiesiai prie savo atšiauraus veido ir jai mažiausiai rūpėjo, kad jei perlenks lazdą taip laikydama vaiką, gali jį ir nusmaugti. - Tyčia ar netyčia! - išrėkė keiksmažodį tam vaikui į veidą. - Tai nesprendžia šios problemos! Iš vis - kaip sugebi būti toks įžūlus! Atėjai į svetimam žmogui priklausančią vietą, suniokojai svetimo žmogaus turtą, o kai esi dėl to apkaltinamas, tampi mažas įžūlus niekšas! Dar didesnis nei tas, kuris suniokojo tą prakeiktą vitriną! Tfu, kaip neapkenčiu tokių vaikigalių! Kur šiais laikais pagarba vyresniam žmogui?! Jokios, jokios! pagarbos! Kaip galima tave taip bjauriai išauklėti?
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1981
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #47 Prieš 8 mėnesius »
Žinoma, Oliveris buvo įskaudintas. Dafydd apkabino savo mažylį ir juto, kad jis visas virpa. Rėkauti pradėjusi isterikė turbūt išgąsdino ne tik taip pratrūkusi, bet sukėlė ir triukšmo baimės priepuolį. Ar kaip nors galima padėti šitam berniukui?
- Gerai, eisime namo, - sumurmėjo Oliveriui jo tėvas svarstydamas, ar Eliotas nesiraukys, jeigu jie iš tiesų važiuos į Sautendą. Ko gero, gali tekti čia grįžti, tad ar energija ir smalsumu trykštantis devynmetis nenusimins? Bet kol kas apie tai galėjo ir negalvoti - baltaplaukė ir toliau žemino Llewellyn šeimą ir jos galvą.  Dafydd jautėsi taip, tarsi jį kas stumtų į bedugnę, tačiau netrukus neviltį ir savigraužą pakeitė pyktis - šita moteriškė pradėjo grasinti Eliotui. Teko skubiai paleisti Oliverį ir žengti prie kito sūnaus. Vis dar rankoje buvusi lazdelė bakstelėjo į baltaplaukės kaklą.
- Ar tu nematai, kad jis dar vaikas? - tyliu, bet labai grėsmingu balsu paklausė Dafydd. Labai norėjo trinktelėti kokiais nors kerais, tačiau taip galėjo sužeisti Eliotą. Be to, jeigu moteriškė nugriūtų, ji turbūt pridarytų dar daugiau duženų. Teko pridurti: - Paleisk jį gražiuoju.
Praktiškai išplėšė sūnų iš baltaplaukės gniaužtų ir atsitūpė prie jo. Visai ne taip įsivaizdavo vizitą šioje parduotuvėje, bet dabar stengėsi apie tai negalvoti. Kaip ir apie tai, kad ši rėksnė kalbėjo tiesą. Jis iš tiesų tragiškas tėvas. Bet dabar turėjo susitelkti ties savo mažyliais.
- Eliotai, ar viskas gerai? Ar ji pernelyg tavęs neišgąsdino? - tyliai klausinėjo berniuko ir kiek padvejojęs atsistojo ir įsispoksojo moteriai į akis. Buvo visai arti jos ir virė pykčiu. Nors atradęs meilę ir laimę toli gražu nebebuvo toks piktas, grasinti ar kelti pavojų vaikams buvo puikiausias būdas sukelti tokią Dafydd emociją.
- Kalbate apie vaikų auklėjimą, - lygiai taip pat tyliai ir grėsmingai pratarė. - Bet akivaizdu, kad mandagumo reikėtų pasimokyti pačiai. Neabejoju, kad neturite nei mylimo žmogaus, nei vaikų. Tokios niekas negalėtų mylėti.
Iš galvos atkakliai vijo mintis, kad ilgą laiką save lygiai taip pat laikė nevertu meilės. Bet tai - praeitis. Dabar jis turi nuostabią šeimą, kurią privalo apsaugoti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #48 Prieš 8 mėnesius »
Tėtis neprieštaravo eiti namo, tad nuotaika kiek pasitaisė. Žinoma, tai Eliotui visai nepatiks, jis skųsis turintis blogą brolį. Bet baimė taip kaustė, kad Oliveris stengėsi galvoti tik apie grįžimą pas mamą. Ten galės ramiai piešti ir nusiraminti. Triukšmą kelianti moteris, kuri labai pyko ant tėčio, turbūt ilgai bus pats baisiausias prisiminimas.
- Ačiū, - spėjo sumurmėti devynmetis, tačiau netrukus viskas ir vėl pasikeitė. Atrodė, kad toji šviesiaplaukė nori užmušti Eliotą. Oliveris svajojo apie tai, kaip šoka ginti brolio ir jį išlaisvina, bet taip nieko ir nepadarė. Stovėjo vienas, nes tėtis ėmėsi veiksmų už jį, ir liūdėjo. Jautėsi visai niekam tikęs. Jeigu Eliotas jį mylėtų, nebūtų pastūmęs. Nebūtų kilęs triukšmas, ir toji moteris turbūt nė nepažvelgtų į juos. Vadinasi dėl visko kaltas tik jis, Oliveris. Norėjosi atsiprašyti. Ir tėčio, ir brolio, ir netgi tos gąsdinančios moters. Bet devynmetis tik stovėjo nuleidęs galvą ir kaltino save dėl viso šiandien nutikusio blogio.
- Kada eisime namo? - išdrįso paklausti, tačiau tą padarė taip tyliai, kad jo turbūt neišgirdo niekas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 490
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #49 Prieš 8 mėnesius »
Ši moteris priminė anglų kalbos mokytoją mokykloje, ir tai Eliotui visai nepatiko. Abi buvo rėksnės ir kaltino kitus. O mokytoja dar ir nesuprasdavo, kad kvailiausias klasėje yra visai ne jis, o Oliveris. Šį kartą tarsi pats Eliotas buvo kaltas dėl situacijos, tačiau nuo to neužsinorėjo būti apkaltintas. Jeigu jo brolio čia nebūtų, nereikėtų nieko stumdyti ir kelti triukšmo. Norėjo kaip tik tai ir išrėžti, bet nespėjo to padaryti - bjauri moteris pradėjo jį smaugti.
- Paleisk, suinkštė Eliotas ir tada pajuto baimę. Ji buvo tokia didelė, kad, atrodė, niekas nebepadės. Tėtis buvo šalia ir bandė taisyti situaciją, bet ar jis ką nors gali padaryti? Devynmetis bandė žvilgsniu paprašyti pagalbos, bet akys ir toliau gręžė tą moterį. Ak kad taip galėtų jai įspirti ir parodyti, kad nėra iš kelmo spirtas.
Laimei, netrukus viskas baigėsi. Tėtis įrodė, koks šaunus yra, ir Eliotas lengviau atsikvėpė. Norėjo apkabinti mylimą žmogų ir taip nusiraminti, bet prie Oliverio to nedarė. Fu.
- Taip, tėti, - atsakė berniukas ir atsisuko į staigiai itin nemėgstama pasidariusią moterį. Jai pratarė: - Tu esi labai bloga.

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Burtininkė
  • ***
  • 136
  • I'm the road to the Hell.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #50 Prieš 7 mėnesius »
     Baltos rankos visa jėga gniaužė berniuko marškinius, o akys piktai svilino tą mandrų manierų kupiną veidą. Kodėl pasaulis turėjo sutverti tokį bjaurų dalyką kaip maži vaikai? Kodėl žmonės negali iškart gimti suaugusiais! Pasaulis būtų daug paprastesnis, malonesnis ir su mažiau kvailų rūpesčių bei problemų.
     Kuomet į Glorios kaklą įsmigo lazdelė, baltaplaukė lėtai, neatitraukdama kaklo nuo lazdelės, atsitiesė ir įsmeigė išdidų žvilgsnį į raudonplaukį vyrą, lazdelės savininką. Ranka vis dar nepaleido sugniaužtų marškinių, tačiau žvilgsnis jau buvo nukreiptas į kitą personą. Tokią pačią nemalonią. Vidury jo žodžių, Clarke paleido marškinėlius ir savo tvirtu delnu vožtelėjo per vyro veidą. Krautuvėlėje nuaidėjo pliaukštelėjimo garsas, Glorios ugningos ir pykčiu tvelkiančios akys įsmigo į priešais stovintį vyrą ir... dingo. Pasigirdo spragtelėjimą primenantis garsas ir Clarke čia jau nebebuvo.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 34
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #51 Prieš 5 mėnesius »
Kaip visada, tėtis išgelbėjo situaciją. Ne veltui jis buvo pats geriausias, ir Oliveris jį labai mylėjo. Bet tai menkai guodė - sugriuvo dar viena išvyka. Negi su tėčiu kažką veikiantys dvyniai būtinai turi patraukti kitų žmonių dėmesį? Juk jie tenorėjo smagiai praleisti laiką. Oliveriui visada patikdavo kažkur keliauti su tėčiu. Ir Eliotu, žinoma, nors jo ir prisibijojo. O štai dabar viskas pasidarė tiesiog beviltiška, ir devynmetis jautėsi be galo nusiminęs.
Netrukus baisi moteris sugalvojo mušti tėtį, o tai dar labiau išgąsdino. Oliveris norėjo pasislėpti, bet neturėjo galimybės to padaryti. Čia buvo pernelyg klaiku. Eliotas jo nekenčia, tėtis - gina nuo moters. Kur jam dėtis? Ką daryti, kad viskas būtų geriau? Deja, nesisekė ką nors padaryti, tad Oliveris taip ir liko stypsoti sustingęs iš siaubo. Taip klaikiai nesijautė niekada gyvenime. Ir, blogiausia, atrodė, kad jie niekada nesugrįš namo.
Gerai tai, kad toji moteris dingo. Devynmetis lengviau atsikvėpė, bet vis tiek jautėsi įsitempęs. Ryžosi prieiti prie tėčio ir tyliai sumurmėti:
- Ar galime grįžti pas mamą?

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 490
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Senienų krautuvėlė
« Atsakymas #52 Prieš 5 mėnesius »
Ta moteris buvo labai bjauri. Bjauresnė netgi už Oliverį, nors tai ir atrodė neįmanoma. Eliotui atrodė, kad vis dar jaučia jos rankas, ir tai siaubingai nepatiko. Stovėjo toliau nuo jos ir piktai spoksojo. Buvo labai nemalonu ir, tenka pripažinti, baisu. Žinoma, to garsiai nesakė, tačiau tik dabar pasijuto šiek tiek ramiau.
Ir tai neilgam - ta senė sugalvojo mušti tėtį! Eliotas pripuolė artyn ir norėjo jai trenkti, tačiau nespėjo. Moteriškė... Išnyko? Tai buvo labai įdomi magija, tačiau devynmetis buvo toks sutrikęs ir išsigandęs, kad apie tai beveik nesusimąstė. Spoksojo į tašką, kur ką tik buvo nemaloni moteris, ir iš viso apie nieką negalvojo.
Verksnys Oliveris, aišku, užsimanė namo. O štai Eliotas priešingai - kadangi trukdis dingo, jis netgi labai norėjo pasilikti čia ir apžiūrėti prekes. Aišku, tėtis pasirinks verksnio norą, tačiau jo brolis vis tiek pareiškė:
- Nenoriu pas mamą! Noriu viską gerai apžiūrėti. Ar gerai, tėti?