[Auksė Marlena Hale]

Tądien saulė švietė nuo pat ryto, o tai ėmė įkyrėti. Juodaplaukė pamažu kėblino į bokštą. Jau buvo pora valandų po pietų, nors pilvo gurgesiai niekaip nesiliovė. Mergina atsargiai pravėrė kabineto duris. Pati nesuprato, iš kur tas atsargumas išniro. Viduje prišutęs oras nekėlė malonumo ir visiškai nekėlė noro būti patalpoje. Teko atlapoti visus langus, į šalis nustumti užuolaidas.
Profesorė paankstino pamokos laiką - šįkart nereikėjo laukti vidurnakčio ar per miegus klausytis jos paistalų ir pabandymų kažką įkalti į tas mažas makaules. Iškart po vakarienės turėjo prasidėjo paskutinė tais mokslo metais pamoka. Artėjo atostogos, Katrilė bandė sugalvoti ne tokią sudėtingą ar įmantrią temą.
Vakariene apsirūpinusi anksčiau, Devina paslėpė minkštas pagalvėles ir pledus, bandydama prisiminti, kiek jų buvo mokslo metų pradžioje. Iš spintelės ištraukė bei ant mokinių stalų, kiekvienam padėjo po stiklinį indą. Atidžiau įsižiūrėjus, juose buvo galima išvysti įvairių gyvūnų plaukų, žvynų, plunksnų ir kitokių dangalų.
Po truputį klasė užsipildė, o nuskambėjus varpui, profesorė pakilo iš savo krėslo.
- Labas vakaras visiems, kas visgi nepatingėjote pasirodyti paskutinėje šiais mokslo metais pamokoje. Tuo labiau, jog ji vyksta iškart po vakarienės, - švelniai šyptelėjo. Neskubėdama atžingsniavo iki pirmųjų mokinių suolų.
- Priešais save matote indą su gyvūno plauku ar kitokiu jo dangalu. Šiandien aplankysite gyvūnų planetas, - ant lentos atsirado pamokos tema. Mergina jaudinosi.
- Su lazdelėmis ore apibrėžkite ratą tardami Givunilus Platem burtažodį, o ratą baikite lazdelę nukreipę į indą. Šie kerai jūsų sąmonę nukels iki planetos. Po pusantros valandos kerų veikimas nutrūks ir pamažu grįšite į klasę. Planetoje gyvuos tokios rūšies gyvūnai, kurios plauką turite indelyje. Smagios kelionės bei nuotykių, šitokia jūsų užduotis!
Šitaip pradėjusi pamoką, de Liuka grįžo atgal į savo krėslą.

---
Panaudojate burtažodį, atsirandate kažkokios rūšies gyvūnų planetoje. Paleiskite savo fantaziją: kas nutiko, kaip atrodė planeta, ar gyvūnai sutiko draugiškai ir pan.

Galite dirbti ir poromis ar grupėmis, bet tuomet sakydami burtažodį turite susikibti viena ranka ir nukreipti lazdeles į tą patį indą.

Pamoka bus uždaryta vasario 9 dieną.

2 įrašų pakanka!

Sėkmės!

[Florence Hailey Darcy]

  Laikas lėkė nepastebimai. Ir kas gi tą nenaudėlį šitaip užvijo? Florencijai to visai nesinorėjo. Taip, taip – ketvirtakursė mielai šiuos mokslo metus būtų pratęsusi, mat grįžti namo noru netryško. Juk ten jos laukė niekas kitas, bet nežinia, kaip elgtis su tėvais.
  Būtent todėl po vakarienės mergaitė traukė į pamoką – ten, kur dažnai laikas bėga lėčiausiai. Gal taip pavyks visai jį sulaikyti? Dar Florencija vylėsi tiesiog velniškai susimauti, kad užstrigtų kitoje Visatos pusėje esančioje menkai žinomoje planetoje, kur net ir mieloji profesorė negalėtų surasti ir saugiai pargabenti atgal.
  Skęsdama mažumėlę per didelėje uniformoje, rusvaplaukė kiurksojo viename iš vidurinių suolų. Vangiai pažvelgė į stiklinį indą su įvairiaspalvėmis plunksnomis priešais save, ir netrukus žvilgsnis nukrypo į lentą, kur jau puikavosi šios pamokos tema. Profesorės kalba džiugino anksčiau užgimusias viltis – juk atsirado galimybė ne šiaip prašapti tolimoje planetoje, bet dar ir būti surytai! Dabar varniukė atidžiau pažvelgė į plunksnas stikliniame inde. Burtažodį pasižymėjo sąsiuvinyje – maža kada gali prireikti. Kišenėje sugraibiusi burtų lazdelę, Florencija pasipraktikavo ore apibrėžti ratą ir mintyse ištarė magiškuosius žodžius. Nieko neįvyko. Akivaizdu. Juk nebuvo kokia nors minties galiūnė.
 – Givunilus Platem, – jau garsiai ištarė nusprendusi, kad yra pasirengusi ir pakartojusi ankstesnius veiksmus. Ratą užbaigė nusitaikiusi į indą, kaip ir buvo paliepta.

[Auksė Marlena Hale]

Profesorė paskendo savo mintyse. Sėdėjo krėsle, užkėlusi koją ant kojos ir žvelgė pro langą, kurio nedengė į šalį nustumta užuolaida. Ji stebėjo vaizdą lauke, kaip atsirado vis daugiau šešėlių, dingo paskutiniai šviesos spinduliai ir blyksniai. Viskas pasirodė laikina, nors tai kartojosi diena iš dienos.
Tamsu. Nebesimatė nieko apart juodumos bei kabineto šviesų atspindžio lange. Pasidarė nuobodu nematyti gamtos.
Mergina apsidairė. Regis, niekam pagalbos nereikėjo. Katrilė tik pasimuistė krėsle, palinko truputį pirmyn - bandė įžvelgti laikrodį ant sienos ir kokį laiką jis rodė.
- Kas vis dar nepradėjote darbo, turite pusę viso duoto laiko! - švelniai perspėjo numesdama juodų plaukų sruogas nuo pečių.

[Eliuzija Minol]

Pirmakursė Eliuzija lėtai pėdino į pamoką. Jai norėjosi tiesiog grįžti į bendrabutį ir galbūt paskaityti kokią knygą, bet vis dėlto ji nusprendė nueiti į paskutinę šių metų pamoką. Nupėdinusi į klasę atsisėdo į arčiausiai lango esančią vietą. Klasėje buvo nepakeliamai tvanku, ir pirmakursė tesvajojo grįžti į bendrabutį, tik staiga krūptelėjo, ir pastebėjo, kad pamoka jau prasidėjusi. Išraudusi perskaitė pamokos uždavinį, burtažodį dėl visa ko pasižymėjo sąsiuvinyje, ir pagriebusi lazdelę, nubrėžė ore ratą, ištarė burtažodį, ir užbaigė ratą nusitaikiusi į indą. Nieko neįvyko.Viską vėl pakartojo, tik šiek tiek lėčiau, ir staiga akyse pasidarė balta. Eliuzija sunerimo, bet staiga atsivėrė gražus, kiek primenantis pavasarį vaizdas, ir Eliuzija plačiai išsišiepė. Jai pavyko. Ji atsidūrė gyvūnų karalystėje.   

[Wrena Alder]

 Akro visą dieną buvo lyg nesavas. Niekaip nenorėjo palikti mažosios šeimininkės, jai einant į pamokas kabinosi į kojas, o porą sykių užtrenkus duris prieš pat nosį, kniaukdavo, buvo nuvejamas profesorių, tačiau nuskambėjus varpui, skelbiančiam pamokos pabaigą, kniaukdamas pasitikdavo Wreną ir šiai įkąsdavo į koją. Kas blogiausia - švilpė nieko negalėjo padaryti. Miegamajame bijojo uždaryti, kad nesudraskytų patalų, o palikus Švilpynės bendrajame kambaryje, su sekančiu švilpiuku ar švilpiuke tučtuojau pabėgdavo. Širdis neleido jo sustingdyti, tad mergaitė atsiduso ir nebebandė su juo kovoti. Pavalgius vakarienę, įpylė į katinėlio indelį maisto, o šis, kaip neįprastai, greitai sulapnojęs, nusekė ją. Atrodė, kad astronomijos bokšte jo jau atsikratė, kad nekniauks prie durų. Pamačius pilką dėmę, pagalvojo, jog čia tiesiog katinukas vaidenasi - ne sykį yra taip apsigavus.
 Profesorei išaiškinus užduotį, švilpė bandė atspėti, kokio čia gyvūno plaukas, bet iš plauko menkai ką galėjai įžiūrėti. Paprastas kailio šerys ir tiek. Išsitraukusi lazdelę, porą kartų be burtažodžio pamosavo, tuomet be lazdelės tyliai pakartojo burtažodį ir pasiruošus pasinerti į kelionę, žvilgtelėjus į rudą kailio šerį, ištarė Givunilus Platem brėždama ratuką, pabaigoje nukreipiant lazdelę į indelį su šeriu.
 Pajuto skausmą. Ne, tai buvo per daug įtartina. Niekada nejausdavo skausmo, o būtent tokio per pamokas. Nusmelkė bloga nuojauta. Skaudėjo tik dešinę ranką, lyg kas durtų. Pasigirdo garsus murkimas ir staiga Alder viską suprato.
 -Šventas Merline!- vos ne sušuko, tačiau nežinojo, ar profesorė dar išgirs ją, ar nebe. Kerų nebeatšauks, o katinas tokioje kelionėje nieko gero nežadėjo. Mokinė paėmė Akro į glėbį ir užsimerkus pradėjo melstis, jog tektų kačių planeta.
 Atsimerkus prie veido pamatė putotus nasrus. Šunys. Prisiekiu Merlino barzda, tai baigsis prastai.

[Ella Moon]

Iškart po vakarienės Ella nužingsniavo į astronomijos kabinetą. Tiesa, jai labai tingėjosi lipti laiptas ir išvis eiti į pamoką, bet nusprendė eisianti pirmą ir paskutinį kartą šiais mokslo metais į šitą kabinetą. Jai atėjus dauguma mokinių jau sedėjo suoluose, tad ji atsisėdo kažkur viduriuke. Ant jos stalo buvo padėtas stiklinis indas kuriame „gulėjo” kažkoks rožinis plaukas. Ji nenutuokė kieno šis plaukas galėtų būti, taigi nusprendė apžiūrėsianti kitų mokinių indus. Nėra ko stebėtis, kad ji nieko neįžiūrėjo, juk ir savo inde ji vos pamatė tą plauką. Pasimuisčiusi ji pagaliau ramiai atsisėdo ir pradėjo klausytis mokytojos nurodymų. Mergaitė atsargiai pasiėmė lazdelę ir nenustygdama vietoje apbrėžė ratą kelis kartus. Tuomet pakartojo burtažodžius be lazdelės. Kai jautėsi pasiruošusi, Ella giliai įkvėpė ir pusbalsiu ištarė:
- Givunilus Platem!
 Nukreipė savo lazdelę į stiklinį indą ir staiga pasidarė balta akyse. Tuomet tamsu. Ir atmerkusi akis ji pamatė... Vienaragį?

Edit: burtažodžiai rašomi paryškintu šriftu!

[Wrena Alder]

 Šunų buvo pilna. Vizgindami uodegėlėmis, šie smalsiai žiūrėjo į mokinę su kačiuku. Jeigu tik būtų geriau įsižiūrėjusi ir jai nebūtų taip rūpėjusi katinėlio gyvybė, būtų pamačiusi, jog stovi ant pageltusios, sutryptos žolės. Šunų buvo gal trisdešimt penki - gal daugiau, gal mažiau, suskaičiuoti nespėjo.
 -Akro, ramiai. Jeigu tu nejudėsi ir nieko jiems nepridirbsi, greičiausiai tave paleis ir liksim abu sveiki,- ramino katinėlį, tačiau tas rupūžiokas nespėjo išklausyti iki galo, liuoktelėjo nuo rankų ir išdidžiai eidamas link šunų, aukštai pakėlęs uodegą, pasikėlęs. Šunys greičiausiai nebuvo matę jokio katino - stebėjo, nesivijo, tačiau vienas mažesnių šuniukų turbūt nusprendė pažaisti su savo ką tik rastu draugu. Šviesiaplaukė apsidairė, ieškodama kokio nors medžio, dėl viso pikta. Netoliese augo pakankamai geras, tačiau galėjo netyčia pasirodyti per laibas, su pakankamai žemai esančia šaka. Lėtai traukdamasi link jo, švilpė pamatė, jog Akro kažkodėl įsiutintas. Netrukus pasigirdo šuns inkštimas ir lojimas - katinas lėkė laukais nuo užsiundytų šunų - su nagais vienam pagražino nosį. Raganaitė pribėgo prie medžio ir susinervinusi, kad yra tokia mažytė, bandė pasiekti žemiausiai esančią šaką, kuri, pasirodo, nebuvo jau taip žemai. Katinas bėgo laukais ir jau suko link to paties medžio, kurį buvo nusižiūrėjusi jo šeimininkė. Laikas tiksėjo, šunys artėjo, o šaka nenusileido. Visi burtažodžiai buvo išsilakstę, tad lazdelės traukti neapsimokėjo, būtų greičiau padegus žolę negu sau padėjus. Kodėl aš nepasimokiau geriau laipioti medžiais, kai galėjau?
 Penkiasdešimt metrų. Keturiasdešimt. Kas nerizikuoja, tas... Nebaigusi minties raganaitė šoko, bandydama pasiekti šaką, tačiau nepavyko ir vos nesitrenkė į medį. Bandė dar kartą. Pagaliau. Prisitraukti prie šakos atrodė be proto sudėtinga, tačiau šunys artėjo ir išsisukti nebuvo kaip. Šiaip ne taip užsikabarojo ant tos šakos ir atsisėdus atsirėmė į kamieną.
 Garsus lojimas ir katino nagai, smingantys į žievę - garsai, atkeliavę beveik iškart. Akro, užlipęs į medį daug greičiau ir lengviau, atsitūpė ant tos pačios šakos ir pasipūtėliškai sušnypštė ant šunų.
 -Na ką, katinėli, įklimpom?- atsiduso visa išpilta prakaito Alder. Užlipusi ant kiek aukščiau esančios šakos, nes bijojo, jog koks didesnis šuo nusitemps ją už apsiausto, pradėjo žvalgytis. Medžių buvo, tačiau gan nedaug. Pievos, tačiau žolė išmindyta, vietomis net nuplikusi. Ryškiai šunų darbas. O šiaip, nieko labai ypatingo nebuvo - saldainiais nelijo ir medžiai nenusidažė rožine spalva.
 Netrukus šunys prisnūdo, sugulę aplink medį. Nenorėdama jų pažadinti, mokinukė tiesiog laukė pamokos pabaigos. Glostydama katinuką kiek nurimo ir po kurio laiko, užsimerkus, pasijuto lyg būtų karuselėje. Atsimerkus išvydo tą pačią astronomijos klasę.   

[Auksė Marlena Hale]

Nenorėdama įkyrėti savo žvilgsniu mokinių, tik retkarčiais žvilgtelėjo į jaunuosius burtininkus. Atrodė, nebuvo taip blogai, kaip Katrilė tikėjosi.
Pavasaris. Mergina sėdėjo krėsle ir mąstė. Ką ji veiks po šių mokslo metų? Hogvartse tikrai nesiruošė pasilikti, bet kurgi teks traukti? Šie klausimai jau buvo bepradėję pykinti. Reikėjo nukreipti mintis kitur.
Pamoka sparčiai bėgo į pabaigos pusę. Užsigalvojusi profesorė net krūptelėjo išgirdusi varpo dūžius. Pakilo iš savo vietos:
- Ačiū visiems, kas dalyvavote šioje ir visose mano pamokose šįmet. Gaila, o gal ir ne, bet daugiau nesusimatysime, - šyptelėjo. - Saldžių sapnų ir neišdykaukit koridoriuose!
Juodaplaukė palaukė, kol visi nerangiausi ar mažiausiai skubėję mokiniai paliks kabinetą. Likusi viena garsiai atsiduso.
Sudėti buteliukus pagal gyvūnų rūšis, kaip buvo spintelėje, užtruko ilgokai. Visgi, kai baigė, jautėsi labai išsunkta. Paskutinį kartą nužvelgusi kabinetą, išėjo iš jo visiems laikams.