0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Trečioji ANJM pamoka
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Ar Elzė viena tokia keistuolė, kuriai įis kabinetas, šita muzika, šita pamoka, šita profesorė labai jau liaudiškai tariant neša į gilių senovę? Ah ta muzikytė, rodos sklinda iš sienų, bet Elzytei ją leidžia besisukanti vinilinė plokštelė... Tie užtamsinti langai... Mhm, labai romantiška, ačiū viso gero. Na gerai, gal ji ir negalvojo taip, bet koks skirtumas.
Panaudoti kalbėjimo dovaną ji nesivargino nei pasisveikindama su mokytoja, nei atsakydama į teorinį klausimą. Nu vat kas per klausimas... Jėzus Marija nejaugi niekas nepagalvojo, kad koks rožinis erelis jums galvą nukapos ir bam, mirtis?
Kai eliksyrai sudėlioti ant suolų per ne nuodų ir vaistų pamokas, užtikrintai kažkur magiškai nukeliausi, taigi, mokytoja, atsiprašau, bet tai nėra orginalu. Jeigu aš gyvenime pasikeisiu ir nueisiu į mokytojo vietą, niekada neduosiu vaikams buteliukų ant suolų.
Nors tai vaikiška, banalu, ir taip toliau, ypač kai nieko apibendrinimui nereikia rašyt labai lengvai galima apsimest, kad išgeriai ir tiesiog labai laimingai prasedėt net visą valandą, bet kažkas šnabždėjo, kad ji taip besėdint po dviejų bemiegių naktų labai lengvai gali užmigti grožio miegeliu ir tas miegelis gali trukti net dvi paras taigi geriau nerizikuoti.
Švilpė nieko nelaukus kaip girtuoklė vienu ypu šmaukštelėjo visą buteliuko mėlyną turinį ir tariamai atsijungė.
Deja, deja svajonei nebuvo lemta išsipildyt ir ji vėl ''įsijungė'', bet kažkur nebe pamokoje. Čia buvo kažkokia kvaila laukymė su... Joje nieko nebuvo. Ir tada mergina išgirdo vyrišką juoką (Velnias, tai ne rožinis erelis). Tuoj pat atsisukus ji pamatė metro aštuoniasdešimt aukščio nuplikusį vyrą su juodu apsiaustu.
-Ooo, kokia miela panelė... - pašaipiai tarė jis. Ne-nejaugi mokytoja leistų sukurti iškrypelį...
-OOO, KOKS GRAŽUS BERNIUKAS, - užrėkė ji. Nieko negalvodama ji paleido belekokius kerus. Ne vienas jų nepalietė žmogėno, - ARGI LYGU? ŠEŠIASDEŠIMTMETIS PRIEŠ KETURIOLIKMETĘ. KAIP TAU NEGĖDA, ŽMOGAU.

Kas su ja negerai, manė Elzė? Ji rėkia ant haliucinacijos. Keturiolikmetė tikėjosi, kad to negirdi mokiniai. Vyrui dar kažką rėkiant, kad jam vos septyni, o ne šešiasdešimt, bei išvadinant Elzytę viskuo kuo tik įmanoma (pradedant nuo zuikeli, pabaigiant višta, o desertui - šefo rinktiniai, riebaluose išmirkę rusų pagerbti keiksmažodžiai) jaunoji Smitherson stovėjo lyg stulpas. Nevykęs eliksyras. Regis Sorenas tikrai buvo geresnis mokytojas už tą naujoką... Ji stulpas, o ta žmogysta mašina, tuoj nutremksianti stulpą. Na, žinoma, būna, kad stulpai tik susilamdo, kas tikriausiai ir bus, nes mokinukei neduos mirti niekas, ypač mokytoja.
Minutė. Akimirka. Sekundė. Mirksnis ir gražioji karalaitė Elzė Merė Smitherson jau be rankos. Nors tai netikra, bet vistiek skaudėjo. Kažkoks stengimas, aptirpimas, ech, skaudėjo. Bei venos, kaulai, kraujai, raumenys, bei oda neatrodė taip gražiai kaip žiobarų paveiksliukuose.
carried away by a moonlight shadow


*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Trečioji ANJM pamoka
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Pamažu skausmas išplito po kūną. Fiadh buvo beprarandanti sąmonę. Kažkur giliai širdyje ji prisiminė, kad tai nevyksta iš tiesų. Tačiau nuo to lengviau nepasidarė. Ryklys buvo labai susidomėjęs kraujo kvapu, tad sparčiai artinosi. Fiadh nebuvo vandens vaikas, tad ši situacija buvo tiesiog tragiška.
Mergaitė karštligiškai galvojo. Ji bandė prisiminti kokį nors burtažodį. Bet kokį! mintyse maldavo šiaurės airė, tačiau į galvą niekas neatėjo. Lazdelę grifiukė laikė kairėje rankoje - šią ir nukreipė į ryklį. Nasrai atsivėrė. Ir atsivėrė be galo plačiai. Fiadh nė neįsivaizdavo, ką ji galėtų daryti. Ir pasiruošė mirti.
Pirmakursės nuostabai, ryklys nepataikė įkasti. Nasrai siaubingai sukaukšėjo, tačiau tai įvyko šiek tiek į dešinę nuo mergaitės. Nuostabą netruko pakeisti supratimas: kažkokiu būdu ji sugebėjo pasitraukti iš tos vietos, kur daugiausia pritekėjo kraujo. Ko gero, reikia dar pasitraukti spėjo pagalvoti Fiadh ir suprato, kad ryklio taip ilgai apgaudinėti nepavyks. Teks gintis. Arba pulti toptelėjo mergaitei, tačiau ji suvokė, kad tai nėra labai realu ir tik nusijuokė iš savęs.
Po kurio laiko, kol ryklys uostinėjo aplinką, Fiadh prisiminė vieną burtažodį, kurį buvo girdėjusi kažkur Hogvartse. Reikia pabandyti toptelėjo šiaurės airei, tad ji kilstelėjo lazdelę ir kiek galėdama garsiau pratarė:
- Stupefy!
Iš lazdelės nešovė joks spindulys. Fiadh nesuprato, kodėl, tačiau vėliau prisiminė, kokia ji yra nevykėlė... Ji pabandė dar kelis kartus, tačiau tik iš kokio ketvirto karto kažkoks neaiškus spindulys išlėkė iš lazdelės. Ir, Fiadh nuostabai, pataikė į gyvūną. Žinoma, sustingdyti ryklio nepavyko, tačiau jis akivaizdžiai sutriko, matyt, spindulys šiek tiek užkuteno gyvūną. Visa nelaimė, ryklys pradėjo nuolat kaukšėti baisiaisiais nasrais. Ir artėti prie mokinės.
Fiadh žiūrėjo ir tiesiog stingo iš siaubo. Net skausmo beveik nebejuto - mergaitei kur kas labiau rūpėjo tie milžiniški dantys, neįtikėtinu greičiu artėjantys prie jos. Fiadh kilstelėjo lazdelę ir bandė pakartoti tą patį burtažodį, tačiau kairė ranka, nepripratusi prie šio darbo, išdavikiškai sudrebėjo ir lazdelė tiesiog įkrito į vandenį. Fiadh bandė plaukti iš paskos, tačiau nespėjo - ryklys galiausiai užuodė, kur yra kraujavimo šaltinis ir grifiukė pasijuto esanti tarp ryklio dantų.
- Profesore! - cyptelėjo Fiadh ir staiga suprato esanti Hogvartse, apsigynimo nuo juodosios magijos kabinete. Pirmakursė drebėjo. Ji užsimerkė ir tikėjosi, kad artimiausiu metu atsimerkti neprireiks.

*

Neprisijungęs Elizabeth Colister

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Hogvartsas jėga
Ats: Trečioji ANJM pamoka
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Elizabeth visą teorijos dalį pratylėjo ir prasiklausė ramios muzikos. Kai profesorė išdėstė, ką reikės daryti, Elizabeth viską įdėmiai išklausė ir paėmusi eliksyrą, kuris labai dvokė, ėmė galvoti, kas jos laukia, su kuo ji turės kovoti ir kuri vieta jos kūne bus sužeista.
Kai mergaitė išgėrė eliksyrą pajautė saldų skonį burnoje, tačiau jai pradėjo svaigti galva, vaizdas susiliejo. Tada ji pajuto stiprų skausmą rankoje. Iš jos akių ištryško ašaros, skausmas buvo didžiulis, Elizabeth pagalvojo, ar jai ilgai bus šitas skausmas, o tada sukaupusi jėgas atsimerkė.
Ji prisiminė profesorės žodžius, ėmė galvoti apie save, ar nežus, o tada stengėsi susikaupti, kad galėtų kovoti. Elizabeth geriau įsižiūrėjo ir pamatė, kad teks kovoti su Milžinu.
-Milžinas šešių metrų?!- ištarė Elizabeth su didele baime ir nuostaba. Išsigandusi ji viską greit apgalvojo, ką turėtų daryti, ką moka, nors būdama pirmakurse daug burtažodžių nežinojo.
Priėjus arčiau milžino apžvelgė jį. Jis buvo stambių kaulų, plaukuotu kūnu, didelių žalių akių ir turėjo buką nosį.
-Aguamenti,-nieko nelaukusi ištarė mergina, tai buvo burtažodis, kuris netikėtai šovė jai į galvą. Didelė vandens srovė pasileido Milžinui į pilvą.
Eliz

*

Neprisijungęs Elzė Merė Smitherson

  • Burtininkė
  • ****
  • 215
  • Lytis: Moteris
  • but being alone gave me room to heal
Ats: Trečioji ANJM pamoka
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
-Tu esi senas krokodilas, kvailas teletabis, pramuštgalvis monstras, - visaip kaip tik galima rėkė ant senio Elzė. Taip ji tik norėjo nuslėpti savo skausmą, kurio ji TURĖTŲ NEJAUSTI, NES TAI POGALAIS NETIKRA (ghm, ghm, mokytoja) ir vietoje 'aaauuuuuu' bejėgiškai ir kvailai stūmė (vėl mūsų mylimas liaudis) ant to kažkokio neaiškaus tipo.
Ne, ji nususiprotėjo kažką daryti. Ačiū Dievui, gerbiamoji profesorė pagalvojo, kad čia gali sedėti tokia mokinė vardu Elzė, kuriai tik rėkti ir rėkti, ir neužprogramavo pikto žmogėno kažką sužeisti daugiau, nei nuplėšti vargšę kairę ranką.
Po geros minutės, kuri truko visą begalybę, įskaitant ir žemės susikūrimą bei išnykimą, ji pasiėmė lazdelę į sveiką, laimei dešinę ranką ir ištarė burtažodį. Kokį? Nežinau. Matyt paauglei visai susisuko liežuvis ir ji pasakė (atsiprašau, išrėkė. Spėkit, kas kitą dieną bus be balso?):
-Avadygraelda.

Ar tas įtartinas tipelis paleido liežuvio atsirišimo kerus, ar šiaip kažką nedoro padarė, bet Merytė negalėjo nieko padaryti. Ir ši padarė tai, ko niekas nesitikėjo. Elzė priėjo. Pakėlė koją. Ir įspyrė. Į koją. Aukščiau nedasiekė, bei  turėjo sijoną ir pagarbą, net iliuzijoms, kai tavęs niekas nemato, bet net ir to užteko. Vyras susirietė, užsiėmė savo galūnės ir pradėjo verkšlenti. Tai buvo keista, bei kažkuria sielos dalele norėjo jo pasigailėti, bet visos kitos sakė, kad Elze, tu esi šaunuolė.
Vėliau keturiolikmetė sugebėjo kažką normaliai pratarti ir paleisti nelabai gražius, bet vis dėl to veiksmingus  Aracus mexaret kerus, ir vyrukas subliuško lyg balionas.
Gražus darbas, gražus... mintyse save gyrė Elzė, tačiau adrenalinui išsisklaidžius vėl grįžo tas spengiantis, nežmoniškas skausmas, bei Švilpė tik dabar pamatė, kad ji po ''mūšio'' pasiliko visa kruvina, bei rodos tuoj nusilps ir nukris nuo tokio didelio kraujo kiekio praradimo, bet tai buvo tik baisūs įsivaizdavimai ir ji stovėjo labai linksmai su skaudančia ranka, kuri nežmoniškai kraujavo, o ji - ketvirto kurso mokinė nemoka net lengviausio Episkey burtažodelio, ką jau kalbėti apie tokią žaizdą. Liko tik dejuoti ir verkti iš skausmo (nelaikykite jos psichopate. Jeigu jūs netektumėte rankos, verkimas atrodytų labai normalus).

Po kažkiek laiko pamoka pagaliau susiprato pasibaigti ir gražinti Elzytę į klasę. Nebeliko nei kruvinos Švilpynės uniformos, nei besikyšančio kaulo. Keturiolikmetės galvoje tikriausiai vargu ar po šimto metų iš galvos išsitrins tas vaizdelis, kur tvirtas, stambus, aukštas vyras nuo menkutės Švilpynės koledžo mokinės spyrio išskysta, o vėliau tampa subliuškusia nesąmone be kaulų. Na, gal tas plikis ir netikras, bet tai vistiek gi didelis pasiekimas. Galės pasigirti dienoraščiui.
carried away by a moonlight shadow


Ats: Trečioji ANJM pamoka
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Mergina stebėjo kiekvieną vaiką, tačiau kažkokių įdomesnių reakcijų nepamatė, gaila, taip norėjosi tyliai sau pasijuokti. Kai, rodos, visi klasėje buvę vaikai išgėrė savo eliksyrus ir pradėjo vykdyti praktiką Lucy mostelėjo lazdele panaudodama accio burtažodį ir jos rankoje atsidūrė knyga. Nebuvo tai kažkokia burtų knyga, tačiau mergina nieko nelaukusi ėmė ją skaityti klausydamasi kiekvieno garselio, esančio klasėje.
Profesorės ramybės metą sutrikdė bundantys vaikai, kurie žvelgė į ją ne taip jau draugiškai, tik Lucy tas patiko. Linktelėjusi keliems vaikams ir leisdama suprasti, kad šie gali pasėdėti iki pamokos pabaigos mergina padėjo knygą į šalį, ir gerai padarė. Dar truputis laiko ir klasėje atsirado rėkiantis mokinukas, kuris privertė ją greit sureaguoti. Juodaplaukė atsistojo ir sparčiu žingsniu priėjusi prie mažosios Grifės jai nusišypsojo.
-Viskas gerai, tai buvo tik tavo galvoje...-ramiai kalbėdama Lucy apsidairė.-Pamoka baigta, gerų atostogų.