3

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gabriella Eier

  • ***
  • 59
  • Lytis: Moteris
Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Prieš 4 mėnesius »
Už lango švietė saulė, savo spinduliais apšviesdama Hogvartsą, išsiilgusį šviesos. Saulė pamažu tirpdė sniegą, kuriuo buvo padengtos visos Hogvartso apylinkės.
Gabriella šį rytą įžengė į Kerėjimo kabinetą, pasiruošusi dar vienai Kerėjimo pamokai šiais mokslo metais. Pasidėjo ant palangės savo daiktus, reikalingus šiai pamokai. Paėmė nedidelį laistytuvėlį, pripiltą vandens ir priėjusi prie vienos iš kabinete esančių gėlių, ją palaistė, tą patį padarė ir su kitame klasės gale esančia gėle.
Ji apžvelgė kabinetą. Viskas buvo kaip ji ir paliko paskutinį kartą - rusvos kabineto sienos, palei sieną klasės gale didelė knygų lentyna, pilna knygų apie Kerėjimą, bei visokių magijos enciklopedijų. Suolai sustumti po du. Profesorė buvo pagalvojusi šią pamoką perstatyti suolus, bet nusprendė, kad to neprireiks. Mergina pažvelgė į laikrodį, kabantį virš lentos. Dar iki pamokos liko keliolika minučių, bet jau netrukus išvydo pirmuosius į pamoką ateinančius mokinius. Mergina ramiai sveikinosi su kiekvienu mokiniu stovėdama prie atvirų durų. Nuskambėjus pilies varpo dūžiams ji atsistojo prieš klasę ir palaukusi, kol mokiniai nurims pradėjo kalbėti:
- Labas rytas, sveiki susirinkę į šiandienos Kerėjimo pamoką, - tarė ji nusišypsodama mokiniams. - Šią pamoką kalbėsime bendrai apie kerus. Kas galėtų man pasakyti, kas yra kerai? - tarė ji, laukdama vaikų, norinčių atsakyti į šį, jos nuomone gana nesunkų klausimą.

*

Neprisijungęs Victoria Vailt

  • IV kursas
  • *
  • 54
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • http://m.gifmania.lt/Animacinius-Gif-Gyvunai/Animacinis-Pauksciai/Gif-Animacija-Peledos/Peledos-69223.gif
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 4 mėnesius »
Victoria kaip įprastai, atėjus į klasę mandagiai pasisveikino su mokytoja ir pradėjo ruoštis pirmajai šios dienos pamokai. Grifiukė šiandien nesitikėjo nieko naujo ar kažko neįprasto. Šiandien ji tiesiog daug mąstė, buvo susimąsčiusi daugybę savo gyvenimiškų klausimų, kuriuos pati išsikėlė ir pati į juos atsakys, švelniai tariant ji kalbasi su savimi, tik ne garsiai, kad visi girdėtu, bet viduje, tyliai, ten galvoje. Mergina sėdėjo suole tokia susimąsčiusi ir užsižiopsojusi į vieną tašką, kad net krūptelėjo išgirdusi mokytojos, balsą besikreipiantį į mokinius. Gavus klausimą merginą iš inkstinto pakėlė ranką ir šovė atsakymą:
-Kerai tai...veiksmai- mergina trumpam pametė mintį, norėdama laimėti laiko kostelėjo-...veiksmai kurie veikiami magijos gali paveikti tam tikrus daiktus, žmones gyvūnus, augalus.
Visą laiką kol kalbėjo ranką laikė pakelta, tad pabaigus kalbėti greit ją nuleido, jai pasirodė kvailoka, kad užmiršo grąžinti ranką į normalią padėti. Iš vis šiandien ji buvo šiek tiek keistoka tad nuleidusi ranką užkabino savo rašiklį ir šis švystėjo žemyn. Mergina murmėdama pati ant saves greit pasikėlė rašiklį, nenorėdama atkreipti papildomo dėmesio.
Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis

*

Neprisijungęs Claudia otilia Stephalt

  • III kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 4 mėnesius »
Klasės durų rankena nulinko ir šios atsidarė, į klasę greitu žingsniu įėjo Claudia. Kažko liūdna arba nepatenkinta mergina nupėdino į paskutinį suolą, šalia pasidėjo savo knygas išsitraukė užrašų knygutę ir pradėjo kažką ten paišyti. Šiandien jos nedomino niekas. Prasidėjus pamokai Claudios nei nuotaika nei pozicija savo vietoje nepasikeitė, mokytojos klausimas mergaitę privertė pakelti akis, supratusi, kad klausimas neatrodo suktas ir vertas galbūt balo už dyka mergaitė kilstelėjo ranką:
-Kerai, tai magija. Kuria buriame ir naudojame kiekvieną dieną: buityje, darbe... - šiektiek pritrūko žodžių, bet Claude nepasimetė rėžė toliau- burtų esmė yra tikėti antgamtinėmis galiomis tačiau tai daugiau žiobarams, mums kaip burtininkams tai tiesiog kasdienybė.
Baigusi kalbėti šyptelėjo patenkinta savimi ir vėl neidusi akis į blanknotėli paišaliojo.
Kiekvienas kelias, jei tik juo einant išsipildo svajonė, yra magiškas ⛇

*

Neprisijungęs Lėja Vils

  • II kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jai žmoguje yra vilties ir meilės, jis gali padaryti viską.
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 4 mėnesius »
Girgžtelėjo durys. Į klase lėtu žinksniu įėjo Lėja. Ne, mergaitė nebuvo liūdna, tik susimasčius ir paskendusi savo mintyse. Ji mastė apie visą savo gyvenimą, kuo ji bus užaugus ir kuo galėtų išsiskirti iš kitų dabar.
 Taip užsisvajojus Varnanagė atsitrenkė į suolą. Pasijuto kvailai, ji subarė save už tokį neatsargumą. Į tą suolą ir atsisėdo. Išsitraukė plunksną ir ėmė kažką paišyti ore, bet pamačius, kad visi į ją žiūri tuojau liovėsi. Šendien Lėja buvo per daug užsisvajojusi ir netgi nepastebėdavo, kad aplinkui yra žmonių.
 Profesorė pradėjo kalbėti. Varnanagė prisivertė kalausyti, nors jos mintys vis nukrypdavo nuo temos. Profesorės klausimas pasirodė pernelyg paprastas. Bet gal tai veda prie įdomios praktikos. Lėja nedvejodama pakėlė ranką ir prabilo:
- Kerai, tai burtai kuriuo mes naudojame kasdienybėje. Jie veikia žmogų, daiktą ar gyvūną. Kerai įra eprieinami žiobarams. - Mokinė nutilo. Ji patogiau įsitaisė suole.
Laisvė - tai stebuklas.

*

Neprisijungęs Gabriella Eier

  • ***
  • 59
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 4 mėnesius »
Profesorė sulaukė vos kelių mokinių atsakymų. Tikėjosi, kad jie bus aktyvesni bent praktinėje jos pamokos dalyje.
- Deja, bet šiandieną neišgirdau nė vieno teisingo atsakymo. Teisingiausias buvo Victorios Vailt, todėl jai skiriu 1 tašką.
- Taigi kerai yra burtažodžiai, kurie prideda tam tikrų ypatybių kokiam nors objektui ar sutvėrimui. Kerėjimo pamokose aptariami kerai skiriasi tuo transfigūracinių kerų tuo, kad kerai prideda arba pakeičia objekto savybes. Jie labiau keičia tai ką objektas atlieka, kai transfigūraciniai kerai keičia kas yra objektas. Pavyzdžiui Wingardium Leviosa priverčia daiktus skristi, o Colovaria pakeičia objekto spalvą. Dažna jūsų klaida kiek pastebėjau pamokose ir namų darbuose yra, kad neskiriate kerų nuo kitų burtažodžių. To ir mokinsimės šią pamoką.
Gabriella nuo palangės paėmė ir parodė gana didelę dėžę pilną įvairiausių daiktų. Tai arbatinukų, vazų, suvenyrų ir panašiai.
- Taigi praktika. Šioje dėžutėje yra nešyklės. Kiekvienas ateisite ir pasiimsite. Tada būsite nukelti į mišką. Tik nebijokite, ten viskas saugu ir jūsų gyvybei nėra visiškai jokios grėsmės. Einant per mišką jūs sutiksite penkias kliūtis, kuriose reikės panaudoti kerus. Perspėju, tik kerus. Taigi pirma užduotis visiems bus vienoda. Tolumoje pamatysite kažkokį tai daiktą. Kaip ir prie kiekvienos užduoties bus lentelė su nuoroda ką reikia padaryti. Taigi pirmojoje užduotyje bus užrašyta "Kerais prisišaukite daiktą". Tai reiškia, kad panaudodami labiausiai tikėtina Accio kerus jūs turite prisišaukti daiktą. Įvykdę kiekvieną užduotį sekdami rodyklėmis eikite toliau. Nuo tada užduotys visiems bus skirtingos. Taip pat prie lentelių bus prikabinti lapeliai su raidėmis ir juos įvykdę kiekvieną užduotį paimkite. Iš jų gausite žodį, kurį grįžę turėsite pasakyti man. Įvykdę visas užduotis, gausis, kad apėjote ratu ir grįžote prie nešyklės. Ja nusikelkite atgal. Nesijaudinkite, jeigu kažkas kelyje jums atsitiks tai nukreipkite lazdelę į dangų ir sušukite burtažodį Adiuto. Ar viską supratote? Jeigu nėra klausimų tai kibkite į darbą.

Jeigu kyla neaiškumų rašykite man į až. Įspėju - pasitikrinkite arba paklauskite manę, jeigu nesate tikri ar jūsų pasirinktas burtažodis yra kerai. Likusias 4 užduotis reikia sugalvoti patiems. Tad įjunkite savo fantaziją! Taip pat darbą turėtų sudaryti 3 - 4 postai. Sėkmės.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VI kursas
  • *
  • 155
  • Taškai: 52
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 4 mėnesius »
 Wrenutė sėdėjo kerėjimo pamokoje tarp kitų mokinių, tačiau praleido teorijos klausimą, kadangi, tiesą sakant, pro prašovimų transfigūracijos pamokoje, nusprendė kiek atsargiau elgtis su tokio tipo klausimais, kad vėl nebūtų palaikyta poete. Ne, poezijos ji nesigėdijo, tačiau, tiesą sakant, nusprendė, jog metas kiek labiau paklausyti ką sako kiti žmonės, o ne pačiai taukšti per pamokas. Gal tam turėjo įtakos trečią dieną perštinti gerklė? Greičiausiai, tačiau pas seselę dėl tokio menkniekio eiti nenorėjo.
 Išklausė praktikos užduoties atidžiai kaip ir visuomet, pabarbeno per stalą pirštukais bei nuėjo persikelti su ta nešykle po kelių mokinių, kurie pirmieji pradingo iš klasės. Rankoje suspaudusi lazdelę, įsikibo į pliušinį meškutį, kuris, lyg specialiai, čia buvo padėtas. Raganaitė norėjo nukeliauti kur nors, kur bent šiek tiek šilčiau, kadangi nors ir švietė saulutė, pastarosiomis dienomis buvo pakankamai šalta.
 Švilpiukė stipriai užsimerkė ir pajuto, jog pusryčiams valgyta bandelė su uogiene (šitaip elfai palepino mokinius tokią niūrią ir apie egzaminus primenančią dieną) daug mieliau pakiltų stemple, nei toliau sau ramiai virškintųsi skrandyje. Keistos tos nešyklės buvo - kartais pykina, o kartais ne, būk gudras ir suprask kada kaip bus - gausi ateities būrimo profesorės asmeninį pagyrimą ir penkiolika taškų prie egzamino.
 Atsimerkus sukosi galva, spigino saulutė, o užvertus galvą, matėsi žydras žydras dangus, kuris norėjo sumušti rekordus ir būti žydresniu net už patį save. Jei būtų dar penketu laipsnių šilčiau ir nesijaustų drėgmės kvapo, Alder būtų apkabinusi vadovę ir padėkojusi už tokią puikią vietą, tačiau tobulumo juk nėra, tiesa?
 Priešais akis - spygliuočių miškas. Eglės, pušys... Kažkur, kaip balta varna, augo klevas, tačiau miško vaizdas atrodė gražiai. Iš toli. Į jį švilpė žengti nenorėjo, tačiau prisiminusi, jog reikės gerai išlaikyti egzaminus, jog nenuviltų globėjo, atsiduso ir žengė į nediduką tuneliuką, kas iš tiesų buvo paprastas siaurutėlis miško takelis. Profesorė sakė, jog atsidursime miške? Tai kodėl aš į mišką turėjau įeiti? Kvailutis klausimėlis kiek nukreipė mintis nuo supratimo, kad medžių, o juo labiau - eglių šešėlyje yra gerokai šalčiau ir tamsiau. Jeigu būčiau raudonkepuraitė, tai čia ateitų vilkas ir aš tikrai paklausčiau jo kur yra trumpesnis kelias.
 Lyg kas būtų buvęs legilimantu ir išgirdęs Wrenos mintis, kažkur sušlamėjo ir atsisukus į tą pusę, mokinė pamatė tik baltą užpakalį ir pūstą uodegėlę.
 -Pfff, čia tik kiškis,- ramindama save net garsiai pasakė ir išgirdus silpnutėlį aidą, nusprendė, jog gal geriau tikrai šiandien patylės. 
 Medinė rodyklė rodė tiesiai, o ant jos užrašyta buvo užduotis, apie kurią kalbėjo profesorė - „Kerais prišaukite daiktą“. Ji net ir burtažodį minėjo, nors mergaitė pati žinojo koks burtažodis tiktų šiam veiksmui atlikti. Tik reikėjo surasti ką...
 Ant medžio vienišas, savo Valentinos neradęs kabėjo megztinis. Gal koks milžinas nenusipuošė savo Kalėdų eglutės? Ne, greičiausiai čia profesorė pasidarbavo, pabuvo fėja krikštamote ir nugabeno jį į šitą užmirštą kraštą. Nusišypsojus šviesiaplaukė išsitraukė lazdelę.
 -Accio megztinį,- sumojavo lazdele, bet drabužis tik nukrito ant žemesnės šakos.-Accio megztinį.
 Pakartojus ryžtingiau viskas pasiseka, tad netrukus Alder galėjo džiaugtis pūkuota šiluma, kuri šitaip praverčia tokią klaikią dieną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Wrena Alder »

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VI kursas
  • *
  • 155
  • Taškai: 52
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 4 mėnesius »
Pasiėmusi lapelį su raidėmis, Wrena patraukė toliau keliuku, kurį nurodė rodyklė. Atrodė, jog jau žingsniuoja kokias tris valandas, nors praėjusios buvo vos kelios minutės. Vis bandydama atspėti koks bus sudėliotas žodis, švilpė vos nesuplėšė popieriuko į skutelius - nežinojo kur jį padėti, jog nepamestų.   
Atrodė, jog čia ne kerėjimo praktinė užduotis, o pasiruošimas kažkokiam žygiui (gal reikėtų kokiam nors profesoriui šią mintį?), mat reikėjo ne ką nors atlikti, o tiesiog eiti. Užsisvajojusi mergaičiukė nepajuto kaip siaurutis takelis palengva pradeda sukti į šoną. Juk visi miško keliukai nėra tiesūs.
Už mylių, už kalnų, o iš tiesų - tiesiog paėjus mišku, buvo dar viena rodyklė. Ir sankryža. Ant rodyklės parašytas buvo pakankamai keistas dalykas - ,,Pakutenkite kiškį". Ir iš tiesų, visai šalia tupėjo mažas kiškutis, kuris niekur nebėgo.
-Ak, mažuti... Už ką tave čia pasodino, kuo nusikaltai?
Kiškis paklausė, paklausė ir nieko nepasakęs, nes juk gyvūnai nemoka kalbėti, pradėjo šuoliuoti į mišką.
-Palauk! Palauk! Rictusempra,- kerai prašovė pro šalį.- Rictusempra,- ir dar sykį.- Rictusempra!
Jei tik būtų mokėjęs kvatoti, kiškis būtų nusijuokęs, nes jį kurteno didelė išburta plunksna.
 Pasiėmusi dar vieną lapelį su raidėmis, švilpė patraukė toliau į dešinę, kaip ir buvo nurodžius rodyklė.   

*

Neprisijungęs Gabriella Eier

  • ***
  • 59
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 4 mėnesius »
Gabriella gurkšnojo arbatą stebėdama iškeliaujančius mokinius. Jos nuomone, užduotis šįkart buvo pakankamai įdomi ir naudinga jau gana greitai beateisiantiems egzaminams, dėl kurių visi mokiniai taip jaudinasi ir bijo, kad neišlaikys. Tereikia dalyvauti pamokose, daryti namų darbus ir viskas bus puiku!
Kai klasė liko apytuštė mergina nužingsniavo atgal prie knygų lentynos klasės gale. Dar kartą apžiūrėjo knygų viršelius ieškodama kokio įdomaus skaitinio. Neseniai čia atsirado ir pora naujų knygų, kurias Kerėjimo profesorė padėjo į šią įdomią kolekciją. Ištraukė kažką, panašesnio į grožinės, o ne į mokslinės literatūros kūrinį ir nusinešusi prie savo stalo pradėjo vartyti. Žvilgtelėjo į laikrodį - dar turi visą pusvalandį kol mokiniai grįš iš užduočių labirinto.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VI kursas
  • *
  • 155
  • Taškai: 52
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 4 mėnesius »
 Paėjėjusi dar galiuką, Wrena niekaip negalėjo iš galvos išmesti to vargšelio kiškučio, kurį ten paliko. Labai tikėjosi, jog čia yra tiesiog kerų padarinys, o ne gyvas gyvūnėlis. Vis dėl to, teko grįžti prie užduočių - takelis vos vos buvo matomas, tačiau labai vingiuotas, švilpė keletą kartų pametė jį iš akių - miške, kur daugybė šešėlių, smulkutis įdubimas atrodė beveik nematomas. Teko eiti šalia takelio, kad netyčia nenugrybautų į šalį.
Šiame miške logika visiškai pradingo,- pamintijo Wrenutė, pamačiusi prieš ją stovinčias trejas duris. Vienos vedė tiesiai, kitos - į kairę, trečios - į dešinę. Tačiau rodyklės nebuvo. Tik užrašas viršum durų, vedančių tiesiai - „Atrakinkite duris“. Gūžtelėjusi petukais, ketvirtakursė išsitraukė lazdelę ir sumurmėjusi Alohomora, atrakino vidurines duris. Pravėrė - nieko. Medžiai nenugriuvo, pasaulio pabaiga neprasidėjo - galima eiti. Mergaitė pamatė dar vieną lapuką su raidėm, jį pasiėmė ir žengė rodyklės kryptimi - keista, bet nors durys vedė tiesiai, ji turėjo eiti į šoną.
 Takelis baigėsi, teko eiti mišku, tikintis, jog per daug nenukryps nuo kurso, kas buvo išties sunku. Medžiai atrodė labai panašūs, eglės savo ruožtu šukavo mergaitės plaukus visiškai kitaip nei reikėtų, kelis kartus užsikabino už megztinio, o kas labai nepatiko - pešė plaukus. Ir jos visos atrodė vienodos! Batukais mindama spyglius, negalėjo pažiūrėti ar daug nuklydo nuo kurso - spygliai išsilygino ir atrodė, jog niekas čia nepraėjo.
 Kai jau atrodė, kad daugiau nebegalės eiti, užuodė dūmus. Nubėgusi arčiau, pamatė laužą, o šalimais... Žinoma, kad dar vieną rodyklę. „Užgesinkite ugnį“ buvo parašyta ant jos. Švilpiukė išsitraukė lazdelę, prisiminė burtažodį ir užpylė vandens ant ugnies:
 -Aguamenti,- šakaliukai užgeso ir peršlapo, o švilpė pasiėmė lipnų lapuką ir patraukė toliau rodyklės kryptimi.
 Gal dėl to, kad laukė paskutinioji užduotis, švilpiukė ėjo žymiai trumpiau. Sekančią rodyklę pasiekė vos po kelių minučių ir vos susitvardė nenusijuokusi, kadangi tai buvo viena iš tų užduočių, kuomet atliekamas visiškai nenaudingas dalykas. „Nudažykite eglę rožine spalva“ buvo parašyta ant rodyklės. Nors ir juokinga užduotis, tačiau ji privertė gerokai padirbėti, kadangi prireikė ne puodą vandens užpilti, o pakeisti visos eglės spalvą.
 -Colovaria,- aiškiai ištarė burtažodį, mintyse įsivaizduodama ryškią rožinę spalvą, panašią į tą, kur kažkada buvo gavusi užrašų knygutę, su ryškiai ryškiai rožiniu viršeliu. Tokią pamesti turbūt nebuvo įmanoma - vos ne iš tolo švietė.
 Lėčiau nei norėtųsi, eglės spygliai pradėjo dažytis. Laukdama, kol visa eglutė nusidažys (sąmoningai pasirinko mažesnę, kurią galėtų įveikti), trypčiojo vietoje ir vos spalvai pasiekus viršūnę, pasiėmė lapuką su raidėmis. Wrena paėjo keliasdešimt metrų nurodyta kryptimi ir pamatė, jog jau išėjo iš miško. Rožinė eglutė it koks „stop“ ženklas vis dar švietė, tačiau teko ją palikti - palietusi nešyklę, švilpė grįžo į klasę.
 Atsisėdusi į suolą, prieš save išsidėliojo penkis lapukus su raidėmis ir pasiėmė pergamentą. Pirmajame lapuke buvo raidės SP, antrajame RA, trečiame URC, ketvirtame IT bei penktajame E ir M. Išsirašiusi atskirai balses ir priebalses, bandė kažką dėlioti, tačiau niekaip nepavyko - raidžių buvo labai daug. Gal tai kaip nors susiję su užduotimis? Pirštukais baksnojo raides, jas skaičiuodama bei ieškodama žodžių, kurie turi būtent tokias raides.
 Porą kartų patikrinusi ar raidės atitinka, užrašė žodelį bei jas suskaičiavo. Taip, buvo lygiai tiek, kiek ir surado. Atsistojusi nuėjo prie profesorės ir pasakė sudėtą žodį, o jei tiksliau burtažodį - Rictusempra.

*

Neprisijungęs Gabriella Eier

  • ***
  • 59
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 4 mėnesius »
Knygos siužetas kiek įtraukė profesorę ir ji nė nepastebėjo kaip klasė vėl prigužėjo mokinių. Prie jos susirinko eilutė, norinčių pasakyti savo gautą žodį. Kiekvieno buvo vis kitoks, bet suradusi žodžius sąraše pasirašydavo taškus už darbą pamokoje. Gerai, kad niekas nesusižeidė šiame praktiniame darbe, naudojantis nešyklėmis ir visi sėkmingai užbaigė savo darbą. Gabriella dar peržiūrėjo ar visi jau sugrįžę, o tada likus vos porai minučių iki varpo atsistojo prieš klasę:
- Taigi tikiuosi, kad jums patiko šis praktinis darbas. Dar iki egzaminų liko laiko, tad būtinai pasiruoškite, o jeigu reikės kokios nors literatūros, - mostelėjo Eier į klasės galą, - tai ateikite ir pasiimkite. Ačiū jums už šiandienos darbą.
Profesorė norėjo dar kažką sakyti, bet jos žodžius pertraukė pilies varpas, skelbiantis pamokos pabaigą. Ištuštėjus klasei, mergina nusišypsojo paskutinei išeinančiai mokinukei ir kerų pagalba surinko visas nešykles, kurias sudėjo į tą pačią dėžę. Visus užrašus ir daiktus sudėjo į stalčių, o dėžutę padėjo į spintelę, šalia kitų pamokoms reikalingų daiktų.
Pati irgi turėjo šiandienai planų, tad pagriebė paltą, į jo kišenę įsikišo savo burtų lazdelę ir išėjusi užrakino kabinetą.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019