0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 583
  • Taškai: 108
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #120 Prieš 11 mėnesių »
Eliotas pasipiktinęs sukryžiavo rankas ant krūtinės ir įsispoksojo į Aurį. Aišku, kad jam atrodo kitaip. Kai pats bus toks senas, koks yra tėčio draugas, irgi turbūt galvos, kad nieko netenka laukti.
- Aš jau baigiu pražilti, o dar nesimokau Hogvartse, - nenusileido berniukas. Nebelabai jau berūpėjo, ką ten tėčio draugas turėjo papasakoti. Dabar buvo svarbiau pasiskųsti ir pazyzti.
- O kas yra nelabai ilgai? - dar paklausė, kai Auris pareiškė, kad būtent tiek laiko keps mėsa. Ir iš kur jis žinos, ar ji iškepusi? Jeigu bandys paragauti, visi būtinai aiškins, kad per karšta ir reikia elgtis atsargiau. Regis, niekas nebuvo nusiteikęs suprasti, kad būti atsargiam yra labai neįdomu. Štai Oliveris atsargus, o jam pačiam norėjosi išbandyti viską. Ir padaryti tai kaip galima greičiau.
Tiesa, netrukus viskas pasikeitė. Iš pradžių nepastebėjęs, kas atsitiko, Eliotas netrukus pajuto skausmą. Nė nesuprato, kas atsitiko, tačiau tėtis jau buvo šalia. Skaudėjo taip, kad akyse atsirado ašaros, tik išdidus dešimtmetis neketino čia prie visų apsiverkti. Narsiai laikėsi, tačiau skausmas taip pat buvo užsispyręs.
- Skauda, - atsakė tėčiui ir kuo tyliau šniurkštelėjo. Suprato pats dėl visko kaltas, bet neketino to pripažinti garsiai. Prieš kelionę į Ameriką būtų apkaltinęs Oliverį. Dabar to nedarė, tad liko tylėti. Tik labai jau stengėsi neverkti.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 778
  • Taškai: 82
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #121 Prieš 11 mėnesių »
Kodėl Eliotui reikia tiek daug zyzti? Žinoma, Oliveris irgi nekantravo greičiau išvykti į Hogvartsą (išskyrus tą laiką, kai mokyklos labiau bijojo nei laukė), bet kažkodėl tiek ausų neūžė. Nei tėčiui ir mamai, nei Auriui. Kad ir kaip mylėjo dvynį, kartais jo elgesys trikdė ir netgi erzino. Vis dėlto berniukas neketino nieko sakyti. Ypač dabar, kai galėjo padėti tėčio draugui ir taip pasijusti esąs itin didelis.
- O kiek mėsos suvalgysi? - dar pasidomėjo. Buvo patenkintas, kad Auris pagyrė. Neskubėdamas užmovė dar kelis gabaliukus mėsos ir atsargiai padėjęs iešmą šalia jau paruoštų paėmė dar vieną. Buvo smagu, tačiau iešmų jau neliko daug. Jeigu Miriam norės padėti, jai gali tiesiog neužtekti. Tuo labiau, kad tokią pramogą išbandyti turbūt norės ir Hannah.
- Miriam, imk šitą iešmą, - pasiūlė sesutei. - Galit su Hannah užmauti ant jo mėsą. Hannah, ar nori su Miriam kartu padėti Auriui?
Atsisuko į jauniausią su jais esančią sesutę ir nusišypsojo jai. Vylėsi, kad Hannah neįsižeidė dėl dvyniams būdingo pokšto, į kurį ji nebuvo įtraukta. Nutarė vėliau būtinai atsiprašyti. Prie visų to nenorėjo daryti, be to, Eliotui kažkas nutiko. Na, ne kažkas - jis tiesiog nukentėjo per savo neatsargumą.
- Ar tau viskas gerai? - pamiršęs iešmus ir mėsą skubiai paklausė Oliveris ir prilėkęs prie brolio pamatė, kad jis arti ašarų. Tai labai jau nebūdinga, tad dešimtmetis nuoširdžiai išsigando, kad dvynys rimtai nukentėjo ir galbūt netgi tuoj mirs. Persigandęs stebėjo Eliotą ir mintyse prašė tėčio jį išgelbėti.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2148
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #122 Prieš 11 mėnesių »
Hannah norėjo būti užsispyrusi, tačiau, laimei, bloga nuotaika ilgai nesilaikė. Tai leido nusišypsoti. Suprato, kodėl dvyniai gerokai jaunesnei sesutei nieko nepasakė. Bet kartu suprato ir tai, kad ją toks elgesys įžeidė. Bet Hannah nepyks. Visi mažyliai vieni kitus myli, o Oliveris, Dafydd neabejojo, ištaikęs progą nuoširdžiai atsiprašys sesutės.
Norėjo pasiūlyti Hannah kartu su Miriam ir juo pačiu padėti paruošti daržoves, bet teko labai greitai prišokti prie Elioto. Laimei, Auris buvo pasiruošęs, nes pačiam ir į galvą nebūtų atėję pasiimti tokių priemonių. Šis supratimas visai nepadėjo, nes galvoje iškilo klausimas, kodėl vaikų neturintis jo draugas geriau žino, ką reikia turėsi su savimi už jį patį. Negi šešis mažylius auginantis tėvas niekada neišmoks tokių paprastų dalykų?
Klausimai buvo sudėtingi, bet dabar reikėjo pasirūpinti Eliotu. Dafydd matė, kad jis beveik verkia, o tai turėjo reikšti, kad skausmas yra milžiniškas. Užpylęs geroką vandens srovę apkabino berniuką ir ilgai glaudė jį prie savęs. Pripuolęs Oliveris įtampos nesumažino, bet leido galvoti, kad dvyniai pasitiki tėvu. Žinoma, jie auga ir vis labiau svajoja apie Hogvartsą, į kurį jau tuoj išvyks, bet tėvas jiems vis dar yra reikalingas.
- Nagi, pasirodyk, - po kiek laiko sumurmėjo ir paleidęs Eliotą patikrino jo kelnes. Laimei, jos bent jau nebuvo prilipusios prie kojos, tačiau gerokai apsvilusios. Perplėšęs medžiagą pamatė, kad oda gerokai paraudusi, tačiau, regis, nenudegusi.
- Auri, tikrai turi šaldančio tepalo? - paklausė kaip galėdamas ramiau. Ramus toli gražu nesijautė, bet negalėjo berniukams rodyti panikos. Išbūrė bintą ir atsisuko į draugą. - Jeigu gali, patepk, aš apvyniosiu koją. O tu, Eliotai, pažadėk, kad būsi atsargesnis. Kitą kartą gali ir rimtai susižeisti.
Atsistojęs vėl apkabino berniuką. Nenorėjo ir galvoti, ką pasakytų Mayra, jeigu jis grįžęs namo praneštų, kad kažkuris iš mažylių stipriai nukentėjo. O ir pats graužtų save visą likusį gyvenimą.
- Ar geriau jautiesi? - dar paklausė sūnaus vildamasis, kad netrukus galės grįžti prie mėsos ir daržovių, ir nuotaika pasitaisys.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #123 Prieš 11 mėnesių »
Pasiūlymas, kurį pateikė brolis patiko. Bet Panelė Llewellyn juk nesiruošė su dvyniais kalbėtis. Nežinojo ar kalbėsis su Miriam, nes ji irgi nieko nepasakojo apie tą planą. Todėl kreipėsi į tėtį.
- Tėti, pasakyk Oliveriui, kad noriu ir aš padėti Auriui. - Va taip nusprendė bendrauti su tais bjauriais vyresniais broliais. Kurie turi paslapčių ir jomis nesidalina. Patys kalti. Kitą kartą žinos. Galvojo Hannah.
Eliotas susižeidė koją. Mergaitė nerimavo.
- Tau labai skauda? - Paklausė kol kas pamiršusi tai, kad nekalba su dvyniais.
- Negalima eiti prie ugnies, juk žinai. - Vargšelis. Ji nei neįsivaizdavo kaip skauda nudegus, nes niekada to nepatyrė. Bet ugnis dabar žėravo taip karštai, kad suprato, jog jam tikrai skauda.
Ji atsistojo šalia Oliverio.
- Jam viskas bus gerai. - Pasakė broliukui.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #124 Prieš 11 mėnesių »
Kažkodėl toks nekantrumas linksmino Senklerį.
- Tai kad nėra nei vieno žilo plaukelio. Pražilsi vėliau, kai būsi senas senučiukas ir jau seniai pabaigęs mokyklą. - Graži buvo diena. Kaip būtų smagu pasikviesti čia ir savo trejetą. Kodėl negalėtų atsivežti kartu Eion ir Timočio? Ir Erkos? Erką gal ir galėtų pakviesti. Bet kiti du... Ne. Kažin ar kas iš to išeitų.
- Turbūt daug suvalgysiu Oliveri. Gamtoje viskas labai skanu. Pamatysi. O Nelabai ilgai yra toks neilgas laikotarpis, kuris netruks nei valandos. Aš tau dar duosiu darbo, tai pamatysi Greituoli, kad laikas praeis greit. - Deja, viskas greitai apsivertė visai kitaip. Auris surado vaistinėlę. Atsisuko pažiūrėti kaip ten padėtis su Eliotu. Berniukas atrodė nekaip, arti ašarų.
- Tuojau patepsiu Dafydd. - Kažkada įsimetė vaistinėlę į kuprinę. Dažniausiai ją laikė klasėje. Kai mokai krūvą nutrųktgalvių visko gali prireikti. Bet dabar, kai namie atsirado Timotis ir Eion. Galėjo juk kada prireikti vaistinėlės. Tai ir pasinešiodavo. Kas jam, juk kuprinė vis tiek užkerėta ir vietos vaistinėlė neužėmė.
Senkleris nusiplovė rankas su vandeniu iš lazdelės. Tada surado tą tepalą. Priėjo prie Elioto.
- Iš pradžių bus nemalonu, kai paliesiu tą vietą. Bet paskui apims malonus šaltis. - Įspėjo. Užsilašino tepalo ant delno ir atsargiai ėmė tepti jį ant paraudusios odos. Kai baigė paklausė.
- Ar jauti poveikį? Ar reikia daugiau tepalo?

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 583
  • Taškai: 108
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #125 Prieš 11 mėnesių »
Akivaizdu, kad suaugusių žmonių laiko supratimas labai skiriasi nuo normalaus, bet Eliotas nebesiginčijo. Turbūt būtų dar ilgai aiškinęs Auriui, kad valanda yra labai ilgas laikas, o jis pats iš tiesų jau baigia pasenti belaukdamas Hogvartso, bet netrukus visą dėmesį pasiglemžė skaudanti koja. Neprieštaravo prisiglausti prie tėčio, bet kad visi, net ir Hannah, juo susirūpino, vertė gėdytis.
- Išgyvensiu, - kuo išdidžiau atsakė ir sesutei, ir Oliveriui. Miriam liko kiek toliau, ir už tai Eliotas jai buvo dėkingas. Hannah pamokymas pasirodė keistas - šiaip ar taip, jis daug vyresnis. Jau beveik senas. Bet nenorėjo jos liūdinti, tad iš viso nieko nesakė. O iš lazdelės pasipylusi srovė sužavėjo, ir leido beveik pamiršti skausmą. Deja, iki galo to nepavyko padaryti, tad reikėjo ir Aurio tepalo. O štai jis suveikė puikiai, ir jau netrukus Eliotas vėl norėjo lakstyti aplinkui. Nei padėkojęs, nei kitaip užsiminęs apie ką tik nutikusius įvykius smalsiai žvilgtelėjo į iešmus. Norėjo greičiau paragauti tos mėsos, nors valanda vis tiek yra per ilgai.
- Ar jau greit? - paklausė berniukas nė nepaisydamas, ar tėtis dar ką nors daro su sužeidimu, ar ne.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 778
  • Taškai: 82
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #126 Prieš 11 mėnesių »
Eliotas narsiai laikėsi, ir Oliveris su pasididžiavimu suprato, koks jo brolis yra šaunus. Pats tikriausiai būtų pravirkęs. To labai gėdytųsi, bet tikrai nepavyktų sulaikyti ašarų. Taigi dabar kamavo du vienas kitam prieštaraujantys jausmai. Viena vertus, berniukas didžiavosi broliu. Bet kartu jam buvo liūdna - suprato, kad Hannah įsižeidė ar nusiminė ir dabar su juo nekalbės. Tikrai negražiai pasielgė su sesute, todėl dabar jautėsi kaltas.
Bet visai netrukus Hannah irgi įrodė esanti labai gera sesutė. Ji susirūpino Eliotu ir, regis, pamiršo savo pyktį. Oliveris išpūtęs akis stebėjo, kaip tėtis išbūrė vandenį, o po to jo draugas padarė tą patį. Magijos niekada nebus per daug, be to, berniukas galėjo apkabinti šalia atsistojusią Hannah.
- Taip, tėtis ir Auris jam padės, - pritarė jai. Netrukus Eliotas jau atrodė vėl nekantraujantis, tad negali žinoti, ar Hannah neprisimins pykstanti. Todėl Oliveris atsitūpė prie jos ir apsivijęs rankomis tiesiai į ausį sumurmėjo:
- Aš atsiprašau. Mes nenorėjome tavęs įžeisti. Ar nepyksti?
Vis dar nepaleisdamas sesutės atsisuko į Aurį. Nežinojo, ką reikėtų daryti toliau, bet prieš tai tėčio draugas užsiminė turintis daugiau darbo Eliotui. Bet gal galės padėti ir kiti?
- Kad suvalgytume daug mėsos, turime ką nors nudirbti, - droviai pasakė berniukas. - Ar turi mums užduočių?
Žinojo, kad viską perleis Hannah, jeigu tik ji norės. Nusikalto sesutei, todėl dabar turi atsilyginti. Bet dabar nusišypsojo jai ir tikėjosi, kad viskas yra gerai.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2148
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #127 Prieš 11 mėnesių »
Siaubingas išgąstis dėl Elioto gal ir buvo per didelis. O gal ir ne - tiesiog labai pasisekė, kad Auris turėjo to tepalo. Tai, kad iš vaikų neturinčio draugo gali išmokti labai daug, vis dar vertė jaustis nepatogiai. Pažadėjęs sau, kad nuo šiol visada būtinai turės tokių dalykų su savimi, nepaleido Elioto. Suprato, kad Hannah pyksta ant brolių, ir tikėjosi, kad nesupyks ir ant jo. Tiesiog nespėjo perduoti jos žodžių Oliveriui, kuris, žinoma, ir pats viską puikiai girdėjo.
- Viskas bus gerai, tuoj praeis, - tyliai ramino sūnų Dafydd, kol Auris tepė tepalą. Eliotas laikėsi labai šauniai, tad tėvui teliko džiaugtis, kad turi tokį nuostabų sūnų. Vos draugas pabaigė, atsargiai apvyniojo koją. Kelnės buvo visai sugadintos, tad nejučia iškilo klausimas, ką pasakys Mayra. Bet svarbiausia, kad viskas būtų gerai. Nenorėjo iš karto paleisti Elioto iš glėbio. Pamatė, kad Oliveris kažką tyliai kalba Hannah ir švelniai nusišypsojo. Neabejojo, kad berniukas atsiprašo sesutės. Ji neturėtų ilgai pykti. Tikrai neturėtų. Oliveris yra nuostabus brolis, tik apmaudu, kad Eliotas apie kitus pagalvoja gerokai rečiau.
- Panašu, kad tau jau geriau, ar ne? - paklausė sūnaus, kai jis ir vėl parodė nekantrumą. O štai jo brolis dar kartą parodė, kokie jie skirtingi. Eliotas aiškiai norėjo greičiau valgyti, o štai Oliveris - padėti.
- Man atrodo, jam jau viskas gerai, - informavo Aurį Dafydd ir pamojo Miriam prieiti arčiau. Tai, kad ji beveik nereagavo į brolio sužeidimą, kai net gerokai jaunesnė Hannah išsigando, kėlė nemalonius jausmus. Kartais atrodė, kad tai mergaitei pernelyg trūksta emocijų.
- Nagi, paklausk Aurio, ką galėtum padaryti, - tyliai paragino dukrą Dafydd galiausiai paleidęs Eliotą. Atidžiai jį stebėjo, o Miriam klusniai priėjo prie tėvo draugo ir sumurmėjo:
- Aš noriu padėti...

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #128 Prieš 11 mėnesių »
Mergaitė stovėjo šalia Oliverio ir įsivaizdavo kaip skauda nusideginus. Kartais vaizduotė nunešdavo taip toli, jog atrodydavo, kad tai, ką vaizduojasi yra tikra. Ir Oliverio apkabinimas teikė drąsos prieš tą baisų skausmą. Gerai, kad visa tai praėjo, Eliotas pasveiko.
- Ar tau neskauda? - Paklausė. O Oliveriui taip pat tyliai sušnibždėjo.
- Nežinau. Gal ir nepyksiu. - Šypsojosi mergaitė. O tada paskui brolį nuėjo pas Aurį.
- Mes irgi norim kažką daryti. Aš noriu verti mėsą. O tada būsiu mokytoja. Žinok, aš dar nepamiršau tų testų. - Pareiškė Auriui. Diena buvo puiki. Svarbiausia, kad Eliotas daugiau nesugalvotų lįsti prie ugnies. Bet jau turbūt kai taip nusidegino nenorės. Hannah vėl sudrebėjo pagalvojusi apie karštą ugnį.
- Būsiu daktarė, kai užaugsiu. - Pareiškė garsiai. Taip. Ji gydys, kad niekam neskaudėtų.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #129 Prieš 11 mėnesių »
Nudegimas nebuvo toks didelis, kad reiktų namo. Iš berniuko elgesio suprato, kad tepalas padėjo. Laužą Auris vis tiek užkerėjo, taigi bent jau ugnis nebus pavojinga.
- Dar teks luktelėti Eliotai. Taip Oliveri, turiu jums užduočių. - Jis vėl nusiplovė rankas. Šį kartą jau nuo tepalo.
Dabar jau visi vaikai spietėsi šalia. Miriam pasirodė tokia tyli mergaitė, kad atrodė beveik nepastebima. Tik ji buvo kitokia net nei Oliveris. Jis visada atrodė arti šeimos, arti tėčio ir brolių ir seserų. O Miriam net nuo jų atrodė nutolusi.
- Aš irgi prisimenu testus Hannah. Mes juos būtinai pataisysim, kai pavalgysim. - Auris iš kuprinės išsiėmė kartoninę dėžę ir transfigūravo ją į staliuką. Tada pasakė.
- Engorgio. - Ir mažas staliukas gerokai padidėjo. Dabar visi galės prie jo susėsti. Lygiai taip pat iš paprastų kartono gabalėlių transfigūravo ir kėdes. Kurias sustatė aplink staliuką. Tada išsitraukė vienkartinius indus ir dubenį mėsai susidėti. Bei peilį, daržoves ir lentelę pjaustymui. Visą tai sukrovė ant stalo.
- Susiskirstykit gerai? Kas nors papuoškit mūsų stalą. Kad būtų smagiau prie jo sėdėti. Kas nors supjaustykit daržoves. Tik prašau pjaustyti su tėčiu gerai? Ir kas nors suverkit man likusią mėsą. Einu prižiūrėsiu kaip kepa toji, kurią suvėrėm.
Taip pasakęs trumpam atkerėjo laužą, priėjo prie jo ir vėl užkerėjo. Keista, bet spėjo laiku ir maistas nesuanglėjo.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 778
  • Taškai: 82
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #130 Prieš 11 mėnesių »
Gerai, kad Hannah nuotaika, regis, pasitaisė. Ji, žinoma, nerimavo dėl Elioto. Tikrai labai protinga sesutė, ir Oliveris ją už tai labai mylėjo.
- Nepyk. Aš tau duosiu ką nors skanaus. Kai tik grįšime namo, - pažadėjo. Lyg ir dar turėjo maišelį su kažkokiais saldainiais. Būtinai pasidalins, kad tik susitaikytų su Hannah. O ji jau norėjo imtis darbo. Oliveris ir pats mielai būtų užmovęs dar keletą iešmų, bet kol kas tiesiog išsprogdino akis į tai, ką darė Auris. O jis ėmėsi magijos. Daug nuostabios magijos, kuri sužavėjo.
- Kaip tu tai padarei? - droviai paklausė, kai iš nežinia kur atsirado staliukas ir kėdės. Mielai ir pats būtų pabandęs, bet žinojo nemokantis. Turbūt niekada nesugebės to padaryti. Bet vien pažiūrėti buvo labai įdomu.
- Manau, Hannah turi verti mėsą. Ji dar to nedarė, - įsidrąsino pasisakyti anksčiau už Eliotą. Neabejojo, kad brolis norėtųsi imtis būtent šitos užduoties, bet jis jau gavo palaikyti iešmą. Hannah dar ne. Todėl Oliveris paėmė likusius iešmus ir priėjo prie sesutės.
- Aš galiu laikyti iešmą, o tu užverk mėsą, - pasakė jai. Draugiškai nusišypsojo ir tikėjosi, kad nesusipratimas jau pamirštas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 583
  • Taškai: 108
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #131 Prieš 11 mėnesių »
Tėtis per daug rūpinosi tuo sužeidimu. Na, gal ir normalu, juk jis tėtis. Bet pats Eliotas skausmą jau pamiršo. Dabar jau vėl norėjo nuotykių ir įdomios veiklos. Deja, Auris nuvylė.
- Dar luktelėti? - neslėpdamas nepasitenkinimo paklausė berniukas. Jis tikrai tuoj pražils čia belaukdamas. Nutarė užsiauginti ilgus plaukus, kad galėtų matyti, kada jie pasidarys balti.
- Ar yra kerai, kurie pailgina plaukus? - paklausė tėčio draugo nutaręs, kad ir šito laukti nenori. Jam ilgų plaukų reikėjo čia ir dabar. Ir kai tik pamatys, kad bent vienas iš jų keičia spalvą, informuos visus, kad daugiau laukti nebegalima.
Na gerai. Stebėti, kaip Auris imasi magijos įdomu, šito Eliotas neketino neigti. Jis išpūtęs akis stebėjo, kaip viskas keičiasi, ir negalėjo atsistebėti burtų lazdelės galingumu. Jis būtinai tai išmoks.
- Oliveri, mes irgi taip mokėsime, - pasakė broliui. - Pirmo kurso rugsėjo viduryje jau galėsime taip padaryti.
Neabejojo, kad būtent taip ir bus. Tiesiog negali būti, kad ir Hogvartse teks laukti, kol ką nors išmoks.
- Bet aš noriu verti mėsą, - suzyzė, kai brolis nudžiovė patį įdomiausią darbą. Hannah dar per maža užsiimti tokia veikla. Suraukęs nosį Eliotas kurį laiką stebėjo, kaip Oliveris žaidžia su iešmais, o tada priėjo prie stalo. Maldaujančiu žvilgsniu prašė tėvo leisti jam užsiimti ta įdomia veikla, bet tada pastebėjo peilį ir prisiminė, kad čia galima patirti ir kitų nuotykių.
- Na gerai, - labai jau kilniaširdiškai nusileido dešimtmetis. Paėmė peilį ir nepaisydamas Aurio paliepimo dirbti su tėčiu ėmėsi pjaustyti daržoves. Tiesa, apie lentelę nepagalvojo, todėl pjaustė tiesiai ant stalo, ir jau visai netrukus jis visas skendo pomidorų sultyse.
- Geras, - patenkintas ištarė Eliotas ir toliau smulkino daržoves.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 2148
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #132 Prieš 11 mėnesių »
Jeigu jau Eliotas neslepia nekantrumo, galima manyti, kad skausmas pamirštas. Mintyse pažadėjęs sau būtinai vėliau dar kartą padėkoti Auriui Dafydd dabar stebėjo situaciją ir ruošėsi padėti, jeigu tik kažkuriam iš mažyliu jo prireiks. Matė, kad Oliveris ir Hannah kažką kalbasi. Dėl šito buvo visiškai ramus - tas berniukas tikrai neskaudins mažos sesutės. Ypač po to, kai ji įsižeidė dėl pokšto.
Kai Auris ėmėsi magijos, Dafydd nusišypsojo. Dvyniams aiškiai patiko. Net ir Miriam parodė susidomėjimą, o ir Hannah tikrai patiks. Labai smagu, kai mažyliams reikia tiek nedaug, kad jaustųsi laimingi. Norėjo jiems suteikti viską, kad tik galėtų šypsotis ir būti patenkinti. Kartais tam užtekdavo tiesiog vieno kito magijos pavyzdžio.
- Ne, Eliotai, Oliveris teisus, - teko paprieštarauti. Apie tai, kad jie pirmame kurse tokių dalykų dar tikrai nemokės, nutarė patylėti. Eliotas labai jau nusiviltų. - Tu išties jau vėrei mėsą. Hannah dar ne. Tegul jie pabaigia su iešmais. Judu su Miriam galite nuveikti ką kita.
Eliotas jau ėmėsi darbo, tad Dafydd atsisuko į dukrą.
- Ar nori surasti kokių lapų ar ko? Kaip Auris ir sakė, gali papuošti stalą, - pasiūlė jai. Miriam tylomis sutiko ir nuėjo ko nors surasti. Dafydd su nerimu žiūrėjo jai pavymui. Kartais atrodė, kad mergytė rodo per mažai emocijų. Ar jai viskas gerai? Negi irgi teks vesti pas Graham?
Šias mintis nutraukė ant stalo kilęs potvynis. Dafydd staigiai išsitraukė lazdelę ir viską sutvarkė. Nelabai tepatiko, kad Eliotas neprižiūrimas darbuojasi peiliu.
- Tu ir vėl elgiesi neatsargiai, sūnau, - pasakė jam. - Visų pirma, pjaustyti reikia ant lentelės, tam Auris ją čia ir padėjo. Be to, nežaisk su peiliu, kai nematau. Gali pjaustyti, bet būk labai atsargus.
Stovėjo visai šalia energingo berniuko ir atidžiai jį stebėjo. Žinant Eliotą čia dar gali nutikti visko. Beliko tikėtis, kad Hannah sutiks kartu su Oliveriu suverti mėsą, o Miriam sėkmingai sugrįš prie jų.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #133 Prieš 11 mėnesių »
Hannah susimąstė. O tada linksmai nusišypsojo ir pasakė.
- Aš nenoriu ko nors skanaus. - Šiaip norėjo, bet tai galėjo iškeisti į kažką įdomesnio. - Aš noriu išmokti važiuoti dviračiu. Noriu, kad mane pamokytum. - Hannah norėjo lėkti gatve ant dviračio. Ant tikro dviračio, o ne triratuko. Ir ji visai nenorėjo dviračio su papildomais ratukais. Norėjo normalaus.
Paskui mergaitė stebėjo kaip atsirado visokie daiktai. Tik vienas, du ir atsirado kėdės, stalas.
- Ar nesulūš? Juk ten buvo tik šiukšlės. - Paklausė ir norėdama įsitikinti prisėdo ant kėdės. Ji laikė. Mergaitė palietė stalą. Tikrai, tai buvo tikras baldas.
Ar ji kada nors irgi taip galės? Aišku, ji tai jau būtinai išmoks. Tik laukti dar reikės tiek ilgai.
- Aš dabar versiu. - Pareiškė užsispyrėliškai dėbteldama į Eliotą.
- Tau negalima, tau reikia ramiai pasėdėti ir sveikti. - Labai gudriai pasijuto sušnekėjusi ir patenkinta nuėjo su Oliveriu verti mėsos.
Ji buvo slidi, šalta ir nebuvo jau taip paprasta užmauti ant iešmo. Bet mergaitė stengėsi.
- Ar gerai? - Paklausė brolio baigusi terliotis su pirmuoju gabalėliu.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2107
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #134 Prieš 11 mėnesių »
- Taip Eliotai, luktelėti dar reikės. - Nekantrumas tiesiog liejosi per kraštus.
- O ką, nori pakeisti šukuoseną? Paprašyk Hannah, gal padarys tau kokią. Šiaip yra kerai, kurie pailgina plaukus. - Nusišypsojo.
Magija aiškiai visiems patiko. Aišku dvynukai tuojau turės eiti į mokyklą. Jiems tai tikrai viskas turbūt buvo labai įdomu. Ir Miriam jau greit atsidurs mokykloje. Visai dar tos mergaitės nepažinojo. Norėjosi apie ją paklausinėti  Dafydd.
- Nesulūš Hannah. Tikrai ne. - Ji išbandė baldus. Kurie aišku atlaikė.
- Tiesiog ilgokai mokiausi Oliveri. Tai vadinasi transfigūracija. Ateis laikas, kai ir tu taip galėsi. - Į tai, kad rugsėjo vidury jie jau tai galės nieko neatsakė. Tik šyptelėjo ir tiek. Su tokiu užsidegimu tikrai ko nors Eliotas pasieks. Bet kad tik nenusiviltų, kai nesigaus taip greitai.
Raudonplaukis prižiūrėjo mėsą. Paliko vaikams susiskirstyti darbus patiems.
Po kažkiek laiko pirma partija iškepė.
- Man reikia dubens. Paduokit kas nors prašau. - Paprašė ir trumpam atkerėjo laužą.