1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1165
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #15 Prieš 8 mėnesius »
Regis, mergina šiek tiek graužėsi dėl savo sprendimo likti praėjusią naktį miške. Edgar'as tos graužaties nenorėjo kelti ir liūdinti mėlynakės, tačiau tai ką ji padarė tikrai nebuvo vienas iš saugiausių variantų. Taip, niekas nenukentėjo nuo vilkolakės, bet tai negarantavo, jog taip ir bus, kai ji priėmė sprendimą likti miške. Laimei viskas baigėsi taip, kaip baigėsi.
Vaikinas kilstelėjo antakius, kai išgirdo šios klausimą dėl treniruotės. Matydamas žaismingą šypseną varnės veide jis sunkiai suprato ar ši juokauja, ar ne. Visgi priėmė tai rimtai.
- Jei prižadėsi, jog naktis, esant pilnačiai, leisi saugiose vietose,- kiek pagalvojęs pateikė sąlygą, su kuria sutiktų treniruoti šviesiaplaukę. Norėjo būti tikras tuo, jog jo treniruojamas žmogus yra atsakingas. Pačiam teko įsitikinti, kad patys paprasčiausi gynybiniai kerai gali pridaryti bėdos, juos naudojant nesusikoncentravus. Todėl nereikia nė kalbėti apie neatsakingą jų naudojimą.
- Tuomet apgalvok, ką nori patobulinti ar išmokti,- žvelgdamas į mėlynas akis tarė juodaplaukis. Nenumanė ar ji norėjo pagilinti turimus įgūdžius ar nori išmokti kažką, ko dar negali padaryti. Bet vienokiu ar kitokiu atveju esmė išlieka ta pati - reikės mokytis.
Prieš pateikdamas savo sąlygą jaunuolis dar buvo susimąstęs ir apie tai, ar jis tikrai jai rastų laiko, nes jau turi vieną mokinę. Tačiau ilgai sprendimo netruko priimti. Ar vieną, ar dvi mokys, nuo to didelio skirtumo nebus. Gal ne visada net pasiseks jas mokyti vienu metu. O gal išpuls ir tokių atvejų, kur galės vienu metu joms išaiškinti tą patį dalyką.
- Kai būsi pasiruošusi, užsuk pas mane,- Edgar'as su šiais žodžiais nusisuko nuo merginos ir palengva ėmė žingsniuoti iš miško. Žaliaakis dar prisiminė, jog nepasakė savo adreso, tad atsigręžė sau per petį ir tai padarė. Tikėjosi, jog Davina prisimins jį ir nebus reikėję jo užrašinėti.
Žiemiška, tačiau šildanti saulė pasitiko burtininką išėjusį iš miško. Prie kavinukės buvo matyti besirenkantys šiandienos lankytojai. Ar ji bent buvo užsidariusi? klausdamas savęs, Jeffter'is palengva judėjo namo, kur ketino pradėti dieną ne nuo treniruotės ar reikalų tvarkymo, bet nuo miego, kurio šiąnakt neturėjo.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 66
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #16 Prieš 8 mėnesius »
Išgirdusi Edgar'o sąlygą dėl treniruotės, šviesiaplaukė nustebusi žvilgtelėjo į vaikiną. Nors prašydama žinojo, kad gali sulaukti sąlygų, tačiau nesitikėjo, jog būtent tokių. Linksmai kilstelėjusi lūpų kampučius mergina tyliai nusijuokė. Dabar išties jautėsi, tarsi stovėtų priešais savo tėvą ir žadėtų šiam elgtis gražiai ir pavyzdingai.
-Pažadu,-linktelėjo šyptelėdama. Turbūt net ir be Edgar'o prašymo pažadėti, mėlynakė daugiau nebūtų likusi nakčiai nepažįstamo miestelio miške šviečiant pilnačiai. Na, nebent tai būtų be galo būtina.
-Žinoma,-kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į tamsiaplaukio žodžius. Buvo dėkinga, kad animagas leido pačiai nuspręsti, kada pradėti treniruotes, nes vargu ar šiuo metu Davina būtų sugebėjusi panaudoti bent paprasčiausius burtus. Praėjusi diena kupina paieškų ir bemiegė naktis visiškai neprisidėjo prie mėlynakės poilsio, tad dabar varnė troško susirangyti savo minkštoje lovoje ir numigti bent kelias valandas.
Vaikinui nusisukus ir ėmus žingsniuoti turbot savo namų link, mergina perbraukė ranka per ilgus, šviesius plaukus ir jau ketino taip pat nusisukti, tačiau buvo sustabdyta Edgar'o žodžių. Linktelėjusi Davina stebėjo, kaip animagas dingsta medžių tankmėje palikdamas ją stovėti vieną. Iš miško pakraščio ėmė sklisti žmonių balsai. Regis, savo rytą šie nusprendė praleisti jaukioje kavinukėje. Kilstelėjusi galvą šešiolikmetė nužvelgė saulės apšviestą dangų ir kilstelėjusi lūpų kampučius taip pat paliko Godriko Daubos mišką.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
Lucy nebuvo patenkinta visiškai. Ji norėjo valgyt. Tiesiog troško. Ilgą laiką nesusirado savo tinkamos aukos, tad vardan išgyvenimo turėjo padaryti ko ilgą laiką vengė. Auką išsirinkti buvo sunku. Norėjosi atrasti kažką, kas nebus toks reikalingas visuomenei, kas neturės per daug juo besirūpinančių žmonių ir panašiai... Tik tokius atrasti buvo, rodos, dar sunkiau, nei pakelėj besimėtančius lavonus.
Bet nepaisant to, raudonos akys žvelgė į suglebusį kūną, ne pačią išvaizdžiausią moterį, kuri, bent Lucy manymu, buvo atsiskyrusi nuo visuomenės ir tik erzino savo kaimynus. Sąžinės graužatis žvelgiant į tą kūną vis kilo ir po truputį ėmė kandžioti juodaplaukę iš vidaus, bet šioji stengėsi tai ignoruoti. Ji buvo alkana. Ji troško išgyventi ir nežadėjo nieko pakeisti. Tu privalai, kaip ir kiti mėsaėdžiai gyvūnai... Žvelgdama į tą senę Lucy ėmė svarstyti, kad jau geriau nusimarinti badu, bet sužverėjiomas to neleistu.
Net ir stovėdama prieš tą kūną mergina kovojo su savimi, laikėsi iš visų jėgų, kad nepultų jo iškart kaip pasiutęs šuo. Ji nenorėjo per daug sužeisti, vis dar buvo veikiama sąžinės. O jeigu ši moterėlė turi kokią nors anūkę, kuri buvo skolinga jai visą savo laimę? Ką ji pagalvotų dėl senelės dingimo?
Bet, ką padarysi. Lucy pasilenkė, geriau įsižiūrėjo į gulinčios žiobarės veido bruožus.
-Bent ne alkoholikė...-tyliai pasvarstė ir nuraitojo merginos riešą. Ką ji toliau darė visiems vampyrų megėjams aišku. Pasimėgavimas po truputį slopino savęs nekentimą, bet tai buvo tik laikinas dalykas.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1165
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #18 Prieš mėnesį »
Edgar'as, vėsią rudens pavakarę, įprastai sau vaikštinėjo. Na, gal ne visai įprastai, nes nesuko galvos dėl kokių nors keblių dalykų, kurių išvis nebuvo. Dabar visi rūpesčiai buvo tik jo treniruotės, kaip ir tuomet, kai tik atsikraustė į Godriko Daubą. Vaikštinėdamas vaikinas prisiminė Elridę, kurios jau nematė kiek daugiau nei vienerius metus. Svarstė apie tai, jog gal reiktų ją aplankyti. Bet svarstymai ir likdavo tik svarstymais. Juodaplaukis nenorėjo jos trukdyti, nes manė, kad ji ir taip turi daugybę reikalų. Visgi, gal jis su tokiu požiūriu tik mažino palaikomus ryšius su dar vienu žmogumi. Nors, visai neseniai, jis buvo susitikęs su savo buvusia bendrakoledžia, kas reiškia, jog turi šansą atgaivinti, jau prigesti spėjusius, ryšius su ja.
Animagas atklydo iki miestelio kavinukės. Dažnai iki jos ateidavo. Bet ko norėti, kai ne retai išeini pasivaikščioti, o miestelis nėra didelis. Tuomet ir tenka lankyti tas pačias vietas daugybę kartų.
Buvo jau tamsoka, tačiau netoliese kavinukės, esančioje pamiškėje, jaunuolis kažką lyg ir pamatė. Žinodamas tai, kad pastaraisiais metais čia buvo nutikimų su magiškomis būtybėmis, su kuriomis net pačiam tekdavo susidurti, nusprendė nueiti arčiau pamiškės ir pasižiūrėti kas ten yra. Ir pasirodo, jog nužingsniavo arčiau miško ne be reikalo. Tik šį sykį pamatė ką kitą nei anksčiau. Taip, vampyrus matė ir anksčiau, tačiau jie negėrė kraujo. Tuomet arba užpultoji buvo pajėgi atsilaikyti, arba pats burtininkas laiku pasirodė. Edgar'as dar nebuvo matęs vampyro geriančio kraujo. Šis reginys jam kėlė pyktį. Ne pats kraujo gėrimas jį kurstė, bet kraujo gėrimas iš žmogaus. Aštriadančiai juk negeria kraujo iš negyvėlių, vadinasi buvo pasirinktas gyvas žmogus. Jeffter'io pirštinėta ranka pasislėpė jo kelnių kišenėje, kurioje buvo jo burtų lazdelė.
- Ką tu čia darai?- už keliolikos metrų nuo besimaitinančios vampyrės stovintis trumpaplaukis tyliai ir piktai paklausė.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #19 Prieš mėnesį »
Merginos vakarienę sutrukdė prisiartinęs žmogus, kuris, jos manymu, pasielgė kiek keistai. Burtininkas... Greit išsitiesusi ir nužvelgusi atėjūną Lucy kiek susierzino. Jai nepatiko, kad jis tai matė, jai nepatiko, kad jis jos klausė, jai nepatiko... Kad jis neišsigando. Aukštaūgė žvelgė į tą vyrą nesuvokdama, kodėl jis jai atrodė labai keistas. Ji ėmė stebėti jos judesius, lengvai nuleido ranką pasiruošdama panaudoti kerus. Paprasčiausiai reikėjo išvalyti atmintį... Viskas. Nesunku juk.
Bet, žinoma, nepažįstamasis turėjo užduotį klausimą... Trikdyti vis labiau merginą.
-Kaip tau atrodo?-geriau apžiūrėjusi vyruką Lucy sudvejojo. O koks jai skirtumas, ką jis matė? Ji galėjo pabėgti, galėjo dingti labai greitai. Buvo tikra, kad yra pakankamai vikri ir nieko blogo jai nenutiks. Bet vis dėl to toks įvykis ją gerokai suerzino. Rado žmogus dieną, kai ji pirmą kartą laužė savo taisyklė. Rado laiką, kai ji net nespėjo gerai pasisotinti... Mergina žvelgė į tą vyriškį kaip į skanų desertą po ne pačios geriausios vakarienės, tačiau toks dalykas ją gerokai šiurpino. Kada paskutinį kartą ji buvo alkana? Daugybė metų praėjo... Ji visiškai pamiršo kaip tada jaučiamasi, kaip kenčiama... Ir koks nemalonus yra sužvėrėjimas.
Bet, visgi, nuvydama mintis šalin Lucy tvirtai, tačiau nelabai pastebimai, suėmė savo burtų lazdelę ir susikaupė ties burtažodžiu, kurį norėjo panaudoti. Kitos išeities nematė, nors ir nenorėjo netgi tokios. Ir už ką žmonės turėjo kentėti dėl to, kad ji tokia atsirado? Bet, ką padarysi. Kova yra kova, o ji turėjo kovoti, kad išliktų šiame pasaulyje.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1165
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #20 Prieš mėnesį »
Edgar'as niekada neklausė nei Soreno, nei Faso, kaip jie maitinasi, tačiau buvo girdėjęs, kad vampyrai randa tam tikrų kitų alternatyvų ir apsieina be pakenkimo kitiems. Tačiau šį vakarą sutikta blyškiaveidė tenkino savo alkį pačiu paprasčiausiu būdų - ji gėrė žmogaus kraują. Nežinia kiek žmonių ar kitų būtybių jau spėjo nukentėti nuo šios rasės atstovų po to, kai juodaplaukis buvo sutikęs aštriadančius tą vakarą, kurį susipažino su Davina, tačiau, jog dar kažkas nukentėjo, buvo gana didelė tikimybė, nes atrodo, kad dalis šių padarų žiūri tik patys savęs. Ne išimtis buvo ir ši mergina, kuri dabar žvelgė į Jeffter'į. Vaikino supratimu ji manė, kad ji nedaro nieko blogo. Bent jau taip sprendė iš jos atsakymo. Toks vampyrės požiūris dar labiau pykdė Edgar'ą. Jis gal į šią situaciją pažvelgtų kiek kitaip, jei žmogų, kuriuo užkandžiavo kraugerė, būtų bandoma paversti vienu iš vampyrų rasės atstovų. Ir tai tik, jei tai būtų padaryta su to žmogaus sutikimu.
- Turėsi keliauti su manimi,- tuo pačiu piktu tonu, kaip ir prieš tai, pasakė burtininkas. Kur ruošiasi keliauti kartu su mergina jis neatskleidė, tačiau mintyje turėjo magijos ministeriją, kur dėl jos būtų priimtas tinkamas sprendimas. Laukdamas atsakymo nežengė arčiau tamsiosios būtybės ir vis dar atidžiai ją stebėjo. Dešinioji ranka taip pat vis dar laikė burtų lazdelę, esančią kišenėje, nes nebuvo aišku, kaip mergina sureaguos. Visgi tas jos susierzinimas, kurį animagas pastebėjo iš juodaplaukės žodžių, neleido kažko daug tikėtis.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #21 Prieš 4 savaites »
Mergina nenutuokė kaip turėtų elgtis. Ją pirmą kartą užtiko žmogus, pirmą kartą ji pasimetė. Atrodo, tai buvo kur kas baisiau nei viskas, ką perėjo per savo trumpąjį gyvenimą, kurio, tiesą sakant, net puikiai neatsiminė. Lucy žvelgė į tą vyrą su nerimu, su geroku susierzinimu ir vis tiek kažkur viduje norėjo, kad viskas išeitų gražiai ir nieko blogo nenutiktų. Gal jai pavyks pakalbėti su juo? Gal ji galės jam ištrinti atminti? Ar jis žiobaras ar burtininkas?
Juodaplaukė nebesišvaistė šypsena kaip per pamokas, tokiu metu nebuvo kada. Nepatikai žmogui, teks kažką daryti... O gal pavyks susitarti gražiai?
-Kodėl "turėsiu"?-nenuleisdama akių nuo nepažįstamojo Lucy ėmė svarstyti kiekvieną vietą į kurią ją galėjo nuvęsti. Bet jei tai buvo žiobaras... Jis jos bijotų.
Taigi, žvelgdama į tą žmogų ėmė mąstyti apie magiškąjį pasaulį. Ar ją gali pasodinti į Azkabaną dėl to, kad ji stengėsi prasimaitinti ir išgyventi? Juk tai nesąmonė! Ne ji rinkosi tokį gyvenimą. Ne ji rinkosi, kad ta moteriškė mirtų. Jei ji galėtų ji būtų jos nelietųsi. Jei ji galėtų.
-Klausyk, mes galim gražiai susitarti, tu nieko nematei. Aš nieko nedariau ir viskas, mes išsiskiriame,-bandydama pasiūlyti kažką Lucy žvelgė į žmogų su viltimi. Taip nevertindama žmonių ji žvelgė į vieną iš jų su didžiule viltimi, kad šis pasielgs protingai.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019