0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Regis, mergina šiek tiek graužėsi dėl savo sprendimo likti praėjusią naktį miške. Edgar'as tos graužaties nenorėjo kelti ir liūdinti mėlynakės, tačiau tai ką ji padarė tikrai nebuvo vienas iš saugiausių variantų. Taip, niekas nenukentėjo nuo vilkolakės, bet tai negarantavo, jog taip ir bus, kai ji priėmė sprendimą likti miške. Laimei viskas baigėsi taip, kaip baigėsi.
Vaikinas kilstelėjo antakius, kai išgirdo šios klausimą dėl treniruotės. Matydamas žaismingą šypseną varnės veide jis sunkiai suprato ar ši juokauja, ar ne. Visgi priėmė tai rimtai.
- Jei prižadėsi, jog naktis, esant pilnačiai, leisi saugiose vietose,- kiek pagalvojęs pateikė sąlygą, su kuria sutiktų treniruoti šviesiaplaukę. Norėjo būti tikras tuo, jog jo treniruojamas žmogus yra atsakingas. Pačiam teko įsitikinti, kad patys paprasčiausi gynybiniai kerai gali pridaryti bėdos, juos naudojant nesusikoncentravus. Todėl nereikia nė kalbėti apie neatsakingą jų naudojimą.
- Tuomet apgalvok, ką nori patobulinti ar išmokti,- žvelgdamas į mėlynas akis tarė juodaplaukis. Nenumanė ar ji norėjo pagilinti turimus įgūdžius ar nori išmokti kažką, ko dar negali padaryti. Bet vienokiu ar kitokiu atveju esmė išlieka ta pati - reikės mokytis.
Prieš pateikdamas savo sąlygą jaunuolis dar buvo susimąstęs ir apie tai, ar jis tikrai jai rastų laiko, nes jau turi vieną mokinę. Tačiau ilgai sprendimo netruko priimti. Ar vieną, ar dvi mokys, nuo to didelio skirtumo nebus. Gal ne visada net pasiseks jas mokyti vienu metu. O gal išpuls ir tokių atvejų, kur galės vienu metu joms išaiškinti tą patį dalyką.
- Kai būsi pasiruošusi, užsuk pas mane,- Edgar'as su šiais žodžiais nusisuko nuo merginos ir palengva ėmė žingsniuoti iš miško. Žaliaakis dar prisiminė, jog nepasakė savo adreso, tad atsigręžė sau per petį ir tai padarė. Tikėjosi, jog Davina prisimins jį ir nebus reikėję jo užrašinėti.
Žiemiška, tačiau šildanti saulė pasitiko burtininką išėjusį iš miško. Prie kavinukės buvo matyti besirenkantys šiandienos lankytojai. Ar ji bent buvo užsidariusi? klausdamas savęs, Jeffter'is palengva judėjo namo, kur ketino pradėti dieną ne nuo treniruotės ar reikalų tvarkymo, bet nuo miego, kurio šiąnakt neturėjo.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • Hilerė
  • ****
  • 445
  • Lytis: Moteris
  • Kalbėti - gamtos noras, tylėti - išminties.
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Išgirdusi Edgar'o sąlygą dėl treniruotės, šviesiaplaukė nustebusi žvilgtelėjo į vaikiną. Nors prašydama žinojo, kad gali sulaukti sąlygų, tačiau nesitikėjo, jog būtent tokių. Linksmai kilstelėjusi lūpų kampučius mergina tyliai nusijuokė. Dabar išties jautėsi, tarsi stovėtų priešais savo tėvą ir žadėtų šiam elgtis gražiai ir pavyzdingai.
-Pažadu,-linktelėjo šyptelėdama. Turbūt net ir be Edgar'o prašymo pažadėti, mėlynakė daugiau nebūtų likusi nakčiai nepažįstamo miestelio miške šviečiant pilnačiai. Na, nebent tai būtų be galo būtina.
-Žinoma,-kilstelėjo lūpų kampučius atsakydama į tamsiaplaukio žodžius. Buvo dėkinga, kad animagas leido pačiai nuspręsti, kada pradėti treniruotes, nes vargu ar šiuo metu Davina būtų sugebėjusi panaudoti bent paprasčiausius burtus. Praėjusi diena kupina paieškų ir bemiegė naktis visiškai neprisidėjo prie mėlynakės poilsio, tad dabar varnė troško susirangyti savo minkštoje lovoje ir numigti bent kelias valandas.
Vaikinui nusisukus ir ėmus žingsniuoti turbot savo namų link, mergina perbraukė ranka per ilgus, šviesius plaukus ir jau ketino taip pat nusisukti, tačiau buvo sustabdyta Edgar'o žodžių. Linktelėjusi Davina stebėjo, kaip animagas dingsta medžių tankmėje palikdamas ją stovėti vieną. Iš miško pakraščio ėmė sklisti žmonių balsai. Regis, savo rytą šie nusprendė praleisti jaukioje kavinukėje. Kilstelėjusi galvą šešiolikmetė nužvelgė saulės apšviestą dangų ir kilstelėjusi lūpų kampučius taip pat paliko Godriko Daubos mišką.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #17 Prieš 9 mėnesius »
Lucy nebuvo patenkinta visiškai. Ji norėjo valgyt. Tiesiog troško. Ilgą laiką nesusirado savo tinkamos aukos, tad vardan išgyvenimo turėjo padaryti ko ilgą laiką vengė. Auką išsirinkti buvo sunku. Norėjosi atrasti kažką, kas nebus toks reikalingas visuomenei, kas neturės per daug juo besirūpinančių žmonių ir panašiai... Tik tokius atrasti buvo, rodos, dar sunkiau, nei pakelėj besimėtančius lavonus.
Bet nepaisant to, raudonos akys žvelgė į suglebusį kūną, ne pačią išvaizdžiausią moterį, kuri, bent Lucy manymu, buvo atsiskyrusi nuo visuomenės ir tik erzino savo kaimynus. Sąžinės graužatis žvelgiant į tą kūną vis kilo ir po truputį ėmė kandžioti juodaplaukę iš vidaus, bet šioji stengėsi tai ignoruoti. Ji buvo alkana. Ji troško išgyventi ir nežadėjo nieko pakeisti. Tu privalai, kaip ir kiti mėsaėdžiai gyvūnai... Žvelgdama į tą senę Lucy ėmė svarstyti, kad jau geriau nusimarinti badu, bet sužverėjiomas to neleistu.
Net ir stovėdama prieš tą kūną mergina kovojo su savimi, laikėsi iš visų jėgų, kad nepultų jo iškart kaip pasiutęs šuo. Ji nenorėjo per daug sužeisti, vis dar buvo veikiama sąžinės. O jeigu ši moterėlė turi kokią nors anūkę, kuri buvo skolinga jai visą savo laimę? Ką ji pagalvotų dėl senelės dingimo?
Bet, ką padarysi. Lucy pasilenkė, geriau įsižiūrėjo į gulinčios žiobarės veido bruožus.
-Bent ne alkoholikė...-tyliai pasvarstė ir nuraitojo merginos riešą. Ką ji toliau darė visiems vampyrų megėjams aišku. Pasimėgavimas po truputį slopino savęs nekentimą, bet tai buvo tik laikinas dalykas.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #18 Prieš 9 mėnesius »
Edgar'as, vėsią rudens pavakarę, įprastai sau vaikštinėjo. Na, gal ne visai įprastai, nes nesuko galvos dėl kokių nors keblių dalykų, kurių išvis nebuvo. Dabar visi rūpesčiai buvo tik jo treniruotės, kaip ir tuomet, kai tik atsikraustė į Godriko Daubą. Vaikštinėdamas vaikinas prisiminė Elridę, kurios jau nematė kiek daugiau nei vienerius metus. Svarstė apie tai, jog gal reiktų ją aplankyti. Bet svarstymai ir likdavo tik svarstymais. Juodaplaukis nenorėjo jos trukdyti, nes manė, kad ji ir taip turi daugybę reikalų. Visgi, gal jis su tokiu požiūriu tik mažino palaikomus ryšius su dar vienu žmogumi. Nors, visai neseniai, jis buvo susitikęs su savo buvusia bendrakoledžia, kas reiškia, jog turi šansą atgaivinti, jau prigesti spėjusius, ryšius su ja.
Animagas atklydo iki miestelio kavinukės. Dažnai iki jos ateidavo. Bet ko norėti, kai ne retai išeini pasivaikščioti, o miestelis nėra didelis. Tuomet ir tenka lankyti tas pačias vietas daugybę kartų.
Buvo jau tamsoka, tačiau netoliese kavinukės, esančioje pamiškėje, jaunuolis kažką lyg ir pamatė. Žinodamas tai, kad pastaraisiais metais čia buvo nutikimų su magiškomis būtybėmis, su kuriomis net pačiam tekdavo susidurti, nusprendė nueiti arčiau pamiškės ir pasižiūrėti kas ten yra. Ir pasirodo, jog nužingsniavo arčiau miško ne be reikalo. Tik šį sykį pamatė ką kitą nei anksčiau. Taip, vampyrus matė ir anksčiau, tačiau jie negėrė kraujo. Tuomet arba užpultoji buvo pajėgi atsilaikyti, arba pats burtininkas laiku pasirodė. Edgar'as dar nebuvo matęs vampyro geriančio kraujo. Šis reginys jam kėlė pyktį. Ne pats kraujo gėrimas jį kurstė, bet kraujo gėrimas iš žmogaus. Aštriadančiai juk negeria kraujo iš negyvėlių, vadinasi buvo pasirinktas gyvas žmogus. Jeffter'io pirštinėta ranka pasislėpė jo kelnių kišenėje, kurioje buvo jo burtų lazdelė.
- Ką tu čia darai?- už keliolikos metrų nuo besimaitinančios vampyrės stovintis trumpaplaukis tyliai ir piktai paklausė.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #19 Prieš 9 mėnesius »
Merginos vakarienę sutrukdė prisiartinęs žmogus, kuris, jos manymu, pasielgė kiek keistai. Burtininkas... Greit išsitiesusi ir nužvelgusi atėjūną Lucy kiek susierzino. Jai nepatiko, kad jis tai matė, jai nepatiko, kad jis jos klausė, jai nepatiko... Kad jis neišsigando. Aukštaūgė žvelgė į tą vyrą nesuvokdama, kodėl jis jai atrodė labai keistas. Ji ėmė stebėti jos judesius, lengvai nuleido ranką pasiruošdama panaudoti kerus. Paprasčiausiai reikėjo išvalyti atmintį... Viskas. Nesunku juk.
Bet, žinoma, nepažįstamasis turėjo užduotį klausimą... Trikdyti vis labiau merginą.
-Kaip tau atrodo?-geriau apžiūrėjusi vyruką Lucy sudvejojo. O koks jai skirtumas, ką jis matė? Ji galėjo pabėgti, galėjo dingti labai greitai. Buvo tikra, kad yra pakankamai vikri ir nieko blogo jai nenutiks. Bet vis dėl to toks įvykis ją gerokai suerzino. Rado žmogus dieną, kai ji pirmą kartą laužė savo taisyklė. Rado laiką, kai ji net nespėjo gerai pasisotinti... Mergina žvelgė į tą vyriškį kaip į skanų desertą po ne pačios geriausios vakarienės, tačiau toks dalykas ją gerokai šiurpino. Kada paskutinį kartą ji buvo alkana? Daugybė metų praėjo... Ji visiškai pamiršo kaip tada jaučiamasi, kaip kenčiama... Ir koks nemalonus yra sužvėrėjimas.
Bet, visgi, nuvydama mintis šalin Lucy tvirtai, tačiau nelabai pastebimai, suėmė savo burtų lazdelę ir susikaupė ties burtažodžiu, kurį norėjo panaudoti. Kitos išeities nematė, nors ir nenorėjo netgi tokios. Ir už ką žmonės turėjo kentėti dėl to, kad ji tokia atsirado? Bet, ką padarysi. Kova yra kova, o ji turėjo kovoti, kad išliktų šiame pasaulyje.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #20 Prieš 9 mėnesius »
Edgar'as niekada neklausė nei Soreno, nei Faso, kaip jie maitinasi, tačiau buvo girdėjęs, kad vampyrai randa tam tikrų kitų alternatyvų ir apsieina be pakenkimo kitiems. Tačiau šį vakarą sutikta blyškiaveidė tenkino savo alkį pačiu paprasčiausiu būdų - ji gėrė žmogaus kraują. Nežinia kiek žmonių ar kitų būtybių jau spėjo nukentėti nuo šios rasės atstovų po to, kai juodaplaukis buvo sutikęs aštriadančius tą vakarą, kurį susipažino su Davina, tačiau, jog dar kažkas nukentėjo, buvo gana didelė tikimybė, nes atrodo, kad dalis šių padarų žiūri tik patys savęs. Ne išimtis buvo ir ši mergina, kuri dabar žvelgė į Jeffter'į. Vaikino supratimu ji manė, kad ji nedaro nieko blogo. Bent jau taip sprendė iš jos atsakymo. Toks vampyrės požiūris dar labiau pykdė Edgar'ą. Jis gal į šią situaciją pažvelgtų kiek kitaip, jei žmogų, kuriuo užkandžiavo kraugerė, būtų bandoma paversti vienu iš vampyrų rasės atstovų. Ir tai tik, jei tai būtų padaryta su to žmogaus sutikimu.
- Turėsi keliauti su manimi,- tuo pačiu piktu tonu, kaip ir prieš tai, pasakė burtininkas. Kur ruošiasi keliauti kartu su mergina jis neatskleidė, tačiau mintyje turėjo magijos ministeriją, kur dėl jos būtų priimtas tinkamas sprendimas. Laukdamas atsakymo nežengė arčiau tamsiosios būtybės ir vis dar atidžiai ją stebėjo. Dešinioji ranka taip pat vis dar laikė burtų lazdelę, esančią kišenėje, nes nebuvo aišku, kaip mergina sureaguos. Visgi tas jos susierzinimas, kurį animagas pastebėjo iš juodaplaukės žodžių, neleido kažko daug tikėtis.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #21 Prieš 9 mėnesius »
Mergina nenutuokė kaip turėtų elgtis. Ją pirmą kartą užtiko žmogus, pirmą kartą ji pasimetė. Atrodo, tai buvo kur kas baisiau nei viskas, ką perėjo per savo trumpąjį gyvenimą, kurio, tiesą sakant, net puikiai neatsiminė. Lucy žvelgė į tą vyrą su nerimu, su geroku susierzinimu ir vis tiek kažkur viduje norėjo, kad viskas išeitų gražiai ir nieko blogo nenutiktų. Gal jai pavyks pakalbėti su juo? Gal ji galės jam ištrinti atminti? Ar jis žiobaras ar burtininkas?
Juodaplaukė nebesišvaistė šypsena kaip per pamokas, tokiu metu nebuvo kada. Nepatikai žmogui, teks kažką daryti... O gal pavyks susitarti gražiai?
-Kodėl "turėsiu"?-nenuleisdama akių nuo nepažįstamojo Lucy ėmė svarstyti kiekvieną vietą į kurią ją galėjo nuvęsti. Bet jei tai buvo žiobaras... Jis jos bijotų.
Taigi, žvelgdama į tą žmogų ėmė mąstyti apie magiškąjį pasaulį. Ar ją gali pasodinti į Azkabaną dėl to, kad ji stengėsi prasimaitinti ir išgyventi? Juk tai nesąmonė! Ne ji rinkosi tokį gyvenimą. Ne ji rinkosi, kad ta moteriškė mirtų. Jei ji galėtų ji būtų jos nelietųsi. Jei ji galėtų.
-Klausyk, mes galim gražiai susitarti, tu nieko nematei. Aš nieko nedariau ir viskas, mes išsiskiriame,-bandydama pasiūlyti kažką Lucy žvelgė į žmogų su viltimi. Taip nevertindama žmonių ji žvelgė į vieną iš jų su didžiule viltimi, kad šis pasielgs protingai.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #22 Prieš 8 mėnesius »
- Tau dar kyla klausimas kodėl?- perklausė Edgar'as vampyrės, kuri, kaip jis manė, pati puikiai suprato kodėl turės eiti su juo. Tai išdavė jos pasimetimas. Vampyras, kuriam pasekmės nerūpi, greičiausiai nestovėtų ir nežiūrėtų į vakarienę sutrukdžiusį asmenį, o iškart pultų jį. Taip pat kažin ar mėgintų su juo susitarti taip, kaip dabar bandė tartis aštriadantė.
- Bet tu darei,- nenuleisdamas žalių akių nuo merginos burtininkas neketino nutylėti to kas čia įvyko, - Todėl, jei nori gražiai susitarti, eisi su manimi,- tai pareiškęs Jeffter'is ėmė eiti link kraugerės. Lazdelės iš savo kišenės netraukė, tačiau rankos taip pat nepatraukė nuo jos. Kol kas vis dar buvo sunku pasakyti, kaip elgsis būtybė, nusprendusi pasidaryti sau vakarinį pikniką.
- Eisi pati ar reiks tave vesti?- prisiartinęs prie buvusios Hogvartso profesorės tokiu atstumu, jog ištiesęs ranką galėtų ją sugriebti, pasiteiravo Jeffter'is laisva ranka parodydamas kryptį, kur turėtų eiti priešais stovinti mergina. Tamsiaplaukis vylėsi, kad būtybės nereikės tempti per prievartą. Vis dar vylėsi nepaisant to, kad iš jos išgirsti žodžiai tik mažino tas viltis. Bet gal tokie žodžiai buvo sukelti pasimetimo, atsiradusio dėl susiklosčiusios netikėtos situacijos. Nors abejotina, kad vampyrė norėjo pasakyti kažką kitaip. Kam jai apsimetinėti, kad tai nutiko netyčia. Juk vargu ar kas tuo patikėtų. Tam jau reiktų pateikti svarių įrodymų.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #23 Prieš 8 mėnesius »
Lucy juto, kad artėja didžiulė bėda, tačiau nieko negalėjo padaryti. Mintys painiojosi, ji vos tramdėsi, buvo dar visiškai jauna ir nepatyrus. Mergina žvelgė į tą nepažįstamąjį su didžiuliu sumišimu.
-Taip, kyla,-stengdamasi išlikti ori ji įsistebeilijo į jo akis. Gaila, bet nieko gero jose neįmatė.
Jos mintys nušoko ties tėvais, gal reiktų išsikviesti mamą? Bet visgi, šioji niekuo nepadės, o ir spėti turbūt nespės. Kas daugiau žino apie ją? Sorenas? Ji visiškai jo nepažįsta, bet tai turbūt vienintelis žmogus, kuris padėtų...
-Deja, tačiau niekur aš neisiu, kaip jūs, žmonės, valgote vargšus gyvūnus, taip ir aš turiu išgyventi,-kiek įpykusi Lucy vis dar nesusigaudė, kur tas vaikinukas ją norėjo vesti.
Negerai. Labai negerai. Įtampa vis labiau augo, o mergina nesugalvojo jokios išeities, kad viskas praeitų ramiai. Sprukti panaudojus kokius nors kerus? Bet tada kokius? Matydama, kad nepažįstamasis artinasi mergina žengtelėjo atgal ir papurtė galvą. Ne. Jis nieko padaryti negali. Ji nėra silpna ir tikrai gebės apsiginti bet kokia kaina.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #24 Prieš 8 mėnesius »
- Manau, jog ministerijoj tau viską paaiškins,- pats burtininkas neketino čia aiškinti ką vampyrė blogai darė. Nors, kaip pats ir manė, ji puikiai pati suprato, ką padarė ne taip. Tai atskleidė kiti jos žodžiai. Jie ir vėl, kiek labiau, supykdė Edgar`ą. Mergina pareiškė, kad valgo žmones, nes žmonės valgo gyvūnus. Bet tie gyvūnai, kuriuos pasak buvusios Hogvartso profesorės valgo žmonės, kažin ar valgo vampyrus. Kažin ar žmonės valgo vampyrus. Ir kažin ar vampyrai nesimaitina patys gyvūnais.
- Tai todėl vampyrai turi likti neliečiami ir daryt ką nori?- primerkęs akis tamsiaplaukis paklausė piktesniu balsu.
Stebėdamas kiek atsitraukiančią aštriadantę nuo jo, vaikinas suprato, kad ji nebus nusiteikusi eiti gražiuoju. Norėjo tiesti savo laisvą ranką link jos ir taip sugriebti ją, tačiau to nepadarė dėl atsargos. Jis žinojo, kokią jėgą ir greitį turi vampyrai, todėl nerizikavo vesti kraugerės tiesiog paėmęs už rankos.
- Ir kaip suprantu renkiesi tą variantą, jog aš tave nuvesčiau,- dabar ramiai šnekėdamas iš kišenės ištraukė savo pirštinėtą ranką, kurioje laikė ir burtų lazdelę.
- Petrificus Totalus- sumosavo savo lazdele tardamas burtažodį, kuris laikinai sustingdo taikinį. Šioje vietoje sustingdyta vampyrė nebeturėtų kelti Jeffter'iui sunkumų ir pavojaus gabenant ją į Magijos ministeriją.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #25 Prieš 8 mėnesius »
-O kas daugiau belieka?-kiek ėmusi nuobodžiauti paklausė mergina.-Liūtas norėdamas valgyt juk nežiūri, kokią auką ima, jei nori išgyventi - reikia,-tvirtai kalbėdama ir gindama savo pasirinkimą Lucy nė nebegalėjo pažiūrėti į tą kūną. Praėjo tiek laiko, kad ji išdrįstų vėl taip pasielgti. Ne keli metai, o dešimt ir galbūt dar daugiau... Ir nutinka būtent tai. Galbūt tai ženklas.
Stebėdama vaikinuką buvusi profesorė susiraukė. Jai jis visiškai nebepatiko. Nebepatiko ir žinia, kad jis tikrai tikrai yra burtininkas. Galbūt tai buvo dar vienas ženklas. Ženklas neždintis iš šios sumautos vietos ir tragiškos situacijos, tačiau merginos ausis pasiekė jau žinomi žodžiai. Nieko nelaukusi panelytė bloškėsi į šoną ir išsitraukusi burtų lazdelę įsistebeilijo į nepažįstamąjį. Jos akyse kažkas sužibo. Ji buvo pikta, nors stengėsi iš paskutiniųjų nurimti.
-Negražiai žaidi, jei aš nusprendžiau, kad niekur su tavimi neisiu, reiškias, kad neisiu,-Lucy tonas buvo rimtas ir tvirtas, ji buvo pasiruošusi dar vienam puolimui, tačiau pati to daryti nenorėjo. Ar ji tikrai yra tokio žemo lygio žmogus? Jai užtenka apsiginti. Tik tiek. Juk tai paprastas burtininkas, kurio naudojamus kerus ji žinos. Ar ne?

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #26 Prieš 8 mėnesius »
Vampyrės žodžiai tik dar labiau pykdė Edgar'ą.
- Tai tu save laikai žvėrimi?!- net nejuto tamsiaplaukis kaip pakilo jo balso tonas. Sekundėlei į galvą įsibrovė mintis, kad galbūt reiktų sumedžioti šią būtybę, jei ji save laiko žvėrimi. Ne papurtė jaunuolis galvą į šonus kiek pyktelėdamas ir ant savęs dėl tokių minčių. Tokios mintys blaškė jį. Ir taip buvo todėl, nes panašių minčių jam nekildavo. Nėra net pagalvojęs apie žvėrių medžioklę. Kaip bebūtų, burtininkas dabar turėjo susikoncentruoti ties mergina, kurią reikėjo sučiupti ir pristatyti į Magijos ministeriją.
Jeffter'iui panaudojus kerus, vampyrė pasinaudojo savo vikrumu ir jų išvengė.
- Jei negalvojai prieš netinkamai pasielgdama, reiškiasi dabar už tai turėsi atsakyti,- įsmeigęs piktą žvilgsnį į kraugerę, animagas pastebėjo, kad šioji rankoje taip pat laiko burtų lazdelę. Tai reiškė, kad Edgar'as susidūrė ne tik su paprasta vampyre.
- Petrificus Totalus!- balta šviesa ir vėl skriejo link aštriadantės būtybės.
- Impedimenta!- po pirmiau ištarto burtažodžio iškart nuskambėjo kitas, bet šį syk lazdelę pakreipė kiek dešiniau nuo taikinio. Taip pasielgė, kad sukliudytų merginai judėti. Aišku, ar sutrukdė nežinia, nes vampyrė galėjo judėti ir į kitą pusę.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #27 Prieš 8 mėnesius »
-Ir žmonės yra žvėrys,-stebėdama vyro pyktį mergina vos vos susilaikė nepridėdama "tačiau labai kvaili žvėrys" žodžių. Be to, jai visiškai nebuvo aišku, kodėl jis taip niršta. Gal Lucy netyčia pasirinko jo mylimąją? Ar ką?
-O tau neatrodo, kad ir taip atsakau už viską turėdama tokį gyvenimą?-nesusitvardžius trumpam mergina išpiškino žodžius ir pastebėjo, kad šis nuo jos akių niekaip nenuleidžia.
-Protego,-antrą kartą nebejudėdama į šoną Lucy panaudojo skydinius kerus. Nepažįstamasis jai vis labiau ir labiau nepatiko. Iki tokio lygio, kad ši nusprendė pati su juo kažką padaryti, kadangi merginai visiškai atsibodo.
-Confundo,-nenorėdama vyruko užgauti Lucy paleido gan paprastą burtažodį. Ji tikėjosi, kad šiam pataikius galės ramiausiai išvalyti jo atmintį ir dingti lyg niekur nieko.

*

Prisijungęs Edgar Jeffter

  • Magas, apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas
  • *
  • 1268
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #28 Prieš 8 mėnesius »
Ir žmonės yra žvėrys mintyse pakartojo Edgar'as ką tik merginos ištartus žodžius. Jis žinojo, kad yra žmonių, kurie elgiasi blogai ir jų poelgių neteisino, tačiau ne visi žmonės buvo tokie. Ir, jei kas ir galėjo vadinti žmones žvėrimis, tai tikrai ne ši vampyrė, stovinti priešais magą, kuri neseniai susidorojo su žmogumi.
- Už savo poelgius kol kas ne,- atsakė piktai žvelgdamas į buvusią profesorę, kuri netrukus apsigynė nuo dar vienų Jeffter'io kerų skydinių kerų burtažodžiu.
- Protego!- žaliaakis panaudojo tokį pat gynybinį burtažodį, kurį neseniai naudojo pati aštriadantė, tam, kad atremtų kerus nukreiptus į jį.
- Ir kas dabar žaidžia negražiai?- iškart paklausė Edgar'as vampyrės, - Norėjai šiais kerais mane sutrikdyti? Ir tuomet pasielgti taip, kaip pasielgei su šia moteriške?!- burtininko balsas darėsi vis garsesnis ir garsesnis. Jo pyktis taip pat augo. Ir žmonės yra žvėrys vėl tie animagui nepatikę kraugerės žodžiai nuskambėjo jo galvoje. Taip pat mintyse sušmėžavo keli atsiminimai apie susidūrimus su kitų rasių atstovais. Visa tai tik dar labiau pykdė vaikiną. Jo žvilgsnis irgi buvo persipildęs nepasitenkinimo.
- Tai sakai ši moteriškė buvo žvėris, su kuria galėjai šitaip pasielgti?- dabar jau visiškai ramiu balsu paklausė, - Gerai,- nelaukęs atsakymo Jeffter'is palenkė šiek tiek galvą žemyn ir per kaktą žiūrėdamas į merginą truputėlį šyptelėjo. Tiesa, tas šypsnis nebebuvo toks, kaip anksčiau, kupinas mielumo ir geranoriškumo.
- Sulyginai save su žvėrimi, tuomet sulyginsiu save su medžiotoju, - apsigynimo nuo juodosios magijos žinovas dabar jau garsiai išreiškė mintis, kurių dar neseniai pats baidėsi. Vis dėl to šiuo momentu Jeffter'iui tos mintys buvo visai priimtinos.
- Daugiau nekalti žmonės dėl jūsų kaltės nenukentės!- garsiai pareiškęs mikliai kilstelėjo galvą ir savo burtų lazdelę, - Bombarda!- paleido sprogstamus kerus greta vampyrės, - Kaip tau šie kerai?! O gal labiau norėtum šių?! Confringo!- dar pavojingesni kerai buvo nukreipti šalia merginos, - Bet tau tinkamiausi šie! - Avada Kedavra!- nuaidėjus prieš tai panaudotų kerų sprogimui jaunuolis pirmą kartą panaudojo nedovanotinus kerus nusitaikydamas į gyvą būtybę. Iš vis Edgar'as pirmą kartą taip nebijodamas ir nedvejodamas puolė. Ir visą tai darė vedamas įniršio, kuriam pasiekti tokį lygį padėjo kerai, kurie persidavė juodaplaukiui prieš penkerius metus nuo Fasiro elfo Baubo.

Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #29 Prieš 7 mėnesius »
-Nejau leisiu tau žaisti, o pati visą tai stebėsiu?-žaismingai šyptelėjusi paklausė Lucy.-Ne tavo galvelei, ką aš norėjau padaryti. Šiaip išvis galėtum mažiau kištis ne į savus reikalus, žinai, ilgas liežuvis dažnai kenčia...-kiek labiau papykus merginos akys sužibo. Tas vaikinukas buvo pats įžūliausias kokį tik mergina yra sutikusi, o ji, rodos, ir profesore buvo!
-Inkstinktams negali pasakyti ne, ne aš kalta, kad ji buvo labiausiai atsiskyres rastas žmogus,-per dantis ėmusi šnypšti, nekęsdama savęs ir to vaikinuko ir ant žemės gulinčio lavono Lucy panoro mirti. Ji žvelgė į viską su didžiuliu pykčiu ir neapykanta. Pasaulis neteisus. Pasaulis niekados nebuvo teisus. Ir tau užtenka kvepuoti, bet atsiras kažkas. Kažkoks suknistas žmogus, kuris nuspręs, kad tu neturi egzistuoti.
-Kokie nuostabūs žmonės, kaip meniška!- pirmieji žodžiai buvo išsakyti besimaivant. Tada mergina sustingo.-Nudėk man greičiau,-rimtu tonu pasakiusi ji įsižiūrėjo į jo akis. Ar ji tikrai nori gyventi? Tokiama pasaulyje? Greita, klaiki mintis aplankiusi ją dabar nežadėjo palikti. Koks jai skirtumas, mirs ji ar ne? Juk vis tiek puse savo gyvenimo neatsimena, juk vis tiek nuo to pasaulis per daug nepasikeis, o šis žmogus vienokiu ar kitokiu būdu atsakys.
Kai nepažįstamasis pradėjo laidyti kerus mergina šoko į vieną pusę išvengdama pirmųjų kelių, išgirdusi, kad artėja kiti ji vos vos šyptelėjo.
-Ar tau neatrodo, kad ką tik įrodei mano žodžius?-Lucy visiškai aiškiai ir ramiai ištarė savo paskutinius žodžius.-Lumos Solem,-paleidusi paskutinius savo kerus, kurie turėjo perspėti visus, kurie buvo arti, kad čia įvyko kažkas siaubingo, kurie turėjo būti ženklas Magijos Ministerijai, kad atsirado kažkas, kas nesiekia taikos pasaulyj.
Ir, rodos, šaltiniuose buvo parašyta, kad nieks nežino, kas iš tikrųjų nutiks su vampyrais, kai į juos pataikomi nedovanotini kerai. Bet štai jums ir atsakymas:
Lucy nebejautė pasaulio ir nebejautė savęs.