0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Šalia kavinės esantis miškas
« Prieš 5 metus »
Nedidelį plotą užimantis miškas puikavosi Godriko Daubos pakraštyje, tarsi gynybinis skydas apjuosęs dalį šalia esančios kavinės. Nors miškas nebuvo didelis, tačiau pakankamai tankus, kad atėjus pavasariui savo žaliuojančiomis šakomis paslėptų už jo atsiveriantį vaizdą. Sužaliavusios šakos pranešdavo ne tik tai, jog miškas pagaliau pabudo iš gilaus žiemos miego, bet ir tai, kad jame esantys žvėreliai taip pat išlįsdavo iš savo jaukiai šiltų slėptuvių ir imdavo mėgautis pirmaisiais pavasariniais saulės spinduliais. Žalia spalva pasipuošęs miškas visą pavasario laikotarpį skambėdavo nuo įvairiausių čia gyvenančių paukščių melodijų. Kartais pamiršę, jog danguje jau karaliauja tamsa, šie ir toliau leisdavo savo balsui, it gyvatei, rangytis tarp medžių šakų. Deja, taip būdavo tik šiltuoju metų laiku. Atėjus rudeniui ir visiems medžiams nusimetus margaspalvius lapus, miškas tapdavo panašus į užmigusį žvėrelį. Tyla, paskandinusį šį savyje, versdavo mišką atrodyti keistai ramų. Atrodydavo, jog pavasarį karaliaujanti gyvybė, staiga kažkur dingdavo palikdama šį vienui vieną. Tačiau net ir užmigęs žiemos miegu miškas traukdavo visų žvilgsnius. Aukštai iškeltos įvairiarūšių medžių šakos pasidengdavo akinančiai baltu sniego sluoksniu sudarydamos akį traukiantį vaizdą. Vien pažvelgus į šį mišką buvo galima įsitikinti, kad gamta pati geriausia kūrėja.


Sėdėdama šiltai jaukioje Godriko Daubos kavinėje šviesiaplaukė žvelgė į rankose laikomą puodelį su dar garuojančiu šiltos Latte kavos gėrimu. Ant baltų putų užbertas cinamonas kuteno jautrią vilkolakės uoslę. Kilstelėjusi laikomą puodelį Davina gurkštelėjo maloniai saldžios kavos ir kryptelėjo galvą į šoną. Dar visai neseniai buvusi pilna žmonių, dabar kavinukė buvo pustuštė. Vis dėl to šios viduje vis dar aidėjo besišnekučiuojančių mietelio gyventojų balsai. Regis, pamiršę visus rūpesčius šie pasinėrė į itin juos dominančias pokalbio temas. Vos matomai kilstelėjusi lūpų kampučius žavioji lankininkė nusisuko į langą. Už šio atsiveriantis vaizdas skendėjo visiškoje tamsoje ir turbūt jei ne puiki vilkolakės rega, mergina vargu ar būtų ką nors įžiūrėsi. Tačiau dabar kuo puikiausiai matė sniegu nuklotą miško paviršių ir į dangų iškeltas medžių šakas. Nors šviesiaplaukė manė, kad Godriko Dauboje nebeteks daugiau lankytis, tačiau, regis, likimas nusprendė kitaip. Neseniai įvykę pokyčiai privertė ir vėl žengti šio miestelio gatvėmis, tik jau kitokiu tikslu. Pirmąjį kartą lankiusi savo senelio kapą, dabar mėlynų akių savininkė bandė išsiaiškinti šio gyvenimo istoriją. Deja, nesėkmingai. Atvykusi į Godriko Daubą mergina tikėjosi surasti atsakymus į rūpimus klausimus, tik atkeliavus čia, klausimų iškilo dar daugiau, o atsakymo nė vieno. Regis, prieš kelis dešimtmečius gyvenęs mėlynakės senelis, visą savo gyvenimą su niekuo nebendravo ir niekur nesirodė, nes miestelio gyventojai apie vieną iš jo gyventojų, nieko nežinojo. Na, arba gyvenęs vyras Godriko Dauboje buvo palaidotas dėl tam tikrų priežasčių, kurių deja, mergina nė nenumanė. Tačiau jei šis čia negyvo, tuomet kodėl jį čia palaidojo? Bandant išnarplioti savo tėvų gyvenimo istoriją šviesiaplaukė jautėsi tarsi aklavietėje. Rodos, prieš beveik du dešimtmečius gyvavusi vilkolakių gauja išnyko nuo žemės paviršiaus nusinešdama visas paslaptis ir savo istoriją kartu su savimi. Visą dieną ieškojusi atsakymų dabar žavioji lankininkė jautėsi nusivylusi, tačiau nepavargusi ir neišsekusi. Artėjanti pilnatis jau dabar keistai veikė varnės kūną. Įprastai miegantis žvėris ėmė busti. Kilstelėjusi galvą Davina žvilgtelėjo į ant sienos kabantį laikrodį. Be dvidešimt minučių vidurnaktis. Atsilošusi į kėdės atlošą varnė kryptelėjo galvą į mišką. Nors ketino grįžti į Londoną ir pakeitusi pavidalą naktį praleisti prie liepsnojančio židinio, tačiau keistai traukiantis miškas privertė pakeisti nuomonę. Lėtai gurkšnodama jau vėsti pradėjusį gėrimą mėlynakė laukė, kol laikrodžio rodyklė priartės prie 12 skaičiaus. Galiausiai likus vos kelioms minutėms mergina pakilo iš savo vietos ir sumokėjusi už kavą pasuko į lauką. Priešingai, nei kavinėje, čia karaliavo šaltas žiemos vėjas ir besikandžiojantis šaltukas. Turbūt jei ne artėjantis vidurnaktis šviesiaplaukė būtų apsisukusi ir grįžusi į vidų, tačiau sukelti sumaišties ir pasėti baimę, visiškai netroško. Juk merginą virstančią vilke ne kasdien pamatysi. Žengiant sniego nuklotu miško paviršiumi Davina klausėsi tylaus žingsnių keliamo sniego traškesio. Deja, šis vos po kelių akimirkų dingo, kai ant akinančiai balto sniego ėmė žingsniuoti juodo kailio vilkė. Susiliejusi su karaliaujančia tamsa aštriadantė puikiai pasislėpė miško šešėlyje ir tik šviesiai mėlynos akys spindėjo, it du brangakmeniai.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
Jei ne šaltas vėjas, tuomet būtų galima teigti, jog buvo gražus vakaras. Tiksliau naktis, nes jau buvo beveik vidurnaktis. Dangus buvo giedras ir jame kuo puikiausiai matėsi žėrinčios žvaigždės. Jas norintiems patyrinėti astronomijos mėgėjams, tikriausiai, tai buvo ideali naktis. Tarp visų tų nakties spindulėlių buvo įsitrynęs ir mėnulis, bylojantis apie pilnatį. Jo ryškia šviesa nušviestomis Godriko Daubos gatvėmis šiąnakt vaikštinėjo Edgar'as. Tokie vakariniai arba naktiniai pasivaikščiojimai šiomis dienomis juodaplaukiui tapo gana dažnas dalykas. O viso to priežastis buvo jo mintys dėl dabar besidedančių visokiausių įvykių, kurie lietė ir jį patį. Visus tuos apgalvojimus ir apmąstymus mėgo dėlioti į savo vietas gryname ore. Taip, tą galėdavo daryti tiesiog namuose. Ir ne retą kartą juose mėgindavo spręsti problemas, tačiau kai nejusdavo didelio nuovargio ir būdavo noro išeiti iš namų, tai neatsisakydavo išlysti laukan.
Apsisiaubęs save juodu apsiaustu, Jeffter'is keliavo gatvele vedančia link miestelio kavinukės. Ne, į ją užsukti jis neketino. Retai lankydavosi tokiose vietose. Būtent Godriko Daubos kavinę jis aplankęs buvo tik vieną vienintelį kartą ir tai tuomet buvo nuėjęs vienas pats, per vieną iš savo gimtadienių.
Vaikinui pagaliau priėjus kavinukę, pro jos langą buvo matyti, kad šioji vis dar veikė nepaisant to, jog jau buvo vidurys nakties. Tiksliai nežinojo, bet galimas daiktas, kad ji dirba net kiaurą parą. Nors viduje atrodė, kur kas šilčiau, visgi šiluma nesuviliojo žaliaakio užsukti vidun susišildyti, atsigeriant šiltos arbatos ar ko kito.
Jaunuolis apsisuko ir ketino traukti atgal link savo namų, tačiau netikėtai stabtelėjo ir susimasčiusiai kilstelėjo savo akis skersai į viršų nežymiai pasukdamas galvą link miškelio, esančio už kavinukės. Jam atrodė, kad kažką girdėjo. Tikriausiai pasigirdo nutarė, kai pabandęs įsiklausyti nieko lyg ir negirdėjo. Vienas žingsnis, antras žingsnis ir animago ausis vėl pasiekė garsas, ataidėjęs iš miško. Ir šį sykį jau galėjo būti tikras tuo, kad jam nepasigirdo.
Vedamas smalsumo ir žinojimo, kad Dauboje pastaruoju metu vyksta užpuldinėjimai, žaliaakis nelaukdamas nužingsniavo miškelio link. Kuo arčiau jo buvo, tuo geriau viskas buvo girdėti. Regis, kažkas ginčijosi. Edgar'as girdėjo ir grasinamus šūksnius. Kiek visa tai rimta, nebuvo aišku. Gal tai buvo tiesiog kavinukėje apsvaigusių asmenų beprasmiai šūkaliojimai. O gal ne. Tam, kad išsiaiškintų viso šio reikalo rimtumą, tamsiaplaukis nesustodamas ėjo girgždančiu sniegu riksmų pusėn.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
Žengdama sniego nuklotu miško paviršiumi Davina klausėsi iš kavinės sklindančių vos girdimų balsų. Atrodė, jog joje esantys žmonės nekreipė nė menkiausio dėmesio, jog jau gerokai po vidurnakčio, ir toliau diskutavo vienas su kitu. Kelias akimirkas pastoviniavusi vietoje juodakailė pasuko gilyn į mišką. Netrukus vos girdimai aidėję balsai nutolo palikdami aštriadantę vienui vieną klaidžioti tamsiu mišku. Mėgaudamasi apgobusia tyla juodakailė kilstelėjo galvą į dangų. Šiame visu savo grožiu puikavosi pilnatis, o šalia vos matomai žybčiojo nakties dangaus puošmenos. Šviesiai mėlynomis akimis perbėgusi per nakties skliautą vilkė nuleido galvą ir pasileido palengva ristele per mišką. Pakankamai nutolusi nuo kavinės juodakailė susirangė ant sniegu nuklotos žemės ir įsmeigė žvilgsnį į tolį pasidėjusi galvą ant juodų letenų. Turbūt jei ne eliksyras išgertas prieš kelias valandas, dabar Davina nebūtų taip ramiai gulėjosi. Net neabejojo, jog akinančiai baltas sniegas nuklojęs miestelį, būtų nusidažęs kraujo raudoniu. Vis dėl to dabar vilkė gulėjo visiškai rami nė neketindama, ko nors pulti ir mėgavosi gauta laisve. Nors eliksyras veikė ir leido neprarasti sveiko proto, tačiau noro apie ką nors galvoti nebuvo. Užteko tik mėgautis gauta laisve ir ramybe, žinoma, šia mėgautis ilgai neteko. Vos po kelių minučių, kai aštriadantė susirangė ant sniego, miško pakraštyje nuaidėjo balsai. Kilstelėjusi galvą Davina žvilgtelėjo į tą pusę, iš kurios sklido vos girdimi balsai. Turbūt vilkė ir toliau būtų gulėjosi ant sniego, jei ne garsiau ėmę skambėti balsai. Regis, netoliese esantys žmonės ėmė ginčytis. Stryktelėjusi ant kojų juodakailė pasileido garsų link vedama smalsumo. Netrukus miško pakraštyje ėmė aiškėti dviejų žmonių siluetai ir šių tariami žodžiai. Žengusi dar kelis žingsnius Davina įsmeigė šviesiai mėlynas akis į būtybes. Netrukus nuskambėję vieno jaunuolio žodžiai privertė nustebti ne tik priešais jį stovintį rudaplaukį, bet ir netoliese esančią vilkę. Miško paviršiumi nuaidėjo ištartas burtažodis. Dar visai neseniai stovėjęs ant kojų rudaplaukis buvo nusviestas į netoliese stovintį medį. Žvilgtelėjusi į burtų paveiktą jaunuolį juodakailė įsmeigė žvilgsnį į besišypsantį šviesiaplaukį. Regis, vieno burtažodžio šiam neužteko, nes netrukus jis ir vėl kilstelėjo ranką su burtų lazdele joje. Nedvejodama nė akimirkos aštriadantė šoko iš tamsoje skendinčio miško. Matyt, noras padėti kitiems ir šįkart neaplenkė jaunosios ispanės. Užstojusi ant žemės nusviestą vaikiną vilkė tyliai suurzgė. Tikėjosi, jog neteks pulti nei vieno iš jų ir šie išsigandę paliks šią vietą. Ką gi, regis, klydo. Nors vaikinas ir buvo nustebęs dėl ką tik ši miško iššokusios vilkės, tačiau lazdelės nenuleido. Priešingai, net gi nusitaikė į priešais stovinčią mėlynakę. Neketindama trauktis juodakailė įsmeigė žvilgsnį į jaunuolį. Netrukus jautrią vilkolakės klausą pasiekė artėjantys žingsniai. Žinodama, kad nedera prarasti budrumo, Davina vos matomai kryptelėjo galvą. Regis, į neseniai vykusį ginčą nusprendė įsitraukti ir anksčiau merginos sutiktas animagas.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
Edgar'ui vos tik įžengus į miškelį, jis iškart išgirdo burtažodį. Tai reiškė, kad bent vienas iš triukšmą keliančių asmenų yra burtininkas. Išgirstas burtažodis buvo skirtas nusviesti taikiniui, todėl daug nerimo jis nekėlė juodaplaukiui. Tačiau situacijos rimtumo taip pat negalėjo pasakyti. Neaišku, kas gali būti panaudota vėliau. Ir šiaip nederėtų kelti šurmulio ir mėtytis burtais vietose, kur yra gana didelė tikimybė, jog tave pamatys žiobarai. Aišku, dabar buvo naktis, tačiau juk ne vien burtininkai naktinėja.
Labai giliai į mišką eiti nereikėjo. Nors vargu ar galėtum pasakyti, jog labai giliai nueitum, žinant tai, kad miškelis yra nedidukas. Eidamas sparčiu žingsniu pereitum jį skersai per dvidešimt minučių. Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistui dabar užteko vos kelių minučių, jog atsidurtų ginčo vietoje, kurioje buvo du jauni vaikinai ir.. Ir vilkolakis, kuris nežymiai suurzgė vos tik spėjo pasirodyti Jeffter'is. Ir vėl? stebėjosi, kad eilinį jo pasivaikščiojimą sudrumsčia kitos rasės būtybė. Žinoma, čia viską pradėjo ne į vilką panašus padaras, o vaikinukai, kurių vienas, esantis vilkolakiui už nugaros, mėgino atsistoti nuo sniegu padengtos žemės, o kitas buvo nusitaikęs savo lazdele į juodakailį vilkiažmogį. Tačiau Edgar'as nežinojo nuo ko viskas prasidėjo.
- Nieko nedaryk..,- ramiu balsu tarstelėjo tamsiaplaukis. Matydamas, jog būtybė stovi ramiai, kas truputį buvo keista, nenorėjo, kad ji būtų suerzinta. Vis dėl to jaunuoliui buvo nemotais, kas jam buvo pasakyta ir jis paleido burtus sukeliančius sprogimą link padaro.
Ką jis sau galvoja?! nusigando žaliaakis. Kerai galėjo sužaloti ne tik tiesioginį taikinį, bet ir už jo esantį žmogų.
- Protego Duo!- suriko animagas po to, kai mikliai iš savo kišenės išsitraukė savo burtų lazdelę. Susidūrus kerams nebuvo išvengta nei garso, nei šviesos blyksnio.
- Bombarda!- šviesiaplaukis bandė sukelti sprogimą truputėlį kitokiais kerais nei prieš tai, šį sykį lazdelę jau nukreipdamas į žemę, greta Edgar'o.
- Protego Duo!- šį kartą buvęs grifas gynėsi pats, - Expelliarmus!- ir vos tik spėjo apsiginti išsyk ištarė nuginklavimo burtažodį, jog įsiaudrinęs berniokas nebesilaidytų kerais. Nuginkluotasis akimirkai pasimetė. Žvilgtelėjo į savo lazdelę, gulinčią ant žemės, tuomet į jį nuginklavusį burtininką, tuomet vėl į lazdelę. Nieko nelaukęs puolė prie jos. Jeffter'is akylai stebėjo jaunuolį ir buvo pasiruošęs nuginkluoti jį dar kartą, bet to neprireikė. Šviesiaplaukis pasičiupęs jam priklausantį daiktą pasišalino iš miško.
Visos, ką tik įvykusios, dvikovos metu Edgar'as stebėjo ir kitus du veikėjus, kurie palengvino jam užduotį nekeldami papildomos sumaišties. Netrukus ir nublokštasis rudaplaukis išbėgo tuo pačiu keliu, kaip ir kitas vaikinas. Rankoje jis turėjo lazdelę. Tai davė užuominą miške likusiam magui, jog žiobarų čia nebuvo. Dėl to jis pasijuto kiek ramiau, tačiau atsipalaiduoti negalėjo, nes netoliese stovėjo neprognozuojama būtybė, į kurios spindinčias mėlynas akis dabar jis ir žvelgė.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Artyn žengiančio vaikino veide puikiai matėsi, kad šis nėra patenkintas Godriko Dauboje vykstančiais įvykiais. Žinoma, kaip ir praėjusį kartą, dabar taip pat dalyvavo ir pati mėlynakė, tik regis, animagas apie tai nė nenumanė. Turbūt šviesiaplaukė (anksčiau buvusi rudaplaukė) mergina ir juodo kailio vilkė nėra tokios jau ir panašios. Vis dėl to net ir pasirodžius pilnačiai šviesiai mėlynos jakys išlikdavo tokios pat žmogiškai mielos. Visiškai nebūdingas bruožas miške klaidžiojančiam plėšrūnui.
Edgar'ui priartėjus pakankamai arti stovinčių jaunuolių Davina kelias akimirkas padvejojo ar nevertėtų perspėti jaunojo animago dėl savo buvimo šalia. Vis dėl to nusprendusi, kad visa tai palauks ir pirmiausia reikia priversti abu neseniai kovojusius burtininkus grįžti namo, juodakailė trumpam žvilgtelėjo į tamsiaplaukį. Netrukus šio balsas perskrodė įsivyravusią tylą, tik Davina nesuprato, ar šis savo žodžius ištarė dėl vaikino veiksmų ar dėl netoliese stovinčios vilkės. Regis, antrasis variantas tiko labiau. Na, kad ir kaip ten bebūtų, vilkė tikėjosi, jog daugiau burtažodžių šį vakarą neteks išgirsti ir netrukus visi pasukus savais keliais. Deja, vos po kelių akimirkų teko nusivilti, nes miško paviršiumi ir vėl nuskambėjo tariamas burtažodis. Turbūt jei ne greita reakcija ir po to sekęs Edgar'o burtažodis, juodakailė būtų nusviesta į šalį sukelto sprogimo. Vis dėl to dabar Davinai užteko staigiai stryktelėti į šoną ir stebėti, kaip susidūrusius burtažodžius lydi susidaręs galingas garsas ir vos po akimirkos sekęs blyksnis. Kelioms akimirkoms apakinta dangų nušvietusio blyksnio vilkė tik girdėjo, kaip šviesiaplaukis ištarė dar vieną burtažodį. Žinoma, šį, kaip ir pirmąjį kartą, sekė ir Edgar'o ištarti keri. Akims ir vėl apsipratus su tamsa, karaliaujančia visame miške ir apylinkėse, aštriadantė nužvelgė stovinčius jaunuolius. Sutrikę ir visiškai pasimetę tiek šviesiaplaukis, tiek toliau stovėjęs vaikinas vos netrukus pasišalino. Regis, tokios kovos pabaigos nė vienas nesitikėjo, kaip nesitikėjo ir pati mergina. Atvykusi į Godriko Daubą Davina nė nepagalvojo, jog teks ir vėl susitikti su jaunuoju animagu, o apie tai, jog šis pasirodys labiausiai reikiamu metu, nė nebūtų pagalvojusi. Vis dėl to dabar tamsiaplaukis stovėjo priešais juodo kailio vilkę ir žvelgė tiesiai į šviesiai mėlynas akis. Kelias akimirkas paprasčiausiai tylėdama Davina taip pat stebėjo į ją žvelgiantį vaikiną. Supratusi, jog šis nebeketina naudoti burtų, bent jau kol kas, vilkė kryptelėjo galvą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
Tos mėlynos vilkolakio akys buvo tokios spindinčios, kad jas pamatytum net ir akliniausioje tamsoje, kurios šiuo metu nebuvo. Jeffter'is tarsi užhipnotizuotas žvelgė į tos mėlynus žiburėlius. Jis laukė kažkokių vilkžmogio veiksmų. Jei konkrečiau, tai laukė kada ši būtybė puls jį arba ims bėgti savais keliais. Kol kas nei to, nei to nebuvo. Vilkolakis buvo keistai ramus. Gal jis irgi laukė, kol kažko imsis vaikinas. Iš tiesų, galimų variantų buvo ne vienas.
Po kelių minučių būtybei, keičiančiai savo pavidalą per mėnulio pilnatį, kryptelėjus galvą, tamsiaplaukis nusprendė, jog nedera ilgiau laukti ir žaistis. Vis tiek ko besiimtų šis juodakailis, magas bet kokiu atveju priimtų tą patį sprendimą, jei jo, žinoma, kažkaip nekoreguotų tam tikra situacija.
- Petrificus Totalus- sušnabždėjo Edgar'as paprastutį burtažodį sumosuodamas savo lazdele ir ją nukreipdamas į padarą. Šiais kerais buvęs Grifų Gūžtos koledžo atstovas tik laikinai sustingdė savo taikinį ir jie jo nebūtų išlaikę iki ryto. Todėl sumosavęs lazdele dar kartą nukreipė ją į netoliese vilkolakio esantį medį.
- Incarcifors- šis transfigūracinis burtažodis transformavo medį į narvą, kuris apgaubė sustingdytąjį.
- Taip bus saugiau tiek tau, tiek kitiems,- nusišypsodamas pasakė burtininkas, nors ir numanė, kad šneka tik su savimi. Ir taip manyti buvo logiška, kadangi šios būtybės pakeitusios savo pavidalą per pilnatį tampa nebemąstančios ir vedamos tik žvėriškų instinktų. Aišku, su šiuo vilkolakiu buvo kiek kitaip. Mat asmuo pavirtęs į vilką primenantį padarą prieš pasikeitimą buvo išgėręs eliksyro, leidžiančio kontroliuoti savo mintis net ir esant tokiame pavidale. Bet šio fakto žaliaakis nežinojo taip pat kaip ir to, kad po šiuo tamsiu kailiu slepiasi mergina, kurią visai neseniai buvo sutikęs Godriko Daubos parke. Šių dalykų žinojimas būtų jam tik leidęs žinoti, jog tai ką jis šneka yra suprantama vilkolakei. Viso kito nebūtų pakeitę. Ir tik būtent dėl to paties saugumo, kaip ir minėjo pats.
Grėsmingo padaro trumpaplaukis nesiruošė palikti, nes visgi nenorėjo, kad kas nors sugalvotų jam pakenti jį netikėtai užklupę. Be to, jei pasikeitusysis nėra burtininkas ar su savimi neturi savo burtų lazdelės, jį juk reikės išleisti.
- Laukia ilga naktelė..,- pasakė nusipurtydamas nuo vėjo gūsio sukelto šaltuko ir ėmėsi vietos apsaugojimo. Jaunuolis paslėpė kvadratėlį aplink save ir vilkolakę, jog kitų akys, jeigu kas netyčia užklystų dar šiąnakt į miškelį, jų nepastebėtų. Tuomet užkūrė nedidelį lauželį ir prie jo pritūpė. Rusenanti laužo ugnis kažkiek šildė, tačiau nedaug. Edgar'as tai pritūpdavo prie sukurtos laužavietės, tai pakildavo prasivaikščioti stengdamasis ignoruoti vis stiprėjantį šaltį.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
Miške karaliavusią tylą vos netrukus nutraukė nuskambėjęs vaikino balsas tariantis burtažodį. Nesitikėjusi, jog priešais stovintis tamsiaplaukis panaudos burtus, ypač skirtus jai pačiai, Davina nespėjo laiku stryktelėti į šalį, tad paveikta kerų liko stovėti sustingdyta. Negalėdama valdyti savo kūno vilkė ėmė žvilgsniu sekti priešais stovinčio animago veiksmus. Niekada nebuvusi paveikta sustingdymo burtų, dabar mėlynakė jautėsi itin keistai. Žinojimas, kad kūnas nepaklūsta jokiems veiksmas, vertė jaustis bejėge. O netrukus padėtis tik dar labiau pablogėjo. Už nugaros stovėjęs medis, vos po dar vieno ištarto burtažodžio, įkalino juodakailę savyje. Dabar mėlynakė jautėsi, tarsi būtų tikras žvėris ir žmonės bijodami, kad šis ką nors užpuls ir mirtinai sudraskys, uždarė į narvą. Ir regis, Davina neklydo. Vos po kelių akimirkų miško paviršiumi nuskambėjo Edgar'o balsas sakantis, jog taip bus saugiau tiek pačiai vilkolakei, tiek kitiems. Deja, dabar mėlynakė jautėsi ne tik bejėgė, bet ir pažeminta. Regis, tai kad juodakailė elgėsi ramiai ir nė neketino pulti, netoliese stovinčio vaikino nė kiek nenuramino. Ką gi, dabar bent mėlynakė suprato, kaip turi jaustis žvėrys uždaryti į narvus. Ne veltui sakoma, jog tik pabuvęs kito kailyje, suprasi, kaip jis jaučiasi. Vis dėl to priešais stovintis vaikinas neketino palikti aštriadantės vienos. Vis dar žvilgsniu sekdama animago veiksmus, Davina stebėjo, kaip šis paslėpė juos ištartu burtažodžiu ir vos netrukus užkūrė nedidelį laužą netoli narvo. Galiausiai kerams išsisklaidžius vilkė papurtė galvą ir nužvelgė ją saugantį narvą. Nors nesunkiai galėjo šį sugriauti, vis dėl to nusprendė, kad tai ne pati geriausia mintis. Net neabejojo, jog po to susilauktų tik dar kelių burtažodžių. Tiesa, mėlynakė galėjo perspėti Edgar'ą, jog tai ji, tačiau abejojo, jog net ir tai ką nors pakeistų. Kelias akimirkas padvejojusi juodakailė susirangė ant žemės ir padėjusi galvą ant letenų įsmeigė žvilgsnį į tolį. Šviesiai mėlynos akys tapo keistai liūdnos. Atvykusi į Godriko Daubą mergina nė nesitikėjo, jog šis vakaras pasibaigs būtent taip. Regis, šis miestelis kiekvieną kartą sugebėdavo nustebinti mėlynakę savo išradingumu. Kelias minutes žvelgusi į tamsą Davina žvilgtelėjo į rūsenančią ugnį. Šios liepsnos, it gyvatės, rangėsi šaltame ore. Užliejusi vos juntama šiluma ir maloni tyla privertė vilkės akis merktis. Nesipriešindama tam juodakailė nugrimzdo į miegą. Nors buvo įkalinta narve, tačiau abejojo, jog šalia esantis vaikinas, dar kartą naudos burtus. Apgobusi tamsa privertė pamiršti viską aplinkui, tad bėgančios valandos išnyko ir turbūt jei ne švintantis dangus, mėlynakė ir toliau būtų ramiai miegojusi. Vis dėl to pajutusi, kaip lauką gobusi tamsa ima trauktis vilkė pramerkė šviesiai mėlynas akis ir žvilgtelėjo į Edgar'ą ir šalia jo jau gesti bepradedančią ugnį. Stryktelėjusi ant kojų vilkė žvilgtelėjo į dangų, o tuomet nebeketindama daugiau tupėti narve, lengvai atsispyrė ir visa jėga trenkėsi į narvą. Lūžtančios medienos garsas ir pėdsakai sniege pranešė, kad mėlynakei pavyko ištrūkti. Nors vilkė ir nebebuvo varžoma nei burtų, nei kalinusio narvo, tačiau nerti į mišką neketino. Pasitraukusi tamsa užleido vietą naujai dienai, o kartu su ja dingo ir juodo kailio žvėris. Atgavusi savo tikrąjį pavidalą Davina perbraukė ranka per šviesius plaukus ir žvilgtelėjo į netoliese esantį vaikiną. Šilti drabužiai dengiantys kūną neleido šaltam žiemos vėjui pasiekti merginos odos. Leisdama Edgar'ui ir vėl ją apipilti klausimais Davina vos matomai kilstelėjo lūpų kampučius.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
Edgar'ui laikas slinko lėtai. Kitaip tikriausiai ir neturėjo būti, kai užsiimti galėjo tik mindžikavimu nuo vieno medžio prie kito ir vilkolakio stebėjimu. Visa laimė, kad būtybei vėl ėmus judėti, ji nepradėjo draskytis, kas galėjo pridaryti dar daugiau problemų. Kita vertus, tokiu atveju, juodaplaukis bent būtų turėjęs ką veikti, nors jei reiktų rinktis, žinoma, jis pasirinktų nuobodesnį, tačiau saugesnį variantą.
Išgaravus sustingdymo kerams vilkolakis netruko užmigti. Bėgant valandoms ir patį buvusį Grifų Gūžtos prefektą po truputėli ėmė imti miegas. Net tvyrantis ore šaltis nesugebėjo nuvyti jo mieguistumo. Todėl jaunuolis su tuo gavo kovoti pats, nes negalėjo leisti sau užsnūsti. Nežinia ko ir kada galėjo pridaryti jo įkalintas padaras.
Po dar poros valandų ėmė švisti, kas reiškė, jog tuoj turbūt baigsis ir Jeffter'io budėjimas. Tą patvirtino ir bundantis juodakailis vilkolakis. Šiam pilnai atsibudus, jis stryktelėjo į orą, sulaužydamas narvą, kurį jį sukūręs burtininkas ketino atkeisti į medį.
Negi, tai tavo planas? žaliaakis prisimerkdamas išsitraukė burtų lazdelę svarstydamas, kad padaras galbūt siekė jį iš pradžių išvarginti ir po to pulti. Atrodo, kad ne pats netruko sau atsakyti matydamas vilkžmogio atvirtimą į žmogų. Po juodu kailiu buvo pasislėpusi baltaplaukė mergina. Edgar'as geriau ją nužvelgė. Veidas buvo matytas. Po kelių sekundžių susigaudė, jog tai buvo toji varnė, kurią prieš porą mėnesių jis buvo sutikęs. Į galvą vėl ėmė plūsti daugybė klausimų. Šis atvejis magui buvo daug labiau įtartinas negu pirmasis. Ne veltui. Dabar abejonių kėlė tai ar ji sakė tiesą apie ją užpuolusius vampyrus. Žinant, kaip dalis vampyrų sutaria su vilkolakiais, tą dieną galbūt buvo ir kiek kitoks scenarijus nei išgirdo trumpaplaukis iš Davinos lūpų. Norėjo tikėti ja ir vylėsi, jog ji nemelavo. Įtarinėti vertė ir tai, jog pareiškusi, kad turbūt Godriko Dauboje lankosi paskutinį kartą, mergina ilgai neužtruko iki savo kito apsilankymo.
- Tai šį kartą pamėgink papasakoti man pati apie visą tai, kas čia dedasi,- nepaslėpdamas savo burtų lazdelės, rimtu balsu paprašė animagas žvelgdamas į vos, vos besišypsančią šviesiaplaukę.
Jeffter'iui pamačius pažįstamą veidą tokiomis aplinkybėmis, visi miegai akimirksniu išsilakstė.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
Vos matomai pakilę lūpų kampučiai netrukus nusileido pradangindami ir taip nežymią šypseną. Regis, priešais stovintis vaikinas nepasitikėjo šviesiaplauke mergina, nes net ir po to, kai ši atgavo savo tikrąjį pavidalą, žaliaakis savosios burtų lazdelės nenuleido. Likusi ramiai stovėti Davina žvilgtelėjo į Edgar'ą. Šio atsargumą ir nepasitikėjimą ja šešiolikmetė puikiai suprato. Praėjusį kartą pasakiusi, kad daugiau negrįš į Godriko Daubą, Davina nė pati nenumanė, kas jos laukia. O apie tai, kad į šį miestelį teks vos netrukus grįžti ir ne kaip paprastai burtininkei, o vilko kailyje, mergina nė nebūtų pagalvojusi. Vis dėl to likimas ar kad ir kas ten bebūtų nusprendė kitaip. Miško paviršiumi nuskambėjus animago balsui mergina tik linktelėjo. Rodos, šįkart tardymo procedūra laukia kiek kitokia.
-Grįžusi iš Godriko Daubos vos po kelių dienų sužinojau, kad esu vilkolakė...Ir, regis, vienintelė likusi iš savo gaujos...-šviesiai mėlynos akys nuslydo į šalį. Baltame sniege aiškiai matėsi vaikino pėdsakai, kai šis saugodamas juodakailę didžiąją nakties dalį žingsniavo šalia narvo.
-Neturėdama jokių atsakymų, kas nutiko mano tėvams ir kitiems, nusprendžiau pabandyti surasti juos pati. Atvykusi į Godriko Daubą tikėjausi rasti, ką nors apie savo senelį, tik veltui. O pasirodžius pilnačiai likau miške, tačiau netrukus netoliese išgirdau balsus,-galiausiai kilstelėjusi galvą mergina žvilgtelėjo į animagą. Šviesiai mėlynos akys nukrypo į vaikino laikomą lazdelę. Neseniai panaudoti burtažodžiai ir greita reakcija leido suprasti, kad Edgar'as nėra paprastas burtininkas, tačiau kol kas jaunoji ispanė nusprendė pasilaikyti visus klausimus sau. Abejojo, jog tamsiaplaukis būtų atsakęs nors į vieną klausimą, kai šis nepasitikėjo priešais stovinčia mergina. Vis dėl to Davina tikėjosi, jog paaiškinimas sugražins pasitikėjimą ir vaikinas netrukus paslėps burtų lazdelę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
- Nori pasakyti, jog tik dabar tai pastebėjai?- kažkaip keistai atrodė magui tai, kad mergina būdama tokio amžiaus dar nebuvo pastebėjusi jokių užuominų, bylojančių, jog su ja kažkas ne taip. Jos pasiaiškinimas tik kėlė dar daugiau klausimų, kuriuos Edgar`as norėjo išsiaiškinti.
- Tai kas tave prižiūri?- domėjosi, kai šviesiaplaukė pareiškė, kad ji, tikriausiai, yra likusi paskutinė savo gaujos atstovė. Jos akims nukrypus į burtų lazdelę, laikomą juodaplaukio, šis pats žvilgtelėjo į ją. Ar ji dėl to jaudinasi? nenorėjo jos bauginti ar kažko blogo jai padaryti, tačiau privalėjo išlikti budrus. Jis juk matė Daviną tik antrą kartą ir abu kartai apsupti keistų aplinkybių.
- Prisimeni visą tą laiko tarpą, kai buvai virtusi vilkolake?- pasiteiravo, kai varnė užsiminė apie išgirstus balsus. Tai nestebino vaikino, nes buvo girdėjęs apie būdus leidžiančius pažaboti žvėrį, pabundantį per pilnatį.
Buvęs Hogvartso moksleivis papurtė galvą į šonus nudelbdamas savo akis į paties išmindžiotą sniegą. Nežinojo ką begalvoti. Bet gal galvoti ir nebuvo ko. Mėlynakė buvo vilkolakė ir nieko čia nepakeisi. Nors, jei ji gebėjo mąstyti, kodėl pasirodė besiginčijantiems jaunuoliams? Galėjo to paklausti, tačiau dar nesulaukęs atsakymo į paskutinįjį užduotą klausimą, Edgar`as nusprendė šį pasilaikyti kol kas sau, nors visgi nujautė, kad teks to pasiteirauti.
Į mišką po truputėlį skverbėsi tekančios saulės spinduliai. Dangus tebebuvo giedras, o tai reiškė, kad diena irgi nebus iš šiltesniųjų. Aišku, dabar buvo kur kas šilčiau nei naktį. Net drebulys, prieš tai karts nuo karto bėgiojęs Jeffter`io kūnu, dingo. Burtininkas nebūtų atsisakęs prisėsti, tačiau apsidairęs nieko tinkamo nematė. Vien medžiai, sniegas ant žemės ir narvo nuolaužos. Tai neatrodė itin komfortiškai.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
Miško paviršiumi nuskambėjus Edgar'o klausimui mergina vos matomai linktelėjo galva. Regis, neseniai ištarti šviesiaplaukės žodžiai animagui sukėlė tik dar daugiau klausimų. Tik vargu ar priešais stovinti mėlynakė turėjo atsakymus į bent vieną iš šių. Po to, kai sužinojo apie savo galias, daugybės atsakymų nė nenumanė, kur ieškoti.
-Iki šiol vilkolakės galias kaustė burtai, kol vieną vakarą juos nutraukiau, tik nė pati nenumanau, kaip...-šviesiai mėlynos akys žvilgtelėjo į netoliese stovintį vaikiną. Tikėdamasi, kad visos istorijos pasakoti neprireiks, Davina smarkiai klydo. Regis, žaliaakis buvo pasirengęs viską išsiaiškinti, kaip ir pirmąjį kartą.
-Žmonės, kuriuos visą šį laiką laikiau savo tikraisiais tėvais,-nežymiai šyptelėjo. Nors mergina savo tikrųjų tėvų nepažinojo ir neturėjo galimybės net ir po tiek laiko jų pažinti, mat šie seniai buvo mirę, vis dėl to buvo laiminga augdama su ją mylinčiais ir saugančiais žmonėmis. Žinojimas, kad tikrieji tėvai net mirdami nepaliko savo dukros vienos, vertė Daviną jaustis dėkinga, net jei šie to nė nežinojo.
-Taip,-linktelėjo,-ir tai, kai uždarei mane narve,-kiek linksmiau kilstelėjo lūpų kampučius. Netrukus pro medžių šakas prasiskverbę saulės spinduliai ėmė žaisti ant akinančiai balto sniego, priverdami šį žėrėti. Žinoma, pirmieji saulės spinduliai neaplenkė ir šviesiai mėlynų akių, nes vos po kelių akimirkų šešiolikmetei teko prisimerkti. Regis, rytinė saulės šviesa džiugiai pasveikino stovinčią merginą. Aplink karaliavęs šaltukas taip pat pamažu ėmė trauktis palikdamas abu jaunuolius stovėti sniego nuklotame miške. Kilstelėjusi galvą Davina žvilgtelėjo į priešais stovintį vaikiną. Aplink žėrintis sniegas vertė prisimerkti, vis dėl to šviesiai mėlynos akys liko plačiai atmerktos.
-Manau, dabar tavo eilė,-šyptelėjo stebėdama vaikino veiksmus. Tai, jog Edgar'as ir vėl panaudos burtus, mergina labai abejojo, tad nebekreipdama dėmesio į lazdelę, šviesiai mėlynas akis nukreipė į už animago stūksančius medžius. Šių baltos viršūnės puikavosi iškeltomis šakomis į beribį dangų. Žiemos vaizdas atrodė iš ties nuostabiai ir vargu ar koks nors menininkas būtų jį perteikęs ant drobės.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Juodaplaukis įtariai žvelgė į merginą. Nors, atrodo, ji ir atsakinėjo nuoširdžiai, vis dėl to atsakymas į pirmąjį klausimą nebuvo toks, apie kurį būtų pagalvojęs magas. Jam buvo keista tai, kad burtai riboję vilkolakio galimybes buvo nepaaiškinamai nutraukti. Vienintelis logiškas variantas, kurį dabar galėjo sugalvoti buvęs grifas, buvo toks, jog galbūt kerai ribojantys vilkžmogio savybes buvo laikini.
Kitas mėlynakės atsakymas bent truputėlį leido animagui pasijusti ramiau, jei, žinoma, ši nemelavo. Tai reiškė, kad nebūdama Hogvartse ji tiesiog nesišlaisto gatvėmis, kas gali itin būti pavojinga per mėnulio pilnatį žinant jos rasę. Kita vertus, ji juk šiąnakt buvo čia, Godriko Daubos miškelyje, kas bylojo, jog jos prižiūrėtojams nėra lengva ją sukontroliuoti arba sužinoti, tai ką ji ketina veikia.
- Lygiai taip pat būčiau pasielgęs net, jei būčiau žinojęs, jog čia tu ir gebi mąstyti,- šyptelėjo prisipažindamas ir nuleido savo burtų lazdelę, - Bet, kaip ir minėjau, tai tik dėl tavo ir kitų saugumo,- pasikartojęs užvertė akis į viršų, kur per medžių šakas jau buvo galima puikiai įžiūrėti žydrą žiemišką dangų. Kelias akimirkas Jeffter'is paspoksojęs į jį vėl įsmeigė savo žalias akis į rudaplaukę.
- Ir pati turėtum suprasti, jog per pilnatį geriau būtų, jog liktum namie ir prieš ją išgertum eliksyro, ribojančio pasivertimą,- rimtu veidu išdėstė, ką varnė turėtų daryti. Aišku, jis neketino jos versti to daryti. Tačiau apie tai užsiminė, nes tvirtai manė, kad tokios rasės atstovai turėtų elgtis atsakingai ir neturėtų piktnaudžiauti tuo, jog jie nebūtų baudžiami, jei kam nors pakenktų tuo metu, kai buvo įgiję žvėrišką pavidalą.
Davinai pranešus, jog dabar Edgar'o eilė, šis nustebusiu žvilgsniu nužvelgė moksleivę.
- Mano eilė kam?- pasiteiravo nesuprasdamas, ką konkrečiai turi omenyje mergina. Juk jis nebuvo virtęs į vilkžmogį, todėl neturi ir ką pasakoti. Na, nebent šiai panelei knietėjo sužinoti, kodėl jis vakarais atsiduria būtent ten, kur ir ji. Kadangi vaikinui atrodė, kad ji būtent tą ir nori išsiaiškinti, jis ėmė pasakoti, kodėl taip yra.
- Jei įdomu, kodėl vakarais susitinkame, tai aš gyvenu čia,- giliai įkvėpęs, išpūtė orą aplink savo burną paskleisdamas garų debesį ir tęsė, - Ir kartais vakarais aš išeinu pasivaikščioti, todėl nenuostabu, jog gali mane čia sutikti. Juk pats miestelis nėra didelis,- viskas, kas buvo pasakyta Edgar'o, buvo visai suprantamas ir logiškas dalykas. Tik kažin, jei ne tie keliamo šurmulio garsai, skleidę įtarimų jaunuoliui, ar tuomet būtų susikirtę jų keliai.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Pajutusi Edgar'o įtarų žvilgsnį mergina tik kilstelėjo galvą nenuleisdama šviesiai mėlynų akių nuo vaikino. Ištarti žodžiai buvo visiška tiesa, tad nusukti žvilgsnio į šalį, Davina neturėjo priežasčių. Be to vargu ar šviesiaplaukė būtų išdrįsusi meluoti. Tik kaip sulaužė galias varžiusius burtus, mėlynakė nė pati nenumanė. Tiesa, paaiškinimo ir patys tėvai neturėjo. Burtai turėjo merginą saugoti dar kelis mėnesius iki septyniolikto gimtadienio, o buvo panaikinti anksčiau laiko.
Nuskambėjus šešiolikmetės atsakymui į antrąjį tamsiaplaukio klausimą, mėlynų akių savininkė stebėjo, kaip priešais stovintis vaikinas, kiek ramiau ima žvelgti į ją. Vis dėl to nusprendė, jog nepakenks, jei animagas žinos, jog ji čia su tėvų žinia. Galbūt tuomet ir jis jausis ramesnis.
-Turbūt turėčiau pasakyti, jog mano tėvai žino, kad esu Godriko Dauboje, taip pat žino, ką čia veikiu,-nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Nors šviesiaplaukei buvo suteikta nemaža laisvė, tačiau šios tėvai visuomet žinojo, ką jų atžala veikia ir kur jos ieškoti. Atsakingumas ir sąžinė neleido palikti tėvų nežinioje.
Išgirdusi vaikino atsakymą Davina žvilgtelėjo į Edgar'ą. Šio lazdelė jau buvo paslėpta, o veide žaidė nežymi šypsena.
-Žinau, jog taip buvo saugiausia,-linktelėjo ir į sekančius tamsiaplaukio žodžius. Galbūt išties turėjo grįžti vakare į namus ir užuot klaidžiojusi miške, gulėti priešais šiltą židinį. Na, tik pasirinkimas buvo įvykdytas ir laiko atsukti mergina nebegalėjo. Be to vakaras nesibaigė taip blogai, jog reikėtų gailėtis.
Kryptelėjusi galvą jaunoji ispanė nužvelgė šviesiai mėlyną dangų ir šiame ramiai plaukiančius debesis, pro kuriuos retsykiais pasirodydavo saulės spinduliai. Šyptelėjusi mergina žvilgtelėjo į Edgar'ą. Šio nustebęs žvilgsnis buvo įsmeigtas į šviesiaplaukę. Davina pravėrė rausvas lūpas ketindama atsakyti į užduotą klausimą, tačiau šiai nespėjus atsakyti, vaikinas ėmė pasakoti, kodėl abiejų jaunuolių keliai jau antrą kartą susikerta. Tiesa, išvydusi animagą antrą kartą, šešiolikmetė suprato, jog vaikinas čia gyvena ir kaip įprasta žmonės, išeina pasivaikščioti, vis dėl to tamsiaplaukio atsakymo nepertraukė ir tyliai stovėdama klausėsi pasakojimo. Šiam baigus kalbėti mėlynakė linktelėjo.
-Turėjau omenyje burtus...-nedrąsiai šyptelėjo,-vargu ar paprastas burtininkas taip greitai reaguotų į viską ir vos per kelias akimirkas panaudotų tiek burtažodžių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
Mergina įdėmiai klausėsi ką kalba vaikinas. Bent jau taip atrodė iš jos sukoncentruoto žvilgsnio į kalbėtoją. Tik ne aišku buvo ar ji su juo sutinka, todėl nieko nepriduria, ar nesutinka ir tyli, nes bijo ką pasakyti. O gal tiesiog nenori veltis į gilesnes diskusijas. Kaip ten bebūtų, bet pro ausis nepraleido to, ką kalbėjo juodaplaukis, nes vėliau visgi ji įsiterpė.
- Džiugu, kad žino,- sulinksėdamas galva tarė Edgar`as, kai mėlynakė pasisakė, jog jos tėvai žino, kur ji yra ir ką ji daro. Jis palaikė tą atvirumą tarp vaiko ir tėvų. Tik šioje vietoje kilo keletas klausimų. Kodėl rudaplauke besirūpinantys žmonės ją išleido domėtis savo kilme per pilnatį, kai žino jos tikrąją prigimtį. Kodėl negalėjo patarti imtis paieškų esant kitai mėnulio fazei. Galbūt jie nesekė mėnulio pokyčių. Bet ar neturėtų to daryti, jei rūpinamasi tokios rasės atstovu. Šiuos klausimus į šalį nustūmė kitas vilkolakės komentaras. Ji, regis, pripažino, jog pasirinko ne vieną iš saugiausių variantų, nusprendusi praleisti naktį, esant pilnačiai, miškelyje, netoli miestelio.
- Tikiuosi kitą kartą ir pasirinksi tai, kas yra saugiausia,- vildamasis, kad ateityje Davina taip ir elgsis, jaunuolis žengtelėjo keletą žingsnių girgždančiu sniegu į šoną.
Netrukus varnei ėmus kalbėti paaiškėjo, jog ją domino ne tai kodėl Jeffter`is jau sutinkamas antrą kartą ir tokiu paros metu, tačiau jai buvo įdomu jo atlikti burtai. Tamsiaplaukis pažvelgė į merginos akis ir šyptelėjo. Nesitikėjo, kad paprasčiausi kerai gali atkreipti šešiolikmetės dėmesį. Nors tai buvo paprasčiausi kerai Edgar'ui. Kiti net ir baigę Hogvartsą sunkiai su jais dorodavosi.
- Galbūt įgudęs burtininkas, tačiau tikrai paprastas burtininkas,- nepamesdamas šypsenos veide pasakė animagas. Apie apsigynimą nuo juodosios magijos, pačią juodąją magiją ir kerus jis nusimanė daug, tačiau tai jo nedarė kažkokiu kitos rasės burtininku. Jis buvo paprastas magas, kuriam tiesiog sekėsi tai. Jis net nebuvo kokiai nors organizacijai priklausantis narys.
- O norint tapti tokiu burtininku, reikia mokytis ir treniruoti savo įgūdžius,- atskleidė tai, kaip galima tokiu, kaip jis. Tai atrodė labai elementaru ir paprasta, tačiau taip nebuvo. Nors tai, ką pasakė buvęs grifas buvo tiesa, visgi jis gilino ir tobulino savo žinias beveik kiekvieną dieną ketverius metus po to, kai baigė Hogvartsą. Jis treniruojasi net ir dabar, todėl nenuostabu, kad atlikti mokykloje išmoktus kerus šiai dienai nėra vargo.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Šalia kavinės esantis miškas
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Nuskambėjus Edgar'o balsui mergina kilstelėjo lūpų kampučius. Regis, patvirtinimas, jog Davinos tėvai žino, kur ji yra, nuramino vaikiną. Tačiau tik pati šviesiaplaukė žinojo, kiek teko prašyti, jog tėvai išleistų vienintelę dukrą į Godriko Daubą vieną. Nors įprastai mėlynakė keliaudavo su tėvais ir daug laiko praleisdavo kartu, tačiau šįkart troško pabūti viena, o narplioti savo tikrosios šeimos paslaptis, atrodė, geriausias būdas. Ir nors spėjo, kad animagui turėjo kilti dar daugiau klausimų, tačiau visus atsakymus nusprendė pasilikti sau.
Edgar'ui žengtelėjus kelis žingsnius į šoną ir sukėlus tylų sniego girgždėjimą, šviesiaplaukė nuleido šviesiai mėlynas akis į žėrintį sniegą. Saulės apšviestas sniegas spindėjo, tarsi mažyčiai deimantų milteliai.
-Tikiuosi...-tyliai atsakė vis dar nepakeldama akių nuo žėrinčio sniego. Jautėsi, tarsi stovėtų priešais savo tėvą ir klausytųsi šio pamokslų. Davina puikiai suprato, kad atėjus nakčiai reikėjo palikti Godriko Daubą ir sugrįžti namo, tačiau nė nenumanė, kas privertė pasirinkti kitaip. Galbūt viduje tūnantis žvėris artėjant pilnačiai darė įtaką merginos sprendimams? Na, kad ir kaip bebūtų, visa tai liko praeityje. Dabar šviesiaplaukė žvelgė į priešais stovintį animagą ir klausėsi šio balso. Vaikino veide žaidė šypsena, kurią, regis, sukėlė ištarti merginos žodžiai. Kilstelėjusi lūpų kampučius Davina kryptelėjo galvą. Nors su burtais varnei sekėsi gana gerai, tačiau savo įgūdžių šešiolikmetė netobulino. Tiksliau, visa tai darė labai retai, mat jodinėjimas žirgais, laikas su draugais ir treniruotės su lanku pareikalaudavo beveik viso jaunosios ispanės laiko. O štai priešais stovintis tamsiaplaukis, regis, didžiąją savo laiko dalį skyrė treniruotėms, kaip ir pats teigė.
-Tuomet galbūt įgudęs, tačiau paprastas burtininkas sutiktų skirti šiek tiek savo laiko treniruotei su vilkolake?-linksmai šyptelėjo žvelgdama į žalias akis. Nors šešiolikmetė treniruodavosi su savo tėvu, mokydamasi naudoti naujus burtažodžius, arba tobulindama jau žinomus, tačiau merginos tėvas dažnai nuolaidžiaudavo, o Edgar'as, regis, to daryti nė neketino, bent jau taip atrodė po neseniai vykusių įvykių.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.