0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #75 Prieš 5 metus »
  Kol jie valgė Rafaelai paduotą desertą, praėjo nemažai laiko. Keista, bet jo metu net ir Oktavianas nepasakė nieko įžeidžiančio – matyt, nuostabus biskvitinių sausainių, maskarponės kremo bei kakavos skonis užklijavo jam burną. Kalbėtų apie kokį kitą žmogų, pasakytų, kad tiramisu sušildė paširdžius, bet šiuo atveju mažoji nebuvo tikra, ar pilkaakis turi širdį.
  Šiaip ar taip, kavinukėje jie pabuvo gerą pusvalandį, jei ne daugiau. Gal būtų sėdėję ilgiau, tačiau žvitrios Noros akys už lango pastebėjo besibūriančiua bendramokslius.
  – Ei! Mūsų mokyklos draugai jau renkasi, turbūt jau laikas keliauti!
  Visa trijulė nenorom pakilo, pasiėmė daiktus ir, žinoma, dovanas bei patraukė į šaltį, kuris, po šitiek laiko šiltoje, jaukioje kavinukėje, buvo dar žvarbesnis. Netrukus visa grupė jau buvo pasiruošusi keliauti.
  Vos kelios sekundės ir jie atsidūrė klasėje. Nora tik greitai apkabino šalia esančius Rafaelą ir net Oktavianą ir, kaip beveik įprasta, prapliupo juoku.
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!

*

Nihal Eris

Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #76 Prieš 5 metus »
Nihal mažų mažiausiai tikėjosi čia sutikti Suzu, tą kvailą berniūkštį, kuris tešlą jai ant galvos supylė, aišku, ši apsimetė, kad nepyksta, tačiau viduje ji jį pasmaugti norėjo.
- Keliaujam, - linktelėjo mergina ir ėmė brautis pro minią žmonių, nežinia kodėl, bet jų buvo čia daugybė, painiojosi vieni kitiems po kojomis, stumdėsi, kartą mėlynplaukė atsitrenkė ir į Suzų, tačiau atsiprašyti nesiruošė, nes šis rodos dar to irgi nepadarė. Gražu.. iš jo pusės, - mįslijo Eris, viena akimi pažvelgus į tą "sveiką protą" praradusį  vaikėzą. Per šias kvailas mintis ji net pamiršo, kad turi surasti dovaną, o ką jam pirkti ji tuolab nežinojo, tačiau nesąmonės tikrai nepirks..
Bežingsniuojant plačia, pilna žiobarų gatvele, pasigirdo ir Suzu balsas, šis lyg ir atsiprašyti įsinorėjo. Na tiesiog, puiku...
- Klausau... - veptelėjo violetinių akių savininkė. - Atleidžiu, tačiau tikiuosi taip nebesielgsi, nes man tas labai nepatinka, ypač toks keistokas tavo elgesys, jis kažkoks.. - dustelėjo Grifė, - nenormalus, - nutęsė ši ir pažvelgė į vaikinuką.
- Gerai, tiks ten prie suoliuko, - nusukdama į kitą pusę išlemeno Nihal ir nusuko link parduotuvių, čia ji matė jų daugybė, tačiau ką pirkti tam kvailiukui ji tikrai nežinojo.
Taip bevaikštant užsuko į parduotuvę, kur rodos buvo įvairių daikčiukų, ką nori ta rasi, mėlynplaukės žvilgsnį patraukė muzikinė dėžutė, nežinia kodėl, tačiau ji nusprendė ją padovanoti savo draugui, nors turbūt jam ir nelabai patiks, tačiau jai tas mažiausiai rūpėjo. Beperkant muzikinę dėžutę Eris paprašė ją supakuoti, nes nešti ją porą šimtų metrų nelabai saugu.
Vos tik ji apsipirko, pasuko atgal ir atsisėdo ant suoliuko, prie kurio jie susitarė susitikti, tačiau, rodos Suzu sunkiai sekasi, kad jo čia dar nematyti..

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #77 Prieš 5 metus »
- Dėkoju, - šyptelėjo mergaitė ir paėmė dovaną. Maišiukas nebuvo išskirtinis. Miona ir nesitikėjo, kad bus kažkas nuostabaus. Vis dėlto, jis juk berniukas. Akimirką pasvarstė, ar verta dovaną apžiūrėti dabar. Tačiau Dafydd jau išpakavo ir murmėjo kažką sau po nosim. Lyg ir neįtiko įpakavimas. Netiks, tai netiks. Jokio skirtumo. Bent atlikau, ką reikėjo.
Įkišusi ranką į maišelį pirštinėta ranka apčiuopė kažką kieto. Ištraukusi ranką nusivilko pirštinę ir vėl sužvejojo akmeninį daiktelį. Jį ištraukė, ir mergaitės akys suspindo. Elnio ragai buvo labai dideli. Jei jis būtų tikras, ragus mesti jam reiktų jau visai netrukus. Šviesiaplaukės statulėlių kolekcijoje elnių bene nebuvo, neskaitant stirniuko, kurį penkerių metų sukakties proga dovanojo brolis.
Mergaitė taip susikaupusi apžiūrinėjo statulėlę, kad net krūptelėjo išgirdusi pašaipų bernioko balsą. Pakėlusi akis išvydo jį plėšantį popierėlį ir paleidžiantį jį pavėjuj. Nieko nuostabaus. Visai kaip statulėlė, suakmenėjusia veido išraiška stebėjo bjauriai išsiviepusį berniūkštį besišaipantį iš jos. Aš nekalta, kad pardavėjas išrinko būtent tai, - mintyse teisinosi grifiukė. Gerklėje jautė kažkokį užstrigusį gumulą. Gėdos ar skausmo - nežinojo, bet aiškiai numanė, kad čia ašaros. Kad toks bjaurybė kaip Dafydd jas pamatytų rudaplaukė nė už ką nenorėjo, todėl ir toliau nemirksėdama stebėjo, kaip berniūkštis nusisuka ir paėmęs nešyklę, dingsta. Iš tiesų, visai norėjo jam gerai trinktelti, tačiau kažkas jos rankas tarsi surišo. Tai buvo prisiminimai apie senąją mokyklą ir patyčias. Šių mergaitė dėl savo švelnaus būdo sulaukdavo gan dažnai, tačiau kurį laiką buvo atpratusi nuo viso to. Po kelių akimirkų sumirksėjo, tačiau, didžiai jos nuostabai, akys buvo sausos. Mergaitė giliai įkvėpė ir siektelėjo nešyklės.
Bjaurybė, - jau stovėdama klasėje sušnibžėjo pati sau, nors norėjo tam raudonplaukiui surikt tiesiai į vedią. Arba vožtelt. Pažadėjo kada nors taip ir padaryti.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #78 Prieš 5 metus »
Suzu giliai įkvėpė, gėlių parduotuvėje maišėsi visokiausi kvapai, kurie jam patiko. Tačiau ne prie gėlių vaikinukas traukė, jis turėjo visai kitokią mintį.
Grifiukas priėjo prie pardavėjos ir šyptelėjęs jai pasisuko kiek kairiau, ten lentynoje, apdenktoje stiklu, buvo visokiausių pakabukų, auskarų ir kitų papuošimų. Būtent į juos berniukas spygino akis. Jis greit iš maišelio išsitraukė pinigus, suskaičiavo juos ir tada bakstelėjo pirštu į sidabrinę grandinėlę su akies pakabuku.
-Norėčiau šios,-jam pasakius pardavėja linktelėjo ir atsargiai paėmusi įdėjo gradinėlę su pakabuku į dėžutę ir padavė berniukui į rankas. Apsidžiauges, kad dovana buvo labai šauni, Suzu patraukė lauk iš parduotuvės. Jo laukė paskutinė užduotis - surasti tą nelemtą suoliuką ir kažkaip gražiau atsiprašyti. Eidamas keliu, kuriuo, kiek atsimenąs, atėjo, berniukas mąstė visokiausius žodžius, kuriuos galės pasakyti merginai, tačiau kai ją išvydo sustingo ir nebežinojo, ką turėtų daryti.
Suzu priėjo prie merginos, sėdinčios ant suoliuko ir nedrąsiai nusišypsojo.
-Na... Tai dabar tikrai nuoširdžiai atsiprašau už tai, ką padariau tą dieną... Nežinau, kas man buvo, bet tikiuosi tokia dovana tave pradžiugins,-taip pasakęs berniukas ištiesė jai vyšnianos spalvos dežutę, kurioje buvo gradinėlė.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Eric Nocturn

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
  • Lytis: Moteris
  • Actions speak louder than words do, it's pretty quiet, isn't it?
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #79 Prieš 5 metus »
Grifiukas sustojo prie mažo kioskelio, kadangi išvydo jam gražiai atrodančius dalykėlius. Vaikinukas žiūrėjo į apyrankes. Erikas nežinojo, patiks ta dovana Elijah, ar ne, bet pasakė, kad jei nepatiks pasiims apyrankę sau. Tad, po kelių minučių, kurias skyrė spalvų pasirinkimui vaikinukas paėmė apyrankę su raudonais ir juodais raštais ir laimingas patraukė atgal.
Eiti neskubėjo, kadangi laiko buvo įvalias, Erikas pakuoti dovanos nenorėjo, bet sumąstė, kad keli saldainiai prie apyrankės nepakenks, pinigų turėjo tam įvalias. Sustojęs prie artimiausios parduotuvėlės, kurioje pastebėjo saldainių berniukas greit patraukė ir paėmė kelis ledinukus, vieną sau ir du vaikinukui, kuriam turės kažką padovanoti.
-Manau, tiks...-taip sakydamas Erikas apsidairė ir kaip tik pastebėjęs Elijah priėjo prie jo.
-Na, su Šventom Kalėdom,-nenutuokdamas, ką turėtų sakyti Grifiukas nusišypsojo ir ištiesė abi rankas, vienoje buvo apyrankė, kitoje du ledinukai.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #80 Prieš 5 metus »
Neapsispresdama, ką turėtų daryti Elridė susinervavo. Ji norėjo rėkti, nes nenutuokė, ką turėtų padovanoti nepažįstamai Varnei. Dar kartą peržiūrėjusi lentynas mergaičiukė pasičiupo dvi statulėles. Į vieną ji jau kurį laiką spygino akis, tai buvo paprasčiausias angelas, bet paauglei jis atrodė labai gražus ir nežinia kuo, tačiau ypatingas, o kita statulėlė buvo kaukiantis vilkas, jis buvo stiklinis, tačiau viduje turėjo lemputę ir paspaudus apačioje atrodydavo, kad jo širdis imdavo švytėti mėlynai. Elridei atrodė, kad tokia dovana tiks, kadangi nesurado nieko įdomesnio ir neturėjo kantrybės surasti.
Nusipirkusi abi statulėles Grifiukė liko be pinigų, bet jai jų daugiau ir nebereikėjo. Išėjusi iš parduotuvėles baltapūkė apsidairė ir patraukė link seniau minėtosios kavinukės.
-Išgyvensiu ir be skanių gėrimų...-tyliai burbtelėjusi mergaičiukė įsimetė savo angeliuką į kišenę, o vilką laikė rankoje, kad galėtų iškart padovanoti Lunai. Bet, vėliau nusprendė, kad geriau reiktų padėti ant staliuko, kadangi laikyti atsibodo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Nihal Eris

Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #81 Prieš 5 metus »
Nuobodžiai besėdint ir kapsint savo maža galvele geras penkias minutes, kas šiai atrodė šimtas metų, dar nei sykį akys neužkliuvo už vaikino, kurio ši ieškojo žmonių miniose, neaišku, ką jis ten taip ilgai perka, tačiau turbūt jis neturi idėjų arba pasiklydo, juk buvo toks kvailiukas, nors merginai jis šiek tiek ir patiko, tačiau jo keistas elgesys, kartais priversdavo pamanyti, kad jis išprotėjęs, na tiesa sakant psichinis ligonis, nes jo elgesys ne visada buvo paaiškinamas.
Praėjus dešimčiai minučių, nors mėlynplaukei atrodė visa amžinybė, pagaliau išvydo šį būrelyje žmonių ir netyčia nežymiai šyptelėjo lyg koks refleksas pas ją ta šypsena. Pagaliau, kur tu buvai, tiek laiko, ar gražu versti mergina laukti, - pamanė Grifė, tačiau garsiai tų žodžių nedrįso pasakyti.
- Viskas gerai, pamiršk, tą dieną visi šėlom ir tiek, nors koks ten šėlsmas, tačiau tiek tos, - mirktelėjo Nihal, o vaikinui ištiesus dėžutę, nežinojo ar dabar ją paimti, tačiau ji buvo smalsi, degte degė sužinoti kas ten. Pradariusi dėžutę išvydo grandinėlė, kuri buvo labai graži ir traukianti dėmesį, kad violetinių akių savininkė nuo per didelės laimės vos nepamiršo įteikti dovaną Suzų.
- O čia va tau, - ištiesusi ranką su stačiakampio formos dėžute apvyniota mėlynu popieriumi su žaliomis kepuraitėmis, po kuriuo puikavosi ne kas kita, o muzikinė dėžutė, - tikiuosi labai nenusivilsi, - pridūrė ši ir išėmusi grandinėlę, nemokėjo jos pati užsisegti.
- Gal gali padėti? - Kiek nedrąsiai išlemeno Grifė ištiesusi grandinėlę Suzų, kad šis jai užkabintu.   

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #82 Prieš 5 metus »
Vaikinukas nuoširdžiai apsidžiaugė, kad jo draugužei patiko dovana. Jo veide ėmė žaisti šypseną ir šiam dovana, kurią turėjo gauti visiškai nerūpėjo. Nors, aišku, vis tiek ją turėjo pasiimti. Tik paėmęs iš merginos rankų nepradėjo pakuoti ir žiūrėti, ką gavo. Suzu įsidėjo dovaną į savo kišenę ir nusišypsojęs prieėjo arčiau prie Nihalos.
-Tau tikrai patinka?-jis klausė nuoširdžiai, nežinojo, ką gali mergiotės mėgti ir iš tikrųjų galvojo, kad to bus per mažai. Bet, ką gi. Berniukas padėjo mėlynplaukei užsisegti tą grandinėlę ir tik tada išsitraukė savo gautą dovanėlę. Jis neskubėdamas nuplėšė gan šauniai atrodantį popierių ir prieš tai žviltgelėjęs Nihalos pusėn nužvelgė gautą dėžutę. Berniukui dovana iš tikrųjų patiko. Jis ėmė sukti mažą rankenėlę ir iš dežutės pasigirdo graži melodija, ta muzika jam kažką priminė, nors jis nelabai nutuokė ką.
-Kaip šaunu...-tyliai tarstelėjęs Suzu nužvelgė Nihalą ir jai nusišypsojo.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #83 Prieš 5 metus »
Ilgai belaukiant, pagaliau Chris' as išvydo Eriką, kuris rankoje laikė labai gražią apyrankė ir du ledinukus, rudaplaukis iš tolo įžvelgė, tačiau vaikinui priėjus, tik mandagiai priėmė šio dovaną ir pačiupęs apyrankę iš Grifo rankų užsidėjo sau, o ledinukus įsimetė į džinsų kišenę.
- Ačiū tau, o va čia, tau su Šventėm! - Linksmai ir draugiškai šyptelėjo Elijah ir įteikė dovaną vaikinui, ši išties atrodė didelė ir turbūt nelabai įdomi, tačiau pagal šio įvaizdį, Grifas, manė, kad tiks.
- Tikiuosi mano dovana labai nenusivilsi, daugiau nesugalvojai ką galima nupirkti, - mestelėjo šiokį tokį komentarą ir žvilgtelėjo į laikrodį, kuris kabojo ant riešo.
- Manau mums laikas eiti atgal, nebent nori čia pasilikti, - išsišiepė vampyras ir patraukė gatvele atgal, o išvydęs besipuikuojantį būrelį vaikų sustojo šalimais, o staiga ir į klasę sumanė keliauti, tad šis buvo tikrai ne prieš, jam truputį ir pabodo narstyti per tokią gausybę žmonių.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Nihal Eris

Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #84 Prieš 5 metus »
Nihal' ai iš tiesų patiko vaikino dovana, turbūt, kad ir koks jis buvo keistuolis, tačiau skonį turėjo neblogą, o ypač papuošalams, kas merginą labai sužavėjo, tačiau jai dar nereikėjo išsilydyti, juk nieko čia labai nenutiko, vaikinas padovanojo grandinėlę.
- Taip, man tikrai patinka, - plačiai šyptelėjo Nihal ir dėkingai pažvelgė į berniūkštį, kad šis padėjo grandinėlei pasiekti kaklą, nes jai sunkiai sekėsi, tačiau dabar ji labiau jaudinosi dėl to, jog dovana, kuria ji nupirko nepatiks Suzų, tačiau atrodė priešingai, šiam, netgi labai patiko, o jo ištarti žodžiai tik nuramino mėlynplaukė, nes šis tikrai nemelavo, jis reiškė tikras emocijas, kas merginai perdėtai patiko.
- Kad ir kaip būtų gaila, metas eiti, - kumštelėjo šiam į šoną ir nusuko plačia gatvele į tą vietą, kur turėjo susitikti ir nešykle nukeliauti į klasę.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #85 Prieš 5 metus »
Itin saldžiai kvepiančioje krautuvėlėje puikavosi įvairiausi išdėlioti saldumynai. Ant parduotuvės lentynos išdidžiai iškėlę galvas stovėjo visa eilė šokoladinių elnių, virš šių spalvotais dažais padengtas šypsojosi linksmas Kalėdų senelis. Netoliese stovinčioje lentynoje visą vietą užėmę stovėjo mažiausi Kalėdų senelio padėjėjai - elfai. Šių įvairiai papuoštos aprangos ir kepurėlės verste vertė kilstelėti lūpų kampučius. Saldumynams kutenant jautrią vilkolakės uoslę, o ryškiai mėlynoms akimis bėgiojant dar toliau esančiais skanėstais mergina vos matomai šyptelėjo. Būtų mielai čia likusi ir mėgavusis tuo saldžiai maloniu kvapu, tik žinojo, kad to daryti negali. Turėjo išrinkti dovaną ir grįžti į kavinę pas Elridę. Kryptelėjusi galvą mėlynakė apsidairė. Ryškiai mėlynos, it brangakmeniai, akys užkliuvo už gana didelio, šokoladinio angelo. Net šis, regis, Kalėdų proga gavo dovaną, nes mažojo sparnuočiaus rankose puikavosi dažais padengta dovanėlė, o veide spindėjo šypsena. Nė pati nežinodama, kodėl pasirinko būtent tokią dovaną, Luna paprašė pardavėjos paduoti naująjį pirkinį ir sumokėjusi už šį patraukė kavinės link. Vis dėl to rankose esantis angeliukas atrodė pernelyg paprasta dovana. Kelias akimirkas padvejojusi šešiolikmetė apsidairė ieškodama kokios nors akį traukiančios parduotuvės. Žvilgsniui užkliuvus už drabužių parduotuvės jaunoji anglė nužingsniavo šios link. Pravėrusi duris juodaplaukė nužvelgė parduotuvės vidų puošiančius drabužius. Didžioji šių dalis priminė apie šventes. Kalėdiniai džemperiai, kojinės, šlepetės, net gi kelnės su elniais. Tetrūko, jog kas nors ant kaktos prisiklijuotų elnio ragus... Nuvijusi šias mintis į šalį mergina ėmė žingsniuoti pro lentynas prikrautas įvairiausių apdarų. Nors Kalėdoms pirkti šventinius drabužius buvo įprasta, tačiau jaunoji anglė visiškai netroško išrinkti kokio nors mikimauzo su elnio ragais ar Ančiuko Donaldo su elfo kepure. Visa tai šešiolikmetei atrodė nuvalkiota, tad pasukusi prie įprastų drabužių nužvelgė šiuos. Žvilgsniui užkliuvus už juodo megztinio su raudonomis rožėmis ant šio rankovių mėlynakė šyptelėjo. Paprastas, tačiau žavus megztinis visiškai nepriminė švenčių. Nieko nelaukdama varnė nužingsniavo prie kasos ir sumokėjusi už dar vieną pirkinį patraukė kavinės link. Nebuvo taip ir sunku... Su šypsena veide Luna įžengė pro kavinės duris. Čia, priešingai, nei lauke, buvo maloniai šilta ir jauku. Viduje grojo Kalėdinės dainos, o susirinkę žiobarai linksmai čiauškėjo sukeldami nedidelį šurmulį. Žvilgsniu perbėgusi per kavinę ir šiam užkliuvus už baltų plaukų, šešiolikmetė nieko nelaukdama susirangė šalia grifės.
-Žinau, kad užtrukau, bet dovana jau čia,-kaltai šyptelėjo ir ištiesė sidabrinį dovanų maišelį su jame besislepiančiomis dovanomis. Tikėjosi, jog Kalėdiniai saldumynai ir visiškai ne Kalėdinis megztinis, patiks baltaplaukei. Atsilošusi į kėdės atramą Luna kilstelėjo galvą ketindama nusisukti į langą, kai šios ryškiai mėlynos akys užkliuvo už ant stalo padėtos vilko statulėlės. Klausiamai žvilgtelėjusi į grifę Luna paėmė šią. Nė neįsivaizdavo, kodėl baltaplaukė nusprendė nupirkti jai vilko statulėlę. Ar ji žinojo apie šios galias? Ar tai tebuvo sutapimas? Kad ir kaip ten bebūtų mergina neatitraukė žvilgsnio nuo naujosios dovanos. Stiklinis, kaukiantis vilkas žėrėjo kavinės šviesose. Šyptelėjusi juodaplaukė perbraukė pirštais per statulėlę, kai šie užkliuvo už mažučio jungiklio. Nuspaudusi šį varnė stebėjo, kaip viduje esanti vilko širdis ima švytėti mėlyna spalva. Regis, baltaplaukė ne tik atspėjo šios antgamtinę pusę, bet ir mėgstamiausią spalvą.
-Dėkui, jis nuostabus,-šyptelėjo ir žvilgtelėjo į ant sienos kabantį laikrodį,-man rodos, mums metas keliauti, nebent norėtum likti čia kelioms dienos,-tyliai nusijuokė juodaplaukė ir pakilo iš savo vietos. Padavėjai nė nespėjus prieiti ir pasiteirauti, ko merginos nori, Luna paliko kavinę ir ėmė žingsniuoti ta pačia Londono gatve, kuria ir atžygiavo. Temstantis dangus perspėjo apie artėjantį vakarą. Rankose laikydama naująją dovaną šešiolikmetė priėjo tamsų skersgatvį ir vos po kelių akimirkų šį pakeitė jauki Žiobarotyros klasė. Taip, ši pamoka merginai išties patiko. Jokių burtų, jokios magijos ir dar dovanų gauni. Geriau ir būti negali. Na, gali, tetrūko veiksmo ir nuotykių ir šiai pamokai niekas neprilygtų.
Sugrįžusi į klasę Luna šyptelėjo Elridei ir nieko nelaukdama pasuko painiais koridoriais link bendrojo Varno Nago kambario.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Elliott Duncan Sinclair

  • IV kursas
  • *
  • 83
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #86 Prieš 5 metus »
- Ačiū,- padėkojo padavėjui atnešusiam baltos kavos puodelį. Sofija kurį laiką sėdėjo vis pirštu braukdama per telefono ekraną ir siurbčiodama kavą. Net nepastebėjo kaip ištuštėjo puodelis. Sumokėjusi už gėrimą, blondinė apsirengė paltą, apsivyniojo kaklą šaliku ir išėjo į laiko. Nuėjo ten, kur turėjo grįžti mokiniai. Kurį laiką ji stovėjo viena, o vėliau pasirodė ir pirmieji mokinukai. Devyniolikmetė stebėjo kaip jaunieji burtininkai keičiasi dovanomis. Vis užmesdavo akį į dovanas, kuriomis keitėsi ir nusišypsodavo pamačiusi įdomią ar originalią. Paėjusi kiek nuošaliau vėl išsitraukė telefoną ir žvilgtelėjo į ekraną. Šyptelėjo pamačiusi atėjusios žinutės tekstą. Galiausiai, atsisveikino su asmeniu kitame laido gale ir grįžo prie mokinių.
- Na, ar pasiruošę grįžti?- nusišypsojo ir dar palaukusi paskutinių besikeičiančiųjų pradėjo žingsniuoti į tą patį skersgatvį iš kurio atėjo. Padalino mokiniams nešykles ir šie nukeliavo atgal į klasę. Apsižvalgiusi ar neliko dar kokio mokinuko mergina pati stipriai sugriebė už nešyklės. Vaizdas akyse pradėjo suktis, kol galiausiai nebesimatė niūraus skersgatvio ir pradėjo ryškėti klasės kontūrai. Mergina atsisveikino su mokiniais ir nuskambėjus varpui išleido juos iš klasės. Kiek aptvarkė klasę ir pakėlė ant žemės nukritusį kažkurio mokinio šaliką, padėjo jį ant stalo - neapdairuolis pasiims per kitą pamoką. Galiausiai pati paliko klasę ir užrakino duris.
I’m broken, do you hear me?