2
 

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • summer will end soon enough, and childhood as well
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #60 Prieš 7 mėnesius »
  Kelionė į Londoną! Dovanos! Va čia tai pamoka! Galėtų dažniau tokios būti.
  Ai, tiksliai. Per žiobaratyrą jie visada keliauja. Na, puiku. Turbūt pirmąsyk galėtų pasakyti, jog tikrai pradėjo mėgti pamoką. Aišku, iki kvidičo jau buvo toli, bet bent jau nors vienas mokyklinis dalykas teikė jai malonumą.
  Akimis pradėjo minioje ieškoti draugų, kai pamatė garbanę raudonais akiniais, rodos, einančią jos pusėn. Nudžiugo.
  – Rafaela! Ar tu nori apsikeist dovanėlėm? – džiaugsmingai šūktelėjo, apkabindama draugę, – Nors, žinai, pameni tą bjaurųjų šviesiaplaukį? Man atrodo, jis neturi draugų ir vėl neturės su kuo dirbti, – patyliukais sukrizeno, lyg dalindamasi kokia itin pikantiška paskala, – Gal sakau, reiktų ir jam pasiūlyti? Na, žinai, per Kalėdas reikia būti geram, – šyptelėjo ir, sulaukusi bendrakoledžės pritarimo, nubėgo pas Oktavianą.
„When the snows fall and the white winds blow, the lone wolf dies but the pack survives.” - George R. R. Martin

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i am not crazy, my mother had me tested
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #61 Prieš 7 mėnesius »
  Kodėl ši mokytoja vis juos kažkur tempiasi? Tai išvyka į gamtą (gamtą!! Vietą, kur gyveno pavojingi gyviai, vabzdžiai ir apskritai, kur galėjo įvykti tiek blogo – tiesa, ir įvyko), tai į miestą. O jei jie pasiklys?
  Be to, kas tai per užduotis? Negi ji nežino, kad Kalėdos yra paimtos iš pagonių Saturnalijų ir, išties, nėra prasmės jų švęsti? Nebent reikėtų švęsti sero Izaako Niutono gimtadienį, kuriam pasisekė gimti per pagoniškąsias Saturnalijas – tokį šventimą jis dar suprastų. Bet tik ne Kalėdų, sugalvotų balažin kuo ir kam.
  Jau ruošėsi tiesiog prasitrinti pilkomis Londono gatvėmis, kaip tą darė per ateities būrimo išvyką į Kalėdų miestelį, kai prie jo pribėgo ta kvaila Nora, siūlydama darbą (jei tą galima pavadinti darbu) su ja ir ta italiūkšte, kurios dėka jie pateko į areštinę.
  Galvojo atsisakyti, bet, ech, bala nematė. Juk nieko blogo neatsitiks šįsyk, tiesa? Juk tik reikės vėliau susitikti, o visą laiką ir taip leis vienas.
one cries because one is sad.
for example, i cry because others are stupid and that makes me sad
(sheldon lee cooper)

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 430
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #62 Prieš 7 mėnesius »
  Nedegė noru dirbti ir su pilkaakiu, tačiau Nora buvo teisi – Kalėdos tam ir yra, kad vyktų stebuklai, kad ir maži. Bendravimą su tuo bjaurybe tikrai galėjai pavadinti ne tik geru darbu, tačiau ir stebuklu, tad, norom nenorom, sutiko.
  Jie greitai pasiskirstė, kas kam pirks dovanėles (greituoju išsitraukė burtus) ir susitarė susitikti po valandos kavinėje. Aišku, Šeldonas nenorėjo, tačiau mergaitės užtildė jį savo juoku. Visa trijulė dar paėmė po maišelį pinigų ir išsiskirstė.
  Jai kliuvo Oktavianas. Čia buvo liūdniausia – neturėjo supratimo, ką jam nupirkti. Buvo beveik tikra, kad jokia dovana jo nenudžiugins.
  Nagi, kas jam galėtų patikti?, susimąstė, kai staiga prisiminė, jog jis išvykoje į gamtą turėjo su savimi kažkokį komiksą. Ji nebuvo tikra, kokį, tačiau tai jau šis tas. Dabar beliko rasti kokį knygyną.
  Vienas buvo kaip tik netoli tos vietos, kur profesorė juos paleido. Deja, jokių komiksų ten nebuvo, tačiau pardavėjas nukreipė ją ten, kur turėtų rasti.
  Jis buvo teisus. Paėjėjus kokį puskilometrį ji rado nedidukę parduotuvėlę, prekiaujančią įvairia filmų ir knygų tematika. Čia buvo žaislai, stalo žaidimai ir, o Dieve, visa aibė komiksų. Net akys bėgiojo iš to pasirinkimo. Ir kaip ji dabar išrinks tą, kuris patiktų Oktavianui?
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • summer will end soon enough, and childhood as well
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #63 Prieš 7 mėnesius »
  Matė, kad Rafaelai mintis nepatiko, tačiau jau nebuvo kur dėtis. Šiaip ar taip, garbanė jau nubėgo šalin. Nora pasekė jos pavyzdžiu – paėmė pinigus ir irgi nuėjo, tik į kitą pusę. Jai reikėjo nupirkti kažką Rafaelai. Ačiū Dievui, ne Oktavianui, šyptelėjo mintyse, iškart užjausdama italei, kuriai kliuvo ši nemaloni užduotis.
  Tiesa pasakius, vos išsitraukusi lapelį su vardu, žinojo, ką nori nupirkti. Žinojo, kad raudonakinė kilusi iš Italijos ir be proto ilgisi savo namų picos ir makaronų krašte, tad reikėjo jai nupirkti kažką, kas primintų namus. Žinoma, tobuliausia būtų geras, itališkas vynas, tačiau Norai nieks neparduotų, be to, Rafaela dar visai jaunutė ir, nors girdėjo, kad italai geria vyną jau nuo vaikystės, jautėsi negerai.
  Dėl to reikėjo ko kito. Ko? Maisto!
  Iš senų kelionių su tėvais ir sese prisiminė senamiesty esant mažytę krautuvėlę, kurioje dirbo senolis italas su žmona. Reikėjo dabar tik rasti tą parduotuvėlę ir kažką nupirkti.
Paieškos daug laiko neužėmė; laimei, Londoną pažinojo visai gerai. Užėjus vidun, jos šnerves iškart pasiekė nuostabūs kvapai: čia kvepėjo geru (ir turbūt labai brangiu) sūriu, vytinta mėsa, vynuogėmis ir alyvuogių aliejumi. Žinoma, to nepirks (būtų labai keista), tačiau patraukė saldumynų skyriaus link.
  Čia rado tai, ko ieškojo – ką tik pagamintą tiramisu desertą. Paprašiusi trijų porcijų, įdėjo jas į kartoninę dėžutę. Dar liko keletas svarų, tad patraukė į gretimą parduotuvėlę. Joje įsigijo gero pieninio šokolado, kvapių žvakių bei spalvinimo knygą suaugusiems su Italijos vaizdais – čia buvo viskas; nuo gražių Toskanos kalvų ir lygumų, kvapą gniaužiančių miesto scenų iki, žinoma, maisto bei žmonių. Rafaelai tikrai patiks!
„When the snows fall and the white winds blow, the lone wolf dies but the pack survives.” - George R. R. Martin

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i am not crazy, my mother had me tested
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #64 Prieš 7 mėnesius »
  Gražiausia. Jam kliuvo Nora. Jau geriau būtų italiūkštė, negu ta neužsičiaupianti kvaiša, burbtelėjo mintyse, tačiau, kita vertus, buvo visai patenkintas. Žinojo, kad Nora žaidžia kvidičą ir, nors jie buvo žiobariškoje Londono pusėje, nieks nutrukdė persikelt į magiškąją.
  Tą jis ir padarė. Suradęs Kiaurojo Katilo užeigą, perėjo ją ir pastukseno į plytų sieną. Šioji atsivėrė ir Oktavianas atsidūrė magiškajame skersgatvyje. Profesorė nieko neminėjo, kad negalima pirkti magiškų prekių. Žinoma, čia jis neatsiskaitys mokytojos duotais pinigais, tačiau ne didelė bėda – turėjo su savimi keliolika galeonų, o sutaupytus svarus galės išleisti komiksams.
Greitai rado kvidičo prekių parduotuvę ir nupirko jai sportinius marškinius (tikėkimės, pataikė su dydžiu) bei kažkokį plakatą, kurį susuko į ruloną. Galbūt turėjo pasirūpinti gražesne pakuote, tačiau velniai nematė.
  Susikrovęs viską į paprastą maišelį, persikėlė atgal į žiobarų Londoną. Ten patraukė tiesiai link komiksų parduotuvės, kur rado porą retesnių „Keršytojų“ numerių bei pasirašytą „Fantastiškojo Ketverto“ jubiliejinį leidimą. Nuostabu. Dabar tik sulaukti mergiočių kavinėje.
one cries because one is sad.
for example, i cry because others are stupid and that makes me sad
(sheldon lee cooper)

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 430
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #65 Prieš 7 mėnesius »
  Kol ji rinkosi, kokį komiksą išrinkti Oktavianui, parduotuvėje apsireiškė jis pats. Il diablo, nusikeikė mintyse, pasislėpdama už stendo su vaikišnesniais komiksais; beliko tikėtis, kad pilkaakis čia neis. Ką jis išvis čia daro?
  Laimei, jis greitai išsinešdino ir tamsiaakė galėjo prieiti prie konsultanto, pasiklausti, ką pirko tas berniukas ir kas dar jam patiktų. Sulaukusi pagalbos ir pasiėmusi storesnę komiksų knygą (tai buvo kažkokio Lokio nuotykių rinkiniai), dar paprašė ją gražiai supakuoti. Prie komikso dar nupirko prisegamus ženkliukus su superherojų simboliais bei šokolado (teko pridėti kažkiek savo žiobariškų pinigų, kurių rado piniginėje). Galima keliauti į kavinę.
  Čia jau buvo Oktavianas. Galėjo jau padovanoti, tačiau nusprendė palaukti Noros. Užsisakiusi sau dvigubo espreso su pieno pluta, lėtai gurkšnojo kartoką gėrimą.
Netrukus pasirodė ir kvidičininkė, išsišiepusi nuo ausies iki ausies.
  – Na, tai turbūt jau keičiamės, taip? – šyptelėjo, paduodama gražiai supakuotą dovaną berniūkščiui, – Su Kalėdom, Oktavianai.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Oktavianas Setas Šeldonas

  • IV kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • i am not crazy, my mother had me tested
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #66 Prieš 7 mėnesius »
  [/i]Kodėl ji vėluoja? Tarsi jis taip norėtų čia sėdėti su ta mažvaike, kažin ko išsišiepusia[/i], gerdamas garuojančią ramunėlių arbatą mąstė Oktavianas.
Netrukus pasirodė ir Nora. Užsisakė sau kakavos (pfff!) ir klestelėjo šalia. Netikėtai Rafaela ištiesė jam į spalvotą popierių įvyniotą dovaną.
  – Mhmmm, ačiū, – burbtelėjo, pasidėdamas pakuotę šalia, – Na, ir tave. Ir tave, Nora, – be jokios šypsenos padavė penktakursei maišelį.
  Tik tada išpakavo savo dovaną. Atsargiai nuėmė popierių ir net akys išsprogo: viduje buvo didelis Lokio komiksų rinkinys! Oho, tikrai nesitikėjo, kad ta kvaiša nupirks ką gero! Šokoladas ir ženkliukai jam ne itin rūpėjo (nors smagu, kad pastarieji irgi buvo su „Keršytojų“ tematika), tačiau komiksas tikrai patiko.
  – Labai smagu, tikrai ačiū, – padėkojo garbanei, net nusišypsodamas. Hm, gal ji ir nėra tokia kvaila.
one cries because one is sad.
for example, i cry because others are stupid and that makes me sad
(sheldon lee cooper)

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 136
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • summer will end soon enough, and childhood as well
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #67 Prieš 7 mėnesius »
  Nora vėlavo; valanda jau prabėgo, kol ji ieškojo krautuvėlės. Kai įpuolė į kavinę, kur buvo susitarę susitikti, tiek Rafa, tiek Oktas jau sėdėjo. Greitai užsisakė karšto šokolado su zefyriukais (kurį pilkaakis kažkodėl pavadino kakava) ir, jau ruošėsi paduoti italei maišelį, tačiau šioji buvo pirmesnė.
  Nesitikėjo gauti dovaną iš Oktaviano. Manė, kad jis nusispjaus į užduotį ir, geriausiu atveju, tiesiog paduos pinigus. Todėl smalsiai paėmė maišelį iš jo rankų ir padėkojo. Iškart puolė tyrinėti jo turinį: kaip nustebo radusi viduje kvidičo aprangą! Na, per varžybas jie vilkėdavo koledžo spalvas, tačiau treniruotėms bus puiku! Plakatas buvo jai nepatinkančios komandos, tačiau neparodė nusivylimo, tik plačiau nei įprastai nusišypsojo.
  – Ačiū! Kaip atspėjai?
  Netrukus ir pati padavė maišelį draugei.
  – Su Kalėdom! – apkabino garbanę.
„When the snows fall and the white winds blow, the lone wolf dies but the pack survives.” - George R. R. Martin

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 430
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • siamo musica vera che resta
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #68 Prieš 7 mėnesius »
  Buvo labai malonu pamatyti Oktaviano veide, hm, džiugesį? Turbūt dar nė sykio neteko jo matyti nuoširdžiai besišypsant ir štai – jo veidą skaidrino plati šypseno. Hm, gal Kalėdos ir yra iš tiesų stebuklų metas.
  Kantriai palaukė, kol berniukas paduos savo dovaną Norai ir šioji išpakuos. Tik spėjo ištuštinti kavos puodelį, kai ir pati gavo dovanėlę.
  Viduje, gražioje kartoninėje dėžutėje, buvo tiramisu, be to, dar rado pridėtų saldainių ir spalvinimo knygą. Greitai ją peržvelgė – paveikslėliai buvo nuostabūs, beveik tokie pat nuostabūs, kaip jos Italija. Gero tiramisu Anglijoje nebuvo valgiusi, tad labai abejojo, ar šitas patenkins jos lūkesčius. Visgi, nenorėdama, kad jis sugestų, pasiūlė iškart suvalgyti.
  Ir jis iš tiesų buvo toks geras, kaip tikrasis, gaminamas jos nonnos. Nuostabu!
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • V kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 54
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #69 Prieš 7 mėnesius »
Iš tiesų, mergaitė vis dar nesuprato, kodėl pardavėjas parinko būtent tokį aksesuarą. Lyg ir nesiderino su Dafydd charakteriu. Bet, gerai pagalvojus, buvo įmanoma įžvelgti kokį nors palinkėjimą ar dar ką. Tačiau vis tiek buvo gal devyniasdešimties procentų galimybė, kad jis išmes tą daiktelį. Tegul.
Eidama link nedidelės dovanų pakavimo krautuvėlės, kurią nurodė jauna moteris su gal trejų metų vaikeliu, Miona sustojo prie nedidukės kepyklėlės. Prisiminė, kad tokiu metų laiku daugybė kepyklėlių kepa kalėdinius meduolius, todėl užėjo vidun, kur ją pasitiko svaiginantis kepinių kvapas. Panašiai kvepėdavo namai, kai mama susiruošdavo iškepti obuolių arba šokoladinį pyragą. Prie prekystalio vinguriavo nedidukė eilė, tačiau šviesiaplaukė vis dėlto sunerimo, ar tik ne per ilgai uždelsė, dėl ko galimai tas raudonplaukis nekantravo ir jau keikė ją baisiausiais keiksmais, kuriuos girdėjo iš suaugusiųjų. Giliai širdyje rudaplaukė abejojo, ar jo pykčio ir abejingumo priežastis buvo hormonai.
- Ačiū, - paimdama meduolius iš pardavėjos tarstelėjo Miona.
Lauke snaigės jau krito didesniais kąsniais. Sparčiu žingsniu ji nusigavo iki netoliese esančios pakavimo krautuvėlės. Tiesdama pirkinius pagyvenusiai moteriai, trečiakursė sudvejojo ir paprašė lapelio bei rašiklio. Ši su didžiule šypsena padavė tai, ko reikėjo, ir grifiukė greitai ir kuo gražiau suraitė palinkėjimą: ,,Nebūk surūgėlis. Niekam netinka. Linksmų švenčių! P. S. tas mažas ryškiausias daiktelis mano gyvenime turi gana didelė reikšmę. Kodėl jį tau dovanoju, klausk pardavėjo, iš kurio jį pirkau.” Ir įdėjusi prie mažytės sapnų gaudyklėlės, kurios ryškiausias pakabutis buvo daili sidabrinė plunksna, padavė viską supakuoti.
Nešdamasi nedidelė dėžutę, kurioje saugiai gulėjo meduoliai ir smulkmenėlė, o pati dėžutė buvo supakuota į sidabrinį popierių ir perrišta raudonu kaspinu, pėdino susitikimo vietos link. Pasitaisiusi akinukus, ant kurių stiklų tirpo snaigės, jau iš toli matė raudoną Dafydd plaukų kupetą. Mergaitė kiek jaudinosi, mat nujautė, kokia tragiška ir tuo pačiu juokinga bus berniuko reakcija.
- Štai ir aš. - Nežinodama, ką sakyti, nutilo. - Va, tau. Su šventėm!

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • VI kursas
  • *
  • 181
  • Taškai: 155
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #70 Prieš 7 mėnesius »
 -Wrena Alder, Švilpynė,- prisistatė, kad netyčia, jei grifiukė užmirštų kaip ketvirtakursė atrodo, gal būt prisimintų vardą, pavardę. Vis dėl to mergaitės vardas nebuvo toks paprastas kaip grifiukės, ką turbūt pagalvodavo visi, sutikę Wrenutę pirmą kartą.
 Mokytojai išvedus į judrią gatvę, pirštuku parodė Žanetai netoliese esančią kavinukę su lemputėmis išmarginta iškaba.
 -Taip. Kai atliksi užduotį... Ateik į tą kavinukę, gerai? Jei kuri užtruks ilgiau, nereikės šalti,- pasakė priežastį, dėl kurios nenorėjo stovėti niūriam skersgatvyje. Visų antra, neaišku kas ten gali prisikabinti,  juk skersgatvis ne tik jiems keliauti skirtas...
 Nusišypsojusi grifiukei ir dėl visa ko pasitikrinusi, ar burtų lazdelė vietoje, apsisuko ir pradėjo eiti į kitą pusę, nei buvo nurodžiusi. Žingsniuojant tarp tiek žmonių buvo sunku įžiūrėti net vitrinas, ką jau kalbėti apie jose buvusius daiktus.
 Dovanų pasiūlymų buvo milijonai. Nuo raktų pakabukų, iki įvairiausių virtuvinių rakandų. O Žanetos Alder nepažinojo. Vaikščiojo tarp parduotuvėlių, kuriose buvo visokios smulkmenos ir ne tik smulkmenos. Kvepalų parduotuvė atrodė pernelyg prabangiai, o mėgstamo grifės kvapo nežinojo. Hogvartse visko buvo, tad teliko tik išrinkti kokią smulkmenėlę, primenančią, jog žiobarų pasaulis egzistuoja ne tik žiobarotyros pamokose.
 Patraukusi į parduotuvę su šviesia iškaba, surado dailų pliušinį katiną. Patraukusi link kasos, sumokėjo keletą svarų ir pamačiusi, jog liko maždaug pusė, išskubėjo ieškoti kitų dovanėlių. Labai tikėjosi, kad Žaneta nebus šunų žmogus.
 Bevaikštant pastebėjo perkrautas nuo makiažo lentynas. Slėpdamasi nuo žiemos šaltuko, spėjusio įžnybti į skruostukus, įžengė į šiltą šiltą patalpą. Alder apsidairė - su visomis čia buvusiomis priemonėmis buvo galima taip išsipaišyti veidą, jog net sava motina neatpažintų. Na... Klausimas ar ir taip atpažintų, mat nebuvo mačiusi kelis metus. O anksčiau - tik vasaromis.
 Tačiau ji pamatė Ją. Žinojo, kad retai būna Londone, tačiau jos motina buvo čia. Tučtaujau apsisprendė ką iš čia nusipirkti, ir greitai sumokėjus, susižėrė į maišelį centukus ir išlėkė. Vazelinas ir pora lūpų blizgių. Tik tiek suvokė, o rūšies nebeprisiminė.
 Lėkė gatvėmis kliūdama už žmonių, bėgo, kol sustojo akligatvyje, pasibaigiančiame saldumynų parduotuvėle. Tai be proto priminė Gaios ir Roanos sesers Claudie keksiukų parduotuvėlę, tačiau iki buvusios grifės krautuvėlės - ilgas kelias, o ir pati neturėjo burtininkų pinigų. Ši saldumynų parduotuvėlė nebuvo taip skaniai kvepianti kaip Amnetos, tačiau reikėjo kaip nors išgyventi. Nupirkusi dryžuotų kalėdinių ledinukų ir šiaip visokių saldainiukų, net nepažiūrėjo į kepinių skyrių ir nupirkusi maišelį, sudėjo į jį dovanėles. Išėjusi į lauką suprato, jog nebėra tikslo ko nors dar ieškoti, nes už porą svarų nebūtų radusi kokios nors prasmingos dovanėlės.
 Po ilgo ėjimo sustojo prie kavinukės ir iškvėpusi atsargiai įžengė bei susiradusi laisvą staliuką, atsisėdo. Apsidairė, ieškodama akimis mamos, tačiau jos nepamačiusi, nurimo. Gal jau nebėra taip blogai, kaip įsivaizdavo.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Žiobarotyros profesorė
  • *
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Viska galima įveikti su svajonėmis!
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #71 Prieš 7 mėnesius »
Maja nuėjo į sutartą vietą, ten jos jau laukė porininkė.
- Nueikim į kavinę, išgerkim arbatos. Ten ir apsikeisim dovanomis. - Maja sutiko. Dabar turbūt niekas neatsisakytų puodelio šiltos arbatos. Pas grifukę pinigų liko visai nedaug, bet puodeliui arbatos užteks.
 Mergaitės patraukė keliu ieškodamos jaukios kavinukės. Ilgai paieškos netruko, Londone pilna kavinių. Abi užsisakė po puodelį arbatos ir po gabaliuką pyrago. Laugdamos arbatos mergaitės apsikeitė dovanomis. Abiem dovanos patiko. Maja gavo raudonus batelius ir lūpdažį.
 Tuomet padavėjas atnešė arbatą. Mergaitės ją gerdamos artimiau susipažino. Majos partnerė buvo iš varno nago. Majai ji patiko, o atrodo jos jau tapo draugėmis. Mergaitės plepėjo apie jų šeimas, apie mokslus ir šiaip apie viską. Išgėrusios arbatos jos patraukė prie durų. Bet tada Maja netyčia pastūmė draugę ir ši pargriuvo.
- Atleisk, - padėdama draugei atsistoti tarė Maja.
- Nieko. Beveik neužsigavau.- atsakė varnanagė.
 Majai tokių nemalonių įvykių pasitaikydavo dažnai, bet šis įvyko žiobarų akivaizdoi, ir buvo ypač nemalonus.
 Mergaitės gryžo į vietą kurioje visi išsiskirstė ir su visais mokiniais gryžo į Hogvartsą.

Sofija: darbas turi būti atliekamas poroje su forume egzistuojančiu personažu, o ne savo kurtu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Sofija Demerian »
Drasos karžygiai - Grifai!

*

Neprisijungęs Yura Natayaki

  • II kursas
  • *
  • 49
  • Taškai: 2
  • Lytis: Moteris
  • keep calm and try you best
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #72 Prieš 7 mėnesius »
Yura kaip akis išdegus lėkė į pamoką. Ji vėlavo. kaip visada. Kai ji kaip viesulas įsiveržė į klasę visi joje buvę vaikai atsigręžė į Yura. Mokytoja nutilo. Yura, nors ir taip buvo mažutė, dar labiau susigūžė ir tyliai kaip pelytė nusėlino į savo vietą ir atsisėdo. Mokytojai paminėjus žiobariškus drabužius ji patenkinta nusimetė Hogvartso mantiją, po kuria buvo pasivilkusi tamsiai violetinį, šiltą megztinį su šurikenu ir juodas, pašiltintas treningines kelnes. Mokytojai pasakius pasiimti nešykles Yura pusbalsiu  pagalvojo: kąąą? kas tos nešyklės? iš kur mums jas gauti?
 - Matai tą plastikinį puodelį ant savo stalo?- paklausė mergaitė sėdinti už jos.
 Ir iš tiesų Yura ką tik pastebėjo ant savo stalo gulintį sulamdytą plastikinį puoduką.
-taip,- atsakė.
-tada tiesiog paimk jį. taip kaip aš,- tarė mergaitė. ji paėmė ant savo stalo gulinčią pradarytą koncervų dėžutę ir... Išnyko?!
 Yura nedrąsiai paėmė savo nešyklę ir staiga viskas pradėjo suktis. Jai pasidarė bloga. staiga sukimasis sulėtėjo ir Yura drėbėsi ant sniego. Keletas vaikų sukikeno, o ji suirzusi atsistojo ir nusipurtė sniegą. paskutinė pastvėrė maišiuką iš mokytojos ir nubėgo pirkti dovanu. Beje, ji net nežinojo kam jas dovanos.
(\__/)
(+'.'+)
(")_(")
This is Bunny. Copy and paste bunny to your signature help him gain world domination.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 233
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #73 Prieš 7 mėnesius »
- Ačiū, - burbtelėjo Dafydd ir nieko daugiau nesakęs atkišo maišelį mergaitei. Klastuolis nė neketino eiti į kavinukę ar dar kur nors išpakuoti dovanos. Jeigu ji nori, tegul eina kur tik nori, ir žiūri. Man nerūpi. Aš tikrai niekur neisiu. Dafydd netgi pasvarstė galimybę grįžti į klasę ir patikrinti ten, nenorėjo be reikalo šalti. Tačiau pabijojo, kad profesorė gali pamatyti ir nepagirti, tad su ne itin patenkinta veido išraiška pradėjo atrišinėti kaspiną.
- Ir kam taip sudėtingai? - nelabai garsiai paklausė Dafydd, nežinodamas, ar nori, kad mergaitė išgirstų. Nelaukdamas, ar ji reaguos, klastuolis pagaliau nuėmė kaspiną. - Kas per?.. - buvo jo pirmoji reakcija į tai, ką ten pamatė. Klastuolis taip ir nesuprato, kas ten yra, tačiau meduolio paragavo. Neblogas pagalvojo rudaplaukis, džiaugdamasis, kad neteks visos dėžės išmesti.
Netrukus berniukas pastebėjo, kad kažkas nukrito ant žemės. Pasilenkęs pakėlė lapelį ir apsidžiaugė tikėdamasis, kad ten bus to keisto daikto instrukcija. Bet kur tau, ant lapelio kažkas buvo užrašyta ranka, o kai klastuolis perskaitė, apstulbo.
- Ar tu rimtai? - neslėpdamas pašaipos paklausė Dafydd. Jis demonstratyviai suplėšė lapelį ir paleido vėjuje. Tada patogiau pasikišo dėžutę po pažasčia, čiupo nešyklę ir netruko pajuto esantis klasėje. Dafydd vis dar neįsivaizdavo, ką gi jis turėtų veikti su gautąja dovana.
I am David Šeuešin.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • VII kursas
  • *
  • 548
  • Taškai: 52
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #74 Prieš 7 mėnesius »
- Tai gerai, po valandos susitinkam čia, - numykė vaikinas ir jau buvo be pasukąs, kai išgirdo Eric' o klausimą.
- Nežinau, ką nori tą pirk, nelabai svarbu, - susikišęs rankas į kišenes išlemeno Elijah ir patraukė plačiu keliu, čia parduotuvių buvo begalė, daugybė, aišku, Elijah buvo toks išsiblaškęs, kad retkarčiais pamiršdavo, ko jam čia reikia, o dovanų pirkti irgi nelabai mokėjo, nes jo skonis dažniausiai nesutapdavo su kitų, jis buvo daugiau savimyla ir savanaudis berniūkštis, kuriam nelabai rūpėjo kiti, tad užsuko į pirmą pasitaikiusią parduotuvę - "Sporto prekės".
- Okay, ir ką aš čia veiksiu? - Gūžtelėjo pečiai Chris' as, kai tuomet akys užkliūvo už beisbolo lazdos. Aišku, nelabai nutuokė ką mėgsta tas vaikinukas, tačiau nelabai ir rūpėjo, jai vaikinas, tai tebūnie turės sau kuom apsiginti nuo kitų..
- Duokite man tą, - sumurmėjo pardavėjui ir paėmęs ją pamąstė, kad dar reiktu supakuoti. - O kur man popieriaus gauti? - pasikasė pakaušį ir nužingsniavo plačiu keliu, kai netoliese išvydo ir dovanų pakavimo parduotuvytę, tad šis prilėkęs paprašė, kad supakuotu, o tie tai ir padarė ir dar labai puikiai.
Po gero pusvalandžio, gal ir ilgiau, Elijah grįžo į tą vietą, kur turėjo susitikti su Grifu, tačiau jo čia nematė. 
- Aš ir vėl ankstyvas..

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019