0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eric Nocturn

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
  • Lytis: Moteris
  • Actions speak louder than words do, it's pretty quiet, isn't it?
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Erikas plačiais žingsniais įžengė į klasę, linktelėjo profesorei ir patraukė link laisvos vietos. Jis atėjo gan anksti, tad įsitaisęs turėjo laiko apmąstymams ir spėjimams, ką veiks per pamoką, kadangi atkreipė dėmesį į ant stalo padėta daiktą. Iš pradžių nesuprato, kas tai, bet po to išmąstė, kad tai gali būti nešyklė. Svarstydamas, kur turėtų visi keliauti berniukas atsiminė, kad atėjo į Žiobarotyros pamoką. O taip, jis atėjo į pamoką nežinodamas, ką čia veikia ir ar turėtų joje būti.
Pasigirdus varpui garbanius atsiduso, jis taip tingėjo kažką daryti, bet juk reikėjo išlaikyti egzaminus, neturėjo kur dėtis žmogutis. Eh, va taip ir būna, kai daugybę metų pratinginiauji, vos praslysti pro egzaminus ir tada ateina paskutinieji metai.
Profesorei nurodžius ką daryti Erikas nužvelgė savo mantija ir krenkštelėjęs greit ją nusimetė. Žinojo, kad tą liepė padaryti nuvykus į Londoną, bet koks skirtumas.
-Bent jau teorijos klausimų nebus...-neslėpdamas nusivylimo praktikos darbu vaikinukas čiupo už nešyklės laukdamas, kol paprastas klasės vaizdas virs į patį didžiausią siaubą. O laukti ilgai nereikėjo, gerai, kad berniukui tai ne pirmas kartas ir nusileisti jam pavyko puikiausiai.
Apžvelgęs tamsų skersgatvį Erikas susiraukė.
-Profesorė turbūt nori, kad mus čia kažkas užpultų...-taip taręs berniukas susivokė, kad joks žiobaras vagišius pakenkti jiems negalės ir ėmė melstis, kad niekas neišgirdo jo žodžių.
Skersgatvyje atsiradus ir profesorei Grifas ėmė dairytis, kadangi ši pasakė, kad reikės poros. Jis pasiėmė pinigus ir stovėjo prie jų stebėdamas kiekvieną vaiką, bet toks jo ir stebėjimas, įsižiūrėjo į savo batus ir viskas.
Profesorei liepus sekti ją Erikas pagaliau pakėlė akis ir neskubėdamas, plačiais žingsniais, pėdino gale.
-Reikia kažkokį pyplių pasiimti...-ieškodamas minioje kokio nors pažįstamo veido vaikinukas gan greitai tokį atrado ir šyptelėjęs patraukė link pažįstamo žmogučio.-Sveiks, drauguži.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Klarai pasukus prie šalia lango stovinčio stalelio mėlynakė šyptelėjo. Būtų spėjusi, jog jaunesnioji varnė perskaitė šios mintis ir pasuko ten, kur dažniausiai Davina leisdavo laiką kavinėse. Nė pati nežinojo, kuo stalelis prie lango ją taip traukė, tačiau visuomet rinkdavosi būtent tą vietą. Turbūt vaizdas į lauką traukė šviesiaplaukę. Nusekusi paskui Klarą mergina nusivilko savo striukę ir pakabino šią ant kėdės atlošo. Žvilgsniu perbėgusi per šventiškai atrodančią kavinę jaunoji lankininkė įsitaisė ant kėdės ir nusisuko į langą. Už permatomo stiklo parduotuvių ir kavinių alėja žingsniavo daugybę žmonių su rankose laikomais dovanų krepšeliais. Šių veiduose spindėjo plačios šypsenos. Atrodo, jog šventinė nuotaika nepraleido nė vieno. Atitraukti šviesiai mėlynas akis nuo vaizdo pro langą privertė tylus rudaplaukės balsas. Kryptelėjusi galvą Davina įsmeigė žvilgsnį į tą vietą, kur žiūrėjo jaunesnioji varnė. Mažieji nenaudeliai nekreipdami dėmesio į aplinkui sėdinčius žmones lakstė po visą kavinę. Šių linksmas juokas skambėjo atsimušdamas į pastato sienas. Šyptelėjusi mergina atsisuko į Klarą.
-Kodėl taip kalbi?-susidomėjusi kilstelėjo vieną antakį. Rudaplaukės balsas buvo persmelktas liūdesio. Pastebėjusi Klaros akyse ilgesį šviesiaplaukė susimąstė. Nuo mažens žinojo, jog pasaulyje iš tiesų egzistuoja burtai ir magija, apie paprastą žiobarišką gyvenimą nė karto nesusimąstė. Atrodė, jog šis per daug tolimas, ypač, dabar kai mėlynakė sužinojo apie savo tikrąją kilmę. Padavėjai atnešus meniu Davina dėkingai šyptelėjo ir atsivertusi šį žvilgsniu perbėgo per raidėmis išmargintus lapus. Juodas meniu puikiai derėjo prie juodos varnanagės palaidinės.
-Vaisinio kokteilio ir turbūt gabalėlį karamelinio riešutų pyrago,-šyptelėjo,-o tu?-padėjusi meniu į šalį mėlynakė atsirėmė į kėdės atlošą  perbraukė ranka per šviesius plaukus.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Davinai uždavus klausimą mergaitė akimirkai sutriko. Tikrai, kodėl ji vis dar negalėjo paleisti senojo savo gyvenimo? Net pati normaliai nežinojo. Ji tiesiog nenorėjo pamiršti ano ramaus gyvenimo, net jei ir be jokios magijos. Taip pat ji nenorėjo palikti ir dabartinio pasaulio. Ak, ar ji negali turėti abiejų dalykų?
Laimei, jai neprireikė atsakyti į mėlynakės klausimą, mat prie stalelio priėjo padavėja su užrašine rankose. Klara tik dabar įdėmiau pažvelgė į meniu. Viskas atrodė taip gardu ir beveik visko ji taip seniai buvo valgiusi. Norėjosi užsisakyti visus patiekalus.
-Hmm... man irgi to paties pyrago ir kavos gal,-pasakė ir padėjo meniu ant stalo. Padavėja keistai nužvelgė ją nužvelgė ir varnė sekundei suraukė antakius. Tiesa, Klara atrodė kiek per jauna gerti kavą. Namuose motina visada dėl šito priekaištavo.-Nors gal kokio karšto šokolado,-pridūrė ir atsilošė kėdėje. Padavėja linktelėjusi nuėjo.
-Aš dievinu kavą. Nors namuose ir tenka klausytis, kad esu tam per jauna,-nusijuokė ir pasirėmė galvą ranka.-O ką tu labiausiai mėgsti?-paklausė, tikėdamasi, kad galbūt jos atsakymas duos minčių dovanai išrinkti.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
 Švilpiukė vėl žingsniavo į žiobarotyrą. Spėjo, kad profesorė greičiausiai vėl užsimanys visus nukeldinti į žiobarų pasaulį, todėl apsirengė paprastai, be uniformos. Tačiau jokio noro keliauti vėl į šaltą žiemą nejuto - buvo kiek persišaldžiusi, todėl bijojo, kad gali susirgti. Bet profesoriams tai turbūt nė motais, tad net to pasakyti nevertėjo. Juk gi grynas oras yra pagalba, čia pranyksta visos bacilos ir virusai. Ir neaišku kokiu būdu paplinta po visą organizmą ir žmogus suserga.
 Prasidėjus pamokai ir paaiškėjus tiesai, jog teks pabūti ir lauke, su Accio atsiskraidino savo paltuką ir šaliką su kepure bei pirštinėmis. Apsirengusi įsikibo į nešyklę ir, lyg būtų negana - prie gerklės skausmo prisidėjo ir siaubingas galvos sukimasis. Wrena pradėjo mintyse šauktis Merlino, tačiau netrukus pamatė pavojingą dėl žmonių skaičiaus gatvę ir Merliną teko užmiršti. Gerai, kad kol kas dar buvo tame tamsiame skersgatvyje, o ne grūdosi tarp žmonių. Tačiau išgirdus užduotį...
 -Kodėl ir vėl?- sumurmėjo panosėje.- Nieko pažįstamo, lyg išmirę būtų,- suburbėjo po nosimi ir pasiėmusi maišelį su svarais, šiuos suskaičiavo. Šiaip čia buvo pakankamai daug, tačiau Londono kainos tokios, kad turbūt šimto prireiktų. Nors kas iš tų šimtų, jei neturi poros? Juk nepirksi dovanos sau? O keistai atrodytų - sveikinu save su Kalėdomis ir dovanoju sau šią nuostabią vazą. Dėkoju sau už tokias nuostabias dovanas ir prašau gerų kitiems metams.
 Tačiau kažką daryti tikrai reikėjo, nes Trolis Kalėdų proga - ne pati norimiausia dovana. Ypač, iš tokio palyginus paprasto dalyko kaip žiobarotyra. Juk ji pati vienuolika metų buvo žiobare. Teko prieiti prie mergaitės, kurią prieš tai lyg matė su grifų uniforma. Atrodė nuliūdusi, tad Wrenutei iškart jos pagailo ir ji supyko ant savęs, kad pati taip sureikšmino savo norus.
 -Sveikutė, gal norėtum apsikeisti dovanėlėm su manimi?
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Tingiai įžengusi į Žiobarotyros kabinetą mėlynakė kilstelėjo lūpų kampučius nebyliai sveikindamasi su profesore. Ši pamoka jau buvo spėjusi tapti viena juodaplaukės mėgstamiausių. Vien mintis, jog čia netenka naudotis burtais ir magija, nors pastaruoju metu merginai ne taip blogai sekėsi su burtažodžiais, tačiau pamoka be jų atrodė kur kas įdomesnė. Nužvelgusi jau susirinkti spėjusius mokinius Luna pasuko prie laisvo suolo ir žvilgtelėjo į ant šio padėtą nešyklę. Ak, taip, ši pamoka turėjo ir vieną minusą - nešyklės. Nors mergina jomis keliavo nebe pirmą kartą, tačiau vis dar nebuvo pratusi prie šių. Giliai atsidususi juodaplaukė kilstelėjo galvą į profesorę, kuri netrukus pradėjo pamoką. Puikiai žinodama, jog Žiobarotyroj neprireiks Varno Nago uniformos mėlynakė šios ir nedėvėjo. Liekną varnės kūną puošė juodi džinsai ir mėtinės spalvos megztinis. Vis dėl to su tokia apranga keliauti į Londoną nebuvo gera mintis. Tyliai ištarusi burtažodį mergina apsivilko kreminės spalvos paltą ir sulaukusi Sofijos nurodymo palietė nešyklę. Turbūt būtų mieliau leidusi laiką klasėje, nei keliavusi su ta nešykle, tik buvo per vėlu. Atsidūrusi tamsiame Londono skersgatvyje Luna išsitiesė ant šaltų plytelių. Dar viena nesėkminga kelionė su tuo daiktu. Greitai pašokusi ant kojų mėlynakė apsidairė. Regis, ne tik jai šiandien nesisekė keliauti su nešykle. Išgirdusi profesorės žodžius juodaplaukė pasiėmė krepšelį su pinigais ir nusekė paskui šią. Netrukus tamsų skersgatvį pakeitė judri gatvė. Apsidairiusi mergina nužvelgė pro šalį skubančius žmones, kai vos po kelių akimirkų šalia savęs išgirdo balsą. Kryptelėjusi galvą šešiolikmetė žvilgtelėjo į šalia stovinčią grifiukę.
-Labas,-šyptelėjo ir atsakydama į kitus baltaplaukės žodžius tik linktelėjo. Buvo keista žinoti, jog teks ieškoti dovanos visiškai nežinomam žmogui.
-Eime?-žvilgtelėjo į grifę ir patraukė judria gatvele.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Stovėdama vėsiame Londone ore, grifiukė šąlo ir vis dairėsi į šalis gal pamatys ką nors savo amžiaus ir išdrįs pakalbinti. Tačiau kaip pastebėjo link jos einančia vyresnę mergaitė, labai nustebo ir net apsidairė aplink ar nieko nėra už jos pas ką galėtu šviesiaplaukė eiti. Jos dvejojimus panaikino jau šalia stovinčios vyresnėlės klausimas.
-Ta...taip žinoma galime keistis!- galvodama ar ne per garsiai ir ne per entuziastingai atsakė, mergaitė mintyse tyliai džiūgavo radusi porą ir jau po truputi deliojosi ką galėtu nupirkti. - Aš esu Žaneta iš Grifų Gūžtos. O tu?- Pagalvojusi ar toks klausimas kažkuo padės dovanai išrinkti Žaneta šnekėjo toliau. - Tai dabar tikriasiai... umm... mums reikėtu išsiskirti ir eit pirkti dovanas ar ne? -Supratusi kaip nevykusiai nuskambėjo klausimas pirmakursė išraudonavo, bet tęsti šnekėti ar bandyti perklausti nebenorėjo, nes tikėjo, kad gėdos padarys tiktai daugiau.
 
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Padavėjai keistai žvilgtelėjus į Klarą mergina ruošėsi, ką nors sugalvoti ir atsakyti, tačiau netrukus jaunesnioji varnė pakeitė savo užsakymą ir padavėja linktelėjusi paliko merginas vienas. Didžiąją laiko dalį leisdama su savo bendraamžiais šviesiaplaukė buvo spėjusi pamiršti, jog priešais ją sėdi trimis metais jaunesnė varnė. Susimąsčiusi Davina žvelgė į ant stalo padėtą stovą su servetėlėmis. Atmintyje iškilo pirmas kartas, kai ši paragavo taip suaugusių mėgiamo gėrimo. Tiesa, tikros kavos mergina nemėgo, tačiau Latte su cinamonu niekada neatsisakydavo. Grįžusi į Ispaniją visuomet su būriu draugų patraukdavo į savo taip mėgiamą kavinę, kurioje ir teko paragauti to gėrimo.
-Dar keli metai ir mama nieko nebesakys,-šyptelėjo ir kilstėjo galvą. Neseniai dingusi padavėja ir vėl stovėjo šalia varnių rankose laikydama merginų užsaymus. Padėjusi šiuos ant stalo padavėja šyptelėjo palinkėdama gero apatito ir pasitraukusi pasuko prie kito staliuko. Gurkštelėjusi vaisinio kokteilio mėlynakė žvilgtelėjo į Klarą.
-Dažniausiai šaudyti iš lanko arba groti gitara,-tyliai nusijuokė. Apie kitus ginklus, su kuriais treniravosi per atostogas ir kovojo su užpuolusiais vampyrais, neužsiminė. Net ir po ilgų treniruočių šviesiaplaukės mėgiamas ginklas nepasikeitė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Elijah nežinia kokiu tikslu ir ko patraukė į Žiobarotyrą, nors ši pamoka nebuvo jo mėgstamiausia, tačiau nebuvo ir pati blogiausia, didžiausias pliusas nėra magijos, nes ši vaikinukui nesisekė visiškai, viskas kas supė jį iki vienuolikos metų buvo vampyrai, kraujas, tačiau ne magija, dabar buvo sunku suprasti, išmokti ir naudoti.
Vos tik įžengė į kabinetą ant stalų išvydo nešykles. Šios jam nekėlė jokių gerų emocijų norėjosi apsisukti ir dingti atgalios, tačiau žinojo, kad tai privaloma, o išgirdęs profesiją tik kiek apsidžiaugė, kad nėra tos prakeiktos teorijos, kuri jam visiškai ne prie širdies. Be to vaikinukas čia atėjo kaip tik be mokyklinės uniformos, žinojo, kad į Žiobarotyrą ji nebūtina, juk jei eini į tokią pamoką, tai žinok, kad ji susijusi su žiobarais, kur nėra burtų ir magijos.
Nieko nelaukęs Dawson' as nustvėrė nešyklę ir greitai atsirado Londono skersgatvyje, tačiau nei bloga, nei išsitiesė, tiesiog ramiai sau nusileido, nors turbūt kuo daugiau praktikos tuo tobulesnis daraisi.
Truputį apsišluostęs paėmė krepšelį su pinigais ir brovėsi pro minią žmonių, kai staiga prisistatė grifas, rodėsi labai keistas, tačiau kažkuo Elijah priminė jį.
- Sveiks. - Ištiesė tvirtą ranką.. - Tai ką jei jau suradom porininką, ką toliau daryti? - Šmėstelėjo žvilgsnį į nepažįstamąjį ir šiek tiek kilstelėjo lupų kampučius.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Adam' as buvo pagavęs kruopelytę entuziazmo, kuris vertė jį eiti į pamokas, nors jis buvo tingus ir išdykęs, tačiau kažkas jam pasidarė, namų darbai padaryti, pamokos yra lankomos, o išdaigų vis mažėja, tačiau čia tai tik trumpam, reiks vaikinukui jau atsigauti.
Įžengęs į Žiobarotyros klasę jis mandagiai linktelėjo profesorei ir pasukė link savo suolo ant kurio buvo pastatytas keistas daiktas, nesuprasi ar ten nešyklę ar dar kas, tačiau Green' ą sudomino.
Tad šis nieko nelaukęs nutipeno prie suolo ir nusiėmęs apsiaustą profesorės paliepimu paliko jį ant suolo.
Nešykle keliauti buvo bjauru. Adam' ui nusileidus ant žemės, šis suklupo, turbūt dėl to, kad per daug susisukė galva, atsistojęs apsidairė ir paėmęs krepšelį su galeonais nusukė ten, kur buvo pilna žmonių, rodos kažkoks berniūkštis šūkavo, tad šis priėjo prie jo, pats ieškodamas kažko su kuo galėtu kartu dirbti.
- Sveika, dirbsi su manim? - Šmėstelėjo šis ir kilstelėjęs galvą pažvelgė į merginą, kuri stovėjo nusisukusi nugara, tad šis dar patapšnojo per petį, kad ši pamatytu jį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Adam Green »

*

Neprisijungęs Kelė Warner

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Kelė iš Švilpynės nedrąsiai įėjo į žiobarotyros pamoką.  Tai buvo viena iš mėgstamiausių švilpukės pamokų. Ji mėgo keliauti ir bendrauti su žiobarais. Kalėdų dvasia mergaitei kėlė šypseną.  Išlipusi iš lovos pradėjo dainuoti "this is amazing grace" šį kartą mergina nesivilko uniformos, nes nujautė, kad kažkur keliaus. Apsirengė žiobariškais drabužiais. Tai buvo pakankamai storos aptemptos kelnės, raudonas šiltas džemperis ant kurio puikavosi užrašas "The Four", šiltas kojines ir žieminius batus. Pajutusi, kad gali pavėluoti sulėtino laiką.  Pasiekusi klasės duris vėl leido laikui eiti įprasta vaga. Įėjusi į klasę pasisveikino su mokytoja ir ėmė laukti nurodymų. Jai labai patiko šiandienos užduotis. Nėra nieko smagiau kaip keistis dovanomis ir jas pirkti, su draugais kartu gurkšnoti karštą šokoladą  ar arbatą. Mergaičiukei patikdavo šaltis ir paskui galimybė sušilti.  Tiesa, keliauti nešyklėmis ne pats maloniausias būdas.  Jai labiau patiko žiobariški traukiniai. Arba magiški plyšiai. Plyšiai nepopuliarus keliavimo būdas, bet labai patogus greitas ir linksmas. Lyg vaikų žaidimų kambaryje ar vandens parke čiuožtum ilga vingiuota čiuožykla.  Švilpukė kartais slapta pasinaudoja plyšiais, žino kur veda praktiškai bet kuris  plyšys. Ji net pati yra keletą jų padariusi. Kartais kai kurie plyšiai išnyksta. Apie plyšius mergina pirmą kartą sužinojo perskaičiusi trilogiją "pusiau blogas" ir netrukus įsitikino, kad plyšiai egzistuoja. Na bet jeigu šįkart reikia naudotis nešykle nieko nepadarysi. Šįkart kelionė praėjo pakankamai sklandžiai, beveik kaip keliaujant plyšiu. Vos atsiradusi Londone iš karto keliauja prie grupės

- Draugužiai, gal kas norėtumėte dirbti su manimi?

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
-Šaudai iš lanko?!-mergaitė aiktelėjo iš nuostabos ir skubiai užsidengė ranka burną. Apsižvalgė tikėdamasi, kad niekas neišgirdo. Laimė, tie du vaikai atitraukė visų žiobarų dėmesį. Jų motinos beviltiškai bandė šiuos neklaužadas nuraminti, o kiti suaugusieji šypsojosi stebėdami kaip šie lakstė po stalus. Jų šauksmai bei ta Kalėdinė muzika puikiai užgožė mergaitės žodžius. Klara dar nebuvo tokia dėkinga šiems nepažįstamiems vaikams.
Šypsodamasi atsisuko į Daviną ir atsargiai, kad nenusideginti liežuvio gurkštelėjo karšto šokolado. Lankus pradėjo mėgti nuo tada kai vaikystėje perskaitė "Bado Žaidynes". Nuo tada vis svajodavo ir norėdavo išbandyti šaudyti iš lanko. Jai šitai visada atrodė taip įdomu bei ypatinga.
-Ar labai sunku šaudyti?
Iš tiesų norėjo paklausti: Ar labai sunku rasti Londone lanką? Bet mergaitė tylėjo. Nujautė, kad atsakymas ne daug kuo pagelbėtų. Juk apie lankus žinojo tik iš knygų, taigi net nenutuoktų kurį geriau pirkti. Juolab profesorė nedavė pakankamai pinigų lankui pirkti. Norėdama gauti daugiau laiko apgalvoti ar lankas iš tiesų būtų gera dovana, mergaitė kramtė pyrago. Užsimerkusi kurią akimirką mėgavosi nuostabiu skoniu.
-Ką dar mėgsti?-paklausė užsigerdama karštu gėrimu.-Aš tikrai neklausiu, norėdama žinoti ką tau padovanoti,-nusijuokė ir plačiai išsišiepė.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Kavinėje nuskambėjus Klaros balsui, pervertam nuostabos, mėlynakė krūptelėjo. Nesitikėjo tokios rudaplaukės reakcijos. Laimei, šios balsą užgožė krykštaujantys vaikai ir kavinėje grojanti kalėdinė muzika. Nors šaudymas iš lanko ir nebuvo magiškas dalykas, tačiau žiobarų dėmesį pritraukti galėjo.
-Taip,-linktelėjo šviesiaplaukė kilstelėdama lūpų kampučius. Žavioji lankininkė nė neįsivaizdavo savo gyvenimo be šio ginklo. Nors jo ir nesinešiojo su savimi visada ir visur, tačiau šis buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis. Išgirdusi Klaros klausimą Davina kelias akimirkas nutilo mąstydama. Galiausiai tyliai nusijuokė.
-Ne, jei norėsi, kada nors galėsi pabandyti,-draugiškai šyptelėjo. Regis, lankas išties kažkuo visus traukė, nors neretai buvo naudojamas, kaip ginklas. Perbraukusi ranka per šviesius plaukus mergina pasekė rudaplaukės pavyzdžiu ir palikusi vaisinį kokteilį stovėti ant stalo palinko prie pyrago. Saldi karamelė paliko maloniai saldų pėdsaką. Kilstelėjusi galvą Davina atsirėmė į kėdės atlošą ir paėmusi vaisinį kokteilį ėmė gurkšnoti šį.
-Jodinėti žirgais,-žaviai kilstelėjo lūpų kampučius ir netrukus iš šviesiaplaukės lūpų išsiveržė tylus juokas.
-Man tiks bet kokia dovana, net jei ji ne bus susijusi su mano mėstama veikla,-šyptelėjusi padėjo tuščią stiklinę ant stalo ir žvilgtelėjo pro langą. Už peramtomo stiklo gatve skubėjo begalę žmonių. Atrodė, jog šie nė nepastebėjo vieni kitų.
-Aš tuoj grįšiu,-šyptelėjo ir palikusi Klarą kelioms minutėms vieną pasuko prie baro. Sumokėjusi už viską šviesiaplaukė grįžo prie staliuko ir pasiėmusi ant kėdės kabėjusią striukę žvilgtelėjo į varnę.
-Keliaujam?-kilstelėjo lūpų kampučius.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
Varge, ne veltui klastuolis, pamanė rudaplaukė, išgirdusi nedraugiškus žodžius bei pamačiusi nepatenkintą žvilgsnį. Pati vos nesusiraukė, kai suprato, kad šiam vaikinui teks pirkti dovaną, Žinoma, prieš užkalbinama buvo nujautusi, kad nieko gero nelauk, bet bent jau tikėjosi, kad jam tik trynė kojos pirštą. Ką gi, teks taikstytis su hormonų veikiamu berniuku, atsiduso Miona.
Kai išgirdo, kad klastuolis nenori dovanos ir tiesiog pareikalavo, ko Hera norinti, mergaitei trūktelėjo akies vokas. Niekada neturėjo kantrybės su jaunesniais už save. Giliai įkvėpusi ir mintyse šviesos greičiu suskaičiavusi iki dešimties, vėl pamėgino atrodyti draugiška.
- Kaip gi tu galėtum nenorėti dovanos? - vėl nužvelgusi jo susiraukusi veidą, grifiukės veidas pagriežtėjo. - Neturėtum būti toks nemandagus. O kadangi aš nenoriu, kad gautum blogą pažymį vienoje iš pirmųjų pamokų, kurioje lankaisi, - padarė reikšmingą pauzę, mat niekada jo nebuvo mačiusi kur nors kitur, - padėsiu tau. - Trylikametė sekundę pagalvojo ir nusprendė, kad šiai personai, kuri stovėjo prieš ją ir buvo beveik visa galva žemesnis, teks paplušėti. - Nupirk tai, kas patiktų tau. Žinoma, jokių drabužių. Tiesiog kažką. Nebent pats sugalvotum ką nors geriau. 
Ir jis nudrožė, tačiau tuojau pat sugrįžo. Kai tik Miona išgirdo repliką apie jos akcentą, grifiukė vos susilaikė nespyrusi. Ją erzino tai, kad jis elgiasi šitaip neetiškai.
- Net jei iš ten, kam tau? - ir palaukusi, kol jis vėl nužingsniuos, pati pasuko priešingon pusėn.
Į Londoną ji nevykdavo itin dažnai, todėl jai nesisekė orientuotis. Laimei, netoliese pamatė gan įdomiai atrodančią krautuvėlę ir įėjo į ją palikdama už savęs krintančias snaiges. Ją pasitiko sutilindžiavęs varpelis virš durų ir saldus vanilės bei dar kažkokio prieskonio kvapas, kuris jai kažką priminė. Kai rudaplaukė nesėkmingai pabandė prisiminti, kas tai per kvapas, ji apsižvalgė aplinkui. Viduje buvo daugybė pakabučių, apyrankių, žiedų, skarelių, statulėlių bei kitų aksesuarų. Viskas buvo sukabinta ant mažučių kabylėlių, ant vynelių sienose, lentynose ir padėta ant stalelių. Visko buvo tiek daug. Tačiau ji nujautė, kad niekur nieko geriau ir neras.
- Atsiprašau, man reikėtų patarimo, - kreipėsi ji į ką tik išdygusį pardavėją, kuris pats nebuvo pasidabinęs jokiu papuošalu. - Norėčiau kažko berniukui. Galimai vienuolikmečiui. Jis ypatingai ūmaus būdo, nenori daug kalbėti ir aplamai kažką daryti. Nėra iš mandagiųjų.
Vyriškis šyptelėjo ir nužingsniavo į kitą krautuvėlės pusę. Siektelėjęs aukštos lentynos paėmė mažą dėžutę ir ją atidaręs parodė šviesiaplaukei. Supratusi, kad jau turbūt nieko nesugalvos, pagyrė daiktelį.
Iš parduotuvėlės išėjo su šypsena ir patraukė vietos, kur galėtų įpakuoti dovaną, pusėn.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
-Na vis tiek...-palingavo galvą nesutikdama su Davinos žodžiais. Ji nenorėjo, kad dovana būtų tiesiog kažkas ką varnanagė pasidės ant stalelio ar į stalčių ir po kelių dienų pamirš. O šviesiaplaukės žodžiai nė kiek nepadėjo nuspręsti ką padovanoti. Išvis iš kur ji gautų gitarą, lanką ar išviso žirgą! Mergaitė tiesiog norėjo beviltiškai trenkti galva į stalą. Arba tiesiog duoti profesorės pinigus jai ir leisti pačiai pirkti sau dovaną. Nors aišku, šitai tikrai nėra tas pats kas tikrą dovaną duoti.
Klara susimąsčiusi net nepastebėjo kaip Davina pakilo nuo kėdės ir nuėjo susimokėti. Jau norėjo siūlyti kartu susimesti, bet buvo per vėlu. Jai grįžus prie stalo mergaitė norėjo paklausti kiek ji išleido. Jautėsi savanaudiškai, kad ji gavo pavalgyti už dyką. Sąžinė liepė grąžinti skolą, bet o kas jei neužteks pinigų dovanai? Gal joms nereikėjo eiti į kavinę?
-Taip keliaujam,-vietoj to, kad dar klausinėti mergaitė tik linktelėjo galva ir pakilo nuo kėdės. Nesinorėjo palikti tokios jaukios kavinės ir išeiti į šaltį. Juolab ji nebuvo apsirengusi pakankamai šiltais drabužiais. Vis dėl to išėjusi Klara apsižvalgė kramtydama lūpą. Tiek daug parduotuvių, tiek daug galimybių dovanoms. Ir nuo ko jai dabar pradėti?
-Gal jau išsiskiriam?-paklausė atsisukdama į Daviną.-Dovanų pirkti.-patikslino kreivai šyptelėdama.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1964
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
- Ką nors, kad patiktų man? - prunkštelėjo Dafydd. Berniukas suprato, kad nė neverta tikėtis, kad galėtų šitai mergaitei padovanoti ką nors, kas sužavėtų jį patį. Ką gi, ką nupirksiu, tas ir tiks. Tik po to nesiraukyk pagalvojo klastuolis. Ir po kiek laiko pridūrė: - O tau mano pažymiais rūpintis tikrai nereikia.
Mergiotė iš pietų Anglijos, kas gali būti blogiau? dūsavo Dafydd, kai jiedu išsiskyrė. Kurį laiką jis klaidžiojo po gatves be jokio tikslo. Po kiek laiko prisiminė, ką jis čia veikia, ir kad reikia nupirkti dovaną. Kurį laiką Dafydd svarstė apie maisto variantą, tačiau tada nutarė, kad neaišku, ar pasiseks nupirkti ką nors, kas jai patiks. Mergiotės nuolat kvailai prigalvoja, kad nevalgo to ar ano. Ne, geriau nereikia.
Galiausiai pirmakursis pamatė nedidelę parduotuvėlę, kuri pardavinėjo kažką, ko berniukas tikrai nesuprato. Tuo laikotarpiu parduotuvėlėje buvo pilna kalėdinių prekių. Nereikalingo šlamšto, kurį taip mėgo motina, o Dafydd jo paskirties nesuprato. Tiks.
Klastuolis atidarė duris ir įsmuko į parduotuvėlę. Kurį laiką pasižvalgęs jis pamatė nedidelę, tačiau dailią elnio figūrėlę. Jeigu Dafydd gerai suprato, ji buvo padaryta iš kažkokio akmens. Berniukas neįsivaizdavo, kiek toks daiktas gali kainuoti, tačiau, laimei, pinigų užteko ir dargi nemažai liko. Teko galvoti dar kažką...
Klastuolis išėjo į lauką ir artimiausioje parduotuvėlėje nupirko kelis saldainius. Jeigu ji nevalgys, ne mano problemos. Galės išmesti pasvarstė berniukas, prisiminęs, kad net ne už savo pinigus perka. Tingėdamas pakuoti, jis už likusiuspinigus nupirko dovanų maišelį ir grįžo į susitikimo vietą. Mergaitė atėjusi dar nebuvo. Žinoma pagalvojo Dafydd ir dūsaudamas ėmė laukti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Dafydd Llewellyn »