1
4

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 486
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #30 Prieš 8 mėnesius »
- Puiku, - patenkinta atsakė Stevie. Kai jaunesnioji mergaitė paklausė, ar ji turi pageidavimų, ketvirtakursė net sutriko. - Hm... Ne, tiesą sakant, ne. Bet gali pasistengti mane nustebinti. Stevie šyptelėjo ir patraukė ieškoti ko nors porininkei. Mergaitė pradėjo apgailestauti, kad nieko nepaklausė. Net nežino, ar ji iš žiobariškos šeimos. Reikėjo ko nors paklausti, būtų lengviau atsiduso grifė, tačiau jau buvo per vėlu. Teks tiesiog kažką nupirkti.
Eidama miesto gatvėmis, Stevie kurį laiką tiesiog grožėjosi papuošimais. Londonas atrodė tikrai nuostabiai. Po kiek laiko grifė pradėjo mąstyti apie mergaitę, kuriai reikia nupirkti dovaną. Ji atrodė tikrai keista. Tyli ir nelabai bendraujanti. Gal ji mėgsta kokius galvosūkius ar ką nors panašaus? Žinoma, tai buvo kiek rizikinga dovana, tačiau Stevie tikėjosi, kad jeigu mergaitei ir nepatiks, ji neparodys nusivylimo. Tad grifė įėjo į galvosūkių parduotuvę ir gana nesunkiai išrinko porą įdomesnių galvosūkių.
- Kaip manote, jie nebus per sunkūs vienuolikos metų mergaitei? - pasitikslino Stevie. Išgirdusi atsakymą, kad turėtų tikti, ji patenkinta išėjo iš parduotuvės. Pinigų šiek tiek liko, tad mergaitė nutarė, kad reikia pridėti kokio nors šokolado ar ko nors panašaus. Kadangi buvo Kalėdos, ir šokoladas turėjo būti kalėdinis. Tad Stevie nedideliame turgelyje nupirko dvi šokoladines eglutes. Beliko supakuoti dovaną. Mergaitė šitame reikale nebuvo labai stipri. Ji negalėjo pakęsti pakavimo. Tad grifė gana sunkiai, bet rado mažą kioskelį, kuriame pardavinėjo dovanų popierių ir, kas svarbiausia, pakavo dovanas. Laimei, pinigų dar užteko, tad Stevie išsisuko nepakuodama dovanos.
- Ačiū! - džiaugsmingai sušuko grifė ir patraukė atgal į susitikimo vietą. Po kiek laiko Stevie suprato, kad pasiklydo. Kurį laiką ji nesijaudino, tačiau kai vis nerado kelio atgal, šiek tiek įsitempė, nes nenorėjo, kad jaunesnioji mergaitė jos laukdama šaltų. Galiausiai grifė rado vietą, kurioje jos išsiskyrė. Stevies nuostabai, jaunesnioji mergaitė dar nebuvo atėjusi.

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #31 Prieš 8 mėnesius »
- Na tai keliaujam pirkti dovanų, - mirktelėjo akį sesei ir palietė nešyklę.
Jis paėmė profesorės duotus pinigus ir iš skersgatvio nuskubėjo plačių gatvių link.
Londonas?.. Pamąstė berniukas. Na, čia nors nenuobodu. Jis apsižvalgė aplink. Daugybė žmonių zujo pro šalį jo nė nepastebėdami. Čia tiek daug parduotuvėlių, nežinau nuo ko pradėti. Gal geriau skersinis skersgatvis? Bet pala... Čia juk žiobarotyros pamokai, tai turbūt ir dovana turi būti žiobariška. Gerai. Jis movė į pirmą parduotuvėlę esančią arčiausiai, kad pažiūrėtų, ką ten pardavinėja. Nereikės ilgai ieškoti. Nudžiugo Elrodas pamatęs suvenyrų pilnas lentynas. Pro sunkias duris šiaip taip įlindęs vidun, ėmė dairytis, kas čia patiktų jo seseriai.
- Šitą, - dūrė pirštu į apvalų daiktą ant aukštos lentynos.
Pardavėja nuėmė jį, net pati pasistepdama.
- Penkiolika svarų, - sučiauškėjo, - ar supakuoti?
- Taip žimona, - burbtelėjo berniukas.
Jau norėjo griebtis savo įprastos piniginės, tačiau suvokė, kad keistoka būtų ant stalo čia pažerti krūvą galeonu. Pakuitęs giliai kišenėje, ištraukė žiobarišką pinigą ir padėkojęs bei pasiėmęs dovaną išėjo pro duris. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 mėnesius sukūrė Elrodas Adrianas »

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 7
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #32 Prieš 8 mėnesius »
Apsivilkusi juodą striukę, kuri paslėpė liekną merginos kūną, šviesiaplaukė paskutinį kartą žvilgtelėjo į kavinėje esančius žiobarus ir kryptelėjusi galvą nusekė paskui Klarą. Vos tik įžengus į lauką, čia merginas pasitiko šaltas žiemos vėjas, draikantis palaidus plaukus. Perbraukusi ranka per šviesius plaukus Davina žvilgsniu perbėgo per kavinių ir parduotuvių alėją. Nė nespėjus užsiverti parduotuvių durims, pro jas žengdavo vis kiti. Regis, visi skubėjo pirkti dovanas savo artimiesiems. Išgirdusi varnės balsą mergina kryptelėjo galvą žvilgsnį nukreipdama į šalia stovinčią Klarą. Linktelėjusi šešiolikmetė apsidairė ieškodama kokio nors laikrodžio. Žvilgsniui užkliuvus už ant parduotuvės vitrinos esančio elektroninio laikrodžio Davina šyptelėjo.
-Po valandos susitinkam toje pačioje kavinėje?-plačiai nusišypsojo ir sulaukusi varnės linktelėjo pasuko nusidriekusia parduotuvių alėja. Kalėdiniais trafaretais ir įvairiaspalvėmis lemputėmis papuoštos parduotuvių vitrinos traukė pro šalį einančių žvilgsnius. Kalėdiniai papuošimai ir šventinė nuotaika verste vertė kilstelėti lūpų kampučius. Pasukusi į didžiausią knygyną Davina pravėrė šio sunkias duris ir perbėgo žvilgsniu per lentynas, lūžančias nuo išdėliotų knygų. Atmintyje iškilo Klaros žodžiai apie fantastines knygas ir kuriamus pasakojimus. Paleidusi durų rankeną mergina žengė į vidų. Priėjus prie reikiamo skyriaus šešiolikmetės žvilgsnis perbėgo per įvairiaspalvius knygų viršelius nuolat užkliūdamas už šių pavadinimų. Vienas už kitą vis įdomiau skambantys pavadiniami neleido apsispręsti. Giliai atsidususi šešiolikmetė paėmė kelias knygas žvilgsniu perbėgdama per šių aprašymus. Nė nenumanė, kurias iš šių Klara jau skaičiusi. Padėjusi rankose laikomas knygas šviesiaplaukė apsidairė. Šviesiai mėlynos akis suspindo, kai žvilgsnis užkliuvo už mėlyno viršelio su jame besipuikuojančiu baltakailiu tigru. Šalia šios stovėjo dar trys sekančios istorijos dalys. Nuotykiai ir intriguojančios paslaptys apipynusios šias knygas privertė jas tapti vienomis populiariausiomis. Tikėdamasi, jog jaunesnioji varnė jų nebus skaičiusi, mergina paėmė visas keturias dalis ir pasuko prie kitų lentynų. Dalis dovanos jau buvo rasta, tereikėjo dovanų maišelio ir skirtuko. Kilstelėjusi lūpų kampučius mėlyankė priėjo prie stovo su įvairiausiais skirtukais. Regis, antrąją dovanos dalį išrinkti taip pat nebus lengva. Žvilgsniu bėgiodama per išmargintus skirtukus šviesiaplaukė šyptelėjo, kai šviesiai mėlynos akys surado juodą skirtuką. Ant šio puikavosi auksinis feniksas. Nedvejodama daugiau nė akimirkos Davina ištraukė išrinktąjį skirtuką ir pasuko prie dovanų maišelių. Nors ant sienos puikavosi begalę iškabintų kalėdinių maišelių, tačiau nė nespėjus prieiti mėlynakės žvilgsnį patraukė mielas, šventinis maišelis. Nukabinusi šį nuo jį laikančio strypo mergina pasuko prie kasos.

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #33 Prieš 8 mėnesius »
Paėmusi už nešyklės šviesiaplaukė pajuto kaip žemė išsprūdo po jos kojomis. Nors ne pirmas kartas kai šitaip keliavo, vis dar negalėjo prie to priprasti.
Elira taip pat pačiupusi maišelį skambančių monetų, dar pranešusi broliui kokioje kavinėje jo lauks po valandos, nužingsniavo miesto gatvėmis. Užduotis nebuvo sunki, juolab Elira brolį pažinojo kaip nuluptą. Dovanos ieškant sunkumų nekilo.
Atidariusi saldainių parduotuvės duris šviesiaplaukė įžengė vidun ir apsižvalgė. Tikrai viskas atrodė taip normalu ir gana nuobodoka. Sekundei jai pasirodė, kad tokie saldumynai jam gali nepatikti. Juk jie net nejuda! Kiek daug tie žiobarai šitaip praleidžia!
Suraukusi antakius Erila greitais žingsniais paliko parduotuvę. Rodos, dovanos ieškoti bus kur kas sunkiau nei ji manė. Nežinia kiek laiko jau praėjo, o mergaitė nieko gero nerado. Pasuko į vieną dovanų parduotuvę, kurios išpuošta vitrina labiausiai patraukė pilkas akis.
-Gal turit ką nors padovanoti vienuolikos metų berniukui?-paklausė pardavėjos. Ši pakraipė galvą ir pasuko prie lentynos. Nuo jos paėmė dėžę ir iš jos ištraukė kažkokį daiktą, kuris šiek tiek priminė mažą laikrodį.
-Na šiais laikais paaugliai įprastai nori labiau ko nors iš elektronikos.-pardavėja kalbėjo visiškai nepastebėdama sumišusios mergaitės veido.-Tai paprastai kokios nors nuotoliniu būdų valdomos mašinos, telefonai arba išmanusis laikrodis. Šis visai nebrangus.
Išpūtusi akis žiūrėjo kaip pardavėja kažką nuspaudė ir laikrodi tarsi kokio burtažodžio paveiktas sušvito. Nejučia mergaitė žengtelėjo atgal. Kur ji pateko?
-O ko nors paprastesnio?-paklausė. Pardavėja kreivai į ją pažvelgusi padėjo keistąjį daiktą į lentyną ir pasuko į kitą pusę. Ten jau buvo daiktai, kuriuos Elira bent šiek tiek atpažino. Mergaitės akys kliuvo už žodžių "Smiginio rinkinys" ant dėžės. Bent jau šitai kažkiek žinojo. Paprašiusi pardavėjos supakuoti dovaną ir davusi, vos ne viską kas gulėjo maišelyje, mergaitė išėjo.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #34 Prieš 8 mėnesius »
Nukulniavęs į Eliros minėtą kavinukę, atsisėdo pačiame kampe, kad tik jo niekas nematytų. Baiminosi, kad padarys ką nors keisto, žiobarų akimis. Priėjusios padavėjos paprašė atnešti bet ko, ką paprastai užsisako vaikai ir netrukus gavo šokoladinį pieno kokteilį su ledais. Visai gardu pamanė berniukas, patraukęs didelį gurkšnį iš šiaudelio.
Pagaliau įėjus Elirai jis atsistojo ir jai pamojavo, kad ši jį pamatytų. Kavinukė buvo tikrai sausakimša.
- Sveika, - šyptelėjo berniukas. - Malonu pagaliau vėl tave matyti.
Iš tiesų jis pajuto palengvėjimą. Kiekviena akimirka praleista atskirai nuo sesers jam kėlė vis didesnį nerimą. Tarsi jam trūktų jo paties kūno dalies.
- Tai ką man nupirkai? - visai išsišiepė parodydamas plačią šypseną. - Tikiuosi kažką įdomaus.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #35 Prieš 8 mėnesius »
Klara šypsodamasi linktelėjo ir atsisveikino. Davinai nuėjo ji tik giliai atsiduso ir apsižvalgė. Nenutuokė net nuo kur pradėti. Tas trumpas pokalbis prie stalo nė kiek nepadėjo išrinkti dovaną. Klara aplankė vieną parduotuvę... kitą, bet nieko nerado. Na, tiesą sakant, rado, tik tiek daug. Nežinojo kas labiausiai tiktų. Juolab, kad dar reikėjo prisiminti, jog elektronika netinka. Klara tiesiog nežinojo juoktis ar verkti.
Ji vos nepraėjo pro vieną, ne taip išpuoštą parduotuvę. Vitrinoje pastebėjo keletą gana įmantrių laikrodžių. Klara prisiminė, kad kavinėje pastebėjo vieną laikrodį ant Davinos riešo. Gal ne prošal būtų turėti ir antrą? Juk jos dabartinis gali kada nors sugesti.
Mergaitė įžengė į parduotuvę, kur galėjai girdėti tik tiksėjimą. Sekundei jai reikėjo priminti, kad čia magijos nėra. Parduotuvė taip išsiskyrė nuo kitų aplankytų vietų, kur visos prekės buvo pačios naujausios. Čia net galėjai užuosti tą senovės, dulkių kvapą. O visi laikrodžiai buvo gana paprasti, ne elektroniniai, bet taip pat be galo gražūs akiai.
-Gal kas nors domina?-išgirdo netoli savęs gergždžiantį balsą. Pakėlusi galvą varnė pamatė maždaug penkiasdešimties metų senelę. Ši, rodos, susiliejo su fone tiksinčiais laikrodžiais.
-Dovanos,-šyptelėjo ir vėl atsisuko į eilę įvairių laikrodžių.
-Manau šitas labiausiai tiktų,-po kelių sekundžių tylos prabilo senė ir nukėlė nuo lentynos sidabrinės spalvos, ploną laikrodį. Atrodė tikrai paprastas, bet retai tokius matytum ant kito žmogaus riešo.
Klara linktelėjo ir paprašė, kad laikrodį gražiai supakuotų. Pardavėja įdėjo jį į medinę, įmantriais raštais papuoštą, dėžutę ir ją uždarė. Varnė įdavė svarus ir apkabinusi dovaną nuėjo link tos pačios kavinės, kur buvo susitarusios susitikti.

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #36 Prieš 8 mėnesius »
Laimė, Elira nepaklydo ieškodama jos pačios minėtos kavinės. Apsižvalgiusi pastebėjo jai mojuojantį brolį ir tarp kitų žmonių prasibrovė link jo. Atsisėdusi pažvelgė į jo kokteilį. Rodos, šis visko neišleido kaip ji. Mergaitė turėjo pripažinti, kad gal ne taip protingai pasielgė nupirkdama gana nemažą dovaną, net normaliai nežinodama kas tai per daiktas. Bet taikinys, nupieštas ant dėžės šiek tiek priminė jai šaudymą iš lanko. Taigi greičiausiai tai bus kažkas panašaus. Padėjusi dėžę šalia savęs ji giliai atsiduso.
-Kantrybės,-sumurmėjo broliui ir pakvietė padavėją.-Tikiuosi visko neišleidai, nes aš tikrai dabar nebeturiu pinigų. Tie žiobarai... pas juos viskas kur kas brangiau,-murmėjo ir prisiminusi, kad nėra tarp burtininkų skubiai nutilo. Užsisakė tokio pat kokteilio ir atsilošė kėdėje.
-Na kaip sekėsi?-paklausė.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #37 Prieš 8 mėnesius »
- Man sekėsi puikiai. O tau? O šiems dar pinigų turėsiu, - tarė krestelėdamas galvą kokteilių link. - Imk, čia tau.
Jis padavė savo gražiai supakuotą dovaną Elirai ir nekantraudamas tebėjo, kaip ši ją išvynios.
- Gerai net nežinau, kas tai. Tikrai ne krikštolinis rutulys, nes čia tokių nebūna. Bent jau tikrų, - sušnabždėjo berniukas. - Taigi ateities jis tikriausiai nespėja. Beje pardavėja lyg minėjusi gerai iškratyti pirmą kartą, o gal net ne man sakė, nesu tikras. Bet pamėgink.
Elrodas smalsiai žiūrėjo į jau išpakuotą keistą stiklo gaublį ant medinio stovelio. Jo viduje buvo matyti medžio šakelė su mažu raudonu paukšteliu tupinčiu ant jos. Gražus, Elirai turėtų patikti. Vylėsi šviesiaplaukis.

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #38 Prieš 8 mėnesius »
-Na irgi kažkas panašaus,-patraukė pečiais nužvelgdama į blizgantį, pigų sidabrinį popierių įvyniotą dovaną. Elrodas padavė mergaitei dovaną ir ši ją atsargiai, kad nesugadinti dovanų popieriaus išvyniojo. Iš dėžutės ištraukė akiai patrauklų stiklinį suvenyrą. Viduje ant dugno matėsi snaigės, o ant šakos tupėjo raudonas paukštis, kurio pavadinimo ji nežinojo.
Šyptelėjo iš broliaus žodžių ir atsargiai pakratė rutulį. Snaigės, prieš tai dailiai gulėjusios ant dugno pakilo viršun ir lėtai pleveno žemyn. Turėjo sutikti su Elrodo žodžiais. Daiktas atrodė kaip vienas iš tų, kuriuos paprastai rastum Skersiniam Skersgatvyje, kokioje nors ateities būrimo parduotuvėje.
-Tikrai gražus,-sumurmėjo stebėdama kaip snaigės sugulė ant raudono paukštelio.-Bet kažin ar žmonės jį vadina krištoliniu rutuliu. Nors gal...-patraukė pečiais ir padėkojusi padėjo suvenyrą ant stalo. Tada broliui perdavė savo didžiąją dėžę.
-Manau kai grįšim reikės dar patiems išsiaiškinti kaip juo naudotis,-patraukė pečiais šyptelėdama.

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • IV kursas
  • *
  • 129
  • Taškai: 24
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #39 Prieš 8 mėnesius »
Nors Fiadh buvo maišyto kraujo, prie žiobariškų pinigų ji nebuvo pripratusi. Kai nupirko bandelę, tikėjosi, kad išleis daugiau pinigų. Kadangi jų liko daug, teko įtemptai pagalvoti, ką gi dar galėtų nupirkti. Vyresnė grifė pasiūlė ją nustebinti. Deja, Fiadh buvo žmogus, beveik visai nebendraujantis su kitais. Dėl to ji nė nežinojo, ką jos bendraamžiai mėgsta ir kas galėtų juos nustebinti. Tai gerokai apsunkino užduotį. Fiadh pasigailėjo, kad atėjo į šitą pamoką. Ko gero, ji tik išsišaipys iš manęs ir viskas... liūdnai pagalvojo pirmakursė. Tačiau užduotį atlikti reikėjo. Deja.
Fiadh kurį laiką klaidžiojo gatvėmis ir gatvelėmis. Nors miestas atrodė nuostabiai, jaunoji burtininkė to nematė. Ji buvo pernelyg įsitempusi, nes jau ilgą laiką nieko negalėjo nupirkti. Fiadh nė nepastebėjo, kad praėjo gana nemažai laiko. Galiausiai pirmakursė suvokė, kad pradeda temti. Kiek aš laiko čia vaikščiojau?! pasibaisėjo ji. Ir vis dar nieko nenupirkau!
Fiadh skubiai pasuko link susitikimo vietos. Ji prisiminė, kad netoliese buvo didelė Kalėdinė mugė, ir tikėjosi, kad galės nupirkti ką nors ten.
Pati Fiadh labai mėgo šokoladą. Tad aptikusi kioskelį, kuriame buvo pardavinėjamas įdomių formų šokoladas, ji be galo susidomėjo. Gavusi paragauti, šiaurės airė nušvito: skonis buvo toks tobulas, kad tiks tikrai bet kam. Teko gerokai pavargti, kol išrinko formą. Tačiau galiausiai rado šokoladinį liūtą ir sprendimas buvo priimtas. Ji, man atrodo, grifė. Tikrai patiks.
Išgirdusi kainą, Fiadh gerokai nustebo. Tam šokoladui ji bus išleidusi praktiškai visus pinigus. Pirmakursė šiek tiek išsigando, kad vyresnė mergina gali pamanyti, kad ji nupirko kažką už pačią mažiausią kainą, o kitką pasiliko sau... Laimei, kitame kioskelyje Fiadh rado nebrangias ir gražias pirštines. Jos buvo raudonos ir auksinės spalvos, tad grifiukė nutarė, kad turėtų tikti. Žinoma, su dydžiu buvo gerokai sunkiau, tačiau mergaitė tikėjosi, kad pataikys.
Galiausiai viską turėdama, bet visai pamiršusi apie supakavimą, Fiadh patraukė į susitikimo vietą. Buvo, kaip jai atrodė, labai vėlu. Nenustebo, kad jos porininkė jau laukė.
- Atsiprašau, - tyliai sumurmėjo Fiadh. - Netyčia taip išėjo.
Mergaitė jau norėjo traukti dovaną, kai ją kažkas tarsi sulaikė. Fiadh visai sutriko ir nutilo.
Sarcasm - an ability to insult idiots without them realizing it.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #40 Prieš 8 mėnesius »
Mergaitė linktelėjo nepažįstamai Varnanagei.
-Einam,-taip pasakiusi ji nusekė paskui merginą. Elridėi buvo kiek nejauku, kadangi ji neturėjo ką pasakyti, o dar labiau, ji nežinojo, ką galėtų padovanoti tai merginai.
-Aš Elridė, beje,-atsiminusi, kad nė vardo žmogučio nežino baltapūkė prisistatė ir tikėjosi, kad ir Varnanagė prisistatys.
Grifė visur dairėsi, tačiau nieko gero neišvydo. Londone didžiąją dalį parduotuvių ji žinojo, bet nesinorėjo jai į jas žiūrėti, dėl to ši užduotis buvo viena iš sunkesnių, bet juk privalėjo... Žalios akys šaudė nuo vieno pavadinimo prie kito, bet kokia iš to nauda, jei šioji nenutuokė, ko Varnanagė norėtų?
-Ei, klausyk, neįsivaizduoju, ką tau pirkti... Tai gal pati sugalvotum? Nenutuokiu ką mėgsti...-Elridė jautėsi kiek nejaukiai tai sakydama, bet ji juk sakė tiesą. Iš kur jai žinoti, ko ta mergaičiukė nori? Paauglė nemokėjo jokių burtų, kurie atskleistų tokius dalykėlius, nors, regis, reikės pasidomėti, ar jie egzistuoja, gal kada praverstų. Taip svarstydama ir sekdama rudaplaukę Grifiukė išvydo senienų krautuvėlę, bent jai taip atrodė. Pastatas atrodė labai apniuręs, tačiau už stiklo matėsi gan įdomių dalykėlių. Ji sustojo ir tuo pačiu sustabdė ir Varnanagę.
-Šita, tu eik toliau...-ji apsidairė aplinkui ir kiek tolėliau išvydo kavinukę.-Susitinkame tenais,-mergaičiukė bedė pirštu į tą kavinukę ir nusišypsojusi pamojo merginai, kad šioji gali eiti toliau.
Palaukusi, kol Varnanagė pasitrauks tolėliau, Elridė priėjo prie parduotuvės durų ir pravėrusi duris įžengė vidun. Pasigirdo linksmas skambesys, parduotuvėje girdėjosi maloni Kalėdinė muzika, kuri greit pralinksmino mergaičiukę.
Baltapūkė nužvelgė visas lentynas ir prie kasos stovinčią moterėlę, kuriai linktelėjo, o tada pravėrusi maišiuką patraukė link akį traukiančių statulėlių.
-Gal jai patinka gyvūnai?-svarstydama, ką turėtų padovanoti Grifiukė tyrinėjo kiekvieną statulėlę, tik bėda ta, kad tos statulėlės jai labai patiko ir nesinorėjo jų dovanoti kažkam. Ji žvelgė į turimus pinigus ir svarstė. Jeigu nupirks ne tik dovanėlę, bet ir sau kažką, ar profesorė labai supyks? Nors, profesorė turbūt nė nesužinos... Bent taip tikėjosi paaugliukė.
Ji peržiūrėjo kelias lentynas, bet vis tiek nerado tokio daikčiuko, kurį galėtų ramiai padovanoti Varnanagei.
-Nesitikėjau, kad tai bus taip sunku...-tyliai burbtelėjusi Grifiukė nužvelgė ant sienų kabančius laikrodžius, tačiau šie, rodos, tikslaus laiko nerodė, kadangi visų rodyklės skyrėsi.

*

Neprisijungęs Elrodas Adrianas

  • V kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #41 Prieš 8 mėnesius »
Elrodas atidarė savo dovaną. Tai buvo keistas, jam iki šiol nematytas daiktas. Apskrita medinė lėkštė su keistų strėlyčių rinkiniu.
- Elira, kas tai? - tyliai sušnibždėjo sesei, kad kiti neišgirstų ir nesistebėtų, kad jis nežino.
Žmonės į juos kartais pažvelgdavo, tačiau nesistebeilyjo. Elrodas iš to sprendė, kad visi susigaudo, kas čia per daiktai pas juos. Niekas nebuvo toks suglumęs, kaip kad jis dabar. Viską sukišęs atgal į dėžę padėjo ją į šoną.
- Gal jau eikim? Manau laikas gryžti, kas čia per dalykai išsiaiškinsim vėliau. Arba profesorės reiks paklausti. Ji gerai pažįsta... Čionykščius. Turėtų viską apie tai žinoti.
Jis baigė gerti savo kokteilį ir palikęs žiobariškų pinigų ant staliuko prie kurio sėdėjo, mat matė, kaip tai daro kiti, jis pakilo ir patraukė durų link.

*

Neprisijungęs Nihal Eris

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #42 Prieš 8 mėnesius »
Nihal nenoromis žingsniavo į Žiobarotyros pamoką, nes galvojo, kad ir vėl sutiks tą truputį kvailoką vaikinuką, jis mėlynplaukę ėmė jau erzinti, tačiau ji žinojo, kad pamokas lankyti būtina.
Įžengusi į kabinetą ji pažvelgė į profesorę ir su priverstine šypseną veide su ja pasisveikino ir nusuko link laisvo suolo ant, kurio rodos buvo padėta nešyklė. Na, dar pasakyk, kad su jomis reiks keliauti..
Paklausiusi profesorės ji nusirengė apsiaustą, kurį nežinia net kodėl apsirengė ir paliko jį ant kėdės, nes jei žiobarai pamatytu tikrai liktų "išsižioję". Tai padariusi ji pagrėbė už nešyklės ir atsirado Londone, tačiau nelabai sėkmingai, atrodė visos žarnos susimaišė vietomis, tačiau greit susitvarkė, Grifė jau buvo šoke, kad tuoj apsivems, tačiau jai pavyko išvengti šios baisios nelaimės.
Nihal atsirėmusi rankomis atsistojo ir apsidairė ieškodama kompanionės, nes vaikinukai ją jau ėmė erzinti, tačiau turbūt kitaip ir nebus.. Pamįslijo mergina netoli savęs išvydusi, ne ką kitą, o Suzu. Violetinių akių savininkė tikrai nedžiūgavo, tačiau kito pasirinkimo nelabai turėjo, tad pirma prišoko prie šio.
- Sveikas, - per prievartą šyptelėjo, - dirbsi kartu su manimi, kaip visad?

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #43 Prieš 8 mėnesius »
-Patikėk, neturiu žalio supratimo. Pardavėja tiesiog sakė, kad tai vienas mėgstamiausių dovanų. Na ji minėjo ir kitokius daiktus. Sakė, kad juos labiausiai mėgsta tokie kaip tu, bet aš tikrai nesupratau ką turėjo omenyje,-patraukė pečiais ir gurkštelėjo kokteilio. Dabar kai jos brolis išpakavo dovaną mergaitė galėjo geriau įsivaizduoti kas tai per daiktas.-Rodos, kad kažkas panašaus į šaudymą lanku?-suraukusi antakius bandė atspėti.-Nežinau. Žiobarai tokie keisti,-sumurmėjo atsilošdama kėdėje. Ji visiškai pamiršo, kad aplink yra pilna žiobarų ir šie gali išgirsti juos. Nors šie atrodė tokie susikaupę ties savo reikalais, kad visiškai nematė dvynių. Tikrai, nenuostabu, kad burtininkai tiek metų sugebėjo išlaikyti magiją paslaptyje.
-Taip, reikės paklausti profesorės,-linktelėjo ir išgėrusi visą kokteilį, kartu su broliu atsistojo. Susirinkę visus daiktus jie nužingsniavo Londono gatvėmis, link tos vietos, kur profesorė juos paliko.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 7
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #44 Prieš 8 mėnesius »
Šalia kasos nusidriekusi eilė privertė sustoti įkalindama knygyno viduje. Perbraukusi laisvąja ranka per šviesius plaukus Davina apsidairė žvilgsniu perbėgdama per lentynas. Šviesiai mėlynos akys nuslydo per Kalėdoms papuoštą knygyno vidų. Prabėgus kelioms minutėms jaunoji lankininkė žengė prie kasos ir sumokėjusi už pirkinį patraukė prie išėjimo. Žengiant prie durų šešiolikmetės žvilgsnis užkliuvo už šalia Kalėdinės eglutės padėtos knygos pavadinimo. Nė pati nežinojo, kodėl tas pavadinimas patraukė jos dėmesį. Kilstelėjusi galvą šviesiaplaukė išvydo prie pat savęs į knygyną žengiantį vaikiną. Vos spėjusi pasitraukti iš kelio mėlynakė žengė kelis žingsnius į šalį. Tik deja, nesėkimingai. Susidūrimą su ką tik įžengusiu žmogumi, pakeitė susidūrimas su siena. Atsitrenkus į sieną Daviną pasiekė skylančio stiklo garsas. Nekreipdama dėmesio į tai jaunoji lankininkė žvilgtelėjo į netoliese stovinį vaikiną.
-Labai atsiprašau...-kaltai šyptelėjo.
-Viskas gerai, neužsigavai?-rudaplaukio akys įsmigo į mėlynakę.
-Ne,-dar kartą šyptelėjo ir nieko nelaukdama žengė pro praviras knygyno duris. Paėjusi kelis žingsnius į šalį mergina žvilgtelėjo į ant riešo esantį laikrodį. Seniai nebeveikiantis papuošalas dabar buvo suskilęs. Permatomas stikliukas suskilinėjo į daugybę dalių. Nors visą šį laiką ant riešo esantis laikrodis neveikė, tačiau šešiolikmetė nedrįso jo išmesti. Krikštatėvio dovanotas laikrodis nuolat priminė apie toli esantį artimą žmogų. Vis dėl to dabar šis buvo ne tik sugedęs, bet ir sudužęs.  Kelias akimirkas dvejojusi mėlynakė atsisegė laikrodį ir priėjusi prie netoliese stovinčios šiukšliadėžės paleido šį. Tylus būmtelėjimas pasiekė šalia esančią merginą. Nusisukusi nuo gulinčio papuošalo mergina patraukė prie kavinės, kur visai neseniai slėpėsi nuo žiemos vėjo. Riešas be laikrodžio atrodė keistai tuščias. Vis dėl to šypsena nuo šviesiaplaukės veido niekur nedingo. Tik nebuvo tokia ryški, kaip įprastai. Rankose laikydama dovanų maišelį Davina įžengė į kavinę ir apsidairė. Regis, rudaplaukės dar nebuvo. Pastebėjusi tuščią staliuką, prie kurio visai neseniai sėdėjo, šešiolikmetė patraukė prie jo. Nusivilkusi striukę mergina atsisėdo į savo vietą šalia kėdės padėdama dovanų maišelį.

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019