1
1

0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sofija Demerian

  • ***
  • 82
  • Lytis: Moteris
  • But these days I don't even know myself
Jaunoji profesorė žingsniavo kabineto link. Šioji būtent Kalėdoms skirta pamoka pačiai Sofijai atrodė visai linksma. Hmmm, jei kas nors liks be poros tikrai galės pagelbėti. Mergina atrakino kabinetą ir nuėjo į klasės priekį. Net nesisėdo ant kėdės, juk vis tiek greitai teks palikti klasę. Pradėjus rinktis mokiniams ir nuskambėjus varpui blondinė šyptelėjo mokinukams.
- Sveiki, šiandien vėl neturėsite atsakinėti į teorijos klausimus, vietoje to, keliausime tiesiai į Londoną,- prakalbo.- tikiuosi, kad visi esate šiltai apsirengę žiobariškais drabužiais. Na, bet spėju, kad atsiras keletas apsivilkusių koledžų uniformas. Kadangi esate burtininkai, prašau pasikeisti rūbus į įprastus žiobariškose gatvėse,- tai tarusi mergina trumpam nutilo ir palaukė kol mokinukai bus pasiruošę.- Dabar prašau kiekvienas paimkite už nešyklių, kurios padėtos ant jūsų stalų. Pasistenkite neapsivemti,- sukikeno.
Devyniolikmetė vėl palaukė mokinių ir apžiūrėjo, kad visi būtų paėmę nešykles. Tada sumurmėjo burtažodį ir mokiniai išnyko iš klasės. Liko tik viena grupelė. Tada ir pati profesorė palietė nešyklę ir vaizdas akyse pradėjo suktis. Fui, tai pati blogiausia keliavimo su nešyklėmis dalis. Tačiau po keletos akimirkų sukimasis vis lėtėjo kol galiausiai visai sustojo. Sofija sėkmingai nusileido ant kojų. Na, anksčiau taip gerai nesisekdavo. Nepavykdavo keliauti be sutrenktų šonų. Mergina pažvelgė į mokinius. Jie buvo atsidūrę tuščiame skersgatvyje.
- Taigi, praktikos darbe jūsų užduotis bus apsikeisti dovanėlėmis. Pasiskirstykite poromis ir kiekvienas invidualiai paimkite po maišelį iš šios dėžės prie mano kojų. Juose rasite pakankamai svarų dovanoms. Leiskite juos protingai, vis dėlto, anksčiau ar vėliau jie baigsis. Nupirktomis dovanomis apsikeiskite kokioje mieloje kavinukėje prie puodelio kavos. Na, bet čia kaip norite, tik rekomenduoju,- šyptelėjo.- o dabar sekite paskui mane.
Mergina išvedė mokinius iš tamsaus skersgatvio ir atsidūrė beveik pačiame Londono centre. Kalėdinė nuotaika akivaizdu neaplenkė ir šio miesto. Paleidusi mokinukus, Sofija nuėjo į kavinukę. Užsisakiusi kavos, nusivilko paltą ir pakabino ant kėdės atkaltės. Iš užpakalinės džinsų kišenės išsitraukė telefoną ir ilgai paspaudė įjungimo mygtuką. Ekranas nušvito. Sofija nusišypsojo.

Trumpai tariant, turite nešyklėmis nukeliauti į Londoną. Pasiskirstę poromis keliaujate pirkti dovanėlės savo porininkui. Na, todėl kartu nevaikščiokite, bet vėliau turite susitikti, apsikeisti dovanomis ir jas apžiūrėti. Tada grįžtate prie tos vietos kur jus paleido Sofija ir paminite, kad persikeliat atgal į klasę. Mažiausiai trys post'ai. Sėkmės!
I’m broken, do you hear me?

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 9 mėnesius »
Vienintelis geras dalykas pastaruoju metu buvo tas, kad Dafydd nebuvo namie. Berniukas nuoširdžiai nekentė buvimo namie, tad Hogvartsas tapo kažkokia gera permaina. Tačiau per kelis mėnesius velsiečiui nusibodo ir čia. Į pamokas jis nėjo, iš viso nesimokė, tad gal ir normalu, kad pradėjo nuobodžiauti.
Galiausiai iš to nuobodulio atšliaužė į pirmąją savo pamoką, kuri buvo žiobarotyra. Užaugęs burtininkų šeimoje Dafydd nedaug išmanė apie nemagiškąją visuomenės dalį. Nors gyveno miestelyje, kuriame burtininkų nebuvo labai daug, Dafydd pernelyg nesirūpino, ką veikia tie, kurie neužsiima magija.
Kodėl aš turiu vilkėti žiobariškai? pasipiktino Dafydd. Dėl kažkokių priežasčių šis reikalavimas jam priminė nekenčiamą patėvį. Tad berniukas nė neketino persirenginėti. Tačiau netrukus pastebėjo, kad profesorė žvelgia tiesiai į jį, tad, neslėpdamas susierzinimo, burtais pakeitė savo aprangą.
Londonas... Kaip nuobodu... su tokiomis mintimis įsikibo nešyklės klastuolis. Jis buvo tikras velsietis, tad kažkas, kas buvo susiję su Anglija, berniuką nelabai tedomino. Tačiau kadangi atėjo į pamoką, teko prisitaikyti.
Praktikos užduotis buvo viena didelė tragedija. Daydd buvo įsitikinęs, kad gaus į porą kokią kvailą mergiotę, kuriai net neįsivaizduos, ką dovanoti. Žinoma, paprasčiau būtų pačiam užkalbinti kokį berniuką, tačiau Dafydd to nedarė. Jis tik susiraukęs stovėjo ir laukė, kas gi dabar bus.
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 9 mėnesius »
Klara į pamoką, rodos, atėjo antra. Nenuostabu, atsikėlė ji tai gana anksti, bet jautėsi gana išsimiegojusi. Bene vienas rečiausių kartų kai prabusdavo pilna energijos ir tik nekantriai laukdavo pirmos pamokos. Atsiradus naujai žiobarotyros profesorei, ši pamoka pradėjo mergaitei visai patikti. Jie nieko daug nesimokė, o ir viskas vyko ne klasėse. Ar kas nors galėtų būti geriau?
Profesorei užsiminus, kad visi būtų apsirengę žiobariškais drabužiais Klara plačiai išsišiepė. Nieko kita ji niekada nevilkėdavo, neskaitant uniformos. Nusivilkusi juodą apsiaustą jį pasikabino ant atlošos. Po juo vilkėjo gana šiltą, pūkuotą pastelinės spalvos megztinį ir juodas kelnes. Tikėjosi, kad oras nebus per daug žiaurus, mat tikrai nenorėjo vėl sušalti į ledą.
Paėmusi už nešyklės ant stalo mergaitė užsimerkė ir pajuto kaip klasės šilumą pakeitė vėsa. Atsimerkusi rado save tuščiame skersgatvyje. Girdėjosi mašinos ir žmonių balsai. Viskas jai tik priminė tą normalų gyvenimą.
Pirkti dovanas? Na ir sekasi man. Netrukus pasirodžius profesorei ir paskelbus praktiką, mergaitė atsiduso ir rankomis apkabino save. Nebuvo šalta, kad pradėtum kalenti dantis, bet ir nebuvo šilta, kad oda nepašiurptų. Gal kas man padovanos ką nors šilto apsivilkti.
Jai pačiai su dovanomis sekėsi ne per geriausiai. Niekada nežinojo kaip išrinkti ką nors, kas patiktų kitam. O draugų, kurie mylėtų knygas taip kaip ji nelabai ir buvo. Juolab ji net nežinojo kam dovanoti dovaną.
Paėmusi maišelį su svarais mergaitė jį įsikišo į megztinį. Gal jai reiktų sau ką nors nusipirkti ir apsimesti, kad praktiką atliko taip kaip profesorė ir liepė?

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • III kursas
  • *
  • 58
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 9 mėnesius »
Pasimetusi Žaneta įžengė į klasė ir atsisėdo į patį tolimiausią suolą kamputyje. Šitoje klasėje mergaitė neturėjo jokių draugų ar net pažystamų todėl visada jautėsi labai atstumta, nors negalima sakyti kad labai daug draugų turėjo ir už šitos klasės ribų. Mokytojai tik pradėjus šnekėti grifiukė įtempė ausis, kad gerai girdėtu mokytoja, nes labai nenorėjo kažko neišgirst ir mokytojai kažko paklausus pasidaryti gėdos prieš visą klasę, o be to sedėjo pačiam gale todėl mokytoja ir taip sunkiai girdėjosi. Mokytojai pranešus, kad nebus teorijos Žaneta tikriausiai kaip ir kiekvienas mokinys apdžiugo, o dar ir pranešus ką per pamoka veiksim nuotaika iškart pasitaisė. Jai ir jos motinai kalėdos reiškė labai daug ir dovanų keitimasis buvo tapęs ritualu. Pranešus, kad reikia persikeisti drabužius Žaneta nudžiugo, nes tada jausis būtent taip kaip su mama vaikščiodamos po parduotuves ir pirkdamos dovanas, todėl nieko nelaukdama mostelėjo lazdele ir pasikeitė uniformą į šiltą megztinį, paltą ir šiltus džinsus. Bet vistiek mergaitę baugino ta mintis kad jinai neturi su kuo keistis dovanomis ir nenori likt viena, tačiau  neliko laiko ilgiau mastyti ką reikės daryti mokytoja liepė įsikibti nešykles. Niekada nekeliavus nešykle, ši kelionė buvo tikra nelaimė nes tik atkeliavus į londoną mergaitė pargriuvo, ir vos vos susilaikė neišvėmusi pusryčių.  Susitvardžiusi grifiukė staigiai atsistojo ir tikėjosi, kad jos niekas nepastebėjo. Tada pasiėmusi mokytojos duota maišiuką su svarais atsisuko į kitus mokinius ir svarstė ką jai daryti. Tada pamačiusi kad dauguma mokinių jau pradėjo poruotis Žaneta pradėjo stresuoti ir nors ir kaip nenorėjo prisidaryt gėdos, vos valdė ašaras. Kad niekas nepamatytu ašaringų akių nuėjo šiek tiek toliau nuo visų ir užsikėlė šaliką iki kiek įmanoma aukščiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Žaneta Froz »

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai: 81
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 9 mėnesius »
Pamokose yra per daug žmonių. O žmonės labai mėgsta šaipytis. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Fiadh retai ateidavo į kokią nors klasę. Tačiau namų darbai vis sunkėjo ir mergaitė suprato, kad kažkada reikės pradėti vaikščioti į pamokas. Ji tikrai nenorėjo įrodyti motinai, kad yra nevykėlė. Jos mama ir taip nuolat tą kartodavo, tad Fiadh vylėsi kokiu nors būdu pakeisti šią nuomonę.
Vienas iš lengviausių būdų tai padaryti buvo gerai mokytis. O norint tą daryti, reikėjo vaikščioti į pamokas. Tad jaunoji grifiukė šiaip ne taip prisivertė ateiti į žiobarotyros pamoką. Jos tėvas buvo žiobaras, tad ji išmanė apie nemagišką visuomenės dalį gana neblogai, tačiau vis tik pamoka, matyt, yra ne be reikalo.
Išgirdusi užduotį, Fiadh pasijuto dvejopai: ji apsidžiaugė, kad galės aplankyti Londoną: vienintelį kartą ten lankėsi tada, kai vyko į Hogvartsą. Ir be galo nervinga mama viską taip apsunkino, kad tėtis pasiklydo ir mergaitė vos spėjo į traukinį...
Tačiau džiaugsmą, kad pamatys šalies sostinę, temdė stiprus jaudulys: panašu, kad darbas bus poromis, kas reiškė, kad Fiadh teks su kažkuo bendrauti. O tai buvo vienas iš tų dalykų, kurių ji labai nemokėjo.
Tačiau iš klasės nebespruksi, tad teks atlikti tai, ką profesorė lieps. Fiadh nusivilko Grifų Gūžtos ženklu pažymėtą uniformą ir liko su šiltoku megztuku. Ji nežinojo, ar nesušals, tačiau tikėjosi, kad viskas bus gerai.
Kas yra nešyklė, Fiadh žinojo puikiai, tačiau nė karto nebuvo tekę ja naudotis. Laimei, viskas truko tikrai trumpai ir mergaitei pavyko neapsivemti. Ji pajuto vėsą. Atmerkusi akis Fiadh pamatė, kad yra kažkokiame skersgatvyje. Grifiukė ir pati nesuprato, kodėl, bet kažkaip suvokė, kad yra Londone. Puiku! džiugiai pagalvojo pirmakursė, akimirkai pamiršusi, kad jai reikėtų ieškoti porininko, su kuriuo galėtų atlikti šią praktiką.

*

Neprisijungęs Stevie Green

  • VII kursas
  • *
  • 516
  • Taškai: 128
  • Lytis: Moteris
  • Lazy
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 9 mėnesius »
Žiobarotyra tai žiobarotyra gūžčiodama pečiais Stevie keliavo į dar vieną pamoką. Grifė nemėgo kalėdinės dvasios, tad tikėjosi, kad pamoka bus apie ką nors visiškai kitką. Ir tada ji išgirdo, kokia bus praktika... Stevie norėjo riebiai nusikeikti, tačiau suprato, kad prie profesorės to daryti neverta. Ką gi, bent jau tarsi žinodama šį kartą į pamoką atėjo be mokyklinės uniformos.
Stevie Nešyklę palietė viena paskutinių. Labai nesinorėjo šalti lauke, kol atkeliaus visi kiti. Kai profesorė baigė aiškinti praktiką, ketvirtakursė apsižvalgė savo brolių dvynių - jeigu pavyktų keistis su vienu iš jų, būtų paprasčiau negu paprasta. Tačiau nė vieno iš dvynių Stevie nepamatė. Na, žinoma pagalvojo ji ir nužvelgė mokinius. Šiokiam tokiam nusivylimui grifė nepamatė nė vieno mokinio, su kuriuo būtų turėjusi kokių nors reikalų. Panašu, kad teks su kažkuo pažindintis susiraukusi pagalvojo Stevie ir nutarė "išbandyti" kokį pirmakursį ar pirmakursę. Netrukus rudaplaukė pamatė mergaitę, kuri ir pirmam kursui atrodė per maža. Stevie priėjo prie jos ir tarė:
- Labas. Matau, dar neturi poros. Gal nori dirbti kartu?

Igoris Lorijanas Greywindas

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 66
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 9 mėnesius »
Įžengusi į Žiobarotyros kabinetą šviesiaplaukė kilstelėjo galvą atitraukdama šviesiai mėlynas akis nuo grindų. Išvydusi klasės priekyje stovinčią profesorę mergina kilstelėjo lūpų kampučius sveikindamasi. Regis, Sofija, kaip ir praėjusį kartą, buvo parengusi mokiniams išvyką. Šiltas paltas ant šios pečių ir nešyklės ant stalų, tai tik patvirtino. Žengusi kelis žingsnius Davina sustojo prie arčiausiai stovinčio suolo ir žvilgtelėjo į profesorę klausydamasi šios balso. Sofijai paminėjus šiltus drabužius mėlynakė tik sušnibždėjo burtažodį ir apsivilko juodą žieminę striukę. Varno Nago uniforma buvo likusi bendrajame kambaryje, o merginos kūną, kaip visada, puošė šviesiai mėlyni džinsai ir juodas džemperis. Netrukus visiems pasiruošus ir pasiėmus nešykles šie atsidūrė tamsiame Londono skersgatvyje. Nors prie nešyklių mergina vis dar nebuvo pratusi, tačiau nejautė jokio šalutinio poveikio, o puiki vilkolakės rega leido kur kas geriau matyti tamsos dengiamą gatvę. Susikišusi abi rankas į striukės kišenes Davina kilstelėjo galvą. Vos po kelių akimirkų šalia jų atsidūrė ir profesorė. Klausydamasi būsimos užduoties žavioji lankininkė nužvelgė netoliese stovinčius mokinius, kai šviesiai mėlynos akys užkliuvo už Klaros.
-Sveika, galbūt norėtum pasivaikščioti po Londoną?-kilstelėjo lūpų kampučius. Maišelio su pinigais nepasiėmė, vietoj šio, striukės kišenėje atsidūrė tėvų duota banko kortelė. Nuo mažens įskiepytos vertybės neleido naudotis kitų pinigais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Davina Murrell »

*

Neprisijungęs Fiadh o Ceallachain

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai: 81
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 9 mėnesius »
Fiadh išsigando. Labai. Ji buvo tikra, kad darys praktiką su kokia nors nedrąsia pirmo kurso mergaite. O čia prie jos priėjo bent keleriais metais vyresnė mergina. Šviesiaplaukė nuoširdžiai nežinojo, ką daryti. Ji buvo tikra, kad ta vyresniokė tik nori pasišaipyti. Tačiau ji vis stovėjo ir laukė, tad galiausiai Fiadh išspaudė:
- Žinoma. Galime. Gal turi kokių pageidavimų?
Pasiėmusi maišelį su pinigais Fiadh pradėjo galvoti, ką reikėtų nupirkti. Net ir jos šeimoje buvo normalu, kad vaikai per Kalėdas gauna dovanų. Tačiau tėvai savo vaiką pažįsta. O ką dovanoti visiškai nepažįstamai merginai?
Pirmakursė labai bijojo nupirkti ką nors, kas vyresniokei nepatiks. Fiadh iš paskutiniųjų bandė šiek tiek atsipalaiduoti ir pasistengti save įtikinti, kad tereikia rasti ką nors gražaus. Londonas atrodė nuostabiai. Buvo galima vaikščioti ir grožėtis. Kurį laiką grifiukė tą ir darė, visai pamiršusi, kad reikia galvoti apie dovaną. Tačiau ji už kažko užkliuvo ir kišenėje esančios monetos garsiai suskambėjo. Tai buvo tarsi ženklas Fiadh, kad reikia ieškoti dovanos. Sutrikusi ji įėjo į artmiausią kepyklėlę ir tikėjosi rasti ten kokių nors įdomių ir skanių bandelių. Tai būtų pradžia pagalvojo mergaitė ir tik po gerų keliolikos minučių išrinko Kalėdų Senelio formos bandelę, įdarytą šokoladu.
Sumokėjusi už pirkinį, Fiadh net nusivylė, kad bandelė kainavo tiek nedaug - panašu, kad teks gerokai pavargti, kol išleis visus turimus pinigus...

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 9 mėnesius »
Kramtydama lūpą mergaitė žvalgėsi ieškodama pažįstamą veidą. Pastebėjusi vieną Klara plačiai išsišiepė. Rodos, ir Davina taip pat ją pastebėjo. Iš karto priėjo prie jos ir užkalbino. Ak, kaip jai pasisekė. Nereikės apsimesti, kad dovanoja kažkam kažką. Nors gal iš dalies ir nelabai pasisekė... Dabar jai teks laužyti galvą, jog sumąstyti kokią dovaną. O kas jei dar jai nepatiks?
-Labas,-draugiškai pasisveikino ir energingai palinksėjo galva.-Taip, be abejo.
Londone jai teko būti kelis kartus su tėvais. Na galima sakyti, kad netgi daug kartų. Ypač kai nuo jos namų iki Londono tik kokia valanda kelio. Šį didelį miestą pakankamai gerai pažinojo, kad nepaklysti. Taip pat ji puikiausiai žinojo kokioje vietoje galima rasti geriausią knygyną.
-Tau teko čia būti?-paklausė eidama kartu su ja. Reikėjo stengtis neužsižiopsoti į nuostabiai papuoštas parduotuvės vitrinas. O vos praėjus pro kavines mergaitė užuosdavo gardžiausius valgius, jai iš kart seilės burnoje susikaupdavo.
-Gal nori užsukti į kokią kavinę?-pasiūlė. Tada akimirkai suraukė antakius,-Pala... nepamenu ar profesorė sakė kiek valandų galim čia užtrukti. Ar spėsim ten pavalgyti?

*

Neprisijungęs Miona Hera

  • VI kursas
  • *
  • 142
  • Taškai: 32
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 9 mėnesius »
Žiobarotyroje Miona niekada nebuvo lankiusis. Bent jau neprisiminė to. Būtent todėl mokinukė jautė pareigą ten nueiti. Atrodė, kad būtų šaunu pažvelgti į žiobarų pasaulį iš kitos pusės - iš tos, iš kurios žiūri burtininkai. Juk vis dėlto, ji iš ten kilusi. Įdomu, ką apie visa tai mano suaugęs burtininkas... Aišku, mergaitė galėjo tik spėlioti, ar dėstančioji žiobarotyrą yra grynakraujė. Tačiau greit apsireiškė logika - juk grynakraujis burtininkas nelabai ką gali išmanyti apie žiobarus. Na, bent jau tikrai ne tiek, kiek žiobariškos kilmės žmogus.
Bene iškart po to, kai įėjo į kabinetą, suskambo varpas ir mokytoja pasveikino visus atėjusius. Profesorė buvo labai jauna, turbūt net neseniai baigusi mokyklą. Šypsena buvo maloni, todėl merginą Miona iškart pamėgo. Iš aprangos nusprendė, kad ji tikrai žiobarų kilmės. Šitai trečiaursę privertė nusišypsoti.
Pamokos tema kaip kūju trenkė. Dovaną visiškai nepažįstamam? Jūs ką, juokaujat? Paniškai apsižvalgiusi nepamatė be poros likusio grifiuko. Teks ieškotis kito koledžo mokinio... Ir su nusivylimu pomoka, mergaitė klasusėsi, ką dar profesorė pasakys. Kadangi, buvo paliepta nusirengti viską, kas išduotų apie burtų pasaulį, mokinė nuo pečių nusiėmė mantiją.
Išgirdus apie tai, kad teks keliauti nešykle, šviesiaplaukė vėl šyptelėjo. Kad ir kaip keista, pirmąsyk keliaujant nešykle nepasireiškė jokie nemalonūs pojūčiai, išskyrus tai, kad leisdamasi vos ne nikstelėjo kojos. Šis sykis buvo šiek tiek nesėkmingas - leisdamasi suklupo ir trinktelėjo keliu į žemę. Jei nebūtų spėjusi atsiremti rankomis, būtų vis išsitėškusi ir apsikvailinusi. Atsistojusi ir nusivaliusi sniegą bei tikėdamasi, kad niekas nematė, ėmė ieškoti sau poros. Tačiau, giliam jos nusivylimui, išvydo bene vius susigrupavusius. Tik vienas klastuolis (kaip spėjo, pirmakursis) stovėjo vienas be poros. Trylikametė niekada nebuvo bendravusi su berniuku (bent jau ne iš Grifų Gūžtos), todėl mintis apie bendrą darbą jos nežavėjo.
Kiek patrypčiojusi vietoj ir padrebėjusi (nors ir buvo apsiregusi šiltai dėl to, kad Hogvartse pastoviai šalta, vis tiek nesijautė maloniai), mergaitė snieguotu šaligatviu patraukė prie berniuko. Šis atrodė ypatingai surūgęs, o jo plaukai tiesiog švietė baltumoje. Grifiukė nusišypsojo mintyse metusi sau tokią kvailą repliką.
- Labas, - priėjusi prie raudonplaukė nusišypsojo Miona. - Matau, vienas stovi. Gal nori kartu atlikti šią praktiką? Ak, tik nebūk surūgęs. Niekam tokia veido išraiška netinka.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • V kursas
  • *
  • 268
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • I know I am rude.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 9 mėnesius »
- Nenoriu, - nedraugiškai atsakė Dafydd, kai prie jo priėjo kažkokia nepažįstama mergaitė. Taip ir maniau. Mergiotė. Ir dar sena pagalvojo klastuolis ir po kiek laiko pridūrė: - Nemanau, kad turiu pasirinkimą.
Dafydd apsižvalgė aplink ir svarstė, ką daryti. Jis tikėjosi, kad mergina lyderiaus šitame užsiėmime, tačiau, panašu, kažką teks daryti ir jam.
- Man jokių dovanų nereikia. Noriu tik greičiau dingti iš čia. Pasakyk, ko nori, aš nupirksiu. Tik ką nors paprasto, kad neieškočiau valandą. Tai... Susitinkam čia po kokių dešimt minučių.
Klastuolis jau ruošėsi keliauti ieškoti dovanos, kai staiga šį bei tą prisiminė ir atsisukęs pasakė:
- Žinai... Tavo akcentas labai keistas. Tikrai labai. Tu iš pietų Anglijos, ar ne?
Pats būdamas velsietis Dafydd nemėgo nei anglų, nei škotų. Žinoma, nebuvo galima tikėtis, kad prie jo prieis kas nors iš Velso. Bet kodėl iš viso reikia dirbti poromis?
Pirmakursis sunkiai dūsaudamas patraukė Londono gatve. Matėsi, kad miestas yra nusitaikęs švęsti. Tačiau berniuko nuotaika buvo visiškai kitokia ir jis nė nesiruošė linksmintis.
Paklaidžiojęs po gatveles ir užsukęs į kelias parduotuves Dafydd jau beveik prarado viltį. Jis norėjo prakeikti visus ir viską, kas privertė jį atsidurti Londone.
I am David Caruin Šeuešin.

*

Neprisijungęs Davina Murrell

  • VII kursas
  • *
  • 344
  • Taškai: 66
  • Lytis: Moteris
  • Death smiles at everyone. Wolves smile back
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 9 mėnesius »
Klarai linktelėjus mėlynakės veide suspindo žavi šypsena. Paskutinį kartą žvilgtelėjusi į profesorę Davina patraukė siaura Londono gatvele. Šešerius metus praleidusi viename didžiausių Anglijos miestų dabar mergina žinojo šio beveik visas gatves. Tiesa, nė nepastebėjo, kaip ispaniškas akcentas per visus šiuos metus pamažu dingo iš žaviosios lankininkės balso. Vis dėl to panorėjusi šviesiaplaukė galėjo imti kalbėti balse leisdama justi kitokį, savo gimtosios kalbos, akcentą. Išgirdusi jaunesniosios varnės klausimą mėlynakė linktelėjo.
-Londone gyvenu nuo to laiko, kai pradėjau mokytis mūsų mokykloje,-nenorėdama, jog aplinkui esantys žiobarai išgirstų tikrąjį mokyklos pavadinimą šešiolikmetė tik mirktelėjo mergaitei. Palikusios už nugaros siaurą gatvelę abi varnanagės įžengė į šventėms pasiruošusių parduotuvių ir kavinių alėją. Žvilgsnį traukiančios parduotuvių vitrinos nuolat kvietė į jas žvilgtelėti, o iš kavinių sklindantis malonus maisto kvapas kuteno vilkolakės uoslę.
-Manau, jog spėsim,-kilstelėjo lūpų kampučius ir pasuko į šventiškiausiai atrodančią kavinę. Iš šios sklido itin saldūs kvapai. Įžengusi į kavinę mergina nužvelgė linksmai besišnekučiuojančius žiobarus. Šie, regis, buvo pamiršę viską aplinkui ir mėgavosi draugų būryje.
-Kur norėtum sėsti?-žvilgtelėjo į šalia stovinčią rudaplaukę ir šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 200
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 9 mėnesius »
-Ak, tada tą miestą pažįsti net geriau nei aš,-smagiai nusijuokė mergaitė. Džiaugėsi, kad turėjo su kuo pasikalbėti ir nereikia vienai pačiai slampinėti gatvėmis. Ar rinkti dovaną sau. Tikrai nebūtų pats maloniausias jausmas tai daryti. Juolab vaikščioti vienai tikrai nebuvo saugiausia.
Vos įėjus į kavinę oda pradėjo dilgčioti nuo ją apėmusios šilumos, o nuo gardžių kvapų net širdis suspurdėjo. Mergaitė apsižvalgė ir nuėjo prie stalelio prie lango. Įsitaisiusi patogioje kėdėje ji nužvelgė šventiškai nusiteikusius žiobarus. Nors ši vieta buvo visiškai normali, Klara jautė kaip viską čia gaubė, tarsi kokia paslaptinga magija. Tik kitokia, ne ta apie kokią įprastai jai tenka mokytis. Šita buvo labiau tokia neapčiuopiama, nematoma ir negirdima.
-Kaip keista,-sušnabždėjo stebėdama, kaip du maždaug aštuonerių metų vaikai krykštaudami lakstė ratais aplink stalus.-Dešimt metų gyvenau lygiai taip pat kaip ir jie... O dabar čia jaučiuosi tokia svetima,-taip tyliai, kad niekas aplink niekaip negalėtų išgirsti, sumurmėjo. Žinojo, kad Davina per tą šventišką triukšmą ir pro kolonėles grojančią Kalėdinę muziką, ją vis tiek gali girdėti.
-Pasiilgau šito,-nusišypsojo pažvelgdama į šviesiaplaukė.-Tokio ramaus gyvenimo,-jos balse aiškiai buvo galima girdėti liūdesys. Klara net nesistengė to slėpti.
Šypsena atsirado tik kai prie stalo priėjo padavėja su dvejais, juodais meniu. Padėkojusi jai mergaitė atsivertė ir akimis perbėgo per be galo gražiai skambančius patiekalų pavadinimus.
-Taigi, ką tu užsisakysi?-paklausė, šįkart linksmesnė.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 587
  • Lytis: Moteris
  • Nebūk šlykštus.
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 9 mėnesius »
Grifiukė kaip juodas šešėlis įžengė į klasę. Jai buvo malonu, kad galima vilkėti paprasčiausius žiobariškus rūbus, tad progos nepraleido, tik, turbūt, jokio skirtumo nebuvo, ar panelytė vilkėjo juodą mantiją, ar visiškai juodus rūbus. Nors, savo Grifų Gūžtos šaliko ji nepamiršo, juk reikėjo turėti bent kažką susijusio su mylimu koledžu, ar Hogvartsu.
Elridė susirado sau laisvą vietą ir kaip tik tuo metu suskambo varpas, skelbiantis pamokos pradžią. Profesorei ėmus kalbėti baltapūkė šyptelėjo, kad nepasiėmė tos nelemtos mantijos, tačiau vykti į Londoną ji nelabai norėjo. Seniai tame mieste buvo, bet ir nenorėjo, o dabar pasirinkimo žaliaakė neturėjo. Ji giliai atsiduso ir apsidairė ieškodama dar kažkokios išeities, galvodama, kad galėtų apsimesti bloguojančia, bet suvokė, kad aktorė iš jos ne pati geriausia...
Elridė pasitaisė šaliką, kurio atsikratyti nežadėjo, ir temdama laiką, iš lėto, suėmė nešyklę ir iškart užsimerkė.
-Ir kas sukūrė šituos daiktus...-spėjusi suburbėti, mergaitė išnyko kartu su nešykle, o tada skaudžiai nukrito ant žemės. Dėl tokio dalykėlio iš jos burnos išsklido keli keiksmažodžiai, tai buvo ne pirmas kartas, kai teko keliauti su nešykle, tačiau pirmas, kai ji skaudžiai krenta ant žemės.
Paniurusi dėl savo nesėkmės Elridė lėtai atsistojo ir apžvelgė atkeliavusius mokinius, profesorė atsirado kiek vėliau, tik šiai nusileidimas buvo sėkmingas, ne kaip kaikuriems, khem...
Profesorei ėmus kalbėti baltapūkė dar kartą susiraukė. Po savo kvailos nesėkmės ji mažiausiai norėjo bendrauti su mokiniais, o juo labiau, dovanoti jiems dovanas! Mergaitė nusipurtė nuo šalčio, kadangi buvo per daug kvaila, kad pasiimtų striukę, ar kažką šiltesnio, ir patraukė pasiimti pinigų iš dėžės.
-Hm, kad visi profesoriai mums dalytų pinigus...-imdama maišelį Elridė žvilgtelėjo, ar tikrai jo viduje yra svarų, o tada neskubėdama atsitraukė nuo profesorės. Mergaitei liko paskutinė užduotis, susirasti porą, tačiau to padaryti ji nespėjo, eh, kad matytumėte jos veidą, kai ji jau ruošėsi slankioti po mokinius, o profesorė liepė sekti ją.
Na, liepė, tai liepė, Elridė patraukė paskui visus vaikus į Londono centrą ir nieko nelaukusi ėmė dairytis. Man reikia susirasti porą... Po velnių! Kodėl žmonės sugalvoja tokias praktikas... Grifiukė paskubomis nužvelgė visus mokinius, kol pagaliau pasidavė ir patraukė prie bet kurio žmogučio.
-Sveika, manau, jau aišku, kad siūlysiu atlikti praktiką kartu.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • IV kursas
  • *
  • 140
  • Taškai: 20
  • Lytis: Vyras
Ats: Antroji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 9 mėnesius »
Grifiukas atskubėjo į klasę su savo paprasčiausiais rūbais ir apsidairęs greit susirado laisvą vietą. Kaip visados, žiobarotyros pamoka jam kėlė džiaugsmą, kadangi žinojo, jog nereikės nei burtų lazdelių, nei įmantrių mantijų, o ir dar... Vaikinukas ėmė dairytis jam pažįstamo žmogaus, su kuriuo visados visados susitinka žiobarotyros pamokoje. Tik, deja, pastebėti merginos nespėjo, kadangi pasigirto varpas ir profesorė nusprendė pradėti pamoką.
Įdėmiai klausant profesorės Suzu veidą papuošė nuoširdi šypsena, jis pagaliau galės nuvykti į Londoną, pagaliau! O ir dar, pirmą kartą keliaus nešykle. Jo tėvai visados jomis keliavo, bet berniukui neteko, tad buvo labai įdomu.
Apsižiūrėjęs, kad tikrai vilkėjo tik žiobariškus rūbus, vaikinukas dažnai pamiršdavo, ką vilki, ir spirgėdamas iš laimės suėmė už nešyklės. Kai ši pradėjo veikti berniukas nesusilaikė nesuspiegęs, viskas sukosi, jam darėsi bloga ir jis stipriai išsigando, kad jo nekenčiamos haliucinacijos pasikartos. Berniukas vos susilaikė nepaleidęs tos nelemtos nešyklės, bet, dekui Dievui, viskas baigėsi ir rudaplaukis krito ant žemės kaip rastas nuo skardžio.
Grifiukas jautėsi klaikiai, jam skaudėjo visą kūną, kadangi jis prisiplojo prie žemės, jį pykino, tad bet kada visas turinys, esantis skrandyje, galėjo atsidurti tamsiame skersgatvyje ant žemės.
-Daugiau jokio nešyklių...-tyliai sumykęs berniukas stengėsi nurimti ir nuraminti savo pykstantį skrandį. Kai jam pagerėjo jis neskubėdamas, ramstydamasis rankomis, atsistojo. Berniukui skaudėjo šonus, jis ėmė manyti, kad jam lūžo šonkauliai, kadangi dešinį šoną taip skaudėjo, kad norėjosi nusišauti vietoje. Bet Suzu kentėjo, baisiau už Uždraustąjį mišką, jo manymu, nebus.
Kai profesorė ėmė kalbėti vaikinuko dėmesys nukrypo į dėžę, kurioje buvo maišeliai. Jis labai greitai, nors ir per skausmus, čiupo maišiuką ir ėmė tyrinėti jame esančius pinigus. Tokių berniukas nebuvo niekad matęs, tad jų išvaizda jam buvo įdomi.
Tik pakankamai laiko tyrinėjimams berniukas nerado, kadangi Žiobarotyros profesorė liepė sekti iš paskos, tą, aišku, Suzu ir padarė. Tik eidamas su visu mokinukų būreliu vaikis nenustojo dairytis, jis norėjo pamatyti savo draugužę ir meldėsi, kad šioji dar nebus susiradusi poros, o tada, jo laimei, išvydo mėlyną sruogelę kažkur tarp mokinių ir su plačia šypsena, ignoruodamas skausmingą šoną, patraukė link, jo manymu, Grifiukės.
kuso kurae

 

  • Hogvartsas.LT © 2007-2019