0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Nežinia kiek laiko praėjo, bet mergaitės drabužiai spėjo išdžiūti. Su lietpalčiu greitai pasidarė taip karšta, kad net prakaitas upeliais per nugarą bėgo. Mergaitė nusivilkusi paltą ji užsirišo ant liemens. Kiek prisiminė žinojo, kad kažkur šitoj vietoj turėtų pasirodyti tie akvamarinai. Tik nenutuokė ar dabar, o gal vėliau. Pagal viską jie dar turi smėlyje pasidaryti guolį, kuriame gulės jaunikliai. Ir tik tada jie turėtų sukelti tą kelias dienas trunkantį lietų.
Nežinodama ką dar daryti mergaitė nusprendė tiesiog eiti. Juk nesėdės smėlyje visą dieną. Žinojo, kad dykumos karštis gali lengvai ją iškankinti. Vilties davė bent tai, kad amžinai šitame karštyje ji nesikankins. Juk kada nors turėtų pradėti lyti. Taigi ji nenumirs.
Su guminiais smėlyje eiti buvo be galo sunku. Taigi Klara ir šiuos nusimovė. Laikydama rankose batus ji vos ne vėžlio greičiu slinko per dykumą. Nuo prakaito drabužiai prilipo prie nugaros tarsi antra oda. Ne ką ji išsisuko pasirinkdama kitokį gyvūną. Vis tiek yra kiaurai šlapia. Ir dar blogiau, jautėsi tarsi ant keptuvės. Burnoje greitai pasidarė sausa ir varnė visiškai suprato kodėl akvamarinų jaunikliai negali čia be vandens išgyventi.
Nuleidusi galvą mergaitė bandė tvirčiau surišti lietpaltį kai išgirdo be galo keistą garsą. Atrodė, kad net žemė sudrebėjo. Pažvelgusi sau po kojomis mergaitė tik garsiai aiktelėjo. Žemė tikrai drebėjo! Su kiekvienu trenksmu, neprilygstančiu paprastam trenksmui, smėlis pakildavo nuo žemės keliais centimetrais.
Pakėlusi galvą mergaitė horizonte pastebėjo dramblio siluetus. Milžiniškus, dangų remiančius, dramblius. Klara lyg suparalyžiuota stebėjo šiuos lėtai judančius gyvūnus. Net pavadinti juos milžiniškais netinka!
Mergaitė greitai pasileido bėgti link jų, norėdama pamatyti didingus akvamarinus iš arčiau. Kuo artėjo, tuo atsistebėti negalėjo. Jautėsi kaip kokia skruzdelytė priešais juos.
Nuleidusi galvą pastebėjo gilią duobę, aplink kurią jie stovėjo. Ten gulėjo ne ką mažesni jaunikliai. Bet šitie kažkiek priminė tuos paprastus dramblius.
Ir tada jie iškėlė savo straublius, o lietus pasipylė ant mergaitės. Per trumpą sekundę ji iškarto sušlapo. Bet ne sušalo. Audra buvo gana šilta. Viena iš tokių, kur galėdavai lakstyti po pelkes ir plukdyti laivelius. Klara net nesiskundė, kad iki paskutinio siūlo sušlapo. Ji net pamiršo, kad tą lietų turi surinkti. Tik išsižiojusi stebėjo akvamarinus.

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Kol saulė iš lėto leidosi žydru dangumi Erila sėdėjo ir klausydamasi jūros ošimo, skaitė vadovėlį. Net stebėjosi kodėl prieš tai niekada nesidomėjo magiškais gyvūnais. Jie tikrai buvo be galo įdomūs. Kiekvieną iš jų mergaitė troško sutikti. Na gal tų agresyvių nelabai...
Galiausiai kai saulę pakeitė nedrąsus, už debesų besislepiantis mėnulis, mergaitė pakilo iš vietos. Net kojos nutirpo nuo tokio sėdėjimo. Įsikišusi knygą į tą patį maišelį pasiėmė lazdelę. Užbūrė savo, išdžiūti spėjusius drabužius, kad nesušlaptų. Nusprendusi, kad dabar lazdelės jai neprireiks mergaitė ją įsikišo į kišenę.
Vos tik tai padarė išgirdo tarsi kokią muziką. Lyg ir paukščių čiulbėjimas, bet tarsi ir švilpavimas sumišęs su žuvėdrų krykštavimu. Mergaitė suraukė antakius ir pakėlusi galvą priėjo arčiau skardžio krašto. Horizonte, kur saulė susijungė su vandeniu, matė tarsi kokias bangeles. Tik šios bangelės vis didėjo, vis artėjo. Kartu mergaitė ištiesė delną, juto kaip vandens lašai krito iš dangaus. Bet Erila žinojo, kad jie ne visai krenta iš dangaus. Ak tikrai ne...
Kirinai pasirodė visai panašūs į delfinus. Tik kur kas didesni nei iš pradžių varnė galvojo. Bet nepasakytų, kad milžiniški. Tiesiog - dideli.
Iššokdami iš ramaus vandens, jie po savimi palikdavo ilgą vandens uodegą. Bet nuostabiausias reginys buvo kai jie visu kūnu trenkėsi į vandenį. Už Erilą didesnės bangos pakilo į dangų, vos ne iki debesų ir nusileido ant Erilos lietumi. Mergaitė išsišiepusi ištiesė rankas stebėdama šį didingą reginį.
Kuo Kirinai artėjo prie mergaitės, tuo lietus stiprėjo, kol galiausiai iš dangaus pasipylė liūtis. Varnė džiaugėsi, kad pasinaudojo savo lazdele, mat dabar stovėtų šlapia kaip varlė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Elira Andriana »

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Stambūs lašai krito ant mergaitės, dykumą paversdami vos ne didele pelke. Buvo net sunku patikėti, kad tai ne visai tikras iš dangaus krentantis lietus. Akvamarinų keliami garsai priminė griaustinį, jų milžiniški kūnai visiškai užstojo saulę. Jei Klara nežinotų, tikrai sakytų, kad čia tik natūrali audra.
Prisiminusi, kad profesorė liepė šį vandenį pripilti į buteliukus, varnė kyštelėjo ranką į lietpalčio kišenę. Tik kai joje nieko neužčiuopė. Patikrino ir antrą kišenę, bet irgi nieko. Mergaitės akys suapvalėjo ir ji tarsi ištraukta iš sapno staigiai apsižvalgė. Niekur kur žiūrėjo, nebuvo matyti stiklinio buteliuko.
-O ne... O velnias,-murmėjo panosėj ir dar rusiškai nusikeikė. Ji greičiausiai nusivilkdama tą lietpaltį pametė buteliuką.-Po galais... Ką daryti?
Eiti ieškoti? Bet kas jei ji taip ir nespės surinkti vandens? Nors audra turėtų trukti kelias dienas. Bet vis tiek... Kur ji dabar ras tą pamestą buteliuką? Rusiškai bambėdama ant savęs Klara patrynė kaktą. Na ir kaip ji galėjo būti tokia žiopla? Išviso kaip ji sugebėjo pamesti tą prakeiktą buteliuką? Visiškai nenutuokė ką dabar daryti.
Kai prie savęs pastebėjo guminius batus, kuriuos greičiausiai pametė iš rankų pastebėjusius akvamarinus. Batai jau buvo spėję prisipildyti vandens. Mergaitė užsimerkė giliai atsidusdama. Tikrai nesinorėjo grįžti ir vietoj buteliuko paduoti profesorei savo batą. Juk tai tikrai yra gana gėdinga! Bet kitos išeities varnė nerado. Taigi paėmusi į rankas batus išsitraukė iš kišenės nešyklę. Gerai, kad bent jau jos nepametė.
Viskas vėl pradėjo siūbuoti, o griaustinį primenantis garsas nykti. Klara netrukus atsirado vėl netoli pilies. Per tą laiką kol ji buvo dingusi lietus nė kiek nesiliovė. Bet šitai mergaitei visai nerūpėjo. Ir taip buvo labiau sušlapusi nei greičiausiai buvo įmanoma.
Laimei, ji pirmiausia sugrįžo po kelionės. Taigi niekas, išskyrus profesorę, nematė kaip ji priėjo prie krepšio ir iš jo paėmė dar vieną buteliuką. Iš bato perpylė visą vandenį į buteliuką ir šį sandariai užkimšo. Apsimovusi batus mergaitė padavė stiklinį buteliuką su lietaus vandeniu bei nešyklę. Ir apsikabinusi save rankomis paėjo šiek tiek toliau. Kažkiek pasiilgo tos šiltos audros dykumoje. Ten bent jau vėjas nebadė šlapios odos. Mergaitė buvo pilnai įsitikinusi, kad kitą dieną gulės lovoje sirgdama.

*

Neprisijungęs Elira Adriana

  • V kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Nepatraukdama akių nuo kirinų mergaitė paėmė į rankas buteliuką. Šio kaklelis buvo gana siauras, tad ilgai teko laukti kol prisipildys. Bet nuobodu nebuvo. Elira padėjo buteliuką ant žemės ir išsitiesusi stebėjo magiškų gyvūnų pasirodymą.
-Tokia audra man kur kas labiau patinka,-sušnabždėjo pati sau negalėdama atsigrožėti vaizdu. Saulei pradingus vandenyje ir tamsai apgaubus visą šokių salę, kur tik bangos spindėjo mėnulio spalvomis. Atrodė tarsi kirinai šoktų tik jiems žinomą šokį, su sudėtingai, žmonėms nesuprantamais žingsneliais bei ypatinga muzika, kurios negalėtų sukurti jokie muzikos instrumentai. Net ir tas lietus, pliaupiantis, rodos, stipriau nei ten Hogvartse, atrodė kur kas labiau ypatingas nei paprastai. Net oda pašiurpo nuo tokio grožio. Nors šviesiaplaukė nenutuokė dėl ko jos oda pašiurpo. Greičiausiai nuo to šalto vandens.
Varnė taip norėjo kaip nors išsaugoti šį įvykį. Norėjosi bent jau nuotrauką padaryti, kad kasdien pažvelgusi prisiminti kokios nuostabios būtybės egzistuoja. Nesinorėjo tiesiog viską taip ir palikti. Juk gali daugiau nebe pasitaikyti dienų kai mergaitė galės vėl pamatyti kirinus.
Erila, kai buteliukas prisipildė vandens, užkimšo jį ir įsikišo į maišelį. Dar šiek tiek pasigrožėjusi ta nepaprasta audra ji išsitraukė nešyklę. Užsimerkusi klausėsi kaip sudėtingas gyvūnų orkestras tolo. Stengėsi mintyse įsidėmėti kiekvieną garsą. Norėjo kartu parsinešti ir šią muziką. Deja, dar nežinojo kaip jai tai padaryti. Na nebent kartu pačiupti vieną kiriną. Bet šviesiaplaukė puikiai žinojo, kad tai tikrai nėra gera mintis.
Atsimerkusi ji netoliese pastebėjo profesorę. Priėjusi prie jos nenoriai įdavė buteliuką, vienintelį įrodymą ką ji matė. Taip pat davusi nešyklę ji grįžo į savo vietą ir rankas nusivalė į dar visai sausus drabužius. Žinojo, kad kirinų nepamirš dar tikrai ilgai.

*

Neprisijungęs Maja Patvel

  • Burtininkė
  • ***
  • 138
  • Lytis: Moteris
  • Viską galima įveikti su svajonėmis!
Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Per teorinę pamokos dalį Maja klausėsi ne itin susidomėjusi. Bet profesorei prakalbus apie praktiką mergaitė sujudo. Jai patiko tokios užduotys.
 Kadangi grifukė nelabai nusimanė apie magiškus gyvūnus, ji nusprendė pasinaudoti kitų žiniomis. Atrodo tiktų mažieji traliai.
 Mokinė nuėjo ir paėmė buteliuką. Tada apžiūrėjo nešykles ir paėmė reikiamą.
 Viskas aplinkui pradėjo suktis. Maja atsidūrė miške. Gal tai uždraustasis miškas? Bet ne nes lija daug silpniau negu Hogvartse. Svarstė mokinė. Bet aš čia ne stoviniuoti atvykau. Pyktelėjo mergaitė. Ji apsidairė aplinkui Nieko įdomaus nepamatė. Bet tada pradėjo trankytis žaibai, o aplinkui pliaupte pliaupė. Maja pamatė iš žemės išlindusį tralį. Greitai aplinkui pasirodė ir daugiau tralių. Grifukė atsuko buteliuką ir padėjo jį ant žemės. Ji pamatė kaip į tralį trenkė žaibas ir tralis padidėjo. Kadangi lietus tiesiog žliaugė, buteliukas jau buvo pilnas. Maja jį užsuko ir įsidėjo į kišenę. Dar kiek pasigrožėjo ir palietė nešyklę.
 Mergaitė sugryžusi į klasę padavė profesorei buteliuką kaip didžiausią dovaną. Mokinė atsisėdo į suolą pavargusi, bet laiminga.

Personažo mintys rašosi pasvirai. Pamoka vyksta mokyklos kieme. Ne klasėje. (Ir visa šita užduotis turi būti atliekama 3 postais. Negausi dabar visų taškų). Ir klaaidos...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Isabella Makdak »
Sunku būti savimi, kai nežinai kas esi

*

kablelis

Ats: I-oji MGP pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
Kurį laiką Stevie stovėjo nejudėdama. Lietus pylė kaip iš kibiro, o mergaitė nenorėjo sušlapti dar labiau. Tačiau praktiką atlikti reikėjo. Kodėl negalima buvo sugalvoti kokios nors temos, kad mes nesušaltume? niauriai pagalvojo ketvirtakursė, tačiau, nepaisant visko, atrodė, kad gali būti visai įdomu. O aš gausiu pamatyti, kaip jie skandina miestą?
Grifiukė neįsivaizdavo, kur reikėtų ieškoti gyvūno. Ji neprisiminė, ar kalbėjusi varnanagė apie tai užsiminė. Tačiau jie atrodo kaip mėlyni paukščiai prisiminė mergaitė ir kurį laiką pastovėjo, svarstydama, kaip galėtų juos surasti. Stevie stovėjo nedidelėje laukymėje, tačiau pakankamai netoli tamsavo miškas. Grifė nedvejodama patraukė miško link. Kažin, ar aš ten tikiuosi rasti tuos gyvūnus, ar tiesiog noriu į mišką? nusišaipė iš savęs Stevie. Tačiau ir toliau keliavo link miško.
Pasiekusi pirmuosius medžius Stevie apsidžiaugė: čia lijo šiek tiek mažiau. Tačiau jeigu lyja mažiau, ko gero, tai reiškia, kad mažesnė tikimybė rasti čia tuos tralius pagalvojo Stevie, tačiau tuo metu akies krašteliu pamatė kažką mėlyno. Mergaitė skubiai atsisuko ir pamatė, kad laukymės link skrenda didelis mėlynas paukštis. Grifė skubiai išlindo iš miško ir pamatė, kad iš nežinia kur laukymėje paukščių yra bent penki. Stevie apsidžiaugė ir norėjo pulti prie jų, kai staiga suprato, kad paukščiai taip lengvai jos neprisileis.