0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #45 Prieš 5 metus »
Taigi, pasibaigus ketvirtajam etapui atėjo metas paskelbti paskutinįjį - kombinuotų užduočių etapą. Jį sudarys trys, jau įvykusių etapų, užduočių tipai, kuriems galios jau vykdytų užduočių taisyklės. Todėl atliekant šią užduotį reikės dar labiau komandiškai pasispausti norint ją įgyvendinti laiku ir kuo geriau.

O dabar atėjo metas komandų kapitonams pasirinkti paskutiniuosius skaičius Kalėdiniuose Hogvartso iššūkiuose koledžams `18, kurie slepia net tris užduotis jų koledžams. Sėkmės!

Galimi pasirinkti skaičiai: 1; 2; 3; 4; 5.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #46 Prieš 5 metus »
4
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #47 Prieš 5 metus »
1
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Anmeya

Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #48 Prieš 5 metus »
3

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #49 Prieš 5 metus »
2

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #50 Prieš 5 metus »
Varnanagiai turės įvykdyti štai tokias kombinuotas užduotis:
Eilėraštis apie netikėtą dovaną - siurprizą.
Meme'o, susijusio su koledžu ir Hogvartsu vienu metu, sukūrimas.
RPG Uždraustajame miške apie nepaklusnių elfų pavogtas dovanas, kurias mokiniai gali sugrąžinti Kalėdų seneliui, taip išgelbėdami Kalėdas.

Klastuolių laukia tokia užduočių kombinacija:
Pasaka apie stebuklą, atvykusį į Hogvartso pilį.
Eilėraštis apie tai, kaip magiški gyvūnai švenčia Kalėdas.
Meme'as parodantis Kalėdų šventimo skirtumą tarp profesorių ir mokinių.

Švilpukų laukiančios užduotys:
RPG koridoriuose apie pagalbą nykštukams pakuojant dovaneles ir jų paruošimą dalinimui per Kalėdas.
Pasaka apie besmegenius tapusius gyvais ir kuo tai pasibaigė.
Eilėraštis, kurio veiksmas turėtų vykti Uždraustajame miške.

Grifams atitenkantis trejetas užduočių yra:
Meme'o su šia nuotrauka sukūrimas.
RPG koridoriuose apie sausainių namelių gaminimą bei kylantį maisto karą.
Pasaka apie senelę, kuri vogė Kalėdų senelio sausainius.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #51 Prieš 5 metus »
RPG: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=4898.60


Eh, linksmosios Kalėdos su giminėmis... O, kad jos nebūtų tokios siaubingos štai pasaka prieš miegą.

Pasaka apie senutę, kuri vogė iš Kalėdų Senio sausainius

Paklausykite, mieli vaikai, tai visai kitokia istorija. Istorija apie pakvaišusią senutę, kuri buvo tokia drąsi ir turėjo tiek įžūlumo, kad nuvyko į Šiaurės ašigalį tik tam, kad sukeltų bėdų mūsų taip mylimam Kalėdų Seneliui!
Viskas prasidėjo dar senais laikais, kai toji senutė buvo vadinama Mažąja Ride, o jūsų dar nebuvo ir netgi pats Kalėdų Senis neturėjo tiek daug žilų plaukų... Ir įvyko tai per Kalėdas, kai mažoji Ridė negavo dovanos, kurios troško visa širdimi! Visi vaikai gavo po kažkokią dovaną, kažką, su kuo galėjo žaisti, bet ne Ridė, nes ji gavo paprasčiausią plaukų segę, kuri jai visiškai nerūpėjo ir, jos manymu, buvo baisi.
Įpykusi mergaitė parašė laišką Kalėdų Seniui, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Kadangi tai supykdė ją dar labiau ji parašė dar vieną, o tada dar vieną... Praėjo trys metai, dvylika... O ji vis tiek rašė tuos nelemtus laiškus laukdama atsakymo, kurio nebuvo. Ir negana to, kasmet ji gaudavo po vis kitokią segę.
Ir štai, praėjo daugybė metų, o Mažoji Ridė virto tiesiog senute, kurios vardo niekas neatsiminė ir laikė visiška beprotė. Kodėl ją tokia laikė? Nes ji visuomet vaikščiojo siaubingai surūgusi ir susisegiojusi į plaukus visas dvylika iš Kalėdų senio gautų segių. Ir per vienas Kalėdas, kai dovanų negavo jau nieko, senutė nebeištvėrė, jai atsibodo rašyti laiškus, ji buvo tokia perpykusi, kad nusprendė atsikeršyti pačiu siaubingiausiu būdu!
– Nesustabdys manęs joks šaltis, laikykis, Kalėdų Seni... – taip tarusi senutė susikrovė sau mantą, įsisegė visas dvylika gautų bjaurių segių į plaukus, užsimetė paltą ir patraukė link Ašigalio, Kalėdų Senelio gyvenamosios vietos. Tiesa, su savimi ji pasiėmė dar ir laiškelį, kuriame atsispindėjo jos pyktis ir noras atkeršyti su grasinimu, kad jei negaus taip norimos lėlės Kalėdų Senelis niekados nebegalės tenkintis dalyku, kuris jam taip patinka.
Kelionė buvo sunki, tačiau senutė buvo anaiptol ne iš kelmo spirta, įveikė viską, mat, nors ir sena buvo, energijos turėjo dar daugybę, o kai pamatė, kad jai pavyko, iš džiaugsmo tapo dar stipresnė.  Sakytumei Grinčo dvasia būtų jai jėgų suteikusi.
Kai Ridė atvyko, ji tiriančiu žvilgsniu per atstumą nužvelgė Kalėdų Senio namus ir patrynė savo pirštiniuotomis rankomis. Klastingai nusišypsojusi patraukė link namo langų.
Senutė ėjo prie kiekvieno lango ir nuolat uostinėjo orą, tikėdamasi pajusti kai ką ypatingo. Pirmasis langas jai netiko, antras taip pat, bet trečias... Nereikėjo nė giliai įkvėpti, kai nosį pradėjo kutenti puikių imbierinių sausainių kvapas.
– Taip, taip... – senukės veidas nušvito maniakiška šviesa, kai ji suvokė, kad jos tikslas buvo taip arti, tik, kaip ji jį turėjo pasiekti? Kaip turėjo pagriebti tuos nelemtus sausainius? Žvilgtelėjusi pro langą ji pastebėjo, kad Kalėdų Senelio žmona kaip tik išsinešdino iš virtuvės, o pagal kvapą nusprendė, kad sausainiai jau visai greitai bus gatavi.
– Reikia veikti, reikia veikti... – burbėdama sau panosėj moterėlė ėmė svarstyti kokį nors planą, kuris jos galvoje išdygo per kelias minutes. Jai prireikė kelių minučių, kad suvoktų, jog langas yra praviras ir ji gali jį lengviausiai praverti daugiau! Pagriebusi už krašto senutė atlapojo tą langą ir ėmė ropštis į kambarį. Čia moterėlei prireikė pastangų. Užsikabinusi rankomis už palangės krašto bandė kelti kojas, tačiau pavyko jai tas tik iš trečio karto. Užkėlusi vieną koją ji giliai įkvėpė ir sukaupė visas jėgas, kad pavyktų užtempti ir likusį kūną.
– Iki kur aš nusiritau... – tyliai sumurmėjusi sau senukė stipriai įsitempė ir tyliai stenėdama užsiropštė ant palangės, o tada nušokusi nuo jos pagaliau stovėjo Kalėdų Senio namuose. Ji žvalgėsi po didžiulę virtuvę, kol pastebėjo orkaitę, kurioje ir turėjo būti taip trokštami imbieriniai sausainiai. Kaip kalbėjo žmonės, būtent jie Kalėdų seniui suteikdavo energijos visai Kalėdų nakčiai. Moteriškės akys sužibėjo ir ji skubiai pripuolė prie orkaitės, pravėrė duris... Jos akiniai aprasojo nuo šilumos, o po virtuvę pasklido nuostabus sausainių kvapas. Susipratusi, kad savo kumštinėmis pirštinėmis Ridė nesugebės ištraukti sausainių, ėmė ieškoti dar storesnių pirštinių, kurios neturėtų nudegti nuo tokių karštų sausainių! O tos pirštinės buvo gerai paslėptos, tad ir ėmė senukė šeimininkauti ne savoj virtuvėj. Ji darinėjo kiekvienos spintelės dureles, išžiūrėjo kiekvieną stalčių, tiesa pasakius, dar ir kelis prieskonių maišelius nusigvelbė... Na, bet mūsų istorija ne apie tai. Ir štai, pagaliau atidariusi stalčių, papuoštą sniego senio lipdukais, išvydo daugybę pirštinių! Jos buvo ir raudonos ir mėlynos ir net geltonos! Susižavėjusi tokiu pasirinkimu Ridė iškart pasičiupo dvi pirštines – raudoną su snaigutėmis įsimetė sau į palto kišenę, o geltoną su mėlyna užsidėjo ant rankų (geltoną ant kairės, o mėlyną ant dešinės).
– Na, sausainiukai, palaukit manęs... – taip pasakiusi senutė greit čiupo skardą iš orkaitės, ant kurios puikavosi tokie nuostabūs sausainiai, ir padėjo ją ant spintelės. Tada moterėlė nusiėmė savo pirštinaites, taip pat ir neseniai pasiimtas iš stalčiaus, ir jas įsidėjo į jau pilną kišenę, o tada vėl patrynusi delnais, dabar jau plikomis rankomis čiupo vieną sausainiuką.
– Auuu... – senutė vos susilaikė nesurėkusi, kai jos pirštai pajautė didžiulį karštį. Toji moterėlė net tyliai nusikeikė, kaip išsigando, o tada suvokė, kokia kvaila buvo. Giliai atsiduso ji vėl užsidėjo savo geltoną ir žalią pirštinaites ir išsitraukė iš kišenės plastikinį maišiuką, atrodo, kad jos kišenėj ir visa parduotuvė tilptų, na, bet pasaka ne apie tai... Susidėjo močiutė visus, aš rimtai – ABSOLIUČIAI VISUS! – sausainius į tą pačią kišenę ir vietoj to ištraukė savo laišką, skirtą Kalėdų Seniui.
– Vo, še tau... – plačiai išsišiepusi ji padėjo tą laišką ant skardos ir patraukė link lango. Išėjusi iš namų ir visa be galo patenkinta savimi Ridė nužingsniavo toliau, pralindo pro skylę tvoroje ir, susiradusi ramią vietelę ant kalno, nuo kurio buvo aiškiai matyti Kalėdų senio namai, ėmėsi kramsnoti sausainius.
Neilgai trukus moteriškaitė išgirdo keistą triukšmą, sklindantį iš senio namų. Susidomėjusi su piktdžiugiška šypsena ji stebėjo po kiemą ten bebėgiojančius, kažko ieškančius ir be galo paklaikusius elfus. Kai kurie iš jų jau kinkė elnius. Neilgai trukus į kiemą išėjo ir kažko labai jau susikūprinęs ir suvargęs Kalėdų senis. Staiga visi švytintys ir mirguliuojantys girliandomis ir lemputėmis Kalėdų namai užgeso.
Baisiai išsigandusi senutė pašoko ir, įsimetusi į burną dar vieną sausainį, atsargiai patraukė namų link. Prietemoje ji nebeįžlibino, kas ten dedasi. Ridė lėtai sliūkino link tvoros, kyštelėjo galvą pro ją... Atsargiai, kai jai jau būdinga, apuosčiusi orą, ji pamanė, kad praeiti saugu, tad įlindo vidun... Ir netyčia vos neužlipo ant nualpusio Kalėdų elfo! Už kelių žingsnių buvo dar vienas! Ir dar! Jų čia gulėjo šimtai – nebuvo anei vieno sumauto ant kojų galinčio pastovėti elfo!
Senutė paklaikusi šokinėjo per bežadžius elfų kūnelius ir prietemoje sliūkino prie Kalėdų senio rogių. Kalėdų senis, kaip bebūtų netikėta, irgi buvo susmukęs šalia jų. Visi, kas tik buvo šiame kieme, o gal net ir namuose, gulėjo ant grindų ir vos alsavo. Be galo išsigandusi senutė priėjo ir prie elnių, jau sukinkytų į roges. Paglostė vienam galvą ir patikrino pulsą po kaklu. Tuomet ant elnio snukučio pateko sausainių trupiniai ir jis bejėgiškai pakėlė galvą ir pasilenkė prie be galo gilios senutės kišenės, iš kurios sklido šviežių imbierinių sausainių kvapas.
– Kalėdų seniui jėgų teikia imbieriniai sausainiai... – staiga atsiminė senutė. Ji suprato, kad ne tik seniui, bet ir visai jo komandai, o tada suvokė, kaip stipriai prisidirbo. Laikrodis ant Kalėdų namų jau rodė po dvyliktos nakties dešimt minučių, o senis nė nepradėjo kelionės. Ridė skubiai sukaišiojo elniams į snukučius sausainius. Labai gerai suprato, kad delsti negalima, todėl pati šoko į roges, jau pilnas prikrautas dovanų, ir išlėkė į Kalėdų naktį...

Ji grįžo tik ryte. Sėdėdama rogėse ji mėtė elniams paskutinius savo turimus imbierinius sausainius, mat jie atrodė dar labiau beviltiškai pavargę už ją. Elniai nusileido į tamsų Kalėdų namų kiemą, rogės buvo tuščios, mat Ridė išdalino absoliučiai visas dovanas pati. Moterėlė patraukė į virtuvę, norėdama iškepti dar imbierinių sausainių, kad atgaivintų ir visą Kalėdų komandą, bet tada suprato, kad kieme nebeguli nei vienas elfas. Ir Kalėdų senis buvo dingęs. Sumišusi senučiukė pažvelgė į namus ir šie sužibo nuostabiausiomis spalvomis.
– Oi tu, išdykėle, – staiga pasigirdo Kalėdų senio juokas. Jis išėjo į kiemą, kramsnodamas imbierinį sausainį. Ridė buvo pikta, pavargusi ir susigėdusi.
Ir netikėtai ji nubudo savo namuose, šiltoje lovoje...
Bet tai buvo ne sapnas... Nes kojūgalyje buvo sukrauta lubas siekianti dovanų stirta.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Elride Endlercat »

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #52 Prieš 5 metus »
1. „Paskutinis degtukas sniege“

Tamsai vakaro užslinkus,
Vėjas šėlsta, medžiai linksta,
O pūga, kadais pradingus,
Snaiges šokdo – žiemai linksma.

Bet sustingę pirštai šiąnakt
Vis dar šąla, lūpos bąla,
Tyliai kuždant joms labanakt,
Nuo svajų širdis apsąla.

Štai, stipriau suspaudus pirštuos,
Ugnis smilksta, akių žvilgsnis
Krypsta ten, ką jau primiršo
Ir ko siela šitaip ilgis.

Dar viena liepsna sužimba,
Tuoj kita – troškimas pildos
Ir namais šiltais pakvimpa,
Židinys rankas sušildo.

Švelnūs pirštai skruostą glosto,
Karštą ašarą nušluosto –
Veidas prieš akis miglotas,
Balsas, naktimis sapnuotas.

Dovana? Greičiau, stebuklas...
Iš dangaus šiąnàkt pasiųstas.
Jau nelauktas, tik svajotas,
Širdies kertėje maskuotas.

Dovana, ta netikėta,
Šildo pustant, siaučiant vėtrai,
Teikia šypseną šiai nakčiai,
Gęstant paskutinei dagčiai.

2.


3. RPG pradžia:
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=48.msg132498#msg132498

Tęsinys:
http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=6071.msg132564#msg132564
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Anmeya

Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #53 Prieš 5 metus »
RPG:
1. Pradžia: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1356.msg132488#msg132488
Pabaiga: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1356.msg132614#msg132614
2. Pradžia: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=7005.msg132484#msg132484
Tęsinys: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1370.msg132489#msg132489
Pabaiga: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1370.msg132616#msg132616
3. Pradžia: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=8509.msg132509#msg132509
Pabaiga: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=8509.msg132615#msg132615
RPG tęsinys. Pradžia: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1355.msg132620#msg132620
Pabaiga: http://interaktyvus.hogvartsas.lt/index.php?topic=1355.msg132626#msg132626

Pasaka apie mūšį su sniego besmegeniais arba kas praganė tetulės katę

Galbūt šios pasakos nereikėtų pradėti tradiciškai...
Tai nutiko netikėtai. Automatiškai. Ir už dvidešimt penkių girių, penkiolikos vieškelių bei devynerių kalnų masyvų tai nebuvo didelė naujiena - įvairios beprotybės prilygo palei namus augančių gėlių dažnumui, ko gero, jiems tai tapo vizitine kortele, pokalbių prie stalo pradėjimu ar gero juoko dozės priežastimi. Jie kaip ir laukdavo, tačiau kas kartą vos pasirodydavo, nustebdavo iš naujo, o ir vėl buvo klijuojama netikėtumo etiketė.
Vieną gilią žiemą, vieno miestelio senoji teta surengė varžybas - atrodo, tokias paprastas ir banalias. Kas pastatys daugiausiai sniego besmegenių? Vaikai išgirdę labai nenoriai jungėsi, ką tu, Fortnite įdomesnis, žiūrėk, pas Petrutę WiFi greitesnis, o, Jonukas žiūri naujausią Fantastinių gyvūnų dalį. Kam ten šalti lauke? O senoji tetulė gyveno viena, tik pūkuotas katinas šalia, juk ir tokioj draugijoj plaučius graužia liūdesys. Gal tada tam kartui ne iš vienišumo, o iš globalaus liūdesio, jog kartos bėga, vaikai nebelaksto šalia, ne, jie bėgioja dvimatėse ir trimatėse erdvėse už plytos ekrano, ne čia pat su šeima pamiršdami grožį už lango rėmų. Ir ji tada sumanė.
Ta naktis nebuvo tamsi, vienišos miesto lempos skaisčiai žybčiojo, visi sugulę į šiltus patalus ir saldžiai miegojo. Danguje švietė žvaigždžių tinklas, Mėnuo, patylomis plaukdamas, žvelgė į miegantį miestą.

Vienas jų, sniego besmegenių, krustelėjo - pirmiausios anglinės akys, po to galva, o vėliau ir visas kūnas, ir netrukus visame miestelyje sukrutėjo gyvi sniego besmegeniai.
Vienas pirmųjų besmegenių, kuriam rankoje buvo įtaisyta šakutė (taip, net geresnė už sudėjus visas auksinių šakučių skandalo šakutes), nužvelgė tetulės su pūkuoto katino namą. Ten viename lange žibėjo šviesa.
Besmegenis įsišiepė ir pamojo ranka su šakute visiems bendrams judėti.
O kas toliau nutiko... istorija nutyli.
Gerai, gerai, istorija nenutyli.
Danguje švilpė sniego gniūžtės it švilpikai, langai, durys dunksėjo nuo besmegenių smūgių, šunys lojo it pasiutę, matydami gatvėmis žygiuojant besmegenių armiją.
Name vienas po kito atsirado šviesos, sukruto visi miegantieji. Vaikai, kurie visados naktinėja iki paryčių, nuostabos, ar sutrikimo ar baimės žvilgsniu stebėjo šį sniego kūrinių paradą. Niekas nežinojo nei kas privertė sniego besmegenius eiti, nei koks jų tikslas, nei ko to priežastis, iki kolei besmegeniai nusivijo vaikus.
-Gelbėkitės! Neikite į lauką!- šaukė nelaimėliai kitiems vaikams, kurie pažadinti šūksnių suskubo keltis.
Tarp vaikų kilo panika: vieni puolė slėptis, antri bėgo žadinti savo tėvus, tačiau jie – kaip ir miegojo, taip ir miegojo toliau.
Sniego gniūžtė praskriejo šalia pat šiaudinių plaukų mergaitės.
-Mums reik juos sustabdyti! Kitaip mes būsim užvaikyti!-suriko ši miestelio vaikams ir išsakytas mergaitės planas pasklido į visas keturias puses.
Vaikai puolė laužyti ledą, su juo kovoti – ko tik nebuvo prigalvota.
Ir kova užvirė.
Šiaudinių plaukų mergaitė, gavusi Šiaudinukės pravardę, puolė su slidinėjimo lazda besmegenį su šakute rankoje.
-Nešdinkis nuo miestelio vaikų, tu sniego kerėpla!- sukliko ši tvodama lazda per besmegeniui galvą.
Pastarasis tik suurzgė.
Mergaitė vėl užsimojo tvoti, kai pajuto smūgį. Apsvaigusi vadė pasijuto gulinti ant snieguoto grindinio, o tuo tarpu, besmegenis, pats pirmasis, kuris pabudo gyvas,- pradėjo slinkti artyn prie mergaitės.
Besmegenis jau ruošėsi paleisti  sniego gniūžtę į Šiaudinukę, kai staiga sustingo.
Mergaitė tuo pasinaudojusi šoko ant kojų ir užsimojo. Kažkas iš siaubo sušnyptė, sukniaukė ir vos spėjo pasitraukti nuo besmegenio.
Ir pastarojo jau nebebuvo – buvo tik sniego krūva.
Vadė, bandanti atgauti kvapą, nustebo sužinojusi, kad jai padėjo pukuotas katinas. Tetulės katinas!
Šis sukniaukė ir prisiglaudė prie mergaitės kojų. Šiaudinukė sustingo. Šyptelėjo ir greitai pasičiupo katiną.

Aušo.
Šiaudinukė ėjo miestelio pagrindine gatve, rankose laikydama tetulės katiną.
-Taigi....-tarstelėjo ši rimtai,- Tetulė pažadino visus sniego besmegenius, kad šie užvaikytų vaikus vien dėl to, kad per daug sėdi prie kompiuterių... tai tiesa, katine?
Pūkuotasis katinas linktelėjo.
-Tiesa,- patvirtino keturkojis murklys,- Kova su sniego seniais pasibaigs tada, kas išriš tetulės planą ir mane pasičiupęs laikys kolei išauš. Tiesą sakant, aš pažadinau sniego besmegenius.
Šiaudinukė susiraukė.
-Tikrai?
Katinas murktelėjo.
-O dabar einam į tavo namus. Daugiau tetulė manim nesinaudos ir nesiims tokių darbų. Tegul mano, kad sniego besmegeniai mane praganė.

Katinas ir voras

Kartą katinas nusprendė
Uždraustąjam palakstyt,
Ir pamatęs pilką pelę
Ją tarp medžių pavaikyt.

Sniego pėdas jis paliko,
Apsisuko jam galva,
Ir sniegynuose paklaikęs
Medį puolė nejučia.

Piktą vorą jis sutikęs
Sumiauksėjo per liūdnai,
Tad ir vorui jo pagailo
Mažo, kvailo tra ta tai.

Prisiminęs, kad Kalėdos,
O sniege - kašaro pėdos,
Akromantula baisus
Leido papustyt padus.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Kalėdiniai Hogvartso iššūkiai koledžams '18
« Atsakymas #54 Prieš 5 metus »
Sveiki visi, kas vis dar žvalgosi ir blaškosi po šią temą!

Šiomis dienomis draugiškai plušėdami, dirbdami komandose palydėjome 2018-uosius metus. Buvo visko: milžiniškų ir stebuklingų pasakų, komandinių RPG, žaismingų, realybę parodančių memes ir, žinoma, magiškų eilėraščių. Linkiu pasitikti 2019-uosius, tokius pat magiškus, o gal ir magiškesnius. Toliau dalinkitės savais stebuklais bei nepamirškit šio, viską jungiančio forumo! Kaip žinoma, Naujieji metai jau atėjo, bet niekada nebus per vėlu!

Turbūt įpratot, kad kasdien, dvyliktą valandą, atsiranda po naują postą. Visgi, ta trumputė tradicija nutrūko - skelbiu  Kalėdinių Hogvartso iššūkių koledžams'18 pabaigą! Atėjo metas skelbti rezultatus!

Teks dar truputį palaukti...

Kapitonai turės pranešti Edgar Jeffter asmeniškai, kiek taškų skiria kiekvienam nariui, prisidėjusiam prie komandinio darbo.

Taigi, ketvirtoji vieta ir 18 taškų atitenka Klastūnynui!

Trečioji vieta bei 29 taškai atitenka Švilpynei!

Antroji vieta, vos vienu taškeliu atsilikusi nuo pirmosios, atitenka Grifų Gūžtai, bei 33 taškai!

Irrrr... Pirmoji... Atitenka Varno Nagui su 34 taškais!


Ačiū visiems, šitaip aktyviai dalyvavusiems! Kapitonai, nepamirškite atsiųsti, kiek kokie komandos nariai gauna taškelių! Linksmų Naujųjų metų, jau atėjusių!