0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Buvo tamsus, niūrus rudens vakaras. Pirmąkart per porą savaičių nurimo šaltas ir žvarbus vėjas, tačiau debesys šalin trauktis neketino.
Katrilė lėtai lipo aptrupėjusiais ir dulkių nusėtais laiptais. Žingsniai aidėjo vienišame koridoriuje, o mergina girdėjo savo kvėpavimą. Rankose ji nešėsi didelę kartoninę dėžę, kurioje buvo sudėti įvairūs, pamokai reikalingi buteliukai. Ant dėžės gulėjo lazdelė, jau keletą kartų bandžiusi kristi žemėn. Apsiausto kišenėje į koją kartas nuo karto atsimušdavo kabineto raktas. Devina, baigusi lipti aukštyn, stabtelėjusi prie durų ir padėjusi dėžę ant grindų, išsitraukė raktą bei atrakino duris.
Prietemoje skendėjo visi daiktai, ore tvyrojo priplėkęs dulkių kvapas.  Juodaplaukė atitraukė užuolaidas, išvėdino kabinetą, panaikino dulkes nuo suolų, tačiau ant savo stalo padėtos dėžės neatidarė. Kadangi vakaras, o tiksliau, naktis, nusimatė ilgoka, išbūrė po pledą, kurie tvarkingai sugulė ant kėdžių atlošų. Netgi jaunųjų burtininkų kėdes pagerino paversdama jas minkštais, patogiais krėslais. Lubos buvo paruoštos stiprių kerų dėka, kad galėtų būti atvertos ir atskleistų dangaus platybes.
Greitai praslinkus tvarkymui išeikvotų valandų, Katrilė įsitaisė savo kėdėje. Pamažu rinkosi mokiniai, keletui ji linktelėjo ar šyptelėjo, o kai niekas jau nebepasirodė ir laikrodis ant sienos išmušė lygiai vienuoliktą, pakilo iš vietos. Bordo suknelės kraštai lindėjo iš po apsiausto, tačiau tame naujoji profesorė nieko blogo tame nematė. Apėjusi darbo stalą, nugara atsirėmė į jį bei pasiruošė pradėti pirmąją astronomijos pamoką tais metais.
- Sveiki visi, esu Katrilė Devina de Liuka ir šiemet dėstysiu astronomiją, - švelniai šyptelėjo, - turbūt keista matyti minkštus krėslus vietoj nepatogių kėdžių, taip pat pledus ant atlošų. Visa tai šiandien pravers stebint dangų, naujo pamatysi tikrai daug, - pažvelgė į dėžę ant stalo. - Turiu jums du teorinius klausimus:
1. Kaip manote, kokios gali būti planetos?
2. Kodėl planetos būna skirtingos?
Profesorė pasiruošė laukti atsakymų, nors rankų miško nesitikėjo.
- Nebijokite klysti ir išsakyti savo nuomonę, - pridūrė.
Teorijai laiko skiriama iki trečiadienio vakaro.

Edit: Viskas turi būti sugalvota jūsų pačių, realiais faktais nesinaudokite.

Jeigu turite klausimų, rašykite asmeniškai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Catrille Devina de Liuka »

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
 Wrenutė žiovaudama atėjo į astronomijos pamoką. Astronomija jai nepatiko tuo, kad pastoviai vykdavo naktimis ir švilpiukė kitą rytą nesusigaudydavo kur šiaurė, kur pietūs, kur išvis kas yra ir bijodavo nusišnekėti per pamokas. Tad ir šį kartą atėjo nepatenkinta, nors dar tai tebuvo tik pirma pamoka. Nusiteikite teigiamai. Atpalaiduokite mintis. Nusiteikite meditacijai ir užmirškite, kad jūs esate paprasti žmonės, turintys silpnybių, ir kuriems reikia miego. Mintyse ji padalino patarimų kitiems mokinukams ir pasijutusi it koks induizmo dievas, atsisėdo į foteliuką ir atsisėdusi lotoso poza, suglaudė nykščius ir didžiuosius pirštus, patirdama savąją meditaciją, kuri tebuvo tiesiog noras apsimesti, jog nemiega. Tačiau netrukus susirinko mokiniai, nuskambėjo varpas, nauja profesorė prisistatė ir Wrena į klausimus atsakinėjo dar labiau prisnūdusi nei tuomet, kai tik užkopė laiptais į astronomijos bokštą.
 - Vadinamosios Saulės sistemos planetos yra mums gerai žinomos. Manau, kad kitose sistemose yra ryškiai rožinių planetų, kitos gali būti iš grynų deimantų, jei tik slėgis yra pakankamas. Esu beveik įsitikinusi, kad kažkur turėtų būti planeta, kurioje viskas labai saldu. Greičiausiai dėl didelio saharozės kiekio... O tai, kokios yra bei kaip atrodo tos planetos, priklauso nuo žvaigždės. Mūsų Saulės sistemoje vyrauja rudos ir mėlynos planetos, kitur yra gelsvos, vaiskiai raudonos ar kitokių spalvų. Taip pat, viskas priklauso ir nuo to, kaip jos išsidėsčiusios. Jei visos gražiai rateliu apie žvaigždę - bus labai panašios, o kuo toliau - tuo skirtingesnės. Esu skaičiusi apie kosmose esančius pigmentus. Skirtingos spalvos vyrauja skirtingose vietose. Jei toje vietoje, kur susikūrė žvaigždė, buvo daug raudonos spalvos pigmeto, tai laikui bėgant žvaigždė skleis pigmentą savo planetoms ir kuo toliau, tuo ryškės ta raudona spalva planetose.
 Alder taip norėjo miegto, kad net nesuprato kokias nesąmones paisto. Nusižiovaujant uždengė burną delnu it perleido atsakinėjimą kitiems.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

lunar

Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
Žvarbų rudens vakarą Philomenai sunkiai ėjosi keltis. Vėsus oras nebuvo jos mėgstamiausias, bet šiltomis spalvomis nudažyti lapai, šilti ir minkšti drabužiai, bei raminantis lietus padarė rudenį jos mylimiausiu metų laiku. Per trumpas dešimt minučių ji suspėjo ir lovą pasitaisyti, ir mikliais judesiais pašerti Lykina, bei įlįsti į mylimą treningą, džinsus ir užsimesti apsiaustą ant viso to. Rodos, su tokiais drabužiais, ji turėtų atrodyti kaip pripūstas balionas, tiesa? Bet ne, stebuklingai jokio treningo nesimatė po varnanagės apsiaustu, o ir juodi džinsai buvo paslėpti po jo ilgumu. Šiek tiek papozavusi prieš veidrodį, ir įsitikinusi, kad nėra jokių minusų jos aprangoje, antrakursė čiupo plaukų šepetį, ir juo greit perbraukė tamsius plaukus. Ech, kaip visada - elektrinasi. Čia plaukai, ar daugybė mažų gyvačių? Atsidususi, ji numetė šepetį ant lovos, pasiėmė savo kuprinę, ir paglosčiusi vilkę, išbėgo pro mergaičių persirengimo duris. Kyla klausimas, kodėl ji gi tiek skubėjo? Kaip čia švelniau pasakius, Lunarni itin mėgo astronomiją. Tad šiuo metu kaip tik į ją ir skubėjo. Kuprinė, kuri bebūdama ant jos nugaros vis kilnojosi ir kratėsi, buvo medžiaginė ir smėlio spalvos, su daugybe mažų skyrelių išorėje. Jai ji patiko, nes buvo tokia paprasta, bet tuo pačiu ypatinga jai.
 Vos kelioms minutėms praėjus, rudakė jau lipo tamsiais laiptais, link minėtojo astronomijos kabineto. Jai patiko, kad pamokos vyko vėliais vakarais. Tai suteikdavo tikrą astronomijos jausmą, kai už lango tamsu. Ir štai, užsigalvojusi Philomena nė nepajuto, kaip atsidūrė priešais reikiamas duris. Atsargiai palenkusi rankeną, ji įžengė pro duris, vidun. pirmas dalykas, kuris krito jai į akis, buvo krėslai vietoj kėdžių. Tai ją privertė plačiai nusišypsoti (kas paprastai nenutinka, praėjus nedaug laiko po jos pabudimo). AČIŪ DIEVUI, bent vieną pamoką sėdimoji irgi pasidžiaugs. Nieko nelaukusi, mergaitė greitu žingsniu atsirado prie šalia lango esančio priekinio antrojo suolo ir atsisėdo į neįprastus krėslus, kurie buvo čia vietoje kietų kėdžių, kurių varnė per tuos vienerius metus spėjo pradėti nekęsti.
 Neilgai trukus nuskambėjo vėlyvas varpas, ir buvo paskelbta teorijos dalis. Jai ji patiko, nes buvo apie ką mąstyti, ir daug kalbėti. Pastaroji veikla nebuvo jos itin mylima, bet ji tame buvo gabi. Tad nieko nelaukusi Lunarni pakėlė ranką, ir vos pabaigus vienai švilpei kalbėti, ji pakilo iš savo krėslo:
 - Na, planetų įvairumas yra tikrai labai platus. Jau vien savo Saulės sistemoje matome nemažai itin skirtingų planetų. O kokių dar yra, mes nė nenutuokiame. Bet pasitelkus fantaziją, mano manymu planetų gali būti su įvairiomis stichijomis. Kaip, kad ugnį atstovauja mums gerai žinoma saulė, o vandenį - Neptūnas. Kažkur turėtų egzistuoti planeta, kurioje vyksta nuolatinės audros, arba kita, kuri tėra ryškūs dūmai su spalvomis, duodantys mums planetos iliuziją. Kiekviena planetos stichija nulemia jos spalvą, ir "priedus", kitaip sakant palydovus bei žiedus. Man pačiai būtų visai įdomu pamatyti planetą, kuri visiškai nesikliauna fizika ir chemija. pavyzdžiui - vandens ir ugnies kombinacija, puikiai išliekanti. Būtų tikrai įspūdinga, - trumpam sustojusi, antrakursė šyptelėjo, ir atsikvėpusi tęsė toliau. - O kodėl jos visos yra skirtingos, manau lemia daug dalykų. Jų susikūrimas, pokyčiai, nukentėjimai ir panašiai. Kaip, kad jeigu koks nemažas meteoras atsitrenkia į planetą, ji iškart pasikeičia, ir tampa unikali. Jų vystymasis taip pat tai nulemia. Juk ir mums sakoma, kad kiekvienas žmogus skirtingas. - pagaliau pabaigusi, Philomena plačiai nusišypsojo, ir klestelėjo ant savojo krėslo.
 Po tokios ilgos kalbos, ji ištroško, tad atsigėrė paslapčia vandens, iš kuprinėje atsineštos gertuvės. Tada patogiau įsitaisė, ir įtempusi ausis pradėjo klausytis kitų.

*

Neprisijungęs Sebastianas Azrielis Herondeilas

  • VII kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • How would I tell her that she's all I think about?
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
Vaikinukas nesiskųsdamas lipo ta begale laiptų į viršų. Į astronomijos bokštą. Sebastianą kankino nemiga, todėl nenorėjo tiesiog vartytis lovoje ar stumti laiko bendrajame kambaryje. Turėjo galimybę ištrūkti iš kambario taigi kodėl ja nepasinaudojus. Na, o paskui, bus kiek lengviau nepastebimai nusliūkinti iki miško ar ežero.
Kai pagaliau užkopė iki klasės durų Azas nieko nelaukęs įėjo ir atsisėdo į vieną iš krėslų. Na, akivaizdu, kad dalyką dėstyt kokia moteriškė. Arbatų, anklodėlių ir katinėlių gerbėja. Tačiau pasirodžiosi mergina visai nepriminė tos stereotipinės bobulytės. Sebastianas žiūrėdamas tiesiai naujajai profesorei į akis šyptelėjo. O gal ji ne nauja, tiesiog jis nelankė astronomijos pamokų ankstesniaisiai mokslo metais.
Kol kitos mergaičiukės apsiklojo pledais, varno vis dar tvarkingai sulankstytas gulėjo padėtas ant krėslo atlošo. Jis tylomis išklausė pasisakymų, o tada ir pats pradėjo kalbėti. Rankos nekėlė. O kam?
  - Planetos gali būti saulės sistemos, taip pat mažesniosios planetos turėtų priklausyti ir mėnuliui, nors, kaip įsitikinę žiobarai, tai mėnulis priklauso žemei. Kitos, toliau esančios planetos, gali būti sudarytos vien iš brangiųjų metalų. O planetos skiriasi dėl jų sudėtyje esančių neonų ir kitų medžiagų. Planetos išvaizdą ir savybes galima lengvai pakeisti žinant konkrečios planetos sudedamasias dalis,- baigė kalbėti.
I've been in love. It's painful, pointless and overrated.

*

Neprisijungęs Torė Finitsis

  • VII kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • We’re dancing on tables
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Išsikapsčiusi iš jau bepuolančios ligos Torė kopė laiptai į astronomijos bokštą. Čia net laiptus beviltiška skaičiuoti - tiek jų buvo daug. Mergaitė negalėjo suprasti kodėl kai kurios pamokos vyksta tokiose aukštybėse. Na, net ir pati astronomija, kas iš to, kad palypėsi keliolika ar net keliasdešimt metrų aukščiau nuo savo įprastos buvimo vietos. Žvaigždės vis tiek toli ir vis tiek jas stebėsi teleskopu. Na, bet yra kaip yra. Priėjusi klasę mergaitė įžengė į ją ir pasisveikino su jaunute profesore, kuri, akivaizdu, Hogvartse dėstė pirmą kartą. Varnė atsisėdo į vieną iš krėslų ir susisupo į šiltą pledą. Na, vakaras tikrai buvo palyginus vėsus. Nors nebuvo ir labai šaltas. Mergaitė paklausė mokytojos prisistatymo, o tada ir kitų mokinukų minčių. Galiausiai pakėlė ranką ir pradėjo kalbėtis:
  - Na, viesiems žinoma, kad planetos yra dujinės arba kietosios, tačiau giliau pasirausus galima rasti mėlynųjų kūnelių planetas, kuriose, spėjama, netgi gali egzistuoti gyvybė. Taip pat egzistuoja planetų grupė, kurios atstovauja medžius. Taigi, jose auga vien tik konkrečios rūšies medžiai. Planetos yra skirtingos dažniausiai dėl jas supančios aplinkos arba dėl jų susidarymo priežasties. Galbūt trenkėsi meteoritas, galbūt planeta sukurta dirbtiniu būdu. Tačiau visos priežaztys iki galo neaiškios.
You gotta help me, I'm losing my mind.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
Levanda dideliais žingsniais ėjo link Astronomijos kabineto, ji nesijautė pavargusi ar mieguista. Pastaruoju metu turėjo padaryti tokią krūvą namų darbų ir tiek daug nuveikti, kad nuovargio pojūtis, supratęs, jog klastuolės nebepalauš, vienu metu ėmė ir pasitraukė. Tad, nors šią savaitę pirmakursė miegojo vos devynias valandas kartu sudėjus, ji jautėsi žvalut žvalutėlė, na gal po akimis ir išryškėjo tamsūs pusmėnuliai... Aišku, tos bemiegės naktys galų gale atsilieps sveikatai, bet kai taip nutiks, tuomet mergina ir galvos ką daryti.
Įėjusi į kabinetą pastebėjo, jog vietoj įprastinių, kietų kėdžių, ant kurių ilgai sėdint pradeda skaudėti visą sėdynę ir ji nebežino kur dėtis ir kaip patogiai įsitaisyti, stovėjo minkšti foteliukai su pledais ant atkaltės. Ji jau ilgą laiką svajojo įsisiaupti į pledą, susirangyti kur minkštai ir bent trumpam atsikvėpti. Trūksta tik puodelio kakavos su zefyriukais ir aš pagaliau pasijusiu laiminga.
Susirangiusi viename iš krėslų ir apsisiautusi pledu klausėsi profesorės prisistatymo. Vylėsi, jog šiltai ir jaukiai sėdėdama, ji atsipalaiduos ir pamirš visą krūvą vadovėlių ir pergamentų gulinčių ant lovos. Jos lova jau pradeda prarasti savo paskirtį. Evoliucionuoja ir tampa kažkokiu slogiu bėdų kampeliu. Vos tik Levanda nusprendžia pagaliau bent kiek pamiegoti jos mintis užvaldo visokie slogučiai. Klastuolė vylėsi, jog pakeitus aplinką, pasikeis ir mintys, bet pasirodo, taip nebuvo. Gal tokią nuotaiką sukuria vis atvėstantis oras, blanki, vos skruostus šildanti saulė, amžinai pilkas dangus ir, žinoma, poilsio trūkumas.
- Manau, planetos gali būti milžinės ir nykštukinės. Pavyzdžiui, Neptūnas - viena iš didžiausių planetų, o štai Plutonas, Cemera, yra, palyginus, labai nedidelės planetos, kurios priskiriamos nykštukinių planetų kategorijai. Taip pat vienose planetose labai karšta, pavyzdžiui, Saulėje, o kitos palenetos, tokios kaip Plutonas, labai šaltos. Manau, visos planetos gali būti vis kitaip klasifikuojamos. Na, o jos visos skirtingos, nes jų kilmės istorija skiriasi, taip pat ir geografinė padėtis, sandara, - šį bei tą pasakiusi pasimuistė savo foteliuke, laukdama kokios nors mokytojos reakcijos ir vis dar svajodama apie kokį puodelį garuojančios kakavos, o dar geriau, karšto šokolado, kurį, turbūt, paskutinį kart gėrė pas močiutę per Kalėdas, nors ši negali pasigirti skaniais kotletais, bet karštą šokoladą gaminti moka.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Levanda Devyndarbė »
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
Mergaičiukė įpėdino į klasę ir nepastebėjusi pasikeitimu patogiai įsitaisė laisvoje vietoje. Juokinga, kad Grifė to nepastebėjo, bet jai buvo tiesiog nusispjaut. Mintys plaukiojo visai kitur ir tik profesorės balsas kuriam laikui sugrąžino viską į klasę. Geriau apsidairiusi ir pasimuisčiusi Elridė pasikasė pakaušį ir dar kartą apsidairė.
Profesorė dėl tokių veiksmų jai atrodė kiek įtartina, bet per daug galvos paauglė nesuko. Juk pamokos praeina ir ateina, o profesoriai keičiasi vos ne kiekvienais metais. Tik tie, kurių labiausiai nemėgsta sėdi savam poste ir tyčia neišeina, siaubas.
Išgirdusi teorinius klausimus Elridė giliai atsiduso. Ji nelabai norėjo išlieti savo mintis, bet juk reikėjo.
-Manau planetų gali būti visokių. Yra daug daugiau sistemų nei saulės ir labai daug kas priklauso nuo to, kurioje vietoje ta planeta skraidžioja, aplink kokį kūną ir kaip toli nuo jo nutolęs. Planetų spalvos priklauso nuo visokių medžiagų sudarančių jas, kaip ir minėjo, jos yra ir dujines ir kietosios. Manau kietosios planetos dažniausiai turi visokių įtrūkimų ir panašiai dėl skraidžiojančių meteoritų ir kitokių kūnų kosmose. Jose kaip ir Žemėje gali kilti vėjas ir panašiai, bet manau, kad dar neištyrinėtose planetose yra daug daugiau įdomybių...-baigusi dėstyti savo minčių antplūdį Grifė patogiai atsilošė ir ėmė stebėti profesorę.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
Profesorė žvilgtelėjo į lango pusę. Tamsa jau spėjo užgožti visą gamtą lauke, o naktyje buvo įmanoma vos vos įžvelgti mažyčius šešėlius arba siluetus. Kaskart pasigirdus naujam, iš pat pradžių, tarytum nedrąsiam balseliui, Katrilė tik linktelėdavo keletą kartų, atsukdavo galvą į mokinius ir šyptelėjo, tačiau nekomentavo. Galbūt mergina būtų laukusi daugiau spėjimų ir nuomonių, bet pamokos laikas tiksėjo nieko nelaukdamas.
- Būtų galima taip ir visą pamoką reikšti savo mintis apie planetas bei nuomones, - sukryžiavo rankas priešais save, - tačiau jau laikas aptarti jūsų mintis ir pradėti atlikinėti praktiką.
Devina pritilo. Įkvėpė oro. Net pati nepajuto, kaip užvaldė kalbėjimo prieš auditoriją baimė. Tik nurijusi seiles ir žaismingai šyptelėjusi, tęsė toliau:
- Jūsų visų mintys apie dalykus, lemiančius planetų skirtumus bei kokios apskritai gali egzistuoti planetos yra teisingos. Na, dėl Saulės sistemos būtų galima diskutuoti ilgiau, - žvilgtelėjo į sieninį laikrodį, - tačiau laiko tam nebeturime. Iš tiesų, net patys astronomai nežino, kokių rūšių gali būti planetos. Jų daugybė, o mums žinomų yra vos keletas procentų, - akys nukrypo iki dėžės, - kas žino, gal patys atrasite planetas, kokias įsivaizdavote atsakydami į klausimus.
De Liuka apėjo stalą bei atsidūrė šalia savos kėdės. Rankomis atsirėmė į stalą, o visą dėmesį kaustė gana didelė, niekuo neypatinga dėžė.
- Taigi,- kartonas prasiplėšė lengvai, - šiandien turėsite tokią užduotį:
1. Pasiimsite vieną iš šitų buteliukų, jie dėžėje. Gali būti, jog protas norės dviejų, tačiau turėsite priimti galutinį sprendimą. Jų yra daugybė spalvų ir rūšių, - iš dėžės iškėlė mažesnę dėžutę su tvarkingai sudėliotais buteliukais. - Kiekviename gėrale - vis kitokios rūšies planetos dalelės, skystoji būsena.

2. Atidarykite, kamštis nėra stipriai užspaustas ir išgerkite.

3. Tvirčiau susisupkite pleduose, pasigriebkite keletą, jūsų manymu reikalingų astronominių įrankių ar prietaisų, - parodė į spintelę atidarytomis durimis ir stalčiais, - juos rasite šioje komodoje.
4. Patogiai įsitaisykite ir, kai visi pasiruošite, bokštas pravers savo lubas.

5. Išvysite žvaigždėtą dangų. Dėka šių skystųjų dalelių, kurių skonis neturėtų jums būti baisus, matysite tik tam tikros rūšies planetas, - padarė pauzę, kad galėtų nuryti seiles ir giliai įkvėpti.
Profesorės mintyse šmėstelėjo klausimas, argi ne per sunku bus jauniesiems burtininkams? Bet bėgti nebuvo kur, taigi teko tik tęsti:

- 6. Jūsų užduotis : pasinaudodami įvairiais astronominiais įrankiais ir prietaisais, stebėkite planetas. Įsidėmėkite jų pagrindinius bruožus, daugelio planetų pavadinimų nesate net girdėję, to neprireiks. Peržvelgę tris-keturias planetas (daugiau gali būti tik laiko gaišimas) ir įsidėmėję jų bruožus, sudėkite pasiimtus prietaisus. Tuomet pergamento lapeliuose surašykite pastebėtus požymius (galite rašyti tik punktus, sakiniai nebūtini) ir savo spėjimą, kokios rūšies planetų grupę stebėjote. Nepamirškite vardų ir pavardžių bei kurso, pergamento skiautę atneškite man, palikite ant mano stalo. Laikas tiksi, turite dvi valandas, - paskelbė praktikos pradžią, o tuo pačiu metu lubos ėmė trauktis į šalis, užleisdamos vietą tamsiam nakties dangui.

Viskas paaiškinta įraše.

Jeigu turite klausimų, rašykite asmeniškai.

Norėčiau 2 ilgų arba 3 įrašų. Sėkmės!

*

Neprisijungęs Eric Nocturn

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
  • Lytis: Moteris
  • Actions speak louder than words do, it's pretty quiet, isn't it?
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
Erikas teorijos dalį prasėdėjo tyliai. Minčių reikšti jis nenorėjo, mat jau po kelių atsakymų ėmė manyti, kad šis visiškai netiks ir bus visiška nesąmonė.
Profesorei pradėjus dėstyti praktiką berniukas vos spėjo pasičiupti popierių ir užsirašyti visus punktus. Kitaip atsiminti viską, ką turės padaryti jam buvo per daug sunku. Patogiai sėdėdamas jis nužvelgė viską, ką prikeverzojo ant išsitraukto lapelio ir giliai atsiduso. Pirmiau prietaisai, tada buteliukas... - taip pamąstęs Erikas patraukė link spintelės iš kurios greit išsitraukė teleskopą. Jam atrodė, kad daugiau kažkokių ypatingų dalykėlių neprireiks, juolab, kitokiais įrankiais naudotis nemokėjo.
Pasidėjęs prie savo vietos teleskopą vaikinukas nuėjo iki profesorės ir pasiėmė bet kokį eliksyrą, net spalvos nepažiūrėjo. Kai grįžo į savo vietą nužvelgė šviesiai rusva buteliuką ir šyptelėjo.
-Atrodo skaniai...-tyliai tarstelėjęs atkimšęs buteliuką jį visą užsivertė tikėdamasis, kad nieko nepamiršo. Adialiukas liko nepaliestas.

*

Neprisijungęs Florence Hailey Darcy

  • V kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • don't waste your time or time will waste you
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
  Nežinia, kas šį vakarą buvo niūresnis – ruduo ar Florencija, kiurksanti viename iš, kaip turėjo pripažinti, visai patogių krėslų astronomijos kabinete. Keturiolikmetė vis glostė plaukų galiukus, kurių trumpumu dar niekaip negalėjo atsistebėti, stengdamasi bent kartais visą savo pastaruoju metu nepaklusnų dėmesį sutelkti į profesorę bei jos kalbamus dalykus. Deja, klausimo nenugirdo, o juk nebuvo nei kokia vunderkindė, nei nuolat lydima ypatingos sėkmės (nors? kaip kitaip būtų galima pavadinti žvilgtelėjimą pro tinkamą langą tinkamu laiku?), kad atsakytų į neaiškų klausimą. Vos atsispiriant pagundai pasidėti galvą ant suolo ir (ne)mažumėlę nusnūsti, varnanagės ausys galiausiai sugavo garsus, susidedančius į kažką panašaus į „užduotis“. Įsižnybusi į išorinę riešo dalį, Florencija sugebėjo išklausyti, kaip manė, bent didžiąją kalbos dalį. Mergaitė jautėsi kalta dėl tokio išsiblaškymo – juk argi gražu, kad visai simpatiška pasirodžiusi profesorė be reikalo  vargino savo malonų balselį tuo ilgu aiškinimu? Ji nekalta, kad vienos mokinukės šeimoje nutiko nesusipratimas. O toji mokinukė vylėsi, kad ir ji pati prie to neprisidėjo.
  Florencija Heilė atsiduso. Reginys nusimatė gal ir neblogas, tiesa, bet mergaitė manė pastarąsias kelias savaites stebėjusi jau kiek per daug, o dar daugiau matytus vaizdus analizavusi. Bet juk čia visai kitas dalykas, – bandė ji save guosti ir prisiversti. Nedrąsiai toptelėjo mintis ir apie tai, jog dailus, spalvotas skystis gali pakenkti, galbūt Florencijai pavyks netgi į atvirą kosmosą išlėkti, tada visai nereikės grįžti namo.
  Galiausiai varnanagė nupėdino link profesorės su dėže. Į mergaitę žiūrėjo visas tuzinas įdomiausių spalvų skysčių pripildytų stiklinių buteliukų. Kurį gi išsirinkti? Atsargiai ištraukė sidabro spalvos, tokį, kuris priminė bičiulės iš Klastūnyno plaukus, ir grįžo į savo vietą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Florence Hailey Darcy »
no one's going to take me alive
time has come to make things right


*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
 Susisupus į šiltą pledą, Wrena stengėsi nesumerkti akių. Jei ne profesorės žodžiai, kad atsakė teisingai, turbūt ir būtų užsnūdusi. Švilpė mintyse pasižymėjo - keturi taškai. Tiek greičiausiai gaus už teoriją. Šyptelėjo ir pagalvojo, kaip gerai būtų, jei čia būtų Akro. Minkštas katinuko kailiukas šildytų labiau už pledą, būtų šilta šilta ir gera gera, mokinukės nuotaika pagerėtų. Bet kačių į pamos neštis neleido - tik per transfigūraciją jas teko versti katilais.
 Šviesiaplaukė viena pirmųjų patraukė link eliksyrų ir pasiėmė nediduką, stiklinį buteliuką, kuris buvo sklidinas juodo it smala skysčio. Sunku buvo išsirinkti vieną, kadangi ten jų įvairių buvo tiek daug, traukė akį citrininės spalvos turinys, tačiau prisiminusi, kad labai jau dažnai pasirenka kokį nors gelsvą, oranžinį ar kitą šviesų eliksyrą, šį kartą išbandė švilpiškai juodą. Juk Švilpynės spalva ne tik geltona, bet ir juoda.
 Mokytojos liepimu, reikėjo pirma išgerti buteliuko turinį ir tada pasiimti reikalingų įrankių. Wrenutei tai pasirodė keista, tačiau profesorė sako - profesorė žino. Na, bent jau taip turėtų būti. Nors jei ne naujasis nuodų ir vaistų profesorius, tai bent Sorenas von Sjuardas turėjo nepritarti - eliksyrus užkimšti reikia gerai, kad koks nors mažius iš pirmo karto neatkimštų, eliksyras gerai išsilaikytų, bei neišbėgtų pirmai progai pasitaikius. Alder nebuvo stipruolė, tačiau šį buteliuką kažkaip per įtartinai lengvai atidarė. Pauostė, laikydama toliau nuo nosies, ir įsitikinusi, kad nesmirda jokiais supuvusiais kiaušiniais, vienu nedideliu gurkšniuku nurijo eliksyrą. Ant liežuvio liko sunkiai apsakomo skonio, tačiau iš to, kad buteliuko sienelės buvo vis dar juodos, o nuryjant paliko tokį pėdsaką, mokinei iškarto priminė tą smalą, kur velniukai verda. Tik šį sykį tai nebuvo karšta, o juo labiau - smala.
 Nubraukusi šviesių plaukų sruogą už ausies, mergaičiukė pasižiūrėjo į profesorės tvarkingai sudėtus prietaisus. Rodos, liepė naudotis keliais? bandydama it neklusnų kačiuką sutramdyti žiovulį, bandė prisiminti, kur ir kada šiuos aparatus buvo mačiusi anksčiau, ką skaičiusi, girdėjusi. Galvytė buvo kaip šluota iššluota, tad pasigriebė vienintelį lengvai atpažįstamą daiktą - teleskopą, ir kažkokius akinius, labai storais, spalvotais stiklais, kurie turėjo dar keistesnius, kiek plonesnius, aklinai juodus stikliukus, kuriuos buvo galima tai pakelti, tai nuleisti. Įsižiūrėjus atidžiau pamatė, kad vis dėl to akiniai ne spalvoti, o tiesiog turintys keturis stikliukus. Vienus visiškai juodus, kitus - mėlynus, tretieji buvo rudi ir ketvirtieji - raudoni. Pagalvojusi, kad jei prireiks, vėliau pasiims tų prietaisų, stabiliai pasistatė teleskopą, kiek jį pareguliavo, ir atsisėdus į foteliuką susisupo į pledą, bei laukė lubų atsivėrimo.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Levanda šiaip ne taip prisivertė atsistoti ir palikti savo šiltą guolį. Netoli profesorės gulėjusią dėžę buvo apspitę hogvartsiečiai, kurie rinkosi stikliniuose buteliukuose teliuškuojančius, įvairiaspalvius, prabangiai atrodančius skysčius. Arčiau priėjusi klastuolė suprato, jog pasirinkimas išties nemenkas. Spalvų margumyne išsirinkti labiausiai į akis krentantį gėralą, prireiks laiko. Pirmakursė palaukė, kol vis dar buteliukus besirenkančių mokinių gretos sumažėjo, ir tuomet, sutelkusi visą dėmesį, įsispoksojo į dėžės turinį. Nagi, kažkas kalbėkit su manimi... Joks skystis jos dėmesio nepatraukė, tad ši nusprendė bandyti laimę ir tiesiog pagriebė kelis po ranka pakliuvusius buteliukus. Kruopščiai apžiūrėjusi Levanda nusprendė, jog tikrai negers pageltusį pergamentą primenančio skysčio, o ir rausvas, slieko odą primenančio buteliuko turinys, klastuolės ne itin žavėjo. Tad pasiliko prie pilko gėralo. Nors šis neatrodė įpatingas, bet pirmakursei spalva pasirodė visai graži.
Dėdama į dėžę nepatikusius gėralus, ši pastebėjo tamsiai violetinį, šiek tiek blizgantį skystį. Spalva atrodė tokia sodri, prabangi ir... gili. Levanda vis žiūrėjo į buteliuko turinį ir jis vis atrodydavo kitoks. Tai tamsią spalvą skrosdavo kokia neryški pilkšva blizganti linija, tai atrodydavo, jog buteliuko viduryje susidarė kažkoks atspalvių sūkurys. Kaip tik to aš ir ieškojau...
Praleidusi visą amžinybę prie buteliukų, galų gale pasuko prie spintos, su visais, planetų stebėjimui reikalingais, prietaisais. Tiksliai nežinodama, ko jai prireiks pasiėmė teleskopą. Gerai pasikuitusi spintoje rado ir nedidelį seną šiek tiek apdulkėjusį kompasą. Ką su juo darys, ji dar tiksliai nežinojo, bet ta seniena Levandai patiko. Kompaso pagrindas buvo medinis ir išraižytas įvairiais, pirmakursei nelabai suprantamais raštais. Metalinės jo rodyklės buvo tokios plonytės, jog atrodė, jei Levanda išardytų kompasą ir jas paliestų, šios iškart sulūžtų per pus.
Viską susinešusi Levanda vėl įsisupo į šiltą pledą ir it katė susirangė krėsle, priešais save pasidėjusi visus prietaisus. Atidarė, rankoje gniaužiamo buteliuko, su hipnotizuojančiu violetiniu skysčiu, kamštį. Mergina pauosčiusi turinį užuodė tik labai silpną kvapą, kuris nepriminė jokio, jos smegenyse, kažkur kvapų kertelėje, išsaugoto ir iki šiol užuosto kvapo. Na, iki dugno... Gėralas buvo visai skanus, šiek tiek atsidavė muskatu ir šviežiu oru, kurį gali užuosti tik ką išėjęs į lauką po didelės audros.   
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Katrilė jaudinosi, nors stengėsi to neparodyti. Turbūt šią pamoką reikėjo palikti žiemai, kai visi vasaros aidai ir tinginystės būtų išstumti bei palikti tolumoje. Lubų vietoje žibėjo žvaigždės, o į kabinetą pamažu plūdo naktinis šaltukas.
Mergina dar truputuką pastovėjo atsirėmusi į stalą, bet kuomet pabodo, tyliai ir lėtai apėjusi stalą įsitaisė kėdėje. Ši jau buvo spėjusi pravėsti, net drebulys nukrėtė. Devina pasigailėjo pati nepasigriebusi skaros, tačiau beliko tik susigūžti. Slinko minutės, profesorė kartas nuo karto įdėmiau žvilgtelėdavo, ar kam nereikėjo pagalbos. Sykį, rodėsi, tuoj ir užsnūs, tai ką jau galvoti apie mokinius?
- Pamoka jau įpusėjo, - suplojono delnais keletą sykių, bandydama sugaudyti dėmesį. Išties, laikrodis sukosi it pašėlęs. - Nepalikite visko paskutinei minutei!

Pamoka baigsis 23 dieną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Catrille Devina de Liuka »

*

Neprisijungęs Eric Nocturn

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
  • Lytis: Moteris
  • Actions speak louder than words do, it's pretty quiet, isn't it?
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
Erikas puikiai nesigaudė, ką turėtų daryti, bet jis stengėsi. Žvilgtelėjus į dangų vaikinukas pajautė kažkokią baimę, tačiau pasistengė ją ignoruoti ir pasiemęs teleskopą pridėjo akutę tikėdamasis pamatyti kažką gražaus, bet matė jis tik tamsą. Nieko nesuprasdamas Grifas atsitraukė nuo teleskopo ir ėmė jį apžiūrinėti, kol pagaliau pamatė, kad nenuėmė kažkokio dangčio. Be jokių emocijų jis jį nuėmė, nors nelabai suvokė, kas ten per dalykėlis buvo ir vėl pridėjo akutę žinodamas, kad pagaliau turi pamatyti kažką šaunaus.
Ir pamatė, jis iškart išvydo kažkokią planetą, kuri buvo tokios pat spalvos, kaip ir eliksyras. Šyptelėjęs sau vaikinukas ėmė tyrinėti tą planetą, nors tiksliai nesuvokė, į kokius bruožus turėtų atkreipti dėmesį.
-A... Ji dujine... Manau...-kalbėdamas su savimi berniukas stengėsi apžvelgti kiekvieną plotelį, kadangi planeta matėsi tikrai puikiai. Jis netgi pastebėjo, kad ji gan greit sukasi, o tai buvo didžiulis pasiekimas. Ir visgi, be to, kad planeta buvo dujinė ir rusva vaikis nieko ypatingo nepamatė. Nusprendęs, kad reikia ieškoti kitos planetos Grifas pasuko šiek tiek teleskopą. Jis pastebėjo vieną planetą, bet ši buvo tokia neryški, kad Erikas tingėjo ją tyrinėti ir ėmė ieškoti dar kitos tikėdamasis, kad bus geriau matomų planetų. Ir po kurio laiko, jo laimei, rado. Dar viena planeta, kuri buvo rusva, ją berniukas matė aiškiau negu pirmąją ir suprato, kad aplink planetą yra kažkoks rūkas, o jei tiksliau, jo manymu, debesys. Apsidžiaugęs dėl tokio atradimo berniukas ėmė ieškoti dar vienos planetos tikėdamasis pastebėti dar kažką naujo. Tačiau suradęs dar vieną planetą nebepamatė nieko ypatingo ir naujo. Planeta buvo rusva, dujinė, matėsi debesys ir dar, atsiminės, kad planetų dydžiai yra svarbūs, atkreipė dėmesį, kad jos visos yra gan mažos. Nusprendės, kad tai ir bus reikiamos savybės Grifas atsitraukė nuo teleskopo ir ėmė rašyti.
Citata
1. Planetos dujinės
2. Visos panašios spalvos - rusvos
3. Mažos
Manau, tai mažosios dujinės planetos.
Erikas Nocturnas, VII kursas, GRifų Gūžta
Tiksliai nežinodamas, ką rašo vaikinukas padėjo paskutinį tašką ir svarstė, ar labai klaikiai nusišnekėjo. Atrodo, savybes parašė, bet kokios ten planetos jis nė trupučio nenutuokė.
-Dieve padėk man, kad profesorei tai tiktų...

*

Neprisijungęs Florence Hailey Darcy

  • V kursas
  • *
  • 34
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • don't waste your time or time will waste you
Ats: I pamoka visiems kursams '18 žiema
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
  Kiek pasukiojusi buteliuką rankose ir gana įtariai jį apžiūrėjusi, Florencija jį kilstelėjo prie lūpų ir išgėrė. Kaip profesorė ir buvo sakiusi, skonis nebuvo prastas; mergaitė veikiau jį būtų apibūdinusi kaip jokį.
  Keuriolikmetė kelis kartus sumirksėjo ir apsidairė. Niekas nepasikeitė, juk, akivaizdu, kabineto pakampėse nesimėtė kurios nors rūšies planetos, tik ir laukusios, kas išgers jas parodantį gėrimą. Ilgiau negaišdama mergaitė patraukė jau plačiai atvertos spintos su visokiais prietaisais link ir iš jos išsitraukė po ranka pakliuvusį varinį daikčiuką, kuris labai priminė kompasą. Atidariusi dangtelį ir viduje pamatė vieną rodyklę ir sunkiai įskaitomą, beveik nusitrynusį užrašą. Radinį varnanagė atsargiai įsidėjo į apsiausto kišenę ir tada, abiem rankom nutvėrusi išties sunkų teleskopą, nusinešė jį į savo darbo vietą ir pastatė. Kitą prietaisą padėjo šalia tuščio buteliuko. Kaip ir buvo liepta, įsisupo į žvaigždutėmis papuoštą pledą ir stebėjo lubų atsivėrimą. Nors ir mažumėlę atbukinta pastarųjų dienų įvykių, Florencija turėjo pripažinti, kad vaizdas buvo gana įspūdingas. Jau senokai jai buvo tekę šitaip žvelgti į dangų, ir mergaitė buvo pamiršusi, kokį jausmą tai sukelia.
  Pūstelėjus nelabai maloniam vėjo gūsiui, rusvaplaukė nusprendė, kad nebėra laiko gaišti. Ji įsitaisė prie teleskopo, pasukiojo porą rankenėlių ir pažvelgė pro jį.
  Priešingai nei paskutinę vasaros dieną, šiandien Florencija ne taip greitai pastebėjo ką nors, kas trauktų akį. Vis dėlto po poros minučių sukinėjimo juodame danguje pasirodė balta dėmelė. Ketvirtakursė dar kiek pasukiojo rankenėles, kurios, jos manymu, turėjo paryškinti vaizdą. Netrukus taip ir nutiko – prieš melsvą mergaitės akį kone sužibo sidabro spalvos planeta. Joje matėsi keletas tamsesnių dėmių – kaip spėjo, kraterių. Akimirką pasirodė, kad plykstelėjo žaibas, bet Florencija suabejojo ir tik sumirkčiojo. Įsiminusi pagrindinius požymius, varnanagė toliau ėmėsi ieškoti planetų. Visos kitos pastebėtos (net dvi) atrodė panašiai – su krateriais, ryškios, nesimatė nė vieno debesėlio. Tik spalvos skyrėsi – viena buvo gelsva, priminė auksą, o kita buvo vario spalvos.
  Nusprendusi, kad šiandienai tyrinėjimų pakaks, Florencija atsitraukė nuo teleskopo. Iš baltos kuprinės išsitraukė pergamento lapelį bei žiobarišką rašiklį, kuris, teko pripažinti ne burtininkų naudai, buvo išties patogus. Nutraukusi kamštelį, ketvirtakursė ėmė rašyti.
Citata
1. Nėra debesų;
2. Planetos atrodė gana ryškios, tad tikriausiai jų būsena yra kieta;
3. Pastebėtos spalvos: sidabrinė, auksinė, vario;
4. Kiekvienoje planetoje kažkas kartais sublykčiodavo;
5. Planetos turi tamsesnes dėmes, spėjama, kraterius.
Metalų planetos
Florencija Heilė Darsi, IV kursas
Ketvirtasis punktas kėlė abejonių, bet varnanagė nutarė surizikuoti. Planetų tipas, tiesa, buvo pirmas į galvą šovęs dalykas. Pakeliui vis tikrindamasi, ar nepadarė kokios nors klaidos, pergamento skiautelę nunešė profesorei, susitvarkė darbo vietą ir grįžo į fotelį. Florencija žvilgtelėjo į laikrodį ir nustebo – nepastebėjo, kaip greitai pralėkė laikas.
no one's going to take me alive
time has come to make things right