0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #45 Prieš 5 metus »
Nihal, mergina, su kuria Suzu susitinka kiekvieną kartą žiobarotyros pamokoje. Tai jį iš tikrųjų pralinksmina, tad šią jis pasitiko su draugiška šypsena. Jis atsiminė, kad jie bibliotekoje turėjo ne patį šauniausia ginčą, tačiau pasistengė tą ignoruoti tikėdamas, kad praleis ramų vakarą kartu.
-Sveika,-draugiškai tarstelėjęs vaikis vėl įsižiūrėjo į Grifės akys, jam jos buvo nuostabios.-Kai tik Žiobarotyros pamoka, tai pamatau tave...-garsiai mąstydamas tarstelėjo šis, o tada kiek pamąstęs parodė jai į palapines ir kitųs daiktus.
-Merginoms pirmenybė, palapinės tau reikės? Nes aš norėčiau dangų be jos stebėti...-patraukęs pečiais berniukas vis tiek patraukė prie daiktų, kadangi norėjo pasiimti maisto ir pagalvę. Jam to tereikėjo,didžiulės pagalvės, ant kurios patogiai galės pasidėti galvą ir maisto, kad nesugadintų nuotaikos. Berniukas dar nužvelgė savo rūbus, ir pasikrapštęs galvą nusivilko apsiaustą, kadangi profesorė pasakė, kad aplinkui bus žiobarų. Palikęs apsiaustą ant suolo klasėje vaikis žvilgtelėjo į melynplaukę mergaitę ir nusišypsojo jai.
-Einam prie nešyklės?-draugiškai paklausęs Suzu patraukė link profesorės stalo ir suėmęs mergiotei už rankos paėmė už nešyklės.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Eric Nocturn

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
  • Lytis: Moteris
  • Actions speak louder than words do, it's pretty quiet, isn't it?
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #46 Prieš 5 metus »
Vaikinukas priėjo prie Grifo, tačiau nespėjo ištarti nė žodelio, kai šis prakalbo. Tai Eriką nustebino ir maloniai, tad išspraudęs savo žavingą šypseną linktelėjo berniukui, kuris buvo akivaizdžiai jaunesnis už jį.
Apsisukęs nuo savo nuajojo draugužio vaikinukas pasiemė palapinę su patalyne, maisto jam nereikėjo, kadangi šis buvo tik pavalgęs ir norėjo išlaikyti savo "formą", o buvo girdėjęs, kokių nesąmonių valgo stovyklaudami žiobarai.
-Tu moki naudosi žiobarų daiktais, ar mes turėsim kamuotis?-laikydamas maišą, kuris turėtų būti palapinė, paklausė Erikas mažojo Grifiuko, bet iš tikrųjų nesitikėjo, kad šis mokės pastatyti tą palapinę.
Plačiais žingsniais rudaplaukis patraukė link profesorės stalo, o tada palaukęs, kol ateis berniukas suėmė už nešyklės ir čiupo Grifą už rankovės. Jausmas apėmęs jį nebuvo pats geriausias, bet su nešykle jis keliavo ne pirmą kartą, tad baisu nebuvo.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #47 Prieš 5 metus »
Auksė visiškai neįsivaizdavo, kad kokia nors mažytė ir tyra mergytė galėtų norėti su ja bendrauti, o tuo labiau - atlikti praktiką. Pati save laikė iš šalies gruboka, visad atrodžiusia pikta arba liūdna. Tačiau šįkart ji priėmė sprendimą - bus atsakinga už jaunutę Ismę. Mergaitė su šypsena žvilgsniu palydėjo švytėti ėmusią porininkę ir pamažu pėdino iš paskos. Kartkartėmis žvilgtelėdavo, ką mergaitė krovėsi kuprinėn, o pati krepšin susikrovė palapinę, dėžutę degtukų ir keletą pakelių riešutų bei kitų būtinų daiktų.
- Dabar eime prie nėšyklės, - pasičiupo už rankos, - patikėk, baisu nebus. Visgi, jausmas ne iš maloniausių, - pridūrė repliką, kurią išgyveno savu kailiu. Stabtelėjusi prie neišvaizdaus daikto, pasisuko į Ismę:
- Mes galim, - linktelėjo,- įsikibk.
Viskas įvyko greitai. Pernelyg greitai. Prefektė net ne susivokė, o jau stovėjo su pečius žemyn lenkusia kuprine žiobarų stovyklavietėje. Buvo pilna mašinų stovėjimo aikštelėje, matėsi keletas vandens kranelių, daugybė vietos palapinėms.
- Na, pradžioje vertėtų pastatyti palapinę, ką manai? - vylėsi, kad Ismė iš tiesų šalimais.

*

Neprisijungęs Niles Jasper Radirger

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #48 Prieš 5 metus »
Nilas neapkentė stovyklavimo. Nuoširdžiai. Patys baisiausi prisiminimai likę iš tų prakeiktų žiobarų stovyklų.
Visgi, pasirinkimo nebuvo. Nebent pabėgti, tačiau jis to nesugebėtų. Nors ir mėgo nuotykius, bet buvo gana geras vaikas. Džesperas giliai įkvėpė prėskaus oro Žiobarotyros kabinete. Apsiaustas visiškai netiko šiam reikalui. Bent jau po juo, it nujautęs, buvo apsitaisęs taip, kaip mėgdavo žiobarai. Berniukas jau pasiryžo pasivolioti po stovyklos pievas vienišas, tačiau iš niekur prisistatė kažkoks vaikis. Pradžioje Nilas nesuprato, iš kur sužinojo jo koledžą, bet vėliau smegenys atsiuntė signalą, jog ant apsiausto egzistavo emblema.
- Eeeee,- nutęsė, - aš savanoris!
Išsiviepęs iš džiaugsmo, berniukas atslinko arčiau užkalbinusio.
- Nilas,- tarstelėjo savąjį vardelį.- Metas pasiimti daiktų, - pašnairavo į vieną klasės galą,- reikia laiką naudoti tinkamai.
Taip rimtai pareiškęs, Džesperas prasibrovė pirmyn ir pagriebęs pasitaikiusį krepšį, ėmė krauti vidun viską, kas tik atsirasdavo po ranka.
I've got some things to say
'Cause there's a lot that you don't know.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #49 Prieš 5 metus »
Visoms atsiliepus, kad yra sveikos ir gyvos, Kajus lengviau atsikvėpė.
-Tada gerai, - atsiduso vienintelis vaikinukas šioje grupelėje.
Sunki kuprinė spaudė pečius, tad, nieko nelaukdamas dar kart apžvelgė apylinkę.
-Eime tenai,- mostelėjo ton vietoj, kue pakrantė buvo gan retai apaugusi mišku,- Tenai įsikursime stovyklavietę.
Sprendimas turėjo būti geras - medžiai turėjo užstoti žiobarams stovyklos vaizdą, tik nuo kitos upės pusės buvo galima pamatyti statomą palapinę. Pfū, dvi statomas palapines (pasirodo, Kajus paėmė dvi palapines). Viena buvo mažesnė, numetęs mant nuo savo pečių Kajud pirmiausia ėmėsi šios palapinės statybos. Be burtų pagalbos Kajus nesutriko - palapines jam statyti ne naujiena. Kiek kartų jis stovyklavo miške!
Patikrinęs ar palapinė tvirtai stovi, nutysė priešingoj pusėj nei jo palaipinė kitą didelį ryšulį, netrukus pavirstančiu į daiktą, kaip palapinė.
Narpliodamas kur yra neperšlampamo audinio kraštas, Kajus trumpam atsisuko į drauges. Norėjo kažką pasakyti ar sukomenduoti, tačiau prikando liežuvį - Ro vyriausia ir tegul ji vadovauja.
-Tik dar nekurkit laužo, vakare jį uždegsim,- pusbalsiu patarė ar priminė Švilpynės prefektas ir jis vėl grįžęs prie savo darbo surado to ko ieškojo ir iškleidė visą palapinės dangą. Po kelių minučių ar keliasdešimeties pakrantėje stovėjo antroji didžiausia palapinė - joje nakvos trys bendrakoledžės.
Įnešęs miegmaišius į palapines, rudaplaukis greitai susirado valą ir kabliuką.
-Einu žvejot!- šūktelėjo pasigirebęs įnagius ir nulėkė artyn prie pakrantės.
Pakrantė nebuvo akmenuota, labiau smėlėta.
Hmmm,- numykė galvodamas tamsiaakis,-Ar tik mes neatsiradome Lietuvoje? Ar mes tik ne prie Nemuno?
Tokios mintys jo nepaleido iki kolei pasidirbo meškerę. Šios galas su kabliuku smagiai suskambėjo, pliūkšteldamas į Nemuno ar neNemuno vandenis.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #50 Prieš 5 metus »
Kay pažino merginą, tai buvo Elride, ne kartą  merginos buvo susitikusios pamokose.
- Am, nežinau, jei nori gali apsidaryti, gal rasi ką nors, - sau ramiai atsikirto Grifė ir gyliai įkvėpusi pasiėmė miegmaišį, palapinės neėmė, nes baltaplaukė jau šią turėjo rankose, tačiau Kay net nemanė, kad jos prireiks, nors pastatyti ją ir mokėjo. 
- Pasiruošusi? - Sau ramiai klaustelėjo mergina ir išspaudė maža šypseną. Tuo metu nieko nelaukusi pasukė link nešyklės, dar kartą nužvelgusi merginą, dustelėjo, nes labai tingėjo kažką daryti, o tada sugriebė Elridei už rankos, kad neliktu klasėje ir atsidurė pievoje, merginai truputį iš pradžių sukėsi galva, tačiau neilgai..
- Na tai ką darom? - Ištarė mergina, nežinodama nuo ko ir ką pradėti. - Gal nori tiesiog pasėdėti ar ieškome veiklos? - Bandydama išsklaidyti tylą, klaustelėjo mergiotė ir dairėsi aplinkui.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Nihal Eris

Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #51 Prieš 5 metus »
Nihal jautėsi keistai vien tik dėl to, kad šis vaikinukas ją visad erzina, jie visad susitinka Žiobarotyros pamokoje ir dar dažniausiai kartu dirba.
Šiam pasisveikinus mėlynplaukė tik linktelėjo galva ir malonei šyptelėjo, nes ji juk pirma pasisveikino.
- Taip, tik apie tai pagalvojau, kažkokie sutapimai, - dustelėjo mergina ir maloningai kilstelėjo lupų kampučius vaikinui. O šiam parodžius į visokius daiktus, kurie gulėjo ant stalo mergina suglumo, nes ji ir pati nežinojo, ko jai reik, o palapinės, ji statyti nemokėjo, tad jos ir imti nelabai norėjo..
- Ne, manau, nereikės, - išlemeno mergiotė ir pasiėmusi miegmaišį, ant kurio galėtu gulėti, pagalve ir maisto, ji pasukė link nešyklės. Vaikino klausimą paignoravo, nes jis matė, kad ši seka paskui, o Suzu sugriebus merginai už rankos, šią tik išpilė raudonis, ji nebuvo pratusi, kad prie jos kas liestųsi. Vos tik jie atsidurė gamtoje, kuri buvo apsupta žiobarų, mergina apsidairė ir atsistojusi pradėjo vaikščioti aplink..
- Am.. - numykė mergina, tačiau daugiau nieko nepasakė.

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #52 Prieš 5 metus »
  Nora ėmėsi vadovavimo ir Rafai tas patiko – jautėsi beveik kaip išvykoje su šeima, kur tėtis paskirstydavo visiems darbus. Tradiciškai ji su tėčiu statydavo palapinę, eidavo malkų, vandens, o mama su jaunėliais užkurdavo ugnį ir gamindavo maistą. Na, kartais rolės turi apsiversti.
  Italė atidarė kuprinė ir peržvelgė, ką jie turi valgyti. Rado porą konservų dėžučių bei visą aibę greitai paruošiamų, užpilamų makaronų, jaunimo labai inteligentiškai vadinamų „bomžpakiais“.
  Jiem pagaminti reikėjo vandens, tad mažoji patraukė link ežero, prieš tai pasiėmusi kibirą. Pripildė jį vandens ir grįžo. Dabar laikas malkoms – reikės gi kažkaip užvirinti tą vandenį. Galvojo, gal paprašys Okto ar Noros pagalbos, bet jiedu vis dar kovojo su palapine, tad nutarė netrukdyti ir būti savarankiškai.
  Truputį prisibijodama patraukė miškan. Tikėjosi rasti ant žemės šakaliukų, kuriuos galima būtų padegti. Rinko juos sau į ranką, kol kažkas nepašvietė jai į akis su žibintuvėliu.
  – Ei! Ką čia darai viena? Kur tavo tėvai? – pasigirdo žemas, vyriškas balsas.
  Jo savininkui priartėjus, paaiškėjo, kad tai žiobarų policininkas.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #53 Prieš 5 metus »
Adamas buvo drąsus ir ištvermingas vaikis, jis kliūčių savo gyvenime mažai te matė arba tiesiog nenorėjo jų matyti, turbūt tai Green šeimos paveldas.
Grifui atsakius šypsena, pirmakursis taip pat linktelėjo galva ir pasukė link daiktų, čia pasiėmęs palapinę, miegmaišį, pagalvę ir keletą batonėlių, kad neišalktų ir nepasidarytų nesukalbamas.
- Am, turiu nuliūdinti, tačiau man su žiobarų daiktais blogi reikalai, - pasikasydamas pakaušį numykė berniūkštis ir nusekė paskui naująjį draugužį, kurio net vardo nežinojo, tačiau turbūt tam ši užduotis ir skirta.
Vaikinas nė nespėjo sureaguoti, kaip Grifas nustvėrė jam už rankovės ir jie greit persikėlė į mini paplūdimį pilną žiobarų, Adamas jautėsi išties blogai, jam tai pirma kelionė su nešykle. O galvos sukimas ir pykinimas turbūt šalutinis poveikis, kurį stengėsi nuraminti vaikėzas. Truputį pagerėjus šis pasidomėjo vyresnėliu.
- Kaip tave vadinti?

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #54 Prieš 5 metus »
Pamatęs, kad ji netgi ir miške turi užrašinę, Keitas kilstelėjo tamsius antakius.
-Turbūt nėra gyvenime situacijos, kuriai nebūtum pasiruošusi,-nusijuokė Kolinsas. Ši mergina tuo labai jį žavėjo-sugebėjo greitai reaguoti ir visada rasti išeitis, net sudėtingose situacijose, kas pačiam Keitukui, dėja, beveik niekada nepavykdavo.
Įsižiebus ugniai, Kolinsas prisėdo kiek arčiau ugnies, ištiesdamas sušalusius delnus, link liepsnos, kad bent kiek sušiltų.
-Nenori arčiau atsisėst? Man čia vienam šalta labai,-duobutes išryškinančia šypsena nusišypsojo švilpis. Ką galėjai pridurti-flirtavimas šiam vaikinui buvo reikalingas, kaip vanduo, žodžiu-gyvybiškai.
-Siaubo istorijai? Ieškai priežasties išsigandusi prie manęs prisiglausti?-vėl šelmiškai nusišypsojo baltaplaukis,-O dėl vasaros, tai... Gal geriau tu papasakok kažką, nes mano vasara buvo lygiai tokia, pat kaip kiekvienais metais. Žodžiu, nieko įdomaus,-gūžtelėjo pečiais vaikinas.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #55 Prieš 5 metus »
-Ne, tik tokiose situacijose man dažniausiai nusišypso sėkmė ir aš stebuklingai randu sprendimą,-kilstelėjo savo lūpų kampučius mergina ir žvilgtelėjo į Keitą. Baltaplaukiui susirangius arčiau laužo ir ėmus šildytis rankas prie liepsnos Davina kryptelėjo galvą įsmeigdama žvilgsnį į ežerą. Šio vandenį puošė naktinio dangaus atvaizdas. Žvaigždžių atspindys šokčiojo ant tamsaus ežero vandens. Šyptelėjusi lankininkė kilstelėjo galvą žvilgsniu perbėgdama per tikrąjį nakties dangų. Šiame aukštai iškėlęs savo galvą šypsojusi mėnulis. Atitraukusi žvilgsnį nuo dangaus mėlynakė žvilgtelėjo į vaikiną. Šio nuskambėjęs klausimas privertė šyptelėti šešiolikmetę.
-O jei atsisakysiu?-kilstelėjo vieną antakį varnė, tačiau netrukus pakilo iš savo vietos ir susirangė šalia baltaplaukio. Perbraukusi ranka per ilgus, rudus plaukus žvilgtelėjo į Keitą, kurio veide, kaip visuomet, žaidė šelmiška šypsena.
-Ne, manęs taip lengvai neišgąsdinsi,-paslaptingai šyptelėjo mėlynakė,-na...be treniruočių ir laiko leidimo su draugais nieko daugiau nenuveikiau,-gūžtelėjo pečiais rudaplaukė ir šyptelėjusi įsmeigė žvilgsnį į liepsną. Nuo laužo sklindanti šiluma ir lauke karaliaujanti tyla pamažu apgobė abu jaunuolius. Stebėdama šokčiojančias liepsnas Davina nė nepajuto, kaip šviesiai mėlynos akys pamažu ėmė merktis. Bandydama nustumti miegą į šalį mergina kelis kartus sumirksėjo ir kilstelėjusi galvą nužvelgė dangų, uždengtą medžių viršūnių. Pro šių retas šakas šypsojusi žvaigždėtas dangus. Šyptelėjusi rudaplaukė atsigulė ant žolės sulenkdama kelius ir stebėdama dangų. Kryptelėjusi galvą mergina nusišypsojo Keitui ir nė neketindama eiti miegoti į palapinę vėl žvilgtelėjo į žvaigždėmis nusėtą dangų. Veide žaidžiant šypsenai Davina nė nepajuto, kaip vos po kelių akimirkų nugrimzdo į tamsą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #56 Prieš 5 metus »
Mergina nustebo dėl tokio Kaylie veiksmo ir jai prireikė laiko atsigauti. Kai nustojo suktis galva Grifė nužvelgė aplinką ir vos vos šyptelėjo.
-Tai čia turėsim stovyklauti? Visiškoj dykynėj?-taip pasakiusi Elridė pastebėjo kažkokią vietą primenančią laužavietę ir patraukusi pečiais parodė į ją. Mergina nenutuokė, ką ji turėtų daryti, tad pasidėjo ant žemės visus daiktus ir nužvelgė palapinę. Ją suėmė stresas, nes ji bijojo susimauti, bet žinojo, kad turi bent kažką veikti, juk negali tiesiog išsidrėbti ant žemės ir laukti, kol praktikos laikas praeis.
-Užkurk laužą, jei jau reikia, aš pabandysiu palapinę pastatyti...-taip pasakiusi grifė paėmė palapinės maišą ir iškratė visus daiktus ant žemės. Ten buvo kažkokie metaliniai strypai ir kažkokią medžiaga. Pakrapščiusi galvą Grifė ėmė ieškoti dar kažko ir, jos laimei, rado. Ji pakėlė lapuką, kuriame buvo aiškūs nurodymai, kaip pastatyti tą nelemtą palapinę.
-Sėkminga diena,-šyptelėjusi sau ir žiūrėdama į lapuką Grifė neskubėdama ėmė statyti palapinę ir, kaip gali būti keista, jai sekėsi puikiai. Pusvalandžiukas ir palapinė ramiausiai stūksojo ant žemės.
-Pfu, geras, nesitikėjau, kad pavyks,-su šiokia tokia šypsena baltapūkė nužvelgė Kaylie.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #57 Prieš 5 metus »
Vaikis nužvelgė aplinką, kurioje atsidūrė ir apstulbęs išsižiojo.
-Tai čia žiobarai?-nustebęs berniukas stebėjo kiekvieną žmogų vaikštanti apylinkėse. Rankose spaudžiama pagalvė iškrito iš jo rankų, nes Suzu jautėsi kaip sapne. Jo žvilgsnis sustojo prieš kitaip atrodančią melynplaukę mergina ir šis jai nusišypsojo.
-Kaip tu išsiskiri nuo visų šitų žmonių,-nežinojo jis, ar tai gerai, ar blogai, bet tiesiog išsakė savo minty. Dar kartą apsidairęs rudaplaukis pastebėjo suoliuką, o šalia jo laužavietę, tad patraukė link jos tikėdamasis, kad niekas kitas nebus užsiėmę vietos. Tada vaikis atsiminė, kad pametė savo pagalvę, tad apsisuko grįžo jos pasiimti susigėdęs šyptelėjo Nihalai ir vėl patraukė link suoliuko.
Vaikis numetė maistą ant žemės ir padėjo pagalvę šalia maisto. Buvo pradėję temti, tolėliau esantys žmonės kūrėsi laužus ir kažką dėjo ant pagalių. Susidomėjęs vaikinukas nužvelgė ant žemės gulinčius zefyrus ir klausiamai pažvelgė į melynplaukę.
-Nelabai moku kurti laužą, bet girdėjau trinant du pagaliukus pavykti gali...-taip pasakęs jis nubėgo į netoliese esantį mišką ir susirado sausą pusiau mirusį medį. Tikiuosi, man pavyks... Taip pasakęs vaikis grįžo su dviem šakelėm ir suvokęs, kad nepaėmė jokių malkų, nieko nusiminė, tačiau lauže jau buvo šakelių krūva. Dėkingai atsidusęs jis įstatė į laužo vidurį šakelę ir ėmė ją trinti į kitą.
Suzu užtruktų ilgą laiką, vaikus apgaubė tamsa, tačiau lauže, jų laimei, įsižiebė liepsnelė. Jis dar šiek tiek pasistengė ir žiūrėkit! Jam pavyko.
-Geras...-nustebęs berniukas kumštelėjo  melynplaukei ir parodė į zefyrus.-Dabar tavo eilė.
kuso kurae

*

Neprisijungęs Eric Nocturn

  • Burtininkas
  • ***
  • 41
  • Lytis: Moteris
  • Actions speak louder than words do, it's pretty quiet, isn't it?
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #58 Prieš 5 metus »
Erikas užjaučiamai nužvelgė jaunąjį Grifą, bet nieko nesakė. O kodėl turėtų? Vaikis turės priprasti prie tokių dalykų.
-Vadink mane Eriku, na, o tu, jaunėlį?-šyptelėjęs bendrakoledžiui vaikinukas neskubėdamas patraukė paplūdimio pakrante ieškodamas kažkokios vietelės. Jis nebuvo patenkintas, kad aplinkui buvo tiek daug žiobarų, bet ką galėjo padaryti? Nors iš tikrųjų, galėjo bent jau apsiaustą nusiimti... Žmonių žvilgsniai jį erzino ir vertė jaustis nejaukiai.
Atsibodus eiti Grifas atsisėdo ant smėlio ir šalia numetė visus daiktus. Tokia aplinka ir malonus oras vertė jį tingėti, tad statyti palapinės šis nenorėjo. Erikas sukryžiavo rankas už galvos ir ramiausiai ėmė stebėti dangų.
-Klausyk, nežinau, ar tu nori čia visą laiką būti, bet aš manau, kad mums užteks kelių valandų pogulio ir praktika bus baigta, tikiuosi,-taip pasakęs vaikinukas pasivertė ant šono ir nužvelgė žiobares, kurios laimingos kikeno ant rankšluosčio. Grifas nejučia šyptelėjo.-Na, gerai, gal daugiau nei kelėta valandų...

*

Neprisijungęs Nora Kühnemund

  • VI kursas
  • *
  • 166
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • certe cose poi succedono / non le puoi cancellare
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #59 Prieš 5 metus »
  Pagaliau jiems pavyko pastatyti palapinę. Nora įmetė vidun miegmaišius bei kuprines.
  – Na, pavalgom ir galėsim eiti miegot, dar reikės nuspręsti, kad pirmas eit sargybą.
  Tik dabar jaunoji kvidičininkė suprato, kad Rafaelos nematyti jau ilgą laiką. Apsidairė – jau yra atneštas kibiras vandens, prie jo numestos gal šešios greitai paruošiamų makaronų pakuotės, čia pat – mažosios italės krepšys, tačiau jos pačios nė kvapo.
  – Ei, nematei Rafaelos? – susirūpinusi pasiteiravo Oktaviano, tačiau ir jis nebuvo jos matęs.
  Galiausiai nutarė dar palaukti mažumėlę – gal nuėjo malkų, o tada kažką darys. Jau po truputį temo, danguje pasirodė pirmosios žvaigždės, tačiau garbanės vis dar nebuvo. Nora ne juokais susirūpino mažąja drauge: ot būtų gražu, jei ši staiga dingtų.
  Netrukus ją ir Šeldoną apakino ryški šviesa, sklindanti iš miško. Akims pripratus prie skausmo ir ryškumo, tarp medžių pastebėjo du siluetus – vieną masyvų, ryškiai vyrišką ir kitą visai vaikišką. Negi tai Rafaela?
  Iš tiesų, tuoj pat atejūnai priėjo prie jų.
  – Ir ką gi čia darom vieni? – piktai burbtelėjo žiobarų pareigūnas, – Be tėvų, globėjų? Nagi, susipakuojat ir praeinat su manimi.
ma n’atu sole cchiu’ bello oi ne’
‘o sole mio sta nfronte a te!