0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 5 metus »
Pamačiusi, kad Klara paėmė rankšluosčius, Reina susiraukė, bet nieko nesakė. Ji nekentė vandens. Arba tiksliau, vanduo nekentė jos. Kiekvieną kartą besimaudant ežere ar upėje ar kokiame nors telkinyje, didesniame už jos dušą, mergina pakliūdavo į bėdą. Vieną kartą jūroje vos ne paskendo, įkritusi į vietą iš tų smėlio smegduobių. Dar vieną kartą įkrito į upę ir susitrenkė galvą, o atsibudo jau visiškai kitame krante. Žodžiu, vanduo jai nebuvo malonus. Tačiau rankšluosčiai galėjo praversti ir kažkam kitam, todėl ji nukreipė dėmesį į svarbesnius dalykus, tarkim, jų stovyklavimo vietą. Prie upės arba ežero... Na, kažko įdomesnio nelabai ir galima sugalvoti tokiomis sąlygomis. Tačiau staiga ji prisiminė vieną vietą, kur buvo stovyklavusi su broliais. Ji puikiai tiks šiai pamokai.
Susikrovusi visus stovyklavimo reikmenis, Reina nusekė Klarą prie nešyklės. Akies krašteliu dar matė, kaip kiti mokiniai nusitvėrė vaistinėlę, kas buvo labai gera idėja, bet jau buvo per vėlu. Reina uždėjo ranką ant nešyklės ir užsimerkus įsivaizdavo Saremos salą, kurioje lankėsi anksčiau. Keliavimas nešykle visuomet būdavo nemalonus ir pykindavo Reiną. Lygiai taip pat nutiko ir šįkart - pagaliau pajutusi kietą žemę po kojomis, klastuolė krito ant kelių ir pabandė atgauti kvapą, kol jos viduriai vartėsi pilve ir grasino ištrūkti lauk.
- Oho, va čia tai kelionė, - tarė ji, užsikosėdama. Įsitikinusi, kad Klara vis dar su ja, ji apžvelgė aplinką. Iškart atpažino Saremos salą, jos gražius skardžius ir aukštų pušų miškus. Mergaitės stovėjo prie aukšto skardžio, nuo kurio atsivėrė Baltijos jūros platuma ir daugiau nieko. Apačioje vanduo taškėsi į akmenis. Reina atsiduso - dar vienas žingsnis toliau ir jų kelionė būtų pasibaigusi dar net neprasidėjusi. Trečiakursė klastuolė žengtelėjo atgal, link miško. Tolumoje girdėjosi garsūs šūkavimai, turbūt ten buvo įsikūrę dar keli stovyklautojai. Atsisukusi į savo porininkę, Reina paklausė:
- Kaip manai, ar mums pasilikti čia, toliau nuo žiobarų, ar eiti prie jų? Pasilikti būtų saugiau ir niekas mums netrukdytų, tačiau su žiobarais būtų įdomiau...
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 5 metus »
Saulei lėtai krypstant vakarop, Kajus susiruošė į Žiobarotyros pamoką. Paprastai į šią pamoką niekad nenueitų, tačiau gavės pasiūlymą eiti kartu su Roana, Gaja ir Wrena, keturiolikmetis kaip mat sutiko.
Todėl, nė kiek nenuostabu, kad suskambus varpui, profesorei pranešus ką reiks padaryti, Kajus it vėjas nušvilpė prie daiktų. Tuo tarpu pro akis nepraslydo Keito Kolinso veidas - bendrakoledžis pasirinko kitakoledžių draugiją. Deja, prefektas dėl to nejautė nei pykčio, nei pavydo. Jis tik nusišypsojo koledžo kvidičo komandos nariui.
Greičiau suradęs už Roaną palapinę, kabliuką ir valą, miegmaišius, degtukus ir visa tai susitalpinęs į kuprinę, Kajus dirstelėjo į drauges.
-Pasiruošusiuos? Jei taip, einam,- ir patraukė prie profesorės. Palaukęs, kol visos bendrakoledžės čiups už nešyklės, Kajus paskutinis prisilietė prie nešyklės.
Vaizdas pradėjo suktis, nemalonus jausmas apėmė visą kūną. Tą akimirką Kajus afrikietiškai prasikeikė, kad sutiko eiti kartu į žiobarotyros pamoką, tačiau, sukimuosi ir bjauram jausmui nuslūgus, pajutus dar sykį žemę po kojomis, Kajus jau nebežinojo ką dar bemanyti.
Apsvaigęs nuo kelionės su nešykle, prefektas sudribo ant žemės.
Papurtė galvą.
-Uh,- atsiduso, palengva pasukdamas galvą į šalis.
-Man rodos, atsiradom Europoje,- garsiai pasamprotavo Kajus, apsižvalgydamas.
Prieš jį raibuliavo plati upė, o pats, sėdėjo tarp aukštų žolių prie pakrantės, o už nugaros ošė miškas, kaip ir kitoje upės pusėje.
Ore tvyrojo rudens gaivuma ir šiluma.
Kajus atsargiai atsistojo.
-Ro, Gaja, Wrena, kaip jūs?- staigiai paklausė švilpis, suvokęs, kad vis dėl to nesą vienas.



*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 5 metus »
Ismė besimėgaudama vakarine, dar truputi skruostus bešildančia saulute, pro mokyklos kiemą  lėtai nupėdino į pirmąją savo žiobotyros pamoką.  Nors ir ėjo neskubėdama, lėtai, gal net kiek nenoriai, mergaičiukė klasėje atsidūrė gerokai prieš suskambant skambučiui skelbiančiam pamokos pradžią. Klastelėjusi į vieną priekinių suolų, pasimuistė mėgindama patogiau įsitaisyti, mediniame neaiškų kiek hogiečių sėdinių mačiusioje bei uosčiusioje kėdėjetus . Įsipatoginusi kiek įmanoma įsipatoginti, baisiai nepotogiam mokyklos suole, atsilošė ir žvelgė pro langą mėgindama sugaudyti žvilgsniu paskutiniuosius saulės spindulius.  Pirmakursė matyt užsižiopsojo, pajutusi klasėje sujudimą, susivokė jog bus kažką praleidusi, visi skirstėsi porom ar į grupeles. Jaunoji Dilgėlė atsipeikėjusi kelis kartus sumirksėjo mėgindama atsikratyti juodų fejerverkų sproginėjančių akyse, nuo ilgo žiūrėjimo į šviesą ir nerangiai atsistojusi pradėjo dairytis ir sau poros, melsdamasis, kad naujasis porininkas nesugalvotu paspausti kaip visad prakaituoto mergaitės delno. Ismė jau buvo beprarandanti viltį susirast sau porininką, visi rodos vienas kitą jau pažinojo. Klastuolei teko gerai apsižvalgyti, kol jos akys užkliuvo už lyg ir kompanijono neturinčios, aukštokos, trumpų rudų plaukų varnanagės. Paskubomis nusigavusi prie potencialios porininkės, sukaupusi visą drąsą ,klastuolė pabagsnojo grubiau, nei norėjo, mergaitei į petį. Kiek baimingu, kiek iš susijaudinimo prikimusiu, girgždančiu balsu išbėrė:
-Labas, aš Ismė. Gal netyčiom neturi dar porininko ir norėtum būti su manim,- išspaudė kuo malonesnę šypseną.- Beja, tikriausiai būsiu pražiopsojusi mokytojos užduotį, nelabai suprantu ką veiksime susiskirstę poromis,- pridūrė raudoniu išpiltais skruostais.
ji sako žodžius. ji sako daug žodžių. ji žodžiais netiki. ji tuščia. ji bando save užpildyti žodžiais kuriais netiki




*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 5 metus »
Vaikinui ėmus vytis rudaplaukę šios linksmas juokas nuskambėjo žėruojančiu ežero paviršiumi. Pasileidusi vandens link Davina žvilgtelėjo į Keitą ir puolė į ežerą. Šio vis dar šiltas, vasariškas vanduo apgobė šešiolikmetės kūną. Įbridusi iki pusės mergina sustojo ir atsisuko į netoliese stovintį vaikiną, kuris mėlynakę pasitiko aptaškydamas vandeniu. Juokdamasi jaunoji ispanė pasėmė vandens ir atsilygino tuo pačiu. Regis, neseniai prabėgusi vasara ir vėl sugrįžo. Visiškai pamiršusi aplinkinius ir besitaškydama vandeniu su žaliaakiu ilgaplaukė nė nepajuto, kaip prabėgo kelios valandos. Tai pastebėti privertė tik pradėjęs temti dangus. Pavargusi, tačiau su plačia šypsena veide Davina perbraukė ranka per šlapius, rudus plaukus ir žengusi kelis žingsnius sustojo prie švilpio. Švelniai apsivijusi šio kaklą rankomis mergina kilstelėjo galvą ir prilietė savo lūpas prie baltaplaukio. Bučinys, kaip ir anksčiau privertė pamiršti viską aplink ir pasinerti tik į jį. Mėlynakė nė pati nesuprato, kaip stipriai buvo pasiilgusi Keito. Kelias akimirkas mėgaudamasi bučiniu šešiolikmetė atsitraukė ir žvilgtelėjo į smaragdines vaikino akis.
-Manau, mūsų palapinė jau spėjo mūsų pasiilgti,-šyptelėjo rudaplaukė ir atsitraukusi nuo švilpio pasuko link šios. Išlipus iš vandens mergina pajuto, kaip vėsus vėjelis tarsi sveikindamasis apsupą ją ir priverčia pašiurpti visą odą. Pakėlusi nuo žemės numestus drabužius šešiolikmetė priėjo palapinę ir padėjusi šiuos į šoną žvilgtelėjo į Keitą.
-Manau, dabar nė vienas iš mūsų neatsisakytų pasėdėti prie laužo,-nusijuokė rudaplaukė. Žinojo, jog su šlapiais drabužiais lįsti į palapinę prasta mintis, be to, nors ir pavargusi, tačiau noro eiti miegoti nejautė. Vis dar buvo žvali ir linksma.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 5 metus »
Stebėdama ką tik išnirusį vaikiną Luna nusijuokė.
-Regis, taip,-linktelėjo ir nusibraukė juodus plaukus sau nuo veido. Beveik visą vasarą praleidusi miškuose arba namuose dabar mėlynakė džiaugėsi atsidūrusi vandenyje. Pamiršusi viską aplinkui šešiolikmetė mėgavosi gaiviu, vasarišku ežero vandeniu. Prabėgus gerai valandai Luna pasuko link kranto. Žinoma, pirma jį reikėjo surasti. Užlipti šlaitu, nors ir kelių metrų, be savo antgamtiškų galių, atrodė, neįmanoma. Nuplaukusi keletą metrų į šalį šešiolikmetė išvydo neaukštą, smėlėtą krantą, kuriame pasinėrę į tinklinio žaidimą linksmai laiką leido žiobarai. Žvilgtelėjusi per petį į grifą jaunoji anglė žengė kelis žingsnius ir kojomis palietė sausą, saulės įkaitintą smėlį. Šyptelėjusi mergina perbraukė ranka per juodus plaukus ir jau ketino pasukti prie savo paliktų daiktų, kai išgirdo vieno iš žiobaro balsą.
-Gal prisijungsit?-Žavi šviesiaplaukė įsmeigė žvilgsnį į jaunuolius. Kryptelėjusi galvą Luna žvilgtelėjo į Elijah'ų.
-Žinoma,-linktelėjo varnė ir šyptelėjusi atsistojo šalia kitų. Vaikinui taip pat užėmus savo vietą žaidimas prasidėjo. Vandens pramogas pakeitė linksmas žaidimas. Pasinėrusi į tinklinį mergina nė nepastebėjo, kaip toliau buvę žiobarai pamažu ėmė krautis daiktus ir paliko paplūdimį. Turbūt juodaplaukė ir nebūtų pastebėjusi, jei ne kartu žaidžiantys žiobarai. Saulei nusileidus ir dangui nusidažius tamsesne mėlyna spalva šie taip pat susidėjo savo daiktus ir atsisveikinę su jaunuoliais paliko šiuos vienus. Dabar paplūdimyje Luna su Elijah'u liko vieni.
-Regis, pats laikas pasistayti palapinę,-nusijuokė mėlynakė ir žengė link šios.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Anmeya

Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 5 metus »
  Sudėjusi nei į didelę, nei į mažą kuprinę maistą, indus bei kelis termosus(juk arbatą reikia iš kažko gerti) Ro apsižvalgė dar syk, ar nieko nepamiršo. Maisto buvo, vaistinėlė ir kiti būtini reikmenys buvo, palapinė ir miegmaišiai buvo. Pasitikrinusi megztinio kišenę, nurimo - tiek popiergaliai pripildyti tabako, tiek žiebtuvėlis buvo vietoje.
  Eidama nešyklės link, pastebėjo Keitą limpant prie Davinos. Kaip visad toptelėjo mintyse. Palaukusi visų - Gajos, Wrenos ir Kajaus priėjo prie nešyklės.
  - Taip, pasiruošus. - Mestelėjo žvilgsnį į Keitą ir palietė nešyklę. Vaizdas kaip mat pradėjo keistis. Blondinė į šiuos pokyčius reagavo neutraliai - jau yra tekę keliauti.
  Penktakursė su visais turimais daiktais debtelėjo ant žemės ir išsyk apsižvalgė. Tai tikrai nebuvo Anglijos teritorija. Pirmiausia žvilgsnis nukrypo Gajos link, tada žvilgtelėjo į kitus. Atrodo visiem viskas buvo gerai.
  - Aha, - atsakė jam Roro, - taip, aš tvarkoj.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 5 metus »
Vieną akimirką Klara dar stovėjo klasėje, o jau kitą ji pradingo. Vis dar nebuvo pratusi keliauti nešykle. Na tiksliau jai niekada netekdavo daug keliauti taigi nenuostabu, kad buvo sunku atsistoti, o viskas aplinkui siūbavo. Rodos, ir jos porininkė nebuvo didelė kelionių su nešykle mėgėja.
-Viskas gerai?-paklausė.
Galiausiai kai viskas nustojo siūbuoti Klara apsižvalgė. Šios vietos ji nepažinojo. Tiesą sakant, nė neteko čia būti. Tad kurį laiką tik išsižiojusi žvalgėsi aplinkui. Vaizdas tikrai buvo nuostabus. Varnė nė negalėjo žodžiais tai apsakyti.
-Oho... Esi čia buvusi?-sušnabždėjo susižavėjimo kupinu balsu. Išgirdusi už jų kitų žmonių balsus Klara atsisuko į mišką. Lyg būtų perskaičiusi jos mintis Reina prabilo. Klara dar nužvelgė apačioje į akmenis besidaužančias bangas ir palingavo galva.
-Nemanau, kad būtų labai saugu ir šilta ten maudytis,-sumurmėjo ir pakėlusi galvą šyptelėjo.-Geriau einam įsikurti kur nors. Galbūt prie žiobarų,-draugiškai nusišypsojo ir paėmusi į rankas daiktus nuėjo link besilinksminančių žiobarų.
O jų tikrai nebuvo mažai. Tiesą sakant, čia buvo visa stovyklavietei skirta vieta. Visur pristatyta palapinių, kai kur lakstė maži vaikai. O vyresnieji prie laužo kažką gėrė ir šnekučiavosi. Klara tikrai nesitikėjo, kad bus būtent šitaip. Nors ir teko stovyklauti, paprastai tai darydavo kur nebūdavo žmonių. Greičiausiai visi dar norėjo pasimėgauti paskutinėmis saulėtomis dienomis.
Negana to tie žiobarai dar ir žiūrėjo į ją keistai. Vaikai sustoję spardyti kamuolį spoksojo į mergaitę. Negi ji taip išsiskiria? Juk ji žiobarų kilmės. Neturėtų kiti pastebėti, kad kažkas ne taip. Ir tik kai surado laisvą vietą palapinei, Klara prisiminė kas negerai:
-Aš su mokyklos uniforma,-tyliai leptelėjo ji ir skubiai nusivilko apsiaustą. Po juo ji vilkėjo įprastus drabužius: baltos spalvos marškinius ir juodą sijoną. Dabar atrodė lyg paprasta žiobariškos mokyklos mokinė, norinti šiek tiek pailsėti nuo mokslų. Tvarkingai sulanksčiusi savo uniformą mergaitė ją pasidėjo prie medžio. Šalia padėjo visus savo daiktus. Mergaitė tikėjosi, kad žiobarai jos iš pradžių keistai atrodančią aprangą pateisins tik neįprasta dabartine mada.
-Tau yra tekę stovyklauti?-paklausė ruošdamasi statyti palapinę.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 5 metus »
Auksė vylėsi paveikti kažką nuobodaus, kaip, tarkim, buvo nugirdusi iš pernai pusbrolio vestų Žiobarotyros pamokų. Deja, čia ir vėl reikėjo porininko. Gal man tiesiog išeiti? Prefektė pasirinkimo neturėjo, turėjo būti pavyzdžiu kitiems, o dingimas iš pamokos nebūtų išėjęs į naudą. Marlena vis dar svarstė galimybę slaptai pabėgti ir kažką naudingo paveikti šiame gyvenime, kai į ją kažkas bumbtelėjo. Susiraukusi, nes nuotaikos ir taip neturėjo, žvilgtelėjo atgalios. Pamačiusi nedidukę, mažą mergytę, sušvelnino veido bruožus bei truputį šyptelėjo.
- Auksė,- tarstelėjo prisistatydama,- žinoma, mielai šią pamoką pabendrausiu su tavimi. Oh, - susimąstė,- mes turime pasiimti daiktus ir iškeliauti stovyklauti tarp žiobarų, - pritūpė, mat norėjo pamatyti Ismę geriau, - kitaip sakant, trumputės atostogos. Galėsim ir zefyrų ant laužo pasikepti, - mirktelėjo.

*

Neprisijungęs Monty Aren Reimers

  • IV kursas
  • *
  • 81
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Where's my mind?
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 5 metus »
Montis jau tiek buvo užsikapstęs darbais, kad tie mokslai rūpėjo vis mažiau. Atrodė, jog visą laiką surijo knygos, rašiniai ir kitokie darbai, susiję su mokykla.
Žiobarotyros pamokoje berniukas nesiruošė nieko dirbti, tik prašvilpti laiką, o tarsi dangui būtų pasiųsta žinia apie berniuko norą, pavertė jį realybe - lengvesnės užduoties gyvenime nesitikėjo. Vienas atlikti nenorėjo (kurgi įdomumas?), tad darydamasis ieškojo pažįstamų, bent jau iš matymo, veidų.
- Atsiprašau, - atsikrenkštė nerūpestingai,- bet gal pirmakursis varnas norėtų šią Žiobarotyros pamoką su manimi praleisti statant palapinę, vėliau pasiduodant ir tiesiog kažką kepant ant laužo?
Taip, Arenas užmatė vieną berniuką, kai ėmė brautis po visą kabinetą skersai, išilgai. Kad nepasirodytų itin atgrasus, švelniai šyptelėjo, laukdamas sutikimo.
- Aš Montis,- išsiviepė palinkęs arčiau.

*

Neprisijungęs Keitas Kolinsas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 270
  • Lytis: Moteris
  • If you need your heart stolen, call me ;)
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 5 metus »
Vanduo buvo nuostabiai šiltas ir nukėlė į atrodo tokius tolimus, maloniūs vasaros prisiminimus. Kolinsas juokdamasis toliau taškėsi, nardė ir plaukiojo. Jautėsi tarsi mažas vaikas pirmą kart atsiradęs prie didesnio nei vaikiškas baseinėlis vandens telkinio, bet tiesiog negalėjo susivaldyti-grįžus į Hogvartsą ten vėl pasitiks šaltas oras ir krūvos už šaltį dar nemalosnių namų darbų, o dar ir visi mokiniai tiesiog bus slogios nuotaikos banga, tad reikėjo išnaudoti galimybę kol buvo.
Danguje pradėjus ryškėti pirmosioms blankioms žvaigždėms, švilpis jau ruošėsi siūlyti dingti iš vandens, bet buvo sulaikytas bučinio. Baltaplaukis nusišypsojo ir prisiglaudė prie merginos, nors šlapių rūbų jausmas ir nebuvo pats maloniausias.
-Pasiilgo? Neatsisakyčiau dar šiek tiek laiko ežere, bet gerai,-šyptelėjo vaikinas, galiausiai patraukdamas į krantą. Marškinėliai, kuriuos buvo numetęs buvo visi smėliuoti, bet bent sausi, tad šeštakursis greit įlindo į juos ir patraukė prie palapinės.
-Taip, laužas dabar būtų nuostabu,-sutiko baltaplaukis,-Tuoj, palauk,-jis kilstelėjo rodomąjį pirštą, tarsi ženklą palaukti ir patraukė kiek toliau nuo palapinės. Netrukus grįžo su glėbeliu sausų šakų, kurių turėjo bent trumpam užtekti. Pusę krūvelės vaikinas sukrovė į keistą formą, primenančią piramidę, o kitas paliko šalia, kad galėtų baigiant užgęsti dar įdėti,-Turim degtukų, bet abejoju ar degs jei neturėsim kokio popiergalio ar laikrasčio įdegti ugniai,-kiek suraukė praskustą antakį Keitas.

*

Neprisijungęs Ismė Dilgėlė

  • I kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • kažkam. kažkam buvo blogai. kažkam labai skaudėjo
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 5 metus »
Atostogos tarp žiobarų? Ismei nejučiomis susiraukė, pati nesuprato kodėl, ar iš pasišlykštėjimo ,ar iš to jog ši mintis nuskambėjo labai keistai. Šios minties keistumas greit išblėso, klastuolei išgirdus žodį ZEFYRAS. Nuolat kemšami saldumynai mergaitę pavertė gan apvalainą ir negana to padarė skilutę vienam galinių dantų, bet smalyžiai tai nerūpėjo. Kai kurie žmonės tiesiog pašaukti nuolatos burnoj turėti kažką saldaus.
-Būtinai,-džiauksmo pilnu balsu tarė besisukdama eiti link klasės gale sukrautų stovyklavimui skirtų daiktų, tikėdamasi, kad varniukė seka iš paskos- zefyrų privalėsim išsikepti,-dar greitai pridūrė, labiau sau nei porininkei, kad neužmirštu šios genialios idėjos.
Pirmakursė, nelabai nutuokė ko reikia stovyklavimui be magijos, ji tiesiog kuprinėn krovė viską kas tik pasitaikė, svarbiausia jai buvo išsidėti tik tualetinį popierių ir nemažus du pakius zefyrų. Prisikrovusi kiek įmano dagiau daiktų mergaičiukė atsigręžė į porininkę:
-Kas toliau?
ji sako žodžius. ji sako daug žodžių. ji žodžiais netiki. ji tuščia. ji bando save užpildyti žodžiais kuriais netiki




*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 5 metus »
Vaikinui trumpam dingus Davina apsidairė. Aplink tvyrojo tyla ir priešingai nei įprastai buvo maloni. Neseniai pilnas žmonių dabar ežero krantas buvo tylus ir tuščias. Girdėjosi tik tylus vėjo švilpimas. Žvilgtelėjus į ežerą merginos žvilgsnis nuslydo ramiai banguojančiu, žvilgančiu vandeniu. Šiame pamažu ėmė ryškėti naktinis dangaus atvaizdas. Tamsų ežero vandenį nušvietė ryškėjanti mėnulio šviesa. Šyptelėjusi rudaplaukė nusisuko nuo raibuliuojančio vandens ir pasiėmusi numestus drabužius apsivilko šiuos. Pastebėjusi grįžtantį baltaplaukį mergina susirangė ant žemės ir ištraukusi degtukų dėžutę, bei užrašų knygelę, kurią buvo atsinešusi į Žiobarotyros pamoką, šyptelėjo.
-Turbūt vis dėl to verta nešiotis užrašinę,-išplėšdama kelis tuščius lapus nusijuokė šešiolikmetė. Pridėjus degantį degtuką prie plono popieriaus ugnis kaip mat apgobė lapus paversdama šiuos juodais it anglis. Atsargiai padėjusi degantį popierių ant sausų šakų Davina stebėjo, kaip liepsnos peršoka ant jų ir ima traškėti. Išplėšusi dar kelis lapus mėlynakė pridėjo juos prie ugnies, tačiau priešingai nei pirmuosius šiuos pasiliko sau. Rankose laikydama degančius lapus mergina stebėjo, kaip šie pamažu virsta pelenais, kuriuos karaliaujantis vėjas nunešė į miško pusę. Liepsnai priartėjus prie pirštų mėlynakė numetė lapus į laužą ir perbraukė ranka per vis dar drėgnus plaukus. Neseniai vos liepsnojusi ugnis prarijo visas šakas aplink save paskleisdama malonią šilumą. Kilstelėjusi galvą Davina žvilgtelėjo į Keitą.
-Esu pasirengusi siaubo istorijai, na...arba bent jau istorijai, kaip praleidai atosotgas,-nusijuokė rudaplaukė.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Wrena Alder

  • Herbologė
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 5 metus »
 Wrenutė dar spėjo pagriebti keletą universalių, skausmą malšinančių ir kitokių vaistų dėžučių. Po lapelį vaistų sugebėjo įkišti į tą vaistinėlę, tad dar prigriebė keletą plytelių šokolado (mat šokoladas sugeba priversti žmones pasijusti mylimais, laimingais ir visokiais kitokiais fainais žmogeliukais). Na, o šokoladas Gajai irgi į naudą. Ne platėjimo, o laimės naudą.
 Mergaitė patraukė paskui bendrakoledžius link nešyklės - jai atrodė kiek nesmagu, mat kiti nešė daug didesnes kuprines, o jos rankose tebuvo vaistinėlė ir šokolado plytelės. Tačiau vis dėl to nešyklė, eiti nereikės, tad prisilietė pirštukais ir pajuto kaip sukasi galva, mirguliuja kažkokie vaizdai, staigiai pasidaro karšta, o tada pūsteli šaltas vėjelis. Prireikė daug pastangų, kad atlipintų blakstienas ir atmerktų akis, mat nors su nešykle nelabai buvo keliavusi, tačiau visuomet nesuprasdavo kada suspėja užsimerkti.
 Žalia. Labai žalia. Gal net per daug žalia ir mėlyna. Žalias miškas, žalia žolė, tik upė mėlyna ir dangus žydras žydras, tačiau kažkur matėsi ir debesėlių. Gerai, kad jie neatsklido išsyk, vos spėjus čia atsidurti. Būtų buvę tikrai nekas, jei iškart prapliuptų lietus dar nespėjus pasistatyti palapinės.
 -Gyva,- užkimusiu balsu atsakė ir krenkštelėjo.- Vidutinių platumų juosta,-pridūrė susiaurindama vietą, kurioje jie galėjo būti.- Siūlyčiau pradėti statyti palapinę, nes neaišku kada atkeliaus tas visai nemažytis ir nemielutis debesėlis. Ir ar išviso atkeliaus.
 Švilpė padėjo vaistinėlę ir šokoladus ant žemės, apsidairė ir mestelėjo žvilgsnį į mišką. Abejojo ar ten bus kas nors gero, apart tamsių šešėlių bei įvairių įsivaizduojamų gyvių sutemus. Iš vienos pusės baisusis miškas, o iš kitos - upė, kurioje galima nuskęsti. Nė tas nė tas nebuvo pakankamai mielas sprendimas.
Look around, look around at how lucky we are/ To be alive right now- Elizabeth Schuyler, "Hamilton"

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 5 metus »
Išgirdusi Klaros pasiūlymą, Reina iš lėto nusekė paskui ją giliau į mišką, kur girdėjosi žiobarų bruzdesys. Mergaitę labiau traukė skardis, tačiau ji suprato, kad prie jo stovyklauti būtų nesaugu, o taip pat jos išsisuktų nuo pamokos tikslo - įsiliejimo į žiobarų visuomenę.
- Taip, esu, - atsakė į Klaros klausimą, su šypsena prisimindama dienas, praleistas čia, - Turiu du vyresnius brolius, jie mėgdavo čia stovyklauti, todėl kai pasidariau pakankamai didelė, veždavosi ir mane.
Jos įžengė į stovyklavietę. Joje buvo pilna žmonių, vieni įsikūrę palapinėse, kiti net atvykę su nameliais ant ratų. Klara nieko nelaukdama pasuko prie laisvos vietos, tačiau Reina stabtelėjusi padvejojo. Ar joms galima čia būti? Ar nėra kokio nors stovyklautojų limito, ar rezervacijų? Pamačiusi, kad į ją jau keistai spokso kažkoks žiobarų berniūkštis, ji nuskubėjo paskui porininkę, nenorėdama atkreipti niekeno dėmesio. Pamačiusi, kad Klara nusivelka uniformą, Reina padarė tą patį. Na taip, jos apsiaustas ir ryški žalia klastūnyno emblema atrodė kaip iš praeito šimtmečio. Likusi su savo klasikinėmis juodomis kelnėmis ir medvilniniais marškiniais, ji susilankstė uniformą ir apieškojo savo kišenes kad patikrintų, ar niekas nepasimetė. Jos ranka užkabino prie klubo esančią lazdelę. Velnias! Mergaitė greitai nusisuko nuo kitų stovyklautojų ir susikišo lazdelę į krepšį. Tikiuosi, nepamatė. Reina, idiote tu!
Atsidususi, klastuolė nupėdino prie Klaros, kuri jau buvo išdėliojusi daiktus.
- Kaip jau sakiau, stovyklaudavau su broliais, bet tada man buvo gal dešimt ar vienuolika metų, todėl apie stovyklavimą mažai ką atsimenu. O tu? Eikš, aš tau padėsiu su palapine. Tu imk už to krašto, o aš už šito...
Reina visiškai nesuprato instrukcijų, kurios buvo užrašytos ant lapelio. Atrodė, lyg būtų praradusi gebėjimą suprasti anglų kalbą. Dalių buvo per daug, kažkokie strypai, šitą sujungti tenai, o štai tą tenai... Nesąmonė. Iš įpročio, mergaitė griebėsi lazdelės, kol susivokė, kad ją paliko krepšyje ir kad burtais naudotis nebuvo galima, ir ranką atitraukė.
- Dabar imu suprasti, kokia dėkinga turėčiau būti už tai, kad esu burtininkė. Su magija viskas daug lengviau, - bandė pajuokauti Reina. Ji nė nepastebėjo, kaip už jos išdygo kažkokia vyresnė moteris. Jai paklausus, ar joms reikia pagalbos visiškai nesuprantama kalba, Reina iš išgąsčio vos nepaleido palapinės galo. Jau būtų nusitėškusi kartu su visais strypais...
- Ne, mums viskas gerai, ačiū, - atsakė ji angliškai, stengdamasi atrodyti kuo natūraliau, nors galvoje klykė ant savęs, kad pakliuvo į tokią situaciją. Reikėjo neimti žiobarotyros, reikėjo neimti žiobarotyros, reikėjo neimti žiobarotyros...
- Jūs čia pirmą kartą? - nė nemirktelėjusi, moteris persijungė į anglų kalbą. Ji nuo jų nė nemanė atstoti, ir trumpam Reinai pasivaideno, kad galbūt ji viena iš profesorės "draugų" ir specialiai joms trukdo, kad pasižiūrėtų, ar neišsiduos.
- Žinot, aš turiu paruošti laužą, tačiau mano draugė štai čia daug galėtų jums papasakoti. Klara? - ji pažvelgė į porininkę maldaujamčiu žvilgsniu. Varnanagiai juk pasižymėjo geresniais bendravimo įgūdžiais, taip? Nelaukdama mergaitės atsakymo, Reina pasišalino atokiau, prie laužavietės. Jų laimei, šalia jau buvo sukrauta nedidelė krūvelę malkų, tokias krūveles turėjo visi stovyklautojai. Sudėjusi jas kryžmai, kaip atsiminė darant brolius, ji įsistebeilijo į laužą. Reikėjo jį uždegti. Hm, gal pavyktų žvilgsniu? Gal tada ta moteris pagaliau atšoktų nuo jų ir grįžtų pas savo nupenėtą žiobarų šeimą? Vis dėlto apie tai galėjo tik pasvajoti. Po apačia padėjusi saują sudžiūvusios žolės, ji išsitraukė degtukus ir ėmėsi darbo. Tikėjosi, jog Klarai pavyks nuvyti tą moterį šalin.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirmoji Žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 5 metus »
Mergina be nuotaikos atpėdino į pamoką. Kas po velnių daro pamokas vakarais be astronomijos profesorių? Siaubingas dalykas, labai siaubingas, mat Elridė jau buvo susiplanavusi vakarą ir va, viskas sugriuvo. Tik esmė ta, kad ji žadėjo vakare gultis į lovą ir tinginiauti, nuostabūs planai.
Susiradusi laisvą vietą Grifiukė ėmė dairytis pažįstamų veidų. Bet pastebėjo tik vaikinuką, kurio nekentė, tad atsidususi ėmė stebėti savo rankas ir jas tyrinėti. O ką daugiau veiksi belaukiant?
Ėmus kalbėti profesorei žaliaakės dėmesys nukrypo ties ja, ji stebėjo, kaip merginai kalbant juda lūpos ir klausėsi kiekvieno žodžio, bet jos išblyškusiame veidelyje ėmė vis labiau ryškėti raukšlės. Ji susiraukė, nes praktika merginos netenkino. Stovyklauti su draugu. O kas jei žmogutis draugų neturi? Taip ir žlugdo tokius vienišius, nors Elridė galėtų susirasti bet kokį žmogiuką, bet jai per daug įstrigo žodis "draugas".
Ir visgi, ji pasiryžo įvykdyti tą nelemtą praktiką, su draugu, ar be. Neskubėdama ir vis dairydamasi pažįstamų veidų Grifiukė pėdino link klasės galo, kad susirinktų daiktus, kurių reikėjo. Nors iš tikrųjų ji visiškai nenutuokė apie tai.